Byla 3K-3-153/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Algio Norkūno ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. patikslintą ieškinį atsakovui I. S., tretiesiems asmenims S. N., E. S., išvadą teikiančiai institucijai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir atsakovo I. S. priešieškinį ieškovei A. S., išvadą teikiančiai institucijai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš išsituokusių, skyrium gyvenančių tėvų nustatymą, taikymo ir aiškinimo klausimai.

6Patikslintais ir papildytais ieškiniais ieškovė prašė dviem jos ir atsakovo nepilnamečiams vaikams per mėnesį skirto išlaikymo sumą padidinti iki 300 Lt kiekvienam, nustatyti vaikams uzufrukto teisę į atsakovui priklausantį butą, esantį ( - ), taikyti nurodytam nekilnojamajam turtui priverstinę hipoteką 51 000 Lt sumai.

7Priešieškiniu atsakovas prašė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, nes, jo manymu, ieškovė nepakankamai jais rūpinasi, o vaikai išreiškė norą gyventi su tėvu, taip pat priteisti iš ieškovės nepilnamečiams vaikams išlaikyti po 200 Lt per mėnesį iki jų pilnametystės.

8Teismai nustatė tokias faktines bylos aplinkybes: ieškovė su atsakovu išsituokė bendru sutikimu, šalių taikos sutartis patvirtinta Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 22 d. sprendimu; vaikų E. S. (gim. duomenys neskelbtini) ir E. A. S. (gim. duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove; taip pat nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka; I. S. įsipareigojo mokėti materialinį išlaikymą vaikams po 125 Lt kiekvienam iki jų pilnametystės; ieškovė 2006 m. rugpjūčio 8 d. susilaukė trečio vaiko – V. P.; atsakovas 2007 m. rugpjūčio 20 d. susituokė su S. Š., 2008 m. rugpjūčio 13 d. susilaukė trečio vaiko – V. S.; Kaliningrado miesto Oktiabrsko rajono teismo 1-ojo skyriaus 2010 m. liepos 1 d. sprendimu I. S. ir S. (Š.) S. santuoka nuo 2010 liepos 12 d. nutraukta. Ieškovė su vaikais ir sugyventiniu gyvena vieno kambario bute pagal panaudos sutartį, priklausančiame jos motinai, tačiau jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju namu, ūkio pastatais, kiemo statiniais, esantys ( - ). Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ), kuriame jis gyvena. Ieškovės ir atsakovo pajamos – minimalios.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

10Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies, nustatė nepilnamečio E. A. S. (gim. duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakovu bei tėvų ir vaikų bendravimo tvarką, o nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukė išlaikymo nepilnamečiams E. S. ir E. A. S. išieškojimą iš I. S.; kitą priešieškinio dalį atmetė.

11Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Teismo sprendimo priėmimo metu E. S. buvo sulaukusi 14, o E. A. S. – 13 metų amžiaus. Priešieškinis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo pareikštas pasikeitus atsakovo gyvenimo aplinkybėms, jam išsituokus ir sugrįžus gyventi į Lietuvą. Teisme nustatyta, kad ieškovė tinkamai vykdo motinos pareigas, jos namuose yra švaru, tvarkinga, visi vaikams reikalingi baldai, buities daiktai; pagal mokymo įstaigų pateiktus duomenis nustatyta, kad vaikų drabužiai kuklūs, tačiau tvarkingi; tėvai nedaro neigiamo poveikio vaikams, abiejų tėvų moralinės savybės panašios – tėvai neteisti (privataus kaltinimo tvarka iškeltoje baudžiamojoje byloje pagal BK 140 straipsnio 1 dalį I. S., A. S., Z. S. susitaikė), nebausti administracine tvarka, dirba, domisi vaikų mokslu, auklėjimu; A. S. buvo savaitei išvykusi į užsienį, tačiau vaikai be suaugusiųjų priežiūros, medicininės pagalbos neliko. Iš teismui pateiktų vaikų paaiškinimų raštu, jų apklausos teisme (CK 3.164 straipsnio 1 dalis), teismo psichologijos ekspertizės išvadų nustatyta, kad vaikai nėra tvirtai apsisprendę, su kuo nori gyventi, tačiau teigė, jog su tėvu; dėl gyvenamosios vietos pakeitimo – vaikai atsižvelgia į tėvų nuomonę, keičia savąją, tačiau nustatytas galimas netiesioginis tėvo poveikis, kuris, teismo nuomone, nėra smerktinas ar neleistinas, nes tėvas yra artimas vaikams; E. S. 2011 m. lapkričio 21 d. pareiškimu pareiškė norą gyventi su motina. Byloje nenustatyta, kad vaikų tėvas daro vaikams psichologinį spaudimą dėl gyvenamosios vietos pasirinkimo. Teismas priėjo prie išvadų, kad, vaikams pagyvenus su motina, paaugus, pasikeitus jų poreikiams, nėra nepriimtina pakeisti jų gyvenamąją vietą nustačius ją su tėvu, kurio gyvenimo sąlygos geros, jo bute vaikams yra atskiri kambariai, asmeninė, didesnė erdvė, tačiau taip pat nėra nustatyta, kad vaikų motina netinkamai rūpinasi vaikais, nors jos suteikiamos gyvenimo sąlygos blogesnės, su ja gyvena sugyventinis, kuris nėra vaikams artimas žmogus. Teismas pažymėjo, kad atsakovas civilinėje byloje Nr. 2-49-722/2006 dėl santuokos nutraukimo dėl A. S. kaltės prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovui vaikai nebuvo reikalingi iki jos ieškinio šioje byloje pateikimo, neatitinka tikrovės. Spręsdamas dėl vaikų teisės į identiškumą ir jo išsaugojimą, teismas konstatavo, kad moteriškumo ir lytinio identiteto jausmų formavimuisi būtinas nuolatinis, nenutrūkstamas motinos dalyvavimas dukters, o tėvo – sūnaus gyvenime. Su ieškovės sugyventiniu E. A. S. ryšio neturi, gali neturėti ir ateityje. Vaikai nuo gimimo iki 2005–2006 m. gyveno su abiem tėvais, nuo 2006 m. su tėvu bendravo pagal galimybes ir teismo nustatytą bendravimo tvarką, o nuo 2010 m. rugpjūčio 18 d., atsakovui sugrįžus gyventi į Lietuvą, dažniau. Taigi, teismas priėjo prie išvadų, kad mergaitės nuolatinis gyvenimas su motina, o berniuko – su tėvu geriau užtikrins vaikų teisių įgyvendinimą, o E. A. S. noras gyventi su tėvu neprieštarauja jo interesams, vaiko gyvenamoji vieta radikaliai nebus pakeista, liks tame pačiame mikrorajone, jis lankys tą pačią mokyklą. Teismas konstatavo, kad E. S. gyvenamoji vieta nekeistina, nes su motina mergaitė jaučiasi laisviau. Brolio ir sesers atskyrimas padarys mažesnę žalą, nei berniuko identiteto formavimosi trūkumai, be to, vaikams pagyvenus atskirai, vienas kito erzinimas, konkurenciniai santykiai gali pasikeisti į draugiškesnius, E. A. S. nepagarba motinai, seseriai gali baigtis.

12Dėl priverstinės hipotekos ir uzufrukto nustatymo. Ieškovės reikalavimai nustatant priverstinę hipoteką ir uzufruktą atsakovui priklausančiam nekilnojamajam turtui, nustačius vieno iš nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, o kito – su motina, nepriteisiant išlaikymo, įvertinus tai, kad atsakovo buto perleidimui būtų reikalingas teismo leidimas (šeimos turtas), atmesti. Teismas pažymėjo, kad A. S., prašydama nustatyti jai ir vaikams uzufruktą į atsakovo butą, tikėtina, jame gyventų su trečiąja dukterimi, dėl konfliktiškų šalių santykių taip iš I. S. būtų atimta galimybė gyventi savo bute. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovei tektų išlaikyti trijų kambarių atsakovo butą, jos turtinė padėtis dar pablogėtų, o turėdama nuosavybės teise namą ir žemės sklypą ji iki šiol nesirūpino tuo, kad, pardavus šį turtą, įsigytų didesnį būstą.

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. kovo 8 d. nutartimi ieškovės apeliacinį skundą tenkino iš dalies: panaikino Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį, kuria patvirtinta tėvų ir vaikų bendravimo tvarka, nutrauktas išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimas, atmesti ieškinio reikalavimai pakeisti išlaikymo dydį ir nustatyti priverstinę hipoteką atsakovo turtui, išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas; atmetė priešieškinio reikalavimą pakeisti ginčo šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą; patenkino ieškinio reikalavimą pakeisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį – padidino kiekvienam iš nepilnamečių vaikų išlaikymo sumą iki 300 Lt per mėnesį; reikalavimą nustatyti priverstinę hipoteką atsakovo turtui perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą ginčijamo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

14Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teisėjų kolegija nustatė, kad ginčo šalių santuoka nutraukta patvirtinus šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu padarinių patvirtinimo, todėl faktą, jog vaikams geriau gyventi su ieškove, atsakovas tuo metu pripažino, o reikalavimą pakeisti vaikų gyvenamąją vietą pareiškė tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą, reikalaudama padidinti atsakovo finansinę prievolę išlaikant vaikus, apriboti jo turtines teises. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė ar atsakovas nesirūpintų vaikais, darytų jiems neigiamą įtaką, smurtautų prieš juos, todėl jokie objektyvūs pokyčiai, turintys reikšmės vaikų gyvenamosios vietos nustatymui, palyginus su situacija, buvusia priimant teismo 2006 m. kovo 22 d. sprendimą, kuriuo vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, nenustatyti. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas turi didesnę gyvenamąją patalpą, nelaikytina pagrindu sūnaus gyvenamajai vietai keisti, nes gyvenamosios vietos pakeitimas gali turėti neigiamą įtaką glaudiems socialiniams berniuko ir jo seserų, gyvenančių su ieškove, ryšiams. Atsakovo gyvenimo būdas nepasižymėjo pastovumu, kuriam teiktinas prioritetas vaikui augant ir vystantis. Be to, abejonių dėl to, ar atsakovas savo reikalavimus nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo reiškia atsižvelgdamas į vaikų interesus turėti geresnes gyvenimo sąlygas, o ne savanaudišką siekį išvengti finansinių prievolių ir turtinių teisių ribojimų, kelia ne tik aukščiau nurodytos priešieškinio padavimo aplinkybės, bet ir faktas, kad atsakovas neginčija teismo sprendimo dalies, kuria nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, taip netiesiogiai atsisakydamas savo argumento, jog su juo dukteriai gyventi bus geriau. Teismas pažymėjo, kad nepilnametis ieškovės ir atsakovo sūnus pagrįstos nuomonės ginčo klausimu išreikšti negali, jis vienodai prisirišęs prie abiejų tėvų, jo poziciją dėl gyvenimo su tėvu galbūt nulėmė netiesiogiai atsakovo daromas poveikis. Be to, vaikai jau paaugliai, tėvams gyvenant toje pačioje vietovėje jų galimybės bendrauti su tėvu yra pakankamos, priklauso ne tik nuo nustatytos gyvenamosios vietos, bet ir nuo vaiko valios, todėl argumentas, jog gyvenant su tėvu bus geresnės galimybės vyriškiesiems berniuko asmenybės bruožams formuotis, nelaikytinas reikšmingu. Teismas pabrėžė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 22 d. sprendimu nustatyta vaikų bendravimo su atsakovu tvarka užtikrina maksimalaus tėvo dalyvavimo auklėjant savo vaikus ir su jais bendraujant galimybes.

