Byla 2A-496/2014
Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2sekretoriaujant Marijai Zubrickienei,

3dalyvaujant ieškovo atstovams B. V., advokatei Justinai Stuckai,

4atsakovei O. I. M.,

5atsakovų atstovui advokatui Giedriui Abromavičiui,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Broner“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-275-585/2013 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Broner“ ieškinį atsakovams O. I. M., L. Š., Z. T. Š. (Z. T. Š.), J. M., J. Š. (J. Š.) ir E. Š. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I. Ginčo esmė

9Byloje kilo ginčas dėl nuostolių, atsiradusių administracinėje byloje pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, atlyginimo.

10Ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Broner“ ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų O. I. M., L. Š., Z. T. Š., J. M., J. Š. ir E. Š. 17 950 680,90 Lt nuostolių (97 819,21 Lt palūkanos ir delspinigiai, sumokėti pagal kredito sutartį, 67 842,39 Lt sumokėtas žemės nuomos mokestis, 65 718,64 Lt išlaidos už advokato pagalbą administracinėje byloje pagal atsakovų nepagrįstą skundą, 1 708 748,57 Lt statinių griovimo darbų išlaidos, 1 010 552,09 Lt projektavimo darbų išlaidos, 15 000 000 Lt investicinio turto vertės sumažėjimas), kuriuos jam sukėlė nepagrįstai atsakovų prašymu pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1558 patvirtino ieškovo nuomos teisės pagrindu valdomų ir naudojamų valstybinės žemės sklypų, esančių ( - ), detalųjį planą ir jo sprendinius. Ieškovas patvirtinto detaliojo plano pagrindu planavo statyti gyvenamųjų daugiaaukščių namų rajoną ir dėl to atliko šiuos veiksmus: kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo nugriauti statinius išdavimo; gavęs leidimą su UAB „Invalda Construction Management“ sudarė rangos sutartį, pagal kurią UAB „Invalda Construction Management“ nugriovė dalį šioje teritorijoje buvusių, ieškovui nuosavybės teise priklausiusių statinių; kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo; savivaldybei išdavus projektavimo sąlygų sąvadą, UAB „Invalda Construction Management“ parengė ieškovui būsimų daugiaaukščių gyvenamųjų namų projektą; ieškovas su akcine bendrove banku „Hansabankas“ (dabar – „Swedbank“, AB) 2007 m. lapkričio 23 d. sudarė kredito sutartį, pagal kurią ieškovui buvo suteiktas tikslinis kreditas lėšų, panaudotų daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo projektavimo ir statinių griovimo darbams, refinansavimui ir kitų numatytų darbų finansavimui.

12Atsakovai, kurie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą pretenduoja atkurti nuosavybės teises į ieškovo nuomos pagrindais valdomus valstybinės žemės sklypus, 2008 m. kovo 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 1-1558, kuriuo patvirtintas ieškovo nuomos teisės pagrindu valdomų ir naudojamų valstybinės žemės sklypų teritorijos detalusis planas, taip pat taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1558 galiojimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 20 d. nutartimi pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1558 galiojimą. Dėl šios beveik trejus metus galiojusios (panaikinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. nutartimi) reikalavimo užtikrinimo priemonės ieškovas prarado galimybę vystyti pradėtą statybos projektą, taip pat vykdyti kredito sutartį. Atsakovų skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 21 d. sprendimo Nr.1-1558 Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

15Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jo prašomi priteisti nuostoliai yra reikalavimo užtikrinimo priemonės, taikytos administracinėje byloje, pasekmė. Ieškovo patirtas realias išlaidas: 97 819,21 Lt palūkanų ir delspinigių, kurie buvo sumokėti pagal kredito sutartį, sumokėtą 67 842,39 Lt žemės nuomos mokestį, 1 708 748,57 Lt išlaidų, susijusių su statinių griovimo darbų atlikimu, ir 1 010 552,09 Lt išlaidų, susijusių su projektavimo darbų atlikimu, teismas vertino kaip išlaidas, kurios buvo neišvengiamos ir būtinos. Teismas nurodė, kad šias išlaidas ieškovas būtų patyręs nepriklausomai nuo atsakovų veiksmų, ir darė išvadą, kad nėra priežastinio ryšio tarp pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir šių ieškovo išlaidų.

16Teismas nustatė, kad sutartį dėl projektavimo ieškovas sudarė 2008 m. balandžio 11 d., o projektavimo sąlygų sąvadus iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gavo 2008 m. liepos 22 d., 2008 m. gruodžio 3 d. ir 2008 m. gruodžio 8 d., ir dėl to darė išvadą, jog projektavimo darbus ieškovas užsakė jau esant pritaikytai laikinajai apsaugos priemonei, nesant realiai galimo įgyvendinti detaliojo plano, todėl veikė savo rizika, projektavimo išlaidas patyrė nepriklausomai nuo atsakovų veiksmų, projektavimo išlaidos su atsakovų veiksmais nesusiję priežastiniu ryšiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 straipsnis).

17Neįrodytu (neįrodžius nuostolių dydžio ir priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir projekto vertės kritimo) teismas pripažino ir ieškovo reikalavimą priteisti investicinio turto nuvertėjimą per 2007–2010 metus. Teismas nustatė, kad pagal ieškovo finansinių ataskaitų rinkinius šiuo laikotarpiu ieškovo turtas nuvertėjo 15 mln. Lt (nuo 33 mln. Lt iki 18 mln.). Teismas pažymėjo, kad investiciniame projekte apskaityto turto nuvertėjimas įvyko dėl 2008–2009 metais kilusios ekonominės krizės, bet ne dėl projekto vykdymo sustabdymo. Ieškovas neįrodinėjo pajamų iš projekto įgyvendinimo praradimo, nepateikė savo verslo plano ar kitų įrodymų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kada ieškovo projektas pradėtų duoti grąžą ir koks buvo numatytas pelnas, neįrodė, kad turėjo realias galimybes užbaigti projektą ir realizuoti statinius iki 2008 metų pabaigos, kai krito turto vertė rinkoje. Ieškovo projektą sudarančių daiktų (sklypų ir pastatų) vertės kritimas buvo nulemtas ekonominės krizės ir nepriklausė nuo atsakovų veiksmų. Taip pat teismas nurodė, kad neįrodyta, jog projekto nebėra galimybės įgyvendinti nei paties ieškovo, nei trečiųjų asmenų pastangomis, o vertę turi visas projektas, kaip kompleksinis turto objektas.

18Reikalavimą atlyginti advokato pagalbos administracinėje byloje išlaidas teismas atmetė dviem argumentais: pirma, advokato pagalbos išlaidos nėra priežastiniu ryšiu susijusios su laikinosios apsaugos priemonės pritaikymu; antra, ieškovas neteko teisės prašyti priteisti advokato pagalbos išlaidas, nes šio prašymo nepateikė laiku, t. y. iki administracinės bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20Ieškovas BUAB „Broner“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos eismui nagrinėti iš naujo, o netenkinus šio prašymo – skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują.

21Ieškovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

221. Ieškovas, siekdamas įrodyti reikalavimus dėl statinių griovimo ir projektavimo darbų atlikimo išlaidų, nuostolių dėl investicinio turto vertės sumažėjimo, 2013 m. kovo 26 d. prašė byloje skirti teismo ekspertizę, nes nustatyti ieškovo investicinio turto nuvertėjimo priežastis reikalingos specialios žinios. Klausimus ekspertui ieškovas buvo suformulavęs šiuos: koks veiksnys (kokie veiksniai) lėmė BUAB „Broner“ nekilnojamojo turto, esančio ( - ), 2008 metais nustatytos vertės sumažėjimą nuo 33 000 000 Lt iki 2011 metais nustatytos 18 000 000 Lt vertės, nurodant šių veiksnių santykinę įtaką turto vertės sumažėjimui; įvertinant rinkos sąlygas ir nekilnojamojo turto sektoriaus prognozes ir tendencijas nurodyti, kokia būtų buvusi šio turto vertė 2010 m. gruodžio 20 d., tuo atveju, jeigu administracinėje byloje atsakovų prašymu nebūtų pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė ir ieškovo investicinis projektas būtų įgyvendintas; ar griovimo ir projektavimo darbų atlikimas ginčo teritorijoje, esančioje ( - ), buvo ekonomiškai pagrįstas, siekiant įgyvendinti ieškovo investicinį projektą; kokią pridėtinę vertę sukūrė griovimo ir projektavimo darbų atlikimas įgyvendinant ieškovo investicinį projektą. Atlikus byloje ekspertizę būtų įrodytos dvi iš atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų (ieškovo nuostolių dydis ir priežastinis ryšys tarp atsakovų prašymu taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir ieškovo nuostolių), tačiau teismas 2013 m. kovo 27 d. netenkino prašymo skirti ekspertizę, o skundžiamą sprendimą, net nesant byloje įrodymų apie ieškovo investicinio turto nuvertėjimo priežastis, grindė motyvais, kad neįrodytas tiek ieškovo nuostolių dydis, tiek priežastinis ryšys su atsakovų prašymu pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemone. Nepaskyrus byloje ekspertizės buvo apribota ieškovo įrodinėjimo pareigos įgyvendinimas.

232. Teismas nenustatinėjo atsakovų neteisėtų veiksmų. Atsakovai, prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti sprendimo patvirtinti detalųjį planą galiojimą, turėjo įvertinti, kiek žalos pareiškėjui gali padaryti statybos vykdymas ir kiek kitam proceso dalyviui – statybos sustabdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2006). Prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, atsakovai prisiėmė riziką (ieškovas ne kartą procesiniuose dokumentuose akcentavo, kiek žalos gali sukelti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas), o teismas turėjo įvertinti, ar atsakovai šią riziką tinkamai įvertino, ar reikalavimo užtikrinimo priemonė buvo proporcinga siekiamiems tikslams. Atsakovų nesugebėjimas įvertinti rizikos vertintinas kaip atsakovų kaltė, neteisėti veiksmai, pasireiškę bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-411/2010). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-629-142/2009 atsakovų (pareiškėjų administracinėje byloje) skundas buvo atmestas. Šis sprendimas buvo paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi. Teismams atmetus pareiškėjų (atsakovų šioje byloje) skundą ir panaikinus reikalavimo užtikrinimo priemones, buvo konstatuotas pareiškėjų skundo reikalavimų, o kartu ir prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepagrįstumas.

243. Reikalavimo užtikrinimo priemonė – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1558 galiojimo sustabdymas – buvo neproporcinga siekiamiems jos taikymu siektiems tikslams. Atsakovai ieškovo veiklą, prašydami reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, suvaržė gindami savo tik tariamą teisę (nėra nustatyta, kad ieškovo nuomojami žemės sklypai patenka į tuos sklypus, į kuriuos pretenduoja atsakovai). Atsakovai galėjo pasinaudoti kitomis alternatyvomis: atkurti nuosavybės teises kitoje teritorijoje, prašyti tik dalinio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1558 galiojimo sustabdymo, paliekant ieškovui galimybę atlikti bent dalį suplanuotų darbų.

254. Ieškovas neprašo kaip negautų pajamų priteisti būsimo pelno iš vystyto projekto, todėl neprivalėjo teismui pateikti verslo plano ar naujų statinių realizavimą pagrindžiančių įrodymų. Ieškovas prašo atlyginti investicijas, kurios, neįgyvendinus numatyto projekto, tapo beprasmės. Šios ieškovo išlaidos yra įrodytos.

265. Projekto įvykdymo realumą įrodo ieškovo atlikti veiksmai vykdant projektą. Kad projektas, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, vis tiek būtų neįgyvendintas, atsakovai neįrodė.

276. Nepagrįstai teismas ieškovo išlaidas vertino kaip būtinas. Pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-136/2013) pažeidėjo elgesys gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, bet pakankama priežastis nuostoliams atsirasti.

287. Ieškovo patirti ir prašomi priteisti nuostoliai susidarė dėl atsakovų kaltės. Ieškovui suteikto kredito lėšos negalėjo būti panaudotos pagal paskirtį, t. y. projektavimo darbams, griovimo darbams. Už šį kreditą sumokėtos palūkanos ir delspinigiai yra dėl atsakovų kaltės ieškovams kilusi žala. Ieškovas žemės sklypus išsinuomojo, turėdamas tikslą juose vystyti numatytą statybos projektą, todėl dėl atsakovų kaltės neįvykdžius numatytų statybos projektų, ieškovo už išnuomotus žemės sklypus sumokėtas žemės mokestis yra ieškovo nuostoliai. Ieškovas patyrė išlaidų apmokėdamas advokato paslaugas administracinėje byloje, kurią inicijavo atsakovai. Kadangi toje byloje šios išlaidos ieškovui nepriteistos (prašymas jas priteisti administracinėje byloje nebuvo pateiktas), jos priteistinos šioje byloje. Dėl atsakovų kaltės ieškovui neįvykdžius numatytų statybų, neteko prasmės atlikti statinių griovimo darbai, o jiems apmokėti skirta suma – ieškovo nuostoliai. Griovimo darbų ekonominį pagrįstumą būtų įrodžiusi ekspertizė. Ieškovo investicinio turto (nekilnojamasis turtas, esantis ( - )) nuvertėjimas 15 000 000 Lt susidarė ieškovui dėl atsakovų kaltės neišvysčius numatyto investicinio projekto, todėl šis turto nuvertėjimas taip pat yra ieškovo nuostoliai. Tai, kad šis nuvertėjimas atsirado dėl atsakovo veiksmų, galėjo įrodyti ekspertizė.

29Atsakovai O. I. M., L. Š., Z. T. Š., J. M., J. Š. ir E. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Atsakovai, iš esmės pritardami teismo motyvams, nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

311. Ieškovas neįrodė, kad būtent dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo būtų patyręs šias išlaidas: delspinigius ir palūkanas pagal kredito sutartį, žemės nuomos mokestį, išlaidas, susijusias su griovimo darbais bei projektavimo darbais. Be to, ieškovas apskritai neįrodė delspinigių ir palūkanų sumokėjimo fakto. Šias išlaidas ieškovas būtų patyręs ir nesant pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Išlaidas už projektavimo darbus ieškovas patyrė savo rizika jau esant pritaikytai reikalavimo užtikrinimo priemonei.

322. Ieškovo nekilnojamojo turto vertė krito dėl ekonominės krizės. Tam atsakovų veiksmai neturėjo įtakos, o ieškovas neįrodė, kad nesant pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, būtų užbaigęs numatytą projektą, jog nebegalima užbaigti.

333. Ieškovo pateikti įrodymai apie investicinio projekto pirminę vertę (33 mln. Lt) ir jos kritimą (BUAB „Broner“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymai, finansinių ataskaitų rinkiniai) įrodo nebent hipotetinę žalą. Realizavus atsakovo nekilnojamąjį turtą kaip kompleksą, tikėtina, kad būtų padengtos ieškovo investicinės išlaidos.

344. Ieškovas neįrodė, kad advokato atstovavimo išlaidas patyrė būtent toje byloje, kurioje atsakovų prašymu buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė.

355. Ekspertizės, kurios ieškovas paprašė praėjus 2 metams nuo bylos pradžios, skyrimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą. Be to, ekspertams atsakius į ieškovo suformuluotus klausimus, nebūtų įrodytas atsakovų veiksmų ir ieškovo nuostolių priežastinis ryšys.

366. Atsakovų atsakomybė gali kilti tik konstatavus visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas: atsakovų neteisėtus veiksmus, ieškovo patirtus nuostolius ir priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių. Nagrinėjamu atveju atsakovų veiksmai – prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – nelaikytini neteisėtais. Žalos padarymas, įgyvendinant teisę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kiek tai pagrįsta ir būtina, siekiant užtikrinti veiksmingą teisę į teismą – nelaikoma neteisėtu žalos padarymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2009). Ieškovai, prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę administracinėje byloje, siekė apginti savo konstitucinę teisę į nuosavybę.

37IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38Apeliacinis skundas netenkintinas.

39Iš nagrinėjamos civilinės bylos ir prie šios bylos pridėtos administracinės bylos Nr. I-629-142/2009 duomenų matyti, kad atsakovai O. I. M., L. Š., Z. T. Š., J. M., J. Š. ir E. Š., turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, siekia, jog jiems būtų atkurta nuosavybės teisė į žemę, buvusią rėžiniame Buchta V kaime, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymą, 2008 m. kovo 14 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 1-1558 „Dėl sklypų ( - ) detaliojo plano tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas). Šiuo Sprendimu Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas), patvirtino žemės sklypų, esančių ( - ), detalųjį planą ir jo sprendinius, nustatė sklypų ribas ir plotą, paskirtį – kitos paskirties, naudojimo būdą ir pobūdį – gyvenamųjų daugiaaukščių namų statybos. Pagal administracinės bylos Nr. I-629-142/2009 duomenis (I t., b. l. 121) Planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti 2006 m. rugpjūčio 28 d. buvo išduotos UAB „Broner“ (detaliojo teritorijų planavimo organizatoriui), nurodant, kad planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla: nekeičiant žemės tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendinių, apjungti sklypus, nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Sprendimu buvo patvirtintas detalusis planas, kuris buvo parengtas valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu UAB „Broner“ valdomuose sklypuose, esančiuose ( - ).

40Atsakovai O. I. M., L. Š., Z. T. Š., J. M., J. Š. ir E. Š. paduotą skundą administracinėje byloje Nr. I-629-142/2009 iš esmės grindė tuo, kad Spendimas pažeidžia jų teisėtus lūkesčius ir interesus, nes šiuo Sprendimu buvo patvirtintas detalusis planas ir jo sprendiniai teritorijai (žemės sklypams, esantiems ( - )), kuriai nėra konkretaus visuomenės poreikio ir patenkančiai į Buchta V rėžinio kaimo ribas, neatsižvelgiant į vykstantį ginčą dėl Buchta V rėžinio kaimo ribų teisingo nustatymo, Vilniaus miesto savivaldybė privalėjo tai įvertinti ir nerengti detaliojo plano arba tokio dokumento netvirtinti, stabdyti detaliojo plano tvirtinimo administracinę procedūrą iki galutinai bus išspręstas žemės sklypų, esančių ( - ), grąžinimo natūra pareiškėjams klausimas. Be to, skundas buvo grindžiamas ir tuo, kad žemės sklypai, esantys ( - ), nėra užstatyti, jie yra laisvi (vykstant ginčui dėl Buchta V rėžinio kaimo ribų nustatymo teisingumo buvo pradėti statinių griovimo darbai), jokia veikla juose nevykdoma, o tik ateityje remiantis skundžiamu Sprendimu patvirtintu detaliuoju planu juose planuojama statyti daugiaaukščius gyvenamuosius namus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi paliko šį sprendimą galioti nepakeistą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1649/2010). Pažymėtina, kad minėtų asmenų skundas nebuvo tenkintas dėl to, jog pareiškėjų nurodyta Buchta V rėžinio kaimo kartografija nėra detaliojo planavimo dokumentas, į kurį turėjo būti atsižvelgiama, rengiant ginčo detalųjį planą, o administracinės bylos nagrinėjimo dalykas buvo būtent Sprendimas ir juo patvirtintas teritorijos, esančios ( - ), detalusis planas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje konstatuota, kad byloje nenustatyta, jog detaliojo plano sprendiniai prieštarautų aukštesnės arba tos pačios galios teritorijų planavimo dokumentams, detalusis planas parengtas pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2006 m. rugpjūčio 28 d. išduotas Planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti, jis nustatyta tvarka suderintas su įgaliotomis institucijomis, apsvarstytas su visuomene, Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 23 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. (100)-11.81-28 patikrintas ir duota teigiama išvada, tokiam detaliajam planui pritarta 2006 m. lapkričio 28–29 d. Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolu Nr. 64, nenustačius jokių detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo procedūrų pažeidimų.

41Administracinėje byloje Nr. I-629-142/2009 pareiškėjai O. I. M., L. Š., Z. T. Š., J. M., J. Š. ir E. Š. prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1558 galiojimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71, 105 straipsniais, 2008 m. kovo 20 d. nutartimi patenkino pareiškėjų prašymą ir laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas, sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1558 galiojimą. Administracinėje byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu dalyvavusi UAB „Broner“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 20 d. nutartį ir netenkinti pareiškėjų prašymo dėl minėtos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi netenkino atskirojo skundo ir paliko galioti nepakeistą minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, konstatuodamas, kad pradėjus įgyvendinti detaliojo plano sprendinius ir šio plano pagrindu išdavus statybos leidimus bei pradėjus statybos darbus, neišvengiamai būtų pakeistas suplanuotos teritorijos statusas (laisva (neužstatyta) teritorija taptų užstatyta) ir atsirastų aplinkybių, kurių pašalinimas atkuriant iki Sprendimo priėmimo buvusią padėtį būtų sudėtingas (tuo atveju, jei teismas patenkintų pareiškėjų skundą). Taip pat buvo nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas šioje byloje galėtų lemti papildomų ginčų tarp šalių atsiradimą, nes, tikėtina, jog pareiškėjai ginčytų ir kitus skundžiamo detaliojo plano pagrindu priimtus administracinius sprendimus, o tai galėtų ženkliai padidinti šalių išlaidas, užtęsti galutinio sprendimo dėl nagrinėjamos bylos esmės priėmimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-473/2008). Reikalavimo užtikrinimo priemonė, taikyta administracinėje byloje, panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 17 d. nutartimi.

42Nagrinėjamoje civilinėje byloje BUAB „Broner“ pareiškė ieškinį atsakovams O. I. M., L. Š., Z. T. Š., J. M., J. Š. ir E. Š. dėl nuostolių, kurie, ieškovo teigimu, jam buvo padaryti dėl minėtos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir jos galiojimo trukmės. Ieškovas teigė, kad dėl atsakovų inicijuoto administracinio proceso ir jame jų prašymu taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės ieškovas patyrė 17 950 680,90 Lt nuostolių, nemokumą ir jam Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Pareiškėjas ieškinį grindė tuo, kad patvirtinto detaliojo plano pagrindu planavo statyti daugiaaukščių gyvenamųjų namų rajoną ir buvo pradėjęs įgyvendinti projektą, tačiau dėl taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės prarado galimybę tęsti projektą bei vykdyti 2007 m. lapkričio 23 d. sudarytą kredito sutartį dėl tikslinio kredito suteikimo. Atsakovams buvo žinoma apie ieškovo patiriamus nuostolius, tačiau jie nesutiko, kad būtų panaikinta reikalavimo užtikrinimo priemonė, pareiškė nepagrįstą reikalavimą, t. y. tokiu būdu prisiėmė dėl to galimų ieškovo nuostolių riziką. Ieškovas akcentavo atsakovų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ne tik prašant taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, bet ir pareiškiant nepagrįstą skundą. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo ieškinio, padaręs išvadą, kad ieškovas neįrodė visų atsakovų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų (nuostolių bei priežastinio ryšio tarp patirtų ieškovo nurodomų nuostolių ir atsakovų neteisėtų veiksmų). Ieškovas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias taisykles, nepasisakė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir nepagrįstai nenustatė, jog atsakovai atliko neteisėtus veiksmus ir yra atsakingi už jų padarinius – ieškovo nuostolius.

43Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, administracinės bylos Nr. I-629-142/2009 medžiagą, bylos šalių nurodytus argumentus, kurių pagrindu tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai į šiuos reikalavimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino ieškovo BUAB „Broner“ ieškinio reikalavimų, nes nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog atsakovai neteisėtais veiksmais padarė ieškovui jo nurodomą turtinę žalą (nuostolius); tarp ieškovo nurodomų atsakovų neteisėtų veiksmų ir patirtų nuostolių yra priežastinis ryšys, t. y. sąlygos, kurioms esant atsakovams galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė.

44Nagrinėjamos bylos kontekste būtina pažymėti, kad ABTĮ, reglamentuojantis administracinių bylų nagrinėjimą, neįtvirtina asmens, kuriam dėl taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių administracinėje byloje buvo padaryta žala, teisės reikalauti, jog asmuo, kurio prašymu šios priemonės buvo taikomos, atlygintų padarytą žalą (nuostolius). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 1 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-411/2010 išaiškino, kad sprendžiant nuostolių, atsiradusių dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administraciniame procese, atlyginimo klausimą, turi būti laikomasi analogiškos pozicijos, kurios laikomasi sprendžiant nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese. Kasacinis teismas nurodė, kad teismas, taikydamas civilinę atsakomybę dėl reikalavimo užtikrinimo priemonėmis administraciniame procese padarytos žalos atlyginimo, turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Be to, minėtoje nutartyje nurodyta, kad administraciniame procese priimtu sprendimu atmetus pareiškėjo skundą ir panaikinus reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės konstatuojamas pareiškėjo reikalavimo, kartu ir prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nepagrįstumas, o civilinės atsakomybės prasme tai yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas kaip neteisėti pareiškėjo veiksmai, o asmuo, kuris dėl tokių neteisėtų pareiškėjo veiksmų patyrė žalą, turi teisę reikalauti nuostolių, kurie yra tokių veiksmų rezultatas (t. y. susiję su jais priežastiniu ryšiu), atlyginimo. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl administraciniame procese taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, reikia įvertinti, ar nukentėjusiojo veiksmai nesudaro pagrindo atleisti asmenį, kurio prašymu šios priemonės buvo taikytos, nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnis).

45Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus bei įvertinusi nagrinėjamoje civilinėje byloje laikinai sustabdyto viešojo administravimo subjekto priimto akto pobūdį, aplinkybes, dėl kurių administraciniai teismai, nagrinėję administracinę bylą, nustatė, kad administracinėje byloje turi būti taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė pagal atsakovų (pareiškėjų administracinėje byloje) prašymą, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju konstatuoti, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovų skundas administracinėje byloje buvo atmestas ir panaikinta reikalavimo užtikrinimo priemonė tik išnagrinėjus administracinę bylą ir įsiteisėjus sprendimui, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovai, prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę administracinėje byloje, atliko neteisėtus veiksmus ir jiems dėl to turi būti taikoma civilinė atsakomybė.

46Kaip jau buvo minėta, atsakovai administracinėje byloje ginčijo viešojo administravimo subjekto – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos – 2007 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 1-1558 „Dėl sklypų ( - ) detaliojo plano tvirtinimo“, kuris buvo priimtas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu. Pažymėtina, kad teritorijų planavimas – nustatyta procedūra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, miško ir vandens naudmenų, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti (Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi 2007 m. kovo 21 d.) 2 straipsnio 35 dalis). Teritorijų planavimo dokumentai – bendrieji (generaliniai), specialieji ir detalieji planai, kuriuose raštu ir grafiškai pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmių ir sąlygų (Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi 2007 m. kovo 21 d.) 2 straipsnio 36 dalis). Detalusis planas – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos) (Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi 2007 m. kovo 21 d.) 2 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi 2007 m. kovo 21 d.) 3 straipsnio 1 dalį teritorijų planavimo tikslai: išlaikyti valstybės teritorijos socialinio, ekonominio ir ekologinio vystymo pusiausvyrą; formuoti sveiką ir harmoningą gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką stengiantis sukurti geresnes ir visoje valstybės teritorijoje visavertes gyvenimo sąlygas, formuoti gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros bei kitų veiklos sričių plėtojimo politiką; suderinti fizinių asmenų ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų ir kt. Detalusis teritorijų planavimas yra savivaldybių kompetencija. Be to, būtina pabrėžti, kad teritorijų planavimas yra viešas procesas, šiame procese turi teisę dalyvauti visuomenė (Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi 2007 m. kovo 21 d.) 30-33 straipsniai). Taigi vykdant teritorijų planavimą bei tvirtinant detaliuosius planus nėra apsiribojama tik to asmens, kuris kreipėsi dėl detaliojo planavimo, teisių ir interesų įgyvendinimu, o yra įgyvendinami ir suderinami fizinių asmenų ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesai.

47Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad Buchta V kaimas iki 1940 metų buvo rėžinis kaimas ir vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procesą nėra svarbu, kurioje vietoje buvo buvusio savininko turėta žemė, nes nuosavybės teisių atkūrimo procesas nesiejamas su buvusio savininko turėta žemės vieta, o siejama su kaimo ribomis, kaimo plotu, dalininkų nustatymu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-885/2003). Vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procesą nustatoma kaimo riba, plotas ir dalininkų (savininkų) skaičius, o laisva (neužstatyta) žemė šioje teritorijoje grąžinama natūra piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesusitaria kitaip (administracinės bylos Nr. I-629-142/2009 I t., b. l. 21-28, 48). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2006 m. liepos 1 d. dėl O. I. M. prašymo atkurti nuosavybės teises į žemę Buchta V rėžiniame kaime yra nurodžiusi, kad pagal kartografinę medžiagą kaimo plotas – 16 ha, o buvusios plytinės teritorija, kurioje suformuotas UAB „Broner“ nuomojamas sklypas ( - ) nepatenka į rėžinio kaimo ribas. Taip pat nurodoma, kad negali būti formuojamas natūra grąžintinas žemės sklypas toje vietoje, nes šioje teritorijoje yra UAB „Broner“ nuosavybės teisėmis priklausantys statiniai, o pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą žemė, užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, priskiriama valstybės išperkamai ir natūra negrąžinama (administracinės bylos Nr. I-629-142/2009 I t., b. l. 27-28). Pažymėtina ir tai, kad pagal civilinės bylos bei administracinės bylos Nr. I-629-142/2009 duomenis nuo 2003 metų iki dabar tarp atsakovų ir institucijos, sprendžiančios nuosavybės teisių atkūrimo atsakovams klausimą, vyksta ginčas dėl Buchta V rėžinio kaimo ribų ir ploto bei nuosavybės teisių atkūrimo į šiame kaime buvusią žemę. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu Vilniaus apskrities viršininko administracija buvo įpareigota nagrinėti Buchta V rėžinio kaimo ribų bei ploto nustatymo klausimą iš naujo, o administraciniai aktai, kurių pagrindu buvo nustatytos šio kaimo ribos ir plotas, panaikinti.

48Nagrinėjamu atveju detalusis planavimas buvo atliekamas ne dėl UAB „Broner“ išsinuomotame valstybinės žemės sklype esančių statinių eksploatacijos, bet dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo į daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritoriją. Iš administracinės bylos Nr. I-629-142/2009 medžiagos matyti, kad UAB „Broner“ buvo žinomos atsakovų pretenzijos, nes detaliojo projekto viešame svarstyme aktyviai dalyvavo O. I. M., kuri žodžiu ir raštu reiškė pretenzijas dėl teritorijos detaliojo planavimo tam, kad būtų statomi daugiaaukščiai gyvenamieji namai (administracinės bylos Nr. I-629-142/2009 I t., b. l. 124,128, 133, 134), kiti atsakovai. Atsakovai, detalaus planavimo metu reikšdami pretenzijas dėl planuojamų UAB „Broner“ statybų, yra nurodę, kad UAB „Broner“ gali privatizuoti žemę po nuosavybes teise priklausančiais pastatais ir vykdyti pastatų rekonstrukciją, o ne aptarinėti naujas statybas (administracinės bylos Nr. I-629-142/2009 II t., b. l. 44).

49Pagal bylos duomenis 2003 m. spalio 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2003-28120 UAB „Broner“ 37 metams išsinuomojo ne aukciono tvarka 27 592 kv. m ploto žemės sklypo dalį, esančią ( - ), žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0068:1190) pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas: kitai paskirčiai (administracinių, pramonės ir sandėliavimo statinių kompleksui eksploatuoti) (administracinės bylos Nr. I-629-142/2009 I t., b. l. 200). 2004 m. gruodžio 15 d. susitarimu 27 592 kv. m žemės sklypo plotas pakeistas į 31 498 kv. m plotą. 2005 m. liepos 4 d. buvo pasirašytas susitarimas Nr. K01/2005-759, kuriuo pakeistas valstybinės žemės nuomos sutarties 3 punktas, papildant tuo, kad nustatyta galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, nurodant paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį, numatytus pagal Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį ar specialųjį planą. Pagal bylos duomenis UAB „Broner“ 1999 m. vasario 9 d. sudarė ne aukciono tvarka valstybinės žemės nuomos sutartį, kuri buvo patikslinta 2000 m. birželio 16 d. susitarimu Nr. K01/200-23056 bei 2001 m. gruodžio 29 d. susitarimu Nr. K01/2002-25063. Ši valstybinės žemės nuomos sutartis 2006 m. gegužės 10 d. susitarimu buvo pakeista, vietoj 1 514 kv. m žemės sklypo įrašant 2 646 kv. m žemės sklypą, vietoj įrašo, kad sklypas išnuomojamas iki sklypas bus reikalingas visuomenės poreikiams, bet ne ilgiu kaip 10 metų, įrašant 99 metus, o vietoj sąlygos, kad žemė išnuomojama kitai paskirčiai (gamybinių statinių kompleksui eksploatuoti), įrašant, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis: kitos paskirties žemė; komercinės paskirties objektų teritorijos; prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (administracinės bylos Nr. I-629-142/2009 II t., b. l. 6-7). Šiame susitarime buvo numatyta, kad nuomininkas turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį nurodant paskirtį, būdą ir ar pobūdį, numatytus pagal Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį ar specialųjį planą, pagal šią sutartį pakeitus žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, nuomotojas, vadovaudamasis parengtu ir patvirtintu detaliuoju planu, turi patikslinti išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis. Taip pat buvo pakeista valstybinės žemės sutarties nuostata, nustatanti „nevykdyti statybos ir rekonstrukcijos darbų; palaipsniui nugriauti statinius“, įrašant „pastatų aukštingumas – 2-3 aukštai (ne daugiau kaip 12 m iki kraigo), užstatymo tankis – 30 proc.“

50Kaip jau buvo minėta, atsakovai, ginčydami Sprendimą, skunde buvo nurodę, kad žemės sklypai, esantys ( - ), nėra užstatyti, jie yra laisvi (vykstant ginčui dėl Buchta V rėžinio kaimo ribų nustatymo teisingumo buvo pradėti statinių griovimo darbai), jokia veikla juose nevykdoma, o tik ateityje remiantis skundžiamu Sprendimu patvirtintu detaliuoju planu juose planuojama statyti daugiaaukščius gyvenamuosius namus, todėl turėjo būti išspręstas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o ne planuojama teritorija tam, kad būtų vykdomos naujos statybos. Atsakovai, remdamiesi šiomis aplinkybėmis ir nurodydami, kad įvykdžius Sprendimą (užstačius sklypus) būtų padaryta didelė ir neatitaisoma žala pareiškėjams (netekta galimybė susigrąžinti ginčo žemės sklypų natūra), statytojui (pareiga nugriauti neteisėtus statinius), o Vilniaus miesto savivaldybei tektų pareiga atlyginti padarytus nuostolius pareiškėjams ir / arba statytojui, prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2008 m. kovo 20 d. nutartimi patenkinus pareiškėjų prašymą, UAB „Broner“ atskiruoju skundu skundė pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių apie sudarytus projektus, investicinį turtą, kurio vertė 33 mln. Lt, investicinį projektą, paimtus kreditus, atliktas investicijas, darbus ir kt., apie tai, kokius konkrečius nuostolius patiria ar patirs UAB „Broner“ dėl taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės (administracinės bylos Nr. I-629-142/2009 III t., b. l. 158-163). Pažymėtina, kad atskirasis skundas be kita ko buvo grindžiamas tuo, jog žemės sklypai, kurių detalųjį planą ginčija pareiškėjai (civilinės bylos atsakovai), yra užstatyti UAB „Broner“ nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir tai patvirtina kartu su skundu teikiami dokumentai, o pareiškėjams negali būti atkurta nuosavybės teisė į užstatytą žemę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, nenustatė, kad administracinėje byloje neturi būti taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo buvo vertinami ne tik pareiškėjų interesai, bet ir viešasis interesas bei trečiųjų asmenų teisėti interesai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad „laikinas ginčijamo akto galiojimo sustabdymas pagal šiuo metu byloje esančius duomenis (atsakovas ar kiti tretieji asmenys nėra pareiškę kokių nors pretenzijų) neturėtų esmingai pažeisti viešojo ir trečiųjų asmenų interesų ir net tam tikrais aspektais leistų juos užtikrinti“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-473/2008).

51Apibendrinant pirmiau nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovų veiksmai, prašant taikyti jų pareikšto reikalavimo užtikrinimo priemonę, o ypač dėl kokių aplinkybių buvo prašoma taikyti šią priemonę, nesant UAB „Broner“ pateiktų duomenų apie patiriamus nuostolius ar būsimus nuostolius, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė. Pažymėtina, kad tiek detalusis planavimas, tiek nuosavybės teisių atkūrimas yra viešasis interesas, o nagrinėjamu atveju administracinėje byloje buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė siekiant apsaugoti ne tik pareiškėjų (atsakovų civilinėje byloje) interesus, bet ir kitų asmenų, iš jų atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Broner“ interesus.

52Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad UAB „Broner“ 2008 m. spalio 24 d. teikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikinimo bei nuostolių, galimų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, atlyginimo užtikrinimo (administracinės bylos Nr. I-629-142/2009 IV t., b. l. 20-27). UAB „Broner” nurodė, kad turėtų būti užtikrinti 7 115 536,80 Lt nuostoliai (iš jų – 6 443 172,12 Lt statybos sąnaudų kainos nuo reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pradžios padidėjimas; 180 000 Lt administratoriaus išlaidų kompensavimas, 118 513,15 Lt ir 40 492,53 Lt palūkanos bankui, 333 359 Lt palūkanos UAB „Invalda nekilnojamojo turto valdymas“). UAB „Broner“ 2009 m. kovo 30 d. teikė patikslintą prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikinimo / dėl nuostolių, galimų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (administracinės bylos Nr. I-629-142/2009 V t., b. l. 79-87). Šiame prašyme nurodė 967 510,10 Lt nuostolius. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 1 d. šių prašymų netenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. liepos 3 d., išnagrinėjęs UAB „Broner“ atskirąjį skundą, skundo netenkino, nes nustatė, kad nėra išnykusios aplinkybės, dėl kurių buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė, o ABTĮ nenustato reikalavimo užtikrinimo priemonės – įpareigojimo pateikti galimų nuostolių užtikrinimą pritaikius vieną iš ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-456/2009). Be to, šioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pažymėta, kad pagal Sprendimu patvirtintą detalųjį planą darbai ginčo sklype pradėti, remiantis nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašais nustatyta, jog išduoti leidimai ginčo sklype nugriauti statinius, todėl nugriovus ginčo sklype esančius statinius, tačiau pasikeitus faktinėms aplinkybėms, susijusiomis su nagrinėjama administracine byla dėl Buchta V rėžinio kaimo ribų, išliktų galimybė pareiškėjams palankaus procesinio sprendimo priėmimo šioje administracinėje byloje atveju pripažinti ginčo sklypą ar jo dalį laisvais ir atitinkamai atkurti pareiškėjams nuosavybės teises.

53Nagrinėjamu atveju ieškovo BUAB „Broner“ pateiktus duomenis, susijusius su nuostoliais, taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės proporcingumu, vertino administracinis teismas, o ne pareiškėjai ir pareiškėjai nėra atsakingi už tai, kad administracinis teismas, nagrinėjantis bylą, netenkino ieškovo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju yra reikšmingos aplinkybės, kurios buvo tuo metu, kai prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo teikė atsakovai, o kaip jau buvo minėta, UAB „Broner“ tuo metu nebuvo pateikusi jokių duomenų apie galimus nuostolius.

54Dėl pirmiau nurodytų argumentų nepripažintini pagrįstais ieškovo BUAB „Broner“ apeliacinio skundo motyvai, kad atsakovai, prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę administracinėje byloje, atliko neteisėtus veiksmus ir atsakingi už ieškovo nurodytus nuostolius.

55Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su ieškovo nurodytais patirtais nuostoliais dėl taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, kad ieškovo nurodyti patirti nuostoliai nėra susiję su atsakovų prašymu taikyta reikalavimo užtikrinimo priemone.

56Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nurodė, jog jis gavo kreditą ir šį kreditą naudojo statiniams griauti, o statinius griovė, siekdamas ateityje vystyti kitą veiklą, atliko projektavimo darbus tam, kad ateityje galėtų vykdyti naujas statybas, valstybinės žemės nuomos sutartys ne aukciono tvarka nuomoti žemės sklypus sudarytos žymiai anksčiau ir jos (valstybinės žemės nuomos sutartys) ieškovui nusprendus žemės sklypus naudoti ne žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti, o kitiems tikslams nebuvo nutrauktos, o buvo pakeistos tik tam tikros sutarčių sąlygos, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog 97 819,21 Lt palūkanos ir delspinigiai, kuriuos sumokėjo ieškovas pagal kredito sutartį, 1 708 748,57 Lt išlaidos, susijusios su griovimo darbų atlikimu, 1 010 552,09 Lt išlaidos, susijusios su projektavimo darbų atlikimu, 67 842,39 Lt žemės nuomos mokestis, buvo neišvengiami ir būtini, t. y. visiškai nepriklausė nuo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės administracinėje byloje. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 1 010 552 Lt suma už projektavimą sumokėta 2008 m. balandžio 11 d. sudarytos sutarties su projektuotoju pagrindu, t. y. po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 20 d. nutarties, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė. Pagal ieškovo paaiškinimus ir bylos duomenis Projektavimo sąlygų sąvadai buvo išduoti ieškovui 2008 m. liepos 22 d., 2008 m. gruodžio 3 d., 2008 m. gruodžio 8 d., t. y. po to, kai buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė. Pažymėtina, kad administracinėje byloje, kai buvo sprendžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 20 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimas, ieškovas nurodė, jog žemės sklypuose yra statiniai, t. y. jie nenugriauti, žemės sklypai yra užstatyti. Iš civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 20 d. nutarties buvo vykdomas pastatų dalių ardymas, demontavimas ir kt. (pvz., žr., I t., b. l. 132-136, 139, 144). Tai reiškia, kad ieškovas statinių griovimo darbus vykdė ir po to, kai buvo taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad žemės sklypai buvo išsinuomoti siekiant įgyvendinti juose investicinį projektą – gyvenamųjų daugiaaukščių namų rajono statybą, tačiau iš pirmiau šioje nutartyje nurodytų valstybinės žemės nuomos sutarčių matyti, jog valstybinės žemės nuomos sutartys buvo sudarytos ne dėl investicinio projekto įgyvendinimo, o tam, kad ieškovas galėtų eksploatuoti turimus nuosavybės teise statinius, šios sutartys nebuvo nutrauktos, o buvo pakeistos tik tam tikros sąlygos. Pritaikius administracinėje byloje reikalavimo užtikrinimo priemonę, ieškovui nebuvo užkirstas kelias naudoti žemę, eksploatuoti turimus statinius, ieškovas žemę naudojo, todėl ieškovo sumokėtas žemės nuomos mokestis negali būti pripažintas kaip ieškovo patirti nuostoliai.

57Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, kurioje akcentuojama, kad verslininkui keliami žymiai didesni atidumo reikalavimai, nes jis prisiima su savo verslu susijusią riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2001; kt.). Iš byloje esančių duomenų apie ieškovo veiklą galima daryti išvadą, kad ieškovas buvo įmonė, veikianti statybos ir nekilnojamojo turto srityje, todėl šiuo atveju ieškovui keliami žymiai didesni atidumo reikalavimai, ieškovas prisiėmė su verslu susijusią riziką.

58Ieškovas apeliaciniame skunde visiškai be jokio teisinio pagrindo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo tenkinti reikalavimą dėl 65 718,64 Lt nuostolių atlyginimo, t. y. nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė sumokėjęs advokatui už teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-629-142/2009. Pagal ABTĮ 44 bei 45 straipsnius proceso šalis, kurios naudai priimtas administracinėje byloje sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą, o prašymą dėl šių išlaidų atlyginimo turi paduoti administraciniam teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos arba ne vėliau kaip 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog prašymui dėl teismo išlaidų paduoti po teismo sprendimo įsiteisėjimo yra nustatytas aiškiai apibrėžtas terminas – ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, o šio termino atnaujinimo galimybės ABTĮ nenumato, todėl jis yra naikinamasis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-5/2012). Taigi įstatymų leidėjas yra nustatęs tvarką ir pagrindus, kuriems esant yra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos administracinėje byloje, todėl ieškovas neturėjo jokio teisinio pagrindo teikti prašymo šioje civilinėje byloje dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinėje byloje, atlyginimo, nurodydamas, kad šios išlaidos yra jo nuostoliai, kuriuos jis patyrė dėl to, kad atsakovų prašymu buvo taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė.

59Ieškovo 2007 metų balanse nurodyta, kad investicinio turto vertė – 33 000 000 Lt (I t., b. l. 292), o 2008 metų balanse nurodyta investicinio turto vertė – 25 000 000 Lt (I t., b. l. 289). 2009 ir 2010 metų balansuose nurodyta 18 000 000 Lt investicinio turto vertė (I t., b. l. 280, 283, 286). Ieškovas byloje yra pateikęs įrodymus (UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamojo turto atliktus turto rinkos vertės įvertinimus), iš kurių matyti, kad buvo įvertinti žemės sklypuose esantys ir nugriauti statiniai, žemės sklypai ir nustatyta, kad nekilnojamojo turto rinkos vertė 2007 m. gruodžio 20 d. yra 33 000 000 Lt (vertinimo metodas – lyginamosios vertės metodas), 2008 m. gruodžio 22 d. – 25 000 000 Lt (vertinimo metodas – lyginamosios vertės), 2009 m. gruodžio 30 d. – 18 000 000 Lt (vertinimo metodas – liekamosios vertės metodas) (I t., b. l. 260-269).

60Vertinant ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kurių pagrindu teigiama, kad ieškovas patyrė 15 000 000 Lt nuostolį dėl atsakovų veiksmų dėl to, jog nekilnojamojo turto, esančio ( - ), rinkos vertė nuo 2007 metų iki 2011 metų sumažėjo nuo 33 000 000 Lt iki 18 000 000 Lt, nes atsakovų prašymu pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė galiojo beveik 3 metus, t. y. nuo 2008 m. kovo 20 d. iki 2010 m. gruodžio 20 d., pažymėtina, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę ieškovo turimam nuosavybės teise nekilnojamam turtui (statiniams) ir nuomojamam nekilnojamam turtui (žemės sklypams), kurie buvo įvertinti kaip ieškovo investicinis turtas, nebuvo taikyti jokie apribojimai, o pats Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypų, esančių ( - ), detalusis planas, nesuteikė ieškovui statytojo teisės. Ieškovas byloje nėra pateikęs įrodymų, kad iki atsakovai pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę administracinėje byloje buvo atliktos visos teisės aktų nustatytos procedūros, leidžiančios pradėti statybą, tačiau būtent pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę ieškovas negalėjo pradėti statybos, t. y. įgyvendinti jo nurodomo investicinio projekto. Taip pat byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškovas buvo kreipęsis dėl statybos leidimo išdavimo, tačiau jam šis leidimas nebuvo išduotas dėl taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės bei kad ieškovas buvo visiškai pasiruošęs pradėti statybos darbus, t. y. įgyvendinti investicinį projektą. Kaip jau buvo minėta pirmiau, administracinėje byloje reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas buvo siejamas su tuo, kad nebūtų vykdoma statyba. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ieškinį grindė tuo, jog jis patyrė nuostolį dėl to, jog atsakovų prašymu buvo taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, darytina išvada, kad konstatuoti, jog atsakovai yra atsakingi ir dėl administracinės bylos nagrinėjimo trukmės (ieškovas investicinio turto nuvertėjimą iš esmės sieja su administracinės bylos nagrinėjimo trukme), nėra pagrindo. Kadangi ieškovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti žalą, kuri atsirado dėl investicinio turto nuvertėjimo, nurodo aplinkybes susijusias su investicinio projekto neįgyvendinimu, ieškovas byloje turėjo pateikti įrodymus, kad investicinis projektas po to, kai buvo panaikinta reikalavimo užtikrinimo priemonė, nebuvo įgyvendintas būtent dėl to, kad buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė. Ieškovas byloje nėra pateikęs jokių įrodymų, susijusių su jo galimybe įgyvendinti jo nurodomą investicinį projektą po to, kai buvo panaikinta reikalavimo užtikrinimo priemonė, bei įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad būtent dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo investicinio projekto įgyvendinimas tapo neįmanomas, o investicinis turtas nuvertėjo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovai suvaržė ieškovo veiklą, o dėl to jis tapo nemokus ir bankrutavo, tačiau šie argumentai byloje nėra įrodyti, t. y. byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė suvaržė visą ieškovo ūkinę–komercinę veiklą ir dėl to ieškovas tapo nemokus.

61Byloje ieškovas nėra pateikęs jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima būtų konstatuoti, kad ieškovas negalėjo ir nebegali realizuoti jo nurodomo investicinio turto po to, kai buvo panaikinta reikalavimo užtikrinimo priemonė, išnagrinėjus administracinę bylą, būtent dėl to, kad atsakovų prašymu buvo taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovo nurodomas investicinio turto nuvertėjimas yra ieškovo realūs nuostoliai. Pažymėtina, kad nuostoliai turi būti realūs, šalims draudžiama kurti hipotetinius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).

62Nagrinėjamu atveju yra svarbu ir tai, kad nuo 2008 metų prasidėjo pasaulio, ir kartu Lietuvos, ekonominė krizė (tai yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog investicinio projekto vertė mažėjo ir dėl ekonominės krizės.

63Ieškovas, nurodydamas, kad visapusiškam aplinkybių ištyrimui ir teisingam bylos išnagrinėjimui yra reikalingos specialios žinios nekilnojamojo turto ir verslo vertinimo srityje, apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą skirti ekspertizę, jog būtų nustatyti realūs nuostoliai ir jų priežastys. Ieškovas nurodo, kad ekspertams turėtų būti pavesta atsakyti, koks veiksnys (kokie veiksniai) lėmė ieškovo nekilnojamojo turto, esančio ( - ), 2008 metų nustatytos vertės sumažėjimą nuo 33 000 000 Lt iki 2011 metų nustatytos 18 000 000 Lt vertės; kokia būtų nekilnojamojo turto vertė, jei atsakovų prašymu nebūtų pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė ir ieškovo investicinis projektas būtų įgyvendintas; ar griovimo ir projektavimo darbų atlikimas buvo ekonomiškai pagrįstas, siekiant įgyvendinti investicinį projektą, kokią pridėtinę vertę sukūrė griovimo ir projektavimo darbų atlikimas įgyvendinant ieškovo investicinį projektą. Ieškovo prašymas skirti tokio pobūdžio ekspertizę netenkintinas, nes net ir ekspertui nustačius, kad investicinio turto vertė sumažėjo ne dėl ekonominės krizės, o dėl to, kad investicinis projektas tam tikrą laiką nebuvo įgyvendinamas, atsakovai nėra atsakingi už investicinio turto nuvertėjimą, nes nėra pagrindo nustatyti, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovas neįgyvendino jo nurodomo investicinio projekto. Be to, ieškovas po to, kai buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, atlikinėjo veiksmus, kuriais įgyvendino investicinį projektą, t. y. griovė statinius, gavo Projektavimo sąlygų sąvadus, atlikinėjo projektavimo darbus, o byloje nepateikti įrodymai, kad būtent dėl pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės ieškovas neįgyvendino investicinio projekto.

64Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų. Dėl šių priežasčių ieškovo apeliacinis skundas nepripažįstamas pagrįstu ir tenkintinu, todėl atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

65Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

66Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Marijai Zubrickienei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovams B. V., advokatei Justinai Stuckai,... 4. atsakovei O. I. M.,... 5. atsakovų atstovui advokatui Giedriui Abromavičiui,... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo... 7. Teisėjų kolegija... 8. I. Ginčo esmė... 9. Byloje kilo ginčas dėl nuostolių, atsiradusių administracinėje byloje... 10. Ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB)... 11. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 21 d.... 12. Atsakovai, kurie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį... 15. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad ieškovas... 16. Teismas nustatė, kad sutartį dėl projektavimo ieškovas sudarė 2008 m.... 17. Neįrodytu (neįrodžius nuostolių dydžio ir priežastinio ryšio tarp... 18. Reikalavimą atlyginti advokato pagalbos administracinėje byloje išlaidas... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 20. Ieškovas BUAB „Broner“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos... 21. Ieškovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:... 22. 1. Ieškovas, siekdamas įrodyti reikalavimus dėl statinių griovimo ir... 23. 2. Teismas nenustatinėjo atsakovų neteisėtų veiksmų. Atsakovai, prašydami... 24. 3. Reikalavimo užtikrinimo priemonė – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos... 25. 4. Ieškovas neprašo kaip negautų pajamų priteisti būsimo pelno iš vystyto... 26. 5. Projekto įvykdymo realumą įrodo ieškovo atlikti veiksmai vykdant... 27. 6. Nepagrįstai teismas ieškovo išlaidas vertino kaip būtinas. Pagal teismų... 28. 7. Ieškovo patirti ir prašomi priteisti nuostoliai susidarė dėl atsakovų... 29. Atsakovai O. I. M., L. Š., Z. T. Š., J. M., J. Š. ir E. Š. atsiliepime į... 30. Atsakovai, iš esmės pritardami teismo motyvams, nurodo šiuos pagrindinius... 31. 1. Ieškovas neįrodė, kad būtent dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės... 32. 2. Ieškovo nekilnojamojo turto vertė krito dėl ekonominės krizės. Tam... 33. 3. Ieškovo pateikti įrodymai apie investicinio projekto pirminę vertę (33... 34. 4. Ieškovas neįrodė, kad advokato atstovavimo išlaidas patyrė būtent toje... 35. 5. Ekspertizės, kurios ieškovas paprašė praėjus 2 metams nuo bylos... 36. 6. Atsakovų atsakomybė gali kilti tik konstatavus visas atsakovų civilinės... 37. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 38. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 39. Iš nagrinėjamos civilinės bylos ir prie šios bylos pridėtos... 40. Atsakovai O. I. M., L. Š., Z. T. Š., J. M., J. Š. ir E. Š. paduotą skundą... 41. Administracinėje byloje Nr. I-629-142/2009 pareiškėjai O.... 42. Nagrinėjamoje civilinėje byloje BUAB „Broner“ pareiškė ieškinį... 43. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą,... 44. Nagrinėjamos bylos kontekste būtina pažymėti, kad ABTĮ, reglamentuojantis... 45. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus... 46. Kaip jau buvo minėta, atsakovai administracinėje byloje ginčijo viešojo... 47. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad Buchta V kaimas iki 1940 metų... 48. Nagrinėjamu atveju detalusis planavimas buvo atliekamas ne dėl UAB... 49. Pagal bylos duomenis 2003 m. spalio 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi... 50. Kaip jau buvo minėta, atsakovai, ginčydami Sprendimą, skunde buvo nurodę,... 51. Apibendrinant pirmiau nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, darytina... 52. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad UAB „Broner“ 2008 m.... 53. Nagrinėjamu atveju ieškovo BUAB „Broner“ pateiktus duomenis, susijusius... 54. Dėl pirmiau nurodytų argumentų nepripažintini pagrįstais ieškovo BUAB... 55. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes,... 56. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nurodė, jog jis gavo kreditą ir šį... 57. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 58. Ieškovas apeliaciniame skunde visiškai be jokio teisinio pagrindo nurodo, kad... 59. Ieškovo 2007 metų balanse nurodyta, kad investicinio turto vertė – 33 000... 60. Vertinant ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kurių pagrindu teigiama, kad... 61. Byloje ieškovas nėra pateikęs jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų... 62. Nagrinėjamu atveju yra svarbu ir tai, kad nuo 2008 metų prasidėjo pasaulio,... 63. Ieškovas, nurodydamas, kad visapusiškam aplinkybių ištyrimui ir teisingam... 64. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines... 65. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 66. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti...