Byla 2A-869-611/2014

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. L. ir UAB „Lokesta“ bei atsakovo UAB „Arja“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. L. ir UAB „Lokesta“ ieškinį atsakovams UAB „Arja“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, BUAB „Gintarinė nafta“ ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas (1) pripažinti, kad 2001-07-05 sutartis, sudaryta tarp atsakovų UAB „Arja“ ir Vilniaus miesto savivaldybės, negalioja, (2) pripažinti negaliojančia 2011-05-15 Degalinės aikštelės nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovo UAB „Arja“ ir UAB „Lokesta“, (3) pripažinus negaliojančia 2011-05-15 Degalinės aikštelės nuomos sutartį, taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo UAB “Arja“ ieškovui UAB „Lokesta“ naudai 18 456,37 Lt nepagrįstai sumokėto nuomos mokesčio, (4) pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2012-09-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-1905 „Dėl UAB „Lokesta“ išduotos licencijos galiojimo panaikinimo“, (5) priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos UAB „Lokesta“ naudai negautas 24 741,45 Lt dydžio pajamas nuo 2012-10-05 iki 2013-02-05 bei priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui R. L. nuosavybės teise priklauso suskystintųjų dujų užpylimo kolonėlė, kurią jis su visa įranga išnuomavo ieškovui UAB „Lokesta“. Ieškovas UAB „Lokesta“ 2011-05-15 sudarė degalinės aikštelės, ant kurios pastatyta kolonėlės įranga, nuomos sutartį su UAB „Arja“, kadangi manė, jog žemės sklypas nuosavybės teise priklauso būtent atsakovui UAB „Arja“, tačiau paaiškėjo, kad ginčo žemės sklypas yra valstybinė žemė, kuri net nebuvo perduota Vilniaus miesto savivaldybei valdyti patikėjimo teise, o UAB „Arja“ neteisėtai bei nepagrįstai sudarė sutartį dėl aikštelės nuomos. Nuomos sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, kadangi buvo sudaryta asmens, neturinčio teisės sudaryti tokią sutartį, bei prieštarauja viešajai tvarkai, nes sudaryta neturint žemės savininko suteiktų įgalinimų, t.y. nebuvo gautas rašytinis valstybinės žemės nuomotojo sutikimas. Nurodė, kad UAB „Lokesta“ niekinės 2011-05-15 Degalinės aikštelės nuomos sutarties pagrindu sumokėjo atsakovui UAB „Arja“ 21 016,61 Lt sumą, iš kurios – 2 560,24 Lt už suvartotą elektros energiją. Paaiškino, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymas Nr. 30-1905, kuriuo panaikinta licencija (Nr. A437-2(2.17.2.49-TR3)) neterminuotam laikui verstis mažmenine prekyba nefasuotu variklių benzinu, dyzeliniais degalais, suskystintomis naftos dujomis, skirtomis autotransporto priemonėms, biodyzelinu yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi žemės nuomos santykiai tarp Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Arja“ ir UAB „Lokesta“ negalėjo turėti pagrindo licencijos galiojimo nutraukimui, o pats licencijos panaikinimas buvo atliktas nesilaikant LR Energetikos ministro 2012-02-02 įsakymo Nr. 1-19 „Dėl leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 71 punkto reikalavimų, kuriame nurodyta, kad institucija, išdavusi leidimą, privalo įspėti licencijos turėtoją apie galimą licencijos sustabdymą arba panaikinimą ir nustatyti iki 30 dienų terminą pažeidimams pašalinti. Pažymėjo, kad 2011-07-05 tarp Vilniaus miesto valdybos ir UAB „Arja“ buvo sudaryta sutartis dėl 35 kv.m. bendro ploto žemės sklypo naudojimo laikinojo statinio – suskystintų dujų kolonėlės įrengimui, minėta sutartis taip pat numatė draudimą atsakovui UAB „Arja“ perleisti sutartimi numatytas teises tretiesiems asmenims.

5Atsakovas UAB „Arja“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovai neturi subjektinės teisės ginčyti tarp trečiųjų asmenų – UAB „Arja“ ir Vilniaus miesto savivaldybės sudarytą 2001-07-12 sutartį. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-07-05 sprendimas dėl Vilniaus miesto mero pirmojo pavaduotojo įgaliojimo pasirašyti sutartį Nr. 1403V yra galiojantis, atsakovui UAB „Arja“ kolonėlės statybai buvo išduotas leidimas vykdyti statybos darbus, kurie 2001-05-25 buvo priimti, atsakovas kolonėlės jokiam trečiajam asmeniui neperleido, ji nėra nugriauta, o 2001-07-12 sutartis nėra pasibaigusi ar nutraukta. UAB „Lokesta“ pasirašydama 2011-05-15 Degalinės aikštelės nuomos sutartį įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, jam taikytini didesni apdairumo, rūpestingumo bei atidumo reikalavimai ir jis turėjo išsiaiškinti, ar atsakovas turėjo faktinį pagrindą sudaryti nuomos sutartį ir tik po to mokėti atitinkamas sumas.

6Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė ieškovų reikalavimus, reiškiamus atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, t.y. pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2012-09-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-1905 „Dėl UAB „Lokesta“ išduotos licencijos galiojimo panaikinimo“ bei reikalavimą priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos UAB „Lokesta“ naudai negautas nuo 2012-10-05 iki 2013-02-05 24 741,45 Lt pajamas, atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad 2001-07-12 sutartimi UAB „Arja“ buvo suteikta teisė įrengti ir eksploatuoti laikiną statinį – suskystintų dujų kolonėlę valstybinėje žemėje. Teritorija, ant kurios buvo leista įrengti suskystintų dujų kolonėlę, yra Lietuvos Respublikos nuosavybė ir patikėjimo teise Vilniaus miesto savivaldybei nėra perduota. Minėtoje sutartyje buvo numatyta, kad teritorijos žemės nuomos sutartis nesudaroma, joje leista statyti tik laikinus statinius. Nurodė, kad sutartis buvo sudaryta 5 metų terminui, bet ne ilgiau nei teritorijos prireiks miesto poreikiams, todėl 2001-07-12 sutartis yra pasibaigusi. Taip pat paaiškino, kad sutartyje numatytos įmonės teisės ir įsipareigojimai galėjo būti perduotos tretiesiems asmenims tik raštiškai suderinus su Vilniaus miesto savivaldybe, tačiau UAB „Arja“ nei perduodama įrenginius, nei sudarydama nuomos sutartį, savo veiksmų su savivaldybe nederino, todėl visi vėlesni UAB „Arja“ sandoriai yra neteisėti. Pažymėjo, jog UAB „Lokesta“ 2011-04-04 išduota licencija buvo panaikinta teisėtai, kadangi UAB „Lokesta“ neturėjo teisių naudotis teritorija kolonėlei eksploatuoti, nes UAB „Arja“ 2012-08-06 nutraukė suskystintų dujų degalinės aikštelės nuomos sutartį su UAB „Lokesta“.

7Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad teritorija, kurioje įrengta degalinės aikštelė, nėra suformuota pagal teritorijų planavimo dokumentus, todėl buvo pažeistos CK 6.546 straipsnyje įtvirtintos normos. Pažymėjo, kad nurodytą teritoriją patikėjimo teise valdė Vilniaus apskrities viršininko administracija, todėl suteikiant leidimą minėtoje teritorijoje statyti statinius ar įrenginius, turėjo būti gautas valstybinės žemės patikėtinio – Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimas.

8Trečiasis asmuo BUAB „Gintarinė nafta“ atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad UAB „Arja“ neturėjo teisės subnuomoti valstybinės žemės kitiems asmenims.

9Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atsiliepime nurodė, jog neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, o bylos sprendimas neturės įtakos jos teisėms ir pareigoms. Papildomai nurodė, kad UAB „Arja“, sudarydama jai suteiktos naudotis žemės nuomos sutartis, neturėjo Vilniaus miesto savivaldybės rašytinio sutikimo, todėl UAB „Arja“ 2007-07-10 bei 2011-05-15 sudarytos nuomos sutartys, remiantis CK 1.80 straipsniu, laikytinos niekinėmis ir negaliojančiomis, kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino 2011-05-15 Degalinės aikštelės nuomos sutartį prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, priteisė ieškovui UAB „Lokesta“ iš atsakovo UAB „Arja“ 18 456,37 Lt, įpareigojo ieškovą UAB „Lokesta“ grąžinti valstybei jo užimtą 35 kv. m. žemės sklypą, esantį teritorijoje prie sklypo ( - ); kitoje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat priteisė iš UAB „Arja“ 969,30 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Lokesta“, priteisė iš atsakovo UAB „Arja“ ir ieškovo UAB „Lokesta“ po 62,77 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

12Teismas konstatavo, kad 2001-07-12 sutartimi atsakovas UAB „Arja“ negalėjo įgyti teisės naudotis 35 kv. m. teritorija prie sklypo, esančio ( - ), ir žemės naudojimosi klausimai ginčo sutartyje negalėjo būti aptariami, kadangi Vilniaus miesto savivaldybė tam neturėjo diskrecijos teisės. Kitoks 2001-07-12 sutarties aiškinimas prieštarautų Žemės įstatymo 21 straipsnio 3 daliai. Pažymėjo, kad ieškovai, nebūdami 2001-07-12 sutarties šalimi, kurios objektas yra laikino statinio statyba ir naudojimas vietinės rinkliavos tiksliais, neturi teisės jos ginčyti, nes neturi materialinio suinteresuotumo, o teismas nenustatė, kad 2001-07-12 sandoris būtų akivaizdžiai niekinis.

13Teismas pažymėjo, kad 2011-05-15 sutarties sudarymo momentu galiojusio Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 1 dalies 4 punktas numatė, kad teisę spręsti dėl žemės nuomos turi Nacionalinė žemės tarnyba, todėl atsakovas UAB „Arja“ nėra subjektas, galintis nuomoti valstybei priklausantį žemės sklypą. Atsižvelgęs į tai, kad 2011-05-15 Degalinės aikštelės nuomos sutartimi buvo susitarta dėl valstybei priklausančio žemės sklypo, kuris pagal įstatymą negalėjo būti nuomos dalyku, bei į tai, kad atsakovas UAB „Arja“ nėra tas asmuo, kuris turėjo teisę spręsti dėl valstybei priklausančio sklypo naudojimo, teismas konstatavo, jog 2011-05-15 Degalinės aikštelės nuomos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos, todėl yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento. UAB „Lokesta“ per laikotarpį nuo 2011-06-10 iki 2012-07-12 UAB „Arja“ sumokėjo 21 016,61 Lt, tame tarpe 2 560,24 Lt už suvartotą elektros energiją ir 18 456,37 Lt už nuomą, atsakovas UAB „Arja“ neginčija sumokėto nuomos mokesčio dydžio, tačiau įrodinėja, kad ieškovas UAB „Lokesta“ savanoriškai perdavė pinigus, todėl restitucija pagal CK 1.79 str. 2 d. 1 p. negalima. Pripažinus 2011-05-15 Degalinės aikštelės nuomos sutartį niekine, iš atsakovo UAB „Arja“ ieškovui UAB „Lokesta“ priteistina 18 456,37 Lt, o ieškovas įpareigotinas grąžinti valstybei jo užimtą žemės sklypą.

14Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs LR Energetikos įstatymo 21 str. 7 d., Energetikos ministro 2012-02-02 įsakymu Nr. 1-19 patvirtintų taisyklių „Dėl leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo“ 8 p., konstatavo, kad licencijos išdavimas siejamas su vieta, o ne su nuosavybės teise į laikinąjį statinį. Toks aiškinimas atitinka teisės sistemiškumo reikalavimą, nes ir statybą leidžiantis dokumentas tokiam laikinam statiniui, kaip ginčo degalinė, statyti ne savininkui priklausančiame žemės sklype išduodamas tik tuo atveju, jei yra gautas žemės sklypo (teritorijos) savininko, valdytojo ar naudotojo sutikimas, o pats statinys yra skirtas naudoti ribotam laikui. Ieškovui UAB „Lokesta“ neturint teisės į konkrečią prekybos vietą, pagrįstai buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012-09-28 įsakymas Nr. 30-1905 „Dėl UAB „Lokesta“ išduotos licencijos galiojimo panaikinimo“.

15Teismas taip pat nurodė, kad ieškovų keliami reikalavimai atsakovui UAB „Arja“ buvo patenkinti visiškai, o reikalavimai atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai – atmesti, todėl iš esmės ieškovų reikalavimai patenkinti 50 proc. Dėl to, ieškovui iš atsakovo UAB „Arja“ priteisė pusę sumokėto žyminio mokesčio, t.y. 969,30 Lt.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17Ieškovai apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą pakeisti, panaikinant teismo sprendimą dalyje dėl 2001-07-12 sutarties pripažinimo pasibaigusia ir negaliojančia bei licencijos panaikinimo pripažinimo neteisėtu ir negautų pajamų priteisimo atmetimo, bei šioje dalyje ieškinio reikalavimus tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. atsakovas UAB „Arja“ įvykdė 2001-07-12 sutarties sąlygas, įrengė kolonėlę, o vėliau suskystintų dujų įrangą perleido, dujų kolonėlės neeksploatuoja, todėl yra pagrindas teigti, jog tarp atsakovų UAB „Arja“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudaryta sutartis dėl suskystintų dujų kolonėlės įrengimo ir eksploatavimo pasibaigė, todėl nebegalioja. Pirmosios instancijos teismas visiškai nesprendė sutarties pasibaigimo aplinkybių, nepagrįstai vadovavosi nuostatomis, reglamentuojančiomis sutarties pripažinimą negaliojančia, nors ieškovai prašė konstatuoti, kad sutartis nebegalioja, kadangi pasibaigė.
  2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė licencijos išdavimo tvarkos, galiojusios jos išdavimo metu, t.y. 2011-05-12. Išduodant ieškovui licenciją nebuvo reikalaujami žemės sklypo valdymo dokumentai, kadangi licencija buvo išduodama įmonei, teisėtai valdančiai degalinės įrangą. Jeigu žemės sklypo valdymo sutartis, sudaryta tarp UAB „Arja“ ir UAB „Lokesta“ ir pripažinta niekine, tai negali būti pagrindu panaikinti išduotą licenciją. Be to, licencija galėjo būti panaikinta tik nustačius Energetikos įstatymo 21 str. 7 d. 6 p. sąlygas, tačiau tokių sąlygų pirmosios instancijos teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti ginčą dėl licencijos panaikinimo, o ne licencijos išdavimo, todėl neturėjo pagrindo taikyti teisės normas, reglamentuojančias licencijos išdavimo klausimą, nepagrįstai sutapatino „prekybos vietos“ sąvoką su žemės sklypu ir jo valdymu. Degalų kolonėlė, remiantis Energetikos ministro 2012-02-02 įsakymu Nr.1-19 patvirtintomis Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėmis, laikytina prekybos vieta. Nagrinėdamas ginčą, teismas nenustatė ir aplinkybių, dėl kurių degalinės įranga turėtų būti demontuota, todėl teismo išvada, kad žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimas niekiniu sudaro pagrindą panaikinti galiojančią licenciją yra neteisėta.
  3. Energetikos ministro 2012-02-02 įsakyme Nr.1-19 numatyta, kad iki šio įsakymo įsigaliojimo išduoti leidimai ir licencijos verstis didmenine ir mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis, nefasuotais naftos produktais galioja neterminuotai. Prireikus leidimai ir licencijos keičiami arba pripažįstami netekusiais galios taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis, taigi UAB „Lokesta“ 2011-05-12 išduota licencija, priėmus naują licencijų išdavimo tvarką reglamentuojantį aktą, netapo negaliojančia. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, panaikindama licenciją be įspėjimo, nesilaikė teisės aktų nustatytos tvarkos ir pagrindų.
  4. Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas UAB „Lokesta“ grąžinti valstybei užimtą 35 kv.m. žemės sklypą, esantį ( - ), išėjo už ieškinio ribų, o taip pat ir neatskleidė ginčo dėl licencijos panaikinimo esmės. Konstatavus, kad ieškovai turi minėtą žemės sklypą, teismas privalėjo pasisakyti dėl teisės juo naudotis ir nuomotis, tuo tarpu, konstatavus, kad ieškovai šio žemės sklypo neturi, kyla klausimas, ką ieškovai turėtų grąžinti ir kokiu būdu, ypač kai sklypas užstatytas teisėtai valdomais statiniais ir įrenginiais.
  5. Teismas, spręsdamas klausimą dėl licencijos panaikinimo, privalėjo taikyti CK 6.551 str. nuostatas, kadangi ieškovai turi teisę sudaryti valstybės žemės nuomos sutartį, o žemės savininkas turi prievolę tokią sutartį sudaryti su UAB „Lokesta“, nes suskystintų dujų degalinės įranga turi visus statybą leidžiančius ir statybos užbaigimą patvirtinančius dokumentus.
  6. Ieškovai už reikalavimą pripažinti sutartį negaliojančia sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio bei 3 proc. nuo restitucijos sumos (18 456,37 Lt), t.y. 553,69 Lt. Už du reikalavimus ieškovai sumokėjo 1053,69 Lt, todėl nurodyta suma turėjo būti priteista iš atsakovo UAB Arja“, kadangi šiam atsakovui pateikti reikalavimai buvo patenkinti visiškai.

18Atsakovas UAB „Arja“ atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. ieškovai neprašė 2001-07-12 sutartį pripažinti pasibaigusia ir todėl negaliojančia, tačiau priešingai – įrodinėjo, kad 2001-07-12 sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškinio ribas, jų neperžengė. Be to, ieškovai, nebūdami minėtos sutarties šalimi, negali jos ginčyti, reikalauti pripažinti ja pasibaigusia. Ieškovų reikalavimas negali būti tenkinamas dar ir dėl to, kad apeliantai prašo pripažinti neegzistuojančią sutartį – atsakovai yra sudarę ne 2001-07-05, o 2001-07-12 sutartį. Į tai net keletą kartų buvo atkreiptas ieškovų dėmesys, tačiau jie tikslindami savo ieškinį, šio reikalavimo nepatikslino.
  2. UAB „Arja“ nei dujų kolonėlės įrangos, nei tam specialiai įrengtos teritorijos jokiam trečiajam asmeniui neperleido, o ieškovai, teigdami priešingai, sąmoningai klaidina teismą. Ieškovų apeliaciniame skunde nurodomos sąskaitos-faktūros ir 2010-12-30 Dujų kolonėlės pirkimo-pardavimo sutartis nepatvirtina, kad ieškovas turi visus statybą leidžiančius ir statybos užbaigimą patvirtinančius dokumentus, ar kad UAB „Arja“ pardavė suskystintų dujų kolonėlę.
  3. Ieškovai nevykdė suskystintų dujų kolonėlės ir teritorijos įrengimo darbų ir nepagrįstai juos priskiria sau. Net ir laikantis pozicijos, kad R. L. įsigijo dalį kolonėlės įrengimų, tai nepatvirtina, kad tuo pat metu jis įsigijo ir privažiavimo kelius, aikštelę, komunikacijas, laikinus statinius. Šiuos dalykus įrengė atsakovas UAB “Arja“.
  4. Ieškovai buvo pareiškę tris reikalavimus, du iš jų pirmosios instancijos teismas patenkino, todėl priešingai nei teigia ieškovai, teismas bylinėjimosi išlaidų jiems priteisė netgi per daug. Patenkinus ieškinio 2/3 reikalavimų, atsakovas turi teisę gauti iš ieškovo 1/3 bylinėjimosi išlaidų.

19Atsakovas UAB “Arja“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą dalyje, kuria ieškovų ieškinys tenkintas iš dalies ir pripažinta 2011-05-15 degalinės aikštelės nuomos sutartis prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms bei negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyta restitucija priteisiant iš UAB „Arja“ 18 456,37 Lt ir 969,30 Lt bylinėjimosi išlaidų, be to, prašo priteisti pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ginčijamo žemės sklypo suteikimo atsakovui metu galiojančių teisės aktų nuostatas, t.y. LR Žemės įstatymo 7 str. 1 d., 9 str., 1 d. 4 p., ir 21 str. 3 d., neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių, kad žemės sklypas apeliantui naudoti buvo suteiktas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr.260 28 dalimi. Minėtame nutarime yra įtvirtinta, kad jeigu žemės sklypas, nepriklausomai nuo jo ploto, buvo suteiktas faktiškai naudoti laikino statinio eksploatavimui, tokiu atveju nėra taikoma bendra įtvirtinta tvarka dėl žemės sklypų nuomos. Degalinė yra kilnojamasis, laikinas statinys, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčą sprendė taikydamas ir aiškindamas materialinės teisės normas, skirtas žemės sklypų, kuriuose pastatyti nekilnojamieji daiktai, nuomai.
  2. Atsakovas žemės sklypu naudojosi teisėtai – pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos išduotą leidimą vykdyti statybos darbus, suskystintų dujų užpylimo kolonėlės pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir suderintą žemės sklypo schemą-eksplikaciją. Minėtų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 d. nenumatė, kad dėl laikino kilnojamojo daikto yra sudaromos valstybinės žemės sklypo nuomos sutartys. Taigi pernuomodamas ginčo teritoriją, atsakovas veikė teisėtai, o toks sandoris nelaikytinas niekiniu.
  3. Teismas nepagrįstai vertino tik konkrečias sutartyje įrašytas sąlygas, nepasisakydamas dėl tikrųjų ieškovo UAB „Lokesta“ ir UAB „Arja“ ketinimų – įgyti nuomos pagrindais specialiai įrengtą teritoriją, kurioje būtų galima vykdyti mažmeninės suskystintų dujų prekybos veiklą. Ieškovo interesas atitiko jo interesus, neprieštaravo viešajam interesui, nei galiojančioms teisės normoms. Apeliantas, įrengęs specialiai tam tikslui teritoriją, tikėjosi gauti atlyginimą už tokį ieškovo naudojimąsi specialiai įrengta teritorija. Be to, teismas neatsižvelgė, kad ginčijamos sutarties sudarymas neprieštarauja nei viešajai tvarkai, nei visuomenės interesams.
  4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė restitucijos taikymo taisykles – nepagrįstai vertino vien tik UAB „Arja“ elgesį, nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su ieškovo elgesiu ir ginčo sutarties vykdymu, kad ieškovui taikomi didesni apdairumo ir rūpestingumo bei atidumo reikalavimai. Ieškovas, sudarydamas ginčo sutartį, veikė kaip šios srities profesionalas, buvo stipresnė sutarties šalis, turėjo išsiaiškinti, ar UAB „Arja“ turėjo faktinį pagrindą sudaryti ginčo sutartį ir tik po to mokėti atitinkamas sumas kaip nuomos mokestį. Taigi nuomos mokesčio sumų gavimas yra pateisinamas, o jo išreikalavimas prieštarautų CK normoms, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad suskystintų dujų kolonėlės aikštele ieškovas naudojosi, ja naudodamasis gavo pajamų, kas patvirtina atlygintinį sandorį, todėl pritaikius restituciją ir ieškovui grąžinus bent dalį sumokėto nuomos mokesčio, ieškovas nepagrįstai praturtėtų. Dėl to, nepalankioje padėtyje atsidūrė atsakovas, kuris turėjo išlaidų įrengiant dujų kolonėlės aikštelę, prižiūrint ją, nuo nuomos mokesčio mokėdamas PVM valstybei.

20Ieškovai atsiliepimu į atsakovo UAB „Arja“ apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

  1. priešingai nei nurodo atsakovas, statybą leidžiančių dokumentų pagrindu buvo pastatytas ne laikinas statinys, bet kolonėlė ir rezervuarai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka priskirti ypatingiems statiniams, todėl turi ir gali būti įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre ir registre, o tokio statinio savininkui atsiranda teisė sudaryti valstybės žemės nuomos sutartį arba žemės sklypą pirkti CK 6.551 str. 2 d. pagrindu. Degalinės įrenginiai pagal šiuo metu galiojantį STR1.01.06:2010 yra degalinės sudedamoji dalis.
  2. Atsakovas ignoruoja faktą, kad suskystintų dujų kolonėlei pastatyti buvo sudaryta 2001-07-12 sutartis, kurios 1 p. numatyta, jog žemės sklypo nuomos sutartis nėra sudaroma. Tai reiškia, kad atsakovas nuo 2001-07-12 žinojo, kad jam nėra perduotos teisės valdyti žemės sklypą.
  3. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas UAB „Arja“ nuo degalinės pripažinimo tinkama naudoti momento vykdė mažmeninę suskystintų dujų prekybą. Priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas UAB „Arja“ perleido kolonėlės įrenginius, UAB “Arja“ net nepateikė duomenų, kad turėjo licenciją verstis suskystintų dujų mažmenine prekyba. Aplinkybė, kad UAB „Arja“ pastatė kolonėlę, visiškai nepatvirtina fakto, kad kolonėlė (jos įranga) iki šiol priklauso UAB „Arja“. Pateikti įrodymai – kolonėlės įrenginių perleidimo dokumentai – patvirtina, kad atsakovas neturi nuosavybės teisių į kolonėlės įrenginius, neturi teisės valdyti žemės sklypą, todėl teismas pagrįstai pripažino 2011-05-15 degalinės aikštelės nuomos sutartį niekine.
  4. Atsakovo nurodytos aplinkybės neturi reikšmės restitucijos taikymui, ir nors UAB „Lokesta“ taikytini didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, tai nesudaro atsakovui UAB „Arja“ gauti neteisėtas pajamas. Ieškovai pajamas gavo todėl, kad vykdė teisėtą veiklą, turėjo licenciją šiai veiklai vykdyti, o ieškovų santykiai su UAB „Arja“ šiai veiklai vykdyti neturi įtakos, nes visi įrenginiai sumontuoti ant valstybinės žemės, o ne UAB „Arja“ priklausančiame žemės sklype.
  5. Jeigu žemės sklypo valdymo sutartis, sudaryta tarp UAB „Arja“ ir UAB „Lokesta“ ir yra pripažinta niekine, tai negali sudaryti pagrindo panaikinti išduotą licenciją, nes degalinės įranga yra eksploatuojama teisėtai. UAB „Arja“ teiginiai apie tariamą nepagrįstą praturtėjimą yra nelogiški. Byloje nebuvo nagrinėjamas įrenginių perleidimo klausimas, nes atsakovas neginčijo fakto, kad įrenginiai priklauso R. L.. Dėl to nėra pagrindo vertinti atsakovo UAB „Arja“ turėtų išlaidų dėl kolonėlės įrengimo, tuo labiau, kad atsakovas neteikė tokių įrodymų.

21Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovų ir atsakovų apeliacinius skundus prašo ieškovų apeliacinio skundo netenkinti, dėl UAB „Arja“ apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti pagal faktines bylos aplinkybes. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. ieškovai, nebūdami 2001-07-12 sutarties šalimi, neturi teisės šios sutarties ginčyti, kadangi neturi materialinio suinteresuotumo. Ieškovai turėjo teisę tikslinti ieškinį, ir tinkamai suformuluoti savo reikalavimus, tačiau to nepadarę – prisiima su tuo susijusias pasekmes. Be to, 2001-07-12 sutarties pripažinimas tiek negaliojančia, tiek pasibaigusia neturėtų įtakos ieškovų teisėms ir pareigoms.
  2. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino aplinkybes, turėjusias įtakos licencijos panaikinimui, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas. Degalinės įranga būtų eksploatuojama teisėtai tik tuo atveju, jei ieškovai turėtų teisėtą pagrindą naudotis teritorija šalia ( - ). Tiek licencijos išdavimo metu galiojusių LR Vyriausybės 2010-11-17 nutarimu Nr.1629 patvirtintų Prekybos nefasuotais naftos produktais licencijavimo taisyklių 23.1 p., tiek licencijos panaikinimo metu galiojusių LR Energetikos ministro 2012-02-02 įsakymu Nr.1-19 patvirtintų taisyklių „Dėl leidimų versti prekybos naftos produktais veikla išdavimo“ 34.3 p., numatė tą patį reikalavimą, kad pareiškėjas, norintis gauti licenciją, turi pateikti sutarties, kurios pagrindu naudojamasi degaline (kai degalinė nepriklauso pareiškėjui nuosavybės teise) patvirtintą kopiją ar išrašą. Degalinė – tai statiniai ir (ar) įrenginiai ir specialiai įrengta teritorija. Byloje nustatyta, kad R. L. nuosavybės teise priklauso, o UAB „Lokesta“ iš jo nuomojasi tik degalinės įrenginį, tuo tarpu neturi jokio teisinio pagrindo šį įrenginį eksploatuoti konkrečioje ginčo teritorijoje.
  3. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad poįstatyminis teisės aktas licencijos išdavimą sieja su vieta, o ne su nuosavybės teise į laikiną statinį, todėl ieškovų argumentas, kad teismas privalėjo vadovautis licencijos išdavimo metu galiojusiais teisės aktais ir kad netyrė licencijos išdavimo tvarkos, galiojusios licencijos išdavimo metu, yra nereikšmingas, nesudarantis pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisingumu. Licencijos panaikinimui svarbus pats faktas, jog energetikos įmonė nuosavybės teisę į degalinę perduoda kitiems asmenims arba pasibaigia sutartis, kurios pagrindu buvo naudojamasi degaline, arba nebevykdo veiklos šioje degalinėje ir nesvarbu, kokiu būdu licencijas išduodanti institucija tokią informaciją gavo.
  4. Vien degalinės įrenginių teisėtas valdymas nesuteikia teisės ieškovams eksploatuoti šiuos įrenginius bet kurioje pasirinktoje vietoje, paneigiant kitų savininkų ar valdytojų teises ir teisėtus interesus.
  5. Neįspėjimas apie licencijos panaikinimą neturėjo įtakos licencijos panaikinimo teisėtumui, nes ieškovai neturėjo teisėto pagrindo naudotis teritorija, šalia ( - ). Neįspėjimas apie licencijos panaikinimą laikytinas tik formaliu taisyklių „Dėl leidimų versti prekybos naftos produktais veikla išdavimo“ neatitikimu.
  6. Įpareigodamas ieškovą UAB „Lokesta“ grąžinti valstybei jo užimtą 35 kv.m. žemės sklypą, esantį teritorijoje prie sklypo ( - ), pirmosios instancijos teismas tiesiog išsprendė niekinio sandorio pasekmes, o ne išėjo už ieškinio ribų. UAB „Lokesta“ yra neteisėtas ginčo teritorijos valdytojas, todėl turi degalinės įrenginių užimamą teritoriją grąžinti valstybei.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

23Ieškovų ir atsakovo apeliaciniai skundai netenkinami.

24Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.

25Atsakovas UAB „Arja“ 2014-02-20 pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškovų atsiliepimo į atsakovo UAB „Arja“ apeliacinį skundą. Šie paaiškinimai pateikti praleidus CPK nustatytą apeliacinio skundo pateikimo terminą (CPK 307 str.), todėl apeliacinis skundas nebegali būti tikslinamas (CPK 323 str.), o CPK III dalies XVI skyriaus I skirsnio normos (pvz., CPK 321 str.) enumato galimybės teikti rašytinius paaiškinimus dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą, be to, to neleidžia CPK įtvirtinta apeliacinio proceso esmė. Dėl nurodytos priežasties atsakovo UAB „Arja“ pateikti rašytiniai paaiškinimai nepriimami, atitinakami dėl juos enurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako.

26Byloje kilo ginčas dėl sudarytų sandorių teisėtumo ir licenzijos panaikinimo pagrįstumo.

27Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001-05-07 leidimu vykdyti statybos darbus (I t., b.l.33) atsakovui UAB „Arja“ buvo leista statyti, įrengti antžeminius dujų rezervuarus veikiančios degalinės teritorijoje adresu ( - ). Vilniaus apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001-05-25 pripažinimo tinkamu naudoti aktu (I t., b.l.37-40) pagal minėtą leidimą vykdyti statybos darbai, o konkrečiai du suskystintų dujų rezervuarai ir suskystintų dujų užpylimo kolonėlė, inžinieriniai tinklai buvo pripažinti tinkamais naudoti. Kaip matyti iš minėtų dokumentų, atsakovas UAB „Arja“ veikiančios degalinės teritorijoje ant įrengtos asfaltuotos aikštelės pastatė minėtą įrangą, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad aikštelė, kurioje stovi minėta įranga, priklauso atsakovui UAB „Arja“ nuosavybės teise, įrodymų, kad būtent šis atsakovas įrenginėjo minėtą aikštelę, taip pat į bylą nepateikta. Kita vertus, atsakovas UAB „Arja“ pats pripažino, kad ši aikštelė priklauso valstybei nuosavybės teise, todėl aplinkybė, kas ją įrenginėjo, neturi teisinės reikšmės ginčui. Valstybinės žemės sklypas, kuriame įrengta minėta suskystintų dujų užpylimo aikštelė, pagal bylos duomenis priklauso valstybei nuosavybės teise, šis žemės sklypas nėra suformuotas, nei atsakovui UAB „Arja“, nei ieškovui UAB „Lokesta“ nėra išnuomotas. Šiuo metu minėtos suskystintų dujų degalinės įranga (SND pilstymo kolonėlė, 2 susukystintųjų dujų rezervuarai, siurblys, metalinis korpusas, įranga ir laikini/stacionarūs statiniai ir infrastruktūros įrengimai) nuosavybės teise priklauso ieškovui R. L. pagal 2010-12-30 pirkimo-pardavimo sutartį, jo sudarytą su UAB „Gintarinė nafta“ (I t., b.l.9-12, 13). Nors atsakovas UAB „Arja“ teigia, kad jis nėra šios įrangos niekam pardavęs, kad byloje nėra tarp jo ir UAB „Eurovista“ sudarytos perleidimo sutarties, tačiau ieškovo R. L. nuosavybės teises patvirtina minėta 2010-12-30 sutartis, o atsakovas UAB „Arja“ ieškovo R. L. nuosavybės teisių neginčija. Priešingai, sudarydamas su ieškovu UAB „Lokesta“ 2011-05-15 aikštelės nuomos sutartį, iš esmės pripažino, kad UAB „Arja“ neturi nuosavybės teisių į minėtą įrangą. Ieškovas R. L. šią kolonėlės įrangą pagal 2011-02-28 įrenginių nuomos sutartį Nr.2 išnuomojo kitam ieškovui UAB „Lokesta“ (I t., b.l.14-15).

28Byloje taip nustatyta, kad atsakovai Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Arja“ 2001-07-12 sudarė sutartį dėl 35 kv.m. ploto laikinos suskystintų dujų degalinės statybos ir eksploatavimo teritorijoje prie sklypo, esančio ( - ) (I t., b.l.167-168), šalys susitarė dėl minėtos kolonėlės laikinojo pobūdžio, kadangi šios sutarties 1-2 p. ir 6 p. šalys įtvirtino, kad teritorija ir laikini statiniai negali būti įregistruoti viešame registre (šiuo metu VĮ „Registrų centras“), gali būti statomi tik laikini statiniai, o sutarties nutraukimo ar pasibaigimo atveju kolonėlės įrengimai ir statiniai turi būti nukelti. Be to, šios sutarties 1 p. aiškiai nurodyta, kad minėtos teritorijos žemės nuomos sutartis nesudaroma, o sutartyje nustatytos UAB „Arja“ teisės ir pareigos gali būti perduotos tretiesiems asmenims tik raštiškai suderinus su Vilniaus miesto savivaldybe. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybei ši valstybei priklausanti teritorija nebuvo perduota valdyti patikėjimo pagrindais, todėl Vilnaius savivaldybė negalėjo sudaryti dėl minėtos teritorijos ir panaudos sutarties. Iš minėtų byloje nustatytų aplinkybių visumos darytina išvada, kad atsakovui UAB „Arja“ buvo leista įrengti laikinąją dujų užpylimo degalinę, todėl visą ieškovui R. L. priklausanti suskystintų dujų užpylimo kolonėlės įranga/statiniai yra laikini, o aikštelė, kurioje buvo sumontuota kolonėlė ir įrengta degalinė, degalinės įrengimo metu atsakovas UAB „Arja“ neįrenginėjo ir nevaldė, nuosavybės teisės neturėjo. Be to, minėta 2001-07-12 sutartis, atsižvelgiant į jos turinį ir jos sudarymą lydinčiuosius dokumentus (I t., b.l.22-28, 30-32), buvo sudaryta suskystintų dujų kolonėlės įrengimo ir prekybos viešose vietose ir vietinių rinkliavų surinkimo tikslais pagal Vilniaus m. savivaldybės 2000-06-28 sprendimu Nr.39 patvirtintus Vietinės rinkliavos už prekybą ir paslaugų teikimą viešosiose vietose nuostatus. Taigi, atsakovui UAB „Arja“ neturint nuosavybės teisės ir kitokios valdymo teisės į aikštelę po ieškovui R. L. priklausančia suskystintų dujų kolonėle, neturint nuosavybės teisės į minėtą kolonėlę, be to, neturint teisės 2001-07-12 sutartyje nurodytų teisių ir pareigų perduoti kitiems asmenims be Vilniaus m. savivaldybės pritarimo, atsakovas UAB „Arja“ neturėjo teisės pagal 2011-05-15 degalinės aikštelės nuomos sutartį perduoti nuomos teise UAB „Lokesta“ naudotis aikštele prie stacionarinės benzino kolonėlės suskystintų dujų degalinei eksploatuoti (I t., b.l.16-17) (CK 4.37 str.), todėl ši sutartis pirmosios instancijos teismo pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) pagal CK 1.80 str. ir 1.95 str. 1 d. teisėtai ir pagrįstai. Pažymėtina ir tai, kad taip kaip suformuluotas sutarties dalykas 2011-05-15 sutartyje, iš esmės ši sutartis yra dėl žemės sklypo, ant kueriso įrengta aikštelė, nuomos, tačiau šio sklypo savininku, ką pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas ir ginčo dėl to nėra, yra Lietuvos Respublika, Vilniaus m. savivaldybei patikėjimo teisės nėra perduotos, todėl ir dėl šios priežasties UAB „Arja“ negalėjo sudaryti 2011-05-15 sutarties su ieškovu UAB „Lokesta“. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad aikštelė nėra savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, yra žemės sklypo priklausinys (CK 4.13 str., 4.40 str. 1 d.). CK 1.80 str. 2 d. įpareigoja tokiu atveju taikyti restituciją ir grąžinti šalis į pirminę, buvusią prieš niekinės sutarties sudarymą, padėtį. Kadangi atsakovas UAB „Arja“ negalėjo išnuomoti aukščiau minėtos aikštelės, todėl jis negalėjo ir gauti pajamų iš jos nuomos, o tokiu būdu pagal niekinę sutartį jo gautos pajamos – 18 456 Lt, minusavus suskystintų dujų kolonėlės eksploatavimui sunaudotos elektros energijos kainą, yra neteisėtos, todėl, taikant restituciją, turi būti grąžintos ieškovui UAB „Lokesta“. Todėl nepagrįsti atsakovo UAB „Arja“ apeliacinio skundo argumentai dėl restitucijos netaikymo nagrinėjimoje byloje, 2011-05-15 sutartį pripažinus negaliojančia. Taip pat dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atsakovo UAB „Arja“ apeliacinio skundo argumentus dėl minėtos aikštelės nuomos sutarties galiojimo. Atsakovo UAB „Arja“ apeliacinio skundo argumentai, kad restitucija negali būti taikoma dėl to, jog ieškovas „Lokesta“ savanoriškai perdavė atsakovui UAB „Arja“ sumas kaip nuomos mokestį, kad ieškovas nesįstikino atsakovo UAB „Arja“ teise perduoti ieškovui naudotis aikštelę, atmetami kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo netaikyti restituciją. Nepagrįstas atsakovo UAB „Arja“ apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovai yra stipresnioji 2011-05-15 sutarties šalis, nes tiek ieškovai, tiek atsakovas UAB „Arja“ yra verslininkai ir lygiavertės sutarties šalys. Tai, kad UAB „Lokesta“ naudojosi ne atsakovui UAB „Arja“ priklausančia aikštele, nesudaro pagrindo šiam atsakovui gauti iš tokio naudojimosi pajamų. Dėl nurodytų motyvų atsakovo UAB „Arja“ apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

29Pažymėtina, kad ieškovas prašė 2001-07-12 sutartį pripažinti negaliojančia ne dėl to, kad ji yra niekinė, o dėl to, kad ji pasibaigė. Todėl teisėjų kolegija sutinka su ieškovų apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįtai ginčui taikė CK 1.80 str. ir sprendė dėl 2001-07-12 sutarties galiojimo, vadovaudamasis CK 1.80 str.. Nors teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2001-07-12 sutartis sudaryta ne dėl žemės sklypo nuomos, o dėl suskystintų dujų degalinės įrengimo viešos prekybos ir vietinių rinkliavų surinkimo tikslais, todėl nėra pagrindo ex officio konstatuoti ją esant niekine ir negaliojančia pagal CK 1.80 str., tačiau ieškovai tokio reikalavimo ir nekėlė, o pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šios sutarties galiojimo CK 1.80 str. prasme, neišsprendė ieškovų reikalavimo dėl šios sutarties pasibaigimo fakto konstatavimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2001-07-12 sutartis yra sudaryta dėl naudojimo ir eksploatavimo suskystintų dujų degalinės, kuri sutarties sudarymo metu priklausė atsakovui UAB ‚Arja“, o šiuo metu nuosavybės teise priklauso ieškovui R. L., o veiklą minėtoje kolonėlėje vykdo UAB „Lokesta“sutarties su R. L. pagrindu. Kadangi atsakovas UAB „Arja“ minėtos suskystintų dujų kolonėlės nebevaldo, veiklos joje nevykdo, be to, atsižvelgiant į tai, kad ginčo suskystintų dujų degalinėje esanti dujų kolonėlė yra laikinasis statinys, kuris pagal Statybos įstatymo 2 str. galėjo būti statomas ne ilgesniam kaip 5 metų terminui, todėl konstatuotina, kad 2001-07-12 sutartis tarp atsakovų UAB „Arja“ ir Vilniaus miesto savivaldybės, nustojus UAB „Arja“ šioje degalinėje vykdyti veiklą, yra pasibaigusi. Tačiau teisėjų kolegija tik konstatuoja minėtos 2001-07-12 sutarties pasibaigimo faktą, kuris yra įrodinėtina aplinkybe nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl ieškovui UAB „Lokesta“ išduotos licencijos panaikinimo teisėtumo. Reikalavimas dėl minėtos 2001-07-12 sutarties pripažinimo pasibaigusia kaip savarankiškas reikalavimas yra ydingas ir negali būti tenkinamas, teismas negali savo sprendimu pripažinti sutartį negaliojančia dėl pasibaigimo, nes to nenumato teisės aktai ir teismas gali tik konstatuoti sutarties pasibaigimo faktą, spręsdamas byloje kilusiį ginčą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino ieškovų reikalavimo dėl 2001-07-12 sutarties pripažinimo negaliojančia. Aplinkybė, kad ieškovai ieškinyje nurodė neteisingą šios sutarties sudarymo datą, laikytina rašymo klaida, nes iš ieškinio turinio atsispindi, kad ginčas kilęs būtent dėl 2001-07-12 sutarties.

30Vilniaus miesto savivaldybės 2011-04-04 įsakymu „Dėl licencijos UAB „Lokesta“ išdavimo“ Nr. 40-210 UAB „Lokesta“ 2011-05-12 buvo išduota licencija verstis mažmenine prekyba nefasuotu variklių benzinu, dyzeliniais degalais, suskystintomis dujomis, skirtomis autotransporto priemonėms, biodyzelinu (I t., b.l.90-91), kuri po UAB „ARJA“ 2012-08-29 pareiškimo Vilniaus miesto savivaldybei apie 2011-05-15 sutarties pasibaigimą nuo 2012-08-06 (I t., b.l.46) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-09-28 įsakymu Nr.30-1905 „Dėl UAB „Lokesta“ išduotos licencijos galiojimo panaikinimo“ buvo panaikinta (I t., b.l.92). Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija tokį licencijos panaikinimą grindžia LR energetikos įstatymo 21 str. 7 d. 6 p., numatančiu teisę teisės aktų nustatyta tvarka panaikinti licenciją verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais pasibaigus sutarčiai, kurios pagrindu buvo naudojama degalinė. LR energetikos ministro 2009-04-16 įsakyme Nr.1-37 „Dėl degalinių eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ degalinė apibrėžiama kaip statiniai ir (ar) įrenginiai ir specialiai įrengta teritorija, skirta degalams, suskystintoms naftos dujoms (SND), suslėgtoms gamtinėms dujoms (SGD) priimti, laikyti, perpilti į kelių transporto priemonės kuro bakus, kilnojamąsias talpyklas ir (ar) balionus. Degalų kolonėlė yra degalinės įrenginys, skirtas degalams įpilti į kelių transporto priemonės kuro bakus ir (ar) į kilnojamąsias talpyklas, taip pat įrenginys, skirtas kelių transporto priemonių SND, SGD balionams ar jų ryšuliams užpildyti. Kaip matyti iš bylos duomenų ieškovas R. L. nuosavybės teise valdo, o ieškovas UAB „Lokesta“ naudoja tik degalinės įrenginį – suskystintų dujų kolonėlę, tačiau ieškovai nepateikė į bylą duomenų, kad jie teisėtai valdo specialiai įrengtą teritoriją, ant kurios smontuotas ieškovų turimas ir valdomas įrenginys. Kaip minėta, 2001-07-12 sutartis dėl suskystintų dujų kolonėlės eksploatavimo yra pasibaigusi, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nėra išreiškusi sutikimo dėl šia sutartimi UAB „Arja“ turimų teisių ir pareigų perdavimo ieškovams, ieškovai nėra sudarę tokio pobūdžio sutarties su Vilniaus miesto savivaldybe, nėra sudarę žemės sklypo nuomos sutarties su valstybe. Taigi, ieškovai neturi sutarties dėl teisėto konkrečios prekybos vietos naudojimo, kurioje stovi ieškovams priklausantis ir naudojamas įrenginys, o LR energetikos ministro 2012-02-02 įsakymu Nr.1-19 patvirtintų taisyklių „Dėl leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo“ 8 p. licencijos verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, suskystintomis dujomis, skirtomis autotransporto priemonėms, sieja su konkrečia prekybos vieta. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-01-26 įsakymu Nr.30-141 patvirtintų Suskystintų naftos dujų prekybos taisyklių 18.1 p. nustatė pareigą karu su kitais dokumentais pateikti žemės nuomos sutarties ar sutarties naudotis prekybos vieta, kurioje įrengiamas laikinasis statinys, kopiją tam, kad gauti mažmeninės dujų prekybos leidimą. Nors ieškovai nuosavybės teise valdo suskystintų dujų kolonėlės įrenginius, tačiau be teisėto pagrindo naudojasi teritorija, ant kurios sumontuota ši kolonėlė. Todėl ieškovai negali būti pripažįstami sutarčių pagrindu naudojantys suskystintų naftos dujų degalinę, kaip to reikalauja LR energetikos ministro 2012-02-02 įsakymu Nr.1-19 patvirtintų taisyklių „Dėl leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo“ 21.3 p., nes ieškovai nepateikė įrodymų, kad teisėtai valdo specialiai įrengtą teritoriją. Teisėjų kolegija pažymi, kad licencijos panaikinimo metu turėjo būti taikomi tuo metu galiojantys teisės aktai, tarp jų LR energetikos ministro 2012-02-02 įsakymu Nr.1-19 patvirtintų taisyklių „Dėl leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo“. Kita vertus ir ieškovų apeliaciniame skunde cituojamo LR Vyriausybės 2010-11-17 nutarimu Nr.1629 patvirtintų Prekybos nefasuotais naftos produktais licencijavimo taisyklių 23.4 p. numatė pareigą, siekiant gauti licenciją verstis mažmenine prekyba nefasuotomis suskystintomis dujomis, skirtomis autotransporto priemonėms, pateikti sutarties, kurios pagrindu naudojamasi degaline, kopija, o degalinė, kaip jau minėta aukščiau, apima ne tik suskystintų dujų kolonėlę, bet ir specialiai tam pritaikytą teritoriją, o ieškovas UAB „Lokesta“ nepateikė įrodymų apie teisėtai naudojamą teritoriją, kurioje stovi ieškovui R. L. priklausanti kolonėlė. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė teisėtai panaikino ieškovo UAB „Lokesta“ licenciją verstis mažmenine prekyba nefasuotu variklių benzinu, dyzeliniais degalais, suskystintomis dujomis, skirtomis autotransporto priemonėms, biodyzelinu. Šiuo atveju neturi reikšmės, kas pranešė atsakovui Vilniaus m. savivaldybei apie tai, kad ieškovas UAB „Lokesta“ neturi teisėto pagrindo naudotis degalinės teritorija. Ieškovas UAB „Lokesta“ nuo pat licencijos išdavimo momento neturėjo teisėto pagrindo naudotis teritorija, ant kurios stovėjo jo naudojama kolonėlė, todėl LR energetikos įstatymo 21 str. 7 d. 6 p. nurodytas licencijos panaikinimo pagrindas – kai pasibaigia sutartis, kurios pagrindu buvo naudojamasi degaline – yra tinkamas, nes ieškovui tokia licencija net negalėjo būti išduota, o paaiškėjus šiai aplinkybei vėliau, licencija turėjo būti panaikinta. Dėl nurodytų motyvų ieškovų apeliaciniame skunde nurodoma LR energetikos ministro 2012-02-02 įsakymo Nr.1-19 „Dėl leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 71 p. nuostata apie įspėjimą prieš 30 dienų dėl licencijos panaikinimo neturi teisinės reikšmės ginčui ir nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-09-28 įsakymą Nr.30-1905 neteisėtu ir jį panaikinti. Ieškovų apealicinio skundo argumentas dėl CK 6.551 str. taikymo nesusijęs su nagrinėjama byla, kadangi ieškovas patikslintu ieškiniu nekėlė reikalavimo dėl valstybės įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su ieškovu UAB „Lokesta“ dėl žemės sklypo, esančio po ieškovui R. L. priklausančia kolonėle, todėl teismas negalėjo įpareigoti valstybę sudaryti tokią sutartį su ieškovu, nes tai reikštų išėjimą už ieškinio ribų (CPK 265 str.). Kita vertus, ieškovo valdoti įrenginiai yra laikini, žemės sklypas nėra suformuotas, todėl pagal CK 6.546 str., 6.551 str. 2 d., žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., 10 str. 5 d. 4 p. valstybinės žemės nuomos sutartis su ieškovu UAB „Lokesta“ negali būti sudaryta.

31Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.), nes teismas patenkino ieškovo du reikalavimus (t.y. 2/3 dalis ieškinio), už kuriuos ieškovas sumokėjo 1053,69 Lt (500 Lt – už reikalavimą dėl 2011-05-15 sutarties pripažinimo negaliojančia, 553,69 Lt – už reikalavimą dėl 18456,37 Lt priteisimo), o ne ½ dalį kaip nurodo teismas sprendime, o teismas nepagrįstai jam priteisė tik 969,30 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovų vieną ieškinio reikalavimą dėl 2011-05-15 degalinės aikštelės nuomos sutarties pripažino negaliojančia reikalavimas dėl restitucijos taikymo yra išvestinis iš minėto reikalavimo dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Todėl ieškovų reikalavimas dėl 2011-05-15 sutarties pripažinimo negaliojančia, vadovaujantis CPK 80 str., 85 str. 1 d. 11 p., apmokestinamas žyminiu mokesčiu, skaičiuotinu nuo 18456,37 Lt sumos. Kiti ieškovų reikalavimai netenkinti, todėl toje dalyje ieškovo UAB „Lokesta“ sumokėtas žyminis mokestis jam neatlyginamas. Taigi, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovo UAB „Arja“ priteisė netgi daugiau žyminio mokesčio patirtų išlaidų nei turėjo priteisti, tačiau kadangi atsakovas UAB „Arja“ priteisto iš jo ieškovui žyminio mokesčio dydžio neginčija, o CPK 313 str. draudžia apelianto atžvilgiu priimti blogesnį sprendimą, todėl šioje dalyje ieškovų apeliacinis skundas netenkinamas.

32Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, teisingai aiškino ir taikė šalių sudarytos subrangos sutarties nuostatas, CK 6.193 str. nuostatas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o ieškovų ir atsakovo UAB „Arja“ apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (CPK 320 str.), todėl ieškovų ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Netenkinus apeliacinius skundus, apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.).

33Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

34Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas (1) pripažinti, kad... 5. Atsakovas UAB „Arja“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad... 6. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė... 7. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 8. Trečiasis asmuo BUAB „Gintarinė nafta“ atsiliepime nurodė, kad su... 9. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį... 12. Teismas konstatavo, kad 2001-07-12 sutartimi atsakovas UAB „Arja“ negalėjo... 13. Teismas pažymėjo, kad 2011-05-15 sutarties sudarymo momentu galiojusio... 14. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs LR Energetikos įstatymo 21... 15. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovų keliami reikalavimai atsakovui UAB... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 17. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m.... 18. Atsakovas UAB „Arja“ atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo... 19. Atsakovas UAB “Arja“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 20. Ieškovai atsiliepimu į atsakovo UAB „Arja“ apeliacinį skundą prašo... 21. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovų... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 23. Ieškovų ir atsakovo apeliaciniai skundai netenkinami.... 24. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 25. Atsakovas UAB „Arja“ 2014-02-20 pateikė rašytinius paaiškinimus dėl... 26. Byloje kilo ginčas dėl sudarytų sandorių teisėtumo ir licenzijos... 27. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų... 28. Byloje taip nustatyta, kad atsakovai Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB... 29. Pažymėtina, kad ieškovas prašė 2001-07-12 sutartį pripažinti... 30. Vilniaus miesto savivaldybės 2011-04-04 įsakymu „Dėl licencijos UAB... 31. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 32. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 33. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 34. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą palikti...