Byla 2A-1101-730/2014
Dėl nuosavybės teisių gynimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Pagrindinis ėjimas“ apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Pagrindinis ėjimas“ ieškinį atsakovei AB SEB bankas dėl nuosavybės teisių gynimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiomis UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir AB „SEB LIZINGAS“ sudarytas 2011-11-30 sutartį Nr. 2011-110205 dėl mechaninio cecho, 2011-11-30 sutartį Nr. 2011-110203 dėl 2255/12423 dalies kitų statinių, kiemo aikštelės, ir šių objektų 2012-03-20 pirkimo-pardavimo sutartį, 2008-09-04 sutartį Nr. L2008-090013 dėl vandentiekio įvado ir dėl nuotėkų išvado iš šių objektų pirkimo pardavimo sutartį bei taikyti restituciją natūrą - pripažinti UAB „Pagrindinis ėjimas“ nuosavybės teisę į AB „SEB LIZINGAS“ nuosavybės teise turimus objektus adresu Klaipėdos 127, Kretinga: 2255/12423 dalį kitų statinių-kiemo aikštelės, inžinerinius tinklus-vandentiekio įvadą, buitinių nuotekų išvadą, ir mechaninį cechą, arba pripažinti UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir AB „SEB LIZINGAS“ “ sudarytas 2011-11-30 sutartį Nr. 2011-110205 dėl mechaninio cecho, 2011-11-30 sutartį Nr. 2011-110203 dėl 2255/12423 dalies kiemo aikštelės, ir šių objektų 2012-03-20 pirkimo-pardavimo sutartį, 2008-09-04 sutartį Nr. L2008-090013 dėl vandentiekio įvado ir dėl nuotėkų išvadą iš šių objektų pirkimo pardavimo sutartį pirkimo-pardavimo sutartimis su atpirkimo teise, pripažinti jas įvykdytomis UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir pripažinti UAB „Pagrindinis ėjimas“ nuosavybės teisę į AB „SEB LIZINGAS“ nuosavybės teise turimus objektus adresu Klaipėdos 127, Kretinga: 2255/12423 dalį kitų statinių-kiemo aikštelės, inžinerinius tinklus-vandentiekio įvadą, buitinių nuotekų išvadą, ir mechaninį cechą, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-12-15, 2008-09-04 ir 2011-11-30 šalys sudarė sutartis, kurios buvo įvardintos kaip lizingo ir pagal šias sutartis ieškovei UAB „Pagrindinis ėjimas“ buvo suteikta teisė naudotis nekilnojamojo turto objektais su teise juos įsigyti(atsipirkti): 2006-12-15 sutartimi Nr. L2006-120014-01 gamybinį pastatą, esantį Klaipėdos 127, Kretinga, 2008-09-04 sutartimi Nr.L2008-090013 vandentiekio įvadu, 2011-11-30 sutartimi Nr.2011-110203 kiemo aikštelė, ir 2011-11-30 sutartimi Nr. 2011-110205 gamybinio cecho pastatu. 2007-03-27 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė UAB „Pagrindinis ėjimas“ pardavė UAB“SEB VB LIZINGAS“ pastatą, esantį Klaipėdos 127, Kretinga už 10 000 000 Lt. Sutarties sudarymo momentu ieškovė UAB „Pagrindinis ėjimas“ turėjo AB SEB bankas finansinių įsiskolinimų pagal tris kredito sutartis. Sutartimi dalis įsiskolinimų pagal šias kredito sutartis buvo padengti, pirkėjui UAB „SEB VB LIZINGAS“ pervedant pinigus kreditoriui AB SEB bankas. Ieškovė buvo pradelsusi mokėjimus pagal šias sutartis, todėl su kreditoriumi AB SEB bankas vedė derybas dėl kredito grąžinimo terminų. Būtent dėl susidariusių skolų pagal ankstesnes sutartis ir buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, nes bankas negalėjo perimti įkeisto turto. Bankas per UAB „SEB VB LIZINGAS“ pasiūlė įsigyti pastatą už 10 000 000 Lt, iš kurių bus padengti visi įsiskolinimai bankui, o likusi suma bus panaudota kaip pradinė įmoka pagal lizingo sutartis. Ieškovė, neturėdama pasirinkimo, sutiko su banko ir UAB „SEB VB LIZINGAS“ pasiūlymu. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas dėl gamybinio pastato pirkimo užsitęsė, ieškovė turėjo vykdyti įsipareigojimus pagal ankstesnes sutartis bankui. Atsakovė, pasinaudojusi situacija, sudarytų finansinių lizingo sutarčių pagrindu perėmė iš ieškovės turtą; kiemo aikštelę, gamybinį cechą ir inžinierinius tinklus už mažesnę nei rinkos kainą. Ieškovė niekada neprašė finansinės paslaugos suteikimo pagal 2008-09-04 ir 2011-11-30 lizingo sutartis, nes šio turto kainos leido jai pačiai įsigyti tuos objektus ir pagal 2006-12-15 lizingo sutartį su 2011-11-30 pakeitimais, ieškovė įgijo teisę atsipirkti šiuos objektus. Atsakovė, sudarytų lizingo ir pirkimo-pardavimo sutartimis įsigijusi gamybinį cechą, aikštelę ir inžinerinius tinklus, nepagrįstai praturtėjo, nes įsigijo turtą žymiai mažesnėmis nei to turto vertė. Atsakovei netinkamai aiškinant sutartį, ji atsisako grąžinti ieškovei nuosavybėn tuos objektus. Ieškovė prašė pripažinti sudarytas lizingo sutartis ir pirkimo-pardavimo sutartis dėl gamybinio cecho, kiemo aikštelės ir inžinierinių tinklų negaliojančiomis pagal CK 1.80 straipsnį, nes atsakovė siekė perimti įkeistą turtą, apeidama CK 4.170 straipsnio 2 dalyje numatytą draudimą. Toks turto perėmimas sudarė prielaidas atsakovei pretenduoti į kitą ieškovės turtą. Taip prašė pripažinti negaliojančiais šiuos sandorius ir pagal CK 1.81 straipsnį nes atsakovė naudojo savo lizingo paslaugą ne pagal paskirtį-lizingo paslaugoms teikti, o atgauti skolas iš hipoteka apsunkinto turto, perimti skolininko turtą už nepagrįstai mažas vertes, veikė nesąžiningai ieškovės atžvilgiu ir siekė jos sąskaita praturtėti. Tokie sandoriai prieštarauja viešajai tvarkai ir moralei. Šie sandoriai taip pat yra ir apsimestiniai. Jeigu teismas taikytų sandorių pripažinimo negaliojančiais institutą iš dalies(sutarčių nenaikinti ir netaikyti restitucijos, o perkvalifikuoti į tinkamą teisinį reglamentavimą), tai ieškovė mano, kad turi būti taikytos pirkimo-pardavimo sutarties su atpirkimo teise nuostatos. Ieškovė šias sutartis pilnai įvykdė, nes šalys susitarė ne dėl lizingo paslaugos, o dėl atsakovės teisių nesusijusių su finansinių įsipareigojimų vykdymu. Tokia sutartis ir tik gali būti užtikrinimo priemonės sutartimi, kaip yra numatyta CK 6.418 straipsnio 5 dalyje.

3Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-03-21 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad šalims sudarant ginčijamus sandorius, bylos šalių tikslas buvo nukreiptas ne į sandorio, prieštaraujančio viešajai tvarkai ar gerai moralei, sudarymą, o siekis išspręsti tuo metu buvusias ieškovės finansines problemas. Tai, kad ieškovė sutarčių sudarymo metu turėjo padelstų mokėjimų, ji pati pripažįsta ir nurodo tai savo ieškinyje. Sudarius finansinio lizingo sutartį Nr. L2006-120014 ir 2007-03-07 pirkimo-pardavimo sutartį, buvo siekiama padengti ieškovės įsiskolinimus pagal netinkamai vykdomas kredito sutartis ir suteikti jai piniginių lėšų tolimesnei veiklai vykdyti. Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad turtas perimtas už nerealiai mažą kainą ir tuo atsakovė siekia pagerinti pagrindinio pastato disponavimo galimybes. Ginčijamais sandoriais buvo sudarytos „grįžtamojo“ lizingo sutartys, pagal kurias ieškovė buvo ne tik turto pardavėja, bet ir lizingo gavėja. Tokią sumą, kurią sumokėjo AB „SEB Lizingas“ už turtą, ieškovė turėjo sumokėti vykdydamas ginčo lizingo sutartis, todėl parduodamo turto kainą šalys nustatė atsižvelgdamos į ieškovės finansines galimybes, o ne į turto rinkos vertę. Ieškovė, sudarydama pirkimo-pardavimo sutartis veikė ne kaip įprastinis nekilnojamojo turto pardavėjas, tai yra, ji nesiekė gauti pelno iš turto pardavimo. Tokiu būdu, ieškovė, sudariusi ginčo sutartis įgyvendino šalių susitarimą, kad atsakovei, kaip pagrindinio daikto savininkei, bus perduotos nuosavybės teisės į pagrindinio daikto priklausinius. 2011-11-30 šalys, sudarydamos finansinio lizingo sutarties Nr. L206-120014 pakeitimą susitarė, kad šis susitarimas įsigalios tik po to, kai atsakovei bus pateiktos papildomos prievolių užtikrinimo priemonės: tarp ieškovės ir atsakovės bus pasirašytos finansinio lizingo sutartys dėl ginčo turto. Nesant tarp šalių ginčo dėl finansinio lizingo sutarties Nr. L2006-120014, sudarytos dėl pagrindinio gamybinio pastato, ieškovė neturi teisės reikalauti pripažinti negaliojančiomis sutartis, sudarytas dėl šio pastato priklausinių. Ieškovė neigia, jog ginčo objektai yra pagrindinio pastato priklausiniai, tačiau pati ieškovė teismui pateikė turto vertės pažymą, kurioje pagrindinis pastatas įvertintas su jo priklausiniais. Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad ginčo lizingo ir pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo susijusios su ieškovės finansavimu. Priešingai, sudarant grįžtamojo lizingo sutartį Nr. L2008-090013, ieškovei buvo suteiktas 200 000 Lt papildomas finansavimas ir buvo sumažinta finansinio lizingo sutartyje Nr.L2006-100014 numatyto neišpirkto turto vertė neišmokėto turto vertę ir atidedant lizingo sutartyse numatytus mokėjimus. Be to, ieškovė neginčija ginčo lizingo ir pirkimo-pardavimo sutarčių papildomų susitarimų, kaip neatitinkančių tikrosios šalių valios, kuriuose buvo susitarta dėl finansinio lizingo sutarčių dėl mechaninio cecho, kiemo aikštelės ir inžinerinių tinklų. Šios aplinkybės rodo, kad pripažinti ginčijamus sandorius apsimestiniais ir neatitinkančiais tikrosios šalių valios nėra pagrindo. Atsakovė, gavusi iš ieškovės 2013-06-12 mokėjimo pavedimus, juos panaudojo seniausiems ieškovės įsiskolinimams padengti, tai padarydama pagal sutartį. Be to, ieškovė turėjo pagal sutartis mokėti palūkanas už netinkamą sutarčių vykdymą mokėti delspinigius, tačiau jų nemokėjo, todėl negali būti laikoma, kad ieškovė tinkamai įvykdė finansinio lizingo sutartis Nr. L2008-090013, 2011-110203, 2011-110205. Taip pat šalys yra susitarusios dėl papildomų sąlygų, kurias turi įvykdyti ieškovė, norėdama įgyti nuosavybės teises į ginčo turtą. CK 4.49 straipsnio 3 dalis numato, kad sutartyse gali būti numatyta, jog nuosavybės teisė pereina įgijėjui tik po to, kai jis įvykdys tam tikrą sutartyje nustatytą sąlygą. 2011-11-30 šalys susitarė dėl finansinio lizingo sutarčių Nr. L2008-090013, 2011-110203, 2011-110205 pakeitimų ir pakeitimu Nr. 1 susitarė pakeisti šių sutarčių 16.1 punktą, kuriuo susitarė, kad nuosavybės teisę į turtą Klientas įgyja visiškai sumokėjęs mokėjimų grafike-sąskaitoje nurodytus mokėjimus bei įvykdęs kitas sutartyje numatytas sąlygas bei padengęs visus savo įsipareigojimus pagal 2006-12-15 finansinio lizingo sutartį Nr.L2006-120014. Ieškovė šių sąlygų neįvykdė, todėl ji neturi teisės reikalauti jai perduoti turtą.

4Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-03-21 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.

  1. Kadangi teismas nenurodė, kad nebuvo pažeista CK 4.170 straipsnio 2 dalis gamybinio pastato nuosavybės teisės perėmimo sandorio metu, teismas nepaneigė ieškovės argumentų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl ieškinys dėl CK 1.80 straipsnio taikymo pagrįstas.
  2. Reikalavimas panaikinti sutartį reiškia ir reikalavimą panaikinti jos pakeitimus, papildymus, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu ieškinio reikalavimų nevertino, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas pasisakė dėl visų ieškovės reikalavimų, toks teismo sprendimas naikintinas pagal CPK 329 straipsnį dėl procesinės teisės normos pažeidimo, kuris lėmė neteisingą bylos išsprendimą.
  3. Teismo pripažinti ir atsakovės taikomi ieškovės atpirkimo teisės apribojimai nėra pagrįsti nei civilinės atsakomybės, nei nuosavybės teisės perleidimo sąlygų požiūriu. Faktas, kad ieškovė nesugebėjo vykdyti savo įsipareigojimų dėl gamybinio pastato tiksliai pagal sutarčių sąlygas niekaip nesusijęs ir negali būti susijęs su galimomis sąlygomis dėl nuosavybės teisės įsigijimo pagal atpirkimo teisę.
  4. Teismo ir atsakovės nurodomos 2011-11-30 sutarčių 16.1 punkto sąlygos, kad ieškovė gali pretenduoti į cecho, kiemo aikštelės ir inžinierinių tinklų nuosavybę ne tik pilnai už jas atsiskaičiusi pagal 2006-12-15 finansinio lizingo sutartį iš esmės reiškia ne atsakovės nuostolių kompensavimą, o atsakovės baudimą.
  5. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriai gali būti pripažįstami negaliojančiais ir pagal kelis teisinius pagrindus, šios priežastys ir lėmė alternatyvių reikalavimų pareiškimą.
  6. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių teismo teiginius dėl 200 000 Lt finansavimo suteikimo, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės įsipareigojimai atsakovei nebuvo padidėję 200 000 Lt suma.
  7. Netinkamas teismo konstatavimas dėl cecho, kiemo aikštelės, inžinierinių tinklų teisinio ryšio su gamybiniu pastatu, kaip neva pagrindinių daiktų. Byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl tokio teisinio ryšio nustatymo ir Nekilnojamojo turto registre toks ryšys nenustatytas, jis nenustatytas ir jokiu šalies dokumentu.
  8. Teismas nenustatė, kad ieškovė būtų gavusi adekvatų atlyginimą iš atsakovės už cechą, kiemo aikštelę, inžinierinius tinklus ir kad ieškovės argumentai dėl jų tikrosios vertės būtų neteisingi. Priešingai, teismas nurodė, kad argumentai dėl verčių neturi teisinės reikšmės, nes ieškovė vis tiek jų negali atpirkti tol, kol neįvykdo finansinių įsipareigojimų pagal sutartis dėl gamybinio pastato.
  9. Teismui nustačius, kad šalių sutartys dėl cecho, kiemo aikštelės ir inžinierinių tinklų nėra iš esmės lizingo sutartimis, jos yra neaiškios paskirties užtikrinimo sandoriai, teismas turėjo vertinti, ar apribojimas ieškovei pasinaudoti atpirkimo teise yra pagrįstas, tačiau to nepadarė ir priėmė neteisėtą sprendimą.
  10. Konstatavimas, kad sudarytos sutartys nepriklausomai nuo įvardijimo faktiškai nėra lizingo sutartys buvo ir yra pagrindas taikyti CK 1.87 straipsnį.
  11. Teismas nenustatė, kokius konkrečius ieškovės įsipareigojimus atsakovė padengė.
  12. Pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu, tai yra, pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į inžinierinius tinklus, cechą ir kiemo aikštelę.

5Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovės teiginiai, jog teismas CK 1. 80 straipsnio pagrindu turėjo panaikinti ginčijamus sandorius yra aiškiai nepagrįsti ir prieštarauja jos paties pateiktiems įrodymams. Priešingai, nei teigia ieškovė visų ginčijamų sandorių sudarymas buvo tiesiogiai susijęs su ieškovės finansavimu, šias aplinkybės ne kartą atsakovė nurodė, jas sprendime pakartojo pirmosios instancijos teismas, tačiau ieškovė savo apeliaciniame skunde dėl jų nepasisakė. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys teismo išvadas apie 200 000 Lt finansavimo suteikimą ginčijamų sandorių sudarymo metu. Pagal ginčo finansinio lizingo sutartis gauti mokėjimai buvo panaudoti seniausioms ieškovės skoloms dengti, tai atsakovė nurodė procesiniuose dokumentuose, tačiau ieškovė nesiėmė jokių priemonių šioms aplinkybėms išsiaiškinti. CK 1.125 straipsnio 5 dalyje numatytas ieškinio senaties terminas byloje galėtų būti taikomas tik tuo atveju, jei byloje būtų kilęs ginčas dėl delspinigių priteisimo. Atsakovė šioje byloje nebuvo pareiškusi jokio reikalavimo ieškovei dėl delspinigių priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su tuo, ar teisingai buvo panaudoti atlikti mokėjimai. Ieškovė piktnaudžiauja sandorių negaliojimo institutu siekdama atsakovei sutrukdyti atsiimti lizingo sutartimi perduotą turtą.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

8Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytų motyvų.

9Iš esmės tarp šalių kilo ginčas dėl apelianto ginčijamų sutarčių rūšies, pobūdžio ir apeliantas siekia šias sutartis panaikinti, vadovaudamasis sandorių negaliojimo pagrindais, numatytais CK 1.180 straipsnyje, 1.81 straipsnyje ir 1.87 straipsnyje.

10Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių, ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, negalima ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2010).

11Apeliantas, įrodinėdamas apsimestinių sandorių sudarymą, įrodinėjo, jog ginčijamas sutartis nėra pagrindo pripažinti lizingo, pirkimo – pardavimo sutartimis, o yra pagrindas pripažinti pirkimo – pardavimo sutartimis su atpirkimo teise, atsakovas įrodinėjo, kad tarp šalių buvo sudarytos grįžtamojo lizingo sutartys.

12Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (CK 1.87 straipsnis).

13CK lizingo teisiniai santykiai reglamentuojami gana lanksčiai. CK nepateikta imperatyvios lizingo sutarties apibrėžties, paliekant teisę šalims, naudojantis CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sutarties laisvės principu ir neišeinant už įstatymo normų, modifikuoti lizingo sutarties sąlygas ir jose nusistatyti savo teises bei pareigas. CK 6.567 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise. Prie finansinio lizingo sandorių priskiriamos ir vadinamojo grįžtamojo lizingo sutartys, pagal kurias lizingo davėjas lizingo dalyką gauna ne iš trečiojo asmens, o iš lizingo gavėjo, tai yra, daikto pardavėjas tampa lizingo gavėju. Šiai lizingo rūšiai būdingos esminės finansinio lizingo savybės. Skirtumas tik tas, kad pagal grįžtamojo lizingo sandorį lizingo davėjo atliekamos finansavimo funkcijos esmė ne daikto įsigijimo finansavimas, bet lizingo gavėjui reikalingų lėšų suteikimas. Kaip matyti, lizingo teisinių santykių paskirtis, tikslas yra finansinės paslaugos suteikimas.

14Pirkimas–pardavimas su atpirkimo teise yra savarankiška pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas įsipareigoja parduoti daiktą pirkėjui kartu įgydamas teisę parduotą daiktą atpirkti, o pirkėjas įsipareigoja daiktą valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad pardavėjas galėtų įgyvendinti atpirkimo teisę. Atpirkimo teisę pardavėjas turi ne ilgiau kaip penkerius metus (CK 6.417 straipsnio 1, 3 dalys). Jeigu dėl atpirkimo teisės buvo susitarta, tai įpareigoja šalis vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, Pacta sunt servanda). Toks teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad šios sutarties tikslas yra tik nuosavybės teisės perleidimas su teise atpirkti.

15Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Teismas aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011).

16Be to, kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, dėl to paties dalyko, šie sandoriai aiškintini ne atskirai, o kartu, t. y. vadovaujantis sisteminio aiškinimo principu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

17Teisėjų kolegijos nuomone, būtent šiuo atveju, siekiant atskleisti tikrąją šalių valią, reikalinga aiškinti ne tik ginčijamus apelianto sandorius, bet ir eilę kitų tarpusavio byloje dalyvaujančių asmenų sandorių, susijusių su gamybiniu pastatu, inžinieriniais tinklais, mechaniniu cechu, kiemo aikštele, esančiais Klaipėdos g. 127, Kretingoje.

18Iš byloje esančių Kreditavimo sutarties Nr. 0460507041300/10 pakeitimų turinio analizės matyti, kad atsakovas AB SEB bankas apeliantui teikė kreditavimą gamybinio pastato įsigijimui, projektavimui ir rekonstrukcijai (b.l. 123-126, 1 tomas). Apeliantas savalaikiai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, buvo įsiskolinęs ir siekė, kad būtų pratęsti kreditų grąžinimo terminai. Atsakovui pasiūlius, siekiant, kad būtų atidėti kreditų grąžinimo terminai, nes apeliantas neturėjo lėšų pradelstiems mokėjimams sumokėti, o gauti finansavimą, esant pradelstiems mokėjimams iš kitų subjektų buvo neįmanoma, apeliantas sutiko, kad būtų sudaroma gamybinio pastato lizingo ir pirkimo – pardavimo sutartis (šios aplinkybės nurodytos ieškinyje).

19Todėl 2006-12-15 apeliantas su UAB SEB VB lizingas sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. L2006-120014 dėl gamybinio pastato, unikalus Nr. 5668-8000-1095, esančio Klaipėdos g. 127, Kretingoje (b.l. 13-24; 1 tomas), o 2007-03-07, vadovaudamiesi finansinio lizingo sutartimi Nr. L2006-120014, apeliantas pardavė UAB SEB VB LIZINGAS gamybinį pastatą, unikalus Nr. 5668-8000-1095 (b.l.50-57, 1 tomas). Šios pirkimo – pardavimo sutarties 2 skirsnyje (Kaina ir atsiskaitymo tvarka) numatyta eilė sąlygų, susijusių su apelianto finansavimu (b.l. 51, 1 tomas). Sutarties 2.1.4 punkte šalys susitarė, kad 200 000,00 Lt suma apeliantui bus sumokėta per 5 darbo dienas nuo gamybinio pastato rekonstrukcijos užbaigimo ir jo pripažinimo tinkamu naudoti patvirtinančių dokumentų pateikimo, šie veiksmai turi būti atlikti iki 2007-09-01, jei nebus atlikti, 2000 000,00 Lt suma nebus mokama, o apeliantas išrašys kreditinę PVM sąskaitą – faktūrą. Sutarties 3.5. punktu šalys susitarė, kad lizingo gavėjui, šiuo atveju apeliantui, įvykdžius visas lizingo sutartyje nurodytas sąlygas, gamybinis pastatas bus perduotas apelianto nuosavybėn.

20Finansinio lizingo sutartis Nr. L206-120014 dėl gamybinio pastato buvo pakeista šalių susitarimais 2006-12-05 (Pakeitimas Nr. 1) ir 2011-11-30 (Pakeitimas Nr. 2) (b.l.127-129, 1 tomas). Pakeitimo Nr. 2 1 punktu šalys susitarė pakeisti turto vertės dengimo įmokų mokėjimą pagal sutartį, atidedant 100 procentų turto vertės dengimo įmokų mokėjimą laikotarpyje nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. (imtinai), atidedamas sumas išdėstant lygiomis dalimis per likusį lizingo laikotarpį, pradedant nuo 2012 m. gegužės 1 d., nekeičiant galutinio sutarties termino, atitinkamai pakeičiant Sutarties Mokėjimo grafiką – sąskaitą. Šio pakeitimo sąlyga rodo, kad apeliantas neturėjo galimybės vykdyti ir mokėjimų pagal sutartį Nr. L206-120014, todėl buvo susitarta dėl mokėjimų atidėjimo. Šio pakeitimo Nr. 2 2.6. punktu šalys susitarė, kad tarp apelianto ir AB „SEB lizingas“ bus pasirašytos finansinio lizingo sutartys dėl šio nekilnojamojo turto, esančio adresu Klaipėdos g. 127, Kretingoje, finansinio lizingo: pastato - mechaninio cecho, unikalus Nr. 5668-8000-1162, ir kiemo aikštelės, unikalus Nr. 5668-8000-1330.

21Tą pačią dieną, tai yra, 2011-11-30 apeliantas su AB „SEB lizingas“ sudarė lizingo sutartis Nr. 2011-110203 dėl kiemo aikštelės, unikalus Nr.5668-8000-1330 ir Nr. 2011-110205 dėl mechaninio cecho, unikalus Nr. 5668-8000-1162 (b.l.40-49, 1 tomas). 2012-03-26, vadovaudamiesi finansinio lizingo sutartimis Nr. 2011-110203 ir Nr. 2011-110205, apeliantas pardavė AB „SEB lizingas“ mechaninį cechą, unikalus Nr. 5668-8000-1162 ir 2255/12423 dalis kiemo aikštelės, unikalus Nr. 5668-8000-1330(b.l.64-72, 1 tomas). Sutarties 3.4 punktu šalys susitaria, kad parduodamas turtas ta pačia sutartimi yra perduodamas naudoti lizingo gavėjui apeliantui, o sutarties 3.5 punktu šalys susitaria, kad lizingo gavėjui – apeliantui, įvykdžius visas lizingo sutartyje nurodytas sąlygas, turtas bus perduotas lizingo gavėjo nuosavybėn.

22Iš 2008-09-02 UAB SEB Lizingo AB SEB banko išplėstinio lizingo kredito komiteto posėdžio protokolo Nr. 87 (b.l. 176-178, 1 tomas) matyti, kad priimtas sprendimas: 4.2. punktas - suteikti apeliantui papildomą finansavimą 57 924 EUR (ekv. 200 000 Lt) tokiomis sąlygomis: 4.2.1 punktas -grąžinant dalį padengtos vertės pagal finansinio lizingo sutartį L2006-120014 (gamyklos Klaipėdos g. 127, Kretingoje lizingas) tokiomis sąlygomis: - tikslas: klientui buvo sumažinta 200 000 Lt finansuojama suma, dabar ši suma atstatoma ir bus naudojama atsiskaitymui už statybos darbus. 4.2.2 punktas - suteikiant grįžtamąjį lizingą vandentiekio ir nuotekų tinklų (naujai pastatyti Klaipėdos f. 127, Kretingoje) įsigijimui. Kaip matyti iš finansinio lizingo sutarties Nr. L2006-120014 Mokėjimų grafiko – sąskaitos, šios sutarties sudarymo metu pradinė negrąžinta turto vertė buvo 2 896 200, 19 EUR (10 000 000,00 Lt) (b.l. 14-17, 1 tomas). Iš vėliau pasirašytos Mokėjimų grafiko – sąskaitos matyti, kad vykdant nurodytą išplėstinio lizingo kredito komiteto sprendimą, finansinio lizingo sutartyje Nr. L2006-120014 numatyta neišpirkta turto vertė buvo sumažinta iki 2 838 276, 16 EUR (9 800 000,00 Lt), tai yra, sprendime nurodyta 57 924,00 EUR (200 000,00 Lt) suma.

232008-09-04 apeliantas su UAB „SEB LIZINGAS“ sudarė finansinio lizingo sutartį Nr.L2008-090013 dėl inžinierinių tinklų: vandentiekio tinklų, unikalus Nr. 4400-1025-2738 ir nuotekų tinklų, unikalus Nr. 4400-1025-2750 (b.l. 25-39; 1 tomas). 2008-09-26, vadovaudamiesi finansinio lizingo sutartimi Nr.L2008-090013, UAB apeliantas pardavė UAB „SEB VB LIZINGAS“ inžinierinius tinklus (b.l.58-63, 1tomas). Sutarties 3.4 punktu šalys susitaria, kad parduodamas turtas ta pačia sutartimi yra perduodamas naudoti lizingo gavėjui apeliantui, o sutarties 3.5 punktu šalys susitaria, kad lizingo gavėjui – apeliantui, įvykdžius visas lizingo sutartyje nurodytas sąlygas, turtas bus perduotas lizingo gavėjo nuosavybėn.

24Kadangi apeliantas nevykdė sutartinių įsipareigojimų, AB „SEB lizingas“ 2012-12-14 informavo apeliantą, kad neįvykdžius apeliantui savo sutartinių įsipareigojimų iki 2012-12-21, lizingo sutartys nuo 2012-12-22 bus nutrauktos (b.l. 74, 1 tomas), sutartys buvo nutrauktos.

25Teisėjų kolegijos nuomone, nurodyta gamybinio pastato kredito sutarties pakeitimų, jo lizingo, pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo aplinkybių, šių sutarčių sąlygų bei šalių veiksmų analizė leidžia daryti išvadą, kad šalių valia, tikrieji ketinimai nebuvo nukreipti apeliantui perleisti savo nuosavybės teisę į mechaninį cechą, kiemo aikštelę ir inžinierinius įrenginius, o AB „SEB Lizingas“ ją įsigyti, numatant galimybę atpirkti, tai yra, tarp šalių nesusiklostė pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, numatant teisę atpirkti. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių buvo grįžtamojo lizingo (komerciniai – investavimo) santykiai. Apeliantas gavo tai ko siekė, tai yra, tam tikra forma – netiesiogiai gavo reikalingas lėšas savo finansinei padėčiai pagerinti, galėjo naudotis nekilnojamuoju turtu ir gauti naudos bei įvykdžius visus sutartinius įsipareigojimus, kuriems užtikrinti buvo sudarytos grįžtamojo lizingo sutartys, susigrąžinti lizingo objektu esančius mechaninį cechą, kiemo aikštelę, inžinierinius įrenginius savo nuosavybėn.

