Byla 3K-3-422/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Birutės Janavičiūtės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. B. kasacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. R. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo ir pagal atsakovo S. B. priešieškinį ieškovei D. R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo; tretieji asmenys: A. Š., UAB „Snoro lizingas“, UAB „Hansa lizingas“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

6Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių bendrosios jungtinės ir asmeninės sutuoktinių nuosavybės atskyrimo kriterijus, turto padalijimo tvarką, aiškinimo ir taikymo. Ieškovė nurodė, kad 1997 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota jos ir atsakovo santuoka. Bendrų vaikų su atsakovu ji neturi; su ieškove gyvena 1989 m. kovo 14 d. gimusi duktė iš pirmos santuokos. Ieškovės teigimu, šalių santuoka iširusi, sutuoktiniai gyvena atskirai. Ieškovės manymu, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes po santuokos įregistravimo atsakovas pradėjo girtuokliauti, nenakvodavo namuose, kartais jo nebūdavo visą mėnesį. Atsakovas neturi nuolatinio darbo, nesirūpina šeima. Ieškovė nurodė, kad sutuoktinis ją daug kartų mušė, žemino; varžė laisvę ir galimybę dalyvauti saviveikloje. Dėl atsakovo elgesio ieškovei ir jos dukteriai sutriko sveikata. Ieškovės manymu, atsakovas iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, todėl santuoka nutrauktina dėl jo kaltės. Sprendžiant klausimą dėl turto padalijimo, ieškovė nurodė, kad ji ir jos duktė asmeninės nuosavybės teise iki antros santuokos įgijo, t. y. po ieškovės vyro iš pirmos santuokos mirties kiekviena paveldėjo, po 1/2 dalį gyvenamojo namo su 1/2 dalimi garažo, 1/2 dalimi viralinės, 1/2 dalimi tvarto, 1/2 dalimi kluono, 1/2 dalimi kitų statinių (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys įgijo kilnojamojo turto už 18 898 Lt, 4199 Lt vertės 0,3499 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 10 000 Lt vertės santuokos metu atsakovo įsteigtos UAB „Sidaista“ akcijų. Ieškovė nurodė, kad atsakovas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kurį padarė būdamas neblaivus ir kaltas, nesumokėjo 3068,41 Lt skolos. Širvintų rajono apylinkės teismas 2006 m. kovo 31 d. įsakymu priteisė iš atsakovo UAB „Snoro lizingas“ naudai 932,02 Lt skolos, 555,78 Lt delspinigių, 11,16 Lt bylinėjimosi išlaidų. Šią lizingo sutartį atsakovas sudarė be ieškovės sutikimo, todėl tai yra asmeninė atsakovo prievolė. Atsakovas taip pat skolingas 2483,87 Lt UAB „Hansa lizingas“. Atsakovas niekur nedirbo, ši skola buvo išieškoma iš ieškovės darbo užmokesčio. Ieškovės teigimu, dėl vyro elgesio ji patyrė daug dvasinių išgyvenimų, fizinio skausmo, pažeminimų, sveikatos sutrikimų, todėl patirtą neturtinę žalą vertino 25 000 Lt. Ieškovė nesutiko su atsakovo priešieškinyje išdėstytais argumentais dėl namo remonto darbų išlaidų (75 000 Lt), nes, jos teigimu, ginčo šalys niekada tokių pinigų neturėjo, namą remontavo savo lėšomis. Be to, šalys neturėjo jokių išlaidas patvirtinusių dokumentų, todėl patys apskaičiavo, kad namo remontui išleido apie 18 000 Lt; ieškovė sutiko pinigų dalį kompensuoti atsakovui. Ieškovė prašė teismo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, padalyti santuokos metu įgytą turtą, priteisiant ieškovei 0,3499 ha ploto žemės sklypą, 500 Lt vertės virtuvės baldų komplektą „Junior“, 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; priteisti atsakovui priešieškinyje nurodytą kilnojamąjį turtą, išskyrus daiktus, kurie įgyti iki santuokos sudarymo ir kurių buvimo vieta jai nežinoma, 100 procentų UAB „Sidaista“ akcijų, atsakovo 3068,41 Lt skolą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 1498,96 Lt skolą UAB „Snoro lizingas“, 2483,87 Lt skolą UAB „Hansa lizingas“; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes.

7Atsakovas pateikė priešieškinį ir sutiko, kad santuoka būtų nutraukta, tačiau dėl ieškovės kaltės; nesutiko su ieškovės siūlytu turto padalijimo variantu. Jis nurodė, kad santuokos metu elgėsi kaip padorus sutuoktinis, dirbo, rūpinosi namų ūkiu – organizavo ir pats dalyvavo atliekant ieškovei ir jos dukteriai priklausančio namo dalies remonto darbus, prisidėjo prie kito byloje dalijamo turto kūrimo ir įgijimo. Dėl santuokos iširimo kalta ieškovė, nes ji neatliko sutuoktinės pareigų, dažnai girtavo, kėlė konfliktus, prieš jį naudojo fizinę prievartą; atsakovas nevaržė ieškovės asmeninės laisvės ir iniciatyvos dalyvauti saviveikloje, tačiau su sutuoktinės pareigomis nesuderinamas ir gerai moralei prieštaraujantis ieškovės elgesys buvo priežastis, dėl kurios santuoka faktiškai iširo. Atsakovo teigimu, 0,3499 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo įgytas santuokos metu, todėl abiem sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis. Atsakovas santuokos metu organizavo ieškovei ir jos dukteriai priklausiusio 1982 m. statybos namo remonto, aplinkos sutvarkymo, vandentiekio, kanalizacijos, santechninių prietaisų, vidaus šildymo sistemos įrengimo darbus. Juos atliko UAB „Transpa“. Darbų sąmata – 75 507 Lt. Santuokos metu buvo įgyta ir kito turto, kuris taip pat dalytinas lygiomis dalimis. Atsakovas prašė teismo nutraukti santuoką su ieškove dėl jos kaltės, priteisti 1/2 dalį 0,3499 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini); 5228 Lt vertės kilnojamuosius daiktus; kitą kilnojamąjį 5050 Lt vertės turtą palikti ieškovei; priteisti iš ieškovės 37 753,50 Lt kompensaciją už 1/2 dalies namo remontą ir kitus šio namo pagerinimo darbus; 5789 Lt kompensaciją už santuokoje įgytą ir ieškovei paliekamą kilnojamąjį turtą; įpareigoti ieškovę padengti 1/2 dalį – 2031,42 Lt – santuokoje susidariusių skolinių įsipareigojimų kreditoriams; padalyti lygiomis dalimis UAB „Sidaista“ akcijas; atmesti ieškovės reikalavimą priteisti jai 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Širvintų rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo paliko tas pačias pavardes; santuokos metu įgytą turtą padalijo taip: priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise virtuvės baldų komplektą „Junior“, pripažino žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir virtuvės baldų komplektą asmenine ieškovės nuosavybe; įpareigojo ieškovę grąžinti skolą UAB „Snoro lizingas“ už baldus „Junior“; priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise 7150 Lt vertės kilnojamuosius daiktus, dėl kitų kilnojamųjų daiktų padalijimo priešieškinį atmetė; priteisė atsakovui iš ieškovės 4500 Lt kompensaciją už turto pagerinimą – namo dalies remontą; priteisė ieškovei iš atsakovo 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 4500 Lt kompensaciją įskaičiavo į neturtinės žalos sumą ir ieškovei iš atsakovo iš viso priteisė 1500 Lt; priteisė atsakovui UAB „Sidaista“ akcijas ir įmonę, skolas UAB „Hansa Lizingas“ už telefonus, automobilį, televizorių ir muzikinį centrą. Teismas, remdamasis pateiktais pranešimais iš policijos komisariato, medicinos ekspertizės aktais, išrašais iš medicininių dokumentų ir kitais įrodymais, padarė išadą, kad prieš ieškovę ir jos dukterį buvo naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas, atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, buvo atleistas iš darbo, sukėlė eismo įvykį būdamas neblaivus, t. y. atsakovo elgesį laikė esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu, nes žiaurus elgesys su sutuoktine ir jos nepilnamete dukteria (santuokos metu), alkoholizmas nepriimtini teisės ir moralės požiūriu. Dėl to teismas padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Teismas nustatė, kad ieškovė santuokos metu patyrė fizinį ir psichologinį smurtą, jai kilo neigiamų pasekmių, todėl, atsižvelgdamas į šalių santuokos trukmę, užfiksuotų netinkamų veiksmų prieš ieškovę skaičių, nustatytų jai sužalojimų sunkumą ir kiekį, priteisė 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas nustatė, kad atsakovas po santuokos sudarymo persikėlė gyventi į ieškovei ir jos dukteriai priklausantį namą (duomenys neskelbtini); šalys pripažino, jog santuokos metu name ir prie namo buvo atliktas remontas ir kiti pagerinimai. Teismas, nutraukdamas ginčo šalių santuoką, sprendė klausimą dėl kompensacijos priteisimo pagerinus sutuoktinės turto dalį, t. y. dėl 1/2 dalies lėšų. Šalims nepateikus rašytinių įrodymų apie lėšų panaudojimą, teismas padarė išvadą, kad pagerinimo darbai buvo atlikti ūkio būdu; tokį būdą šalys pasirinko savo rizika, todėl, teismas, priimdamas sprendimą, vertino tai, kiek šalys iš tikrųjų panaudojo lėšų namo pagerinimui atlikti. Teismas pripažino, kad atsakovo nurodyta suma – 75 000 Lt – per didelė, nepagrįsta jokiais įrodymais; iš bylos medžiagos negalima daryti išvados, jog šalys turėjo pakankamus atlyginimus, santaupų, kad būtų galėję remontui išleisti 75 000 Lt. Teismui pripažinus, kad ieškovė privalo kompensuoti atsakovui tik savo dalies pagerinimus (1/2 dalį pagerinimo išlaidų – 9000 Lt), šias lėšas padalijo per pusę ir nurodė, kad atsakovui priteistina 4500 Lt kompensacija už ieškovės namo dalies pagerinimą. Teismas, vertindamas žemės sklypo teisinį statusą, atsižvelgdamas į žemės sklypo paskirtį, į tai, kad ieškovei nuosavybės teisė į šį sklypą buvo atkurta, suteikiant jį neatlygintinai namų valdai pagal jos vienos prašymą, į tai, jog šalys jokių lėšų šiam turtui įgyti nepanaudojo, sklypas įregistruotas ieškovės vardu ir registre nenurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, padarė išvadą, kad nebuvo pagrindo pripažinti, jog sklypas buvo bendroji sutuoktinių nuosavybė, todėl pripažino ginčo sklypą ieškovės asmenine nuosavybe. Teismas nustatė, kad atsakovas įkūrė UAB „Sidaista“ savo profesinei veiklai vykdyti, jis yra ir įmonės vadovas; ieškovė įmonėje nedirbo, neturi atitinkamo išsilavinimo, nėra informuota apie įmonės veiklą, todėl įmonę (akcijas) priteisė atsakovui. Teismas nurodė, kad atsakovas prašė dalyti kilnojamuosius daiktus, o ieškovė sutiko juos atiduoti atsakovui, todėl priteisė šiuos natūra. Skolas UAB „Hansa lizingas“ už automobilį, telefonus, televizorių ir muzikinį centrą priteisė sumokėti atsakovui, nes įsiskolinimas atsirado tenkinant atsakovo poreikius ir dėl jo kaltės.

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2008 m. vasario 27 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija, remdamasi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nurodė, kad žemės sklypas ieškovės nuosavybės teise įregistruotas pagal Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. sausio 8 d. sprendimą, žemės sklypo paskirtis – namų valdos, sklype yra ieškovei ir jos dukteriai priklausantis gyvenamasis namas ir jo priklausiniai, pastatyti 1982 metais. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. sausio 8 d. sprendimu ieškovei buvo atkurta nuosavybės teisė į 0,35 ha ploto žemės sklypą, suteikiant nuosavybėn neatlygintinai 0,3499 ha 1889 Lt vertės žemės sklypą namų valdai; teisę į išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimą ieškovė įgijo pagal 2000 m. spalio 30 d. teisių perleidimo sutartį. Kolegija nurodė, kad žemės sklypas ieškovei buvo suteiktas administraciniu individualaus teisės taikymo aktu, nuosavybės teisės įregistruotos po 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo; turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, todėl konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai žemės sklypą pripažino asmenine ieškovės nuosavybe, juolab kad byloje nebuvo duomenų, jog teisė atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvo įgyta atlygintinai už bendras sutuoktinių lėšas. Kolegija atmetė apelianto argumentą dėl neteisingo gyvenamojo namo remonto ir pagerinimo darbų išlaidų dydžio nustatymo, nurodė, kad atsakovo pateiktas įrodymas – specialų išsilavinimą turinčios sąmatininkės parengta namo pagerinimo darbų sąmata, kurioje darbai įvertinti 75 000 Lt – negalėjo būti prilyginta eksperto išvadai, todėl teismas negalėjo ja remtis, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas sprendime pateikė išsamią šalių pateiktų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti atliktų remonto darbų apimtis, analizę, kartu įvertino ir aplinkybę, kad remonto darbai buvo atliekamai ūkio būdu, ir faktą, jog tuo metu šalys objektyviai neturėjo tokių lėšų nei pajamų, kokias išlaidas siekia įrodyti apeliantas. Tokiu atveju pagrįstai buvo remtasi išlikusiais neginčijamais dokumentais ir ieškovės pripažinta remonto išlaidų suma – 18 000 Lt.

11III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

12Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 27 d. nutarties dalis, kuriose 0,3499 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) pripažintas asmenine ieškovės nuosavybe ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad šis žemės sklypas yra bendroji jungtinė ginčo šalių nuosavybė, kuri, nutraukiant santuoką, turi būti padalyta lygiomis dalimis; priteisti atsakovui iš ieškovės 14 250 Lt turto pagerinimo išlaidų, patirtų gerinant ieškovei priklausančio 1/2 dalį namo (duomenys neskelbtini). Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131.

14Bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl sutuoktinių turto teisinio režimo. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį ir 3.89 straipsnio 1 dalį turto įgijimo momentas – prieš santuoką ar ją sudarius – yra svarbiausias veiksnys, lemiantis turto teisinį režimą. Tuo tarpu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, spręsdami klausimą dėl žemės sklypo pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe, nepagrįstai svarbiausiu kriterijumi pripažino turto įgijimo atlygintinai ar neatlygintinai faktą. Be to, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kurio iš sutuoktinių vardu jis įregistruotas. Žemės sklypas buvo įgytas pagal teisės į išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimą perleidimo sutartį, kurioje pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nesant aiškiai išreikštos perleidėjo valios padovanoti ieškovei teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, ieškovei teko pareiga nuginčyti turto, įgyto tokios sutarties pagrindu, bendrumo prezumpciją. Žemės sklypas buvo įgytas santuokos metu, siekiant sukurti bendrąją jungtinę nuosavybę, ieškovė nebuvo išreiškusi valios dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo; juolab kad teismai, nors ir nepagrįstai, kasatoriaus manymu, pripažindami žemės sklypą asmenine ieškovės nuosavybe, iš viso nesprendė kompensacijos atsakovui priteisimo klausimo.

152.

16Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, neįvertino aplinkybės, kad ieškovė ieškinyje išreiškė pageidavimą po santuokos nutraukimo žemės sklypą paskirti jai asmeninės nuosavybės teise, t. y. išreiškė valią dėl bendrosios sutuoktinių nuosavybės padalijimo būdo. Be to, ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad žemės sklypas priklausė jai asmeninės nuosavybės teise. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami klausimą dėl namo remonto ir pagerinimo išlaidų, taip pat neteisingai įvertino įrodymus, pažeidė CPK 197 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą rašytinių įrodymų sąvokos turinį. Atsakovas teismams pateikė namo pagerinimo darbų sąmatą, kuri pagrįsta vidutinėmis atliktų darbų kainomis, šią sąmatą parengė specialų išsilavinimą turinti specialistė, todėl teismams nebuvo pagrindo netikėti jos atliktais apskaičiavimais. Teismams nustačius, kad namo remonto ir pagerinimo darbams šalys išleido 18 000 Lt, iš atsakovo reikalaujamos priteisti 75 000 Lt sumos jie atimami ir laikytina, kad šalys namo pagerinimui dar išleido 57 000 Lt, todėl, ieškovei nuosavybės teise turint 1/2 namo dalį, iš ieškovės priteistina 14 250 Lt.

17Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nustatančias bendrosios jungtinės ir asmeninės sutuoktinių nuosavybės atskyrimo kriterijus, reglamentuojančias turto padalijimo tvarką, ar nepažeidė procesinės teisės normų dėl įrodymų vertinimo, ar nenukrypo nuo teismų praktikos šiais klausimais (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

21Dėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies taikymo

22Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kasacinio teismo praktika šiuo klausimu suformuota, joje pažymima, kad kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje G. L. v. J. L.; bylos Nr. 3K-3-490/2007; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Z. v. V. Z.; bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D.; bylos Nr. 3K-3-343/2006; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. J. v. P. J.; bylos Nr.3K-3-273). Įstatyme nustatytos bendrajai jungtinei ir asmeninei sutuoktinių nuosavybei priskiriamo turto rūšys. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus turto priskyrimo vienai iš nuosavybės formų, turi būti vadovaujamasi įstatyme nustatytais kriterijais. Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K. v. V. V.; bylos Nr. 3K-3-193/2005).

23Bylą nagrinėję teismai nustatė ginčo žemės sklypo įsigijimo aplinkybes – ieškovei nuosavybės teisė į šį sklypą buvo atkurta, suteikiant jį neatlygintinai namų valdai pagal jos vienos prašymą, šalys jokių lėšų šiam turtui įgyti nepanaudojo, sklypas įregistruotas ieškovės vardu ir registre nenurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Kasacinis teismas yra saistomas šių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai neteisingai taikė ir aiškino CK 3.88 straipsnio 1 dalį ir 3.89 straipsnio 1 dalį, nes neatsižvelgė į esminį kriterijų – turto (žemės sklypo) įgijimo laiką, o lemiamu kriterijumi pripažino turto įgijimo neatlygintinai faktą, ir kartu nukrypo nuo jau suformuotos teismų praktikos. Teisėjų kolegijos manymu, sutikti su šiais kasatoriaus teiginiais nėra pagrindo. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusių teismų sprendimą pripažinti ginčo sklypą asmeniniu ieškovės turtu lėmė jau nurodytų byloje nustatytų kriterijų visuma, o ne vien tik neatlygintino žemės sklypo įgijimo faktas. Apeliacinės instancijos teismas kaip vieną iš reikšmingų turto teisiniam režimui nustatyti kriterijų nurodė nuosavybės teisių įregistravimą vienos ieškovės vardu. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši teismų nustatyta aplinkybė yra reikšminga tuo aspektu, jog tiek nuosavybės teisė į ginčo sklypą administracinio akto – apskrities viršininko sprendimo – pagrindu, tiek šios daiktinės teisės registracija Nekilnojamojo turto registre atsirado galiojant 2000 m. Civiliniam kodeksui. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK. Tik iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.), įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu jis įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. K. G.; byla Nr. 3K-3-551/2006). Minėta, kad CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija, tačiau to paties straipsnio 3 dalyje kartu nustatytas reikalavimas, jog turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkais viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Tais atvejais, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Š. v. K. Š.; bylos Nr. 3K-3-25/2007). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad įrašo apie tai, jog ginčo sklypas, kuris įregistruotas ieškovės vardu, priklausytų šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, Nekilnojamojo turto registre nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis Nekilnojamojo turto registre įregistruotas faktas apie ginčo turto statusą galėjo būti nuginčytas pagal CPK 197 straipsnyje įtvirtintas įrodymų leistinumo taisykles. Vien tik faktas, kad sutartis dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo perleidimo ieškovei buvo neatlygintinio pobūdžio, negali būti lemiamas kriterijus, pripažįstant turtą vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju reikšminga pirmiau nurodytų turto priskyrimo atitinkamai nuosavybės rūšiai kriterijų visuma. Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, kad nuosavybės teisės ieškovei į ginčo sklypą buvo atkurtos namų valdai, o toks įsigijimo būdas (perimant kito asmens teises į nuosavybės teisių atkūrimą) buvo pasirinktas tam, kad nereikėtų panaudoti lėšų šiam sklypui įsigyti. Byloje nėra ginčo, kad sklype esantis gyvenamasis namas su kitais pastatais, užimančiais didžiąją jo dalį (0,2008 ha iš 0,3499 ha), yra asmeninis ieškovės ir trečiojo asmens turtas. Šis faktas yra reikšmingas vertinant jį kartu su kitais bylą nagrinėjusių teismų nustatytais jau minėtais faktais nustatant žemės sklypo teisinį režimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų faktų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovė galėjo siekti įsigyti ginčo sklypą tik asmeninės nuosavybės teise, nes šis buvo skirtas jos asmeniniam turtui – gyvenamajam namui su kitais statiniais eksploatuoti. Tokią valią ji išreiškė, savo vardu įregistruodama ginčo turtą Nekilnojamojo turto registre, atsakovas šiai jos valiai neprieštaravo, į registrą dėl registravimo duomenų pakeitimo nesikreipė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai turtas viešame registre įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu ir nėra nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, nustatant jo teisinį režimą būtina vertinti ne tik objektyviuosius (turto įsigijimo momentą ir įsigijimo pagrindą), bet ir kitus kriterijus (konkretaus turto paskirtį, šio turto pobūdį, tikruosius šalių ketinimus įsigyjamo turto atžvilgiu).

24Kasatorius kaip vieną iš kasacijos pagrindų nurodė CK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teigdamas, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Kokia praktika turi būti vertinama kaip suformuota, įstatyme neapibrėžta, bet Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstyta, kad kaip kasacijos pagrindas ji turi būti suprantama kaip ne vienkartinė, o nuosekli, išdėstyta keliose nutartyse ar taikyta keliose analogiškose faktinėse situacijose taisyklė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nenukrypo nuo kasatoriaus nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje M. Š. v. K. Š.; bylos Nr. 3K-3-25/2007, suformuotų teisės išaiškinimų, nes nagrinėjamos bylos aplinkybės ir faktinė situacija nėra analogiškos (kasatoriaus nurodytoje byloje apie analogišku būdu įgyto žemės sklypo teisinį režimą kasacinės instancijos teismas sprendė iš šalių sudarytos vedybų sutarties sąlygų; ginčo žemės sklype nebuvo vienai iš šalių asmeninės nuosavybės teise priklausančių pastatų; teisių į nuosavybės teisių atkūrimą perleidimo sutarčių pagrindu buvo įgyta 15 žemės sklypų). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kasacinio teismo konkrečioje byloje suformuluoti teisės išaiškinimai (ratio decidendi) turi precedentinę reikšmę tik teismams nagrinėjant iš esmės panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Dėl to kasacinis skundas gali būti grindžiamas tik tokiais kasacinio teismo pateiktais teisės išaiškinimais, kurie suformuluoti bylose, savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose ar iš esmės panašiose į bylos, kurioje priimtas sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. S. K.; bylos Nr. 3K-3-68/2006).

25Dėl įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų taikymo

26Kasatorius skunde kelia klausimą, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami ieškovei priklausančio asmeninio turto pagerinimo klausimą iš bendrų lėšų, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.

27Nagrinėjamoje byloje kasatorius neprašė asmeninį ieškovės turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, taip pripažindamas, kad šis turtas nebuvo iš esmės pagerintas. Pagal įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą turtas, sutuoktinių įgytas sudarius santuoką, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta prezumpcija galiojo ir atsakovo reikalavimui pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir padalyti kaip santuokoje įgytą turtą statybines medžiagas, panaudotas ieškovės asmeniniam turtui – namui – pagerinti, priteisiant jam pusę atliktų pagerinimų vertės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad santuokos metu įgytos statybinės medžiagos ir lėšos, kuriomis sumokėta už statybos darbus, gali būti laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise gali priklausyti bet koks turtas, galintis būti civilinių teisių objektu, išskyrus tą, kuris išimtas iš civilinės apyvartos ar kurio civilinė apyvarta yra ribota (CK 1.97 straipsnis). Sutuoktinis, prašantis priteisti kitam sutuoktiniui priklausančio asmeninio turto pagerinimui panaudotų lėšų dalį, turi procesinę pareigą įrodyti jų dydį (CPK 178 straipsnis).

28Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodymus byloje vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

30Kasatorius skunde kelia klausimą dėl byloje esančių įrodymų įvertinimo (CPK 185 straipsnis). Kasacinis teismas faktų netiria (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl teisės klausimų, ar nebuvo pažeistos įrodymų įvertinimo taisyklės. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu pagal byloje esančius įrodymus, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą, įvertinti įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi ir panašiai. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas išsamiai analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padarė išvadą apie ieškovės asmeniniam turtui pagerinti šalių panaudotų bendrų lėšų dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs bylą, tinkamai vykdė CPK 179 straipsnio nuostatas, o kasatorius teise teikti įrodymus naudojosi visapusiškai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą šiuo aspektu ir vertino kasatoriaus pateiktus įrodymus. Dėl to tik ta aplinkybė, kad teismams įvertinus tam tikrus įrodymus nebuvo priimtas vienai iš šalių palankus sprendimas nėra pagrindas teigti, jog teismai įrodymų apskritai nevertino ar vertino neteisingai. Minėta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 straipsnio 1 dalis), o svarbiausia, jog sprendimo ar nutarties motyvuojamojoje dalyje būtų pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas. Teisėjų kolegija, vertindama kasatoriaus argumentus dėl teismų padarytų įrodymų įvertinimo taisyklių pažeidimo, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti kasatoriaus nurodytų procesinės teisės normų pažeidimo, nes teismas vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus, o tik tai, jog teismams įvertinus tam tikrus įrodymus nebuvo priimtas vienai iš šalių palankus sprendimas nėra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeistos įrodymų įvertinimo taisyklės, jeigu iš byloje esančių teismų procesinių dokumentų motyvuojamųjų dalių matyti, jog teismai tyrė ir vertino visus įrodymus, tačiau priėmė kitokį, nei tikėjosi viena iš šalių, sprendimą.

31Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios jungtinės ir asmeninės sutuoktinių nuosavybės atskyrimo kriterijus, turto padalijimo tvarką, nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, todėl kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį kasacine tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių... 7. Atsakovas pateikė priešieškinį ir sutiko, kad santuoka būtų nutraukta,... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Širvintų rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimu... 10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 12. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės... 13. 1.... 14. Bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės... 15. 2.... 16. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pažeidė įrodymų įvertinimą... 17. Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus... 21. Dėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies taikymo... 22. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal... 23. Bylą nagrinėję teismai nustatė ginčo žemės sklypo įsigijimo aplinkybes... 24. Kasatorius kaip vieną iš kasacijos pagrindų nurodė CK 346 straipsnio 2... 25. Dėl įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų... 26. Kasatorius skunde kelia klausimą, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami... 27. Nagrinėjamoje byloje kasatorius neprašė asmeninį ieškovės turtą... 28. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais... 29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 30. Kasatorius skunde kelia klausimą dėl byloje esančių įrodymų įvertinimo... 31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.... 34. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...