Byla 2A-292/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Egidijaus Žirono, sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei, Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant: ieškovo atstovui advokatui Nerijui Stukui, atsakovui O. Ž., atsakovui A. B. ir jo atstovui advokatui Albertui Trumpuliui, trečiojo asmens atstovui advokatui Mariui Intai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. B. ir O. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-74-560/2008 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Gremista“ administratoriaus ieškinį atsakovui A. B. ir atsakovui O. Ž. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė kelionių centras ,,Filaretai Travel“ (dabar – UAB „Fortūna Travel“).

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovo BUAB ,,Gremista“ administratoriaus įgaliotas asmuo 2008 m. gegužės 15 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. B. 261 300 Lt, priteisti iš atsakovo O. Ž. ir subsidiariai iš atsakovo A. B. 3 000 Lt, priteisti iš atsakovų A. B. ir O. Ž. 5 procentų dydžio metines palūkanas.

4Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas A. B. nuo 2004 m. gegužės 5 d. iki 2006 m. kovo 5 d. ėjo UAB „Gremista“ vadovo pareigas. 2004 m. lapkričio 20 d. jis ieškovo vardu su Vokietijos bendrove „LIWA Export und Import GmbH“ (toliau – firma LIWA) pasirašė 6 naudotų Neoplan markės autobusų pirkimo-pardavimo sutartį. Šiuos autobusus ieškovas turėjo perleisti galutiniam naudotojui UAB kelionių centras „Filaretai Travel“, su kuria ieškovas 2004 m. lapkričio 30 d. buvo sudaręs Tarpininkavimo paslaugų sutartį dėl tarpininkavimo parduodant turistinius autobusus bei 2004 m. gruodžio 16 d. sudaręs Jungtinės veiklos sutartį dėl jungtinės veiklos perkant, nuomojant bei parduodant turistinius autobusus. Ieškovas su trečiuoju asmeniu UAB „Filaretai Travel“ 2004 m. gruodžio 6 d. sudarė preliminarią autobusų pirkimo sutartį dėl keturių turistinės klasės naudotų autobusų Neoplan 516 SHD pirkimo. Šį sandorį sutiko finansuoti UAB „SEB lizingas“, todėl 2004 m. gruodžio 16 d. tretysis asmuo UAB „Filaretai Travel“ ir UAB „SEB lizingas“ sudarė finansinio lizingo sutartį. 2004 m. gruodžio 21 d. UAB „SEB lizingas“ ir ieškovas sudarė autobusų pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovui 2004 m. gruodžio 23 d. mokėjimo pavedimu iš lizingo bendrovės buvo pervesta 1 393 411,97 Lt, iš kurių 265 000 eurų 2004 m. gruodžio 23 d. buvo pervesta firmai LIWA kaip avansas pagal autobusų pirkimo sutartį. Daugiau mokėjimų nebuvo atlikta, kadangi autobusai, išskyrus vieną iš šešių, nebuvo perduoti. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartimi ieškovui buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius nustatė, kad atsakovas A. B. iš ieškovo sąskaitos paėmė 261 300 Lt sumą. Atsakovas O. Ž. nuo 2004 m. lapkričio 11 d. iki 2006 m kovo 5 d. užėmė ieškovo konsultanto pareigas, o nuo 2006 m. kovo 5 d. buvo ieškovo vadovu. Bankroto administratorius nustatė, kad 2004 m. vasario 24 d. mokėjimo nurodymu iš ieškovo sąskaitos atsakovui O. Ž. buvo pervesta 3 000 Lt. Ieškovas pažymėjo, kad A. B. 261 300 Lt pasiėmė neteisėtai, neturėdamas tam jokio pagrindo, kadangi jokie ieškovo finansiniai įsipareigojimai šiam atsakovui neatspindėti finansiniuose ar buhalteriniuose dokumentuose. Nors pinigų mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad yra grąžinama skola už autobusus pagal sutartį, tačiau tokie teiginiai klaidingi, nes už autobusus ieškovo vardu ir sąskaita firmai LIWA buvo atliktas tik vienas mokėjimas – 265 000 eurų dydžio avansas. Atsakovas O. Ž. taip pat gavo 3 000 Lt be teisinio pagrindo. Ieškovo teigimu, nėra jokių įrodymų apie ieškovo skolą šiam atsakovui. Kadangi 3 000 Lt pervedimo O. Ž. metu A. B. buvo įmonės vadovas, todėl minėta suma priteistina subsidiariai ir iš A. B.. Nepagrįstų mokėjimų gavimo metu atsakovas A. B. bei O. Ž. sutuoktinė R. Ž. buvo ieškovo akcininkai, todėl atsakovams taikytina nesąžiningumo prezumpcija.

5Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: ieškovo BUAB „Gremista“ naudai priteisė iš atsakovo A. B. 261 300 Lt bei 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo 2008 m. gegužės 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė iš atsakovo O. Ž. ir subsidiariai iš atsakovo A. B. 3 000 Lt bei 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo 2008 m. gegužės 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

6Teismas konstatavo, kad 2004 m. lapkričio 30 d. Tarpininkavimo paslaugų sutarčiai taikomos teisės normos, reglamentuojančios atstovavimo ir pavedimo teisinius santykius, o atitinkamai ieškovas laikomas trečiojo asmens UAB ,,Filaretai Travel“ įgaliotiniu (atstovu). Ieškovas, veikdamas kaip trečiojo asmens įgaliotinis (atstovas), privalėjo laikytis CK 6.760 straipsnio 8 dalyje numatytų pareigų ir nenaudoti gautos vykdant pavedimą informacijos ar turto savo interesais, o šios pareigos neįvykdžius – atlyginti įgaliotojui dėl to patirtus nuostolius. Pagal minėtą Tarpininkavimo paslaugų ir 2004 gruodžio 16 d. Jungtinės veiklos sutartis ieškovas, atstovaujamas A. B. ar O. Ž., iš trečiojo asmens UAB ,,Filaretai Travel“ gautas lėšas, skirtas tiktai kainos už autobusus sumokėjimui, turėjo ir privalėjo panaudoti vien tik šiam tikslui.

7Remdamasis ieškovo banko sąskaitos išraše užfiksuotomis operacijomis ir ieškovo 2004 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita, teismas konstatavo, kad ieškovo reikalaujamos priteisti iš atsakovų 264 300 Lt dydžio lėšos yra ne kas kita, kaip dalis UAB „VB lizingas“ 2004 m. gruodžio 23 d. pervestų piniginių lėšų (1 393 411,97 Lt) pagal 2004 m. gruodžio 21d. Pirkimo-pardavimo sutartį. Byloje esančios šešių autobusų pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos vėliau nei atsakovų teigimu O. Ž. duoti 165 000 eurų grynais, skirti avanso apmokėjimui už keturis autobusus, bei vėliau nei O. Ž. neva perdavė pačiam pardavėjui 165 000 eurų avansą. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra pateikta nei vieno įrodymo, patvirtinančio, jog iš ieškovo kasos išimti 569 712 Lt buvo konvertuoti, o atsakovas O. Ž. patyrė tam tikras kuro sąnaudas ar kitas kelionės išlaidas, vykdamas į Vokietiją sumokėti avanso. 2005 m. lapkričio 30 d. autobusų pardavėjas rašte nurodė, kad vienintelė suma, kurią jis gavo iš ieškovo yra 250 000 eurų (dėl kurių perdavimo pardavėjui šioje byloje ginčas nekilo). Rašte taip pat nurodoma, kad jo atstovo parašas ant su ieškovu 2004 m. lapkričio 20 d. sudarytos Pirkimo-pardavimo sutarties dėl autobusų yra suklastotas. Fakto, kad realiai 569 712 Lt pinigų suma buvo ieškovo kasoje ir pagal kasos išlaidų orderį ji realiai buvo perduota atsakovui O. Ž., byloje nepatvirtina jokie įrodymai, išskyrus pačių atsakovų bei liudytojos R. Ž. paaiškinimus. Atsakovų pozicija apie tai, kad atsakovas O. Ž. grynaisiais paskolino ieškovui 560 000 Lt, pagrindžiama tik ieškovo, kaip juridinio asmens, vidaus dokumentais, kuriuos sudarinėjo ir pasirašinėjo patys atsakovai bei jų į bylą pakviesta liudytoja - atsakovo O. Ž. žmona R. Ž.. Pastarieji įrodymai vertintini kritiškai dėl to, kad atsakovai ir minėta liudytoja yra tarpusavyje susiję ir turi bendrą suinteresuotumą bylos baigtimi (yra ieškovo akcininkai). Teismo nuomone, ieškovui apskritai nebuvo būtina 2004 m. lapkričio 15 d. skolintis iš atsakovo O. Ž. 560 000 Lt (priešingai nei teigia atsakovai), nes kaip matyti iš byloje esančių tarp ieškovo ir pardavėjo sudarytų autobusų pirkimo-pardavimo sutarčių, ieškovo pareiga sumokėti pardavėjui 35 procentų dydžio avansą už autobusus buvo neterminuota arba turėjo būti įvykdyta iki 2005 m. sausio 7 d., kai tuo tarpu 2004 m. gruodžio 23 d. ieškovas jau turėjo savo sąskaitoje reikiamą avansui pagal sutartis sumokėti sumą.

8Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes konstatavo, jog labiau tikėtina, kad ieškovas, atstovaujamas atsakovo A. B., neperdavė 569 712 Lt atsakovui O. Ž. tam, kad būtų sumokėtas 165 000 eurų avansas pardavėjui už autobusus ir atitinkamai atsakovas O. Ž. šios sumos neperdavė pardavėjui. Atsakovų argumentus, kad O. Ž. paskolino ieškovui 560 000 Lt tam, kad ieškovas galėtų sumokėti 165 000 eurų avansą autobusų pardavėjui, laikė nepagrįstais. Dėl to tuometis ieškovo vadovas A. B. nepagrįstai į savo sąskaitą pervedė 200 000 Lt kaip dalį paskolos atsakovui O. Ž. grąžinimą, bei nepagrįstai į atsakovo O. Ž. sąskaitą pervedė 3 000 Lt kaip dalinį paskolos grąžinimą. Tokiu būdu savo neteisėtais ir nesąžiningais veiksmais atsakovas padarė ieškovui, kaip juridiniam asmeniui, nuostolius, kuriuos vadovaujantis CK 2.87 straipsnio 1 dalimi ir 7 dalimi privalo atlyginti.

9Atsakovai A. B. ir O. Ž. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Skunde rašoma:

101. 2004 m lapkričio 30 d. tarp ieškovo, atstovaujamo A. B., ir trečiojo asmens UAB kelionių centras „Filaretai Travel“ buvo sudaryta Tarpininkavimo paslaugų sutartis. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad šiai sutarčiai taikytinos atstovavimo ir pavedimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Šalys nebuvo įgaliojusios viena kitą atstovauti santykiuose su trečiaisiais asmenimis, jos tik susitarė bendradarbiauti parduodant turistinius autobusus Neoplan, todėl teismo išvada, kad UAB ,,Gremista“ turėjo ir privalėjo panaudoti gautas pinigines lėšas tik kainai už autobusus sumokėti, yra nepagrįsta.

112. Teismas, tenkindamas ieškinį, be pagrindo rėmėsi CK 6.969-6.982 straipsnių nuostatomis, kadangi neatkreipė dėmesio į Jungtinės veiklos sutarties papildymą Nr. 1, kuriuo šalys susitarė, kad sutartis įsigalioja nuo autobusų įregistravimo VĮ ,,Regitra“ dienos. Pinigų gavimo momentu ji negalėjo būti taikoma, nes nebuvo įsigaliojusi.

123. Teismo išvada, kad UAB ,,Gremista“ gavusi pinigus iš UAB ,,VB Lizingas“ turėjo ir privalėjo panaudoti juos tik pagal vienintelę paskirtį – perduoti firmai LIWA, yra nepagrįsta. Pinigai buvo perduoti bendrovės „Gremista“ nuosavybėn, bendrovės direktorius, būdamas vienasmeniu valdymo organu, galėjo vienvaldiškai priimti sprendimus ir pinigus naudoti bendrovės reikalams. UAB ,,Filaretai Travel“ sudaryta finansinio lizingo sutartis tiesiogiai su UAB ,,Gremista“ nesusijusi.

134. Pagal susitarimą firmai LIWA reikėjo sumokėti 165 000 eurų avansą. UAB ,,Gremista“ sąskaitoje pinigų nebuvo, todėl akcininkai nutarė pasiskolinti iš O. Ž. 560 000 Lt. Paskolos sutartis sudaryta rašytine forma, patvirtinta bendrovės antspaudu, jai pritarė akcininkai. Teismo teiginiai apie komandiruotes padaryti neišsiaiškinus aplinkybių, nes firmos LIWA atstovas buvo atvykęs į Lietuvą, todėl pinigai buvo perduoti Lietuvoje. Tai patvirtina byloje esantys dokumentai ir liudytoja R. Ž..

145. A. B. atliktos finansinės operacijos atsispindi UAB ,,Gremista“ banko sąskaitos išraše, pagal kurią matyti, kad sąskaitoje nurodytos sumos buvo nuimtos, tačiau visi nuimti pinigai buvo įnešti į bendrovės kasą, grąžinta paskola O. Ž.. Teismo išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams, sprendimas yra neobjektyvus ir nepagrįstas, priimtas nesivadovaujant įrodinėjimo taisyklėmis.

15Ieškovo BUAB ,,Gremista“ atstovas atliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime rašoma, kad Vilniaus apygardos teismas tarp šalių sudarytas sutartis ir jų pagrindu atsiradusius santykius kvalifikavo teisingai. Apeliantų teiginiai, neva pagrindžiantys 165 000 eurų dydžio avanso davimą, yra abejotini, šališki ir nepakankami šiai aplinkybei pagrįsti. Ieškovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 165 000 eurų dydžio avansas pardavėjui nebuvo perduotas.

16Trečiojo asmens byloje UAB kelionių centro ,,Filaretai Travel“ (dabar – UAB „Fortūna Travel“) atstovas atliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir ieškovo BUAB ,,Gremista“ atsiliepimas į atsakovų apeliacinį skundą.

17Atsakovų apeliacinis skundas atmestinas.

18Šioje apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Šis klausimas analizuojamas vadovaujantis atsakovų apeliacinio skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

19Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Tokiomis įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių taikymo nuostatomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas šioje byloje, darydamas išvadas apie ieškinio pagrįstumą įrodymų visumos įvertinimo pagrindu.

20Dėl O. Ž. 560 000 Lt paskolos ieškovui UAB „Gremista“ suteikimo ir paskolos panaudojimo faktų įrodytumo

