Byla N2-409-558/2016
Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei atsakovo G. P. priešieškinį ieškovei A. P. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Daina Knezevičienė, sekretoriaujant Vaivai Gurnikaitei, dalyvaujant ieškovei A. P., jos atstovei advokatei Astai Skujytei, atsakovui G. P., jo atstovui advokatui Mariui Navikui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui G. P., trečiajam asmeniui Swedbank, AB, dalyvaujant institucijoms, teikiančioms išvadas byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei atsakovo G. P. priešieškinį ieškovei A. P. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių,

Nustatė

2Ieškovė galutinai sutikslinusi ieškinio reikalavimus patikslintu ieškiniu prašo: 1) nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant ieškovei santuokinę pavardę – P.; 2) nustatyti nepilnamečio sūnaus D. P., gim. 2007-08-03 gyvenamąją vietą su motina; 3) nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti iš tėvo po 356 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, uzufrukto teise piniginių lėšų tvarkytoja paskiriant vaiko motiną; 4) nustatyti atsakovo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką, nurodytą ieškinyje; 5) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), taip pat paskiriant asmeniškai grąžinti Swedbank, AB kreditą, pagal Kredito sutartį Nr. 08-064709-FA/08-064730-FA, šioje sutartyje numatytomis sąlygomis bei tvarka; 6) priteisti A. P. iš G. P. 12 391,51 Eur dydžio kompensaciją; 7) atsakovui G. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį – Mazda Protege, valst.Nr.( - ) VIN kodas ( - ), nepriteisiant iš atsakovo ieškovės naudai piniginės kompensacijos už sutuoktiniui atitenkančią natūra kilnojamojo daikto ½ dalį; 8) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas (5t.b.l.1-12).

3Nurodė, kad nuo santuokos sudarymo praėjo beveik dešimt metų, per paskutiniuosius metus iš esmės pasikeitė šalių bendras gyvenimas, labai nutolo vienas nuo kito, nebesprendžia drauge jokių šeimos klausimų, o nuo 2013 metų gegužės mėnesio negyvena drauge, todėl prašo teisines pasekmes turtinėms sutuoktinių teisėms taikyti nuo sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios. Ieškovės nuomone, abu sutuoktiniai nedėjo pakankamai pastangų, kad suartėtų, kad būtų atkurti šeimos santykiai, abu rūpinosi tik savimi, abu buvo principingi ir ambicingi vienas kito atžvilgiu. Atsakovas buvo linkęs kaltinti ieškovę bei priekaištauti jai dėl to, jog ji nepalaikanti jo nuomonės, iniciatyvos ar ketinimų imtis tam tikros veiklos. Atsakovui atrodė, jog sutuoktinė turi besąlygiškai palaikyti bet kokią sutuoktinio iniciatyvą, nepaisant, kad ieškovei kartais kai kurios atsakovo idėjos atrodė ne tik kad sunkiai įgyvendinamos, bet apskritai nerealios. Dėl šių priežasčių nuolat kildavo konfliktai. Atsakovui niekada nepatiko, kad ieškovė lankėsi pas savo tėvus, nes ieškovė užaugo darnioje šeimoje ir jos santykiai su tėvais yra labai artimi, stengėsi visais būdais apriboti jos bendravimą su tėvais. Šalys nesutarė ir vaiko auklėjimo klausimais. Nepilnamečio sūnaus D. P. gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove, nes sūnus nuolat gyvena su ja, yra ieškovės prižiūrimas. Nepilnamečio sūnaus D. išlaikymui per vieną mėnesį reikalinga suma yra 712 Eur (iš esmės tokia suma susidaro todėl, kad nepilnametis lanko teniso treniruotes, kurių kaina per mėnesį yra 250 Eur). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 356 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė prašo nustatyti tėvo su sūnumi bendravimo tvarką, kad buvę sutuoktiniai galėtų planuoti savo laiką, kad nepilnametis sūnus nepatirtų esminio pasikeitimo, kad galėtų nuolat maksimaliai bendrauti su kartu negyvenančiu tėvu.

4Ieškovė nurodo, jog gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), yra pastatytas ant asmeninės nuosavybės teise ieškovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), įgyto iki santuokos, t.y. 2005-10-03 pirkimo pardavimo sutarties Nr.2-13228 pagrindu. Tarp sutuoktinių nutraukiant santuoką šis žemės sklypas nėra dalinamas, nes yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Gyvenamasis namas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal ekspertizės išvadas minėto žemės sklypo vertė yra 67 000 Eur, o gyvenamojo namo vertė yra 133 000 Eur. Su šiomis vertėmis ieškovė sutinka. Atsakovas, kai šalys gyveno skyriumi, 2014-11-10 įgijo 50/3444 dalių žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), todėl ieškovė neprieštarauja, kad šis nekilnojamasis daiktas po santuokos nutraukimo atsakovui atitektų asmeninės nuosavybės teise, neišmokant jai piniginės kompensacijos. Ieškovė prašo jai asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamąjį namą, esantį ( - )ir prievolę Swedbank, AB po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine ieškovės prievole. Ieškovė iki patikslinto ieškinio teismui rengimo dienos kreipėsi į hipotekos kreditorių ir gavo pažymą, kurioje Swedbank, AB neprieštarauja, jog prievolę kreditoriui asmeniškai vykdys ieškovė. Svarbu paminėti aplinkybę, kad byloje atsakovas akcentuoja, jog žemės sklypas buvo pagerintas iš esmės, privedant komunikacijas, dėl ko žemės sklypo rinkos vertė ženkliai išaugo, dėl to atsakovui turi priklausyti ½ dalis žemės sklypo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atsakovas negali reikalauti pripažinti žemės sklypą kaip priklausantį jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kadangi ieškovė sklypą įsigijo asmeninėmis lėšomis. Komunikacijų prijungimas iš esmės skirtas gyvenamojo namo eksploatacijai pagal paskirtį, o ne žemės sklypo pagerinimui. Negrąžinto kredito likutis 2016-07-15 yra 58 948,28 Eur + 14 247,34 Eur, iš viso – 73 195,62 Eur. Ieškovė po santuokos nutraukimo turi išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją iš viso 19 395,56 Eur. Ieškovės išmokama sutuoktiniui kompensacija apskaičiuota tokiu būdu : 133 000 Eur (namo vertė) – 73 195,62 Eur (negrąžinto kredito likutis), t.y. kiekvienam sutuoktiniui priklausančios dalies vertė – 29 902,19 Eur; ieškovė 2008-12-04 pervedė į atsakovo sąskaitą 34 000 Lt (9 847,08 Eur), kurie buvo skirti namo statybai, todėl šie pinigai minusuojami iš sutuoktiniui atitenkančios nekilnojamojo daikto dalies vertės, t.y. 29 902,19 Eur – 9 847,08 Eur = 20 055,11 Eur. Ieškovė mokėjo gyvenamojo namo komunalinius mokesčius 1 319,10 Eur, kuriuose atsakovo dalis (1/2 dalis) lygi 659,55 Eur, todėl ši suma minusuojama iš išmokėtinos piniginės kompensacijos, t.y. 20 055,11 Eur – 659,55 Eur = 19 395,56 Eur. Papildomai reikalavimas priteisti ieškovei gyvenamąjį namą grindžiamas tuo, jog ieškovė neturi kito asmeninės nuosavybės teise priklausančio būsto, be to, nepilnamečiam vaikui yra geresnės sąlygos augti nuosavame name, kur yra kiemas, negu bute. Taip pat svarbu tai, jog ieškovės tėvai gyvena visai netoli ( - )g., kurie padėtų pasirūpinti anūku. Ieškovė prašo ūkininko ūkį, kuris įsteigtas 2007-06-06, santuokos metu priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Per laikotarpį nuo ūkininko ūkio įsteigimo (2007-06-06) iki sutuoktinių gyvenimo skyrium (2013-05 mėn.) atsakovui iš Nacionalinės mokėjimo agentūros buvo išmokėta 63 574,15 Eur, todėl ieškovė prašo priteisti ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų, t.y. 31 787,07 Eur. Įvertinus, jog atsakovui ieškovė turi išmokėti 19 395,56 Eur kompensaciją už nekilnojamąjį turtą, o atsakovas turi išmokėti ieškovei 31 787,07 Eur dydžio piniginę kompensaciją, ieškovė prašo padaryti įskaitymą ir iš atsakovo iš viso priteisti 12 391,51 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Ieškovė neprieštarauja, kad lengvasis automobilis Mazda Protege, valst.Nr.( - ) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitektų atsakovui, neišmokant jai piniginės kompensacijos už atsakovui tenkančią ½ dalį automobilio natūra. Lengvasis automobilis Land Rover Discovery, valst.Nr.( - ) nutraukiant santuoką tarp sutuoktinių nėra dalinamas, kadangi ieškovės motina šį automobilį yra padovanojusi ieškovei. (5t.b.l. 1-12).

52014-07-29 gautas atsakovo G. P. atsiliepimas į ieškovės patikslintą ieškinį. Atsakovas nesutinka, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, mano, kad dėl santuokos iširimo yra kalta būtent ieškovė, nes ji nedėjo jokių pastangų, kad išsaugoti šeimą, rūpinosi vien savo karjera. Atsakovas visais būdais bandė išsaugoti šeimą, tačiau ieškovė savo laisvą laiką leisdavo atskirai nuo atsakovo. Taip pat atsakovui tapo žinoma, kad ieškovė palaikė artimus ryšius su kitu vyru, dėl ko atkurti buvusių tarpusavio santykių tapo neįmanoma. Atsakovas neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, iš dalies nesutinka su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Atsakovas sutinka teikti 190 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Be to, atsakovas yra apdraudęs nepilnametį sūnų gyvybės draudimu, todėl kas mėnesį jis moka apie 43 Eur dydžio gyvybės draudimą. Taip pat šalių sūnus nemažai laiko praleidžia su atsakovu. Neprieštarauja su ieškovės siūloma bendravimo su sūnumi tvarka. Nesutinka, kad gyvenamasis namas būtų priteistas ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui išmokėta kompensacija už jam tenkančią turto dalį. Statant gyvenamąjį namą atsakovas panaudojo 55 468,54 Eur jam dovanotų lėšų, todėl dalis gyvenamojo namo pripažintina asmenine atsakovo nuosavybe. Iš viso gyvenamojo namo statybai buvo panaudota 163 204,81 Eur – 55 468,54 Eur atsakovo asmeninių lėšų, 86 886 Eur kredito lėšų bei 20 850,28 Eur bendrosios jungtinės nuosavybės lėšų. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamojo namo dalis sudaro 34%, o bendrajai jungtinei nuosavybei tenkanti dalis - 66%. Atsakovas patikslintame priešieškinyje prašo pripažinti, kad 17/50 gyvenamojo namo, esančio ( - )priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise , o dalintina gyvenamojo namo dalis sudaro 33/50 ir prašo šią likusią dalį padalinti tarp šalių lygiomis dalimis. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 11 005,56 Eur kompensaciją už panaudotas bendras sutuoktinių lėšas ieškovės asmeninės nuosavybės pagerinimui. Atsakovas neprieštarautų, kad prievolė Swedbank, AB liktų ieškovės asmenine prievole, jeigu ieškovė sumokės atsakovo patikslintame ieškinyje nurodytą kompensaciją. Dėl ūkininko ūkio, atsakovas nesutinka, kad po santuokos nutraukimo ieškovei būtų priteista ½ dalis atsakovo kompensacinių išmokų, gautų už laikotarpį nuo 2008-06-04 iki 2013-03-07. Visos gautos kompensacinės išmokos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, nes šalys statėsi namą, augino mažametį vaiką. Atsakovas jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra įregistravęs ūkininko ūkį, tačiau atsakovas ūkininko ūkyje nevykdo pelno siekiančios veiklos. Aplinkybę, kad iš ūkininko ūkio atsakovas negauna pelno patvirtina ir 2015-07-20 paramos sutarties sąlygos. Atsakovas šios sutarties IV dalies 17.18 p. įsipareigojo jam nuosavybės teise priklausančiame sklype atsakovo įrengta rekreacine infrastruktūra leisti laisvai ir nemokamai naudotis visuomenei. Dėl automobilio Land Rover Discovery neprieštarauja, kad būtų pripažintas ieškovės asmenine nuosavybe ir į dalintino turto balansą būtų neįtraukiamas, o automobilis Mazda Protege būtų jam priteistas asmeninės nuosavybės teise, neišmokant ieškovei kompensacijos. (5t.b.l.90-98).

6Atsakovas galutinai sutikslinęs reikalavimus pateikė teismui patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo: 1) nutraukti santuoką dėl ieškovės A. P. kaltės; 2) pripažinti 17/50 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), registruoto A. P. vardu, 133.000 EUR vertės, asmenine G. P. nuosavybe; 3) pripažinti, kad automobilis LAND ROVER DISCOVERY 3, valstybinis Nr. ( - ), registruotas A. P. vardu, 10.136,70 EUR vertės, yra asmeninė A. P. nuosavybė; 4) priteisti G. P. ir A. P. lygiomis dalimis po 33/100 dalis likusios 33/50 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), registruoto A. P. vardu, 133 000 Eur vertės; 5) priteisti G. P. automobilį MAZDA PROTEGE, valstybinis Nr. ( - ), registruotą G. P. vardu 1 737,72 Eur vertės; 6) priteisti G. P. asmenine nuosavybės teise ūkininko ūkį, įregistruotą žemės sklype, adresu ( - )., unikalus Nr. ( - ), įregistruotą 2007-06-06, nepriteisinat A. P. kompensacijos už jai netenkančią turto dalį; 7) priteisti G. P. naudai iš A. P. 11.005,56 EUR dydžio kompensaciją už ieškovei asmenine nuosavybės teise priklausančio sklypo, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - )pagerinimą sutuoktinių bendromis lėšomis; 8) palikti šalių įsipareigojimus bankui „Swedbank“, AB pagal paskolos sutartis šalių solidaria prievole; 9) nustatyti D. P. gyvenamąją vietą su A. P.; 10) priteisti iš G. P. D. P. išlaikymui po 175 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki D. P. pilnametystės šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 11) priteisti G. P. iš A. P. 3 684,30 Eur kompensaciją už G. P. asmeninėmis lėšomis nuo 2013 m. gegužės mėn. vykdant šalių bendras prievoles pagal paskolos sutartis sumokėtą didesnę dalį sumos; 12) po santuokos nutraukimo G. P. palikti iki santuokos turėtą P. pavardę; 13) priteisti iš A. P. G. P. naudai bylinėjimosi išlaidas (4t. b.l. 198-207).

7Nurodė, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji nedėjo jokių pastangų išsaugoti šeimą, rūpinosi tik savo karjera. Ieškovė palaikė artimus ryšius su kitu vyru. 2005-10-03, t.y. iki šalių santuokos sudarymo, ieškovė už 34 754,40 Eur įsigijo žemės sklypą, esantį ( - ). Šis sklypas šalių bendromis sutuoktinių lėšomis buvo pagerintas ir padidinta jo vertė – šiame žemės sklype buvo įrengta dujų, vandens, nuotekų šalinimo infrastruktūra. Sklypo pagerinimą ir vertės padidėjimą patvirtina 2015-09-21 atlikta teismo ekspertizė. Ekspertizės akte nustatyta, kad sklypo įsigijimo metu jo vertė sudarė 38 229,84 Eur, o atlikus sklypo pagerinimus jo vertė padidėjo iki 60 240,96 Eur. Šie pagerinimai buvo atlikti santuokos metu, todėl atsakovas prašo iš ieškovės priteisti jam 11 005,56 Eur kompensacijos, kuri gauta padalinus sklypo vertės padidėjimo sumą per pusę. Atsakovas dėl asmeninių lėšų panaudojimo namo statybai nurodo visiškai tuos pačius motyvus, kaip ir atsiliepimu į patikslintą ieškinį. Dėl santuokoje įgytų automobilių ginčo nėra, sutinka su ieškovės ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis. Taip pat sutinka, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, tačiau nesutinka su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Atsakovas vaiko išlaikymui sutiktų kas mėnesį mokėti po 175 Eur sumą. Atsakovas sutinka, jog ieškovė iš viso sumokėjo 1 262,59 Eur išlaidų gyvenamojo namo išlaikymui. Atsakovas nuo 2013 m. gegužės mėnesio pagal paskolos sutartis Nr. 08-064730-FA ir Nr. 08-064709-FA iš viso sumokėjo 8.631,19Eur. Iš atsakovo sumokėtos sumos atskaičius ieškovės sumokėtas sumas bei gautą sumą padalinus abiem sutuoktiniams, atsakovui priklauso 3.684,30 EUR kompensacija už didesnę sumokėtą dalį, todėl šią sumą prašo priteisti iš ieškovės. Atsakovas nereikalauja iš ieškovės išlaikymo ir pats nesutinka jo teikti ieškovei.

8Trečiasis asmuo Swedbank, AB (toliau - Bankas) pateikė atsiliepimus į ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį, kuriuose nurodė, kad pagal Kredito sutartis Nr. Nr. 08-064730-FA ir Nr. 08-064709-FA (toliau – Kredito sutartis), abi šalys yra bendraskoliai ir bankui atsako solidariai. Šalys nesikreipė į banką dėl kredito sutarties pakeitimo, ir bankas šio klausimo nesprendė, todėl kredito sutartis negali būti modifikuojama, ir nutraukus santuoką lieka galioti solidari atsakomybė. Įvertinęs patikslinto ieškinio reikalavimus Bankas neprieštarauja ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimams dėl prievolės modifikavimo su sąlyga : jeigu įkeistas turtas priklausys ieškovei asmeninės nuosavybės teise ir iki su banku bus pasirašytas susitarimas dėl kredito sutarties modifikavimo, skolininkai prievolę privalo vykdyti solidariai. Prašo nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant (1t. b.l.170, 2t.b.l.93-94, 5t.b.l.79-80).

9Valstybės institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius (toliau-Skyrius) pateikė išvadas bei buities tyrimo aktus, kuriose nurodė, kad lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - )ir nustatė, kad ieškovė su nepilnamečiu sūnumi D. P., gim. 2007-08-03, gyvena 4-ių kambarių, 78 kv. m. ploto bute, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės tėvams. Butas tvarkingas, jaukus, apstatytas baldais. Berniukui skirtas atskiras kambarys. Vaikui sudarytos geros sąlygos mokymuisi, poilsiui ir žaidimams. Ieškovė dirba LR Konstituciniame teisme, finansų skyriaus vyriausiąja specialiste. Jos darbo pajamos – 1 800 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad tėvas pakankamai dalyvauja vaiko auklėjime, priežiūroje, ugdyme ir lavinime. Tėvas sūnaus išlaikymui pinigų neskiria, bet vaikui yra nupirkęs keletą drabužių, batus, žaislų, vaiką išlaiko jų bendravimo metu. Apsilankius atsakovo gyvenamojoje vietoje ( - ), nustatyta, jog atsakovas gyvena jo tėvams priklausančiame bute. Būstas tvarkingas, jaukus, apstatytas baldais. Nepilnametis sūnus, kai svečiuojasi pas tėvą, nevaržomai naudojasi visu butu. Vaikui sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui, laisvalaikiui ir ugdymui. Atsakovas dirba UAB „( - )“ direktoriaus pavaduotoju. Jo darbo pajamos per mėnesį sudaro 300 Eur, papildomos pajamos už ūkininkavimą 1000 Lt (289,62 Eur). Sutinka , jog sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, sutinka dėl bendravimo tvarkos sudarymo, tačiau norėtų, kad sūnus daugiau liktų pas jį su nakvyne. Atsakovas pabrėžė, kad jis su sūnumi yra labai artimas, jam rūpi vaikas, todėl jis nori su juo praleisti kuo daugiau laiko. Nepilnametis nuo 2014-09-01 mokysis ( - )mokykloje. Berniukas lanko teniso treniruotes VšĮ „( - )“. Motinos teigimu, berniukas sveikas. Su nepilnamečiu buvo bendrauta apsilankymo metu pas atsakovą, D. tuo metu svečiavosi pas tėvą. Berniukas džiaugėsi savo atostogomis, džiaugėsi, kad su tėčiu važiuos prie jūros, o vėliau atostogaus su mama. Vaikas pasakojo, kad gyvena su mama, o labiausiai norėtų, jog tėtis gyventų su mama. D. sakė, kad tiek su mamyte, tiek su tėveliu, jis sutaria puikiai, abu tėveliai juo rūpinasi. Berniukas pasakojo, kad jam patinka bendrauti su tėčiu, kas antrą savaitgalį – jie kartu žaidžia, pramogauja, nakvoja. Vaikas pastebėjo, kad ir toliau norėtų pas tėtį būti su nakvyne. D. nurodė, kad ir su mama puikiai leidžia laiką. 2016-08-04 išvadoje nurodyta, jog berniukas sakė, kad su tėčiu bendrauja dažnai, pasidžiaugė, kad su juo važiavo į Vokietiją, lankėsi „Lego Lend“. D. teigė, kad jam labai patinka žaisti lauko tenisą, parodė iškovotus prizus ir medalius. Teigė, kad norėtų gyventi su abiem tėvais (1t. b.l.178-183, 5 t. b.l.81-86).

10Nacionalinė mokėjimo agentūra prie žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog atsakovui iš viso laikotarpiu nuo 2008-06-04 iki 2013-03-07 imtinai buvo išmokėta 5 864,90 Eur tiesioginių išmokų suma ir 63 574,15 Eur kompensacinių išmokų suma. Agentūra pažymi, kad visos atsakovui išmokėtos paramos lėšos yra skirtos išimtinai atsakovo ūkiui ir/ar jo ūkinei veiklai vykdyti šiame ūkyje ir negali būti naudojamos kitoje, su paramos skyrimo tikslais, nesuderinamoje veikloje. Priešingu atveju, paramos lėšų panaudojimas ne ūkinei veiklai būtų netikslingas aukščiau minėtų paramos skyrimo tikslų pasiekimo atžvilgiu, nes būtent šiems tikslams pasiekti ir yra skiriama parama. Taip pat pažymi, kad už visas gautas paramos lėšas ir jų panaudojimą Agentūrai tiesiogiai atsako atsakovas (6t.b.l.169-174).

11Teismo posėdžio metu, vykusio 2016-10-31, ieškovė palaikė patikslintą ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, jog iki santuokos sudarymo ji įsigijo žemės sklypą, esantį ( - ). Po santuokos sudarymo šalys apsigyveno ieškovės tėvų bute, tačiau abu ketino statyti namą ieškovei priklausančiame žemės sklype. 2007 metais buvo paimtas vartojimo kreditas 40 000 Lt, šios lėšos buvo panaudotos namo komunikacijoms įrengti, 2008 metais vartojimo paskola buvo refinansuota, t.y. buvo suteiktas 60 000 Lt kreditas bei buvo paimta 300 000 Lt paskola namo statybai. Visus namo statybos darbus organizavo atsakovas. Ieškovė į atsakovo sąskaitą yra pervedusi asmeninių lėšų - 34 000 Lt namo statyboms, kurias jai dovanojo jos tėvai. Apie atsakovo įdėtas asmenines lėšas į namo statybą, ieškovei nėra žinoma, nes jis tuo metu su savo tėvu vykdė Europos remiamus projektus ir ieškovės manymu, šios asmeninės atsakovo lėšos ir buvo panaudotos šiems projektams, bet ne namo statyboms. Šalys apsigyveno skyrium nuo 2013 metų gegužės mėnesio. Kreditą nuo gyvenimo skyrium mokėjo atsakovas, o nuo 2015 metų spalio mėnesio mokėjo ieškovė. Taip pat ieškovė nuo gyvenimo skyrium dienos mokėjo namo komunalinius mokesčius, todėl prašo įskaityti skirtumus ir priteisti tam, kurio sumokėta dalis didesnė. Ieškovė už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pagerinimą nesutinka atsakovui sumokėti jo prašomos 11 005,56 Eur sumos, sutinka sumokėti ½ dalį sumos už komunikacijų (elektros, dujų, vandentiekio) pajungimą, kur jos paskaičiavimu sudarytų - 1 363,86 Eur suma.

12Atsakovas palaikė patikslintą priešieškinį jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, jog ieškovės tėvai labai kišosi į jų santykius, todėl tarp sutuoktinių kildavo nesutarimai. Dėl nuolatinių barnių norėjo skirtis anksčiau, tačiau gimė sūnus. Abu nusprendė statytis namą. Buvo susitarta, jog ieškovė nuperka žemės sklypą, o jis parduoda jo tėvams priklausantį butą ir stato namą. Namo statybomis rūpinosi išimtinai atsakovas. Sutinka sūnaus išlaikymui teikti po 220 Eur sumą per mėnesį. Su ieškovės ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka sutinka, tačiau pageidauja, kad neporiniais metais, kai jis bendrauja su sūnumi per jo gimtadienį, rugpjūčio mėnesio 3d., jis su sūnumi ir praleidžia vasaros atostogas rugpjūčio mėnesį, nes ieškovė jau kuris laikas atostogauja tik rugpjūčio mėnesį, kai tuo pačiu metu atostogauja ir sūnų treniruojantis treneris, o atsakovui visada atitenka kitas vasaros mėnuo ir jam pastoviai reikia rūpintis sūnaus nuvežimu į treniruotes, taip negalėdami niekur toliau išvykti už Vilniaus ribų. Atsakovas sutinka padengti pusę ieškovės sumokėtų komunalinių mokesčių, kuriuos ji mokėjo nuo gyvenimo skyrium dienos, patvirtino, jog nuo 2015 m. spalio mėnesio ieškovė moka solidarią šalių prievolę Swedbak, AB.

13Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

14Dėl santuokos nutraukimo

15CK 3.60 str. nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). CK 3.60 str. 3 d. numatytais atvejais kito sutuoktinio kaltę įrodinėjančiam sutuoktiniui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija.

16Šalys 2006-08-05 sudarė santuoką Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr.2285 (1t.b.l. 12). Santuokos metu 2007-08-03 susilaukė sūnaus D. P. (1t.b.l.14). Sutuoktiniai skirtingai aiškina santuokos iširimo priežastis. Ieškovė nurodo, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, o atsakovas, kad kalta ieškovė. Tad šalys turi įrodyti vienas kito kaltę dėl santuokos iširimo. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

17Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad šalys skyrium gyvena nuo 2013 m. gegužės mėnesio. Abu sutuoktiniai dėl susiklosčiusios padėties kaltina vienas kitą. Ieškovė kaltina atsakovą dėl jo choleriško charakterio tipo, dėl jo priekaištų, jog ieškovė nepalaikanti atsakovo nuomonės, taip pat kaltina dėl to, jog atsakovas nenorėjo, kad ieškovė bendrautų su jos tėvais. Ieškovė mano, kad šalių santykiai atšalo ir nė vienas nedėjo pastangų, kad suartėtų, kad būtų atkurti šeimos santykiai, abu pradėjo leisti laisvalaikį atskirai, vienas kitu nesirūpino, abu buvo principingi ir ambicingi vienas kito atžvilgiu. Atsakovas kaltino ieškovę, jog ši nedėjo jokių pastangų išsaugoti šeimą, rūpinosi vien savo karjera, laisvą laiką leisdavo atskirai nuo atsakovo, taip pat atsakovas kaltina ieškovę, jog ši palaikė artimus ryšius su kitu vyru. Atsakovas jokių įrodymų, pagrindžiančių santuokos iširimą dėl ieškovės kaltės nepateikė (CPK 178 str.).

18Taip pat nesutiktina ir su atsakovo nuomone, kad santuoka iširo išimtinai dėl ieškovės kaltės, nes aplinkybę, jog šalys pradėjo gyventi skyrium, įtakojo ne tik jos veiksmai ir apsisprendimas, tačiau ir atsakovo elgesys ir veiksmai.

19Teismo vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t.y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, kaltino viena kitą.

20Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad gyvenimas atskirai abu juos iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovės netinkamo elgesio, priešingai nurodytos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abu sukūrė tokią situaciją savo pasirinkimu, nesupratimu, nekreipimu dėmesio į norus, lūkesčius, kai bendrai neaptariama, ko norima ir tikimasi, kaip įsivaizduoja bendrą gyvenimą. Lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t.y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėl to turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas dėl ko teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 str. 2 d., 3.61 str.2 d.).

21Abi šalys pripažįsta ir teismas laiko įrodytu, kad sutuoktiniai skyrium gyvena nuo 2013 metų gegužės mėnesio (CPK 186, 187 str. str.).

22Ieškovės pasirinkimu bei atsižvelgiant į tai, kad šalys turi bendrą nepilnametį vaiką po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė pavardė P. (CK 3.69 str.).

23Dėl tarpusavio išlaikymo

24Nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, nes abu yra sveiki ir darbingi, išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

25Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

26Proceso įstatymas reikalauja, kad nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas (LR CPK 382 str. 3 p.).

27Nesant tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais bei atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos išvadą, nepilnamečio D. P., gimusio 2007-08-03, gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina A. P. (CK 3.174 str., 3.177 str., 3.178 str.).

28Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

29Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2d. nustato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 d.). CK 3.175 straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2d.). Šioje byloje tokių įrodymų nėra.

30Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, nustatoma nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka su tėvu. Atsakovas teismo posėdžio metu iš esmės neprieštaravo dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos, tačiau prašė, kad neporiniais metais, kai jis bendrauja su sūnumi per jo gimtadienį, rugpjūčio mėnesio 3d., atsakovas su sūnumi praleidžia šį mėnesį vasaros atostogų, kadangi ieškovė jau kuris laikas atostogauja tik rugpjūčio mėnesiais, nes ir sūnaus teniso treneris atostogauja tuo pačiu metu, o atsakovui visada atitenka kitas vasaros mėnuo ir jam pastoviai reikia rūpintis sūnaus nuvežimu į treniruotes, taip negalėdamas su sūnumi niekur toliau išvykti už Vilniaus ribų. Ieškovė teismo posėdžio metu prieštaravimų dėl atsakovo siūlomos bendravimo su sūnumi tvarkos neporiniais metais rugpjūčio mėnesiais, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos yra lygios, nustatant bendravimo tvarką, teismas iš esmės, tenkina ieškovės reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, papildydamas tą bendravimo tvarkos dalį, kai neporiniais metais tėvas bendrauja su sūnumi per jo gimtadienį, jis neporiniais metais, rugpjūčio mėnesiais praleidžia vasaros atostogas su sūnumi.

31Nustatyti G. P. su nepilnamečiu sūnumi D. P. tokią bendravimo tvarką:

321. G. P. turi teisę 2 (du) kartus per savaitę darbo dienomis ne vėliau kaip prieš vieną dieną įspėjęs A. P. telefonu atvykti ir paimti sūnų iš jo tuo metu lankomos mokymo ar ugdymo įstaigos, gyvenamosios vietos be nakvynės; sūnus darbo dienomis paimamas, suderinus su jo poilsio ir ugdymo grafiku ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą 19.00 val.; šiomis darbo dienomis, tėvas pasirūpina, kad sūnus prieš sugrąžinant į gyvenamąją vietą jau būtų parengęs kitos dienos mokyklos užduotis; jeigu tos darbo dienos sutampa su švenčių ar gimtadienių dienomis, jas sūnus pagal žemiau pateiktą rotacijos principu sudarytą grafiką praleis su motina A. P. arba tėvu G. P., t.y., su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta šventinė diena;

332. Kas antrą mėnesio savaitgalį pradedant penktadieniais, t.y., penktadienį tėvas pasiima sūnų D. iš mokymo, ugdymo įstaigos, kurią jis lanko, pasibaigus tvarkaraštyje numatytiems užsiėmimams, bent prieš tris dienas apie tai įspėjęs motiną A. P. ir sugrąžina sūnų į gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 val.; šiomis savaitgalio dienomis tėvas pasirūpina, kad sūnus prieš sugrąžinant į gyvenamąją vietą jau būtų parengęs mokyklos užduotis; jei savaitgalis sutampa su kuria nors kalendorine švente, tokiu atveju sūnus D. tokį savaitgalį praleidžia su tuo iš tėvų, kuris pagal šį grafiką turi praleisti su sūnumi kalendorines šventes;

343. Kiekvienais metais sūnaus vasaros atostogų metu tėvas turi teisę praleisti su sūnumi ½ dalį viso atostogų laiko. Prieš pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos, tėvas praneša apie tai telefonu sūnaus motinai A. P. ne vėliau kaip prieš 3 (tris) savaites iki sūnaus paėmimo, nurodo, kur ketina praleisti su sūnumi atostogas, kokia atostogų trukmė, užtikrina, kad sūnus būtų pasiekiamas telefonu;

354. Motina A. P. per 3 (tris) savaites iki planuojamų vasaros atostogų su sūnumi įspėja tėvą G. P. apie planuojamas vasaros atostogas, nurodo, kokia atostogų trukmė, kur ketina jas praleisti, užtikrina, kad sūnus būtų pasiekiamas telefonu;

365. Kiekvienais metais sūnaus mokymosi atostogų metu, tėvas turi teisę praleisti su sūnumi ½ dalį viso atostogų laiko. Prieš pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos, tėvas praneša apie tai telefonu sūnaus motinai A. P. ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki sūnaus paėmimo, nurodo, kur ketina praleisti su sūnumi atostogas, kokia atostogų trukmė, užtikrina, kad sūnus būtų pasiekiamas telefonu;

376. Motina A. P. prieš dvi savaites iki sūnaus mokymosi atostogų įspėja tėvą apie planuojamas atostogas, informuoja, kur ketina jas praleisti, kokia atostogų trukmė ir užtikrina, kad sūnus būtų pasiekiamas telefonu;

387. 2016 metų Šv. Kalėdas (nuo gruodžio 24 d. 10.00 val. iki gruodžio 26 d. 18.00 val.) sūnus praleidžia su tėvu G. P.; 2016 metų Naujuosius Metus (nuo gruodžio 31 d. 14.00 val. iki sausio 1 d. 18.00 val.) sūnus praleidžia su motina A. P.; kiekvienais vėlesniais einamaisiais metais sūnaus praleidžiamos šventės su vienu iš tėvų skaičiuojamos tokiu pačiu principu;

398. 2017 metų Šv. Kalėdas (nuo gruodžio 24 d. 10.00 val. iki gruodžio 26 d. 18.00 val.) sūnus praleidžia su motina A. P.; 2017 metų Naujuosius Metus (nuo gruodžio 31 d. 14.00 val. iki sausio 1 d. 18.00 val.) sūnus praleidžia su tėvu G. P.; kiekvienais vėlesniais einamaisiais metais sūnaus praleidžiamos šventės su vienu iš tėvų skaičiuojamos tokiu pačiu principu;

409. 2016 metų Šv. Velykas (nuo šventės išvakarių dienos 17.00 val. iki antrosios šventės dienos 18.00 val.) sūnus praleidžia su tėvu G. P.; 2017 metų Šv. Velykas – su motina A. P.; kiekvienais vėlesniais einamaisiais metais sūnaus praleidžiamos šventės su vienu iš tėvų skaičiuojamos tokiu pačiu principu;

4110. Tėvo dieną sūnus D. praleidžia su tėvu G. P. nuo 10.00 val. ryte iki tos pačios dienos 18.00 val. vakare, nepaisant, kad ši diena sutampa su savaitgalio, kurį sūnus pagal grafiką turi praleisti su mama A. P., diena;

4211. Motinos dieną sūnus D. praleidžia su mama A. P., nepaisant, kad ši diena sutampa su savaitgalio, kurį sūnus pagal grafiką turi praleisti su tėvu G. P., diena;

4312. Poriniais metais (pradedant nuo 2014 metų) sūnaus D. gimtadieniai – rugpjūčio 03 d. praleidžiami su mama, nepaisant, kad ši diena sutampa su diena, kurią sūnus turi praleisti su tėvu G. P.;

4413. Neporiniais metais (pradedant nuo 2015 metų) sūnaus D. gimtadieniai – rugpjūčio 03 d. praleidžiami su tėvu, nepaisant, kad ši diena sutampa su diena, kurią sūnus turi praleisti su mama A. P.. Neporiniais metais rugpjūčio mėnesiais atsakovas praleidžia vasaros atostogas su sūnumi;

4514. Nukrypti nuo nustatyto tėvų bendravimo su sūnumis grafiko galima abiejų tėvų bendru sutarimu.

46Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

47Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. CK 3.194 str. 2 d. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.

48Nustačius nepilnamečio D. P. gyvenamąją vietą su motina būtina išspręsti jo išlaikymo klausimą. Ieškovė ieškiniu prašo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti iš tėvo po 356 Eur periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, pavedant šiomis lėšomis disponuoti ieškovei. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko teikti išlaikymą vaikui po 220 Eur.

49Vertinant tėvų turtinę padėtį, nulemiančią priteistino vaikui išlaikymo dydį, nustatyta, kad abu tėvai yra darbingi. Ieškovė dirba Lietuvos Respublikos Konstituciniame teisme, jos darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių sudaro 1480,44 Eur (4t.b.l.4-6). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise įregistruotas žemės sklypas, esantis ( - ), jos vardu, santuokos metu, įregistruotas gyvenamasis namas, esantis ( - ) (4t.b.l.12-14). Ieškovės vardu įregistruota transporto priemonė – Land Rover, Discovery 3, valst.Nr.( - ) (4t.b.l.57). Atsakovas dirba UAB „( - )“, jo darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių sudaro 350 Eur (4t. b.l.8-9). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso šie nekilnojamieji daiktai: garažas, esantis ( - ), butas, esantis S( - ), ½ dalis žemės sklypo, esančio ( - )., 161757/323515 dalis žemės sklypo, esančio ( - )., ½ dalis žemės sklypo, esančio ( - ). (4t. b.l.15,34-35,44-45,46-49,50-54,55-56). Atsakovo vardu įregistruota 50/3444 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), transporto priemonė Mazda Protege, vals.t Nr.( - ) (4t.b.l.36-45,58). Atsakovo vardu įregistruotas ūkininko ūkis, kaip pats nurodė vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei, lankantis atsakovo namuose, jo papildomos pajamos už ūkininkavimą per mėnesį sudaro 1000 Lt/289,62 Eur (1t.b.l.178, 4t.b.l.172).

50Nustatydamas vaiko poreikius, teismas turi paskaičiuoti tik tokias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-06-23 nutarimas Nr.54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“, skelbta 2005 metų Teismų praktika Nr. 23).

51Nors ieškovės darbo užmokestis yra didesnis, negu atsakovo, tačiau atsakovas turi asmeninės nuosavybės teise registruoto turto, verčiasi ūkininko veikla, yra jaunas, sveikas darbingas, kitų išlaikytinių neturintis, todėl teismo vertinimu diferencijuoti išlaikymo dydį nėra pagrindo.

52CK 6.461 str. 2 d. nustatytas orientacinis priteistino išlaikymo dydis, t.y. jis turi būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga, kuri nuo 2016-09-01 yra 380 Eur.

53Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas - nuolatinis lėšų teikimas kasdieninių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt. Priteisiant išlaikymą, teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas.

54Įvertinus šalių turtinę padėtį, negalima pamiršti ir jų nepilnamečio vaiko poreikių. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalių nepilnametis vaikas lanko teniso treniruotes per savaitę grupėje bei 1 val. per savaitę privačiai, kurių bendra kaina per mėnesį sudaro 860 Lt /249 Eur (2t.b.l.106). Iš ieškovės pateikto sąskaitos išrašo matyti, jog ieškovė už šias treniruotes per mėnesį moka 250 Eur (4t.b.l.67). Ieškovė į bylą pateikė nepilnamečio vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę, kurioje nurodyta, jog sūnaus poreikiams patenkinti reikalinga 712 Eur suma (5t.b.l.4). Atsakovas nesutiko su tokiomis išlaidomis, teismo posėdžio metu sutiko vaikui teikti išlaikymą po 220 Eur.

55Atsižvelgiant į tai, jog tėvų turtinė padėtis leidžia vaikams teikti didesnį išlaikymą, negu, kad minimalų, kuris patenkina tik būtinuosius vaiko poreikius, įvertinus bylos visetą, atsižvelgiant į teismų praktiką išlaikymo priteisimo bylose, bei vadovaujantis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įvertinus aplinkybę, kad nepilnametis D. nustačius bendravimo tvarką su tėvu turėtų praleisti du kartus per savaitę, kas antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio, pusę atostogų laiko, į tai, kad vaikas lanko brangiai apmokamas lauko teniso treniruotes, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio tenkinamas iš dalies.

56Teismas mano, kad nepilnamečio sūnaus D. P., kuriam šiuo metu yra devyneri metai, poreikiai gali būti patenkinti skiriant per mėnesį po 500 Eur, iš kurių po 250 Eur turėtų skirti abu tėvai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsižvelgiant į tai, teismas priteisia iš atsakovo sūnaus D. P. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-07-01) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad teikiama suma uzufrukto teise disponuos vaiko motina, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014m. rugsėjo 15 d. nutartį dėl laikino išlaikymo (CK 3.192 str., 3.198 str., 3.185 str. 1 d.).

57Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė A. P. (CK 3.185 str. 1 d.). Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesams (CK 3.203 str.).

58Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

59Dėl turto, kompensacijų priteisimo ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo.

60Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.). Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto jiems padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 str.). Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d.).

61Remiantis CK 3.118 str. 1 d., dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Turto registracija vieno iš sutuoktinių vardu nėra pakankamas pagrindas priskirti turtą bendrajai jungtinei ar asmeninei kurio sutuoktinio nuosavybei.

62Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), įgytas iki santuokos sudarymo, t.y. 2005-10-03 Pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu, atsakovui: garažas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), įgytas 2008-04-16 Dovanojimo sutarties pagrindu, butas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) 2008-04-16 Dovanojimo sutarties pagrindu, 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - )., 161757/323515 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - )., įgytas 2006-06-27 Dovanojimo sutarties pagrindu, , ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ). (4t.b.l.12,13-14,15,34,44-45,46-49,50-54,55-56). Ginčo, jog šie daiktai priklauso šalims asmeninės nuosavybės teise, nėra.

63Atsižvelgiant į tai, kad šalys skyrium gyvena nuo 2013 metų gegužės mėnesio, o atsakovas 2014-11-10 Priėmimo - perdavimo aktu įsigijo 50/3444 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), šį nekilnojamąjį daiktą teismas pripažįsta atsakovo asmenine nuosavybe.

64Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 11 005,56 Eur kompensaciją už panaudotas bendras sutuoktinių lėšas ieškovės asmeninės nuosavybės pagerinimui. Kompensacijos suma gauta padalinus sklypo vertės padidėjimo sumą per pusę. Ieškovė tokios sumos mokėti nesutiko, sutiko atsakovui sumokėti 1 363,86 Eur sumą, kuri sudaro už komunikacijų prijungimą (elektros, dujų, vandentiekio).

65Bylos duomenimis nustatyta, kad iki santuokos sudarymo ieškovė 2005 m. spalio 03 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą, kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas asmeninės nuosavybės teise (1t.b.l. 45-47,157-160). Sutartyje nurodyta sklypo vertė 120 000 Lt (34 754,40 Eur), VĮ Registrų centro duomenimis, jo vidutinė vertė – 72 975 Eur (1t. b.l. 157, 4t. b.l.13). Pagal 2016-01-10 ekspertizės aktą Nr.A/( - ) žemės sklypo vertė jo įsigijimo metu, t.y. 2005m. spalio 03d. sudarė 132 000 Lt (38 230 Eur), o 2011-03-24 įvedus pilnai inžinerines komunikacijas į gyvenamąjį namą jo vertė sudarė 208 000 Lt (60 241 Eur). Per laikotarpį nuo žemės sklypo įsigijimo (2005-10-03) ir įvedus pilnai inžinerines komunikacijas į gyvenamąjį namą (2011-03-24) jo vidutinė rinkos vertė išaugo 1,6 karto. Darytina išvada, kad žemės sklypo vertės augimas yra susijęs iš dalies su rinkos pokyčiais 2005-2011 m. laikotarpiu ir iš dalies – su žemės sklypo pagerinimu, nes šitokiu būdu buvo sukurta namų valda. Dėl sklypo pagerinimo ir jo vertės padidėjimo, atsakovas vadovavosi 2015-09-21 atlikta teismo ekspertize. Teismo vertinimu šie darbai nėra susiję su esminiu ieškovei priklausančio sklypo pagerinimu, o yra susiję su gyvenamojo namo komunikacijų, reikalingų namui įrengimu. Žemės sklypo pagerinimas sukuriant namų valdą neturėjo esminės reikšmės jo rinkos vertės pokyčiams, sklypo kaina daugiausia kilo dėl objektyvių rinkos pasikeitimų. Ieškovė sutiko atsakovui sumokėti ½ dalį už prijungtas komunikacijas: dujų 393,26 Lt (113,89 Eur), 3 103,40 Lt (898,81 Eur), vandentiekio – 544,50 Lt (157,69 Eur), elektros – 4000 Lt (1 158,48 Eur), 1347,11 Lt (390,15 Eur), 30 Lt (8,69 Eur) už sumokėtą pažymą, viso 2 727,72 Eur (2t. b.l.49,55,56, 3t. b.l.4). Atsakovas neįrodė, kad žemės sklypas buvo iš esmės pagerintas ir tik dėl to jo rinkos kaina išaugo iki atsakovo nurodytos 60 241 Eur sklypo rinkos vertės (CPK 178 str.). Priešieškinio reikalavimas susijęs su kompensacijos išmokėjimu tenkintinas iš dalies, sutinkant su ieškovės pozicija, t.y. atsakovui priteisiant 1 363,86 Eur kompensaciją.

66Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-1178-2831, esančio ( - ). Ieškovė prašo gyvenamąjį namą priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, o iš jos priteisti ieškovo naudai 19 395,56 Eur kompensaciją. Šalys vadovavosi 2016-01-10 ekspertizės akte Nr.4/( - ) nustatyta gyvenamojo namo verte – 133 000 Eur. Ieškovė nurodė, jog ji 2008-12-04 įmokėjo į atsakovo sąskaitą 34 000 Lt (9 847,08 Eur) savo asmeninių lėšų, kurias jai padovanojo jos tėvai, todėl šią sumą prašo išskaičiuoti iš sutuoktiniui atitenkančios nekilnojamojo daikto dalies vertės, taip pat prašo išskaičiuoti jos mokėtus gyvenamojo namo komunalinius mokesčius nuo gyvenimo skyrium bei paskolos likutį Swedbank, AB (73 195,62 Eur). Atsakovas prašo 34% gyvenamojo namo pripažinti jo asmenine nuosavybe, nes buvo panaudotos jam tėvų dovanotos 55 468,54 Eur lėšos, o dalintiną turtą sudaro 66%. Prašo pripažinti, jog 17/50 ginčo namas asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui, o dalintina gyvenamojo namo dalis sudaro 33/50, todėl šią dalį prašo padalinti lygiomis dalimis.

67Sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas - kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 str.1 d.7 p.). Pagal CK 3.89 str.2d., turto bendrumo prezumpciją galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.

682000 m. CK įtvirtintas principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje gyvenamasis namas įregistruotas 2008-06-16 statybos inspekcijos tarnybos pažymos pagrindu, ieškovės vardu. Tuo atveju, kai turtas viešame registre įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu ir nėra nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, nustatant jo teisinį režimą būtina vertinti ne tik objektyviuosius (turto įsigijimo momentą ir įsigijimo pagrindą), bet ir kitus kriterijus (konkretaus turto paskirtį, šio turto pobūdį, tikruosius šalių ketinimus įsigyjamo turto atžvilgiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. R. B. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-422/2008).

69Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. P. iki santuokos sudarymo 2005-10-03 Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo žemės sklypą, kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas asmeninės nuosavybės teise (4t. b.l.13-14). Šiame žemės sklype 2007-06-11, ieškovei išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. GN/599/07-0515 (3t.b.l.44-45). Šalys ir Swedbank, AB, 2008-06-12 sudarė Kredito sutartį 08-064709-FA/08-064730-FA (toliau – Kredito sutartis), kurios pagrindu sutuoktiniams buvo suteiktas 69 791,27 Eur kreditas gyvenamojo namo statybai ir 17 094,73 Eur kreditas Banko paskolos, skirtos būstui remontuoti, refinansavimui (1t. b.l.15,16,17-27). Šalys gauto kredito grąžinimo užtikrinimui hipotekos lakštu Nr.01120080016970, įkeitė žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius ( - ) (1t.b.l.37-42). Iš ieškovės pateiktos į bylą dovanojimo sutarties nustatyta, jog 2008-12-04 ieškovės tėvai padovanojo A. P. 40 000 Lt sumą (2t.b.l.153). Tą pačią dieną ieškovė pervedė atsakovui 34 000 Lt (1t.b.l. 55). Iš atsakovo pateiktos į bylą 2009-06-08 pirkimo pardavimo sutarties nustatyta, jog atsakovo tėvai pardavė jiems asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą ir pirkėjai įsipareigojo 192 000 Lt sumą pervesti į atsakovo G. P. sąskaitą (1t.b.l.161-165). 2009-06-25 į atsakovo sąskaitą pagal aukščiau minėtą sutartį buvo pravesta 191 521,77 Lt suma (1t. b.l. 166). Atsakovas teigdamas, jog minėtos lėšos buvo tėvų jam asmeniškai dovanotos, nepateikė dovanojimo sutarties, kuri turi būti notarinės formos (CK 6.469 str.2d.). Tikėtina, kad ginčo namo statyboms dalį lėšų skyrė ieškovės ir atsakovo tėvai, tačiau abejotina, kad atsakovas visą 191 521,77 Lt sumą būtų panaudojęs namo statybai, nes šalys iš Swedbank, AB turėjo paėmę kreditą 86 886 Eur sumai, ieškovė į atsakovo sąskaitą pervedė savo asmeninių lėšų, todėl teigti, kad būtent ši suma buvo įdėta į namo statybas išimtinai iš atsakovo asmeninių lėšų, negalima, nes atsakovas šios aplinkybės neįrodė (CPK 178 str.).

70Pažymėtina, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 st.1d.7p.).

71Įvertinus aplinkybę, kad šalys nuo pat santuokos sudarymo momento gyveno ieškovės tėvams priklausančiame bute, jiems buvo reikalingas didesnio būsto plotas, 2007-06-11 buvo gautas statybos leidimas, o 2007-08-03 gimė sūnus D., tačiau namo statyboms trūko pinigų, tikėtina, kad ieškovės ir atsakovo tėvai dovanojo šeimos poreikiams tenkinti lėšas, didinant šeimos gyvenamąjį būstą, o ne asmeniniams šalių poreikiams. Atsižvelgdamas į ginčo gyvenamojo namo įsigijimo aplinkybes, į tai, kad jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė ar atsakovas siekė įgyti ginčo namo dalį asmeninės nuosavybės teise, ar kad šalių tėvai, dovanodami pinigus namo statybai, būtų siekę, kad ši turto dalis būtų įgyta ieškovės ar atsakovo asmenine nuosavybe nėra, į faktinius bylos duomenis, kad šalys kartu pragyveno septynerius metus, mokėjo paskolą, mokėjo už namą komunalinius mokesčius, teismas daro išvadą, kad ginčo namas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir nėra pagrindo laikyti, kad 17/50 gyvenamojo namo yra asmeninė atsakovo nuosavybė bei nėra pagrindo 34 000 Lt (9 847 Eur) sumą išskaičiuoti iš sutuoktiniui atitenkančios nekilnojamojo daikto dalies vertės. Pagal bylos duomenis, teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei jo aiškinimo ir taikymo praktiką vertintina, kad visas gyvenamasis namas, esantis ( - ), pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

72CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad turto padalijimo natūra principas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi tik kai yra pakankamai rimtas pagrindas, patvirtinantis padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2009-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šalių kreditorius Swedbank, AB ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimui, jog prievolė būtų pripažinta asmenine ieškovės prievolė neprieštaravo, tačiau teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą padalijant santuokinių turtą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes kaip buvo konstatuota, abi šalys panaudojo savo asmenines lėšas bendrajai jungtinei nuosavybei sukurti. Aplinkybė, jog gyvenamasis namas yra pastatytas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sklype, nesuteikia jai pranašumo vertinant namo priskyrimo jai natūra klausimą, nes, pvz. šalys gali nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką ar kt. Taip pat ieškovės noras priteisti jai visą namą neįpareigoja teismo namą natūra priskirti tik vienam iš jų, o kitam paskirti piniginę kompensaciją. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į abiejų šalių interesų pusiausvyrą, kreditoriaus interesus, prioritetiniu sutuoktinių turto padalijimo būdu laikomas turto padalijimas natūra (CK 3.127 str.3d.), teismas priteisia nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, esantį ( - ) lygiomis dalimis po ½ dalį. Darytina išvada, kad santuokoje įgyto turto padalijimas natūra, pripažįstant, kad šalims priklauso lygiomis dalimis, nesukels sunkumų turtą valdyti ir naudotis bendrai bei nesudarys sąlygų ginčams kilti ateityje, o tolesni buvusių sutuoktinių santykiai bus grindžiami nuosavybės tvarkymo ir naudos gavimo interesais, racionalumu ir skaičiavimu.

73Santuokos metu šalys yra įgiję turtinę prievolę pagal 2008-06-12 Kredito sutartį 08-064709-FA/08-064730-FA (toliau – Kredito sutartis), kurios pagrindu sutuoktiniams buvo suteiktas 69 791,27 Eur kreditas gyvenamojo namo statybai ir 17 094,73 Eur kreditas Banko paskolos, skirtos būstui remontuoti, refinansavimui (1t. b.l.15,16,17-27). Gauto kredito grąžinimo užtikrinimui hipotekos lakštu Nr.01120080016970, įkeistas žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys ( - ) (1t.b.l.37-42). Kredito likutis 2016-07-20 sudaro 73 195,62 Eur (5 t. b.l. 13-14). Santuokos nutraukimas ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimas negali būti pripažintas solidariųjų prievolių pasibaigimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-275/2007). Sutuoktiniai lieka solidariais bendraskoliais, išskyrus atvejus, kai kreditorius sutinka, kad prievolėje liktų vienas skolininkas. Teismui padalinus įkeistą santuokoje įgytą daiktą lygiomis dalimis, šalys paliekami solidariai atsakingi už prievolę pagal 2008-06-12 kredito sutartį 08-064709-FA/08-064730-FA (CK 3.109 str. 1d. 6 p.).

74Tarp šalių nesant ginčo, kad automobilis Land Rover, Discovery 3, valst.Nr. ( - ) ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise jis pripažįstamas asmenine ieškovės nuosavybe (CK 3.89 str.1d.2p.). Taip pat nesant ginčo dėl automobilio Mazda, Protege, valst. Nr.( - ) bei ieškovei atsisakant piniginės kompensacijos už atsakovui tenkančią ½ dalį automobilio natūra, po santuokos nutraukimo jis asmeninės nuosavybės teise priteistinas atsakovui, neišmokant ieškovei piniginės kompensacijos.

75Dėl ūkininko ūkio.

76Byloje nustatyta, kad G. P. yra įregistravęs ūkį, Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkių registre 2007-06-06, identifikavimo kodas 6639496, t.y. šalims gyvenant santuokoje (4t.b.l.172), todėl ūkininko ūkis pripažintinas jų bendrąja jungtine nuosavybe (CK 388 str.1d.1p., 4p.). Ūkininko ūkyje dirbo atsakovas, ieškovė nepradėjo verstis kartu su sutuoktiniu ūkininko veikla. Atsakovo vardu nėra įregistruotos technikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre (4t.b.l.214). Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pažymos nustatyta, jog nuo 2007-06-06 iki 2016-06-01 Nacionalinė mokėjimo agentūra išmokėjo atsakovui iš viso 197 224,93 Eur (5t.b.l.64-65). Ieškovė prašo priteisti ½ dalį kompensacinių išmokų už laikotarpį nuo 2008-06-04 iki 2013-03-07. Per laikotarpį nuo ūkininko ūkio įsteigimo (2007-06-06) iki sutuoktinių gyvenimo skyrium (2013 m. gegužės mėn.) atsakovui iš Nacionalinės mokėjimo agentūros buvo išmokėta 63 574,15 Eur kompensacinės išmokos, todėl ½ dalį šių išmokų ieškovė prašo priteisti jai, t.y. 31 787,07 Eur. Ieškovė neprieštaravo, kad ūkininko ūkis būtų priteistas atsakovui. Atsakovas nesutinka išmokėti ieškovei kompensacijos, nes ūkiui suteiktos kompensacinės išmokos nėra išmokos ūkininko pajamų lygiui palaikyti. Atsakovui kompensacinės išmokos buvo mokamos už miško bendro naudojimo infrastruktūros įrengimą ir gerinimą.

77Nustačius, kad ūkininko ūkis priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, šiam ūkiui skirtos išmokos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovė teigia, kad dalį šių lėšų – iš viso 63 574,15 Eur – atsakovas panaudojo ne šeimos poreikių tenkinimui, todėl šia suma sumažino sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę ir dėl to privalo tai kompensuoti. Santuokos nutraukimo bylos iškėlimo metu atsakovo sąskaitoje šių lėšų nėra.

78CK 3.98 straipsnio 3 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su prievolių, pagal CK 3.109 straipsnį vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

79Ieškovė savo reikalavimą priteisti jos naudai iš atsakovo 31 787,07 Eur (63 574,15 Eur : 2) kompensaciją už turtą, kurį šalys turėjo bendra jungtine nuosavybe gyvenimo skyriumi pradžioje ir kurį atsakovas kaip teigia ieškovė nuslėpė, naudojosi jomis nežinomais tikslais, grindžia patikslintame ieškinyje išdėstytais motyvais (5 t., b.l. 1-12 patikslintas ieškinys). Todėl ieškovė turėjo pareigą pagrįsti leistinais įrodymais atsakovo veiksmus dėl lėšų išleidimo asmeniniams poreikiams ar jo iššvaistymo. Ieškovė nepateikė jokių paaiškinimų ir įrodymų, kuriais vadovaujantis teismui būtų pagrindas nuspręsti, kad atsakovas neteisėtais veiksmais sumažino bendrą sutuoktinių turtą savo naudai. Ieškovė tik nurodo, kad šios lėšos buvo panaudotos ne šeimos poreikių tenkinimui, tačiau ji nepagrindžia, kodėl ji mano, kad tas turtas buvo iššvaistytas. CPK 178 str. nustato šalims pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011 taip pat yra konstatavęs, jog „sprendžiant klausimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo, įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe (CPK 178 straipsnis), t. y. šiuo atveju ieškovė, teigdama, kad atsakovas dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto be jos sutikimo panaudojo ne pagal paskirtį ir taip sumažino bendrąją nuosavybę, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus."

80Atsakovo išlaidas ūkininko ūkio projektų įgyvendinimui patvirtina ir 2012-01-17 paramos sutartis (5t.b.l.108-117). Šios sutarties įgyvendinimui atsakovas 2012-02-23 sudarė statybų rangos sutartį Nr.2012-02/01F (5t.b.l. 118-1220), pagal kurią samdė rangovą darbams atlikti. Pagal į bylą pateiktus prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitus ir mokėjimo nurodymus atsakovas laikotarpiu nuo 2012-04-03 iki 2012-04-19 už atliktus darbus pagal minėtą sutartį pervedė 5 1120,60 Lt/14 805,55 Eur (5t.b.l.123-140). Atsakovui kompensacinės išmokos buvo mokamos už miško bendro naudojimo infrastruktūros įrengimą ir gerinimą, t.y. už kelių, griovių įrengimą ir pan. Aplinkybė, kad atsakovo gautos išmokos buvo skirtos kompensuoti jau turėtas jo išlaidas, patvirtina Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ 2015-07-20 paramos sutartis (5t.b.l. 141-150), kurios 1 dalyje matyti, kad atsakovui buvo kompensuojamos ne visos išlaidos, o tik didžioji jų dalis. Iš minėtos sutarties sąlygų matyti, kad atsakovui negali būti kompensuota didesnė suma, nei jis išleido, todėl visiškai jokio pelno ir pajamų atsakovas negauna, jam tėra grąžinamos jo išleistos lėšos.

81Šalys laikotarpiu nuo 2008-06-04 iki 2013-03-07, kai buvo išmokėtos atsakovui kompensacinės išmokos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, 2007-2009 metais ūkio būdu statėsi namą, todėl labiau tikėtina, kad dalis šių lėšų buvo panaudota namo statyboms. Iš atsakovo pateiktų į bylą sąskaitų išrašų matyti, jog atsakovas mokėjo komunalinius mokesčius, mokėjo prievolę bankui, mokėjo už vaiko darželio paslaugas, pirko kurą, maistą, dengė telefono išlaidas ir pan. (6t. b.l.1-168). Kitų įrodymų, jog būtent šios kompensacinės išmokos buvo panaudotos ne šeimos poreikių tenkinimui, ieškovė nepateikė ir šių aplinkybių neįrodinėjo.

82Šių įrodymų visuma teismui duoda pagrindą pripažinti, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas sumažino bendrąja jungtine nuosavybe buvusį turtą ir tą padarė savo asmeninių poreikių tenkinimui, dėl ko jos reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

83Atsakovo priešieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas, priteisiant atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise ūkininko ūkį, neišmokant ieškovei kompensacijos už jai netenkančią turto dalį.

84Dėl kompensacijų priteisimo už sumokėtą solidarią prievolę Swedbank, AB ir gyvenamojo namo išlaikymo mokesčių.

85Atsakovas nuo 2013 m. gegužės mėnesio (gyvenimo skyrium) pagal 2008-06-12 Kredito sutartį 08-064709-FA/08-064730-FA, vykdydamas solidarią prievolę Swedbank, AB yra sumokėjęs 8 631,19 Eur, todėl prašo iš ieškovės priteisti ½ dalį sumokėtos sumos. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog nuo gyvenimo skyrium pradžios – 2013 m. gegužės mėnesio iki 2015 m. spalio mėnesio solidariąją prievolę mokėjo atsakovas, prašomos priteisti 4 315,59 Eur sumos neginčijo. Nuo 2015 m. spalio mėnesio solidarią šalių prievolę moka ieškovė, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ½ dalį sumokėtos sumos. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog ieškovė nuo 2015m. spalio mėnesio moka šalių solidarią prievolę. Iš ieškovės pateiktų į bylą sąskaitų išrašų matyti, jog ieškovė solidarią prievolę pradėjo mokėti nuo 2015-06-21 iki 2016-10-21, viso sumokėjo 2 997,81 Eur (6t.b.l.184-185).

86Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu) iki bus grąžinta visa skola turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. D. B., bylos Nr. 3K-3-386/2012). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas priteisia iš ieškovės A. P. atsakovo G. P. naudai 4 315,59 Eur kompensaciją už sumokėtą kredito dalį, o iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 1 498,91 Eur kompensacija už ieškovės sumokėtą kredito dalį.

87Atlikus šalims užskaitą iš ieškovės priteisiama atsakovo naudai 2 816,68 Eur kompensacija už sumokėtą kredito dalį.

88Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nuo gyvenimo skyrium pradžios, t.y. 2013m. gegužės mėnesio ½ dalį sumokėtų gyvenamojo namo išlaikymo komunalinių mokesčių. Ieškovė į bylą pateikė sumokėtas namo išlaikymo išlaidas, kurios laikotarpiu nuo 2013-05-31 iki 2016-06-30, bendrai sudarė - 1 319,10 Eur (4t. b.l.60-66, 5t.b.l.17-18).

89Pažymėtina, kad bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia ne iškėlus bylą dėl santuokos nutraukimo teisme, o teismo sprendimu padalijus bendrą turtą (CK 3.100 str.6p.). Įstatymo nuostata, kad bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimas sukelia pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms (CK 3.67 str.1d.), neturi įtakos sutuoktinių tarpusavio prievolėms. Teismas sprendžia, kad abu sutuoktiniai turi vienodą pareigą išlaikyti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Galiojant prezumpcijai, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, vadovaujantis CK 4.76 straipsnio nuostatomis, konstatuotina, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes iš atsakovo ieškovės naudai priteistina pusė jos sumokėtų mokesčių gyvenamajam namui išlaikyti – 659,55 Eur.

90Atlikus šalims galutinę užskaitą dėl kredito dalies sumokėjimo ir gyvenamojo namo sumokėtų komunalinių mokesčių iš ieškovės priteisiama atsakovo naudai 2157,13 Eur kompensacijos.

91Dėl bylinėjimosi išlaidų

92Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėjo 2 049,50 Lt (593,58 Eur) žyminio mokesčio, likusi dalis žyminio mokesčio buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo (1t. b.l.80,99-100), išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 5 360 Lt (1 552,36 Eur), 340 Eur, viso 1 892,36 Eur (2t.b.l.192-200, 5t.b.l.159-160, 6t.b.l.186-187).

93Atsakovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: už priešieškinį sumokėjo 500 Lt (144,81 Eur) žyminio mokesčio, likusi dalis žyminio mokesčio buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo (2t. b.l.10,67-68), išlaidos už statybos techninę ekspertizę – 2 500 Lt (724,05 Eur), 1 876 Eur, viso 2 600 Eur (3t.b.l.86-87,135-136, 147). Advokato išlaidų atsakovas į bylą nepateikė.

94Patenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.). Kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pusė žyminio mokesčio 20,85 Eur (144Lt/41,70 Eur :2) priteistina iš atsakovo ieškovės naudai. Didžiąja dalimi patenkinus ieškovės reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 41,70 Eur jos sumokėtas žyminis mokestis.

95Žyminis mokestis šalims skaičiuojamas į valstybės biudžeto pajamas nuo pareikštų reikalavimų ir priteisto turto vertės bei patenkintų reikalavimų, išskaičiavus jau sumokėtą žyminį mokestį. Ieškovei atmetus reikalavimą dėl kompensacinių išmokų priteisimo 31 787,07 Eur sumai, priteisus jai ½ dalį gyvenamojo namo (66 500 Eur) bei priteisus sumokėti atsakovui kompensacijas bendrai 3 520,99 Eur sumai ji į valstybės biudžetą turi sumokėti 2 176 Eur (101 808,06 Eur x 3%) žyminio mokesčio, išskaitant jau sumokėtą žyminį mokestį, todėl bendra suma sudaro 1 582 Eur.

96Atsakovui atmetus reikalavimus dėl gyvenamojo namo 17/50 (45 220 Eur) dalių pripažinimo asmenine nuosavybe, už sklypo pagerinimo darbus – 11 005,56 Eur kompensaciją, priteisus turto už 68 237,72 Eur jis į valstybės biudžetą turi sumokėti 2 403 Eur žyminio mokesčio, išskaitant jau sumokėtą žyminį mokestį, todėl mokėtina bendra žyminio mokesčio suma yra 2 258 Eur. Priteisus nepilnamečiui vaikui išlaikymą, iš atsakovo G. P. priteisiamas 90 Eur žyminis mokestis (250 Eur x 12x 3% ) į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 7d., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

97Viso G. P. į valstybės biudžetą turi sumokėti 2 348 Eur.

98Ieškinys yra patenkintas 70 %, o priešieškinis 64 %, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti 1 324,65 Eur (1 892,36 Eur x 70%) , o iš ieškovės atsakovo naudai priteisiamos ekspertizės išlaidos 1 664 Eur (2 600 Eur x 64 %) (CPK 88 str.1d.1p.,6p.8p., 9p., 93 str.1d.,2d.). Atlikus priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų užskaitą, atsakovui iš ieškovės priteistina 339,35 Eur bylinėjimosi išlaidų.

99Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 29,86 Eur. Šios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš šalių priteisiamos po lygiai, t.y. kiekvienam po 14,93 Eur (CPK 88 str. 1d. 3p., 93 str. 1d.,96 str. 1d.).

100Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.,283 str.1d.4p.).

101Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-15 nutartimi, naikintinos (CPK 150 str.).

102Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas

Nutarė

103Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

104Santuoką, įregistruotą 2006-08-05, Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. 2285, tarp A. P., a. k. ( - ) ir G. P., a. k. ( - ) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

105Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – P..

106Nustatyti nepilnamečio vaiko D. P., a. k. ( - ) gyvenamąją vietą su motina A. P., a. k. ( - )

107Priteisti iš tėvo G. P., a. k. ( - ) išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. P., a. k. ( - ) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teisme padavimo dienos – 2014-07-01 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad teikiama suma uzufrukto teise disponuos vaiko motina, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014m. rugsėjo 15 d. nutartį dėl laikino išlaikymo.

108Nustatyti atsakovo G. P., a. k. ( - ) su nepilnamečiu sūnumi D. P., a. k. ( - ) bendravimo tvarką:

1091. G. P. turi teisę 2 (du) kartus per savaitę darbo dienomis ne vėliau kaip prieš vieną dieną įspėjęs A. P. telefonu atvykti ir paimti sūnų iš jo tuo metu lankomos mokymo ar ugdymo įstaigos, gyvenamosios vietos be nakvynės; sūnus darbo dienomis paimamas, suderinus su jo poilsio ir ugdymo grafiku ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą 19.00 val.; šiomis darbo dienomis, tėvas pasirūpina, kad sūnus prieš sugrąžinant į gyvenamąją vietą jau būtų parengęs kitos dienos mokyklos užduotis; jeigu tos darbo dienos sutampa su švenčių ar gimtadienių dienomis, jas sūnus pagal žemiau pateiktą rotacijos principu sudarytą grafiką praleis su motina A. P. arba tėvu G. P., t.y., su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta šventinė diena;

1102. Kas antrą mėnesio savaitgalį pradedant penktadieniais, t.y., penktadienį tėvas pasiima sūnų D. iš mokymo, ugdymo įstaigos, kurią jis lanko, pasibaigus tvarkaraštyje numatytiems užsiėmimams, bent prieš tris dienas apie tai įspėjęs motiną A. P. ir sugrąžina sūnų į gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 val.; šiomis savaitgalio dienomis tėvas pasirūpina, kad sūnus prieš sugrąžinant į gyvenamąją vietą jau būtų parengęs mokyklos užduotis; jei savaitgalis sutampa su kuria nors kalendorine švente, tokiu atveju sūnus D. tokį savaitgalį praleidžia su tuo iš tėvų, kuris pagal šį grafiką turi praleisti su sūnumi kalendorines šventes;

1113. Kiekvienais metais sūnaus vasaros atostogų metu tėvas turi teisę praleisti su sūnumi ½ dalį viso atostogų laiko. Prieš pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos, tėvas praneša apie tai telefonu sūnaus motinai A. P. ne vėliau kaip prieš 3 (tris) savaites iki sūnaus paėmimo, nurodo, kur ketina praleisti su sūnumi atostogas, kokia atostogų trukmė, užtikrina, kad sūnus būtų pasiekiamas telefonu;

1124. Motina A. P. per 3 (tris) savaites iki planuojamų vasaros atostogų su sūnumi įspėja tėvą G. P. apie planuojamas vasaros atostogas, nurodo, kokia atostogų trukmė, kur ketina jas praleisti, užtikrina, kad sūnus būtų pasiekiamas telefonu;

1135. Kiekvienais metais sūnaus mokymosi atostogų metu, tėvas turi teisę praleisti su sūnumi ½ dalį viso atostogų laiko. Prieš pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos, tėvas praneša apie tai telefonu sūnaus motinai A. P. ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki sūnaus paėmimo, nurodo, kur ketina praleisti su sūnumi atostogas, kokia atostogų trukmė, užtikrina, kad sūnus būtų pasiekiamas telefonu;

1146. Motina A. P. prieš dvi savaites iki sūnaus mokymosi atostogų įspėja tėvą apie planuojamas atostogas, informuoja, kur ketina jas praleisti, kokia atostogų trukmė ir užtikrina, kad sūnus būtų pasiekiamas telefonu;

1157. 2016 metų Šv. Kalėdas (nuo gruodžio 24 d. 10.00 val. iki gruodžio 26 d. 18.00 val.) sūnus praleidžia su tėvu G. P.; 2016 metų Naujuosius Metus (nuo gruodžio 31 d. 14.00 val. iki sausio 1 d. 18.00 val.) sūnus praleidžia su motina A. P.; kiekvienais vėlesniais einamaisiais metais sūnaus praleidžiamos šventės su vienu iš tėvų skaičiuojamos tokiu pačiu principu;

1168. 2017 metų Šv. Kalėdas (nuo gruodžio 24 d. 10.00 val. iki gruodžio 26 d. 18.00 val.) sūnus praleidžia su motina A. P.; 2017 metų Naujuosius Metus (nuo gruodžio 31 d. 14.00 val. iki sausio 1 d. 18.00 val.) sūnus praleidžia su tėvu G. P.; kiekvienais vėlesniais einamaisiais metais sūnaus praleidžiamos šventės su vienu iš tėvų skaičiuojamos tokiu pačiu principu;

1179. 2016 metų Šv. Velykas (nuo šventės išvakarių dienos 17.00 val. iki antrosios šventės dienos 18.00 val.) sūnus praleidžia su tėvu G. P.; 2017 metų Šv. Velykas – su motina A. P.; kiekvienais vėlesniais einamaisiais metais sūnaus praleidžiamos šventės su vienu iš tėvų skaičiuojamos tokiu pačiu principu;

11810. Tėvo dieną sūnus D. praleidžia su tėvu G. P. nuo 10.00 val. ryte iki tos pačios dienos 18.00 val. vakare, nepaisant, kad ši diena sutampa su savaitgalio, kurį sūnus pagal grafiką turi praleisti su mama A. P., diena;

11911. Motinos dieną sūnus D. praleidžia su mama A. P., nepaisant, kad ši diena sutampa su savaitgalio, kurį sūnus pagal grafiką turi praleisti su tėvu G. P., diena;

12012. Poriniais metais (pradedant nuo 2014 metų) sūnaus D. gimtadieniai – rugpjūčio 03 d. praleidžiami su mama, nepaisant, kad ši diena sutampa su diena, kurią sūnus turi praleisti su tėvu G. P.;

12113. Neporiniais metais (pradedant nuo 2015 metų) sūnaus D. gimtadieniai – rugpjūčio 03 d. praleidžiami su tėvu, nepaisant, kad ši diena sutampa su diena, kurią sūnus turi praleisti su mama A. P.. Neporiniais metais rugpjūčio mėnesiais atsakovas praleidžia vasaros atostogas su sūnumi;

12214. Nukrypti nuo nustatyto tėvų bendravimo su sūnumis grafiko galima abiejų tėvų bendru sutarimu.

123Priteisti ieškovei A. P., a. k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ).

124Pripažinti automobilį Land Rover, Discovery 3, valst.Nr. ( - ) asmenine ieškovės A. P., a. k. ( - ) nuosavybe.

125Priteisti atsakovui G. P., a. k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise: ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), automobilį Mazda, Protege, valst. Nr.( - ) Ūkininko ūkį, įregistruotą ūkininkų ūkių registre 2007-06-06, identifikavimo kodas 6639496.

126Pripažinti 50/3444 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), asmenine atsakovo G. P., a. k. ( - ) nuosavybe.

127Priteisti iš ieškovės A. P., a. k. ( - ) atsakovo G. P., a. k. ( - ) naudai 2157,13 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt septynių eurų 13 ct) kompensaciją, atlikus šalims užskaitą dėl kredito dalies sumokėjimo ir gyvenamojo namo sumokėtų komunalinių mokesčių.

128Priteisti iš ieškovės A. P., a. k. ( - ) atsakovo G. P., a. k. ( - ) naudai 1 363,86 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų 86 ct) kompensaciją už panaudotas bendras sutuoktinių lėšas ieškovės asmeninės nuosavybės pagerinimui.

129Pripažinti prievolę pagal 2008-06-12 kredito sutartį 08-064709-FA/08-064730-FA, sudarytą su Swedbank, AB (su visais pakeitimais ir papildymais), solidaria ieškovės A. P., a. k. ( - ) ir atsakovo G. P., a. k. ( - ) prievole.

130Priteisti iš atsakovo G. P., a. k. ( - ) ieškovės A. P., a. k. ( - ) naudai 62,55 Eur (šešiasdešimr dviejų eurų 55 ct ) jos sumokėto žyminio mokesčio.

131Priteisti iš ieškovės A. P., a. k. ( - ) atsakovo G. P., a. k. ( - ) naudai 339,35 Eur (trijų šimtų trisdešimt devynių eurų 35 ct), atlikus priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų užskaitą.

132Priteisti iš ieškovės A. P., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 1 582 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų) žyminio mokesčio ir 14,93 (keturiolikos eurų 93ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

133Priteisti iš atsakovo G. P., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 2 348 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) žyminio mokesčio ir 14,93 (keturiolikos eurų 93ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

134Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

135Ieškinį ir priešieškinį kitoje dalyje atmesti.

136Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-15 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių - vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

137Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo patvirtinimo faktą.

138Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vedybų sutarčių registrui, VĮ Registrų centras, VĮ „Regitra“, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto pasidalijimo faktas.

139Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Daina... 2. Ieškovė galutinai sutikslinusi ieškinio reikalavimus patikslintu ieškiniu... 3. Nurodė, kad nuo santuokos sudarymo praėjo beveik dešimt metų, per... 4. Ieškovė nurodo, jog gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis ( -... 5. 2014-07-29 gautas atsakovo G. P. atsiliepimas į ieškovės patikslintą... 6. Atsakovas galutinai sutikslinęs reikalavimus pateikė teismui patikslintą... 7. Nurodė, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji nedėjo jokių... 8. Trečiasis asmuo Swedbank, AB (toliau - Bankas) pateikė atsiliepimus į... 9. Valstybės institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės... 10. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie žemės ūkio ministerijos (toliau –... 11. Teismo posėdžio metu, vykusio 2016-10-31, ieškovė palaikė patikslintą... 12. Atsakovas palaikė patikslintą priešieškinį jame nurodytais motyvais,... 13. Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.... 14. Dėl santuokos nutraukimo... 15. CK 3.60 str. nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką,... 16. Šalys 2006-08-05 sudarė santuoką Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr.2285... 17. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad šalys skyrium gyvena nuo 2013 m.... 18. Taip pat nesutiktina ir su atsakovo nuomone, kad santuoka iširo išimtinai... 19. Teismo vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie... 20. Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad... 21. Abi šalys pripažįsta ir teismas laiko įrodytu, kad sutuoktiniai skyrium... 22. Ieškovės pasirinkimu bei atsižvelgiant į tai, kad šalys turi bendrą... 23. Dėl tarpusavio išlaikymo... 24. Nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos... 25. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo... 26. Proceso įstatymas reikalauja, kad nutraukiant santuoką, turi būti... 27. Nesant tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos... 28. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo... 29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2d. nustato principinę... 30. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, nustatoma... 31. Nustatyti G. P. su nepilnamečiu sūnumi D. P. tokią bendravimo tvarką:... 32. 1. G. P. turi teisę 2 (du) kartus per savaitę darbo dienomis ne vėliau kaip... 33. 2. Kas antrą mėnesio savaitgalį pradedant penktadieniais, t.y., penktadienį... 34. 3. Kiekvienais metais sūnaus vasaros atostogų metu tėvas turi teisę... 35. 4. Motina A. P. per 3 (tris) savaites iki planuojamų vasaros atostogų su... 36. 5. Kiekvienais metais sūnaus mokymosi atostogų metu, tėvas turi teisę... 37. 6. Motina A. P. prieš dvi savaites iki sūnaus mokymosi atostogų įspėja... 38. 7. 2016 metų Šv. Kalėdas (nuo gruodžio 24 d. 10.00 val. iki gruodžio 26 d.... 39. 8. 2017 metų Šv. Kalėdas (nuo gruodžio 24 d. 10.00 val. iki gruodžio 26 d.... 40. 9. 2016 metų Šv. Velykas (nuo šventės išvakarių dienos 17.00 val. iki... 41. 10. Tėvo dieną sūnus D. praleidžia su tėvu G. P. nuo 10.00 val. ryte iki... 42. 11. Motinos dieną sūnus D. praleidžia su mama A. P., nepaisant, kad ši... 43. 12. Poriniais metais (pradedant nuo 2014 metų) sūnaus D. gimtadieniai –... 44. 13. Neporiniais metais (pradedant nuo 2015 metų) sūnaus D. gimtadieniai –... 45. 14. Nukrypti nuo nustatyto tėvų bendravimo su sūnumis grafiko galima abiejų... 46. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo... 47. Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias... 48. Nustačius nepilnamečio D. P. gyvenamąją vietą su motina būtina... 49. Vertinant tėvų turtinę padėtį, nulemiančią priteistino vaikui išlaikymo... 50. Nustatydamas vaiko poreikius, teismas turi paskaičiuoti tik tokias išlaidas... 51. Nors ieškovės darbo užmokestis yra didesnis, negu atsakovo, tačiau... 52. CK 6.461 str. 2 d. nustatytas orientacinis priteistino išlaikymo dydis, t.y.... 53. Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas - nuolatinis lėšų teikimas... 54. Įvertinus šalių turtinę padėtį, negalima pamiršti ir jų nepilnamečio... 55. Atsižvelgiant į tai, jog tėvų turtinė padėtis leidžia vaikams teikti... 56. Teismas mano, kad nepilnamečio sūnaus D. P., kuriam šiuo metu yra devyneri... 57. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise... 58. Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena... 59. Dėl turto, kompensacijų priteisimo ir kreditorinių įsipareigojimų... 60. Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas... 61. Remiantis CK 3.118 str. 1 d., dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę... 62. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise... 63. Atsižvelgiant į tai, kad šalys skyrium gyvena nuo 2013 metų gegužės... 64. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 11 005,56 Eur kompensaciją už... 65. Bylos duomenimis nustatyta, kad iki santuokos sudarymo ieškovė 2005 m. spalio... 66. Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr.... 67. Sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė)... 68. 2000 m. CK įtvirtintas principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje... 69. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. P. iki santuokos sudarymo 2005-10-03... 70. Pažymėtina, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas... 71. Įvertinus aplinkybę, kad šalys nuo pat santuokos sudarymo momento gyveno... 72. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra,... 73. Santuokos metu šalys yra įgiję turtinę prievolę pagal 2008-06-12 Kredito... 74. Tarp šalių nesant ginčo, kad automobilis Land Rover, Discovery 3, valst.Nr.... 75. Dėl ūkininko ūkio.... 76. Byloje nustatyta, kad G. P. yra įregistravęs ūkį, Lietuvos Respublikos... 77. Nustačius, kad ūkininko ūkis priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės... 78. CK 3.98 straipsnio 3 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo... 79. Ieškovė savo reikalavimą priteisti jos naudai iš atsakovo 31 787,07 Eur (63... 80. Atsakovo išlaidas ūkininko ūkio projektų įgyvendinimui patvirtina ir... 81. Šalys laikotarpiu nuo 2008-06-04 iki 2013-03-07, kai buvo išmokėtos... 82. Šių įrodymų visuma teismui duoda pagrindą pripažinti, kad ieškovė... 83. Atsakovo priešieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas, priteisiant... 84. Dėl kompensacijų priteisimo už sumokėtą solidarią prievolę Swedbank, AB... 85. Atsakovas nuo 2013 m. gegužės mėnesio (gyvenimo skyrium) pagal 2008-06-12... 86. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad esant solidariajai prievolei... 87. Atlikus šalims užskaitą iš ieškovės priteisiama atsakovo naudai 2 816,68... 88. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nuo gyvenimo skyrium pradžios, t.y.... 89. Pažymėtina, kad bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia ne iškėlus bylą... 90. Atlikus šalims galutinę užskaitą dėl kredito dalies sumokėjimo ir... 91. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 92. Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėjo 2... 93. Atsakovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: už priešieškinį sumokėjo... 94. Patenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos... 95. Žyminis mokestis šalims skaičiuojamas į valstybės biudžeto pajamas nuo... 96. Atsakovui atmetus reikalavimus dėl gyvenamojo namo 17/50 (45 220 Eur) dalių... 97. Viso G. P. į valstybės biudžetą turi sumokėti 2 348 Eur.... 98. Ieškinys yra patenkintas 70 %, o priešieškinis 64 %, todėl iš atsakovo... 99. Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro... 100. Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282... 101. Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus... 102. Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais,... 103. Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.... 104. Santuoką, įregistruotą 2006-08-05, Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr.... 105. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – P..... 106. Nustatyti nepilnamečio vaiko D. P., a. k. ( - ) gyvenamąją vietą su motina... 107. Priteisti iš tėvo G. P., a. k. ( - ) išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. P.,... 108. Nustatyti atsakovo G. P., a. k. ( - ) su nepilnamečiu sūnumi D. P., a. k. ( -... 109. 1. G. P. turi teisę 2 (du) kartus per savaitę darbo dienomis ne vėliau kaip... 110. 2. Kas antrą mėnesio savaitgalį pradedant penktadieniais, t.y., penktadienį... 111. 3. Kiekvienais metais sūnaus vasaros atostogų metu tėvas turi teisę... 112. 4. Motina A. P. per 3 (tris) savaites iki planuojamų vasaros atostogų su... 113. 5. Kiekvienais metais sūnaus mokymosi atostogų metu, tėvas turi teisę... 114. 6. Motina A. P. prieš dvi savaites iki sūnaus mokymosi atostogų įspėja... 115. 7. 2016 metų Šv. Kalėdas (nuo gruodžio 24 d. 10.00 val. iki gruodžio 26 d.... 116. 8. 2017 metų Šv. Kalėdas (nuo gruodžio 24 d. 10.00 val. iki gruodžio 26 d.... 117. 9. 2016 metų Šv. Velykas (nuo šventės išvakarių dienos 17.00 val. iki... 118. 10. Tėvo dieną sūnus D. praleidžia su tėvu G. P. nuo 10.00 val. ryte iki... 119. 11. Motinos dieną sūnus D. praleidžia su mama A. P., nepaisant, kad ši... 120. 12. Poriniais metais (pradedant nuo 2014 metų) sūnaus D. gimtadieniai –... 121. 13. Neporiniais metais (pradedant nuo 2015 metų) sūnaus D. gimtadieniai –... 122. 14. Nukrypti nuo nustatyto tėvų bendravimo su sūnumis grafiko galima abiejų... 123. Priteisti ieškovei A. P., a. k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise ½ dalį... 124. Pripažinti automobilį Land Rover, Discovery 3, valst.Nr. ( - ) asmenine... 125. Priteisti atsakovui G. P., a. k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise: ½ dalį... 126. Pripažinti 50/3444 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ),... 127. Priteisti iš ieškovės A. P., a. k. ( - ) atsakovo G. P., a. k. ( - ) naudai... 128. Priteisti iš ieškovės A. P., a. k. ( - ) atsakovo G. P., a. k. ( - ) naudai... 129. Pripažinti prievolę pagal 2008-06-12 kredito sutartį... 130. Priteisti iš atsakovo G. P., a. k. ( - ) ieškovės A. P., a. k. ( - ) naudai... 131. Priteisti iš ieškovės A. P., a. k. ( - ) atsakovo G. P., a. k. ( - ) naudai... 132. Priteisti iš ieškovės A. P., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 1 582 Eur... 133. Priteisti iš atsakovo G. P., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 2 348 Eur... 134. Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.... 135. Ieškinį ir priešieškinį kitoje dalyje atmesti.... 136. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-15 nutartį dėl... 137. Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad... 138. Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vedybų sutarčių registrui, VĮ... 139. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...