Byla 3K-7-152/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gražinos Davidonienės, Česlovo Jokūbausko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Norkūno, Sigitos Rudėnaitės ir Antano Simniškio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Revinė“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vaivorykštė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Revinė“ dėl turtinės žalos atlyginimo, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 9797,22 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų procesinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovas nurodė: 2007 m. liepos 28 d. atsakovui nuosavybės teise priklausančiame pastate ( - ) kilo gaisras; dėl jo nukentėjo ieškovui nuosavybės teise priklausantis pastatas ( - ); pastato sienoje, esančioje toje pusėje, kurioje buvo gaisras, nuo karščio suskilo 10 didelių langų (stiklo paketų) ir 5 mažesni langai (stiklo paketai), sudegė ir buvo sugadinta 9,52 m sklypus skiriančios medinės dekoratyvinės tvoros; už remonto darbus pagal rangos sutartis ieškovas rangovui UAB ,,Stiklita“ sumokėjo 19 850 Lt, o rangovui UAB ,,Šiaulių lyra“ – 1724 Lt; dalį ieškovo patirtų nuostolių pagal draudimo sutartį atlygino draudikas AB ,,Lietuvos draudimas“, išmokėdamas ieškovui 11 906,78 Lt draudimo išmoką už pastatui padarytą žalą.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

8Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 6461 Lt turtinės žalos atlyginimo, 193,83 Lt žyminio mokesčio, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 6461 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2007 m. gruodžio 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1284,75 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.

9Teismas nustatė, kad ieškovas rangovams už atliktus remonto darbus yra sumokėjęs 21 674 Lt; pažymėjo, kad ieškovas ir rangovai yra PVM mokėtojai, ir iš ieškovo nurodytos nuostolių sumos išskaičiavo PVM, kurį ieškovas kaip paslaugos pirkėjas susigrąžina iš valstybės per PVM atskaitą; nurodė, kad dalį ieškovo patirtų nuostolių atlygino draudikas, ieškovui atlygintiną nuostolių dalį sumažino draudimo išmokos dydžiu ir apskaičiavo ieškovui atlygintiną nuostolių dalį – 6461 Lt. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad jo civilinei atsakomybei netaikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio nuostatos. Teismas nustatė, kad atsakovo nuosavybės teise valdomas namas statytas 1891 metais, yra medinis; konstatavo, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad jis buvo tiek atidus ir rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis būtina, kad neįrodė, jog nėra pažeidęs jam tenkančios pareigos laikytis tokio atidaus ir rūpestingo elgesio taisyklių, kad nebūtų kitam asmeniui padaryta žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, padarė išvadą, kad atsakovo valdomas negyvenamasis namas ne tik nebuvo tinkamai prižiūrimas, bet į jį be jokių kliūčių galėjo patekti pašaliniai asmenys, kurie, atsakovo teigimu, sukėlė gaisrą. Sutikęs su atsakovo teiginiais, kad ne jis sukėlė gaisrą, teismas pažymėjo, kad tai neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės ieškovui. Analizuodamas priežastinį ryšį, teismas sprendė, kad atsakovo elgesys buvo pakankama priežastis žalai atsirasti. Nurodęs, kad atsakovas namą įsigijo 2007 m. balandžio 25 d., kad jame per neilgą laikotarpį kilo trys gaisrai, o 2007 m. lapkričio 30 d. namas su priklausiniais buvo nugriautas, teismas padarė išvadą, kad atsakovui ne tik buvo gerai žinoma statinio būklė, bet ir jo keliamas pavojus aplinkiniams. Teismas konstatavo, kad atsakovo veiksmai neatitiko ir teisės aktų keliamų reikalavimų – Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2005 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T-60 patvirtintų Šiaulių miesto teritorijoje esančių statinių naudojimo ir priežiūros taisyklių 37 ir kt. punktų, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 15 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422 patvirtinto STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ 9.6.2 papunkčio, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 26 punkto ir kitų teisės aktų.

10Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 20 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovo ieškovui 193,83 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą, 2596 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, 8,25 Lt išlaidų, turėtų už dokumentų kopijavimą ir valstybei – 7,08 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

11Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju spręstinas deliktinės civilinės atsakomybės atsakovui taikymo klausimas remiantis CK 6.266 straipsnio pagrindu, bet ne bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos; kad statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis).

12Teisėjų kolegija, remdamasi Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 15 punkto, aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422 patvirtinto STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ 9.6.2 papunkčio, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 26 punkto, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2005 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T-60 patvirtintų Šiaulių miesto teritorijoje esančių statinių naudojimo ir priežiūros taisyklių 37 punkto nuostatų sistemine analize, padarė išvadą, kad atsakovas, būdamas pastato, kuriam įvyko gaisras, savininkas, neįvykdė pareigos rūpintis pastatu taip, kad jame nebūtų jokių trūkumų, keliančių grėsmę gaisrui kilti. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų šiame pastate įrengęs žmonių įspėjimo ir gaisro gesinimo sistemas, ar būtų ėmęsis kitų priemonių, kad apsaugotų statinį nuo galimų neigiamų padarinių. Teisėjų kolegija kritiškai vertino atsakovo teiginį, kad statinio ekonomiškai pagrįsta naudojimo trukmė jau buvo pasibaigusi; padarė išvadą, kad, pirkdamas pastatą ir investuodamas lėšas, atsakovas tikėjosi ekonominės naudos. Teisėjų kolegija nurodė, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 41-1-0585-07 matyti, jog 2007 m. gegužės mėn. atsakovo direktoriui buvo žinoma, kad kažkas ardo bendrovės įsigytą pastatą, jis kreipėsi į policijos pareigūnus, tačiau duomenų, kad atsakovas būtų buvęs tiek atidus ir rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis būtina, byloje nėra. Pastatas dar ik gaisro buvo be langų, teritorija neaptverta.

13Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje nustatytas netiesioginis priežastinis ryšys tarp žalos ir atsakovo neveikimo, nes ieškovui padaryta žala yra atsakovo pastate buvusių trūkumų ir dėl jų kilusio gaisro rezultatas (CK 6.247 straipsnis). Aplinkybė, kad asmenys, kurie galėjo sukelti gaisrą, nenustatyti, nagrinėjamo ginčo atveju neturi reikšmės, nes atsakovui pareiga atlyginti žalą atsiranda be kaltės CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu. Byloje nenustatyta CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų aplinkybių, kurios šalintų atsakovo, kaip pastato savininko, atsakomybę. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CK 6.253 straipsnio 4 dalies nuostatų dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės, kai nuostoliai atsiranda dėl trečiojo asmens veiklos, ir pažymėjo, kad ši nuostata taikoma tik tada, kai atsakovas pagal įstatymą ar sutartį neprivalo atsakyti už trečiojo asmens veiksmus, o šiuo atveju įstatyme nenustatyta atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).

14Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia atsakovo argumentus, jog gaisras galėjo kilti dėl to, kad, ieškovui statant pastatą ( - ), buvo nesilaikyta minimalių priešgaisrinių atstumų reikalavimų.

15III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 20 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

171. Civilinė byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Lietuvos Respublikos Prezidentas 2009 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 1K-1766 pratęsė Šiaulių apygardos teismo teisėjos L. T. įgaliojimus, kol bus išnagrinėtos konkrečios bylos, tačiau šiame dekrete tarp išvardytų bylų nebuvo nurodyta ši byla (Nr. 2A-337-40/2009). Taigi skundžiama nutartis negalioja dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo, nustatyto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-537/2009, jau yra pasisakęs, kad teisėja L. T. negali dalyvauti bylų nagrinėjimo procese, jeigu tos bylos nenurodytos Prezidento 2009 m. balandžio 2 d. dekrete Nr. 1K-1766, o jos dalyvavimas laikytinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

192. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.266 straipsnio nuostatas. Pagal šį straipsnį statinio savininko civilinės deliktinės atsakomybės pagrindas yra statinio trūkumai. Tik esant reikšmingam trūkumui ir įrodžius neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio sąlygų buvimą, yra teisinis pagrindas priteisti iš statinio savininko patirtą žalą.

20Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, teismui išreikalavus ir susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, buvo nustatyta labai svarbi faktinė aplinkybė, kad gaisro kilimo priežastis yra neteisėti trečiojo asmens veiksmai. Ieškovas neįrodė, o teismai neatskleidė priežastinio ryšio tarp statinio trūkumo ir kilusio gaisro padarinių. Atsakovas buvo pašalinęs visas galimas gaisro kilimo priežastis; buvo atjungęs name elektrą, šilumą, o dėl benamių savivaliavimo kreipėsi į policijos pareigūnus. Byloje nesurinkta įrodymų, kad atsakovui priklausęs namas būtų turėjęs trūkumą, sukėlusį gaisrą, ir kad tai turėjo įtakos ieškovo patirtai žalai. Priežastinis ryšys yra tik tarp nenustatyto asmens nusikalstamos veikos, atsakovui priklausiusio namo padegimo ir ieškovo patirtos žalos. Taigi atsakovo civilinė atsakomybė negali atsirasti ne tik CK 6.266 straipsnio, bet ir kitais pagrindais.

21Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009 suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Iš išaiškinimų, išdėstytų šioje nutartyje, galima daryti išvadą, kad CK 6.266 straipsnyje nurodytu teisiniu pagrindu civilinė deliktinė atsakomybė statinio savininkui gali kilti tik ginčo metu identifikavus konkretų trūkumą, dėl kurio atsirado žala.

22IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

23Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašė, jeigu būtų nuspręsta, kad nėra absoliutaus teismo nutarties negaliojimo pagrindo, kasacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo 1210 Lt išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

241. Pripažinus, kad yra absoliutus apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas, apeliacinės instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta, byla grąžinta apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tačiau yra pagrindas manyti, kad, patenkinus kasacinį skundą ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, būtų atidėtas galutinio procesinio sprendimo šioje byloje priėmimas ir sulėtėtų teisingumo vykdymo procesas.

252. Teismai tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Teismai pagrįstai pripažino, kad yra visos sąlygos kasatoriaus civilinei atsakomybei – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala; kad kasatorius neužtikrino jam nuosavybės teise priklausančio pastato tinkamos priežiūros ir eksploatacijos, dėl ko kilo gaisras. Teismai tinkamai aiškino ir taikė CK 6.266 straipsnio 1 dalį. Kasatorius ,,trūkumo“ sąvoką siekia susiaurinti iki daikto fizinio defekto. Šiuo atveju žala atsirado dėl atsakovo pastato ,,kitokių trūkumų“ CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, nes pastatas buvo neprižiūrėtas, apleistas, jame lankėsi pašaliniai asmenys, o kasatorius nesiėmė adekvačių priemonių tinkamai pastato būklei palaikyti, trečiųjų asmenų patekimui į pastatą užkirsti. Kasatoriaus nurodyta aplinkybė, kad jis kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl to, kad į pastatą įsibrovė pašaliniai asmenys, nėra pagrindas kasatorių atleisti nuo civilinės atsakomybės.

26Kasatorius, siekdamas, kad nebūtų taikomas CK 6.266 straipsnis, turėtų įrodyti bent vieną iš CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių – force majeure, nukentėjusiojo tyčią ar didelį neatsargumą.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28Dėl neteisėtos teismo sudėties kaip absoliutaus apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindo

29Kasatorius teigia, kad bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo neteisėta teismo sudėtis, nes teisėjos L. T. įgaliojimai Respublikos Prezidento 2009 m. balandžio 2 d. dekretu nebuvo pratęsti. Šie kasatoriaus argumentai yra nepagrįsti.

30Viena iš konstitucinės asmens teisės kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis) įgyvendinimą užtikrinančių garantijų yra reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas. Šio reikalavimo turinį sudaro ne tik įstatyme įsakmiai išvardyti atvejai, kai teisėjui neleidžiama pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas (CPK 71 straipsnis) arba egzistuoja pagrindas nušalinti (nusišalinti) nuo bylos nagrinėjimo (CPK 64-66 straipsniai). Nebus teismo teisėta sudėtis, jeigu bylą išnagrinės (dalyvaus jos nagrinėjimo procese) teisėjas, kurio įgaliojimai bus pasibaigę, arba teisėjas, sulaukęs įstatyme nustatyto pensinio amžiaus (Konstitucijos 115 straipsnio 2 punktas).

31Nagrinėjamos bylos atveju viena iš bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusios teisėjų kolegijos teisėjų buvo teisėja L. T., kuriai ( - ) sukako 65 metai. Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 1K-1766 teisėjos L. T. įgaliojimai buvo pratęsti, kol bus išnagrinėtos šios bylos: Nr. 2-37-40/2009, Nr. 2-93-40/2009, Nr. 2-128-40/2009, Nr. 2-66-40/2009, Nr. 2-205-40/2009, Nr. 2-318-40/2009 ir Nr. 2-413-40/2009. Dekretas įsigaliojo 2009 m. balandžio 14 d.