21Byloje yra 2004 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartis, pagal kurią paskolos davėjas O. Ž. perduoda paskolos gavėjui UAB „Gremista“ 560 000 Lt neprocentinę paskolą neterminuotam laikui pinigais (t. 1, b. l. 213-214. Paskolos suteikimo paskirtis ir tikslas sutartyje neįvardinti. Byloje pateikta kopija UAB „Gremista“ akcininkų 2004 m. lapkričio 15 d. sprendimo pasiskolinti iš firmos konsultanto O. Ž. 165 000 eurų avansiniam apmokėjimui pagal sutartį Nr. 44/12 firmai LIWA, įpareigojant O. Ž. vesti derybas su firmos LIWA atstovais ir perduoti sutartą pinigų sumą - 165 000 eurų (t. 2, b. l. 1). Tokio akcininkų sprendimo priėmimo faktas vertintinas kritiškai, nes šis sprendimas neatitinka tikrovės, kiek tai susiję su jame esančia nuoroda dėl sutarties su firma LIWA Nr. 44/12, kadangi į bylą pateiktos UAB „Gremista“ ir firmos LIWA sutarties Nr. 44/12 dėl 6 vnt. autobusų pirkimo-pardavimo sudarymas datuojamas vėlesne - 2004 m. lapkričio 19 d. data (t. 2, b. l. 6-7). Be to, 2004 m. lapkričio 19 d. sutartyje Nr. 44/12 išankstinės 35 proc. įmokos nuo sutarties sumos dydis sudarytų ne 165 000 eurų, bet 236 250 eurų sumą (675 000 Eur x 35 proc.), o įmoka turėtų būti sumokama ne perduodant grynuosius pinigus, bet sumokant į banko sąskaitą (sutarties 2 ir 3 paragrafai). Sprendžiant iš byloje esančių duomenų, 2004 m. lapkričio 19 d. sutartis Nr. 44/12 galiojo tik iki 2004 m. lapkričio 20 d., kada tarp UAB „Gremista“ ir firmos LIWA buvo sudaryta šešių naudotų autobusų pirkimo-pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 12-15). Šios sutarties 8.1 punkte nurodyta, kad ji įsigalioja nuo pasirašymo dienos ir nuo sutarties pasirašymo dienos netenka galios visi iki šios sutarties sudarymo šalių žodžiu ar raštu sudaryti susitarimai ir sutartys. 2004 m. lapkričio 20 d. sutartyje nurodyta, kad bendra 6 vnt. autobusų pirkimo-padavimo sutarties kaina yra 650 000 eurų (tokia, kaip ir 2004 m. lapkričio 19 d. sutartyje). 2004 m. lapkričio 20 d. sutartyje nustatyta atsiskaitymų tvarka, pagal kurią 35 proc. kainos (tai atitinka 236 250 eurų sumą) pirkėjas sumoka pardavėjui per 60 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos, o likusius 65 proc. kainos pirkėjas sumoka pardavėjui iki 2005 m. gegužės 1 d. (sutarties 3.1 ir 3.2 p.). Apmokėjimas vykdomas pagal pardavėjo pateiktas sąskaitas-faktūras, kuriose būtinai nurodomi pirkėjo ir pardavėjo rekvizitai bei PVM mokėtojų kodai. Pirkėjas atsiskaitymą atlieka pervesdamas lėšas į pardavėjo sąskaitą banke, atsiskaitymą už pirkėją gali atlikti ir tretieji asmenys (sutarties 3.3 p. ir 10 p.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nei vienoje iš paminėtų sutarčių ar kokių nors kitokių jas papildančių dokumentų nėra užfiksuota jokių nuorodų apie tai, kad dalis autobusų kainos jau yra sumokėta atsakovų nurodoma 165 000 eurų dydžio avansine įmoka. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis principiniais kriterijais vertinant galimą protingo ir apdairaus žmogaus elgesį analogiškoje situacijoje, turėjo pagrindą konstatuoti aplinkybę, jog mažai tikėtina, kad atsakovas A. B., kaip juridinio asmens vadovas, ar kitas jo įgaliotas asmuo, sutiktų sudaryti daiktų (prekių) įsigijimo rašytinę sutartį, kurioje nebūtų pažymėta apie tai, jog dalis kainos už prekę jau yra sumokėta. Žymų apie 165 000 eurų avansinės įmokos perdavimą nėra ir jokiuose kituose dokumentuose apie UAB „Gremista“ ir firmos LIWA tarpusavio finansines operacijas, susijusias su autobusų įsigijimo sandoriu. Tokios faktinės aplinkybės pagrįstai verčia abejoti atsakovų aiškinimu dėl būtinumo 2004 m. lapkričio 15 d. UAB „Gremista“ akcininkams skolintis bendrovės vardu grynųjų pinigų iš O. Ž., paskolos pinigus tą pačią dieną išduoti tam pačiam O. Ž. tam, kad šis juos nedelsiant perduotų firmos LIWA atstovams. Aplinkybę, kad O. Ž. tą pačią 2004 m. lapkričio 15 d. ne tik skolino įnešant į kasą UAB „Gremista“ 560 000 Lt sumą įrodinėjamam avansiniam apmokėjimui firmai LIWA pagal sutartį dėl autobusų pirkimo atlikti, vėl gavo iš UAB „Gremista“ kasos 569 712 Lt grynųjų pinigų ir juos konvertavęs (apie finansinę valiutos konvertavimo operaciją jokių duomenų byloje nėra) perdavė 165 000 eurų sumą bendrovės LIWA atstovui, atsakovai bando patvirtinti į bylą pateikta kopija LIWA GmbH atstovo 2004 m. lapkričio 15 d. pranešimo apie tai, kad LIWA gavo pinigus, iš viso 165 000 eurų, kaip avansą už keturis autobusus (t. 2, b. l. 2-3). Atsakovų apeliaciniame skunde teigiama, kad ši pranešimo kopija yra UAB „Gremista“ lėšų panaudojimą perduodant jas firmos LIWA atstovui patvirtinantis dokumentas. Teisėjų kolegija su tokiu apeliantų teiginiu nesutinka. Kolegijos vertinimu, į bylą pateikta kopija firmos LIWA atstovo pranešimo apie tariamą pinigų gavimą įrodomosios reikšmės dėl atsakovų įrodinėjamo UAB „Gremista“ lėšų panaudojimo neturi. Pirmiausia, tai nėra juridinio asmens atliktos finansinės operacijos faktą patvirtinantis dokumentas. Buhalterinės apskaitos įstatymo (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtas apskaitos dokumentų ir pinigų apskaitos dokumentų turinys: apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (straipsnio 1 dalis); pinigų apskaitos dokumentas – popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos, kai įvykdomas vieno ūkio subjekto įsipareigojimas kitam ūkio subjektui (straipsnio 12 dalis). Ūkinių operacijų duomenys turi būti užregistruojami. Mokėjimas (taip pat ir avansinio pobūdžio įmokų) už prekes yra ūkinė operacija, kuri turi būti įforminta ir apskaityta, o įrodinėjant ūkio subjekto išlaidas, jų faktas ir apimtis turi būti įrodoma apskaitos dokumentais, nes tik jie atitinka leistinumo reikalavimą (CPK 177 straipsnio 4 dalis). Atsakovų pateikta pranešimo kopija (t. 2, b. l. 2-3) nėra ūkinę finansinę operaciją patvirtinantis apskaitos dokumentas, jis neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų ir nepagrindžia atsakovų įrodinėjamos aplinkybės, jog iš atsakovo O. Ž. skolintomis UAB „Gremista“ lėšomis buvo firmai LIWA sumokėta avansinė įmoka už numatomus pirkti autobusus. Be to, pažymėtina ir ta aplinkybė, kad byloje yra firmos LIWA komercijos direktoriaus dr. B. W. 2005-11-30 raštas (t. 2, b. l. 63-66), kuriuo, be kita ko, paneigiama aplinkybė dėl aukščiau nurodyto šios firmos patvirtinimo apie 185 000 eurų gavimą, nurodant, kad tokių pinigų ši firma iš UAB „Gremista“ negavo, tokio patvirtinimo dr. B. W. nepasirašė, jo parašas ir spaudas ant to patvirtinimo yra nukopijuoti, teksto jis nerašė, nenaudotas firminis bendrovės laiškų popierius. Reikšminga rašte nurodyta aplinkybė, kad remiantis 2004 m. lapkričio 19 d. sutartimi Nr. 44/12 firmai LIWA buvo pervesta per banką 265 000 eurų įmoka, visiškai atitinkanti tą sumą, kurią UAB „Gremista“ pervedė firmai LIWA 2004 m. gruodžio 23 d. tarptautinio mokėjimo nurodymu Nr. 1, konvertavusi dalį pinigų, gautų iš UAB „VB Lizingas“ pagal 2004 m. gruodžio 23 d. mokėjimo pavedimą Nr. 11474 (t. 1, b. l. 26-27). Pastebėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie apeliaciniame skunde paminėtą dar 2004 m. lapkričio 9 d. gautą oficialų pasiūlymą, autobusų aprašymą, taip pat apie susitarimą firmai LIWA nedelsiant sumokėti 165 000 eurų avansą. Taigi, vertinant visų nurodytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad atsakovų teiginiai bei jų pateikti duomenys, kuriais įrodinėtas O. Ž. skolintų UAB „Gremista“ grynųjų pinigų panaudojimas perduodant firmai LIWA pagal susitarimą dėl autobusų pirkimo-pardavimo vertintini kritiškai, atsižvelgiant į kitų byloje esančių įrodymų visetą. Šiuo atveju neturi esminės reikšmės ir tie apeliantų argumentai, kuriais kritikuojami pirmosios instancijos teismo teiginiai apie tai, kad tą pačią dieną O. Ž. ne tik reikėjo paimti iš kasos pinigus, juos konvertuoti į kitą valiutą, nuvykti iki Vokietijos, ten susitikti su pardavėjo atstovu ir jam įteikti pinigus. Nors ir nepaneigta apeliantų nurodyta aplinkybė, kad LIWA atstovas buvo atvykęs į Lietuvą ir jam Lietuvoje buvo perduodami pinigai, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina aukščiau išdėstytų motyvų, kuriais remiantis padaryta išvada, jog įrodymų visumos įvertinimo pagrindu labiau tikėtina, kad 165 000 eurų grynųjų pinigų firmai LIWA perdavimo 2004 m. lapkričio 15 d. faktas yra nenustatytas ir nepatvirtintas. Papildomai pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punktą, ūkio subjektas (šiuo atveju UAB „Gremista“) gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams - atskaitingiems asmenims (šiuo atveju atsakovui O. Ž.), kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė atlikti šias operacijas: mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas. Išmokant darbuotojui pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, pateikia ūkio subjekto buhalterijai pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Tokių nurodytose taisyklėse, kurios privalomos ūkio subjektams atliekant kasos ar su ja susijusias operacijas, dokumentų byloje nepateikta. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą kritiškai vertinti atsakovų bei liudytojos R. Ž., kaip susijusių ir tiesiogiai suinteresuotų bylos baigtimi asmenų, aiškinimus dėl 560 000 Lt paskolos suteikimo ir jos panaudojimo aplinkybių.

22Esant tokiam ieškovo ir atsakovų pateikiamų faktinių aplinkybių buvimą patvirtinančių arba paneigiančių įrodymų balansui, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis kasacinio teismo jurisprudencijoje suformuotomis įrodinėjimo ir įrodymo vertinimo taisyklėmis bei savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu bylos įrodymų viseto išanalizavimu ir įvertinimu, padarė teisingą teisinę išvadą apie didesnį tikėtinumą fakto, kad ieškovas, atstovaujamas atsakovo A. B., neperdavė 569 712 Lt atsakovui O. Ž. tam, kad šis sumokėtų 165 000 eurų avansą pardavėjui už autobusus, o atsakovas O. Ž. tokios sumos neperdavė autobusų pardavėjui (CPK 176-185 str.).

23Atsakovų apeliaciniame skunde nurodoma, kad O. Ž. suteiktos 560 000 Lt paskolos ieškovui UAB „Gremista“ faktą įrodo 2004-11-15 ieškovo akcininkų sprendimas pasiskolinti iš O. Ž. 165 000 EUR (t. 2, b. l. 1), 2004-11-15 paskolos sutartis, sudaryta tarp atsakovo O. Ž. ir ieškovo UAB „Gremista“ (t. 2, b. l. 71-72), 2004-11-15 kasos pajamų orderis serija GRE Nr.002 (t. 1, b. l. 122) bei įrašas UAB „Gremista“ vidaus operacijų registravimo žurnale (t. 1, b. l.119). Konstatavęs aplinkybę, kad UAB „Gremista“, atstovaujama atsakovo A. B., neperdavė 569 712 Lt atsakovui O. Ž. tam, kad šis sumokėtų 165 000 eurų avansą pardavėjui už autobusus, o atsakovas O. Ž. tokios sumos neperdavė autobusų pardavėjui, pirmosios instancijos teismas atsakovų argumentus, kad O. Ž. skolino ieškovui 560 000 Lt tam, kad šis galėtų sumokėti 165 000 eurų avansą autobusų pirkimui, pripažino nepagrįstais. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo teisine pozicija sutinka. Kaip matyti ir iš apeliacinio skundo teiginių, atsakovų aiškinimas dėl atsakovo O. Ž. paskolos 560 000 Lt grynaisiais pinigais grindžiama į bylą pateiktais UAB „Gremista“ vidaus dokumentais, kuriuos sudarinėjo ir pasirašė tik patys atsakovai bei vieno jų sutuoktinė. Šioje nutartyje jau pateiktas minėto UAB „Gremista“ 2004-11-15 akcininkų sprendimo ir paskolos sutarties įrodomosios reikšmės įvertinimas, todėl teisėjų kolegija dėl jų pakartotinai nepasisako. Pirmosios instancijos teismas atsakovų argumentus ir jų teikiamus įrodymus dėl paskolos suteikimo fakto kritiškai įvertino ir kitais sprendime išdėstytais vertinimo kriterijais (dėl vidaus dokumentus sudariusių ir pasirašiusių asmenų sąsajumo, negalėjimo pagrįsti tokios didelės grynųjų pinigų sumos kilmės ir sukaupimo aplinkybių, negalėjimas nurodyti, kokią sumą skolos ieškovas yra sugrąžinęs), su kuriais teisėjų kolegija iš esmės sutinka, todėl plačiau komentuoti nemato prasmės. Pirmosios instancijos teismo sprendime pateikta išsami sisteminė atsakovų nurodomų paskolos suteikimo aplinkybių analizė sąryšyje su pateiktų 2004-11-19 ir 2004-11-20 pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygomis dėl avansinių įmokų mokėjimo tvarkos ir terminų, taip pat su byloje esančios 2004-12-21 autobusų pirkimo-pardavimo sutarties (t. 1, b. l. 23-25) nuostatomis, pagal kurias sutarties sudarymo dieną autobusų pardavėjui UAB „Gremista“ 440 024,83 Lt sumą jau buvo sumokėjusi UAB „Filaretų kelionių centras“, o 1 393 411,97 Lt sumą per tris dienas nuo PVM sąskaitos-faktūros pateikimo dienos turėjo sumokėti UAB „VB Lizingas“. Iš byloje esančio UAB „Gremista“ banko sąskaitos išrašo (t. 1, b. l. 31-34) matyti, kad pastaroji suma į UAB „Gremista“ sąskaitą buvo pervesta jau 2004-12-23. Teismas, byloje esančių įrodymų, reikšmingų analizuojant paskolos suteikimo faktą patvirtinančias arba paneigiančias aplinkybes, visumos įvertinimo pagrindu padarė pagrįstą išvadą apie daugiau tikėtiną faktą, kad realiai 560 000 Lt paskolos ieškovui UAB „Gremista“ atsakovas O. Ž. nesuteikė. Teisėjų kolegija taip pat laikosi teisinės pozicijos, kad byloje esančių įrodymų visuma labiau įtikina, kad atsakovas O. Ž. 2004-11-15 neįnešė į ieškovo UAB „Gremista“ kasą 560 000 Lt grynaisiais pinigais, kurie tariamai buvo panaudoti autobusams iš firmos LIWA įsigyti (CPK 12, 178 ir 185 str.). Tokią išvadą sustiprina ir ta aplinkybė, kad ieškovas nevykdė pareigos teikti teritoriniam mokesčių administratoriui deklaruotinų duomenų apie iš fizinių asmenų gautas ir jiems negrąžintas paskolas (Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-06-27 raštas – t. 1, b. l. 101). Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog aplinkybės dėl atsakovo O. Ž. 560 000 Lt paskolos ieškovui UAB „Gremista“ suteikimo tam, kad šis sumokėtų firmai LIWA 165 000 eurų avansą už autobusus, taip pat tokio paskolos panaudojimo faktų yra neįrodytos. Apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės dėl trečiojo asmens UAB kelionių centro „Filaretai Travel“ nesąžiningų veiksmų sutartiniuose santykiuose su ieškovu UAB „Gremista“ aukščiau analizuotų faktinių aplinkybių patvirtinimui ar paneigimui reikšmės neturi.

24Dėl atsakovo A. B. veiksmų atliekant finansines operacijas, susijusias su UAB „Gremista“ sąskaitoje buvusių lėšų išėmimu, neteisėtumo

25UAB „VB Lizingas“ pervedus į ieškovo UAB „Gremista“ banko sąskaitą 1 393 411,97 Lt, jų dalis – 915 548,50 Lt buvo konvertuoti į eurus ir pervesti firmai LIWA. Tokiu būdu UAB „Gremista“ banko sąskaitoje 2004-12-23 buvo 265 290 Lt, gautų iš UAB „VB Lizingas“, likutis. Kaip matyti iš į bylą pateikto ieškovo banko sąskaitos išrašo atsakovas A. B. 2004-12-23 ir 2004-12-29 iš ieškovo sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą pervedė 200 000 Lt (po 100 000 Lt), nurodydamas, jog tai skolos grąžinimas už autobusus pagal sutartį (t. 1, b. l. 31-34). 2005-02-24 mokėjimo nurodymu atsakovui O. Ž. buvo numatyta išmokėti 3000 Lt, nurodant mokėjimo paskirtį - dalinį skolos grąžinimą. Be to, atsakovas A. B., eidamas ieškovo UAB „Gremista“ vadovo pareigas, 2004 m. rugsėjo – 2005 m. kovo mėn. laikotarpiu išgrynino iš ieškovo sąskaitos ir išėmė čekiu iš viso 61 300 Lt sumą. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad iš esmės visos šios paimtos lėšos buvo aukščiau nurodyto dydžio iš UAB „VB Lizingas“ gautų lėšų likutis (pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo sąskaitoje 2004-12-23 buvo 1 393 477,97 Lt, iš kurių 1 393 411,97 Lt sudarė UAB „VB Lizingas“ pervestos piniginės lėšos bei 66 Lt, likę nuo ieškovo akcininkų anksčiau pervestų lėšų). Taigi, ieškovo reikalaujamos priteisti iš atsakovų 264 300 Lt dydžio piniginės lėšos buvo UAB „VB Lizingas“ 2004-12-23 pervestų piniginių lėšų pagal 2004-12-21 pirkimo-pardavimo sutartį likutis. Šių nustatytų aplinkybių atsakovai neginčija. Atsakovų atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad UAB „Gremista“ kelis kartus skolinosi lėšų iš O. Ž., įskaitant ir 560 000 Lt sumą pagal 2004-11-15 paskolos sutartį, todėl UAB „Gremista“, vykdydama skolines prievoles O. Ž., įvairiu laikotarpiu išmokėjo atitinkamas sumas grynaisiais pinigais. Atsiliepime į ieškinį rašoma, kad vykdant prievolę grąžinti skolas, čekiais ir mokėjimo nurodymais buvo nuimta iš kasos 261 300 Lt ir perduota O. Ž. (t. 1, b. l. 78-79). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad minėtos pinigų sumos iš UAB „Gremista“ sąskaitos buvo nuimtos ir panaudotos neteisėtai. Su šia išvada teisėjų kolegija sutinka.

26Vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusą reglamentuoja civilinės teisės normos, taikomos akcinių bendrovių organų veiklai reguliuoti (pavyzdžiui, ABĮ 19 straipsnio 1, 4, 6, 8 dalys, 37 straipsnis, CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 2.87 straipsnis ir kt.). Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalis). Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai. Įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo ( fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002). Tuo atveju, kai su vadovu sudaroma darbo sutartis, atsiradę teisiniai santykiai atitinka civilinius teisinius santykius, nes bendrovės ir administracijos vadovo santykiams būdingi įstatyminio atstovavimo bruožai. Pažymėtina, kad įstatymų nuostatose įtvirtintos vadovo pareigos yra labiau civilinio teisinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Nagrinėjamoje byloje uždarosios akcinės bendrovės vadovo reikšmingos pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Aiškindamas šią normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens valdymo organų nariai negali pasipelnyti juridinio asmens sąskaita, o priešingi jų veiksmai būtų juridinio asmens organų narių pareigų pažeidimas pagal CK 2.87 straipsnį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2005). Už pirmiau nurodytų civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą. Taigi, už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymą ir (arba) netinkamą vykdymą bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybė kyla įstatymų pagrindu (pavyzdžiui, ABĮ 37 straipsnio 10 dalis, CK 2.82 straipsnio 3, 4 dalys, 2.83 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnio 7 dalis). Pažymėtina ir tai, kad už pirmiau nurodytų civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Šioje byloje kaip tik ir yra nagrinėjamas atvejis dėl bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, civilinės atsakomybės, kurios esminis bruožas (požymis) – visiškas nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis), kurį, be kita ko, lemia pirmiau nurodytas specifiškas bendrovės vadovo teisinis statusas, kaip toks, taip pat (su šiuo statusu susiję) vadovui keliami aukšti elgesio standartai ir suteiktų įgaliojimų mastas.

27Šioje byloje padaryta teismo išvada, kad pagal minėtą 2004-11-15 paskolos sutartį O. Ž. realiai 560 000 Lt sumos ieškovui UAB „Gremista“ nebuvo perdavęs, taip pat įvertintos aplinkybės, leidžiančios pagrįstai teigti, jog ieškovui apskritai nebuvo būtinybės iš atsakovo O. Ž. skolintis tokią sumą, siekiant sumokėti pardavėjui avansą už autobusus. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, tuometinis ieškovo direktorius A. B. neturėjo jokio teisinio pagrindo 2004-12-23 ir 2004-12-29 mokėjimo nurodymais į savo asmeninę sąskaitą iš UAB „Gremista“ sąskaitos pervesti 200 000 Lt, žymint tokią finansinę operaciją kaip dalies skolos O. Ž. grąžinimą, taip pat neturėjo pagrindo 2005-02-24 mokėjimo nurodymu paimti iš sąskaitos 3000 Lt ir juos pervesti O. Ž. kaip dalinį skolos grąžinimą. Per laikotarpį nuo 2004-09-17 iki 2005-03-16 nuo UAB „Gremista“ sąskaitos A. B. be 203 000 Lt sumos, paimtos mokėjimo nurodymais (200 000 Lt pervesdamas į asmeninę sąskaitą, o 3000 Lt – į O. Ž. sąskaitą), dar 61 300 Lt sumą nuėmė čekiu. Iš byloje pateiktų kasos išlaidų orderių ir įrašų vidaus operacijų registravimo žurnale matyti, kad per laikotarpį nuo 2004-12-23 iki 2005-09-14 fiksuojamas 255 000 Lt skolos O. Ž. grąžinimas (neįskaitant mokėjimo nurodymu O. Ž. pervestų 3000 Lt skolos grąžinimui), kuri realiai nebuvo suteikta ir nepanaudota UAB „Gremista“ reikmėms, todėl tokios paskirties išlaidos negali būti laikomos teisėtomis išlaidomis. Atsakovas A. B. negalėjo paaiškinti, kodėl 200 000 Lt sumą, kuri, pasak jo, buvo skirta ieškovo UAB „Gremista“ skolos O. Ž. grąžinimui, jis iš UAB „Gremista“ sąskaitos pervedė į savo asmeninę sąskaitą banke, po to šią sumą išgryninęs, ją pajamavo UAB „Gremista“ kasos pajamų orderiais kaip savų lėšų įnešimą į UAB „Gremista“ kasą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punkte nustatyta, kad į kasą pinigai priimami iš atskaitingo asmens, kuris ūkio subjekto vardu gavo pinigus iš kitų ūkio subjektų arba gyventojų už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas arba avansą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio kvitas. Taisyklių 11 punkte nurodoma, kad pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Pirmosios instancijos teismo 2009 m. balandžio 28 d. posėdyje apklaustos liudytojos J. T., nuo 2005 m. sausio mėn. iki 2007 m. pabaigos dirbusios UAB „Gremista“ buhaltere, parodymai (t. 2, b. l. 85-86) leidžia daryti išvadą, kad atsakovo A. B. iš UAB „Gremista“ sąskaitos paimtos lėšos, nurodant, kad jomis grąžinama skola O. Ž., net nebuvo užpajamuotos bendrovės kasoje. Pradėjusi dirbti nuo 2005 m. sausio mėnesio ir tvarkydama apskaitą už praėjusį laikotarpį, liudytoja J. T. pastebėjo, kad dalį UAB „Gremista“ lėšų atsakovas A. B. yra pervedęs į savo asmeninę sąskaitą ir ši klaida buvo ištaisyta užpajamavus pinigus pagal kasos pajamų orderį (pasak liudytojos, taip buvo padaryta pasikonsultavus su mokesčių inspekcija). Įnešant pinigus į kasą liudytoja nematė, kasos pajamų orderiai buvo įforminti atgaline data pagal mokesčių inspekcijos patarimą ne anksčiau kaip nuo 2005 m. sausio mėn. Pažymėtina, kad ant dalies į bylą pateiktų kasos išlaidų orderių, fiksuojančių pinigų išdavimą (10 000 Lt ir 175 000 Lt sumos) atsakovui O. Ž. (t. 1, b. l. 90-91), nėra gavėjo parašų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 punkte nustatyta, kad jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti.

28Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas A. B., teigdamas, jog nepasisavino iš ieškovo sąskaitos 61 300 Lt, kuriuos aukščiau nurodytu laikotarpiu nuėmė iš UAB „Gremista“ sąskaitos čekiu, turėjo pateikti ne tik įrodymus apie tai, kad tokia suma buvo įnešta į bendrovės kasą, bet ir kasos išlaidų orderius arba kitus buhalterinius dokumentus, pagrindžiančius tokios sumos pateisinamą panaudojimą (išleidimą) įmonės reikmėms. Buhalterinės apskaitos įstatymo (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) 6 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu būtina įtraukti į apskaitą. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais (Įstatymo 12 str. 1 ir 2 d.). Byloje nepateikta jokių apskaitos dokumentų, pagrindžiančių, jog atsakovams išmokėtos lėšos, kaip avansinė apyskaita, iš tikrųjų buvo tuo pagrindu apskaitytos (tai yra patirtos su darbu įmonėje susijusios kuro sąnaudos, išmokėti dienpinigiai ir pan.). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, kuriam taip pat tenka atsakomybė ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą.

29Pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą išvadai, jog atsakovas A. B. neįrodė, kad išgryninus iš UAB „Gremista“ sąskaitos 61 300 Lt sumą, ji buvo panaudota įmonės reikmėms (CPK 12 str. ir 178 str.). Pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, kad atsakovas A. B., pasinaudodamas savo, kaip juridinio asmens vadovo įgalinimais, iš UAB „Gremista“ sąskaitos neteisėtai bei nepagrįstai išgrynino ir pasisavino iš viso 261 300 Lt sumą, kuri buvo gauta iš UAB „VB Lizingas“, taip pat be pagrindo pervedė į atsakovo O. Ž. sąskaitą 3000 Lt sumą, kuria šis nepagrįstai praturtėjo, laikytini teisingais. Tokiais neteisėtais ir nesąžiningais veiksmais atsakovas A. B. padarė ieškovui žalą, kurią pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš šio atsakovo (CK 2.87 str. 1 ir 7 d.).

30Teismas tinkamai kvalifikavo aplinkybę dėl atsakovo O. Ž. nepagrįsto praturtėjimo 3000 Lt suma, kuri priteistina ieškovo naudai CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu, o už šios sumos ieškovui sugrąžinimą subsidiari atsakomybė tenka ir atsakovui A. B. vadovaujantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi.

31Konstatavus, kad iš UAB „Gremista“ sąskaitos atsakovo A. B. veiksmais buvo paimta ir neteisėtai pasisavinta 264 300 Lt suma, taip padarant ieškovui šios sumos dydžio žalą, kurios atlyginimo prievolė tenka atsakovui, kaip buvusiam ieškovo administracijos vadovui, neturi teisinės reikšmės ir prasmės byloje pateiktų 2004-11-30 Tarpininkavimo paslaugų sutarties, 2005-12-16 Jungtinės veiklos sutarties, 2004-12-06 Preliminariosios sutarties, 2004-12-16 Finansinio lizingo sutarties, 2004-12-21 Pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų aiškinimas ir šių sandorių teisinis kvalifikavimas. 2004-12-21 pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų analizė neleidžia daryti išvados, kad prekės pardavėjas UAB „Gremista“ neturėjo teisės gautomis už prekes lėšomis laisvai naudotis savo nuožiūra, o privalėjo jas panaudoti tik konkrečiam tikslui. Tačiau įvertinant aplinkybes dėl UAB „Gremista“ sutartinių prievolių, susijusių su autobusų įgijimo sandorio vykdymu, sutiktina su pirmosios instancijos nuomone, kad veikdamas sąžiningai ir teisingai, laikydamasis sąžiningos verslo praktikos principų, atsakovas A. B., kaip prievolių subjekto vadovas, turėjo ir galėjo lėšas, gautas iš UAB „VB Lizingas“ panaudoti 2004-12-21 pirkimo-pardavimo sutartyje įtvirtintoms pardavėjo prievolėms vykdyti, nes kaip matyti iš bylos duomenų, savo sutartinių prievolių pardavėjas neįvykdė.

32Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes dėl UAB „Gremista“ lėšų neteisėto pasisavinimo ir civilinės atsakomybės atsakovui A. B. taikymo už žalos padarymą pagrindų buvimo, taip pat atsakovo O. Ž. nepagrįsto praturtėjimo UAB „Gremista“ lėšų sąskaita, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl patenkindamas ieškinį priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą keisti arba naikinti. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).

33Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, iš jų priteistinos ieškovo pusėje dalyvavusiam trečiajam asmeniui išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti pagal pateiktus išlaidų dokumentus (CPK 98 str. 1 ir 3 d.)

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

36Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Fortūna Travel“ iš atsakovų A. B. ir O. Ž. po 1 905,75 Lt (iš viso 3 811,50 Lt) advokato teisinės pagalbos išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovo BUAB ,,Gremista“ administratoriaus įgaliotas asmuo 2008 m.... 4. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas A. B. nuo 5. Vilniaus apygardos teismas 6. Teismas konstatavo, kad 2004 m. lapkričio 30 d. Tarpininkavimo paslaugų... 7. Remdamasis ieškovo banko sąskaitos išraše užfiksuotomis operacijomis ir... 8. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes konstatavo, jog labiau... 9. Atsakovai A. B. ir O. Ž. apeliaciniu... 10. 1. 2004 m lapkričio 30 d. tarp ieškovo, atstovaujamo A.... 11. 2. Teismas, tenkindamas ieškinį, be pagrindo rėmėsi CK 6.969-6.982... 12. 3. Teismo išvada, kad UAB ,,Gremista“ gavusi pinigus iš UAB ,,VB... 13. 4. Pagal susitarimą firmai LIWA reikėjo sumokėti 165 000 eurų avansą. UAB... 14. 5. A. B. atliktos finansinės operacijos atsispindi UAB... 15. Ieškovo BUAB ,,Gremista“ atstovas atliepimu į atsakovų apeliacinį skundą... 16. Trečiojo asmens byloje UAB kelionių centro ,,Filaretai Travel“ (dabar –... 17. Atsakovų apeliacinis skundas atmestinas.... 18. Šioje apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas,... 19. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 20. Dėl O. Ž. 560 000... 21. Byloje yra 2004 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartis, pagal kurią paskolos... 22. Esant tokiam ieškovo ir atsakovų pateikiamų faktinių aplinkybių buvimą... 23. Atsakovų apeliaciniame skunde nurodoma, kad O. Ž.... 24. Dėl atsakovo A. B.... 25. UAB „VB Lizingas“ pervedus į ieškovo UAB „Gremista“ banko sąskaitą... 26. Vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusą reglamentuoja... 27. Šioje byloje padaryta teismo išvada, kad pagal minėtą 2004-11-15 paskolos... 28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad... 29. Pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą išvadai, jog... 30. Teismas tinkamai kvalifikavo aplinkybę dėl atsakovo O. Ž.... 31. Konstatavus, kad iš UAB „Gremista“ sąskaitos atsakovo 32. Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 33. Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, iš jų priteistinos ieškovo pusėje... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 35. Vilniaus apygardos teismo 36. Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Fortūna Travel“ iš atsakovų