Byla 2A-136/2013
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Druskininkų projektas“, R. A. individuali įmonė, J. G., R. N., D. G., Č. R., V. V., V. J., B. J., E. S., S. I., J. L., V. P., B. B., V. B

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ir atsakovo R. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui R. A. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Druskininkų projektas“, R. A. individuali įmonė, J. G., R. N., D. G., Č. R., V. V., V. J., B. J., E. S., S. I., J. L., V. P., B. B., V. B..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. A. trečiojo asmens UAB „Druskininkų projektas” naudai 131 094 Lt žalai atlyginti ir 5 procentų procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nuo 2001 m. balandžio 4 d. iki 2009 m. gegužės 17 d. ėjo trečiojo asmens UAB „Druskininkų projektas” direktoriaus pareigas. 1995 m. sausio 13 d. atsakovas įsteigė R. A. individualią įmonę, kuri nuo 2007 m. rengia teritorijų planavimo dokumentus ir teikia su tuo susijusias konsultacijas, t. y. vykdo tokią pačią veiklą kaip ir UAB „Druskininkų projektas”. Atsakovas neinformavo trečiojo asmens akcininkų apie individualios įmonės vykdomą veiklą ir negavo sutikimo vykdyti tokią veiklą, kaip tai numatyta UAB „Druskininkų projektas” įstatų 7.5. punkte. Atsakovo individualiai įmonei pradėjus rengti teritorijų planavimo dokumentus, UAB „Druskininkų projektas” pajamos iš šios veiklos sumažėjo. Tai rodo, kad atsakovas daugiau dėmesio skyrė ne trečiojo asmens, o savo individualios įmonės veiklai, nesąžiningai naudojosi UAB „Druskininkų projektas” resursais (telefonu, patalpomis), informacija apie trečiojo asmens gaunamus komercinius pasiūlymus, ėmėsi priemonių užsakymus rengti ir teritorijų planavimo dokumentus gauti individualios įmonės, o ne UAB „Druskininkų projektas” vardu. Šiais savo veiksmais atsakovas padarė trečiajam asmeniui UAB „Druskininkų projektas” žalą negauto pelno forma. Trečiojo asmens UAB „Druskininkų projektas” negautą pelną ieškovas prilygina atsakovo individualios įmonės gautam pelnui rengiant teritorijų planavimo dokumentus, t. y. 131 094 Lt.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo trečiajam asmeniui 65 548,50 Lt žalai atlyginti; iš atsakovo ieškovui 2 858,50 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo atsakovui 907,50 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo ir atsakovo valstybei po 41 Lt bylinėjimosi išlaidų; priėmė dalies ieškinio atsisakymą ir civilinės bylos dalį pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl 46 761,09 Lt žalos atlyginimo trečiajam asmeniui nutraukė; grąžino ieškovui 701,25 Lt žyminį mokestį; kitą ieškinio dalį atmetė.

7Teismas konstatavo, kad atsakovas, būdamas trečiojo asmens direktoriumi, savo individualios įmonės vardu užsiėmė konkuruojančia veikla (teritorijų planavimo dokumentų rengimu), kurios apimtys yra reikšmingos trečiojo asmens UAB „Druskininkų projektas” analogiškos veiklos atžvilgiu, neinformavo apie tai trečiojo asmens valdybos narių ir akcininkų ir taip pažeidė CK 2.87 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalyse numatytas juridinio asmens organo pareigas. Trečiojo asmens įstatų 7.5. punktas numatė draudimą atsakovui steigti panašia veikla besiverčiančią įmonę, kurios veikla sudaro ne mažiau kaip 1/20 bendrovės apyvartos, negavus visuotinio akcininkų susirinkimo leidimo. R. A. individualios įmonės pajamos iš teritorijų planavimo dokumentų rengimo sudarė apie pusę trečiojo asmens pajamų iš analogiškos veiklos. Įstatų 7.5.1. punkte numatyta sankcija už tokį pažeidimą – konkuruojančioje įmonėje gautų pajamų perdavimas trečiajam asmeniui. Teismas atmetė atsakovo teiginį, kad pareigą informuoti turi tik asmuo, skiriamas į direktoriaus pareigas. Nurodė, kad Įstatų 7.5. punkto tikslas yra suteikti akcininkams informaciją apie direktoriaus konkurencinę veiklą, todėl informacija turi būti pateikta tada, kai ruošiamasi užsiimti tokia veikla. Teismas sprendė, kad ta aplinkybė, jog skiriant atsakovą į direktoriaus pareigas dalis akcininkų žinojo apie R. A. individualios įmonės egzistavimo faktą, nesudaro pagrindo teigti, kad trečiojo asmens akcininkai pritarė atsakovo konkurencinei veiklai. Teismas padarė išvadą, kad trečiojo asmens pakankamą pajėgumą teikti didelės apimties teritorijų planavimo dokumentų rengimo paslaugas rodo rengtų detaliųjų planų kiekis: 2005 m. – 19 planų, 2006 m. – 22 planai, 2008 m. – 18 planų (2 t., 77-113 b.l.), todėl laikė nepagrįstu atsakovo teiginį, kad teritorijų planavimo dokumentus galėjo rengti tik trečiojo asmens darbuotoja L. A., kuri neturėjo kvalifikacijos atestato rengti detaliuosius planus (2 t., 160 b. l.). Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog užsakymai parengti teritorijų planavimo dokumentus, kuriuos atliko jo individuali įmonė, negalėjo būti pateikti trečiajam asmeniui. Ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo yra PVM mokėtojas, o R. A. individuali įmonė nėra šio mokesčio mokėtoja, neįrodo, kad trečiojo asmens teikiamos paslaugos yra brangesnės. Iš trečiojo asmens išrašytų PVM sąskaitų faktūrų teismas nustatė, kad trečiasis asmuo teikė paslaugas fiziniams asmenims už 590 Lt su PVM (pvz., 3 t., 123-128 b.l.), o R. A. individuali įmonė – už 700-1 000 Lt (3 t., 223, 226, 242 b. l.). Trečiojo asmens rengtų detaliųjų planų kiekis ir veiklos laikotarpis patvirtina bendrovės žinomumą ir ilgalaikę veiklą šioje srityje. Teismas sprendė, kad dėl neteisėtų, todėl kaltų atsakovo veiksmų užsiimant konkuruojančia veikla, trečiasis asmuo UAB „Druskininkų projektas” neteko galimybės gauti pajamų, kurias jis buvo pasirengęs ir turėjo realią galimybę gauti, todėl atsakovas privalo atlyginti dėl to patirtą žalą. Trečiojo asmens UAB „Druskininkų projektas” patirta žala ieškovas nurodė R. A. individualios įmonės pelną, gautą iš teritorijų planavimo dokumentų rengimo veiklos 2007 – 2008 m., t. y. 131 094 Lt (2 t., 145 b.l.). Jei atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais (CK 6.249 str. 2 d.). Teismas pažymėjo, kad ginčo atveju yra sunku įrodyti tikslų nuostolių dydį. Teismas pripažino pagrįstomis ieškovo nurodytas aplinkybės, kad atsakovas užsakymus individualios įmonės vardu atlikdavo darbo direktoriaus pareigose metu, naudojo trečiojo asmens resursus. Atsakovo darbo sutartyje nenustatytas sutrumpintas darbo laikas (1 t., 32-33 b.l.). R. A. individualioje įmonėje samdomų darbuotojų 2004 – 2009 m. nebuvo, todėl darytina išvada, kad užsakymų su užsakovais planų derinimas nustatyta tvarka galėjo būti atliekamas tik atsakovo darbo metu. Atlyginimo gavimas už darbą, kai ne visas nustatytas darbo laikas panaudojamas darbo funkcijoms atlikti, padarė žalą trečiajam asmeniui išlaidų darbo užmokesčiui ir mokesčiams forma. Atsakovas savo individualios įmonės veikloje naudojo trečiajam asmeniui priklausantį telefono numerį (2 t., 77-87, 88 b.l., 4 t., 15, 18, 26 b.l.). Iš trečiojo asmens J. G. paaiškinimų teismas nustatė, kad į trečiojo asmens UAB „Druskininkų projektai” patalpas pas atsakovą ateidavo R. A. individualios įmonės klientai. Trečiojo asmens resursų naudojimas atsakovo individualios įmonės veikloje taip pat padarė bendrovei žalą išlaidų ir negautų pajamų forma. Teismas nurodė, kad R. A. individuali įmonė yra įsteigta atsakovo santuokos metu (1 t., 37-38 b. l., 3 t., 244 b. l.), todėl iš šios įmonės veiklos gautos pajamos yra atsakovo ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 4 p.). Dėl šių priežasčių teismas priteisė pusę ieškovo prašomos žalos atlyginimo – 65 548,50 Lt (CK 3.117 str. 1 d.). Ieškinio reikalavimo dalies dėl 46 761,09 Lt priteisimo atsisakymą teismas priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; perskirstyti šalių pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

101. Ieškovas dėl atsakovo kaltės patirtą žalą vertina atsakovo individualios įmonės 2007-2008 m. iš teritorijų planavimo veiklos gauto grynojo pelno (131 094 Lt) dydžiu, todėl neteisėti veiksmai, kuriu atlikimą turėjo įrodyti ieškovas, turėjo būti atlikti iki 2009 m. sausio 1 d. Teismas nepagrįstai atsižvelgė į UAB „Druskininkų projektas“ priklausančio mobilaus ryšio numerio (8-614 10191) naudojimą po 2009 m. sausio 1 d. skelbimuose apie rengiamus detaliuosius planus Druskininkų savivaldybės internetiniame tinklapyje; telefono numerio perrašymą 2009 m. gegužės 20 d. ir su tuo susijusius įrodymus; trečiojo asmens J. G. paaiškinimus apie atsakovo UAB „Druskininkų projektas“ patalpose priimtą atsakovo klientę (tai tariamai įvyko 2009 metais). Teismas, vertindamas atsakovo veiksmus, atliktus po 2009 m. sausio 1 d., peržengė ieškinio reikalavimo ribas ir tuo pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį.

113. Teismo teiginys, kad atsakovas darbo pas trečiąjį asmenį metu derino individualios įmonės parengtus detaliuosius planus paremtas tik prielaida, kuri nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais.

124. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas, būdamas UAB „Druskininkų projektas“ direktoriumi, savo individualios įmonės vardu užsiėmė konkuruojančia veikla. Vienintelis klientas, kuris naudojosi tiek UAB „Druskininkų projektas“, tiek R. A. individualios įmonės paslaugomis, buvo Druskininkų savivaldybė, kuri paslaugas galėjo pirkti tik vadovaudamasi viešąjį pirkimą reguliuojančiomis teisės normomis. R. A. individualios įmonės pasirinkimą, atliekant detaliojo planavimo darbus, niekaip negalėjo įtakoti atsakovo veiksmai ar neveikimas, nes paslaugos buvo perkamos pagal viešiesiems pirkimams nustatytus reikalavimus ir atsakovas niekaip negalėjo įtakoti perkančiosios organizacijos veiksmų, pasirenkant paslaugos tiekėją.

135. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė neinformavimu trečiojo asmens UAB „Druskininkų projektas“ valdybos narių ir akcininkų apie R. A. individualią įmonę ir jos veiklą. Atsakovas neturėjo pareigos informuoti apie savo vykdomą veiklą. Toks reikalavimas atsirado tik nuo 2000 m. liepos 13 d., įsigaliojus Akcinių bendrovių įstatymui Nr. VIII-1835 ir naujajam CK. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 9 dalis apie pareigas kitose įmonėse įpareigoja pranešti kandidatus į bendrovės vadovo ir valdybos narius pareigas, o ne esamus vadovus ir valdybų narius.

146. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog atsakovas užsakymus individualios įmonės vardu atlikdavo naudodamas trečiojo asmens resursus. Toks tvirtinimas neparemtas jokiais byloje esančiais įrodymais. Teismas nemotyvavo, kodėl atmetė atsakovo paaiškinimus, kad jis nepriiminėjo R. A. individualios įmonės klientų UAB „Druskininkų projektas“ patalpose.

157. Nepagrįstas teismo teiginys, kad netinkamą atsakovo veiklą patvirtina ta aplinkybė, jog darbo metu jis turėjo derinti individualios įmonės parengtus planus. 2004-2008 metais R. A. individuali įmonė ruošė tik vieną reikalaujantį viešo svarstymo detalųjį planą (UAB „Druskininkų projektas“ - 60), kurio svarstymas turėjo įvykti 2009 metais. Antra, svarstant detaliuosius planus (ruoštus A. IĮ) jų rengėjo dalyvavimas nebuvo būtinas. Pasiūlymus ir pastabas dėl plano suinteresuoti asmenys galėjo teikti tiesiai plano rengimo organizatoriui.

168. Teismas padarė nepagrįstą išvadą kad atsakovo veiksmų neteisėtumą patvirtina naudojimasis UAB „Druskininkų projektas“ priklausiusiu mobilaus telefono numeriu (8-614 10191) vykdant tiek UAB „Druskininkų projektas“, tiek R. A. individualios įmonės veiklą. Nė vienas iš teismo nurodytų įrodymų nepatvirtina, kad 2007-2008 metais individualios įmonės veikloje, konkuruojančioje su trečiojo asmens vykdoma veikla, atsakovas naudojo trečiajam asmeniui priklausantį telefono numerį.

179. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas įrodė UAB „Druskininkų projektas“ padarytos žalos faktą ir jos dydį. Įmonės vadovų neteisėtais veiksmai padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, žala ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Teismas nepagristai taikė CK 6.249 straipsnio 2 dalį ir trečiojo asmens žalą skaičiavo kaip R. A. individualios įmonės iš teritorijų planavimo dokumentų rengimo 2007-2008 metais gautą grynąjį pelną. Šis žalos apskaičiavimo būdas negali būti taikomas, nes naudą iš tariamai neteisėtų veiksmų gavo ne atsakovas, o R. A. individuali įmonė. UAB „Druskininkų projektas“ nuostoliais galėjo būti pripažinti tik tiesiogiai atsakovo gauta nauda.

1810. Nepagrįsta teismo išvada, kad nėra galimybės nustatyti tikslaus nuostolių dydžio. Byloje pateikti visi dokumentai, leidžiantys nustatyti atsakovo individualios įmonės gautas pajamas, iš kurių turėtų būti atimamos įprastinės UAB „Druskininkų projektas“ sąnaudos.

1911. Teismas nepagrįstai konstatavo priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir UAB „Druskininkų projektas“ patirtos žalos buvimą.

2012. Teismas konstatavo, kad R. A. individualios įmonės pelnas sudarė 131 094 Lt. Kadangi iš šios įmonės veiklos gautos pajamos yra atsakovo ir jo sutuoktinės bendroji nuosavybė, UAB „Druskininkų projektas“ naudai teismas nusprendė priteisti pusę šios sumos, tačiau apskaičiuodamas iš atsakovo priteistiną sumą, padarė matematinę klaidą ir vietoj 65 547 Lt priteisė 65 548,50 Lt.

2113. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas atsisakė dalies (46 761,09 Lt) nepagrįstai pareikštų ieškinio reikalavimų ir bylą šioje dalyje teismas nutraukė. Dalies bylos nutraukimas laikytinas sprendimu atsakovo naudai, todėl teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

22Ieškovas nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

231. Nesutinka su atsakovo teiginiais, kad atsakovo neteisėti veiksmai turėjo būti atlikti iki 2009 m. sausio 1 d. Atsakovas trečiojo asmens direktoriumi buvo nuo 2001 m. balandžio 4 d. iki 2009 m. gegužės 17 d., todėl ieškovas įrodinėjo atsakovo neteisėtų veiksmų faktą šiuo laikotarpiu.

242. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis konkuruojančia veikla neužsiėmė. Jis, kaip trečiojo asmens direktorius, privalėjo veikti išimtinai trečiojo asmens interesais, atsakyti už trečiojo asmens kasdieninės veiklos organizavimą bei daryti viską, jog trečiasis asmuo veiktų pelningai, pagal įstatymus bei kitus teisės aktus.

253. Atsakovo teiginiai, jog trečiajam asmeniui trūko žmogiškųjų išteklių perkamiems viešiesiems darbams atlikti ar jų turima kvalifikacija neatitiko keliamų reikalavimų, yra nepagrįsti, kadangi tai tiesiogiai buvo susiję su atsakovo, kaip trečiojo asmens administracijos vadovo tinkamai atliekamomis funkcijomis, kadangi būtent atsakovas buvo atsakingas už darbuotojų paiešką, jų atitikimą keliamiems kvalifikacijos reikalavimams ir pan.

264. Nors ieškovas bei kiti valdybos nariai žinojo apie atsakovo individualiosios įmonės egzistavimą, tačiau jiems nebuvo žinomas faktas, jog atsakovo individuali įmonė 2007 metais pradėjo teikti analogiškas paslaugas, kaip ir trečiasis asmuo, kurio administracijos vadovu buvo atsakovas.

275. Teismas teisingai konstatavo, jog yra visos atsakovo, kaip trečiojo asmens administracijos vadovo, atsakomybės taikymui būtinos sąlygos ir kad atsakovo neteisėti veiksmai lėmė žalos trečiajam asmeniui atsiradimą.

286. Atsakovas neteisus, kad dalies ieškinio atsisakymas ir bylos toje dalyje nutraukimas turi būti laikytinas sprendimu atsakovo naudai.

29Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti iš atsakovo trečiajam asmeniui 65 545,50 Lt žalai atlyginti, ir priteisti iš atsakovo trečiajam asmeniui 131 094 Lt nuostolių, atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas; panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti iš atsakovo trečiajam asmeniui 5 procentų procesines palūkanas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – šį reikalavimą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

301. Sprendimas atmestoje ieškinio dalyje yra nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad byloje įrodyti neteisėti atsakovo, kaip bendrovės administracijos vadovo, veiksmai; atsakovo veiksmais padarytos žalos faktas; neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšis. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Teismas, priteisdamas tik ½ dalį padarytų nuostolių dydžio, pripažino, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų užsiimant konkuruojančia veikla atsakovas privalo atlyginti trečiajam asmeniui padarytą žalą. Ta aplinkybė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų naudos gavėja buvo jo paties santuokos metu įsteigta individuali įmonė, niekaip negali turėti įtakos atsakovo trečiajam asmeniui padarytos žalos dydžio sumažinimui, todėl sprendimas šioje dalyje keistinas, tenkinant ieškinį visiškai ir priteisiant trečiojo asmens naudai visą atsakovo padarytą 131 094 Lt žalą.

312. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo trečiojo asmens naudai 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įvykdymo. Teismas, priteisdamas iš atsakovo tik 65 548,50 Lt žalos atlyginimo bei atitinkamai paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nusprendė kitą ieškinio dalį atmesti. Vadinasi, atmetė ir ieškovo savarankišką ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.

32Atsakovas su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo: ieškovas apeliaciniu skundu iš esmės ginčija tik teismo sprendimo dalį, kuria buvo nustatytas trečiajam asmeniui priteistinos žalos dydis. Ieškovas neįrodinėjo trečiojo asmens UAB „Druskininkų projektas“ negautų pajamų dydžio ir trečiojo asmens patirtais nuostoliais laikė atsakovo individualios įmonės 2007-2008 metais grynąjį pelną. Atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai taikė CK 6.249 straipsnio 2 dalį ir UAB „Druskininkų projektas“ patirtą žalą apskaičiavo kaip R. A. individualios įmonės iš teritorijų planavimo dokumentų rengimo 2007-2008 metais gautąjį grynąjį pelną. Minėta teisės norma aiškiai nurodo, kad kai nuostoliais siekiama pripažinti neteisėtais veiksmais gautą naudą, vertinama ne bet kokia nauda, gauta iš neteisėtų veiksmų, o atsakingo asmens (šiuo atveju atsakovo) iš neteisėtų veiksmų gauta nauda. A. įmonė jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl teismas, nors ir nepagrįstai taikydamas CK 6.249 straipsnio 2 dalį, pagrįstai konstatavo, kad A. individualios įmonės gauta nauda negali būti sutapatinama su atsakovo dėl neteisėtų veiksmų gauta nauda.

33IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.

35Atsakovas nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. gegužės 17 d. dirbo trečiojo asmens UAB „Druskininkų projektas“ direktoriumi (1 t., 32-33, 36 b. l., 2 t., 115- 117 b. l.) ir buvo išrinktas šios įmonės valdybos nariu (2 t., 115-117 b. l.). 1995 m. sausio 13 d. atsakovas įsteigė R. A. individualią įmonę, kuri nuo 2007 m. rengia teritorijų planavimo dokumentus ir teikia su tuo susijusias konsultacijas, t. y. vykdo tokią pačią kaip ir trečiasis asmuo UAB „Druskininkų projektas” veiklą. Ieškovas yra trečiojo asmens UAB „Druskininkų projektas“ akcininkas, turintis teisę pagal Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos bendrovei atlyginimo, padarytos neteisėtais jos vadovo veiksmais. Ginčo dėl šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nėra.

36Byloje kilo ginčas dėl atsakovo, kaip bendrovės „Druskininkų projektas“ vadovo, civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Atsakovo manymu, skundžiamu sprendimu teismas be pagrindo konstatavo atsakovo veiksmų neteisėtumą, žalos padarymo faktą, priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos buvimą. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Bylos duomenys leidžia spręsti apie pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų visumos egzistavimo pagrįstumą.

37CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ginčo atveju sprendžiama dėl bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju tinkamai vykdė savo pareigas nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002; 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).

38Byloje nustatyta, kad atsakovas, būdamas UAB „Druskininkų projektas“ direktoriumi, buvo įsteigęs individualią įmonę bei ėjo jos vadovo pareigas; nuo 2007 metų (2 t., 145 b. l.) atsakovo individuali įmonė pradėjo teikti dalį paslaugų, analogiškų atsakovo vadovaujamos bendrovės teikiamoms paslaugoms, t. y. vykdė veiklą teritorijų planavimo dokumentų rengimo srityje. Tokie atsakovo veiksmai nesuderinami su vadovo einamomis pareigomis, negali sukurti tarp bendrovės ir vadovo būtinų pasitikėjimo (fiduciarinių) santykių. Įsteigęs individualią įmonę ir vykdęs dalį veiklos, analogiškos vadovaujamos įmonės veiklai, akivaizdu, jog atsakovas siekė pelno sau, todėl nevykdė pareigos ex officio veikti išimtinai įmonės interesais, tokiu būdu atsakovo negalima pripažinti ir buvus lojaliu vadovaujamai bendrovei. Įstatymų nuostatose įtvirtinta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai (ABĮ 19 str. 8 d.), juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad uždaroji akcinė bendrovė yra privatus juridinis asmuo, kurio tikslas siekti pelno, atsakovo veiksmų savo individualioje įmonėje užsiimant konkuruojančia su jo vadovaujama bendrove veikla, negalima pripažinti suderinamais su jo eitomis UAB „Druskininkų projektas“ vadovo pareigomis. Įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas, t. y. pareigų veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis). Šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Minėti atsakovo veiksmai pagrįstai pripažinti priešingais trečiojo asmens UAB „Druskininkų projektas“ interesams, todėl tokių veiksmų konstatavimas neteisėtais yra pagrįstas.

39Atsakovo veiksmai taip pat nesuderinami ir su UAB „Druskininkų projektas“ įstatų 7.5. punktu, kuriame įtvirtinta, kad valdybos narys ar bendrovės direktorius, negavęs Susirinkimo leidimo, neturi teisės steigti panašia veikla besiverčiančios įmonės (kurios apyvarta pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių sudaro ne mažiau kaip 1/20 bendros apyvartos), taip pat nuosavybės teise valdyti, naudoti daugiau kaip 1/3 įstatinio kapitalo (dalies, priklausančios nuosavybės teise) sudarančių akcijų ir jomis disponuoti, būti kitos panašia veikla besiverčiančios įmonės valdybos nariu ar administracijos vadovu arba įmonės, tęsiančios bendrovės gamybos ar paslaugų procesą ir produkcijos realizavimą, valdybos nariu ar administracijos vadovu. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis neturėjo pareigos informuoti bendrovės akcininkų apie vykdomą veiklą. Aplinkybė, kad akcininkams buvo žinoma apie atsakovo individualią įmonę, nepatvirtina fakto, kad įmonės akcininkams buvo žinoma apie jo pradėtos vykdyti veiklos pobūdį. Šiuo atveju reikšminga tai, kad R. A. įmonė nuo jos įsteigimo tiekdavo prekes (3 t. 30-39 b. l.) ir nevykdė veiklos, susijusios su teritorijų planavimo dokumentų rengimu. Atsakovo argumentai dėl kitų akcininkų vykdytos panašios veiklos ir bendrovės akcininkų ar valdymo organų neinformavimo apie jų vykdytą veiklą nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes šioje byloje sprendžiamas atsakovo, o ne kitų bendrovės dalyvių, valdybos narių ar darbuotojų civilinės atsakomybės klausimas.

40Pagal bylos duomenis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Druskininkų projektas” iš teritorijų planavimo dokumentų rengimo gautos pajamos vidutiniškai sudarė 17 – 18 procentų visų gaunamų pajamų; R. A. individualios įmonės pajamos iš teritorijų planavimo dokumentų rengimo 2007 – 2008 m. sudarė maždaug pusę UAB „Druskininkų projektas” gautų pajamų iš teritorijų planavimo dokumentų rengimo 2007 – 2008 m. (2 t., 145, 159 b. l.). Šios aplinkybės sudarė pagrindą teismui konstatuoti, kad atsakovo individualios įmonės konkuruojančios veiklos pajamos buvo reikšmingos trečiojo asmens iš teritorijų planavimo dokumentų rengimo gaunamoms pajamoms.

41Negalima sutikti su atsakovo pozicija, kad su trečiuoju asmeniu UAB „Druskininkų projektas” jis nekonkuravo. Atsakovas teigia, kad jo individuali įmonė dalyvavo ir laimėjo Druskininkų savivaldybės, Varėnos rajono savivaldybės administracijos skelbtus viešųjų pirkimų konkursus, kurių rezultatų jis įtakoti negalėjo. Pažymėtina, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdienę įmonės veiklą, yra atsakingas už bendrovės strategiją, planavimą, tikslų iškėlimą, jų siekimą ir įgyvendinimą. Nuo vadovo sprendimo priklauso bendrovės dalyvavimas viešųjų pirkimų konkursuose, viešojo pirkimo objekto pasiūlymo kainos nustatymas. Tam pačiam asmeniui esant ir bendrovės vadovu, ir kitos individualios įmonės savininku bei jos vadovu ir teikiant dalį tapačių paslaugų, negalima neįžvelgti tokio asmens interesų konflikto ir veiklos nesuderinamumo.

42Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad UAB „Druskininkų projektas” dirbo trys darbuotojai, turintys teisę rengti detaliuosius planus, ir trys darbuotojai, turintys teisę vadovauti detaliųjų planų rengimui (2 t., 160 b. l.). Trečiojo asmens pakankamą pajėgumą teikti didelės apimties teritorijų planavimo dokumentų rengimo paslaugas taip pat rodo rengtų detaliųjų planų kiekis: 2005 m. – 19 planų, 2006 m. – 22 planai, 2008 m. – 18 planų (2 t., 77-113 b. l.). Todėl teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentą, kad teritorijų planavimo dokumentus galėjo rengti tik trečiojo asmens darbuotoja L. A., kuri, kaip nurodyta pažymoje (2 t., 160 b. l.), neturėjo kvalifikacijos atestato rengti detaliuosius planus. Apelianto argumentai, susiję su trečiojo asmens žmogiškųjų resursų naudojimu nepaneigia teismo išvados dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo.

43Išdėstyti argumentai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas, būdamas trečiojo asmens UAB „Druskininkų projektas” direktoriumi, savo individualios įmonės vardu užsiėmė konkuruojančia veikla (teritorijų planavimo dokumentų rengimu), kurios apimtys yra reikšmingos analogiškai trečiojo asmens UAB „Druskininkų projektas” veiklai, neinformavo apie tai trečiojo asmens valdybos narių ir akcininkų ir taip pažeidė CK 2.87 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis, nustatančias juridinio asmens organo pareigas. Teismo išvados dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo nepaneigia atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, kuriais grindžiamas argumentas, kad teismas, spręsdamas dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, peržengė ieškinio ribas. Žalos atlyginimo reikalavimą ieškovas grindžia atsakovo veiksmų, atliktų iki jo atleidimo iš direktoriaus pareigų 2009 m. gegužės 17 d., neteisėtumu, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad turėjo būti vertinti tik iki 2009 m. sausio 1 d. atlikti veiksmai. Tai, kad žalai apskaičiuoti ieškovas vadovavosi atsakovo individualios įmonės 2007-2008 metais gautu grynuoju pelnu, nereiškia, jog byloje sprendžiama tik dėl atsakovo veiksmų, atliktų iki 2008 metų pabaigos.

44Atsakovas kvestionuoja teismo išvadas ir dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos padarymo fakto ir jos dydžio. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių trečiojo asmens veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad trečiasis asmuo dėl jo vadovo neteisėtų veiksmų patyrė turtinių praradimų.

45Šioje nutartyje jau pasisakyta dėl teisingo atsakovo veiksmų neteisėtais vertinimo, todėl sprendžiant šalių ginčą svarbu tai, ar atsakovo neteisėti veiksmai lėmė trečiojo asmens nuostolių atsiradimą, jei taip – tai kokio dydžio. Atsakovas, būdamas UAB „Druskininkų projektas“ direktoriumi ir valdybos nariu, turėjo individualią įmonę, kuri, kaip ir UAB „Druskininkų projektas“, užsiėmė teritorijų planavimo dokumentų rengimu. Bendrovės vadovas organizuoja kasdienę įmonės veiklą, taigi nuo jo sprendimų priklauso bendrovės strategija, klientų paieškos, dalyvavimas viešųjų pirkimų konkursuose. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog užsakymai parengti teritorijų planavimo dokumentus, kuriuos atliko jo individuali įmonė, negalėjo būti pateikti trečiajam asmeniui UAB „Druskininkų projektas”, todėl trečiojo asmens negautos pajamos laikytinos pakankamai realiomis. Jeigu nebūtų atsakovo neteisėtų veiksmų, trečiojo asmens pelnas, vykdant teritorijų planavimo veiklą, būtų didesnis.

46Ieškovas žalos dydį sieja su atsakovo individualios įmonės 2007-2008 metais iš teritorijų planavimo dokumentų rengimo gautu 131 094 Lt grynuoju pelnu (2 t., 144 b. l.). CK 6.249 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Atsakovo manymu, toks žalos nustatymo būdas nėra pagrįstas, kadangi iš tariamai neteisėtų veiksmų naudą gavo ne atsakovas, o juridinis asmuo – R. A. individuali įmonė. Tokiems apelianto argumentams nėra pagrindo pritarti. Individualios įmonės steigėjas yra vienas fizinis asmuo, šiuo atveju – atsakovas, individualios įmonės turtas nėra atskirtas nuo jos savininko turto (CK 2.50 str. 4 d.), todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad iš individualios įmonės veiklos jis negavo naudos. Teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo atveju yra sunku nustatyti trečiojo asmens patirtos žalos dydį, todėl trečiojo asmens nuostolius siejo su atsakovo gauta nauda (CK 6.249 str. 2 d.). Dėl šių priežasčių teisiškai nereikšmingi atsakovo argumentai dėl skirtingų trečiojo asmens ir jo individualios įmonės veiklos sąnaudų.

47Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimu nustatytą trečiajam asmeniui padarytos žalos dydį, teigdamas, jog teismas nepagrįstai sumažino patirtus nuostolius ir priteisė tik pusę reikalautos nuostolių atlyginimo sumos. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo individuali įmonė įsteigta santuokos metu, todėl iš individualios įmonės veiklos gautos pajamos yra bendroji sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 4 p.), o sutuoktinių bendro turto dalys pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį yra lygios. Ši įstatymo prezumpcija nėra nuginčyta, todėl teismas teisingai nustatė, kad iš individualios veiklos atsakovo gauta nauda, kuri pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį pripažinta trečiojo asmens nuostoliais, sudaro pusę individualios įmonės grynojo pelno. Sutiktina su šalių argumentais dėl teismo padarytos aritmetinės klaidos. Nusprendęs dėl trečiajam asmeniui padarytos žalos, lygios pusei R. A. individualios įmonės gauto pelno, dydžio, teismas priteisė iš atsakovo trečiajam asmeniui 65 548,50 Lt, o ne 65 547 Lt (131 094 Lt:2). Ši aiški aritmetinė klaida nekeičia sprendimo esmės, todėl yra pagrindas ją ištaisyti, nurodant, kad iš atsakovo trečiajam asmeniui priteistas 65 547 Lt žalos atlyginimas (CPK 276 str.).

48Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta teisės doktrinoje vadinamoji lankstaus ryšio samprata. Lankstus priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado, o pažeidėjo elgesys gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, bet pakankama priežastis nuostoliams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Taigi teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jei nebūtų atsakovo neteisėtų veiksmų, trečiasis asmuo būtų gavęs didesnę dalį pajamų iš teritorijų planavimo dokumentų rengimo, todėl tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir trečiojo asmens patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys.

49Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nepateikė įrodymų kaltės prezumpcijai paneigti ir jo siekiui veikti išimtinai atstovaujamos bendrovės interesais patvirtinti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo teisingai pripažinta, jog nagrinėjamo ginčo atveju atsakovui kyla civilinė atsakomybė.

50Remdamasi tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasi ištirtų bylos įrodymų visuma, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, iš esmės tinkamai taikė materialiosios bei proceso teisės normas, nenukrypo nuo spręstam klausimui aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisminės praktikos, dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra iš esmės teisėtas bei pagrįstas ir naikinti ar keisti jį apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų teisiniam įvertinimui.

51Ieškovas ieškiniu (2 t. 148-156 b. l.) prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų procesines palūkanas, tačiau šio reikalavimo teismas neišsprendė, nes skundžiamo sprendimo nei motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje dalyse dėl jo visiškai nepasisakė. Ieškovo manymu, tokiais savo veiksmais teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, todėl apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria šis reikalavimas atmestas. Sprendimo rezoliucinės dalies nuoroda apie kitos ieškinio dalies atmetimą sietina su žalos atlyginimo reikalavimo patenkinimu iš dalies ir nereiškia procesinių palūkanų reikalavimo atmetimo. Tokiu atveju aplinkybės, kai teismas neišsprendė ieškovo reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, negalima traktuoti šio reikalavimo atmetimu. Pagal CPK 327 straipsnio 2 dalį, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylą šiame skirsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo neišspręsto ieškinio reikalavimo nagrinėjimą perduoti pirmosios instancijos teismui, nes šis reikalavimas gali būti išspręstas ir apeliacinės instancijos teismo. Tai lemia ir proceso ekonomiškumo bei koncentracijos principai (CPK 7 str.). Ieškovo ieškinys iš dalies patenkintas, todėl ieškovui reikalaujant, pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį yra pagrindas priteisti iš atsakovo procesines palūkanas už priteistus 65 547 Lt nuo civilinės bylos iškėlimo 2009 m. spalio 8 d. (1 t., 108 b. l.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

52Atsakovas teigia, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, t. y. ieškovui atsisakius dalies reikalavimo ir šioje dalyje bylą nutraukus, neatsižvelgė į tai skirstydamas bylinėjimosi išlaidas. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, taikytina tuomet, kai ieškinys patenkintas iš dalies, įtvirtinta CPK 93 straipsnio 2 dalyje: jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas vadovavosi šia norma. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK detaliai nereglamentuota atsakovo turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo tvarka ieškovui atsisakius dalies ieškinio, todėl sistemiškai aiškinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo instituto esmę, tikslus ir paskirtį, atsižvelgtina į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 str. 7 d.). CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad ieškinys buvo pareikštas dėl žalos trečiajam asmeniui priteisimo, kuri atsirado dėl bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų. Žalos dydis buvo siejamas su atsakovo gauta nauda. Šio ginčo atveju tiksliai nustatyti ieškinio sumą pradinio ieškinio pateikimo momentu buvo sunku. Ieškovo pradinis reikalavimas siekė 10 000 Lt, vėliau, atsižvelgiant į atsakovo apteiktus įrodymus, buvo padidintas iki 177 855,09 Lt, o atsakovui pateikus duomenis apie jo individualios įmonės grynąjį pelną, ieškovas ieškinio reikalavimus sumažino iki 131 094 Lt sumos, nurodytos atsakovo dokumentuose apie individualios įmonės grynąjį pelną. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad ieškovas netinkamai naudojosi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ar reiškė nepagrįstus reikalavimus, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai vadovavosi CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kad bylos dalies nutraukimas šio ginčo atveju laikytinas sprendimu atsakovo naudai.

53Šalys nepateikė apeliacinės instancijos teisme patirtas teisinės pagalbos išlaidas patvirtinančių įrodymų; apeliaciniai skundai iš esmės nepatenkinti, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, šalims neatlygintinos (CPK 93 str.).

54Ieškovo apeliacinio skundo iš esmės nepatenkinus, nėra pagrindo tenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo.

55Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

56Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

57Ištaisyti sprendime aiškią aritmetinę klaidą ir vietoje priteistų 65 548,50 Lt (šešiasdešimt penkių tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt aštuonių litų, 50 ct) nurodyti, kad iš atsakovo R. A. trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų projektas“ priteisti 65 547 Lt (šešiasdešimt penki tūkstančiai penki šimtai keturiasdešimt septyni litai) žalai atlyginti.

58Priteisti iš atsakovo R. A., a. k. ( - ) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų projektas“, į. k. 152057740, 5 procentų metines palūkanas už priteistus 65 547 Lt (šešiasdešimt penkis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt septynis litus) nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. A.... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas konstatavo, kad atsakovas, būdamas trečiojo asmens direktoriumi, savo... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio... 10. 1. Ieškovas dėl atsakovo kaltės patirtą žalą vertina atsakovo... 11. 3. Teismo teiginys, kad atsakovas darbo pas trečiąjį asmenį metu derino... 12. 4. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas, būdamas UAB „Druskininkų... 13. 5. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė... 14. 6. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė... 15. 7. Nepagrįstas teismo teiginys, kad netinkamą atsakovo veiklą patvirtina ta... 16. 8. Teismas padarė nepagrįstą išvadą kad atsakovo veiksmų neteisėtumą... 17. 9. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas įrodė UAB „Druskininkų... 18. 10. Nepagrįsta teismo išvada, kad nėra galimybės nustatyti tikslaus... 19. 11. Teismas nepagrįstai konstatavo priežastinio ryšio tarp atsakovo... 20. 12. Teismas konstatavo, kad R. A. individualios įmonės pelnas sudarė 131 094... 21. 13. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas atsisakė... 22. Ieškovas nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti.... 23. 1. Nesutinka su atsakovo teiginiais, kad atsakovo neteisėti veiksmai turėjo... 24. 2. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis konkuruojančia veikla neužsiėmė.... 25. 3. Atsakovo teiginiai, jog trečiajam asmeniui trūko žmogiškųjų išteklių... 26. 4. Nors ieškovas bei kiti valdybos nariai žinojo apie atsakovo... 27. 5. Teismas teisingai konstatavo, jog yra visos atsakovo, kaip trečiojo asmens... 28. 6. Atsakovas neteisus, kad dalies ieškinio atsisakymas ir bylos toje dalyje... 29. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 30. 1. Sprendimas atmestoje ieškinio dalyje yra nepagrįstas. Teismas konstatavo,... 31. 2. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo trečiojo... 32. Atsakovas su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti.... 33. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 34. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 35. Atsakovas nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. gegužės 17 d. dirbo... 36. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo, kaip bendrovės „Druskininkų projektas“... 37. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda... 38. Byloje nustatyta, kad atsakovas, būdamas UAB „Druskininkų projektas“... 39. Atsakovo veiksmai taip pat nesuderinami ir su UAB „Druskininkų projektas“... 40. Pagal bylos duomenis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB... 41. Negalima sutikti su atsakovo pozicija, kad su trečiuoju asmeniu UAB... 42. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad UAB „Druskininkų... 43. Išdėstyti argumentai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas... 44. Atsakovas kvestionuoja teismo išvadas ir dėl kitų civilinės atsakomybės... 45. Šioje nutartyje jau pasisakyta dėl teisingo atsakovo veiksmų neteisėtais... 46. Ieškovas žalos dydį sieja su atsakovo individualios įmonės 2007-2008... 47. Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimu nustatytą trečiajam... 48. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su... 49. Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.),... 50. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasi ištirtų bylos įrodymų visuma,... 51. Ieškovas ieškiniu (2 t. 148-156 b. l.) prašė priteisti iš atsakovo 5... 52. Atsakovas teigia, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, t.... 53. Šalys nepateikė apeliacinės instancijos teisme patirtas teisinės pagalbos... 54. Ieškovo apeliacinio skundo iš esmės nepatenkinus, nėra pagrindo tenkinti jo... 55. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 56. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimą iš esmės palikti... 57. Ištaisyti sprendime aiškią aritmetinę klaidą ir vietoje priteistų 65... 58. Priteisti iš atsakovo R. A., a. k. ( - ) trečiajam asmeniui uždarajai...