15Dėl išlaikymo vaikams padidinimo. Teismas nurodė, kad, vaikui augant, jo poreikiai didėja, o ekonominė situacija nuo 2006 m. pasikeitė, dėl infliacijos vaiko išlaikymas, būtinųjų poreikių tenkinimas pabrango, todėl ieškovės ir atsakovo sutarta 250 Lt suma, kurią jie abu Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 22 d. sprendimu patvirtinta sutartimi susitarė skirti vieno vaiko išlaikymui, teisėjų kolegijos įvertinta kaip nepagrįstai maža, nepakankama vaikų poreikiams tenkinti. Teismo sprendimu, 600 Lt suma, skirtina vieno vaiko išlaikymui, atitinka vaikų interesus. Vertinant tėvų galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą, akcentuota tai, kad šalys neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jog kiekvienas iš jų įgijo po dar vieną išlaikytinį, nė vieno turtinė padėtis iš esmės nepagerėjo, tačiau atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad jo gyvenimo sąlygos yra geresnės nei ieškovės. Įvertinus visas nustatytas bylos aplinkybes, pusei vaikų poreikių tenkinti reikalinga suma – po 300 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui – teismo pripažinta pakeliama našta atsakovui.

16Dėl uzufrukto nustatymo. Teisėjų kolegija nustatė, kad reikalavimas nustatyti uzufruktą pareikštas praėjus dvejiems metams po ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo, todėl vertintinas kaip siekis įgyti seniai prarastas teises, pagerinant savo buitį. Be to, ieškovė nepasinaudojo galimybe pagerinti savo buitį parduodama turimą nekilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegija akcentavo tai, kad pati ieškovė pripažino, jog, teismui nustačius didesnės apimties atsakovo pareigą prisidėti prie vaikų išlaikymo, ji įgis galimybę didesnę gaunamų pajamų dalį skirti buičiai pagerinti, todėl reikalavimai priteisti didesnę išlaikymo vaikams sumą ir uzufrukto nustatymo nagrinėjamu atveju vertintini kaip netiesiogiai konkuruojantys tarpusavyje.

17III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

18Kasaciniu skundu atsakovas I. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 8 d. nutartį ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

19Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kasatorius nurodo, kad E. A. S. ir E. S. raštu (pareiškimais, esančiais byloje) ir žodžiu (apklausti asmeniškai teismo posėdyje ir paskyrus teismo psichologijos ekspertizę) išreiškė norą gyventi su juo, nepaisant ilgo bylos nagrinėjimo laikotarpio, savo pozicijos nekeitė. Kasatorius pabrėžia, kad 2006 m. ginčo šalių skyrybų metu vaikai buvo tokio amžiaus, kai jų sąmonė tik formavosi ir sprendimus dėl jų tolimesnio gyvenimo turėjo priimti tėvai, o jis tuo metu planavo vykti į užsienį, todėl vaikų interesus atitiko gyvenimas su motina. Šiuo metu, kasatoriui grįžus į Lietuvą, vaikai aiškiai išreiškė norą gyventi su juo, o apeliacinės instancijos teismas, to nevertinęs, priėmė nepagrįstą sprendimą, taip pažeisdamas kasatoriaus sūnaus teises, nes neatsižvelgė į jo norus, kurie neprieštaravo vaiko interesams. Apeliacinės instancijos teismas vaiko tiesiogiai neišklausė (teismo posėdyje), o siekdamas užtikrinti vaiko gyvenamosios vietos stabilumą, neatsižvelgė į tai, kad vaikai su motina ir jos sugyventiniu gyvena vieno kambario bute, t. y. į jų dabartines gyvenimo sąlygas.

20Dėl vaiko nuomonės įvertinimo, kitų įrodymų tyrimo ir vertinimo. Kasatoriaus nuomone, klaidingas įrodymų vertinimas lėmė neteisingo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimą. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas posėdyje vaikų neapklausė. Šeimos bylose teismai atlieka aktyvų vaidmenį, t. y. teismas gali praplėsti apeliantų prašymų turinį, rinkti įrodymus, o šiuo atveju, anot kasatoriaus, priešingai, susiaurino apeliaciniame skunde nurodytus reikalavimus, o apeliantės prašymas apklausti vaikus teisme nebuvo įvykdytas. Neapklausdamas vaikų, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, priėjo prie priešingų išvadų nei pirmosios instancijos teismas, savo išvadas grindė ne vaikų išreikštu noru gyventi su tėvu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (gyvenimas su tėvu nepažeis vaikų interesų, vaiku pasirūpinti tėvas gali), bet tik dalimi E. S. ir E. A. S. psichologinės ekspertizės išvadų, kad sūnaus poziciją galbūt lėmė netiesioginis atsakovo daromas poveikis, neįvertinus išvados nekategoriškumo. Ekspertizės išvada, kasatoriaus manymu, turėjo būti įvertinta kaip visuma, o ne atskira jos dalis. Šiuo atveju teismas neatliko naujo visapusiško ir objektyvaus įrodymų tyrimo, ignoravo vaiko norą, pareikštą pirmosios instancijos teisme, kur buvo tiesiogiai bendraujama su juo, to net nemotyvuodamas, todėl nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. S. A. ir kt. v. UAB „Kalba”, bylos Nr. 3K-3-32/2003).

21Ieškovė A. S. pateiktu atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Atsiliepime pritariama apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytiems motyvams ir argumentams. Ieškovės teigimu, byloje nebuvo įrodyta, kad pagal CK 3.169 straipsnio 3 dalį aplinkybės, dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vienu iš tėvų, būtų pasikeitusios iš esmės, t. y. nenustatytas ieškovės nebegalėjimas auklėti ir prižiūrėti vaikų: sveikatos, materialinės padėties pablogėjimas. Teismai konstatavo priešingai, kad ieškovė tinkamai atliekao savo pareigas, todėl apeliacinėje instancijoje pagrįstai nustatyta, jog situacija nuo 2006 m. kovo 22 d. teismo sprendimo priėmimo nėra objektyviai pasikeitusi. Ieškovė nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismas, tik įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų aplinkos sąlygas, vaiko norus ir pažiūras dėl tėvo ar motinos galimybės auklėti vaiką, turi daryti išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008), o ne vadovautis vien vaiko noru. Ieškovė pabrėžia, kad byloje, pagal teismo psichologinės ekspertizės išvadas, nėra tiksliai nustatyta, su kuriuo iš tėvų vaikai nori gyventi, nes jie negali išreikšti savo pažiūrų ir nuomonės (bent minimaliai pagrįstos) šiuo klausimu, vaikų pareikštas noras gyventi su tėvu nėra jų savarankiškai susiformavusi nuomonė, ryškus vaikams aktualus lengvabūdiško gyvenimo be pareigų su tėvu interesas. E. S. 2011 m. lapkričio 21 d. pareiškimu yra išreiškusi norą gyventi su motina, o byloje nėra jokių duomenų apie vaikų nuomonę gyventi atskirai, kaip juos paveiks toks jų išskyrimas, nes iki šiol to niekada nebuvo. Ieškovė pabrėžia, kad sūnus jau šešerius metus gyvena su ja, o atsakovas net trejus metus su vaikais beveik visai nebendravo. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas gali būti grindžiamas tik esant nustatytoms aplinkybėms, kad aplinka, kurioje gyveno vaikas, tapo nesaugi, neatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tai būtų pasiekta nustačius gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006), šiuo atveju, anot ieškovės, to nenustatyta. Vieno iš tėvų geresnės materialinės gyvenimo sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005).

22Ieškovės nuomone, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo apklausti vaikus teismo posėdyje, nes byloje surinktų įrodymų pakako teisingam bylos išnagrinėjimui, o užsitęsęs teisminis procesas traumuoja nepilnamečius. Skundžiamoje nutartyje buvo įvertintas visas ekspertizės aktas ir jo išvados, teismas, anot ieškovės, laikėsi CPK 185 straipsnio reikalavimų. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas 2012 m. kovo 20 d. iš mokyklos parsivedė sūnų pas save jos neinformavęs, taip norėdamas išvengti pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdymo, piknaudžiaudamas suteiktomis teisėmis 2012 m. balandžio 25 d. kreipėsi į teismą dėl sūnaus E. A. S. gyvenamosios vietos nustatymo su juo ir materialinio išlaikymo priteisimo. Sūnus, anot ieškovės, yra nuolat veikiamas atsakovo, jam neleidžiama bendrauti su motina, telefonu jis teigia norįs grįžti namo, tačiau nurodo, kad jam nesmagu palikti tėvą, jai nieko nežinant buvo pakeista vaiko deklaruota gyvenamoji vieta. Tokie atsakovo veiksmai, ieškovės nuomone, daro nepataisomą žalą jos sūnaus psichologinei sveikatai.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

26Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). CK 3.174 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta šį principą įgyvendinanti teisės norma, pagal kurią teismas, nagrinėjantis ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, prioritetiškai turi vadovautis vaiko interesais. Kartu įstatyme įtvirtinta teismo pareiga, sprendžiant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, išsiaiškinti vaiko norus ir atsižvelgti į juos, jeigu vaiko norai neprieštarauja jo interesams (CK 3.177 straipsnis, 3.174 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu atveju, sprendžiant tokio pobūdžio ginčą, turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus, vaiko nuomonė, pareikšta dėl jo gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, nėra privaloma teismui, ji turi būti vertinama tik kartu su kitais duomenimis byloje, reikšmingų faktinių aplinkybių visumos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-242/2005).

27Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma, be kitų: kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos, užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimas; kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygos, t. y. tos sąlygos, kuriomis vaikas gyveno iki ginčo dėl jo gyvenamosios vietos pakeitimo, ir kuriomis jam tektų gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų; vaiko norai ir pažiūros. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina įvertinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas vaiko prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

28Sprendžiant skyrium gyvenančių tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pareikštą remiantis CK 3.169 straipsnio 3 dalimi, teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui sukelia emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo. Stabilios vaiko aplinkos užtikrinimo poreikis atsispindi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) taikymo (žr., mutatis mutandis, N. and S. v. Switzerland (GC), no. 41615/07, 6 July 2010; H. v. Finland, no. 19823/92, 23 September 1994). Lietuvos teismų praktika taip pat yra orientuota į stabilų vaiko gyvenimą jo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas, t. y. būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008).

29Kasatorius siekia, kad sūnaus E. A. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, panaikinant apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasatorius neginčija ir neprašo dukters E. S. gyvenamosios vietos nustatyti su juo, todėl šiuo aspektu teisėjų kolegija plačiau nepasisako. E. S. gyvenamosios vietos nustatymas su motina nebuvo ginčijamas ir apeliaciniame procese, teisėjų kolegija nekonstatuoja pagrindo peržengti kasacinio skundo ribų.

30Pagrindiniai argumentai dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, kuriais remiasi kasatorius viso bylos nagrinėjimo metu – tai geresnės materialinės gyvenimo sąlygos su juo nei su ieškove (vaikų motina) bei vaikų išreikštas noras, kaip prioritetinis ir lemiamas veiksnys. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia kasatoriaus argumentacija nepakankama pagrįsti jo ieškinio reikalavimams. Vien faktas, kad vieno iš tėvų materialinė padėtis yra geresnė nėra pakankamas ir lemiantis vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ar pakeitimą veiksnys, tai tik viena iš visumos aplinkybių, kurias turi įvertinti ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiantis teismas. Minėta, kad vaiko nuomonė teismui nėra privaloma, teismas gali į ją neatsižvelgti, jeigu konstatuoja, kad vaiko noras gyventi su vienu iš tėvų neatitinka jo interesų. Nagrinėjamu atveju teismų nustatyta, kad E. A. S. nuo gimimo iki 2005–2006 m. gyveno su abiem tėvais, nuo 2006 m., teismo sprendimu patvirtinus šalių susitarimą, – su ieškove A. S.. Apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pagrįstai įvertino: abiejų tėvų moralines savybes, kurios iš esmės vienodos; panašią materialinę padėtį; ieškovės namuose nustatytas vaikų gyvenimo sąlygas – juose tvarkinga, švaru, vaikai aprūpinti būtinais reikmenimis, baldais, jų poreikiai tenkinami, jų teisės į saugią ir sveiką aplinką vystymuisi nepažeidžiamos, o ieškovė tinkamai atlieka savo pareigas; būsimas (galimas) gyvenimo sąlygas atsakovo namuose, kad juose vaikams būtų suteiktas didesnis gyvenamasis plotas; taip pat E. A. S. nepertraukiamo gyvenimo su motina ir seserimis laikotarpį; galimą neigiamą įtaką dėl vaikų gyvenimo atskirai E. A. S. ir jo seserų socialiniams ryšiams, nes, kaip konstatuota atliktoje teismo psichologijos ekspertizėje, – E. A. S. konkuruoja su seserimi, tačiau jų prisirišimas tvirtas ir stiprus; kasatoriaus elgesį ir bendravimą su vaikais po santuokos nutraukimo – tai, kad, jam išvykus gyventi į užsienį, tėvo ir sūnaus bendravimas buvo sumažėjęs, o grįžus – stabilizavosi pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką; kad kasatoriaus gyvenimo aplinkybės rodo stabilumo, kuriam teiktinas prioritetas, sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos, trūkumą – šiuo metu dažnos kelionės į Rusijos Federaciją, kur gyvena jo duktė iš antrosios santuokos; bei tai, kad atsakovė ir kasatorius gyvena tame pačiame Jonavos miesto mikrorajone, todėl galimybės dalyvauti auklėjant E. A. S., siekiant užtikrinti jo vyriškų asmenybės bruožų formavimąsi, kasatoriui nėra ribojamos ir yra gana plačios, priklauso tik nuo jo iniciatyvumo ir ryžto, o ne nuo vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimo išsprendimo. Apeliacinės instancijos teismas įvertino E. A. S. išreikštą pozicija ginčo klausimu, ir atsižvelgdamas į teismo psichologinės ekspertizės išvadas, kad E. A. S. yra prisirišęs prie abiejų savo tėvų, o noro gyventi su tėvu negali bent minimaliai pagrįsti, argumentuoti, jo nuomonė galbūt nulemta tėvo netiesioginės įtakos, galimybės išsiaiškinti jo tikrąjį norą gyventi su vienu iš tėvų ribotos, pagrįstai nusprendė į vaiko norą neatsižvelgti. Apklausti apeliacinės instancijos teismo posėdyje E. A. S., esant pakankamai byloje surinktų duomenų apie jo nuomonę, atlikus teismo psichologijos ekspertizę dėl vaiko brandos ir jo išreikto noro gyventi su tėvu motyvacijos, kai vaikas buvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, nebuvo poreikio.

31Dėl visumos aptartų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą teismo procesinį sprendimą, nustatęs, išanalizavęs ir įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų, ir tik jų visumos pagrindu, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotais kriterijais, teisės aiškinimo ir taikymo praktika. Kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą.

32Kiti kasacinio skundo argumentai dėl civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, netinkamo taikymo, iš esmės susiję su faktinių bylos aplinkybių, tirtų ir vertintų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose kvestionavimu ir išreiškia tik kasatoriaus nesutikimą su apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo išvadomis – tai nesudaro kasacijos dalyko ir kasacinis teismas neturi teisinio pagrindo šių argumentų svarstyti (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 353 straipsnis).

33Dėl bylinėjimosi išlaidų

34Ieškovė, pateikdama atsiliepimą į kasacinį skundą, prašė priteisti iš atsakovo valstybės naudai išlaidas, patirtas jai teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, ir pateikė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą, tačiau pagal bylos duomenis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas, 2012 m. kovo 8 d. nutartimi panaikindamas Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį, klausimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ir nurodė, jog bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstytos šalims tik išsprendus visus pareikštus reikalavimus byloje. Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimu patikslintas ieškinys dėl hipotekos nustatymo atmestas, o bylinėjimosi išlaidos, patirtos šios bylos civilinio proceso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu, nepaskirstytos, dėl to byloje jau yra paduotas A. S. 2012 m. birželio 5 d. atskirasis skundas Kauno apygardos teismui. Taigi, ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose dar nėra išspręstas, šios bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme nepaskirstomos.

35Kasacinis teismas priteisia valstybės naudai iš atsakovo I. S. išlaidas už A. S. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kasaciniame procese surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, kurios pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. liepos 25 d. pažymą Nr. ( - ) sudaro 420 Lt (CPK 99 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

36Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. liepos 25 d. pažymoje Nr. ( - ) taip pat nurodyta, kad susidarė 297 Lt išlaidų už vertimo į rusų kalbą paslaugas, nors atsiliepimo į kasacinį skundą nuorašo rusų kalba kasaciniam teismui nebuvo pateikta, todėl tokios išlaidos, kaip nepagrįstos, nepriteistinos.

37Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 113 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. sausio 18 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos taip pat priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

39Palikti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 8 d. nutartį nepakeistą.

40Priteisti iš atsakovo I. S. (a. k. duomenys neskelbtini) 113 (vieną šimtą trylika) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, valstybės naudai.

41Priteisti iš atsakovo I. S. (a. k. duomenys neskelbtini) valstybės naudai 420 (keturis šimtus dvidešimt) Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių kasaciniame teisme, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), įmokos kodas – 5630, AB „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

42Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vaiko... 6. Patikslintais ir papildytais ieškiniais ieškovė prašė dviem jos ir... 7. Priešieškiniu atsakovas prašė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą... 8. Teismai nustatė tokias faktines bylos aplinkybes: ieškovė su atsakovu... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo... 10. Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį... 11. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Teismo sprendimo priėmimo metu E.... 12. Dėl priverstinės hipotekos ir uzufrukto nustatymo. Ieškovės reikalavimai... 13. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m.... 14. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teisėjų kolegija nustatė, kad... 15. Dėl išlaikymo vaikams padidinimo. Teismas nurodė, kad, vaikui augant, jo... 16. Dėl uzufrukto nustatymo. Teisėjų kolegija nustatė, kad reikalavimas... 17. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 18. Kasaciniu skundu atsakovas I. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 19. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kasatorius nurodo, kad E. A. S. ir E.... 20. Dėl vaiko nuomonės įvertinimo, kitų įrodymų tyrimo ir vertinimo.... 21. Ieškovė A. S. pateiktu atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir... 22. Ieškovės nuomone, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netenkino... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo... 26. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko... 27. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei... 28. Sprendžiant skyrium gyvenančių tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos... 29. Kasatorius siekia, kad sūnaus E. A. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su... 30. Pagrindiniai argumentai dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, kuriais... 31. Dėl visumos aptartų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą... 32. Kiti kasacinio skundo argumentai dėl civilinio proceso teisės normų,... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 34. Ieškovė, pateikdama atsiliepimą į kasacinį skundą, prašė priteisti iš... 35. Kasacinis teismas priteisia valstybės naudai iš atsakovo I. S. išlaidas už... 36. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. liepos 25 d.... 37. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 113 Lt bylinėjimosi išlaidų,... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Palikti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 40. Priteisti iš atsakovo I. S. (a. k. duomenys neskelbtini) 113 (vieną šimtą... 41. Priteisti iš atsakovo I. S. (a. k. duomenys neskelbtini) valstybės naudai 420... 42. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...