26Kadangi apeliantas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl dėl savo kaltės prarado galimybę susigrąžinti nuosavybėn lizingo objektu buvusį nekilnojamąjį turtą. UAB „SEB lizingas“, tiek atsakovas yra finansų įstaigos, kurių pagrindinis tikslas yra siekti pelno teikiant finansines paslaugas klientams, o ne asmenys, kurie užsiima nekilnojamojo pirkimo - pardavimu ir tuo tikslu savo veikloje siekia sudarinėti turto pirkimo - pardavimo sutartis. Teisėjų kolegijos nuomone, sutarčių kvalifikavimui, neturi teisinės reikšmės, sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės, kurios atsirado dėl apelianto kaltės, jam netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus.

27Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai padaryti, jog apeliantas neįrodė, savo teiginio dėl šalių valios sudaryti ne ginčijamus, bet pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sandorius (CPK 178 straipsnis).

28Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, dėl CK 1.81 straipsnio taikymo, motyvavo, jog šiuo pagrindu buvo ginčijami sandoriai dėl nuosavybės perleidimo atsakovui į cechą, kiemo aikštelę ir inžinierinius tinklus, tai yra nurodoma, kad būtent jų kaina neatitiko jų tikrosios vertės, o numatyti ir atsakovo taikyti siurpriziniai apribojimai apeliantui pasinaudoti atpirkimo teise (sumokėti jų vertę atgal atsakovui) sudarė pagrindą atsakovui praturtėti ieškovo sąskaita ir būtent šios aplinkybės sudarė pagrindą ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais CK 1.81 straipsnio pagrindu. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu ieškinio reikalavimų nevertino, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis pasisakė dėl visų ieškinio reikalavimų, todėl toks teismo sprendimas naikintinas pagal CPK 329 straipsnį dėl procesinės normos pažeidimo, kuris lėmė neteisingą bylos išsprendimą.

29Teisėjų kolegija nesutinka, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė apelianto nurodytą civilinio proceso įstatymo pažeidimą ir šiuo atveju yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Apelianto ieškinį pirmosios instancijos teismas atmetė, iš sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas apelianto ginčijamus sandorius vertino visais jo nurodytais sandorių negaliojimo pagrindais ir pasisakė, kad ginčijamų sandorių nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Šiuo atveju teisėjų kolegija tokių aplinkybių nenustatė.

30Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 1.81 straipsnio pirmosios dalies nuostatą viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Tačiau, nustatęs šį sandorių negaliojimo pagrindą, įstatymų leidėjas neatskleidė formuluotės „viešoji tvarka ar gera moralė“ turinio. Šios formuluotės turinys yra įvairialypis ir sietinas tiek su atliekamais veiksmais, tiek ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Sprendžiant, ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti, kokių padarinių dėl tokio sandorio gali atsirasti ar atsiranda ne tik visuomenei, valstybei, bet ir atskiriems asmenims ar asmenų grupei. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, labai svarbią reikšmę turi sutarčių šalių ketinimai. Pagal CK 1.81 straipsnio prasmę, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006, 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003).

31Kaip nurodyta, teisėjų kolegijos nuomone, ginčijamų sutarčių pagrindu tarp šalių buvo susiklostę grįžtamojo lizingo (komerciniai – investavimo) santykiai, o ne pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai su atpirkimo teise. Todėl nepagrįsti apelianto argumentai dėl atsakovo lizingo sutarčių naudojimo ne pagal paskirtį, o nuosavybei perimti, tokius atsakovo veiksmus vertinant kaip nesąžiningus, kaip siekimą praturtėti apelianto sąskaita, kas sudarytų pagrindą tokius atsakovo veiksmus, sudarant ginčijamus sandorius, pripažinti kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei.

32Apeliantas laisva valia prisiėmė įsipareigojimus pagal lizingo sutartis, pirkimo – pardavimo sutartys tebuvo sudedamoji lizingo sutarčių dalis. Lizingas yra tik finansinė paslauga, daiktas priklauso lizingo davėjui nuosavybės teise visą lizingo sutarties laikotarpį, tačiau ekonominiu daikto savininku iš esmės yra lizingo gavėjas, kuriam tenka visa nauda iš daikto valdymo ir jo naudojimo, taip pat su tuo susijusi rizika. Nuosavybės teisės į daiktą perdavimas lizingo gavėjui po tinkamo lizingo sutarties įvykdymo nėra nei esminė lizingo savybė, nei būtina lizingo sutarties sąlyga. Perimdamas nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, lizingo davėjas tik užsitikrina prievolių pagal lizingo sutartį tinkamą įvykdymą. Esant tokiems lizingo sutarties tikslams, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog neadekvačios kainos nurodymas prieštarautų viešosios tvarkos ir gerosios moralės principams, kaip įrodinėjo apeliantas.

33Be to, teismų praktikoje nėra formuojama nuosekli pozicija, kad sandorio kainos neatitikimas rinkos kainai visada preziumuoja šalies nesąžiningumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog daikto perleidimo sandoris net ir už 1 Lt pats savaime nėra prieštaraujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, nes svarbu yra išsiaiškinti šalių tarpusavio santykius iki ginčo sutarčių sudarymo, kurie paaiškintų, kodėl dėl tokios kainos buvo susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008).

34Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai padaryti, jog apeliantas neįrodė, kad ginčijami sandoriai prieštarauja viešosios tvarkos ir geros moralės principams ir juos yra įstatymu numatytas pagrindas pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.81 straipsnį (CPK 178 straipsnis).

35Sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje numatytu sandorio negaliojimo pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Imperatyvi įstatymo norma pripažintina tokia, kurios teisinių santykių subjektai negali panaikinti ar pakeisti tarpusavio susitarimu. Imperatyvi nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje. Nustatant, teisės norma yra imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., tai darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (CK 1.9 straipsnis). Nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šio pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą.

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, nustatant, ar teisės norma yra įsakmi, vienodai svarbūs tiek doktrininis imperatyvo suvokimas kaip tam tikra abstrakcija, tiek turiningasis konkrečios byloje taikytinos normos vertinimas, taikant bendruosius teisės normų aiškinimo principus. Imperatyviąsias teisės normas pagal doktrininį suvokimą apie jas identifikuoja tokie požymiai: jos griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia paliepimo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jų išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo teisės normos imperatyvųjį pobūdį. Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami jos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat jos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011).

37Apeliantas įrodinėjo, kad ginčijami sandoriai pažeidė CK 4.170 straipsnio 2 dalies imperatyvią normą, apeinant joje įtvirtintą draudimą. Ginčijamų sandorių sudarymo metu galiojančioje CK 4.170 straipsnio 2 dalies redakcijoje (galiojo iki 2012-07-01) buvo numatyta, kad susitarimas perduoti įkeičiamą daiktą ar įkeistą daiktą kreditoriui negalioja. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodomos teisės normos analizė, vertinant šios normos tikslus, leidžia daryti išvadą, kad visumoje ši norma kaip imperatyvas šiuo atveju nereguliavo šalių teisinių santykių, nei kurie buvo tarp šalių, tai yra, grįžtamojo lizingo teisniai santykiai, nei kuriuos apeliantas įrodinėjo, tai yra, pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai su atpirkimo teise. Šios normos tikslas nukreiptas sureguliuoti hipotekos teisinius santykius, nustatyti šių teisinių santykių tarpusavio teises ir pareigas, kurių jie negali pažeisti. Todėl, sudarant šalių ginčijamus sandorius, šios normos nuostatos negalėjo būti pažeistos, todėl nėra pagrindo išvadai padaryti, kad ginčijamus sandorius buvo pagrindas pripažinti negaliojančiais CK 1.80 straipsnyje numatytu pagrindu.

38Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto motyvai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, nepriteistinos apelianto apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

40Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

41palikti nepakeistą Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiomis UAB... 3. Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-03-21 sprendimu ieškinį atmetė.... 4. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kretingos rajono apylinkės teismo... 5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės atstovas prašo apeliacinį... 6. Apeliacinis skundas atmestinas.... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 9. Iš esmės tarp šalių kilo ginčas dėl apelianto ginčijamų sutarčių... 10. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Pagal... 11. Apeliantas, įrodinėdamas apsimestinių sandorių sudarymą, įrodinėjo, jog... 12. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio... 13. CK lizingo teisiniai santykiai reglamentuojami gana lanksčiai. CK nepateikta... 14. Pirkimas–pardavimas su atpirkimo teise yra savarankiška pirkimo–pardavimo... 15. Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies,... 16. Be to, kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad kai tos pačios šalys... 17. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent šiuo atveju, siekiant atskleisti... 18. Iš byloje esančių Kreditavimo sutarties Nr. 0460507041300/10 pakeitimų... 19. Todėl 2006-12-15 apeliantas su UAB SEB VB lizingas sudarė finansinio lizingo... 20. Finansinio lizingo sutartis Nr. L206-120014 dėl gamybinio pastato buvo... 21. Tą pačią dieną, tai yra, 2011-11-30 apeliantas su AB „SEB lizingas“... 22. Iš 2008-09-02 UAB SEB Lizingo AB SEB banko išplėstinio lizingo kredito... 23. 2008-09-04 apeliantas su UAB „SEB LIZINGAS“ sudarė finansinio lizingo... 24. Kadangi apeliantas nevykdė sutartinių įsipareigojimų, AB „SEB lizingas“... 25. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodyta gamybinio pastato kredito sutarties... 26. Kadangi apeliantas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl dėl... 27. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios... 28. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, dėl CK... 29. Teisėjų kolegija nesutinka, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas... 30. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 1.81 straipsnio pirmosios dalies... 31. Kaip nurodyta, teisėjų kolegijos nuomone, ginčijamų sutarčių pagrindu... 32. Apeliantas laisva valia prisiėmė įsipareigojimus pagal lizingo sutartis,... 33. Be to, teismų praktikoje nėra formuojama nuosekli pozicija, kad sandorio... 34. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo... 35. Sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje numatytu sandorio... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad,... 37. Apeliantas įrodinėjo, kad ginčijami sandoriai pažeidė CK 4.170 straipsnio... 38. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti... 39. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, nepriteistinos apelianto apeliacinės... 40. Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų... 41. palikti nepakeistą Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d....