Byla A-475-502/2015
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas R. L. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gegužės 23 d. atsisakymą Nr. A256-890 (2.14.2.12-MP8) išduoti leidimą pradėti rengti žemės sklypo prie ( - ), Vilniuje, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio rengimo tikslas – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems ir jam priklausantiems įrenginiams eksploatuoti, ir įpareigoti atsakovą išduoti leidimą.

5Skunde (b. l. 1–6) pareiškėjas paaiškino, kad įrenginių statybos metu nei vienas statomas degalinės teritorijoje objektas (tiek kolonėlė, tiek rezervuarai) negalėjo būti priskirti prie laikinųjų statinių. Pagal šiuo metu galiojantį statybos techninį reglamentą STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“, patvirtintą aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-813, degalinės įrenginiai yra degalinės sudedamoji dalis, tokie įrenginiai laikytini statiniais, kurie gali būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) reikalavimais. Turėdamas daiktines teises į suskystintų dujų pilstymo įrangą ir įrenginius, pareiškėjas 2013 m. sausio 22 d. pateikė prašymą įregistruoti jo vardu nuosavybės teisę, bet valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filialas 2013 m. sausio 24 d. sprendimu atsisakė įregistruoti tiek įgytą pagal 2010 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį turtą, kaip nekilnojamojo turto kadastro objektą, tiek nuosavybės teisę į jį, nurodydamas pateiktų dokumentų trūkumus, tame tarpe tai, kad įrenginiai turi būti suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, turinčiais Adresų registre įregistruotą adresą. Pareiškėjui priklausančiai suskystintų dujų įrangai ir įrenginiams, sumontuotiems valstybiniame žemės sklype, savarankiškas adresas nėra suteiktas. Pareiškėjas, būdamas suskystintų dujų įrangos bei įrenginių, sumontuotų vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka išduotų leidimų, pagrindu, ir pripažintų tinkamais naudoti, teisėtu valdytoju, ir turėdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.551 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisę nuomoti įrangai priskirtą žemės sklypą, nuosavybės teisės įregistravimui Nekilnojamojo turto registre privalo suformuoti nekilnojamojo turto bylą turtui, kuriam adresas gali būti suteiktas tik parengus teritorijos detalųjį planą ar žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Atsakovas sprendime atsisakyti išduoti leidimą pradėti rengti planą nurodė, kad sklypai negali būti formuojami prie nutiestų inžinerinių tinklų ar pastatytų tik laikinųjų statinių, bet nenurodė nė vieno argumento, dėl kurio pareiškėjui priklausanti suskystintų dujų įranga, laikytina laikinais statiniais, kuriems pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 5 punkto nuostatas negali būti suformuotas žemės sklypas. Pareiškėjo nuomone, jam priklausantys įrenginiai bei įranga yra suskystintų dujų degalinės sudedamoji dalis. Laikinu statiniu galėtų būti laikomas tik vienas statinys (operatorinė), tačiau ir jis yra technologiškai neatsiejama degalinės dalis. Degalinės įranga ir įrenginiai negali būti priskirti ir prie inžinerinių tinklų, kurių sąvoka ir baigtinis sąrašas yra pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (toliau – ir STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“) VIII dalyje. Suskystintų naftos dujų degalinių įranga bei įrenginiai nėra priskirti prie dujotiekio, t. y. dujų tinklų, todėl ir šis atsakovo argumentas yra visiškai neteisėtas. Atsakovo atsisakymas išduoti leidimą nepagrįstas, nes nuosavybės teise pareiškėjui priklausantiems įrenginiams turi būti suformuotas komercinės paskirties žemės sklypas, kuriam Adresų žemės sklypams, pastatams ar jų kompleksams, žemės sklypams su pastatais ir numerių patalpoms suteikimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka turi būti suteiktas adresas, suteikiantis teisinį pagrindą įrenginius įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre bei sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Pardavimo ir nuomos taisyklių) 2.1 ir 2.2 punktų nustatyta tvarka.

6Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

7Atsiliepime (b. l. 59–62) paaiškino, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 21 straipsnio 3 dalies 1 punktas aiškiai nurodo, jog statinys, kurio eksploatavimui formuojamas žemės sklypas, turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre. Šiuo atveju statinio registracija yra viena iš žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo sąlygų, kuriai nesant pareiškėjui negalėjo būti leista šį dokumentą pradėti rengti. Minėta sąlyga yra detalizuota Tvarkos apraše. Todėl darytina pagrįsta išvada, jog valstybinės žemės sklypai gali būti formuojami ir išnuomojami tik tais atvejais, kai reikalingi esamiems Nekilnojamo turto registre atskirais nekilnojamojo turto objektais įregistruotiems statiniams eksploatuoti. Pareiškėjas nepateikė ir negalėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių statinių, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus, įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, nes, kaip pats nurodo, prašomame leisti suformuoti žemės sklype esantys statiniai nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011), todėl ginčo atveju Nekilnojamojo turto registre nesant duomenų apie degalinės statinių, kaip atskirų nuosavybės teisės objektų, registraciją bei daiktinių teisių į juos registraciją, nebuvo teisinio pagrindo leisti pareiškėjui, neatitinkančiam imperatyvių teisės aktų reikalavimų, pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Be to, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 4 dalį, laikinas statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami, todėl pareiškėjo statiniams ir daiktinėms teisėms į juos nesant registruotiems Nekilnojamojo turto registre, atsakovas 2013 m. gegužės 23 d. rašte pagrįstai vadovavosi Tvarkos aprašo 5.1 punktu.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui.

9Atsiliepime (b. l. 55–57) paaiškino, kad pagal teisinį reglamentavimą žemės sklypo planas esamiems statiniams eksploatuoti, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, gali būti rengiamas tik tada, kai tie statiniai, kurių eksploatavimui ir formuojamas žemės sklypas, yra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir jame yra nurodyta pagrindinė statinių naudojimo paskirtis. Tai patvirtina Tvarkos aprašo 7 punkto nuostata, kad formuojant naudojamus valstybinės žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą statinių tiesioginę paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad statinių, kuriems eksploatuoti formuojamas žemės sklypas, įregistravimas Nekilnojamojo turto kadastre yra būtina žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo sąlyga, o šiuo atveju pareiškėjui priklausantys statiniai (suskystintų dujų užpylimo kolonėlė dl ir suskystintų dujų rezervuarai d2 ir d3) nėra įregistruoti, Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagrįstai atsisakė išduoti leidimą.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo R. L. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 102–107).

12Teismas, įvertinęs Pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 punkto, Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies ir Aprašo 7 punkto nuostatas, padarė išvadą, kad formuojant naudojamus valstybinės žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą statinių tiesioginę paskirtį. Todėl valstybinės žemės sklype esantys statiniai privalomai turi būti registruoti Nekilnojamo turto registre ir šio dokumento kopija turi būti pateikiama su prašymu leisti pradėti rengti žemės sklypo planą. Žemės sklypo planas esamiems statiniams eksploatuoti, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, gali būti rengiamas tik tada, kai tie statiniai, kurių eksploatavimui formuojamas žemės sklypas, yra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir jame yra nurodyta pagrindinė statinių naudojimo paskirtis. Pareiškėjas tiek teismui, tiek atsakovui nepateikė dokumentų, patvirtinančių statinių, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus, įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Be to, pats pareiškėjas skunde pripažino, kad prašomame leisti suformuoti žemės sklype esantys statiniai nėra registruoti. Nekilnojamojo turto registre nesant duomenų apie degalinės statinių, kaip atskirų nuosavybės teisės objektų, registraciją bei daiktinių teisių į juos registraciją, nebuvo teisinio pagrindo leisti pareiškėjui, neatitinkančiam imperatyvių teisės aktų reikalavimų, pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio tikslas – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Tik įregistravus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, gali būti registruojamos kitos daiktinės teisės į tą daiktą, tų teisių suvaržymai, juridiniai faktai. Ši nuostata netaikoma registruojant valdymą kaip savarankišką daiktinę teisę bei nekilnojamojo daikto, nuosavybės teisės į jį arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo areštą kaip juridinį faktą (13 str. 2 d.). Kokie nekilnojamieji daiktai registruojami Nekilnojamojo turto registre nustatyta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje: 1) žemės sklypai; 2) statiniai; 3) butai daugiabučiuose namuose; 4) patalpos. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, laikinas statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami.

13Kadangi pareiškėjo nuomone, jam priklausantys įrenginiai bei įranga yra suskystintų dujų degalinės sudedamoji dalis, todėl jie negali būti laikomi laikinais statiniai, nagrinėjamu atveju yra aktuali Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-869-611/2014, kurioje buvo sprendžiamas civilinio pobūdžio ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo bei kitų proceso šalių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir įsakymo panaikinimo. Teismas šiame sprendime konstatavo, kad pareiškėjui R. L. priklausanti suskystintų dujų užpylimo kolonėlės įranga/statiniai yra laikini (Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2014 m. kovo 14 d.). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnyje nustatytos neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėję teismų sprendimai (plačiąja prasme) turi res judicata galią ir juose nustatyti faktai iš naujo nenustatinėjami, t. y. minėtoje civilinėje byloje konstatuoti faktai iš naujo nagrinėjamoje byloje neįrodinėtini. Tvarkos aprašo 5 punktas nustato, kad žemės sklypai neformuojami (ir Tvarkos aprašo nuostatos netaikomos) prie nutiestų inžinerinių tinklų ar (ir) pastatytų tik laikinųjų statinių arba neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui (5.1. p.). Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, laikinas statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami, todėl pareiškėjo statiniams ir daiktinėms teisėms į juos nesant registruotiems Nekilnojamojo turto registre, atsakovas skundžiamame sprendime pagrįstai vadovavosi Tvarkos aprašo 5.1 punktu.

14III.

15Pareiškėjas R. L. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

16Apeliacinis skundas (b. l. 113–121) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Pareiškėjui priklausantys įrenginiai yra suskystintų gamtinių dujų (toliau – ir SGD) degalinės sudedamoji ir neatskiriama dalis, iš esmės užtikrinanti degalinės kaip tokios funkcionavimą, ir atvirkščiai, be kurios nors dalies / įrengimo negalimas tokio objekto funkcionavimas.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013 konstatavo, kad neleistina tokia situacija, jog atskirų teisių įgyvendinimas tarpusavyje būtų susijęs taip, kad neįgyvendinus vienos teisės – negalimas kitos teisės realizavimas, o tos antrosios teisės nebūtų galima realizuoti, kol neįgyvendinta pirmoji; negali būti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį atskirų teisių įgyvendinimas būtų susijęs taip, jog neįgyvendinus vienos teisės negalimas kitos teisės įgyvendinimas ir atvirkščiai.
  3. Vilniaus apygardos administracinis teismas, formaliai taikęs teisės aktus, nesiaiškino ir nesprendė, kad atskirų teisių įgyvendinimas tarpusavyje taip susijęs, kad neįgyvendinus pareiškėjo vienos teisės, t. y. neįregistravus nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto ir pačios nuosavybės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre, neišvengiamai tampa neįmanoma realizuoti kitų teisių – atsakovas atsisako leisti pradėti rengti žemės sklypo planą, nurodydamas, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys statiniai (SGD degalinės įranga) nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o prašomas išnuomoti žemės sklypas taip pat nėra išnuomojamas, nurodant, kad pirmiausia jis turi būti suformuotas.
  4. Pagrindu atsisakyti išduoti leidimą rengti žemės sklypo planą atsakovas nurodė būtent statinių neįregistravimą Nekilnojamojo turto registre, o ne tai, kad SGD degalinės įrenginiai galėtų būti laikomi laikinais statiniais, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino. Be to, teisės aktas, kuriuo tuo metu vadovavosi atsakovas, atsisakydamas išduoti leidimą pradėti rengti žemės sklypo planą, nuo 2014 m. sausio 1 d. neteko galios.
  5. Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Arja“ 2001 m. liepos 12 d. sutartis, kuria rėmėsi Vilniaus apygardos teismas, darydamas išvadą, jog dujų kolonėlė yra laikinas statinys, buvo sudaryta vėliau nei Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001 m. gegužės 7 d. išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. Kp 01-46 ir vėliau nei ši įranga Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001 m. gegužės 25 d. aktu Nr. 501 buvo pripažinta tinkama naudoti.
  6. Leidimo statyti išdavimo metu galiojęs Statybos įstatymas ypatingos svarbos statiniais apibrėžė statinius (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą), kuriuose įvykus avarijoms gali būti daug žmonių aukų, taip pat kuriuose vyksta pavojinga žmonių sveikatai ir aplinkai veikla (11 str. 2 d.), o laikinu statiniu apibrėžė statinį, kurį leidžiama pastatyti (sumontuoti, nutiesti) ne ilgiau kaip 5 metams, o leidimo terminui pasibaigus, jis turi būti nugriautas (išardytas) arba perkeltas į kitą vietą. Taigi nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad įrenginių statybos metu nei vienas statomas degalinės teritorijoje objektas (tiek kolonėlė, tiek rezervuarai) negalėjo būti priskirtas prie laikinųjų statinių, o priešingai – toks priskyrimas būtų prieštaravęs teisės aktams.
  7. Degalinės įrenginiai yra degalinės sudedamoji dalis, tokie įrenginiai laikytini statiniais, kurie gali būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų reikalavimais (statybos techninis reglamentas STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“, patvirtintas aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-813).

17Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18Atsiliepime (b. l. 127–131) atsakovas pažymi, kad priimdamas 2013 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. A256-890 (2.14.2.12-MP8) vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir veikė įstatymų nustatytos kompetencijos ribose.

19Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu.

20Atsiliepime (b. l. 134–136) pabrėžia, kad šiuo metu galiojanti naujai nuo 2014 m. sausio 1 d. išdėstyta Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, konkrečiai 20 straipsnio 6 dalies 2 punktas, žemės sklypo formavimą esamiems statiniams eksploatuoti sieja su esamo statinio Nekilnojamojo turto kadastre įrašyta tiesiogine paskirtimi. Taigi esamas statinys, kuriam eksploatuoti siekiama suformuoti žemės sklypą, privalo būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir turėti aiškiai apibrėžtą paskirtį. Pirmosios instancijos teismas neprivalėjo aiškintis pareiškėjo pastatų neįregistravimo aplinkybių, nes minėtas klausimas nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV.

23Apeliacinis skundas atmestinas.

24Šiuo atveju sprendžiama dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymo leisti pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio rengimo tikslas – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems ir pareiškėjui priklausantiems statiniams eksploatuoti, teisėtumo ir pagrįstumo.

25Savo sprendimą, įformintą 2013 m. gegužės 23 d. raštu Nr. A256-890 (2.14.2.12-MP8), atsakovas grindė tuo, kad žemės sklypai neformuojami prie nutiestų inžinerinių tinklų ar (ir) pastatytų tik laikinųjų statinių, bei rėmėsi aplinkybe, kad pareiškėjui priklausantys inžineriniai statiniai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

26Nustatyta, kad pareiškėjo 2013 m. balandžio 22 d. prašymas leisti pradėti minėtą detaliojo teritorijų planavimo procedūrą (b. l. 63) buvo paduotas ir skundžiamas administracinis aktas (b. l. 9) priimtas galiojant Teritorijų planavimo įstatymo redakcijai, aktualiai nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 1 d. Taip pat iki 2014 m. sausio 1 d. galiojo Tvarkos aprašas, kurį, kaip nurodoma 2010 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 1124 preambulėje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino įgyvendindama iš Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies kildinamus savo įgaliojimus.

27Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, kuriais klasikine prasme laikomi: 1) miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai; 2) kaimų teritorijų, miestelių teritorijų, kaimų teritorijų dalių, miestelių teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai (21 str. 1 d.), prilyginami miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformuotų žemės sklypų planai.

28Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas siekia suformuoti valstybinės žemės sklypą jam priklausantiems statiniams naudoti. Taip pat pareiškėjas neneigia, kad suskystintų dujų užpylimo kolonėlė dl ir suskystintų dujų rezervuarai d2 ir d3 nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, atitinkamai neįregistruota ir pareiškėjo nuosavybės teisė į juos.

29Vadovaudamasi minėtomis faktinėmis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad konkrečiu atveju nesant įvykdytai Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkto esminei sąlygai, t. y. įregistruotiems ginčo statiniams, Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo pakankamą pagrindą neišduoti pareiškėjui prašomo leidimo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nėra skundžiami Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmai ar atsisakymas atlikti jo kompetencijai priskirtus viešojo administravimo veiksmus, pirmosios instancijos teismas, paisydamas 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi priimtu skundu apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, pagrįstai ir teisėtai nevertino pareiškėjo argumentų, susijusių su VĮ Registrų centro veikla.

30Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimą pripažinus teisėtu ir pagrįstu, R. L. apeliacinis skundas atmetamas.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

32Pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą atmesti.

33Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

34Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas R. L. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą,... 5. Skunde (b. l. 1–6) pareiškėjas paaiškino, kad įrenginių statybos metu... 6. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu... 7. Atsiliepime (b. l. 59–62) paaiškino, kad Lietuvos Respublikos teritorijų... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 9. Atsiliepime (b. l. 55–57) paaiškino, kad pagal teisinį reglamentavimą... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 21 d. sprendimu... 12. Teismas, įvertinęs Pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 punkto, Teritorijų... 13. Kadangi pareiškėjo nuomone, jam priklausantys įrenginiai bei įranga yra... 14. III.... 15. Pareiškėjas R. L. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti... 16. Apeliacinis skundas (b. l. 113–121) grindžiamas šiais pagrindiniais... 17. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo pareiškėjo... 18. Atsiliepime (b. l. 127–131) atsakovas pažymi, kad priimdamas 2013 m.... 19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka su... 20. Atsiliepime (b. l. 134–136) pabrėžia, kad šiuo metu galiojanti naujai nuo... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV.... 23. Apeliacinis skundas atmestinas.... 24. Šiuo atveju sprendžiama dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 25. Savo sprendimą, įformintą 2013 m. gegužės 23 d. raštu Nr. A256-890... 26. Nustatyta, kad pareiškėjo 2013 m. balandžio 22 d. prašymas leisti pradėti... 27. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu... 28. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas siekia suformuoti... 29. Vadovaudamasi minėtomis faktinėmis aplinkybėmis teisėjų kolegija... 30. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimą... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 32. Pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą atmesti.... 33. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimą... 34. Nutartis neskundžiama....