Byla 2A-989-555/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Nerijaus Meilučio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. B. ir atsakovų I. J. bei G. V. apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-867-308/2016 pagal ieškovės Z. B. ieškinį atsakovams G. V., I. J., J. U., K. V., R. V., tretiesiems asmenims – Alytaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė Z. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų I. J., G. V., J. U., K. V. ir R. V. 1 741,93 Eur turtinei žalai atlyginti, 2 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso namų valda: 0,0651 ha žemės sklypas ir pastatai – gyvenamasis namas ir trys ūkiniai pastatai, esantys ( - ). Vienas iš ūkinių pastatų, plane pažymėtas indeksu 3I¹, yra sublokuotas su kaimyniniame sklype esančiu ūkiniu pastatu. 2016 m. vasario mėn., vykdant statybos darbus gretimame sklype – ( - ), buvo nugriauta ieškovės ūkinio pastato 3I¹ galinė ir šoninė sienos, pastatas prarado stabilumą, ties ieškovės ūkiniais pastatais visu perimetru statmenai pamatams (kai kur ir po jais) buvo iškasta apie 4 – 5 metrų gylio duobė rūsiui, iškilo grėsmė, kad gali visai sugriūti visi ūkiniai pastatai. Dėl griovimo darbų sutrūkinėjo ūkinio pastato 2I¹ siena, buvo sunaikintas betoninių plytelių takas. Nors 2016 m. liepos 1 d. statybos darbus atliekantys atsakovai K. V., R. V., J. U. iš dalies atstatė ieškovės ūkinio pastato sienas, tačiau visų būtinų atstatymo darbų neatliko. Ieškovė įrodinėjo, kad ji nebuvo informuota apie griovimo darbus, todėl atsakovai neturėjo teisės vykdyti statybos darbų ieškovės nuosavame žemės sklype ir neturėjo teisės griauti jai nuosavybės teisėmis priklausančių pastatų, dėl ko ji patyrė turtinę žalą, kurią sudaro ūkinio pastato po apgriovimo sutvarkymo darbai ir medžiagos, sunaikintų betoninių šaligatvio plytelių tako atkūrimas, UAB „Varbitas“ sąmatos sudarymo mokestis, išlaidos antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą, kopijavimo bei pašto siuntimo išlaidos, UAB „Kardiolita“ atliktų širdies tyrimų mokestis. Ieškovė taip pat įrodinėjo, kad nurodytų įvykių pasėkoje ji taip pat patyrė ir neturtinę žalą. Atsakovai G. V. ir I. J. atsiliepimu į ieškovės ieškinį prašė jį atmesti ir nurodė, kad 2013 metais jie bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo namų ūkio paskirties žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais, esančiais ( - ), kuris bendra siena buvo sujungtas su ieškovei priklausančiu ūkiniu pastatu. 2014 m. pradėjus projektavimo darbus, siekiant rekonstruoti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, buvo kreiptasi į architektą, Varėnos rajono savivaldybę, kitas institucijas. 2014 m. liepos 24 d. ieškovė pasirašė sutikimą dėl numatytų darbų atlikimo. 2016 m. vasario mėnesį atliekant žemės kasimo darbus ūkinius pastatus jungianti sienelė ir dalis ieškovei priklausančio ūkinio pastato sienos (pertvaros) nugriuvo, tačiau šiuo metu ji yra pilnai atstatyta, o atlikus kitus darbus, bus pilnai sutvarkyta ir ieškovės bei jų sklype esanti betoninio tako dalis. Ieškovė neįrodė atsakovų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų. Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į ieškinį prašė civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra ir nurodė, kad 2016 m. vasario 15 d. gavo ieškovės skundą dėl gretimame sklype vykdomos naujos statybos, 2016 m. birželio 26 d. buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, 2016 m. birželio 29 d. surašytas statybos patikrinimo aktas, kuriuo nustatyta, kad vykdomi statybos darbai atitinka rekonstravimo projekto sprendinius. Trečiasis asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį prašė civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra ir nurodė, kad atsakovui I. J. 2015 m. birželio 4 d. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių duomenų ir/ar rašytinių įrodymų, kad būtų nustatyta statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros pažeidimai ir/ar statybos, vykdomos pagal išduotą dokumentą, neatitikimai.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies: ieškovei iš atsakovų I. J. ir G. V. priteista 58,75 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 13,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovams G. V. ir I. J. iš ieškovės priteista po 175,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš ieškovės priteistas turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas teismas įskaitė į atsakovų bylinėjimosi išlaidas ir galutinai atsakovams G. V. ir I. J. priteisė iš ieškovės po 140,67 Eur. Teismas ieškovės pagalbinio ūkio paskirties pastato-garažo sienų griuvimą įvertinto kaip techninę avariją, kuri buvo nulemta atsakovų sklype vykdomų darbų, t. y. duobės pamatams iškasimo, ko pasėkoje birus gruntas-smėlis nuslinko į duobę, o ieškovės statinio sienos nugriuvo. Teismas sprendė, kad atsakovai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o jų veiksmai dėl 2016 m. vasario 11 d. įvykio pasekmių atitinka CK 6.246 straipsnyje numatytą neteisėtų veiksmų sampratą. Nors dėl įvykio ieškovė neteko dalies savo turto, tačiau natūroje įsitikinus esama faktine situacija, spręsta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastato-garažo siena sprendimo priėmimo dieną atsakovų lėšomis yra visiškai atstatyta, o atlikus pilną apdailą sienos būklė bus pagerinta. Teismas sprendė, kad šiuo metu ieškovei nėra neatlygintos žalos, todėl šioje dalyje reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė. Teismas vertino, kad ieškovės betoninių plytelių takas faktiškai buvo paklotas atsakovų sklype, todėl sprendė, kad nepaisant to, kad jis buvo sugadintas, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą už tako atstatymo darbus, o atsakovams nėra prievolės mokėti už plytelių suklojimo darbus, tačiau atsakovai privalėjo išsaugoti ieškovei priklausančias betonines plyteles ir jas grąžinti ieškovei. Teismas, spręsdamas žalos dydžio klausimą, įvertino, kad ieškovės plytelės buvo nenaujos ir nusidėvėjusios, ir atsižvelgė į viešoje erdvėje-internete nurodytas plytelių kainas bei kokia dalis kainos statybos dabų vertėje paprastai sudaro statybinės medžiagos. Teismas sprendė, kad ieškovės sumokėta kaina UAB „Verbitas“ už sąmatos sudarymą yra iš dalies pagrįsta, t. y. dalyje už betoninių plytelių tako atstatymo darbus ir medžiagų apskaičiavimą. Dėl išlaidų antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą teismas pasisakė, kad atsakovai neturėjo galimybės paslėpti padarytos žalos fakto ir ieškovei nebuvo jokios būtinybės iš antstolės pirkti faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugą, tačiau ieškovė turėjo rinkti įrodymus, todėl pagrįsta ir protinga ieškovės išlaidų suma laikė 10,00 Eur. Dėl išlaidų už UAB „Kardiolita“ atliktus širdies tyrimus, teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad ieškovės sveikatos būklė nėra gera, tačiau ji nebuvo gera ir iki 2016 m. vasario 11 d. įvykio, tuo tarpu ieškovė nėra pateikusi teismui medicininių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovės sveikatos būklę iki 2016 m. vasario 11 d.. Be to, teismas nurodė, kad įvykio metu turtinė žala buvo padaryta išskirtinai turtiniam objektui (ūkiniam pastatui), todėl žala sveikatai nebuvo ir negalėjo būti padaryta. Teismas taip pat sprendė, kad nėra įrodyta ir ieškovei kilusi neturtinė žala. Teismas atsižvelgęs, kad atsakovai J. U., K. V. ir R. V. nėra gretimo sklypo savininkai, jie veikė pagal užsakovų nurodymus, t. y. pagal žodinę sutartį atliko griovimo, statybų darbus, jų nepripažino kaimyninio sklypo ar statinių valdytojais, todėl iš jų atžvilgiu ieškovės reikalavimus atmetė.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovė Z. B. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar atsakovai išvis turėjo teisę atlikti statybos darbus, t. y. griauti dalį ūkinio pastato, kuris buvo sublokuotas su ieškovės ūkiniu pastatu bei sudarė vieningą statinį, ir kasti rūsiui duobę, sunaikinant pastato pamatus. Atlikti darbai nebuvo suderinti su ieškove ir yra neteisėti. Atsakovai neturėjo teisės atlikti projekte nenumatytų darbų – griauti ūkinio pastato ir kasti rūsiui duobę, kuriuos atliekant ir buvo apdaryta žala ieškovės turtui. Gretimame sklype buvo vykdoma nauja statyba, kuriai ieškovė, kaip sublokuoto ūkinio pastato dalies savininkė sutikimo nėra davusi, 2014 m. liepos 24 d. pasirašytas sutikimas tik dėl gretimame sklype esančio ūkinio pastato rekonstravimo, dalį jo ploto pritaikant komercinei paskirčiai. Toks sutikimas negali būti traktuojamas kaip sutikimas faktiškai atliktiems darbams. Atsakovai pažeidė Statybos įstatymo nuostatas, atliko neteisėtus veiksmus, kuriuos draudžia įstatymas ir būtent dėl šių neteisėtų veiksmų jie solidariai privalo atlyginti ieškovei žalą deliktinės atsakomybės pagrindu – CK 6.246 straipsnis. Atsakovų neteisėtais veiksmais padaryta žala negali būti traktuojama kaip techninė klaida, kadangi tokie darbai išvis negalėjo būti atliekami, nes nebuvo numatyti projekte, o pastato ardymo ir kasimo darbai buvo atliekami keletą dienų, matėsi, kad žalos kaimyniniam pastatui nebus išvengta. Neaišku kaip ir kokiu būdu buvo atlikta ieškovės ūkinio pastato apžiūra, kokie įrodymai patvirtina, kad žala pilnai pašalinta, siena atstatyta, o garažo sutvirtinti nereikia. Priimtas sprendimas, yra grindžiamas įrodymais, kurie buvo rinkti paties teisėjo asmeniškai ne teismo posėdyje, nedalyvaujant bylos dalyviams, dėl ko buvo pažeistos procesinės teisės normos, teisėjas buvo šališkas, pažeidė ieškovės teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Byloje nėra objektyvių neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės pateikta ūkinio pastato sutvarkymo po apgriovimo reikalingų darbų sąmata yra neteisinga ar nepagrįsta, todėl pirmosios instancijos teismas ja privalėjo vadovautis, nustatant nuostolių dydį, o taip pat atlyginti išlaidas už sąmatos sudarymą. Nepagrįstai atmesti reikalavimai ir dėl kitų ieškovės turėtų išlaidų, susidariusių dėl antstolės aplinkybių konstatavimo, atlikus UAB „Kardiolita“ širdies tyrimus, taip pat nepagrįstai spręsta, jog ieškovė neįrodė ir neturtinės žalos dydžio. Atsiliepimu į ieškovės Z. B. apeliacinį skundą atsakovai G. V. ir I. J. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir priimti naują sprendimą, o likusioje dalyje palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Pastatus jungianti sugriuvusi ir šiuo metu atstatyta siena yra atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kaip ir beveik visas betoninis plytelių takas, ką pripažįsta ir pati ieškovė. Nugriuvusi siena buvo pilnai atstatyta, po ja įrengtas tvirtas pamatas, padidintas pastatus jungiančios sienos storis, jos šiluminė varža, pagerintos kitos savybės. Pagal statybų technologinį eiliškumą atlikus kitus darbus, bus pilnai sutvarkyta ir betoninio tako dalis. Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pareigūnai jokių pažeidimų nenustatė, t. y. vykdomi statybos darbai atitinka rekonstravimo projekto sprendinius, o ieškovė statybos teisėtumą kontroliuojančių pareigūnų sprendimų neskundė, sutiko, kad ( - ), vykdomi statybos darbai atitinka projekto sprendinius. Pagrįstai spręsta, kad ieškovei nėra neatlygintos žalos, todėl nėra pagrindo taikyti ir civilinę atsakomybę. Tuo tarpu statinys, kaip vertybė yra žemesnėje vertybių hierarchijos pozicijoje negu žmogaus gyvybė ar sveikata. Nėra pagrindo turtinės žalos atsiradimą sieti su ja lydinčia neturine žala. Priešingu atveju būtų išplėsta civilinės atsakomybės apimtis. Apeliaciniu skundu atsakovai G. V. ir I. J. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad atsakovai byloje yra patyrę iš viso ne 700,00 Eur, o 721,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, pirmosios instancijos teismas, 50 procentų sumažindamas bylinėjimosi išlaidų dydį, nenurodė jokių motyvų, kuo remiantis jų turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo sumažintos, kadangi prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma advokato teisinei pagalbai apmokėti net neviršijo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Atsiliepimu į atsakovų G. V. ir I. J. apeliacinį skundą ieškovė Z. B. prašo jį atmesti, Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad byloje tenkinus jos pateiktą apeliacinį skundą, bus tenkintas jos ieškinys, o atsakovų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestas. Atsakovų pateiktame apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, melagingai teigiama, kad pati ieškovė kalta dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Byloje kilo ginčas dėl pastato, kurį rekonstruojant buvo pažeistas kaimyniniame sklype esantis ieškovės statinys, savininko atsakomybės už kitų asmenų turtui padarytą žalą, dėl šios žalos dydžio nustatymo. Byloje nustatyta, kad 2016 m. vasario 11 d. dėl sklype, priklausančiame atsakovams nuosavybės teise, vykdomų statybos darbų buvo apgadintas ieškovei priklausantis pagalbinis ūkio paskirties pastatas-garažas, kurio unikalus Nr. ( - ). Ieškovės pagalbinio ūkio paskirties pastato-garažo sienų griuvimą pirmosios instancijos teismas įvertintino kaip techninę avariją, kuri buvo nulemta atsakovų (kaimyniniame) sklype vykdomų darbų, t. y. duobės pamatams iškasimo, dėl ko birus gruntas-smėlis nuslinko į duobę, o ieškovės statinio sienos nugriuvo. Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas dėl atsakovų atsakomybės, pirmosios instancijos teismas atsakovų veiksmus pagrįstai įvertintino kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą, todėl dėl atsakovų atsakomybės sprendė vadovaudamasis bendrais deliktinės atsakomybės nustatymo pagrindais (pvz., žr. LAT 2010 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010). Ginčas, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, byloje nekyla, nagrinėjamoje byloje yra svarstytinas klausimas tik dėl iš atsakovų priteistino žalos dydžio. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis nustatomas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (LAT 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti (LAT 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Nagrinėjamoje byloje šalių paaiškinimais yra nustatyta, kad ginčo statinys yra iš dalies atstatytas. Byloje pateikta sąmata ieškovė įrodinėjo, kiek kainuoja darbai ir medžiagos, reikalingi pilnai atkurti statinį. Byloje pateiktos nuotraukos, faktinių aplinkybių protokolas, ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateikti duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, įgalina išvadai, kad statinio atkūrimui buvo reikalinga ne tik atstatyti sienas, bet ir įrengti stogo dangą, atkuri plytelių taką. Ieškovė, pripažindama, kad statinys iš dalies yra atstatytas, įrodinėja, jog iki statinio buvusios būklės atkūrimo reikia atlikti darbus, nurodytus UAB „Varbitas“ sudarytoje lokalinėje sutvarkymo po apgriovimo sąmatoje. Minėtoje sąmatoje pagal 2016 m. birželio mėn. kainas detaliai išvardinti reikalingi statinio atstatymo darbai, reikalingos medžiagos. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodinėjimo taisyklių tinkamas taikymas apima tinkamą įrodinėjimo naštos paskirstymą tarp šalių, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, pagal kurį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai reiškia, kad teigiančioji šalis turi įrodyti savo teiginius. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktoje UAB „Varbitas“ sudarytoje lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai atitinka byloje surinktuose įrodymuose nurodytų ieškovės statinio sugriovimo metu statiniui padarytų nuostolių atstatymą į pradinę padėtį, tai yra susiję su stogo dangos įrengimo, fasadų suvienodinimo, sienų tvirtinimo, dažymo ir plytelių tako įrengimo darbais. Pirmosios instancijos teismas ieškovės pateiktą rašytinį įrodymą vertino prieštaringai: pripažino tinkama įrodinėjimo priemone, patvirtinančia ieškovės patirtą žalą, tačiau padarė išvadą, kad ieškovės statinio sienos yra visiškai atstatytos ir būtinybės atlikti sąmatoje nurodytus darbus nėra. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra prieštaringa, kadangi patys atsakovai pripažino (CPK 187 straipsnis), tiek ir pats teismas sprendė, kad statinys pilnai nėra atkurtas ir yra būtinybė ateityje atlikti papildomus statinio atkūrimo darbus. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada dėl statinio būklės nustatymo natūroje ir būtinybės atlikti atkūrimo darbus grindžiama CPK nenumatyta įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnis). Minėta, kad aplinkybė, jog ieškovei dėl statinio sugriovimo tikrai yra padaryta žala, yra nustatyta ir dėl to ginčo nėra. Teisminis ginčas patvirtina, kad ieškovės netenkina atsakovų siūlomas žalos atlyginimo būdas – ateityje pilnai atkurti statinio būklę, ieškovė pasirinktu savo teisių gynimo būdu pati siekia atlikti darbus ir pateikė, jos vertinimu, šių darbų apimtį patvirtinantį įrodymą (CPK 197 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, sąmatoje nurodžius medžiagas, darbus, jų kainas reikalingas atkurti statiniui, atsakovai, pripažinę būtinybę ateityje atlikti statinio atkūrimo darbus, nesutikdami su ieškovės teiktoje įrodinėjimo priemonėje pateiktais duomenimis, turėjo atitinkamomis įrodinėjimo priemonėmis pareigą paneigti, kad sąmatoje nurodyti darbai nėra susiję su statinio atstatymu ar aplinkos sutvarkymu, kad kaina nėra reali. Atsakovai nepateikė jokio šių galimų nuostolių dydžio įvertinimo, nepateikė jokių duomenų, galinčių paneigti ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodytų darbų ir jų kainų pagrindimą. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovės statinys yra visiškai atstatytas ir nepagrįstai ieškovės pateikto įrodymo nepripažino tinkama įrodinėjimo priemone, patvirtinančia ieškovei padarytos 1193.89 Eur žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai, kad ieškovė patyrė išlaidas, susijusius su žalos fakto konstatavimu ir dydžio nustatymu. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju ieškovės prašomos priteisti išlaidos nebuvo būtinos ar jos yra per didelės. Bylos eiga įgalina spręsti, kad žala padaryta atsakovų statybos darbams pasitelktų asmenų, kurie ieškovei nebuvo žinomi, veiksmais, tarp šalių kilo ginčas dėl žalos dydžio, įvykus įvykiui šalys geranoriškai dėl žalos atlyginimo nesusitarė, nes ieškovės netenkino žalą padariusių asmenų pasirinktas žalos atlyginimo būdas. Teisėjų kolegija pažymi, jog teisiniuose santykiuose faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei sąmata yra įrodinėjimo priemonės, kurių paskirtis – padėti nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, antstolio surašytas įstatymų nustatyta tvarka, laikomas rašytiniu įrodymu. Byloje pateikta sąmata atitinkamai taip pat vertintina kaip rašytinis įrodymas, sudarytas asmens, turinčių specialių žinių statybos srityje. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes negalima vertinti ieškovės išlaidų dėl papildomų dokumentų rinkimo kaip nebūtinų ar nepagrįsto išlaidavimo. Taigi šios papildomos išlaidos buvo būtinos, jos susijusios su civiline byla, iš esmės jų patyrimą lėmė pati bylos eiga, įrodinėjimo procese kylantys neaiškumai, todėl apeliantės reikalavimas priteisti šių įrodymų rinkimo išlaidas atitinkamai 60,50 Eur už sąmatos parengimą bei 224,60 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą yra pagrįstas. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką. Taigi, neturtinė žala atlyginama įstatymuose numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta ribojimo priteisti neturtinę žalą, tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-294/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2006, ir kt.). Pažymėtina, kad įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra ieškovės pareiga (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos faktą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, formuojama teismų praktika, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Ieškovė taip pat įrodinėjo, jog turėjo daug nepatogumų, patyrė didelį stresą ir įvairius išgyvenimus nugriuvus statiniui, tie išgyvenimai neigiamai atsiliepė sveikatai, tačiau iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad ieškovės širdies ritmo sutrikimai diagnozuoti nuo 2013 metų, taigi sveikatos sutrikimai atsirado anksčiau nei sugriuvo ieškovei priklausantis statinys. Pateikti medicininiai duomenys apie ieškovės sveikatos būklę neįgalina spręsti, jog sveikatos būklės tyrimas ar sveikatos sutrikimai yra susiję su įvykiu dėl atsakovų sklype vykdytų statybos darbų, todėl esant šioms aplinkybėms sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė neturtinės žalos atsiradimo fakto. Taigi, įvertinus visas bylos aplinkybes bei pateiktų įrodymų visetą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl patirtų sąnaudų tiriant sveiktos būklę ir neturtinės žalos priteisimo atmestas pagrįstai. Be to, ieškovė pareikštu teismui ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 5 procentus dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau šis ieškovės reikalavimas buvo neišspręstas. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Dėl nurodytų priežasčių, ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos (1 478,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis). Atsižvelgusi į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimas keistinas, priteistos iš atsakovų turtinės žalos suma didintina iki 1 478,99 Eur, atitinkamai paskirstant šalių byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą – padidinus apeliantei priteistinos turtinės žalos dydį, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: dokumentų kopijavimo – 4,40 Eur (t. 1, b. l. 16-17), pašto siuntimo – 2,12 Eur (t. 1, b. l. 18-19), žyminio mokesčio – 50,00 Eur (t. 1, b. l. 10-11), teisinės pagalbos – 830,00 Eur (t. 1, b. l. 12, 161, t. 2, b. l. 16), iš viso 886,52 Eur. Tuo tarpu atsakovai turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: teisinės pagalbos – 700,00 Eur (t. 1, b. l. 178-180), žyminio mokesčio – 21,00 Eur (bylos dalis, b. l. 16). Padidinus ieškinio patenkintų reikalavimų dalį iki 1 478,99 Eur sumos, ieškovės ieškinys buvo tenkintas 39,52 procentais. Ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos), todėl ieškovės naudai iš atsakovų priteistina 350,35 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų pirmosios instancijos teisme. Atmestų reikalavimų dalis šiuo atveju sudaro 60,48 procentus. Atsakovų prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl atsakovų naudai iš ieškovės priteistina 436,06 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi šalių priešpriešiniai reikalavimai yra vienarūšiai, tai taikant jų įskaitymą galutinė bylinėjimosi išlaidų suma pirmosios instancijos teisme atsakovų naudai sudaro 85,71 (436,06 Eur – 350,35 Eur), t. y. kiekvienam atsakovui po 42,86 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė yra sumokėjusi 112,00 Eur žyminio mokesčio (t. 3, b. l. 58), prašymo dėl teisinės pagalbos išlaidų ieškovė byloje nėra pateikusi. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. 39,52 procentais, jai iš atsakovų priteistina 44,26 Eur žyminio mokesčio. Tuo tarpu atsakovas I. J. yra sumokėjęs 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (t. 3, b. l. 79-80). Atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl apeliacinio skundo reikalavimus atmetus 60,48 procentais, atsakovo naudai (realiai patyrusio teisinės pagalbos išlaidas) iš ieškovės priteistina 302,40 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi šie šalių priešpriešiniai reikalavimai taip pat yra vienarūšiai, taikant įskaitymą galutinė bylinėjimosi išlaidų suma apeliacinės instancijos teisme atsakovo I. J. naudai sudaro 258,14 Eur (302,40 Eur – 44,26 Eur). Subendrinus tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose turėtas bylinėjimosi išlaidas iš viso iš ieškovės Z. B. atsakovės G. V. naudai priteistina 42,86 Eur, o atsakovo I. J. naudai priteistina 301,00 Eur (42,86+258,14 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 8,03 Eur (t. 3, b. l. 84), kurios paskirstant proporcingai tenkintų ir atmestu reikalavimų daliai, sudarytų mažesnę nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

15Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą pakeisti.

16Priteistą ieškovei Z. B., a. k. ( - ) iš atsakovų I. J., a. k. ( - ) ir G. V., a. k. ( - ) 58,75 Eur turtinės žalos sumą padidinti iki 1 478,99 Eur sumos, penkių procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (1 478,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17Iš ieškovės Z. B., a. k. ( - ) atsakovės G. V., a. k. ( - ) naudai priteisti 42,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18Iš ieškovės Z. B., a. k. ( - ) atsakovo I. J., a. k. ( - ) naudai priteisti 301,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

19Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai