Byla A2-692-324/2015

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų A. K., K. K.-K., S. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-21862-214/2014 pagal pareiškėjų A. K., K. K.-K., S. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-116-475/2013 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams R. L., R. L., V. L., Lietuvos Respublikos Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys K. K.-K., S. K., akcinė bendrovė SEB bankas, valstybės įmonė Registrų centras, A. K., notarai J. V., V. L. dėl nuosavybės teisės gynimo ir savavališkų statybos padarinių pašalinimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas ieškiniu prašė: 1) atnaujinti vieno mėnesio terminą A. K., asmens kodas ( - ) ieškiniui dėl Kauno apskrities viršininko 2001-01-09 įsakymu Nr. 02-6 paskirtos komisijos 2001-12-27 gyvenamojo namo 2 Alpž rekonstravimo ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo paduoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Kauno apskrities viršininko 2001-01-09 įsakymu Nr. 02-6 paskirtos komisijos 2001-12-27 gyvenamojo namo 2Alpž rekonstravimo ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti aktą; 3) pripažinti neteisėtais ir panaikinti gyvenamojo namo 2Alpž, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), nuosavybės teisės įregistravimo pagrindus: 2006 m. vasario 9 d. Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. VL-694, 2006 m. spalio 24 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7KV-7534, 2006 m. spalio 24 d. Perdavimo-priėmimo aktą Nr. 7KV-7535, 2007 m. gruodžio 3 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7KV-7000, 2007 m. gruodžio 3 d. žemės sklypo ir statinių dalių perdavimo-priėmimo aktą Nr. 7KV-7001; 4) pripažinti neteisėta R. L., asmens kodas ( - ) ir R. L., asmens kodas ( - ) savavališkai pastatytą tvorą sklype, esančiame ( - ), bei ( - ), ir įpareigoti R. L., asmens kodas ( - ), R. L., asmens kodas ( - ), ir V. L., asmens kodas ( - ), per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti pastatytą tvorą sklypuose ( - ), ir ( - ), bei sutvarkyti statybvietę; 5) pripažinti neteisėta R. L., asmens kodas ( - ) ir R. L., asmens kodas ( - ) ir savavališka gyvenamojo namo 2Alpž, esančio ( - ), atliktą rekonstrukciją ir įpareigoti R. L., asmens kodas ( - ), ir R. L., asmens kodas ( - ), per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį - gyvenamąjį namą 2Alpž, esantį ( - ), ir sutvarkyti statybvietę; 6) pripažinti neteisėtais ir panaikinti 1/4 (vienos ketvirtosios) dalies žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0910 ha, kadastrinis adresas: ( - ), Kauno m. k.v., unikalus Nr. ( - ), įregistruojant žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre suteiktas įrašo Nr. 19/13684; 1/4 (vienos ketvirtosios) dalies gyvenamojo namo 2Alpž, unikalus Nr. ( - ) su 1/4 (vieną ketvirtąja) dalimi kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. ( - ), esančių adresu ( - ) nuosavybės teisės įregistravimo pagrindus: 2007 m. gruodžio 3 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7KV-7000, 2007 m. gruodžio 3 d. Perdavimo-priėmimo aktą Nr. 7KV-7001; 7) priteisti iš atsakovų A. K., asmens kodas ( - ), patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus dokumentus. Nurodė, kad akte įvardinti ir pripažinti tinkamais naudoti statiniai grubiai pažeidžia ieškovo interesus, ant sklypų ribos pastatyta tvora ir gretimame sklype rekonstruotas gyvenamasis namas, buvo pradėtas statyti dubliavus teisėtai suteiktą A. K. 1987 m. rugsėjo 28 d. žemės sklypui bei individualaus gyvenamo namo statybai adresą ( - ), įvardintas akte rekonstruotas gyvenamas namas ( - ), tvora bei centralizuota kanalizacija pastatyti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, neturint galiojančio projekto, ieškovo sutikimo vykdyti darbus.

4Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu atmetė ieškinį. Konstatavo, kad terminas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktui apskųsti turi būti skaičiuojamas nuo ieškovo sužinojimo apie išduotą statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovas nuolat gyveno šalia sklypo, kuriame buvo atliekami gyvenamojo namo bei kitų statinių statybos ir rekonstrukcijos darbai, apie savo galimai pažeistas teises turėjo žinoti jau 2001 m., kai buvo baigti rekonstrukcijos darbai ir pastatyta tvora bei išduotas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, vėliausiai – nuo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-09 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13825-429/2010 priėmimo, kurioje teismas dėl šioje byloje pareikštų reikalavimų ieškovui pasiūlė kreiptis atskiroje byloje. Kadangi ieškovas ieškinį šioje byloje pareiškė tik 2011 m. liepos mėnesį, teismas konstatavo, kad ieškovas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą aktui apskųsti. Pažymėjo, kad ieškovas ir jo sutuoktinė turi daug teisminių ginčų patirties, todėl jų kreipimąsi į kitas institucijas ginant galimai pažeistas savo teises laikė nepakankamu pagrindu vertinti termino praleidimo priežastis kaip objektyvias ir nepriklausančias nuo ieškovo valios, todėl ieškovo prašymo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo netenkino. Nurodė, kad ieškovas neskundžia 1991m. leidimo Nr. 1041 statyti gyvenamajam namui ( - ). Kadangi leidimas šį namą rekonstruoti yra galiojantis ir nėra įrodymų, kad namas būtų pastatytas su neatitikimais parengtam projektui ar kitaip pažeistų ieškovo teises, nėra pagrindo spręsti, jog namo rekonstrukcija yra savavališka statyba. Konstatavo, kad ieškovo nurodyti argumentai dėl namų valdos žemės sklypo ribų plano, pagal kurį buvo suformuotas atsakovei V. L. priklausantis žemės sklypas „B“400 kv. m, esantis ( - ), yra nepagrįsti. Nurodė, kad ieškovo minimas detalusis planas niekada nebuvo patvirtintas. Įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5268-584/2011 dėl sklypo ( - ) naudojimosi tvarkos nustatymo, kurioje ieškovas neginčijo atsakovei V. L. tenkančios naudotis ( - ) sklypo dalies ir jos faktinių ribų, konstatuota, kad V. L. iš tikrųjų naudojasi mažesniu žemės sklypu, negu jai priklauso, šiuo metu pastatyta tvora stovi ne per sklypų ribą, giliau į V. L. naudojamą sklypą, todėl ji turi teisę statyti tvorą žemės sklype, esančiame ( - ) dalyje „B“ tarp taškų 20 ir 21 pagal V. L. užsakymu projektuotojo R. M. parengtą sklypo vidinio padalinimo tvoros projektą be A. K. ir jo sutuoktinės sutikimo, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą šią tvorą pripažinti savavališku statiniu. Nurodė, kad nekilnojamojo turto, esančio ( - ), kadastro ir registro dokumentų byloje yra Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos darbuotojos patvirtinta akto kopija, kurioje pripažinti tinkamais naudoti ne tik gyvenamasis namas, bet ir tvora, varteliai, aikštelė, dokumentų klastojimo faktas nenustatytas, todėl nėra pagrindo ginčijamą aktą pripažinti neteisėtu. Trečią ir šeštą ieškinio reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Pažymėjo, kad ieškovas nenurodė, kokias savo pažeistas teises gina.

5Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartimi netenkino ieškovo apeliacinio skundo ir paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą.

62014 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjai A. K., K. K.–K., S. K. padavė prašymą atnaujinti bylos procesą, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą, vykdyti teisingumą. Nurodė, kad prašymą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 9 punktuose numatytais pagrindais.

7Teigė, kad apeliacinės instancijos teismas nepriėmė ieškovo pateiktos papildomos medžiagos motyvuodamas tuo, kad ji galėjo būti pateikta pirmosios instancijos teismui, abiejų instancijų teismuose ieškovo reikalavimai išnagrinėti paviršutiniškai ir formaliai, nepagrindžiant nei LR Konstitucija, nei įstatymais ar teisės aktais, nei teisinga ir bylai pritaikyta teismų praktika. Byloje priimtu sprendimu dominuojantis vaidmuo suteiktas ieškinio senaties terminui, atsakovų pateiktai nepagristai dokumentinei medžiagai bei jų paaiškinimams, ignoruojant ieškovo ieškinio dalyką ir įstatymus dėl nuosavybės teisių bei savininko interesų. Prašyme atnaujinti bylos procesą pareiškėjai pateikė ieškinio komentarus, išdėstė pirmosios instancijos teismo sprendimo kritiką, teigė, kad teismas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktui suteikė ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtintą individualaus teisės akto sąvoką, nors aktas yra fiktyvus. Abu akto variantai buvo suklastoti dviejų atsakovų: R. L., pateikusios aktą VĮ „Registrų Centrui“ su neteisingai padarytu įrašu „tvora“, taip pat Valstybinės statybos inspekcijos konkrečių tarnautojų, kurių parašai yra akte. Nurodė, jog sprendime įvardintas neaiškumas, kokias teises ieškovas gina, yra ne ieškovo problema. 2014 m. sausio 17 d. Kauno apylinkės teisme buvo užregistruotas ieškovės V. L. ieškinys dėl teisės pripažinimo į žemės sklypo dalį adresu ( - ), aptartą byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, įvertintame statinio pripažinimo tinkamu naudoti ginčo akte. Teisiniu požiūriu tai reiškia, kad dalis žemės sklypo adresu ( - ), kuriame buvo ( - ) pastatyti savavališki statiniai – du iš trijų kanalizacijos įvado šuliniai bei neteisėtai pastatyta tvora, neteisėtai jungianti du žemės sklypus adresu ( - ) – irgi nepriklausė atsakovams ( - ) bylos nagrinėjimo metu.

8Dėl neteisingai išnagrinėtos civilinės bylos buvo iškeliamos naujos bylos. Civilinėje byloje Nr.2-7974-877/2012 pagal ieškovės R. L. ieškinį dėl jos savavališkai pastatytų kanalizacijos šulinių įteisinimo be atsakovo A. K. sutikimo 2012 m. spalio 22 d. priimtame sprendime nurodoma, kad „ Ieškovai ( - ) nesąžiningai elgėsi atsakovų ( - ) atžvilgiu – įsigiję iš jų žemės dalį žemės sklypo, jo kaip buvo susitarta neatidalijo ir su savo sklypu nesujungė, tačiau be atsakovų sutikimo įsirengė jame nuotekų tinklus toli nuo savo pastato, greta atsakovų naudojamos sklypo dalies, o vėliau šią bendrai naudojamo sklypo dalį neatlygintinai perleido V. L., nors to daryti nebuvo būtinybės. Pažymėtina, kad toks ieškovų elgesys vertinamas, kaip sudarantis prielaidas kilti ginčams su atsakovais ir piktnaudžiavimas savo teisėmis“. Byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, į šį sprendimą nebuvo reaguota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs nurodomą bylą kasacine tvarka, pažymėjo, kad teisės aktuose nenumatyta, jog teismo sprendimu priverstinai gali būti nustatoma galimybė asmeniui įgyvendinti statytojo teisę žemės sklype, kurios jis nevaldo nuosavybės teise ir jam nėra suteikta teisė žemės sklypą valdyti ir naudoti įstatymo nustatyta tvarka; tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Teismas nurodė, kad ieškovai nėra atsakovams priklausančio žemės sklypo ( - ) bendraturčiai, tačiau pareikštu ieškiniu siekia apginti ir įgyvendinti savo turtines teises kitiems fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. 2014 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teismui pateiktas naujas ieškovės V. L. ieškinys dėl teisės pripažinimo civilinėje byloje Nr. 2-4636-775/2014 rodo, kad teisiškai pagrįstų teisių į žemės sklypo adresu ( - ) dalį šiandien neturi nei V. L., gavusi iš savo dukros dovaną, nei jos dukra R. L., dovanojusi jos pirktą žemes sklypo dalį, nes savo laiku neįformino nupirktos žemės dokumentų. Jeigu dar šiandien nėra pripažintos V. L. teisės į dalį žemės adresu ( - ), byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, tai teismas neturėjo pagrindo įteisinti atsakovų neteisėtai pastatytą tvorą toje žemės sklypo dalyje. Vykstant teismo procesui civilinėje byloje Nr.2-116-475/2012 R. L. sugebėjo tris kanalizacijos šulinius dar kartą įregistruoti Registrų centro duomenų bazėje. Šią informaciją pareiškėjams jau po 2013 m. balandžio 8 d. teismo sprendimo priėmimo suteikė Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyrius, pateikdamas medžiagą, kurios pagrindu Registrų centre panaikinti naujai įregistruoti duomenys dėl formuojamo naujo kanalizacijos įvado. Tai patvirtina VĮ Registrų Centro Kauno filialo 2014 m. sausio 16 d. raštas Nr.(3.4.5.) KAS-138. Įrašas išbrauktas iš duomenų bazės 2014 m. sausio mėnesį, o bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu duomenų bazėje buvo. Nurodyti faktai rodo, kad teismas byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, šių aplinkybių neįvertino.

9Dėl tvoros, kuri yra įteisinta ginčo aktu, nurodo, kad teismas neįvertino, jog bylos iškelti negalima be dokumentų, pagrindžiančių ieškinio dalyką ir tikslą, vien ieškovui iš gretimo sklypo matant, kaip statomi pastatai ar statiniai. Teismas, pripažinęs teisėtu statinio priėmimo tinkamu naudoti aktą, neįrodė, kad tai yra dokumentas, kurį galima įvardinti aktu teisiniu požiūriu. Šis aktas yra fiktyvus ar suklastotas. Tai grindžia Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011 m. lapkričio 29 d. raštu Nr.(P2292)22-l 1168. Be akto fiktyvumo patvirtinimo, šiame rašte nurodoma, kad jo originalą 2002 m. sausio 11 d. VĮ Registrų centrui pateikė R. L.. Teismas to neįvertino, neatsižvelgė į faktą, kad nėra gyvenamojo namo pradinio statybos bei jo rekonstravimo leidimo.

10Nepagrįstai buvo atmesti trečias ir šeštas ieškinio reikalavimai. Naujai gautame LR Seimo kontrolieriaus 2014 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr.4D-2014/l-1287/3D-2510 atsispindi ginčo akte įvardintos tvoros valstybinėje žemėje bei kitų savavališkų statinių padarinių rezultatai, atsiradę dėl to, kad byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, buvo priimtas neteisingas sprendimas, pareiškėjai toliau turi vykdyti tyrimą dėl L. neteisėtai pastatytų statinių. Pareiškėjai nurodė nesutinkantys su Kauno apygardos teismo 2013m. balandžio 8d. nutartimi, nes abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo suformuotos bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų aiškinimo praktikos. Sprendimų priėmimo metu dar nebuvo įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.2-7974-877/2012, bet tokiu atveju teismai privalėjo bylą sustabdyti ir, įsiteisėjus joje priimtam sprendimui, vadovautis toje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartimi Nr.3K-3-674/2013. Remdamasis ginčo aktu, teismas konstatavo, kad jo pagrindu buvo įteisintos baigtos gyvenamojo namo ( - ), statybos ir kiti statiniai, tame tarpe ir tvora. Teismas neįvertino, kad šiame akte įrašyti statiniai savavališkai pastatyti atsakovų L. ne tik jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu ( - ), bet ginčo tvoros, akte pažymėtos 148,66m, dalis yra ir K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ( - ). Teismas neteisėtai įteisino per abu žemės sklypus savavališkai pastatytą tvorą, neįvertino fakto, kad akte yra įvardinta centralizuota kanalizacija, kurios dar ir šiandien nėra įvestos pas L. (vykdomas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4-429/2012, pagal kurį R. L. savo lėšomis privalo pašalinti statybos padarinius, nugriauti savavališkai įrengtus buitinių nuotekų rezervuarus, esančius ( - ) ir ( - )). Lygiai tokiu pačiu juridiniu pagrindu turėjo būti pripažinti ir įvertinti tvoros pastatymo per du žemės sklypus neteisėti veiksmai.

11Teismas nesiaiškino aplinkybės, kokiu juridiniu pagrindu skirtingos proceso šalys pateikė du ginčo akto variantus: ( - ) valdos savininkė ir atsakovė byloje R. L. pateikė Registrų centrui ir teismui ginčo aktą su įrašyta tvora 148,66m. ilgio, kurios dalis pastatyta svetimame žemės sklype, o atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė teismui tą patį ginčo aktą be tvoros įrašymo. Teismas nesiaiškino akto pagrįstumo, kai jame yra įrašas apie centralizuotą kanalizaciją, tuo tarpu ir šiandien atsakovai L. naudojasi vietinės reikšmės kanalizacijos įvadu, teismo pripažintu griautinu ir išbrauktu iš Registrų centro duomenų bazės.

12Teismas neišaiškino aplinkybės, kad ginčo akte nurodomi savavališkai pastatyti statiniai yra ant trijų žemės skypų, o jų buvimas pažeidžia kaimynų ir bendraturčių interesus vien tuo aspektu, kad bendraturčiai neturi galimybės susitvarkyti žemės sklypo planų, pasidaryti žemės sklypo detaliųjų planų, be ko negalimos jokios statybos (tai ir yra ieškovo ginamos teisės). Nurodytus argumentus pareiškėjai grindžia 2013m. liepos 12 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, kuria buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr.2-5268-584/2011. Toje byloje teismas nagrinės pareiškėjų žemės sklypo ribas, pripažins teisiškai pagrįstą žemės sklypo ( - ) detalųjį planą, kuriame kol kas yra L. savavališkai pastatyti statiniai.

13II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

14Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo. Sprendė, kad pareiškėjai, remdamiesi CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nepateikė jokio įsiteisėjusio nuosprendžio, kuriame būtų nurodyta bent viena aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo. Konstatavo, kad taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas nėra pagrindo, kadangi Kauno apylinkės teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacinės instancijos teismo ir ieškovas bei tretieji asmenys K. K.–K., S. K. jau įgyvendino teisę ginti savo interesus proceso šalies teises užtikrinančia instancine sprendimo peržiūrėjimo tvarka, nėra pagrindo pripažinti, kad 2013 m. balandžio 8 d. sprendime yra padaryta aiški teisės taikymo klaida. Savarankišku pagrindu prašymui dėl proceso atnaujinimo atmesti nurodė praleistą trijų mėnesių prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminą, nes 2013 m. balandžio 8 d. byloje priimtas sprendimas įsiteisėjo 2013 m. spalio 15 d. (CPK 368 straipsnio 1 dalis).

15III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

16Atskirajame skunde pareiškėjai A. K., K. K.-K., S. K. nurodo, kad yra padaryti materialinės teisės normų pažeidimai, netinkamai taikyta suformuota teismų praktika, todėl nutartis turi būti panaikinta.

17Nutartis yra nemotyvuota, nes teismas, nesilaikydamas kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo, proceso atnaujinimo instituto tikslų, nenagrinėjo proceso atnaujinimo pagrindą sudarančios pareiškėjų pateiktos medžiagos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-139/2010; 2010 lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-443/2010). Teismas privalėjo neapsiriboti pateikta medžiaga ir paaiškinimais, o imtis visų įstatymuose numatytų priemonių, kad byla būtų išnagrinėta teisingai.

18Teismas nepagrįstai prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, tuo pažeisdamas tinkamo proceso principą išklausyti abi ginčo puses, šalių lygiateisiškumo ir betarpiškumo principą, Teismų įstatymo 34 straipsnį, kas sudaro CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą nutarties panaikinimo pagrindą.

19Teismas, priimdamas 2013 m. balandžio 8 d. teismo sprendimą, nepasisakė dėl notaro tvirtintų sandorių, tik įvardino juos esant. Šie sandoriai negalėjo būti pagrindas žemės sklypą pirkti–parduoti bei dovanoti. Teismas nepagrįstai nematė ieškovo teisių pažeidimo, nenustatė ieškovo teisių pažeidimo pagal ieškinio dalyką. Nesupranta, kuo vadovaujantis teismas nurodė, kad atsakovų L. ir V. L. aptverta tvora yra jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, jeigu šiuo metu yra nagrinėjamos dvi civilinės bylos dėl šio žemės sklypo nuosavybės teisių nustatymo. Teismas nesivadovavo iš Kauno apygardos prokuratūros gauta palankia medžiaga ieškovui (b.l. 39), nurodė tik atsakovams naudingas aplinkybes. Nepagrįstai sprendė, jog nėra dokumentų klastojimo, nevertino, kad byloje yra du 2001 m. gruodžio 27 d. namo pripažinimo tinkamu naudoti akto egzemplioriai su skirtingai įvardintais statinio priklausiniais, o Registrų centre įregistruoto akto nėra jį išdavusios institucijos duomenų bazėje. Teismas neišreikalavo šių dokumentų originalų. Nevertinta, kad ginčo akto originalas buvo pristatytas tik teismo posėdžio metu 2013 m. kovo 19 d., todėl senaties terminas jam nuginčyti turėjo būti skaičiuojamas nuo šios datos. Akto originalas neatitiko to akto, kuris yra VĮ Registrų centre, turinio, nes juo nėra pripažinti tinkamais naudotis jokie kiemo statiniai. Ginčo aktas nėra galiojantis, nes šalys statinių įteisinimo siekia teismuose, atsakovai L. pareiškė ieškinį dėl kiemo statinių įteisinimo (dėl to 2012 m. spalio 22 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-7974-877/2012), atsakovė V. L. pareiškė ieškinį dėl teisės pripažinimo į žemės sklypo dalį ( - ) (civilinė byla Nr. 2-4636-775/2014).

20Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas nesivadovavo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuris numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai paaiškėja esminės naujos bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laiko Kauno m. apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7974-877/2012, Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-392-259/2013 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-674/2013. Nurodytose bylose teismai atmetė R. L. ieškinį pripažinti teisę be K. sutikimo gauti statybas leidžiantį dokumentą pastatyti nuotekų tinklus žemės sklypuose ( - ). Kauno apylinkės teismui pateiktas V. L. ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-4636-775/2014 patvirtina, kad žemės sklypo dalis ( - ), V. L. vardu nėra įteisinta. 2014 m. balandžio 16 d. išduotu vykdomuoju raštu civilinėje byloje Nr.2-744-429/2012 atsakovė R. L. įpareigojama nugriauti buitinių nuotekų valymo rezervuarus ( - ) ir ( - ), tuo tarpu sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą, teismas nesivadovavo pareiškėjų nurodomu VĮ Registrų centro 2014 m. sausio 16 d. raštu Nr.(3.4.5.)KAS-138, iš kurio matyti, jog bylos nagrinėjimo metu namų valdoje ( - ) buvo įregistruotas naujas kanalizacijos įvadas, kurį VĮ Registrų centras išbraukė iš duomenų bazės. Aplinkybę, kad teismas neišnagrinėjo pagrindinio klausimo – 2001 m. gruodžio 27 d. akto teisėtumo, patvirtina 2014 m. rugpjūčio 1 d. VĮ Registrų centro raštas Nr.(3.4.5)KAS-1932, kuriame nurodoma, kad teismas nepasisakė dėl minėto akto teisingumo/neteisingumo, o registro tvarkytojas neturi teisės jo savarankiškai interpretuoti. Teismas privalėjo vadovautis ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. birželio 9 d. raštu Nr.(15.2)-2D-9001 „Dėl neteisėtai pastatytos tvoros ( - )“, kuriame pasisakoma dėl dalies tvoros, pažymėtos ginčo akte. Teismas šio rašto nevertino. Tuo pačiu nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada dėl CPK 368 straipsnyje nustatyto termino. Paskutinį įrodymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai gavo 2014 m. rugpjūčio 1 d., į teismą su prašymu kreipėsi 2014 m. rugsėjo 22 d., todėl trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nėra praleistas.

21Nepagrįstai nebuvo taikytos atsakovams laikinosios apsaugos priemonės, teismas tai turėjo padaryti savo iniciatyva. Ieškovo teisės yra nuolat pažeidžiamos, todėl teismas turi būti aktyvus, kad ieškovas iš atsakovų pusės išvengtų tolesnių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.

22Prašo panaikinti 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį.

23Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai V. L., R. L. ir R. L. prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodo, kad pareiškėjai, prašydami atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, visiškai nesuvokė šio pagrindo esmės. Pareiškėjai teikė apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo sprendimo, byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas galioti. Analogiškai prašydami atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pareiškėjai nepateikė nei vieno minimą pagrindą įrodančio dokumento. Kiti pareiškėjų motyvai neturi jokio teisinio ryšio su 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties apskundimu, todėl dėl jų nepasisako. Pareiškėjų elgesys laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, reiškiant nepagrįstus procesinius prašymus, todėl taikytinos CPK 95 straipsnio nuostatos. Kiekvienam pareiškėjui prašo skirti po 5 000 Lt (1448,10 EU) baudą.

24Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Atskirasis skundas tenkintinas.

27Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad pareiškėjų nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti civilinės bylos procesą.

28Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Ši proceso stadija susideda iš tam tikrų etapų, kuriuose sprendžiami vienas su kitu susiję klausimai: 1) prašymo priėmimo klausimo sprendimas; 2) prašymo pagrįstumo klausimo sprendimas; 3) atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės. Pirmajame šios stadijos etape teismas iš esmės turi tikrinti tik tai, ar paduotas prašymas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu, ar prašymas priskirtinas teismams, ar jis teismingas teismui, kuriam paduotas, ar jį padavė civilinį procesinį teisnumą ir veiksnumą turintis asmuo, ar jis turi tam įgaliojimus paduoti tokį prašymą. Kitaip tariant, teismas turi įsitikinti, ar nėra procesinių kliūčių priimti paduotą prašymą (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Antrajame proceso atnaujinimo etape sprendžiama, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas per įstatyme nustatytus terminus, ar pareiškėjo išdėstytos aplinkybės iš tiesų sudaro bylos proceso atnaujinimo pagrindą. Atnaujinus procesą byloje, prasideda trečiasis etapas – bylos nagrinėjimas iš naujo, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindą.

29CPK 369 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti bylos procesą turi būti nurodomas sprendimą priėmusio teismo pavadinimas; proceso atnaujinimo pagrindas, proceso atnaujinimo motyvai, aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas. Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (2 dalis). Spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka šio Kodekso 369 straipsnyje numatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą.

302014 m. spalio 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjų prašymas iš esmės atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, taip pat specialiuosius reikalavimus, kuriuos numato CPK 369 straipsnis, todėl prašymą priėmė ir paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. CPK 370 straipsnio 2 dalis nustato teismo teisę prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl atmestinas apeliantų argumentas apie pažeistą tinkamo proceso principą, šalių lygiateisiškumo ir betarpiškumo principą, Teismų įstatymo 34 straipsnį. Nutarus prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti, tačiau CPK 369 straipsnio nuostatų svarba nepakankamai įvertinta, pirmosios instancijos teismui darant išvadą apie prašymo atitikimą CPK 369 straipsnio reikalavimams.

31Prie prašymo pareiškėjai nepridėjo CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 9 punktuose numatytus proceso atnaujinimo pagrindus patvirtinančių įrodymų (įsiteisėjusio teismo nuosprendžio bei duomenų, kad sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka), tačiau teismas šio trūkumo nenustatė ir, neanalizuodamas bei nutartyje netgi nenurodydamas tikrųjų pareiškėjų prašymo argumentų, prašyme išdėstytų faktinių proceso atnaujinimo pagrindų, prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais atmetė konstatavęs teismo nuosprendžio nepateikimą ir faktą, kad byla buvo peržiūrėta apeliacine tvarka. Nesant teismo nuosprendžio, kuriame būtų nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas, o byloje priimtą 2013 m. balandžio 3 d. sprendimą įvertinus apeliacinės instancijos teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartimi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pastarųjų formaliai nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų nėra, tačiau to negalima pasakyti apie kitus proceso atnaujinimo pagrindus. Formuodamas teismų praktiką dėl proceso atnaujinimo pagrindų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, kaip ir ieškinio pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), visų pirma reiškia ne juridinį, bet faktinį proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Juridinį pagrindą, teisiškai kvalifikuodamas prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes, turi nustatyti teismas ex officio (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje AB “Pagirių šiltnamiai“ v. UAB “Nada Focus“, bylos Nr. 3K-3-46/2011). Tuo vadovaujantis, apeliacine tvarka vertinama nutartis panaikintina dėl to, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nepasisakė dėl faktinių proceso atnaujinimo pagrindų, dalį kurių sudaro, pareiškėjų nuomone, aplinkybės, turinčios esminę reikšmę bylai ir atsiradusios po teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, konstatavęs prašymo atnaujinti procesą atitikimą CPK 369 straipsnio reikalavimams, esamą jo turinį pirmosios instancijos teismas pripažino tinkamu, todėl, vadovaujantis CPK 370 straipsnio 3 dalimi ir 291 straipsniu, atsisakydamas atnaujinti procesą, privalėjo pasisakyti ne tik dėl pareiškėjų formaliai nurodytų pagrindų, kurių neegzistavimas buvo akivaizdus jau prašymo priėmimo stadijoje, bet ir dėl pareiškėjų nurodomų faktinių proceso atnaujinimo pagrindų. Pažymėtina, kad su šių pagrindų analize yra susijęs ir termino prašymui paduoti skaičiavimas (CPK 368 straipsnio 1 dalis).

32Apeliantai pagrįstai teigia, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, nes teismas nenagrinėjo faktinių proceso atnaujinimo pagrindų, todėl apeliacine tvarka nepasisakytina dėl skundo argumentų, susijusių su pastarųjų pagrindų vertinimu. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 370 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą procesinės teisės normą, reikalaujančią įvertinti, ar prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Priimdamas tokį procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinąsias apsaugos priemones teismas gali taikyti dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu. Apeliantai nenurodė viešojo intereso, kuriam apginti laikinąją apsaugą teismui yra būtina taikyti savo iniciatyva (CPK 144 straipsnio 2 dalis).

33Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

34panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas ieškiniu prašė: 1) atnaujinti vieno mėnesio terminą A. K.,... 4. Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu atmetė ieškinį.... 5. Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartimi netenkino ieškovo... 6. 2014 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjai A. K., K. K.–K., S. K. padavė prašymą... 7. Teigė, kad apeliacinės instancijos teismas nepriėmė ieškovo pateiktos... 8. Dėl neteisingai išnagrinėtos civilinės bylos buvo iškeliamos naujos bylos.... 9. Dėl tvoros, kuri yra įteisinta ginčo aktu, nurodo, kad teismas neįvertino,... 10. Nepagrįstai buvo atmesti trečias ir šeštas ieškinio reikalavimai. Naujai... 11. Teismas nesiaiškino aplinkybės, kokiu juridiniu pagrindu skirtingos proceso... 12. Teismas neišaiškino aplinkybės, kad ginčo akte nurodomi savavališkai... 13. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 14. Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi netenkino... 15. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 16. Atskirajame skunde pareiškėjai A. K., K. K.-K., S. K. nurodo, kad yra... 17. Nutartis yra nemotyvuota, nes teismas, nesilaikydamas kasacinio teismo... 18. Teismas nepagrįstai prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjo... 19. Teismas, priimdamas 2013 m. balandžio 8 d. teismo sprendimą, nepasisakė dėl... 20. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas nesivadovavo CPK 366 straipsnio 1... 21. Nepagrįstai nebuvo taikytos atsakovams laikinosios apsaugos priemonės,... 22. Prašo panaikinti 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį.... 23. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai V. L., R. L. ir R. L. prašo... 24. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.... 25. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 26. Atskirasis skundas tenkintinas.... 27. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas... 28. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu... 29. CPK 369 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, be bendrų ieškiniui keliamų... 30. 2014 m. spalio 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad... 31. Prie prašymo pareiškėjai nepridėjo CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 9... 32. Apeliantai pagrįstai teigia, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, nes... 33. Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,... 34. panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį ir...