32Nagrinėjamoje byloje Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurios sudėtyje buvo teisėja L. T., nutartį apeliacine tvarka priėmė 2009 m. spalio 20 d., t. y. tuo metu, kai Respublikos Prezidento 2009 m. balandžio 2 d. dekretu jai buvo pratęsti teisėjo įgaliojimai, tačiau ši byla Dekrete nenurodyta.

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 30 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. ir 2007 m. spalio 22 d. nutarimų nuostatas, susijusias su teisėjo įgaliojimais.

34Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 30 d. sprendime, be kita ko, išaiškino, kad teisėjas savo įgaliojimų pratęsimo laiku gali vykdyti teisingumą kaip visavertis teisėjas (inter alia būti teisėju, teisėju pranešėju, kolegijos nariu) ir kitose bylose, kurios jam buvo paskirtos nagrinėti po to, kai jo įgaliojimai buvo pratęsti. Konstitucinis Teismas taip pat išaiškino, kad teisėjas, kurio įgaliojimai yra pratęsti, gali vykdyti teisingumą kaip visavertis teisėjas (inter alia būti teisėju, teisėju pranešėju, kolegijos nariu) ir kitose bylose (kurios jam buvo paskirtos nagrinėti po to, kai jo įgaliojimai buvo pratęsti) tik tol, kol bus baigtos nagrinėti Respublikos Prezidento dekrete nurodytos bylos, kurios nebuvo baigtos nagrinėti tuo metu (tą dieną), kai jo įgaliojimai buvo pratęsti. Viena Dekrete nurodytų bylų – Nr. -93-40/2009, kurios numeris 2010 metais pakeistas į Nr. 2-40-40/2010 (UAB „Stogų ir sienų sistemos“ administratorius UAB „Valdsita“ v. J. U.), užbaigta 2010 m. sausio 27 d. priimtu sprendimu (duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko). Tuo tarpu kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nutartį priėmė 2009 m. spalio 20 d. Taigi ši kasacine tvarka apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta dar esant neišnagrinėtai Dekrete nurodytai bylai.

35Respublikos Prezidento 2010 m. sausio 28 d. Nr. 1K-277 dekretu teisėja L. T., pasibaigus įgaliojimų laikui, atleista iš Šiaulių apygardos teismo teisėjo pareigų. Šis dekretas įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 29 d. Kasacinis teismas daro išvadą, kad pagal Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimo išaiškinimą teisėja L. T. turėjo Konstitucijoje įtvirtintus teisėjo įgaliojimus vykdyti teisingumą ir nagrinėti šią bylą, todėl konstatuotina, jog bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo teisėta teismo sudėtis ir nėra CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto absoliutaus pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

36Dėl šalių santykių teisinio kvalifikavimo

37Pirmosios instancijos teismo sprendime pateikta prieštaringų argumentų dėl atsakovo civilinės atsakomybės. Vienu atveju šis teismas daro išvadą (sprendimo 5 lapo 3 pastraipa), kad taikytinos CK 6.266 straipsnio nuostatos. Kartu šis teismas nustato ir vertina bendrosios deliktinės atsakomybės sąlygas, t .y. neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsnis), priežastinio ryšio (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.248 straipsnis), buvimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais teismo argumentais iš esmės sutiko. Tačiau šie teismai teisiškai neteisingai kvalifikavo šalių santykius.

38Pagal CK 6.266 straipsnį, reglamentuojantį statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, be kita ko nustatyta, kad tokiomis žalos aplinkybėmis gali būti žalos atsiradimas dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tik esant šioms aplinkybėms pastato savininkas (valdytojas) atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą. Įstatymo nuostata dėl civilinės atsakomybės netaikymo taip pat negali būti aiškinama atskirtai nuo joje išvardytų žalos padarymo būdų. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai). Tokia išvada atitinka ir teismų formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Riviva“, kooperatinė bendrovė „Alytaus prekyba“, bylos Nr. 3K-3-554/2007; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, valstybės įmonė „Automagistralė“, bylos Nr. 3K-3-62/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B.–W., A. U. W., R. B. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009). Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių santykius teismai nepagrįstai kvalifikavo remdamiesi CK 6.266 straipsnio 1 dalimi.

39Dėl civilinės atsakomybės už pastate kilusį gaisrą kvalifikavimo

40Minėta, kad teismai konstatavo, jog atsakovui nuosavybės teise priklausančiame pastate kilo gaisras ir dėl jo ieškovas, gretimo pastato savininkas, patyrė nuostolių. Iš teismo nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad gaisro kilimo nelėmė CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyti žalos atsiradimo būdai. Iš to darytina išvada, kad žala ieškovui padaryta ne CK 6.266 straipsnio 1 dalyje kuriuo nors nustatytu būdu, bet kitu, šioje įstatymo normoje nenustatytu būdu – gaisru, kilusiu pastato viduje. Pažymėtina, kad teismai, taikydami CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. deliktinę atsakomybę be kaltės, taip pat aiškino ir vertino visas deliktinės atsakomybės sąlygas. Teismai konstatavo, kad yra atsakovo neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir žalos bei kaltė (CK 6.246–6.248 straipsniai).

41Gaisras, kilęs (sukeltas) ieškovui nuosavybės priklausančiame pastato viduje, nebuvo ta jėga, kuri vertintina kaip nenugalima CK 6.253 straipsnio 2 dalies prasme, nes šiuo atveju jis nebuvo neišvengiamas ir atsakovo nekontroliuojamas bei nepašalinamas. Jis taip pat nebuvo ir negalėjo būti nenumanomas, nes teismai konstatavo, kad kiti asmenys galėjo be didesnių kliūčių patekti į pastatą. Gaisras kaip nenugalima jėga gali būti pripažintas esant tam tikroms aplinkybėms. Tai konstatuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Molesta“, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai, bylos Nr. 3K-3-370/2010. Aplinkybių, kurios leistų gaisrą, kilusį (sukeltą) atsakovui nuosavybės teise priklaususiame pastate, teismai nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad gaisras kilo ne dėl nenugalimos jėgos.

42Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pastate per neilgą laikotarpį kilo trys gaisrai, o dėl paskutinio sukelto gaisro ieškovui buvo padaryta žala. Teismai, remdamiesi ir kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad atsakovas, kaip pastato savininkas, nevykdė pareigos tinkamai rūpintis pastatu, konkrečiai – gaisro kilimo metu galiojusio Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 15 punkto bei poįstatyminių aktų nustatytų reikalavimų. Atsakovas taip pat nevykdė bendro pobūdžio pareigos su pastatu elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. taip, kad jo pastate nebūtų sukeltas gaisras. Pastato, kurio patalpoje kilo gaisras, savininkas turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų. Taigi galima konstatuoti, kad gaisro priežastį turi įrodyti savininkas, kurio pastate kilo gaisras, ir kad ta gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio. Šiuo atveju reikšminga ir kita aplinkybė, t. y. tai, kad kasatorius buvo verslininkas. Tai reiškia, kad jis turėjo aukštesnio lygio supratimą, kaip turi būti elgiamasi su pastatu, į kurį be kliūčių patekdavo pašaliniai asmenys. Kasatorius neįrodė, kad tinkamai naudojo pastatą, todėl taip pat atmestini kasacinio skundo argumentai, jog, kilus gaisrui dėl trečiųjų asmenų veiksmų, jam neturi būti taikoma civilinė atsakomybė. Plačiau dėl teismų nustatytų aplinkybių, kuriomis remiantis konstatuota atsakovo kaltė dėl ieškovui padarytos žalos, kasacinis teismas nepasisako, nes tai yra fakto klausimai. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus ir nesprendžia fakto klausimų, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

43Kasacinis teismas konstatuoja, kad teismai, teisingai nustatę bylos aplinkybes ir įvertinę įrodymus, nepagrįstai taikė civilinę atsakomybę pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad tik netinkamas teisės normos nurodymas, kai tai neturėjo įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui, nėra pagrindas naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, nes įstatymo draudžiama naikinti teismo sprendimą formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis), pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. ir UAB „Kriptonika“ v. I. D., A. D., V. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-135/2008; 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-105/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008. Teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo panaikinimas formaliais pagrindais taip pat prieštarautų CPK 7 straipsnyje įtvirtintiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams.

44Konstatuotina, kad teismai pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes tinkamai išaiškino ir taikė bendrąsias žalos atlyginimą reglamentuojančias įstatymo normas, todėl jų priimti sprendimai paliktini galioti.

45Byloje yra pareikštos teisėjų D. Ambrasienės ir Č. Jokūbausko atskiroji nuomonė dėl absoliutaus apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindo. Jos išdėstytos raštu ir CPK 268 straipsnio 7 dalies pagrindu pridėtos prie bylos (CPK 63 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

46Dėl bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

47Ieškovas UAB ,,Vaivorykštė“ advokatui už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą sumokėjo 1210 Lt (2010 m. vasario 8 d. mokėjimo nurodymas). Nurodyta suma priteistina ieškovui iš atsakovo (CPK 98 straipsnis).

48Kasacinės instancijos teismas turėjo 57,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2010 m. spalio 7 d. pažyma. Atmetus atsakovo kasacinį skundą šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus – UAB „Revinė“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

49Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

51 Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

52Priteisti iš atsakovo UAB „Revinė“, į. k. 144919497, buveinės adresas: Tilžės g. 42-40, Šiauliai, ( - ), 1210 (vieną tūkstantį du šimtus dešimt) Lt ieškovui UAB „Vaivorykštė“, į. k. 144050881, ( - ), buveinės adresas: Vytauto g. 122, Šiauliai .

53Priteisti iš atsakovo UAB „Revinė“, į. k. 144919497, buveinės adresas: Tilžės g. 42-40, Šiauliai, ( - ), 57,85 Lt (penkiasdešimt septynis litus 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

54Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 9797,22 Lt žalos atlyginimo, 6... 6. Ieškovas nurodė: 2007 m. liepos 28 d. atsakovui nuosavybės teise... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo... 8. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nustatė, kad ieškovas rangovams už atliktus remonto darbus yra... 10. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 11. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad... 12. Teisėjų kolegija, remdamasi Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio... 13. Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje nustatytas netiesioginis... 14. Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai... 15. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 16. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo... 17. 1. Civilinė byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta... 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje... 19. 2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.266 straipsnio nuostatas. Pagal... 20. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, teismui išreikalavus ir... 21. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d.... 22. IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 23. Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašė, jeigu būtų... 24. 1. Pripažinus, kad yra absoliutus apeliacinės instancijos teismo nutarties... 25. 2. Teismai tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo... 26. Kasatorius, siekdamas, kad nebūtų taikomas CK 6.266 straipsnis, turėtų... 27. Teisėjų kolegija... 28. Dėl neteisėtos teismo sudėties kaip absoliutaus apeliacinės instancijos... 29. Kasatorius teigia, kad bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo neteisėta teismo... 30. Viena iš konstitucinės asmens teisės kreiptis į teismą (Lietuvos... 31. Nagrinėjamos bylos atveju viena iš bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusios... 32. Nagrinėjamoje byloje Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 34. Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 30 d. sprendime, be kita ko,... 35. Respublikos Prezidento 2010 m. sausio 28 d. Nr. 1K-277 dekretu teisėja L. T.,... 36. Dėl šalių santykių teisinio kvalifikavimo... 37. Pirmosios instancijos teismo sprendime pateikta prieštaringų argumentų dėl... 38. Pagal CK 6.266 straipsnį, reglamentuojantį statinių savininko (valdytojo)... 39. Dėl civilinės atsakomybės už pastate kilusį gaisrą kvalifikavimo... 40. Minėta, kad teismai konstatavo, jog atsakovui nuosavybės teise... 41. Gaisras, kilęs (sukeltas) ieškovui nuosavybės priklausančiame pastato... 42. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pastate per neilgą laikotarpį... 43. Kasacinis teismas konstatuoja, kad teismai, teisingai nustatę bylos aplinkybes... 44. Konstatuotina, kad teismai pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes tinkamai... 45. Byloje yra pareikštos teisėjų D. Ambrasienės ir Č. Jokūbausko atskiroji... 46. Dėl bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių... 47. Ieškovas UAB ,,Vaivorykštė“ advokatui už atsiliepimo į kasacinį skundą... 48. Kasacinės instancijos teismas turėjo 57,85 Lt išlaidų, susijusių su... 49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 51. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 52. Priteisti iš atsakovo UAB „Revinė“, į. k. 144919497, buveinės adresas:... 53. Priteisti iš atsakovo UAB „Revinė“, į. k. 144919497, buveinės adresas:... 54. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...