Byla 3K-7-152/2010

1Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje skelbiama, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Taigi bylas nagrinėti konstitucinę teisę turi tik teisėjai, t. y. Lietuvos Respublikos piliečiai, Konstitucijos 109 straipsnio ir Teismų įstatymo VII skyriaus normų nustatyta tvarka paskirti atitinkamo teismo teisėjais. Konstitucijoje tiesiogiai neįvardijama teisėjų įgaliojimų trukmės, todėl šis klausimas yra sureguliuotas įstatymu (Teismų įstatymo 57 straipsnis). Tačiau Konstitucijoje nustatytas išsamus teisėjų atleidimo iš pareigų atvejų sąrašas (Konstitucijos 115 straipsnis). Vienas iš konstitucinių teisėjo atleidimo iš pareigų atvejų yra įgaliojimų laiko pasibaigimas (Konstitucijos 115 straipsnio 2 punktas). Teismų įstatymo 57 straipsnio tiek aktualioje, tiek pirmiau galiojusiose redakcijose nustatyta, kad asmuo į teisėjo pareigas skiriamas iki 65 metų amžiaus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 9 d. nutarime Teismų įstatymo 57 straipsnio 5 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija) nuostatą „Jeigu bylos nagrinėjimo metu pasibaigia teisėjo įgaliojimų laikas, jo įgaliojimai pratęsiami tol, kol byla bus baigta nagrinėti arba jos nagrinėjimas bus atidėtas“ įvertino kaip konstituciškai pateisinamą. Šiuo metu galiojančioje Teismų įstatymo 57 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta: „Jeigu teisėjo įgaliojimų laikas pasibaigia bylos nagrinėjimo metu, jo įgaliojimai gali būti pratęsiami tol, kol byla bus baigta nagrinėti arba jos nagrinėjimas bus atidėtas“. Taigi Konstitucinis Teismas pripažino konstituciškai pateisinamu išimtinį teisinį reguliavimą, kuriuo teisėjų įgaliojimų laikas gali būti pratęsiamas net ir pasibaigus įgaliojimų laikui.

2Įstatymu toks teisėjo įgaliojimų laiko pratęsimas nustatytas aiškiai ir išsamiai, – tol, kol byla bus baigta nagrinėti arba jos nagrinėjimas bus atidėtas. Civilinio proceso kodekso normos bylos nagrinėjimą reglamentuoja išsamiai. Bylos nagrinėjimo nepertraukiamumo reikalavimas yra ne šiaip procesinis išsireiškimas, bet vienas iš civilinio proceso principų, atskleistas ne tik CPK 16, bet ir 235 straipsnyje. Bylos nagrinėjimo nepertraukiamumo principo reikalavimas galioja ne tik pirmosios instancijos, bet ir apeliaciniam bei kasaciniam procesui (CPK 302 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis). Taigi Teismų įstatymo 57 straipsnyje yra įvardyta vienintelė procesinė situacija, pagal kurią jeigu teisėjas pradėjo nagrinėti bylą, kurios nepertraukiamas nagrinėjimas, įskaitant sprendimo priėmimą ir paskelbimą, nebus baigtas iki tol, kol teisėjui sueis 65 metai, yra konstituciškai pateisinamas bei įstatymine išimtimi nustatytas teisėjo įgaliojimų pratęsimas, viršijantis bendrąjį įgaliojimų pabaigos terminą, tačiau tik iki to laiko, kol byloje bus priimtas ir paskelbtas sprendimas arba dėl tam tikrų priežasčių jis taip ir nebus priimtas, o bylos nagrinėjimas bus atidėtas.

3Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu pripažino, kad teismų sprendimų ir nutarčių priėmimas ir paskelbimas surašius tik jų įžanginę ir rezoliucinę dalis (CPK 268 straipsnio 3 dalis, 325 straipsnio 2 dalis, 358 straipsnio 3 dalis), o tik po to – aprašomąją ir motyvuojamąją dalis, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės ir teisingumo principams. Po bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje paprastai nustatoma sprendimo, nutarties ar nutarimo paskelbimo data, kuri iki šiol, nepadarius atitinkamų CPK normų pakeitimų, orientuojama į CPK nustatytą laikotarpį, per kurį teismai turėjo galimybę sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti (CPK 269 straipsnio 1 dalis) arba per kurį apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas turėjo surašyti visą (su aprašomąja ir motyvuojamąja dalimis) nutartį ar nutarimą (CPK 325 straipsnio 3 dalis, 358 straipsnio 3 dalis). Kadangi teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas įstatyme įvardytas kaip vienas iš atvejų, kai teismas gali pradėti nagrinėti kitas bylas ir tai nelaikoma proceso nepertraukiamumo principo pažeidimu (CPK 325 straipsnio 3 dalis), tai objektyviai atsiranda galimybė kilti situacijai, kai sulaukęs 65 metų amžiaus teisėjas turi užbaigti nagrinėti (teismo posėdyje jau išnagrinėtas, tačiau dar turint surašyti ir paskelbti sprendimus, nutartis) ne vieną, bet kelias bylas.

4Apibendrintai galima pasakyti, kad pagal dabartinį teisinį reglamentavimą Konstitucijos 115 straipsnio 2 punkte nustatyto teisėjų atleidimo iš pareigų atvejis – pasibaigus įgaliojimų laikui – yra deleguotas įstatymu tai nustatyti Lietuvos Respublikos Seimui, o šis Teismų įstatyme yra tai padaręs, nustatydamas, kad asmuo į teisėjo pareigas skiriamas iki 65 metų amžiaus. Įstatyme nustatyta tik viena bendrosios taisyklės išimtis, sudarant galimybę įgaliojimus pratęsti, bet tik tokiam terminui iki kol, laikantis bylos nagrinėjimo nepertraukiamumo principo reikalavimų, bus užbaigta nagrinėti byla ar bylos, kurios (kurių) nagrinėjimo metu pasibaigia teisėjo įgaliojimų laikas. Akivaizdu, kad tokiu laikotarpiu baigiantis nagrinėti bylas teisėjas pagal savo statusą yra visavertis teisėjas. Po to, kai teisėjas sulaukia 65 metų amžiaus, pradėjimas nagrinėti kitų, iki tol šio teisėjo nenagrinėtų bylų, reiškia dabartinio teisėjų įgaliojimo laiko pratęsimo įstatyminio ir konstitucinio reglamentavimo paneigimą bei sudaro pagrindą aiškinti, jog vien nuo teisėjo subjektyvių veiksmų atlikimo (pradėtų nagrinėti bylų neišnagrinėjimo) tampa priklausomas teisėjo įgaliojimų pasibaigimo terminas. Teisėjai

5Dangutė Ambrasienė

6Česlovas Jokūbauskas