Byla e2S-1454-601/2017
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. N. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui R. N. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. N. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Ieškovė ieškinyje prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti nepilnamečio sūnaus M. N., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su motina V. B.. Nurodė, kad sūnus nuo 2017 m. kovo 10 d. gyvena su tėvu, nes atsakovas minėtą dieną, po pamokų pasiėmė jį iš mokyklos. Atsakovas leidžia sūnui pabūti pas ieškovę retkarčiais. Ieškovės įsitikinimu, dėl atsakovo vartojamo psichologinio smurto prieš sūnų ir manipuliavimu juo, sūnus jaučiasi nesaugiai, toks atsakovo neadekvatus elgesys peržengia visas padorumo ir protingumo ribas, o ateityje gali turėti negrįžtamų pasekmių, t. y. pasireikšti vystymosi, emociniais ir elgesio sutrikimais. Ieškovė labai myli savo sūnų, juos sieja glaudus emocinis ryšys, pati dirbanti, neturi žalingų įpročių, pas ją sudarytos saugios sąlygos sūnui augti.

6Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi nustatė laikiną nepilnamečio M. N. gyvenamąją vietą su ieškove V. B. iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-3010-985/2017 ir priimtas galutinis teismo sprendimas. Nutartį pavedė vykdyti skubiai. Teismas nustatė, kad atsakovė V. B. nuo 2016 m. gruodžio mėnesio pabaigos negyvena su nepilnamečio sūnaus M. N. tėvu R. N.. Dar gyvenant kartu, įvykus tarp šalių konfliktui, dėl ūmaus atsakovo būdo, kai būdavo naudojamas tiek fizinis, tiek psichologinis smurtas, atsakovas neleisdavo ieškovei pasiimti sūnaus jai išvykstant į kitą turimą gyvenamąją vietą Marijampolėje, nenorėdama dar labiau bauginti vaiko, ieškovė išvažiuodavo viena. 2017 m. kovo 4 d., ieškovei atvažiavus aplankyti sūnaus M., tarp šalių įvyko konfliktas, kurį matė nepilnametis vaikas. Ieškovė nurodo, jog nuo 2017 m. kovo 4 d. iki 2017 m. kovo 10 d., sūnus gyveno su ieškove, bet 2017 m. kovo 10 d. atsakovas, po pamokų pasiėmė jį iš mokyklos ir dabar leidžia sūnui pas ieškovę pabūti tik retkarčiais. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pateikė duomenis apie netinkamą atsakovo elgesį, tiek jos, tiek nepilnamečio vaiko atžvilgiu (t. y. fizinis ir psichologinis smurtas, ūmus atsakovo būdas, vaikas įbaugintas netinkamo tėvo elgesio), kas daro neigiamą įtaką nepilnamečiui. Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji dirba, turi gyvenamąjį būstą, tarp jos ir sūnaus susiformavęs glaudus tarpusavio ryšys, pripažintino svarbiomis sprendžiant klausimą dėl laikinosios nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo. Sprendė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės apie netinkamą atsakovo elgesį sudaro pagrindą konstatuoti, jog yra realus ir pagrįstas pavojus vaiko interesams. Pažymėjo, kad, ieškovės teigimu, atsakovas daro kliūtis ieškovei bendrauti su sūnumi bei kitais giminaičiais (ieškovės vaikais iš kitos santuokos, ieškovės motina). Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi nepilnamečio sūnaus sveikata, jo auklėjimu, priežiūra, ugdymu, darytų žalingą įtaką sūnui savo elgesiu ar kitaip veiktų vaiką psichologiškai neigiamai ir pan. Darė išvadą, kad šiuo metu vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina geriausiai atitinka vaiko interesus ir jo teisę turėti saugią bei stabilią aplinką, todėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.

8Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį kaip nepagrįstą, neįrodytą ir neteisėtą, priimtą neatsižvelgiant į vaiko interesus.

10Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: ieškovė nepateikė teismui jokių jos nurodytus faktus (apie atsakovo fizinį ir psichologinį smurtą, ūmų būdą, netinkamą tėvo elgesį) pagrindžiančių įrodymų. Nebuvo vertinami motinos ir vaiko bendravimo įgūdžiai. Kritiškai vertintina išvada, dėl ieškovės ir vaiko susiformavusio ryšio. Ieškovė su atsakovu nuo sūnaus gimimo gyveno labai trumpai, t. y. iki 2011 m. Ieškovė paliko sūnų gyventi su atsakovu, pati išsikėlė gyventi į Marijampolę ir ten gyveno su kitais dviem nepilnamečiais vaikais. Paliko sūnų auginti atsakovui. Visus 8 metus vaiku rūpinosi ir rūpinasi atsakovas, būtent tarp atsakovo ir sūnaus yra susiformavęs glaudus ryšys. Vaikas visada reiškė norą gyventi su atsakovu. Ieškovė nuo 2011 m. galėjo sūnų lankyti, kada tik norėjo. Netiesa, kad iki 2016 m. šalys gyveno kartu. Nuo vaiko gimimo atsakovas su vaiku nesiskiria. Vaiko poreikiai pas atsakovą yra pilnai užtikrinti, t. y. įrengtas kambarys, sporto aikštelė, atsakovas turi pastovias pajamas, turi galimybes ir laiko su vaiku ruošti pamokas ir sūnų prižiūrėti. Teismui atėmus vaiką iš atsakovo, vaikui yra padaryta didelė žala jo pasaulėžiūrai. Vaikas, gyvendamas pas ieškovę, būna užrakintas motinos bute, o ji išeina į darbą. Vaikas neturi galimybės matyti tėvo. Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo R. N. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvuose nurodė, kad netiesa, jog su atsakovu gyveno tik iki 2011 m. Su atsakovu ieškovė gyveno iki 2016 m. pabaigos, išskyrus tuos periodus, kai jis po smurto išvarydavo ieškovę iš namų. Jau anksčiau buvo kreiptasi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau atsakovas ieškovei pradėjo grasinti. Kai atsakovas išvarydavo ieškovę iš namų, sūnaus paimti neleisdavo. Visuomet ieškovė išlaikė sūnų. Tarp ieškovės ir vaiko likęs glaudus ryšys. Sūnus dalijasi džiaugsmais, rūpesčiais ir paslaptimis. Vaikas jau susirado bendraamžių kieme ir su jais žaidžia. Atsakovas meluoja, kad ieškovei būnant darbe, vaikas būna be priežiūros, kadangi vaiko ateina pažiūrėti ieškovės mama, kuri pasirūpina vaiku. Tai pas atsakovą vaikas būdavo vienas, nes atsakovas gyvena vienkiemyje ir išvažiuodamas palikdavo vaiką vieną namuose. Melagingas teiginys, kad atsakovui su vaiku draudžiama bendrauti. Dėl laikinos bendravimo tvarkos su atsakovu sudaryta taikos sutartis.

11Teismas

konstatuoja:

12Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ne tik santuokos nutraukimo bylose, bet ir bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CK 3.170 str., 3.174 str.). Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Taigi, esminis kriterijus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą yra vaiko gyvenamosios vietos tinkamumo ir įprastos gyvenamosios aplinkos keitimo būtinumo aspektai, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus ir jų apsaugą. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę, jog jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Bylos duomenimis nustatyta, tarp šalių vyksta ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo (pateiktas ieškinys ir priešieškinis). Šiuo metu, vaikas gyvena su ieškove V. B., adresu ( - ), Marijampolė. Iš Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-04-14 išvadoje Nr. DS-1212 (12.7) pažymėta, kad R. N. (gim. ( - )) šeima neįrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. R. N. turi sūnų M. N., gim. ( - ), kuris mokosi R. S. pagrindinėje mokykloje. Išvadoje pažymėta, kad 2016-04-12 Skyriaus specialistai lankėsi R. N. namuose, esančiuose ( - ), Kazlų Rūdos sav., ir nustatė, kad R. N. namuose jo sūnui sudarytos geros gyvenimo, buities, poilsio, pamokų ruošos sąlygos, atitinkančios tokio amžiaus vaiko poreikius. R. N. paaiškino, kad jis gali užtikrinti savo sūnaus M. N. visapusišką priežiūrą ir poreikių tenkinimą. Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius 2017 m. balandžio 18 d. išvadoje Nr. SA-3988 (21.3) nurodyta, kad skyriaus specialistams lankantis V. B. namuose ir bendraujant su ja ir mažamečiu M. N., vaikas buvo žvalus, jautėsi drąsiai, noriai bendravo su specialistais, rodė kambarius, daiktus, aiškino apie savo pomėgius. Vaiko ir mamos tarpusavio ryšys atrodė natūraliai susiformavęs, neapsimestinis, stiprus. Vaikas išreiškė nuomonę, kad čia yra jo namai ir kad jis nori gyventi kartu su mama. M. taip pat paaiškino, kad kieme jau spėjo susidraugauti su kitais vaikais, teigė, kad jam čia gyventi patinka. Bendraujant nebuvo pastebėta, kad vaikas atrodytų išsigandęs, sutrikęs ar pasimetęs. Paklaustas apie tėtį M. paaiškino, kad su tėčiu bendraus nuvykdamas pas jį į svečius. Skyriaus specialistai lankydamiesi V. B. šeimoje nustatė, kad moteris gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių su visais komunaliniais patogumais bute. Ieškovės namuose yra visi normaliai buičiai sukurti ir tinkamoms gyvenimo sąlygoms užtikrinti reikalingi baldai, buities prietaisai ir namų apyvokos daiktai. Pažymėta, kad Vaikų teisių apsaugos skyriuje nėra duomenų, kad V. B. būtų nesirūpinusi sūnumi ar veiktų priešingai jo interesams. Išvadoje pažymėta, kad nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog M. N. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su mama galėtų prieštarauti šio nepilnamečio interesams. Taigi, skirtingų Lietuvos miestų savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyriai pateikė išvadas, iš kurių suprastina, kad vaiko gyvenimas tiek su ieškove, tiek su atsakovu neprieštarautų vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad šiuo metu vaikas gyvena su mama, adresu: ( - ), Marijampolė, šioje vietoje yra pripratęs, turi draugų, lanko ( - ) pagrindinę mokyklą, kuri yra Marijampolės mieste (kur šiuo metu gyvena vaikas), - leidžia daryti išvadą, kad šuo metu, esant byloje šalių ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tikslinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Pažymėtina, kad Marijampolės vaiko teisių skyriui vaikas yra išreiškęs norą gyventi su mama, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimo patvirtina vaiko valią ir norą gyventi pas ieškovę. Suprastina, kad gyvendamas su mama vaikas jaučiasi laimingas, jam suteiktas visas būtinas fizinis, socialinis aprūpinimas, sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Iš pateiktų duomenų suprastina, kad mamą su vaiku sieja pakankamai glaudus ryšys. Byloje nėra duomenų, kad aplinka, kurioje šiuo metu vaikas gyvena su ieškove, vaikui būtų nesaugi, kelianti grėsmę jo sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms, dėl ko būtų pagrindas deklaruoti vaiko gyvenamosios vietos (su mama) netinkamumą, būtinumą keisti įprastą gyvenamąją aplinką bei taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008, 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaiko gyvenamosios vietos keitimas, kai jis šiuo metu yra pripratęs prie esamų gyvenimo sąlygų, galimai prieštarautų vaiko interesams, turėtų įtakos jo emociniam ir psichologiniam vystymuisi, sukeltų emocinius išgyvenimus ir darytų socialinę bei psichologinę žalą. Tad tol, kol vyksta bylos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kt. nagrinėjimas, vaiko interesai iš esmės labiausiai būtų užtikrinti nustačius laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, kadangi prie gyvenimo su mama aplinkos jis šiuo metu yra pripratęs. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir kt. bus išspręstas civilinę bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus byloje esančių duomenų visetą. Todėl, atsižvelgiant į įtemptus ir konfliktinio pobūdžio šalių santykius, siekiant nesukelti vaikui papildomo streso, nesaugumo jausmo, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti (keisti) taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Tokiu būdu bus išvengta galimo vaiko gyvenamosios vietos keitimo bylos nagrinėjimo eigoje. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra jokio pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p. 338 str.). Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

14Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Atsakovo R. N. atskirąjį skundą atmesti.

16Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

17Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai