Byla 2A-1201-527/2014
Dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo (tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir A. S. M. individuali įmonė)

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (pirmininkė) ir Jolitos Cirulienės (pranešėja), sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei, Simonai Neniškytei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Sauliui Brazauskui, atsakovei B. M. Č. ir jos bei atsakovo S. Č. atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovėms M. N. ir V. L., trečiojo asmens A. S. M. individualios įmonės savininkui A. S. M., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-107-435/2014 pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovams B. M. Č., S. Č. ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo (tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir A. S. M. individuali įmonė),

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovė prašė panaikinti 2007-06-27 atsakovams S. Č. ir B. M. Č. K. miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. 38-3-GR313-332; įpareigoti atsakovus S. Č. ir B. M. Č. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. 38-3-GR313-332 atliktų statybos darbų padarinius – išardyti pertvarkytas daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) dalis ir atstatyti jas į buvusią padėtį bei priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovė yra žemės sklypo ir gyvenamojo namo ( - ) savininkė. Su ieškovės žemės sklypu besiribojančiame valstybiniame žemės sklype ( - ) yra daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame atsakovams S. Č. ir B. M. Č. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas Nr. 4. Atstumas nuo minėto daugiabučio gyvenamojo namo sienos iki ieškovės gyvenamojo namo sienos yra 4,82 m, atstumas nuo daugiabučio gyvenamojo namo balkono iki ieškovės gyvenamojo namo sienos – 3,67 m, atstumas nuo daugiabučio gyvenamojo namo sienos iki ieškovės žemės sklypo ribos – 1,42 m, o nuo daugiabučio gyvenamojo namo balkono iki ieškovės žemės sklypo ribos – 0,45 m.

52011 m. vasarą atsakovams priklausančiame bute buvo atlikti statybos ir rekonstravimo darbai, kurių metu buvo rekonstruotas balkonas, sienų konstrukcijos, iškeltas stogas, tokiu būdu padidinus pastato tūrį. Atsižvelgiant į tai, kad daugiabutis gyvenamasis namas stovi itin arti ieškovės žemės sklypo bei gyvenamojo namo, ir į tai, kad po rekonstrukcijos akivaizdžiai padidėjo pastato aukštis, ieškovei kilo abejonių, ar statybos darbai buvo atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų ir turint tokių darbų atlikimui reikalingus leidimus. 2012-02-01 ieškovės atstovas gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos skyriaus patvirtintą 2007-06-27 atsakovams išduoto statybos leidimo Nr. 38-3-GR313-332 kopiją, iš kurios matyti, kad atsakovams buvo leista atlikti buto daugiabučiame name ( - ) rekonstravimo darbus pagal A. S. M. IĮ parengtą techninį projektą. Statybos leidimas buvo išduotas rekonstravimo darbų projektui, neatitinkančiam normatyviniuose techniniuose dokumentuose nustatytų gaisrinės saugos reikalavimų ir minimalių priešgaisrinių atstumų tarp gyvenamųjų pastatų. Buto daugiabučiame name rekonstravimo techniniame projekte yra tokie gaisrinės saugos įvertinimo pažeidimai: 1) STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ 26.1.3 p. numato, kad daugiabučiai gyvenamieji pastatai yra priskiriami P.1.3 grupės statiniams, tačiau rekonstravimo techninio projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad gaisrinės saugos dalis yra parengta vieno buto sodybiniam gyvenamajam namui, priskirtinam P.1.4 statinių grupei; 2) Vadovaujantis neteisingu daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) priskyrimu vieno buto sodybiniam gyvenamajam namui, daugiabutis gyvenamasis namas buvo priskirtas I statinio ugniai atsparumo laipsniui, leidžiančiam mažesnius minimalius atstumus tarp gyvenamųjų namų; 3) Gyvenamojo namo rekonstravimo techninio projekto aiškinamojo rašto 2.3.1 p. aprašyti rekonstravimo metu planuojami atlikti darbai, tame tarpe tai, kad sienos paaukštinamos medinėmis karkasinėmis sienomis, perdanga virš suprojektuoto buto patalpų – medinė, tuo tarpu aiškinamojo rašto 1.6.1 p., numatančiame pastato konstrukcinę schemą, buvo nurodyta, kad pastato pagrindinės krūvį laikančios konstrukcijos yra „<...> gelžbetoninės surenkamos perdangos plokštės <...>“; 4) Techninio projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad naudojimo metu statinys neigiamos įtakos gretimoms teritorijoms neturės, tarp projektuojamo statinio ir gretimuose žemės sklypuose esančių statinių išlaikomi norminiai gaisriniai ir sanitariniai atstumai, tačiau atsakovai nebuvo gavę Kauno miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos sąlygų statybos projektui rengti, kas reiškia, jog buto Nr. 4 daugiabučiame name rekonstravimo techninis projektas nebuvo vertinamas priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistų; 5) Rengiant minėtą projektą, STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ gaisrinės saugos dalies 3 lentelė numatė minimalius priešgaisrinius atstumus tarp pastatų, priklausomai nuo gretimų pastatų atsparumo ugniai laipsnio, kurie varijuoja nuo minimalaus 6 m atstumo tarp gretimų pastatų, kai abiejų atsparumo ugniai laipsnis I, iki minimalaus 15 metrų atstumo tarp pastatų, kurių abiejų atsparumo ugniai laipsnis III. Kadangi atstumas nuo daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) sienos iki ieškovės gyvenamojo namo ( - ) sienos yra 4,82 m, o atstumas nuo daugiabučio gyvenamojo namo balkono iki ieškovės gyvenamojo namo sienos – 3,67 m, todėl tiek prieš rekonstravimo darbų atlikimą, tiek ir po jų atstumas tarp šių pastatų yra mažesnis negu STR nustatytas mažiausias minimalus galimas atstumas tarp pastatų. Atsižvelgiant į tai, kad iki rekonstravimo darbų atlikimo daugiabutis gyvenamasis namas buvo mūrinis, o atliekant rekonstravimo darbus ir iš esmės pertvarkius gyvenamojo namo dalį buvo naudojamas medis, t. y. degios medžiagos, laikytina, kad po rekonstravimo darbų atlikimo sumažėjo daugiabučio gyvenamojo namo atsparumo ugniai laipsnis, ir daugiabutis gyvenamasis namas negali būti priskiriamas I atsparumo ugniai laipsniui. Išduodant statybos leidimą rekonstravimo darbams pagal techninį rekonstravimo projektą atlikti bei atliekant rekonstravimo darbus tokiu būdu, kuriuo buvo sumažintas daugiabučio gyvenamojo namo atsparumo ugniai laipsnis, kai atstumas tarp daugiabučio gyvenamojo namo ir ieškovės gyvenamojo namo jau iki rekonstravimo darbų atlikimo neatitiko minimalių priešgaisrinių atstumų, iš esmės buvo pažeista STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ gaisrinės saugos dalies imperatyvios nuostatos, ieškovės ir kitų daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų interesai, o rekonstravimo techninis projektas buvo parengtas pažeidžiant LR Statybos įstatymo 4 str. 1 d. 4 p., STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ gaisrinės saugos dalį ir STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“. Imperatyvių gaisrinės saugos reikalavimų netinkamas laikymasis ir įvertinimas laikytinas ne tik ieškovės, kaip kaimyninio žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo savininkės interesų, bet ir viešojo intereso bei viešosios tvarkos pažeidimu. Rekonstravimo techniniam projektui neatitinkant privalomųjų statybos techninių dokumentų, Kauno miesto savivaldybės nuolatinė statybos komisija negalėjo rekomenduoti išduoti statybos leidimo tokio projekto vykdymui, todėl statybos leidimas, išduotas teisės aktams prieštaraujančiam statinio projektui vykdyti, vadovaujantis LR Statybos įstatymo 23 str. 29 d. 1 p., yra naikintinas, o statybos padariniai šalintini.

6Atlikus rekonstravimo darbus buvo iš esmės pažeisti ieškovės interesai: 1) Atstumas nuo daugiabučio gyvenamojo namo sienos ir atstumas nuo namo balkono iki ieškovės žemės sklypo ribos yra atitinkamai 1,42 m ir 0,45 m, t. y. iš esmės mažesnis už STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192.1 p. ir STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji namai“ 8 priedo 1 p. numatytus minimalius atstumus iki sklypo ribos; 2) Atlikus rekonstravimo darbus buvo iškeltas gyvenamojo namo Zarasų g. 36 stogas, t. y. padidintas gyvenamojo namo aukštis – atstumas po rekonstrukcijos darbų atlikimo nuo kraigo iki naujai įrengto trečiojo aukšto grindų padidėjęs 1,44 m. Atlikus rekonstravimo darbus ir padidinus daugiabučio namo aukštį bei aukštingumą be ieškovės sutikimo, buvo iš esmės pažeistos jos teisės; 3) Kauno apskrities viršininko administracija 2007-05-15 pranešime dėl sutikimo statyti / rekonstruoti gyvenamojo namo ( - ) gyvenamosios paskirties patalpas - butą Nr. 4 bei neįrengtą pastogę nurodė, kad atliekant rekonstravimo darbus neturi būti keičiamas pastato aukštingumas, t. y. didinamas gyvenamojo namo aukštų skaičius. Atliekant rekonstravimo darbus, stogas virš atsakovams priklausančio buto buvo iškeltas, iki rekonstravimo darbų atlikimo buvusioje pastogės (palėpės) patalpoje sumontuota nauja perdanga, tokiu būdu įrengtas trečiasis gyvenamojo namo aukštas, todėl tiek rekonstravimo techninis projektas, tiek ir patys rekonstravimo darbai buvo atlikti pažeidžiant Kauno apskrities viršininko administracijos nurodymus nedidinti aukštingumo; 4) Rengiant rekonstravimo techninį projektą (projekto aiškinamojo rašto 6.4 p.) buvo vadovaujamasi tuo metu nebegaliojusia (neteko galios 2004-03-05) respublikine statybos norma RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“, kuri numatė mažesnius minimalius atstumus nuo statinio iki žemės sklypo ribos negu STR 2. 02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“.

7Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, reikalavimui dėl atsakovams išduoto statybos leidimo Nr. 38-3-GR313-332 panaikinimo prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovei ginčijant administracinį aktą turi būti taikomi ABTĮ terminai. Atsakovams statybos leidimas, pagal kurį buto rekonstrukcijos darbus atsakovai pradėjo dar 2007 metais, rekonstruojamos palėpės išorės darbus baigė 2011 metais, buvo išduotas 2007-06-27, todėl ieškovei dar 2007 metais buvo žinoma aplinkybė, kad yra rekonstruojamas butas ir pastogė. Be to, 2011-09-27 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyrius pagal ieškovės 2011-09-15 skundą 2011-09-30 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kuriame dalyvavo ir ieškovė. Patikrinimo vietoje buvo nustatyta, kad rekonstrukcija vykdoma pagal 2007 metais išduotą statybos leidimą, kurį pateikė patikrinimo metu statytojai, todėl ieškovė jau 2011-09-30 privalėjo suvokti ir žinoti, kad atsakovai statybos darbus vykdė statybos leidimo pagrindu. 2011-10-14 raštu ieškovei buvo atsakyta į jos 2011-09-15 skundą, išaiškinant, kad atsakovai rekonstruoja gyvenamojo namo dalį pagal Kauno miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos patikrintą statinio projektą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto Plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus 2007-06-27 išduotą statybos leidimą Nr. 38-3-GR313-332. Kadangi ieškovės atstovas tik 2011-12-16 pareikalavo pateikti jam statybos leidimą, akivaizdu, jog ieškovė, kurią jau tuomet atstovavo advokatas, laiku nesiėmė jokių veiksmų tam, kad tinkamai apgintų savo tariamai pažeistas teises bei teisėtus interesus. Dėl ieškovės reikalavimo panaikinti statybos leidimą atsakovai nurodė, jog buto Nr. 4 rekonstrukcijos metu nebuvo keičiamas gyvenamojo namo užstatymo plotas, t. y. atstumai nebuvo nei didinami, nei mažinami, todėl buto Nr. 4 rekonstrukcija nepakeitė ar kaip nors kitaip neįtakojo atstumo, esančio nuo namo sienos iki ieškovės sklypo. Pati ieškovė nurodė, jog „atstumas tarp daugiabučio gyvenamojo namo ir ieškovės gyvenamojo namo jau iki rekonstravimo darbų atlikimo neatitiko minimalių priešgaisrinių atstumų“, tačiau jis atsirado tik todėl, kad pati ieškovė šį atstumą yra sumažinusi, kas reiškia, kad jau tuomet dėl pačios ieškovės veiksmų buvo pažeisti statybos metu galiojusio STR 2.01.04:2004 ,,Gaisrinė sauga“ pagrindiniai reikalavimai. Pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento urbanistikos ir architektūros skyriaus išduotą 2003-08-26 projektavimo sąvadą Nr. S-963 nebuvo reikalaujama gauti Kauno miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos sąlygų statybos projektui rengti. Nei rekonstravimo darbų projekte, nei statybos metu pastato aukštingumas nepasikeitė.

8Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad visi ieškovės argumentai, susiję su atstumu nuo rekonstruoto namo iki jai nuosavybės teise priklausančio sklypo, laikytini nepagrįstais ir atmestinais, kadangi techniniame projekte, pagal kurį išduotas ginčijamas statybos leidimas, nėra numatyta jokia priestatų statyba ar pastato užstatymo ploto padidinimas, kas reiškia, kad ir atstumas iki ieškovei nuosavybės teise priklausančio statinio po rekonstrukcijos nekinta, nesumažėja, ką pripažino ir pati ieškovė. Ginčijamo administracinio akto panaikinimas nesukels ieškovei jokių teisinių pasekmių. Ieškovė nepagrindė argumento, jog atliekant rekonstravimo darbus be ieškovės sutikimo buvo pažeistos jos, kaip kaimyninio žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo savininkės teisės ir teisėti interesai, nes nenurodė, koks teisės aktas statybos leidimo išdavimo metu numatė atsakovams pareigą gauti gretimai esančio žemės sklypo savininko sutikimą, rekonstruojant butą bei įrengiant pastogės patalpas daugiabučiame name. Kadangi statytojai teisės aktų nustatyta tvarka pateikė prašymą išduoti statybos leidimą su visais privalomais dokumentais, pateiktas techninis projektas suderintas Kauno miesto savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje, techniniame buto ir pastogės patalpų rekonstrukcijos projekte nebuvo numatyta mažinti atstumus iki gretimo ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bei keisti pastato užstatymo plotą, Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo pagrindo neišduoti statybos leidimo, todėl ginčijamas statybos leidimas yra teisėtas. Ieškovė nenurodė nei vieno ABTĮ 89 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių aktų panaikinimo pagrindų bei neįrodė dėl vykdomos daugiabučio gyvenamojo namo buto bei pastogės patalpų rekonstrukcijos jos teisių pažeidimo. Reikalavimui dėl atsakovams išduoto statybos leidimo Nr. 38-3-GR313-332 panaikinimo atsakovė taip pat prašė taikyti ieškinio senatį.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Kauno apylinkės teismas 2014-02-03 sprendimu (t. 3, b. l. 183–192) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 2 000 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 53,63 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovė yra žemės sklypo ir gyvenamojo namo ( - ) Kaune savininkė (t. 1, b. l. 15–18), nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ieškovė įgijusi 1993-10-14 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 10-3564 ir 2008-09-19 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu (t. 1, b. l. 18). Atsakovai butą ( - ) ir 37/100 pastogės patalpų ( - ) įsigijo 1992-08-24 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 25-2330 pagal 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374, 2003-03-09 Susitarimo ir 2006-08-17 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 7KV-5967 ir 2006-08-17 priėmimo–perdavimo akto Nr. 7KV-5968 pagrindu (t. 1, b. l. 43–45, 57–61). Antstolis V. K. 2012-02-28 konstatavo faktines aplinkybes protokole Nr. 72/12/04(t. 1, b. l. 19–21), kad atstumas nuo daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) sienos iki ieškovės gyvenamojo namo ( - ) sienos yra 4,82 m, o atstumas nuo daugiabučio gyvenamojo namo balkono iki ieškovės gyvenamojo namo sienos – 3,67 m; atstumas nuo daugiabučio gyvenamojo namo sienos iki ieškovės žemės sklypo ( - ) unikalus numeris ( - ) ribos yra 1,42 m, o nuo daugiabučio gyvenamojo namo balkono iki ieškovės žemės sklypo ribos – 0,45 m. Kauno apskrities viršininko administracija 2007-05-15 raštu (t. 1, b. l. 40) neprieštaravo, kad įstatymų nustatyta tvarka parengus projektinę dokumentaciją, gavus statybos leidimą bei kitų pastate esančių patalpų bendraturčių sutikimus, atsakovė B. M. Č. rekonstruotų pastato 3A2p gyvenamosios paskirties patalpas butą Nr. 4 bei neįrengtoje pastogėje esančias negyvenamosios paskirties patalpas. Rekonstruoti stogą, jo konstrukcijas, perplanuojant minėtas patalpas, dalį jų pritaikant gyvenamajai paskirčiai, didinant patalpų tūrį iki 10 proc. nekeičiant pastato aukštingumo ir užstatymo ploto, vadovaujantis statybą reglamentuojančiais teisės aktais, statybos techniniais reglamentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais. Visi daugiabučio gyvenamojo namo Zarasų g. 36 patalpų bendrasavininkai sutiko su atsakovų vykdoma rekonstrukcija (t. 1, b. l. 49–50, 52–56). 2007-06-27 atsakovams išduotu statybos leidimu Nr. 38-3-GR313-332 (t. 1, b. l. 23) atsakovams S. Č. ir B. M. Č. buvo leista atlikti buto daugiabučiame name ( - ) rekonstravimo darbus pagal A. S. M. IĮ parengtą techninį projektą. Kauno miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisija rekomendavo išduoti tokį leidimą atsakovams (t. 1, b. l. 26–28). Ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (toliau – Inspekcija) 2011-09-16 pateikė skundą (t. 1, b. l. 123–129), prašydama pripažinti kaimyninėje valdoje Zarasų g. 36 faktiškai atliktus statybos ir statinio rekonstravimo darbus savavališkomis statybomis bei įpareigoti pašalinti savavališkų statybos darbų rezultatą. Inspekcija 2011-09-30 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad statytojai S. Č. ir B. M. Č. rekonstruoja gyvenamojo namo dalį pagal Kauno savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos patikrintą statinio projektą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus 2007-06-27 išduotą statybos leidimą Nr. 38-3-GR313-332. Patikrinimo metu savavališkos statybos faktas nenustatytas, 2011-10-14 raštu ieškovei buvo atsakyta į jos 2011-09-15 skundą (t. 1, b. l. 129). Ieškovės atsakovas 2011-12-16 (t. 2, b. l. 6) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų skyrių su prašymu išduoti 2007-06-27 statybos leidimo Nr. 38-3-GR313-332 kopiją, šis skyrius advokato prašymą persiuntė Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriui (t. 2., b. l. 7), kuris 2012-01-31 persiuntė statybos leidimo kopiją advokatui, kurį jis gavo 2012-02-01 (t. 2, b. l. 10–13). 2012-02-27 ieškovės atstovas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyrių su prašymu išduoti dokumentų, pagal kuriuos buvo išduotas 2007-06-27 statybos leidimas Nr. 38-3-GR313-332, bylos kopiją (t. 2, b. l. 15). 2012-05-09 ieškovė kreipėsi į Kauno apskrities Priešgaisrinę gelbėjimo valdybą su prašymu nustatyti, ar statant gyvenamojo namo trečiąjį aukštą ( - ) nėra pažeisti minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp minėto namo ir ieškovei priklausančio namo. Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2012-05-21 atsakyme (t. 2, b. l. 16, 18) nurodyta, kad apžiūros metu buvo nustatyta, jog, vadovaujantis STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ p. 30 (3 lentelė), tarp pastatų adresu ( - ) ir ( - ) yra neišlaikyti minimalūs priešgaisriniai atstumai. Atsakovų rekonstrukcijos darbai buvo pradėti 2007 metų vasarą, po pertraukos tęsiami nuo 2011 metų vasaros, tame tarpe tokie akivaizdūs darbai, kaip stogo ardymas, montavimas, dengimas, šildymas, išorės sienų apšiltinimas, durų, langų montavimas, vandens latakų montavimas, kaminų mūrijimas ir pan. (t. 2, b. l. 36–56). Atsakovų pirktas statybines medžiagas 2007–2008 metais patvirtina PVM sąskaitos faktūros (t. 2, b. l. 63–70), o 2007–2009 metais – UAB Senukų prekybos centro kvitai (t. 2, b. l. 75–94). Butų rekonstrukcijos pristatant priestatą projektas (t. 2, b. l. 19–35) patvirtina tai, kad atsakovų buto rekonstrukcija atlikta ant pastatyto priestato, kuriam statyti dar 1987 m. išduotas statybos leidimas.

11Iš prijungtos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos (toliau – NTKR) teismas nustatė, kad ( - ), 1987-03-25 Kauno m. LDT VK Sprendimu Nr. 101, 1988-04-01 sutartimi ir 1988-04-01 Statybos ir architektūros Leidimu Nr. 91(Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla, b. l. 25–27) Kauno m. VK suteikė statytojui R. Š. neterminuotam naudojimui 600 kv. m žemės sklypą mūrinio vieno aukšto keturių kambarių 114,63 kv. m bendro naudojamo ploto (68,06 kv. m gyvenamojo ploto) su 22,64 kv. m ploto garažo ir 22,64 kv. m šiltnamio statybai. Į bylą pateiktas 1987 m. Genplanas R. Š. individualaus gyvenamojo namo statybai (t. 2, b. l. 73) patvirtina, kad projektas buvo derinamas 1988 metais ir dviejuose suderinimuose nurodyta, jog turi būti išlaikomas 5 metrų atstumas nuo tuo metu statomo komunalinio namo priestato. NTKR duomenimis nustatyta, kad 1993-10-14 ieškovė nusipirko vieno aukšto mūrinį su priestatu-garažu ir rūsiu gyvenamąjį namą, kuriame buvo 124,91 kv. m naudingo ploto ir kiemo įrengimus ( - ), 600 kv. m žemės sklype, iki 1994 metų pradžios atliko šio namo rekonstrukciją, išdidindama bendrą plotą iki 468,96 kv. m, pastatydama mansardinį aukštą, kuris iš esmės padvigubino namo aukštingumą, ir faktiškai atliktą statybą įteisino tik 2008-09-19. Šiais duomenimis remdamasis teismas padarė išvadą, kad leidimas ieškovei buvo išduotas po to, kai jau buvo atlikta namo rekonstrukcija (t. 3, b. l. 108–116; NTKR byla, b. l. 1–7, 13–16, 33, 35, 45–46, 52–53, 61–76; Namų valdos techninės apskaitos byla – b. l. 1–7). Savo namo rekonstrukcijos projekto ieškovė nepateikė, nurodydama, kad jo neranda, šių dokumentų archyvuose taip pat nepavyko rasti (t. 3, b. l. 134–137, 170).

12A. G. saugos Ekspertizės akte (t. 3, b. l. 71–78) nurodyta, kad tiek gyvenamojo namo dalis, kurioje yra rekonstruotas butas, tiek ir pats rekonstruotas butas ( - ) yra III-iojo atsparumo ugniai laipsnio; po rekonstrukcijos šios statinio dalies atsparumo laipsnis pasikeitė – gaisrinio saugumo situacija pablogėjo. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas nurodė, kad jei būtų galimybė nustatyti abiejų statinių atsparumo ugniai laipsnį, tai turėtų įtakos bendram gaisringumo laipsniui. Tarp abiejų trečio atsparumo ugniai laipsnio pastatų atstumas turėtų būti 15 m, tačiau dėl duomenų nebuvimo ekspertai negalėjo nustatyti namo ( - ) atsparumo ugniai laipsnio. Statiniams 3 atsparumo ugniai laipsnio gali būti panaudotos kompensacinės priemonės, kurias įgyvendinus galima atstumų nepaisyti. Tai galėtų būti priešgaisrinės užtvaros tarp statinių arba statinio padengimas tam tikromis medžiagomis. Atsakovai 2013 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais rekonstruojamo buto lauko sienas apkalė skarda, ką patvirtina statybos darbų žurnalas (t. 3, b. l. 156–159), atitikties deklaracija (t. 3, b. l. 160–162), stogo sienų dangos sąmata (t. 3, b. l. 164), fotonuotraukos (t. 3, b. l. 167–169).

13Teismas nustatė, kad rekonstravimo techninis projektas atliktas remiantis Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2003-08-26 parengtu ir 2006-08-25 pratęstu galiojimo laiku projektavimo sąlygų sąvadu Nr. S-963, 2003-07-22 išvada Nr. I-963 dėl projektavimo sąlygų nustatymo ir 2003-07-22 parengtomis projektavimo sąlygomis Nr. 963 statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti, bei statytojų pagrįstais pageidavimais (t. 1, b. l. 31–35, 65). Nors ieškovė nurodė, kad projektas neatitinka normatyviniuose techniniuose dokumentuose nustatytų gaisrinės saugos reikalavimų, tačiau nei Kauno m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus išvados, nei projektavimo sąlygų ar šių sąlygų sąvado bei paties projekto neginčijo. Iš Kauno m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento urbanistikos ir architektūros skyriaus išduoto 2003-08-26 projektavimo sąvado Nr. S-963 nustatyta, kad šio buto rekonstrukcijos projektui rengti nebuvo reikalaujama gauti Kauno miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos sąlygų, todėl nepagrįstu laikytas ieškovės argumentas, kad projektas turėjo būti vertinamas priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistų. Teismas nustatė, kad ieškovei priklausantis gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti vėliau negu namo, kuriame yra atsakovų butas, priestatas ir derinant tuometinio statytojo R. Š. projektą namo statybai, būtent jo projekte padarytos atžymos apie tai, kad turi būti išlaikomas 5 metrų atstumas nuo tuo metu statomo komunalinio namo priestato. Kiek tuometinis statytojas įvykdė šiuos reikalavimus pagal byloje surinktus įrodymus galimybės patikrinti nėra, tačiau, teismo nuomone, nuo daugiabučio gyvenamojo namo sienos iki ieškovės gyvenamojo namo sienos 4,82 m atstumu tuometinis statytojas R. Š. pasistatė gyvenamąjį namą su garažu. Atsakovų buto rekonstravimo techniniame projekte nėra sprendinių, įtakojančių šio atstumo pasikeitimui, todėl laikytina, kad atstumas, buvęs iki buto rekonstravimo pradžios, išliko ir atlikus statybos darbus. Šią aplinkybę pripažino ir ieškovė, nurodžiusi, kad tiek prieš rekonstravimo darbų atlikimą, tiek ir po jų atstumas tarp šių pastatų yra mažesnis negu STR nustatytas mažiausias minimalus galimas atstumas tarp pastatų. Teismas konstatavo, kad tarp statinių neišlaikyti minimalūs priešgaisriniai atstumai ne atliekant atsakovų buto rekonstrukciją, o statant ieškovės namą, kuris yra teisiškai įregistruotas, jo statyba nėra ginčijama. Kadangi ieškovės įgyvendintos bei atsakovų siekiamos įgyvendinti nuosavybės teisės turi būti derinamos ir ginamos proporcingai, teismas ieškovės argumentą, kad statybos leidimas buvo išduotas rekonstravimo darbų projektui, neatitinkančiam normatyviniuose techniniuose dokumentuose nustatytų minimalių priešgaisrinių atstumų tarp gyvenamųjų pastatų, atmetė kaip teisiškai nepagrįstą. Dėl ieškovės svarbiausio argumento, jog sumažintu atstumu tarp pastatų yra pažeisti priešgaisriniai reikalavimai, teismas vadovavosi LAT argumentais nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2007, kad tam tikro atstumo ar gaisringumo kategorijos teisinis nustatymas dar nereiškia, kad nuo gaisro pavojaus yra apsaugoti kiti pastatai. Jo buvimas reiškia tam tikrą siekį išvengiant gaisro plitimo į gretimą pastatą, o gaisrui kilus, galimybę esančiomis techninėmis priemonėmis jį likviduoti. Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovės namas, tiek ir atsakovų buto siena taip pat yra prie pat gatvės, todėl nepaisant atstumo tarp namų, esant pavojingai gaisro situacijai, šiuolaikinėmis gaisrų gesinimo priemonėmis gesinimo darbai gali būti atliekami iš įvairių vietų. Teismas padarė išvadą, kad atsakovų pastatytas statybos techninių normų reikalavimų pažeidimas nėra toks, kuris turi būti pripažintas esminiu. Be to, atsakovams išduotas statybos leidimas galioja iki 2017-16-27; statybos darbai nėra baigti; namas nėra priduotas. Namo pridavimo metu taip pat bus vertinama, ar statyba įvykdyta laikantis statybos techninių ir statybos specialiųjų reikalavimų, ar nepažeidžiami trečiųjų asmenų interesai. Be to, nustatyta, kad ieškovės gyvenamajame name iki 1994 metų pradžios buvo atlikta šio namo rekonstrukcija, išdidintas bendras plotas iki 468,96 kv. m, pastatytas mansardinis aukštas, kuris iš esmės padvigubino namo aukštingumą, ir faktiškai atlikta statyba įteisinta tik 2008-09-19. Ginčijamo statybos leidimo atsakovams išdavimo metu ieškovės namo kadastriniai matavimai atspindėjo visiškai kitokią būklę, t. y., kai ieškovės namo aukštis buvo dvigubai žemesnis, kas reiškia, jog ir reikalavimai gaisrinei saugai turėjo būti vertinami pagal tuometinę statinių būklę. Teismas, negalėdamas nustatyti statinio ( - ) atsparumo ugniai laipsnio, bei bylos nagrinėjimo metu atsakovams padengus namo ( - ) pietinę lauko sieną skarda, t. y. panaudojus kompensacines priemones, laikė, kad šioje situacijoje atstumai tarp statinių tapo nebeaktualūs, o ekspertų išvada, kad po rekonstrukcijos šios statinio dalies gaisrinio saugumo situacija pablogėjo, nebeturi reikšmės.

14Teismas ieškovės argumentus dėl jos teisių pažeidimo, susijusio su gyvenamojo namo aukščio padidinimu, laikė visiškai nepagrįstais. Teismas nustatė, kad daugiabutis namas stovi šiaurinėje ieškovės namo pusėje (negali užstoti saulės), o toje pusėje, kur rekonstruojamas atsakovams nuosavybės teise priklausantis butas, ieškovės namo pusėje nėra langų, todėl, pakeitus stogo konstrukciją, tokie statybos darbai ieškovės patalpų apšvietimui jokios įtakos neturi. Vien faktas, kad pastatas statomas pažeidžiant rekonstrukcijos projektą ir statybas reglamentuojančius norminius aktus, savaime nepatvirtina ieškovės teisių pažeidimo. Turi būti nurodytas ir įrodytas konkretus teisės pažeidimas. Teismui konstatavus, kad nėra esminių rekonstrukcijos projekto ir statybas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ir ieškovei neįrodžius savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, ieškinį teismas atmetė, kaip teisiškai nepagrįstą.

15Teismas ieškinį atmetė ir dėl to, kad praleistas 1 mėnesio terminas skundui paduoti, nes ieškiniu prašomas panaikinti Statybos leidimas yra individualaus pobūdžio administracinis teisės aktas, kurio apskundimo terminas nustatytas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje. Ieškovė praleisto termino atnaujinti neprašė. Teismas nustatė, kad Inspekcija, gavusi ieškovės skundą, 2011-09-30 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Šiame patikrinime dalyvavo ir ieškovė, jo metu buvo pateiktas ginčijamas statybos leidimas ir projektas, su šiais dokumentais susipažino ir ieškovė. Patikrinimo metu Inspekcijos darbuotojai nustatė, kad statytojai S. Č. ir B. M. Č. rekonstruoja gyvenamojo namo dalį pagal Kauno savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos patikrintą statinio projektą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus 2007-06-27 išduotą statybos leidimą Nr. 38-3-GR313-332, ir apie tai ieškovei buvo pranešta 2011-10-14 raštu atsakant į jos 2011-09-15 skundą. Nepaisant to, tik 2011-12-16 ieškovės atstovas pareikalavo pateikti jam statybos leidimą, kas reiškia, jog labai tikėtina, kad ieškovė su ginčijamu statybos leidimu susipažino dar 2011-09-30 vykusio patikrinimo metu, o gavusi 2011-10-14 atsakymą į skundą tikrai žinojo, kas ir kada išdavė skundžiamą leidimą ir koks yra jo turinys. Tai patvirtina ir ieškovės atstovo 2011-12-16 prašymo (t. 2, b. l. 6) Kauno m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų skyriui turinys.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

17Ieškovė, atstovaujama advokato S. Brazausko, apeliaciniu skundu (t. 4, b. l. 12–22) prašo Kauno apylinkės teismo 2014-02-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti solidariai iš atsakovų visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dėl šių argumentų:

19Teismas nepagrįstai nusprendė Rekonstrukcijos projekto neatitikimus teisės aktų reikalavimams traktuoti kaip neesminius ir nepažeidžiančius ieškovės teisių ir teisėtų interesų. Rekonstrukcijos projekte buvo klaidingai nustatyta, kad gyvenamasis namas priskirtinas I-ajam, o ne III-iajam atsparumo ugniai laipsniui. 2013-05-05 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gaisrinių tyrimų centro (toliau – Centras) ekspertizės akte Nr. 65-6 ES (t. 3, b. l. 71–78) konstatuota: 1) rekonstruojant butą nebuvo laikomasi STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ (toliau – Pagrindiniai reikalavimai) 40 punkte ir 4-ojo priedo 1 punkte nustatytų reikalavimų, todėl butas neatitinka I-ojo atsparumo ugniai laipsnio statiniams keliamų reikalavimų; 2) pagal priimtus projektinius sprendimus rekonstruojamo gyvenamojo namo dalis (butas) turėjo būti priskirta III-jam atsparumo ugniai laipsniui; 3) po rekonstrukcijos visas gyvenamasis namas priskirtinas nebe I-ajam, o III-ajam atsparumo ugniai laipsniui. Ekspertizės akte konstatuota, kad po rekonstrukcijos tiek gyvenamojo namo dalies, kurioje yra rekonstruotas butas, tiek paties buto, atsparumo ugniai laipsnis pasikeitė, o tai sąlygojo gaisrinio saugumo situacijos pablogėjimą. Atstumai tarp gyvenamojo namo sienos ir ieškovės gyvenamojo namo sienos (4,82 m) bei tarp gyvenamojo namo balkono ir ieškovės gyvenamojo namo balkono (3,67 m.) neatitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ gaisrinės saugos dalies 3 lentelėje numatytų minimalių priešgaisrinių atstumų tarp pastatų. Todėl Statybos leidimas buvo išduotas, vadovaujantis Rekonstrukcijos projekto sprendimais, sumažinusiais gyvenamojo namo atsparumą ugniai, kai faktiškai atstumas tarp gyvenamojo namo ir ieškovės gyvenamojo namo neatitiko minimalių priešgaisrinių atstumų. Teismas šiuos pažeidimus įvertino kaip neesminius ir nepažeidžiančius ieškovės teisių ir teisėtų interesų, nurodydamas, kad: „šioje byloje nustatyta, kad tiek ieškovės namas, tiek ir atsakovų buto siena taip pat yra prie pat gatvės, todėl nepaisant atstumo tarp namų, esant pavojingai gaisro situacijai, šiuolaikinėmis gaisrų gesinimo priemonėmis gesinimo darbai gali būti atliekami iš įvairių vietų. Darytina išvada, kad atsakovų pastatytas statybos techninių normų reikalavimų pažeidimas nėra toks, kuris turi būti pripažintas esminiu“. Vadovaujantis Ekspertizės aktu, dėl nurodyto pažeidimo buvo pabloginta viso gyvenamojo namo gaisrinio saugumo situacija, padidinta gaisro išsiplėtimo į ieškovės gyvenamąjį namą grėsmė. Tai, kad dėl atsakovo netinkamo Rekonstrukcijos projekto įvertinimo, Statybos leidimo išdavimo ir galiausiai rekonstrukcijos vykdymo atsirado žymiai didesnė gaisro kilimo grėsmė, negali būti vertinama kaip neesminis pažeidimas vien dėl to, kad neva yra tinkamos sąlygos gaisrui užgesinti (beje, ši aplinkybė nėra įrodyta jokiais įrodymais). Priešingai nei nurodė teismas, dėl netinkamų priešgaisrinių atstumų gaisro darbai galėtų būti vykdomi tik iš gatvės pusės, o ne „iš įvairių vietų“. Be to, teismas vadovaujasi LAT civiline byla Nr. 3K-3-46/2007, kurios ratio decidendi nesutampa su nagrinėjama byla: šiuo atveju atsakovai nenukrypo nuo Rekonstrukcijos projekto, nesumažino priešgaisrinių atstumų – atsakovai rekonstrukciją vykdė pagal neteisėtai išduodant Statybos leidimą, patvirtintą Rekonstrukcijos projektą, kuriame: a) neatsižvelgta į tarp pastatų esančius atstumus, mažesnius už teisės aktuose numatytus minimalius priešgaisrinius atstumus, b) nustatytas neteisingas gyvenamojo namo atsparumo ugniai laipsnis; „šioje byloje ginčijamo statybos leidimo atsakovams išdavimo metu (2007-06-27) ieškovės namo kadastriniai matavimai atspindėjo visiškai kitokią būklę, t. y. kai ieškovės gyvenamojo namo aukštis buvo dvigubai žemesnis, kas reiškia jog ir reikalavimai gaisrinei saugai turėjo būti vertinami pagal tuometinę statinių būklę“. Pats teismas sprendime nustatė, kad byloje yra pateikti 1994-05-25 ieškovės gyvenamojo namo kadastriniai matavimai, atlikti po ieškovės faktinės rekonstrukcijos, nepadidinant pirmajame aukšte esančių patalpų, bet padidinant dalį masardinio aukšto (bendras plotas padidintas iki 468,96 kv. m). Taigi kadastriniuose matavimuose buvo užfiksuota faktinė ieškovės gyvenamojo namo būklė, kuri nekito nuo pat 1994 m., t. y. ir tuo metu, kai atsakovams buvo išduotas Statybos leidimas gyvenamojo namo rekonstrukcijai atlikti. Be to, šalia esančio namo aukštis negali sąlygoti atsakovams taikomų gaisrinės saugos reikalavimų laikymosi; nesant galimybei nustatyti ieškovės namo atsparumo ugniai laipsnio, „taip pat bylos nagrinėjimo metu pasikeitus rekonstruoto buto išorės apdailai – atsakovams padengus namo, ( - ), Kaune pietinę lauko sieną skarda, t. y. panaudojus kompensacines priemones, laikytina, kad šioje situacijoje atstumai tarp statinių tapo nebeaktualūs, o eksperto išvada, kad po rekonstrukcijos šios statinio dalies gaisrinio saugumo situacija pablogėjo, nebeturi reikšmės“. 2013-10-08 teismo posėdžio metu Ekspertizės aktą surašęs ekspertas pažymėjo, kad: 1) „Šalia esantis statinys negali įtakoti statinio atsparumo ugniai laipsnio“; 2) „Jei statiniai yra 3 atsparumo laipsnio, tai yra tam tikros kompensacinės priemonės, jas įgyvendinus, galima atstumų nepaisyti. Kalba eina apie priešgaisrines užtvaras tarp statinių. Paties statinio padengimas tam tikromis medžiagomis taip pat gali būti naudojamas. Atlikus veiksmus tokius kaip pakeisti apdailą į nedegią, pakeisti stogo dangą, pakeisti laikančiąsias konstrukcijas tinkamomis medžiagomis, statinys taptų toks pat kaip ir pirmiau“; 3) „skardos pakeisti neužtektų, reikėtų keisti ir stogą“; 4) „tuo metu, kai buvo statomi statiniai, reikalavimai buvo panašūs ir jau tuomet buvo pastatytas statinys mažesniu atstumu negu leidžia lentelė. Tačiau yra išlyga kaip sumažinti atstumą 20 proc., jeigu yra tam sąlyga <...> turi nebūti langų“ (t. 3, b. l. 129–130). Vadovaujantis Ekspertizės aktu, ne tik rekonstruojamos gyvenamojo namo dalies apdaila, bet ir stogo danga, medinės konstrukcijos neatitinka pagrindiniuose reikalavimuose nustatytų reikalavimų (t. 3, b. l. 3–4), o byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovai būtų panaudoję kompensacinių priemonių, susijusių su šių pažeidimų pašalinimu. Priešingai, nei sprendime konstatuota, atstumai tarp statinių vis dar aktualūs, Ekspertizės akto išvados yra reikšmingos, o ieškovės teisės ir teisėti interesai pažeisti – po rekonstrukcijos, kurios metu buvo įrengtas papildomas aukštas su langais ir balkonu, panaudotos medinės konstrukcijos ir dailylentės, stogo dalis padengta danga, neatitinkančia gaisringumo reikalavimų, buvo padidinta reali viso gyvenamojo namo gaisro ir jo persimetimo į ieškovės gyvenamąjį namą grėsmė.

20Sprendime nepagrįstai tvirtinama, kad: „Nors ieškovė nurodė, kad projektas neatitinka normatyviniuose techniniuose dokumentuose nustatytų gaisrinės saugos reikalavimų, tačiau nei Kauno m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus išvados, nei projektavimo sąlygų ar šių sąlygų sąvado bei paties projekto neginčijo. Iš <...> projektavimo sąvado Nr. S-963 matyti, kad šio buto rekonstrukcijos projektui rengti nebuvo reikalaujama gauti Kauno miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos sąlygų, todėl nepagrįstas ieškovės argumentas, kad projektas turėjo būti vertinamas priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistų“. Teismo įvardinti dokumentai tėra tik tarpiniai dokumentai, kuriais vadovaujantis buvo išduotas statybos leidimas, t. y. būtent statybos leidimas, o ne nurodyti dokumentai leido atsakovams vykdyti rekonstrukciją. Teismams konstatavus statybos leidimų neteisėtumą ir juos panaikinus, visi tarpiniai dokumentai, įskaitant projektą, turi būti iš naujo rengiami, kad atitiktų teisės aktų reikalavimus, o neteisėtos statybos padariniai – pašalinti.

21Atsakovų veiksmas padengiant namo ( - ) pietinę lauko sieną skarda iš esmės laikytinas pripažinimu, jog statybos leidimas pagal rekonstrukcijos projektą išduotas negalėjo būti, nes rekonstrukcijos projekte jokių kompensacinių priemonių panaudojimas iš viso nenumatytas. Tikėtina, kad rekonstrukcijos projekte tikslingai gyvenamasis namas buvo priskirtinas I-ajam, o ne III-iajam atsparumo ugniai laipsniui, tokiu būdu suklaidinant Kauno miesto savivaldybės administraciją išduodant statybos leidimą, sutaupant atsakovų lėšas, kurios būtų buvusios būtinos norint įgyvendinti griežtesnius gaisrinės saugos reikalavimus bei išvengiant privalomo rašytinio gretimo žemės sklypo savininko ieškovės sutikimo (Statybos leidimo išdavimo metu galiojusio STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192.1 punktu, šiuo metu galiojančiu STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punktas).

22Teismas, vadovaudamasis 1992-04-20 ieškovės gyvenamojo namo kadastriniais matavimais (tuometinis gyvenamojo namo savininkas R. Š.), 1994-05-25 ieškovės gyvenamojo namo kadastriniais matavimais, atliktais po ieškovės faktinės rekonstrukcijos, konstatavo, kad tarp gyvenamojo namo ir ieškovės gyvenamojo namo „neišlaikyti minimalūs priešgaisriniai atstumai ne atliekant atsakovų buto rekonstrukciją, o statant ieškovės namą <...>. Taigi tokioje faktinėje ir teisinėje situacijoje, teismo nuomone, ieškovės įgyvendintos bei atsakovų siekiamos įgyvendinti nuosavybės teisės turi būti derinamos ir ginamos proporcingai“. Vienu atveju teismas nurodo, kad būtent dėl buvusio ieškovės gyvenamojo namo savininko sprendimo buvo neišlaikyti priešgaisriniai atstumai, kitu atveju jau tvirtina, kad ieškovė tokiu būdu įgyvendino nuosavybės teisę, todėl ieškovės ir atsakovų teisės neva turi būti derinamos ir ginamos proporcingai. Ši teismo nustatyta aplinkybė neturi jokios teisinės reikšmės darant išvadą, kad Kauno miesto savivaldybės administracija privalėjo atsisakyti išduoti statybos leidimą jau vien nustačius, kad rekonstrukcijos projekte gyvenamasis namas klaidingai priskirtas I-ajam atsparumo ugniai laipsniui.

23Rekonstrukcijos projektu buvo pažeistas Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-05-15 rašte „Dėl sutikimo statyti/rekonstruoti“ nurodytas reikalavimas nekeisti pastato aukštingumo, neatsižvelgta į itin mažą atstumą nuo gyvenamojo namo iki ieškovės žemės sklypo ribos. Šį pažeidimą patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (Inspekcija) 2013-01-21 išvada Nr. (15.17)-2D-1013 (t. 3, b. l. 96–98). Inspekcija patikrino, ar nebuvo pažeisti statybą bei teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, priimant ir išduodant ginčijamą statybos leidimą bei su jo išdavimu susijusius kitus teisinius dokumentus, kurie leido pertvarkyti gyvenamojo namo dalis. Inspekcija Nustatė Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-05-15 raštu Nr. 19-227-(16.19) buvo duotas sutikimas rekonstruoti butą bei neįrengtoje pastogėje esančias patalpas, didinant patalpų tūrį iki 10 %, nekeičiant pastato aukštingumo ir užstatymo ploto. Rekonstrukcijos projekte esančiuose fasadų brėžiniuose nurodyta, kad rekonstruojama dalis yra aukščiau ~1 m nei buvusi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, detalieji planai rengiami, kai keičiamas bent vienas iš šių teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas. 2012-11-06 Kauno miesto savivaldybės administracija informavo Inspekciją, kad 2004-02-25 buvo išduotos planavimo sąlygos žemės sklypo ( - ) detaliajam planui rengti, tačiau detalusis planas nebuvo pateiktas derinti Nuolatinės statybos komisijoje. Inspekcijos išvada: žemės sklypas aplink pastatą ( - ) nėra suformuotas. Teritorijų planavimo dokumentų nėra. Pažeista: Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-05-15 rašte Nr. 19-227-(16.19) „Dėl sutikimo statyti/rekonstruoti“ nustatytas reikalavimas rekonstrukcijai (nekeisti pastato aukštingumo), taip pat Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos (neparengtas detalusis planas). Inspekcija, vadovaudamasi statybos leidimo išdavimo metu galiojusio STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192.1 punktu, šiuo metu galiojančiu STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punktu, taip pat pažymėjo, kad „rekonstruojama namo dalis privalėjo būti atitraukta tris metrus nuo žemės sklypo ( - ), ribos arba norint sumažinti šį atstumą buvo privalomi rašytiniai gretimo žemės sklypo savininkų ar valdytojų sutikimai“. Sprendime šis bylos įrodymas visiškai nėra paminėtas, ištirtas ir įvertintas (( - ) ir 183 str.). Ieškovės argumentai atmesti konstatavus, kad: (1) gyvenamojo namo aukštingumo pakeitimas ieškovės patalpų apšvietimui jokios įtakos neturi; (2) atstumai nuo gyvenamojo namo iki ieškovės žemės sklypo ribų rekonstrukcijos metu nebuvo pakeisti. Taigi teismas nevertino Inspekcijos išvadoje nustatyto LR teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų pažeidimo, neatsižvelgė, kad Inspekcija paneigė savo Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-10-14 rašte Nr. (15.8)-2P-13334 konstatuotą išvadą dėl neva savavališkos statybos fakto nebuvimo.

24Padidinus namo aukštingumą, trečiųjų asmenų interesai gali būti pažeisti ne tik dėl insoliacijos sumažėjimo, bet ir dėl privatumo apribojimo bei kitų aplinkybių. Rekonstruojant gyvenamąjį namą buvo pakeista stogo konstrukcija, įrengiant papildomą aukštą su langais ir balkonu, tokiu būdu dar labiau apribojant ieškovės teisę į privatumą. Be to, papildomų langų bei balkono įrengimas sąlygoja tai, kad gyvenamajame name kilus gaisrui ugnis žymiai greičiau persimestų į ieškovės gyvenamąjį namą. Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-05-15 rašte Nr. 19-227-(16.19) nustatė reikalavimą nedidinti pastato aukštingumo, atsižvelgiant būtent tiek į LR teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, tiek į teisės aktuose nustatytus gaisrinės saugos reikalavimus, todėl Kauno miesto savivaldybės administracija privalėjo atsisakyti išduoti Statybos leidimą, nustačiusi, kad rekonstrukcijos projekte numatyta žymiai, t. y. 1,44 m, padidinti gyvenamojo namo aukštį, įrengiant papildomą gyvenamojo namo aukštą (atlikus rekonstrukciją vietoje negyvenamųjų pastogės patalpų buvo sukurtos gyvenamosios patalpos).

25Bylose, kuriose sprendžiami statybos (ne)teisėtumo klausimai ir reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, dominuoja viešasis interesas, reikalaujantis užtikrinti, kad, esant neteisėtai atitinkamo statinio statybai, būtų pašalinti imperatyviųjų teisės normų pažeidimai ir neteisėtos statybos padariniai, o viešojo intereso elemento buvimas kiekvienu konkrečiu atveju įpareigoja teismą, nagrinėjantį tokio pobūdžio bylą, būti aktyvų. Teismas nurodytus teisės aktų pažeidimus nepagrįstai vertino tik ieškovės teisių, bet ne viešojo intereso pažeidimo aspektu. Inspekcija išvadą surašė vykdydama 2012-09-21 Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus raštą Nr. (p-4722)2-33562 (t. 3, b. l. 96–98). Kauno apygardos prokuratūra, gavusi Inspekcijos išvadą, nusprendė nesikreipti į teismą dėl viešojo intereso gynimo, atsižvelgdama būtent į tai, kad ieškovė inicijavo nagrinėjamą bylą (t. 3, b. l. 69). Teismui neįvertinus nustatytų pažeidimų esmingumo ir viešojo intereso apsaugos aspektu, susiklostė situacija, kai rekonstrukcijos darbai tapo teisėti, nors, vadovaujantis Inspekcijos išvada ir Ekspertizės aktu, buvo pradėti ir vykdyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

26Teismas nepagrįstai ir neteisėtai ieškinį atmetė dėl neva praleisto vieno mėnesio statybos leidimo apskundimo termino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad neturint teisės akto (jo kopijos), kurio teisėtumas ginčijamas teisme, tiksliai nežinant jo turinio, nėra galimybės visapusiškai ir išsamiai įvertinti susiklosčiusius teisinius santykius, parengti prašymą teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-16 nutartis adm. byloje Nr. A858-1423/2013). Sprendime konstatuota, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo, praleidusi vieno mėnesio apskundimo terminą. Teismas sprendė, kad ieškovė neva susipažino su skundžiamo statybos leidimo turiniu vėliausiai 2011-10-14. Ieškovė nepraleido šio termino, nes: (1) 2011-09-30 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-3464, kuriame nurodyta, kad statybos darbai yra vykdomi pagal projektą ir statybos leidimą ir kad „projektą ir leidimą pateikė statytojas“, net nėra ieškovės pasirašytas, nors ieškovei tą pačią dieną buvo pateiktas ir ji pasirašė kitą dokumentą – 2011-09-30 patikrinimo metu dalyvavusiųjų sąrašą (t. 1, b. l. 125–128). Šis aktas negali patvirtinti, kad patikrinimo metu ieškovė neva susipažino su projekto ir statybos leidimo turiniu; (2) priešingai, 2011-12-16 ieškovės kreipimasis dėl statybos leidimo kopijos išdavimo neginčijamai įrodo, kad ieškovė nebuvo susipažinusi su jo turiniu ir kad siekė gauti šio leidimo kopiją ir išsiaiškinti: statybos rūšį, techninius rodiklius, įskaitant pagrindinių konstrukcijų medžiagą, duomenis apie rekonstrukcijos projektą; (3) tik 2012-02-01, gavusi statybos leidimo kopiją, ieškovė sužinojo jo turinį, o tuo pačiu atsirado reali galimybė kreiptis.

27Patenkinus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovų priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pirmojoje instancijoje iš viso patyrė 2 886,43 Lt išlaidų, kurias sudaro: 2 286,43 Lt ekspertizės atlikimo išlaidų; 200 Lt žyminio mokesčio; 2 400 Lt išlaidų už advokato pagalbą. Atsakovai 2013-11-24–2013-12-29, t. y. po ieškinio pateikimo, jau bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgdami į byloje gautas Ekpertizės akto išvadas, apkalė gyvenamojo namo lauko sienas trapeciniais plieno lakštais (kompensacinės priemonės), taip pripažindami gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimą. Nepaisant to, teismas, spręsdamas dėl šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, į šią aplinkybę visiškai neatsižvelgė ir nepagrįstai iš ieškovės atsakovei B. M. Č. priteisė visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

28Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybė (t. 4, b. l. 28–34) prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovė nurodė, kad ginčijamas Statybos leidimas šiuo metu yra galiojantis (Statybos leidime nurodyta galiojimo data iki 2017-06-27, tačiau pagal STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826, 45 punktą Statybos leidimas galioja neterminuotai) ir ginčo statyba teisės aktų nustatyta tvarka nėra baigta, id est, nėra atliktos statybos užbaigimo procedūros (pagal STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtintą LR aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-828). 2013-10-08 teismo posėdyje Ekspertizės aktą surašęs ekspertas patvirtino, jog aktas surašytas pagal teismo pateiktą dokumentaciją, objektas vietoje apžiūrėtas nebuvo, o atliktų darbų mastas įvertintas pagal statybos darbų žurnale padarytus įrašus. Taigi, iš esmės ekspertizė atlikta esant nebaigtai statybai. Ekspertas patvirtino, kad gali būti atliktos kompensacinės priemonės, kurių pagalba būtų padidintas atsparumo ugniai laipsnis išduoto statybos leidimo ribose. Į bylą pateikti statybos darbų žurnalas, atitikties deklaracija, stogo sienų dangos sąmata ir fotonuotraukos patvirtina, kad atsakovai 2013 m. lapkričio–gruodžio mėn. atliko tam tikrus statybos darbus – rekonstruojamo buto lauko sienas apkalė skarda. Teismas, įvertinęs tai bei eksperto paaiškinimus, padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad „panaudojus kompensacines priemones, <...> ekspertų išvada, kad po rekonstrukcijos šios statinio dalies gaisrinio saugumo situacija pablogėjo, nebeturi reikšmės“.

29Apeliantė nurodo, kad „atstumai tarp gyvenamojo namo sienos ir ieškovės gyvenamojo namo sienos (4,82 m) bei tarp gyvenamojo namo balkono ir ieškovės gyvenamojo namo balkono (3,67 m) neatitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ gaisrinės saugos dalies 3 lentelėje numatytų minimalių priešgaisrinių atstumų tarp pastatų“. Tačiau jau pradiniame ieškinyje ieškovė nurodė, kad atstumai tarp pastatų yra mažesni nei minimalūs atstumai ir kad „tarp daugiabučio namo ir ieškovės žemės sklypo dar iki rekonstrukcijos darbų atlikimo nebuvo išlaikytų statybos techniniuose reglamentuose nustatytų mažiausių leistinų atstumų“. Techniniame projekte, pagal kurį išduotas ginčijamas statybos leidimas, nėra numatyta jokia priestatų statyba ar pastato užstatymo ploto padidinimas, tokiu atveju ir atstumas iki ieškovei nuosavybės teise priklausančio statinio po rekonstrukcijos nekinta, id est, nesumažėja. Apeliantei pačiai pripažįstant, kad atstumai iki jai nuosavybės teise priklausančio pastato nebuvo išlaikyti ir iki rekonstrukcijos, o po jos jie ir nepasikeis, tai neaišku, kokiu būdu ginčijamas statybos leidimas pažeidžia jos teises. Jei apeliantė laiko, jog atstumai nuo daugiabučio gyvenamojo namo ir jos pastato pažeidžia jos teises, tai net ir ginčijamo administracinio akto panaikinimas jai nesukeltų jokių pasekmių, o jos teisės atkurtos nebūtų, nes daugiabutis gyvenamasis namas liktų stovėti tokiu pačiu atstumu ir jo užstatymo vieta nepakistų. Atsakovė sutinka su teismo vertinimu, kad „ginčijamo statybos leidimo atsakovams išdavimo metu ieškovės namo kadastriniai matavimai atspindėjo visiškai kitokią būklę, <...> kas reiškia, jog reikalavimai gaisrinei saugai turėjo būti vertinami pagal tuometinę statinių būklę“.

30Atsakovė nesutinka su apeliantės argumentu, kad atsakovai siekė išvengti privalomo rašytinio gretimo žemės sklypo savininko sutikimo, o kaip teisinis pagrindas tokiam privalomam rašytiniam sutikimui nurodomas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192.1 p. (redakcija, galiojusi Statybos leidimo išdavimo metu) ir STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punktas (šiuo metu galiojanti redakcija). Nei viena iš aukščiau nurodytų statybos techninių reglamentų nuostatų nenumato atsakovams pareigos gauti gretimai esančio žemės sklypo savininko sutikimą, rekonstruojant butą bei įrengiant pastogės patalpas, daugiabučiame name. Statybos leidimo išdavimo metu galiojusio LR statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatos numatė, kad statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą ir inter alia daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą, kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai (3 punktas). Statybos leidimo byloje yra pateiktas Daugiabučio gyvenamo namo ( - ) patalpų savininkų viešojo aptarimo protokolas, kuriuo nutarta pritarti buto Nr. 4 ir neįrengtos pastogės rekonstrukcijai, bei daugiabučio namo patalpų savininkų apklausos anketos, kuriose namo gyventojai yra išreiškę sutikimus ginčo rekonstrukcijai.

31Apeliantė nurodo, kad rekonstrukcijos projektu buvo pažeistas Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-12-15 rašte „Dėl sutikimo statyti/rekonstruoti“ nurodytas reikalavimas nekeisti pastato aukštingumo. Apeliantė remiasi Inspekcijos 2013-01-21 išvada Nr. (15.17)-2D-1013 (toliau – Išvada) ir nurodo, jog, vadovaujantis LR teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, keičiant leistiną pastatų aukštį, rengiamas detalusis planas. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, o Išvada vertintina kritiškai. Pačioje Išvadoje nurodoma, jog prie pastato, kuriame esančiam butui išduotas statybos leidimas, žemės sklypas nėra suformuotas ir detalusis planas nėra parengtas. Taigi, žemės sklype nebuvo nustatytas privalomasis teritorijos tvarkymo režimas bei leistini aukščio, tankumo ir intensyvumo rodikliai, todėl teiginiai, jog buvo keičiamas leistinas pastato aukštis, yra nepagrįsti (nes toks nebuvo nustatytas). Teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai (redakcija, galiojusi Statybos leidimo išdavimo metu) nenumatė galimybės, esant nesuformuotam žemės sklypui, rengti detalųjį planą LR teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu tikslu, tokiu atveju galėjo būti rengiamas detalusis planas pagal LR teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punktą, id est, suformuojant žemės sklypą prie naudojamo pastato. Be to, byloje yra pateikta skirtinga Inspekcijos ir Inspekcijos Kauno miesto skyriaus pozicija ginčo klausimu.

32Atsakovė sutinka su teismo išvada, kad „ieškovės nurodomi argumentai dėl jos teisių pažeidimo, susijusio su gyvenamojo namo aukščio padidinimu, yra visiškai nepagrįsti“. Apeliantės argumentai, kad padidinus pastato aukštingumą, jos interesai pažeidžiami ne tik dėl insoliacijos, bet ir dėl privatumo apribojimų, visiškai neįrodyti, nes neaišku, kuo pagal statybos leidimą atlikti darbai pablogina iki to buvusią situaciją.

33Apeliantė nenurodė ir taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog byloje ginčijamu administraciniu aktu galėjo būti pažeistos pamatinės visuomenės vertybės, todėl jos teiginys, susijęs su viešojo intereso gynimu, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Be to, privačiam asmeniui įstatymais nėra suteikta teisė ginti viešąjį interesą.

34Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus bei išklausęs šalių paaiškinimus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog „ieškovė įstatymo nustatytu terminu nesiėmė jokių veiksmų pasinaudoti teismine gynyba“, „skundžiamo administracinio akto vieno mėnesio apskundimo terminas praleistas, jo atnaujinti ieškovė neprašo, todėl ieškinys atmestinas ir dėl to, kad praleistas terminas skundui paduoti“. Apeliantės cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-16 nutartis adm. byloje Nr. A858-1423/2013 šioje byloje negalėtų būti remiamasi dėl bylų skirtingo ratio decidendi. Paminėtoje byloje skundą pareiškė prokuroras, ginantis viešąjį interesą, o pagal teismų praktiką šiam subjektui procesiniai administracinių aktų apskundimo terminai skaičiuojami nuo tada, kai buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą. Minėtoje administracinėje byloje apeliantas laikėsi pozicijos, jog administracinių aktų apskundimo terminą reikia skaičiuoti nuo rašto apie galimai pažeistą viešąjį interesą gavimo. Toje byloje buvo nustatyta, jog tame pranešime nebuvo nurodyti ginčytini administraciniai aktai. Priešingai nei šioje byloje, prokuroras, gavęs pirminį pranešimą, neturėjo informacijos apie priimtus administracinius aktus. Apeliantė šioje byloje visiškai nepagrįstai vadovaujasi minėta nutartimi.

35Šioje byloje pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Inspekcija) 2011-09-27 raštas Nr. (15.2)-2D-12319, adresuotas S. Č., B. M. Č., S. G. bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, kuriuo informuojama, jog 2011-09-16 gautas S. G. skundas dėl galimai neteisėtų gyvenamojo namo ( - ), rekonstravimo darbų ir jog Inspekcija 2011-09-30 10 val. atliks faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Minėtame rašte taip pat prašoma Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių paskirti atstovą dalyvauti patikrinime ir pateikti namo rekonstravimo darbams išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir su jo išdavimu susijusius dokumentus. Patikrinime, vykusiame 2011-09-30, dalyvavęs Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vyriausiasis specialistas pateikė buto daugiabučiame gyvenamajame name ( - ) rekonstravimo techninį projektą. Ieškovė taip pat dalyvavo 2011-09-30 Patikrinime. Jau minėto patikrinimo metu 2011-09-30 ieškovei tapo žinoma, kad atlikti rekonstrukcijos darbai buvo atliekami pagal statybos leidimą. Minėta aplinkybė ieškovei taip pat buvo nurodyta Inspekcijos 2011-10-14 rašte Nr. (15.2)-2D-13334 atsakant į jos 2011-09-15 skundą. Tačiau tik 2011-12-16 ieškovės atstovas pareikalavo pateikti jam statybos leidimą. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad jau iš ieškovės atstovo 2011-12-16 prašymo Kauno miesto savivaldybės administracijai turinio matyti, kad ieškovei jau buvo žinoma apie išduotą statybos leidimą, id est, jį išdavęs subjektas, išdavimo data, numeris bei numatytų statybos darbų apimtis.

36Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai S. Č. ir B. M. Č. prašo apeliacinį skundą atmesti (t. 4, b. l. 35–42). Atsakovai nurodo, kad ieškovės reikalavimas yra aiškiai neproporcingas jos teisių gynimo būdas, pažeidžiantis LAT praktiką, šalių interesų pusiausvyrą ir siekiantis savo interesų apsaugos kitos šalies sąskaita. Kad ieškovės reikalavimas nugriauti statinio dalį aiškiai neadekvatus, neproporcingas ir kad dėl ieškovės nurodomo teisių pažeidimo yra kiti teisių gynimo būdai, patvirtina eksperto paaiškinimai. Ekspertas nurodė, kad jei statiniai yra 3 atsparumo laipsnio, yra tam tikros kompensacinės priemonės – priešgaisrinės užtvaros tarp statinių, statinio padengimas tam tikromis medžiagomis. Atlikus veiksmus, tokius kaip pakeisti apdailą į nedegią, pakeisti stogo dangą, pakeisti konstrukcijas tinkamomis medžiagomis, statinys taptų toks, koks anksčiau. Yra priemonių, kuriomis galima padengti medines konstrukcijas. Jei bus duomenų, kad yra kitokios medžiagos, kad įvykdyti apsaugos elementai, situacija keistųsi (t. 3, b. l. 129–130). Teismo posėdyje ekspertas nurodė, kad jei būtų galimybė nustatyti abiejų statinių atsparumo ugniai laipsnį, tai turėtų įtakos bendram gaisringumo laipsniui. Tarp abiejų trečio atsparumo ugniai laipsnio pastatų atstumas turėtų būti 15 m, tačiau dėl duomenų nebuvimo ekspertai negalėjo nustatyti namo Širvintų 46 atsparumo ugniai laipsnio. Ieškovė neįvykdė teismo reikalavimo ir nepateikė projektinės dokumentacijos dėl savo atliktų statybos darbų, dėl kurių jos namas priartėjo prie atsakovų namo, nors tik abiejų statinių įvertinimas suteiktų galimybes tiksliai atsakyti į klausimus dėl gaisringumo lygio. Atsakovai 2013 metų lapkričio–gruodžio mėnesiais rekonstruojamo buto lauko sienas apkalė skarda, kuri yra viena iš eksperto nurodytų kompensacinių priemonių priešgaisrinės pasaugos reikalavimams užtikrinti. Ieškovės galimas teisių pažeidimas kilo dėl jos pačios veiksmų. Atstumas tarp daugiabučio gyvenamojo namo ir ieškovės gyvenamojo namo jau iki rekonstravimo darbų atlikimo neatitiko minimalių priešgaisrinių atstumų. Pati ieškovė šį atstumą yra sumažinusi. Jau tuomet dėl pačios ieškovės veiksmų buvo pažeistas STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga“ pagrindiniai reikalavimai. Iš butų rekonstrukcijos pristatant priestatą projektinės dokumentacijos (t. 2, b. l. 19–35), 1987 metais parengto genplano (t. 2, b. l. 29, 74), 1988 m. genplano (t. 2, b. l. 73) matyti, kad ieškovės namas buvo gerokai atitrauktas nuo sklypų tarp šalių žemės sklypų ribos. Iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų ( - ) bylos matyti, kad 1987-03-25 Kauno m. LDT VK Sprendimu Nr. 101, 1988-04-01 sutartimi ir 1988-04-01 Statybos ir architektūros Leidimu Nr. 91 Kauno m. VK suteikė statytojui R. Š. neterminuotam naudojimui 600 kv. m žemės sklypą mūrinio vieno aukšto keturių kambarių 114, 63 kv. m, bendro naudojamo ploto (68,06 kv. m gyvenamojo ploto) su 22,64 kv. m ploto garažo ir 22,64 kv. m, šiltnamio statybai. Į bylą pateiktas 1987 m. rengtas genplanas R. Š. individualaus gyvenamojo namo statybai (t. 2, b. 1. 73) patvirtina, kad projektas buvo derinamas 1988 metais ir dviejuose suderinimuose nurodyta, jog turi būti išlaikomas 5 metrų atstumas nuo tuo metu statomo komunalinio namo priestato. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos dokumentai taip pat patvirtina tai, kad 1993 metais ieškovė nusipirko vieno aukšto mūrinį su priestatu garažu ir rūsiu gyvenamąjį narną, kuriame buvo 124,91 kv. m naudingo ploto ir kiemo įrengimus, esančius Širvintų g. 46, 600 kv. m žemės sklype, ir atliko šio namo rekonstrukciją, padidindama bendrą plotą iki 468,96 kv. m. Ieškovės statybos darbai buvo įteisinti tik 2008-09-19, t. y. vėliau nei buvo išduotas ginčo statybos leidimas. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo galimybės įvertinti pačios ieškovės projektinės medžiagos, kadangi archyvuose statybos leidimas ir rekonstrukcijos projektas dėl nežinomų priežasčių nerastas, o savo namo rekonstrukcijos projekto ieškovė nepateikė nurodydama, kad jo neranda (t. 3. b. l. 134–137, 170). Būtent pačios ieškovės įvykdytos rekonstrukcijos pagrindu namas žymiai priartėjo prie sklypų ribos, o rekonstrukcija teisiškai įregistruota 2008-09-19 pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu, t. y. jau po to, kai buvo išduotas statybos leidimas atsakovams. Statybos leidimo išdavimo metu ieškovės statinio teisiniai dokumentai atspindėjo būklę, kai atstumas tarp statinių buvo pakankamas gaisrinei saugai. Ieškovė be jokio teisinio pagrindo nurodo, jog „atsakovai nebuvo gavę Kauno miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos sąlygų statybos projektui rengti“. Pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento urbanistikos ir architektūros skyriaus išduotą 2003-08-26 projektavimo sąvadą Nr. S-963 nebuvo reikalaujama gauti Kauno miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos sąlygų statybos projektui rengti.

37Ieškovė ginčydama Kauno miesto savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo teisėtumą savo reikalavimą grindė tuo, jog statybos leidimas buvo išduotas rekonstravimo darbų projektui neatitinkančiam normatyviniuose techniniuose dokumentuose nustatytų gaisrines saugos reikalavimų ir minimalių priešgaisrinių atstumų tarp gyvenamųjų pastatų, be to, jis išduotas rekonstravimo darbų projektui, kurio metu buvo didinamas gyvenamojo namo aukštis bei aukštingumas. Atsakovai pažymi, kad buto Nr. 4 rekonstrukcijos metu nebuvo keičiamas namo užstatymo plotas, t. y. atstumai nebuvo nei didinami, nei mažinami. Rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina aplinkybę, kad atsakovų buto rekonstravimo techniniame projekte nėra sprendinių, kurie turėtų įtakos šio atstumo pasikeitimui, kas reiškia, kad atstumas, buvęs iki buto rekonstravimo pradžios, liko ir atlikus statybos darbus. Todėl buto Nr. 4 rekonstrukcija nepakeitė ar kaip nors kitaip neįtakojo atstumo nuo namo sienos iki ieškovės sklypo. Buto rekonstravimo rezultate ieškovės namo insoliacijos charakteristikos (pastatų ir patalpų apšvietimas tiesioginiais saulės spinduliais) negalėjo pasikeisti, nes daugiabutis namas stovi šiaurinėje ieškovės namo pusėje (negali užstoti saulės) ir ieškovės name langų fasade, atsuktame į daugiabutį namą, nėra, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovės interesai buvo pažeisti.

38Apeliantė nepagrįstai teigia, kad rekonstrukcijos projektu buvo pažeistas Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-12-15 rašte „Dėl sutikimo statyti/rekonstruoti“ nurodytas reikalavimas nekeisti pastato aukštingumo. Apeliantė remiasi Inspekcijos 2013-01-21 išvada Nr. (15.17)-2D-1013 ir nurodo, jog, vadovaujantis LR teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, keičiant leistiną pastatų aukštį, rengiamas detalusis planas. Ši išvada vertintina kritiškai. Išvadoje nurodoma, jog prie pastato, kuriame esančiam butui išduotas statybos leidimas, žemės sklypas nėra suformuotas ir detalusis planas nėra parengtas. Žemės sklype nebuvo nustatytas privalomasis teritorijos tvarkymo režimas bei leistini aukščio, tankumo ir intensyvumo rodikliai, todėl teiginiai, jog buvo keičiamas leistinas pastato aukštis yra nepagrįsti (nes toks nebuvo nustatytas). Teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai (redakcija, galiojusi Statybos leidimo išdavimo metu) nenumatė galimybės, esant nesuformuotam žemės sklypui, rengti detalųjį planą LR teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu tikslu, tokiu atveju galėjo būti rengiamas detalusis planas pagal LR teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punktą, suformuojant žemės sklypą prie naudojamo pastato. Todėl teiginiai dėl galimo LR teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

39Atsakovai pagal išduotą statybos leidimą buto rekonstrukcijos darbus pradėjo dar 2007 m., o rekonstruojamos palėpės išorės darbus baigė 2011 m., todėl ieškovei dar 2007 m. buvo žinoma aplinkybė, kad yra rekonstruojamas butas ir pastogė. Tačiau ieškovė nesiėmė jokių veiksmų tam, kad tinkamai apgintų savo tariamai pažeistas teises bei teisėtus interesus. Ieškovė nebuvo aktyvi gindama savo teises, o jos elgesys neatitinka apdairaus ir rūpestingo elgesio standartų.

40IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41Apeliacinis skundas atmestinas, išskyrus jo dalį dėl advokato pagalbos išlaidų.

42Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (( - ) str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

43Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

44Be to, pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Dėl apeliantės argumento, kad teismas nepasisakė dėl visų jų nurodytų aplinkybių, pasakytina tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (( - ) str.) (pvz., LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2011; 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.).

45Apeliantė nurodo, kad „atstumai tarp gyvenamojo namo sienos ir ieškovės gyvenamojo namo sienos (4,82 m) bei tarp gyvenamojo namo balkono ir ieškovės gyvenamojo namo balkono (3,67 m) neatitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ gaisrinės saugos dalies 3 lentelėje numatytų minimalių priešgaisrinių atstumų tarp pastatų“, tačiau pati pripažįsta, jog tarp daugiabučio namo ir ieškovės žemės sklypo dar iki rekonstrukcijos darbų atlikimo nebuvo išlaikytų statybos techniniuose reglamentuose nustatytų mažiausių leistinų atstumų. Ieškovė (jos atstovas) niekaip nepaneigė atsakovų argumento, jog pati ieškovė šį atstumą yra sumažinusi, dėl ko dar iki ginčo rekonstrukcijos buvo pažeistas STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga“ pagrindiniai reikalavimai. Kadangi techniniame projekte, pagal kurį išduotas ginčijamas statybos leidimas, nenumatyta jokia priestatų statyba ar pastato užstatymo ploto padidinimas, tokiu atveju ir atstumas iki ieškovei nuosavybės teise priklausančio statinio dėl rekonstrukcijos negalėjo sumažėti. Apeliantei pačiai pripažįstant, kad atstumai iki jos pastato nebuvo išlaikyti dar iki rekonstrukcijos, konstatuotina, jog ginčijamas statybos leidimas dėl neišlaikytų minimalių atstumų apeliantės teisių negali pažeisti, nes net ir panaikinus ginčijamą administracinį aktą jos teisės atkurtos nebūtų, kadangi daugiabutis gyvenamasis namas liktų stovėti tokiu pačiu atstumu ir jo užstatymo vieta nepakistų. Kolegija pritaria apylinkės teismo vertinimui, jog ginčijamo statybos leidimo atsakovams išdavimo metu ieškovės namo kadastriniai matavimai atspindėjo visiškai kitokią būklę, kas reiškia, jog reikalavimai gaisrinei saugai turėjo būti vertinami pagal tuometinę statinių būklę. Iš butų rekonstrukcijos pristatant priestatą projektinės dokumentacijos (t. 2, b. l. 19–35), 1987 metais parengto genplano (t. 2, b. l. 29, 74), 1988 m. genplano (t. 2, b. l. 73) matyti, kad ieškovės namas buvo gerokai daugiau nei yra dabar atitrauktas nuo sklypų tarp šalių žemės sklypų ribos. Iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų Širvintų g. 46 bylos matyti, kad 1987-03-25 Kauno m. LDT VK Sprendimu Nr. 101, 1988-04-01 sutartimi ir 1988-04-01 Statybos ir architektūros Leidimu Nr. 91 Kauno m. VK suteikė statytojui R. Š. neterminuotam naudojimui 600 kv. m žemės sklypą mūrinio vieno aukšto keturių kambarių 114, 63 kv. m, bendro naudojamo ploto (68,06 kv. m gyvenamojo ploto) su 22,64 kv. m ploto garažo ir 22,64 kv. m, šiltnamio statybai. Į bylą pateiktas 1987 m. rengtas genplanas R. Š. individualaus gyvenamojo namo statybai (t. 2, b. 1. 73) patvirtina, kad projektas buvo derinamas 1988 metais ir dviejuose suderinimuose nurodyta, jog turi būti išlaikomas 5 metrų atstumas nuo tuo metu statomo komunalinio namo priestato. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos dokumentai taip pat patvirtina tai, kad 1993 metais ieškovė nusipirko vieno aukšto mūrinį su priestatu garažu ir rūsiu gyvenamąjį narną, kuriame buvo 124,91 kv. m naudingo ploto ir kiemo įrengimus, esančius ( - ), 600 kv. m žemės sklype, ir atliko šio namo rekonstrukciją, padidindama bendrą plotą iki 468,96 kv. m. Ieškovės statybos darbai buvo įteisinti tik 2008-09-19, t. y. vėliau nei buvo išduotas ginčo statybos leidimas. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo galimybės įvertinti pačios ieškovės projektinės medžiagos, kadangi archyvuose statybos leidimas ir rekonstrukcijos projektas dėl nežinomų priežasčių (?) nerastas, o savo namo rekonstrukcijos projekto ieškovė nepateikė nurodydama, kad jo neranda (?) (t. 3. b. l. 134–137, 170). Būtent pačios ieškovės įvykdytos rekonstrukcijos pagrindu namas žymiai priartėjo prie sklypų ribos, o rekonstrukcija teisiškai įregistruota tik 2008-09-19 pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu, t. y. jau po to, kai atsakovams buvo išduotas ginčijamas statybos leidimas. Taigi ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu ieškovės statinio teisiniai dokumentai atspindėjo būklę, kai atstumas tarp statinių buvo pakankamas gaisrinei saugai. Ieškovė be jokio teisinio pagrindo nurodo, jog „atsakovai nebuvo gavę Kauno miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos sąlygų statybos projektui rengti“. Pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento urbanistikos ir architektūros skyriaus išduotą 2003-08-26 projektavimo sąvadą Nr. S-963 nebuvo reikalaujama gauti Kauno miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos sąlygų statybos projektui rengti.

46Ginčijamas Statybos leidimas šiuo metu yra galiojantis (Statybos leidime nurodyta galiojimo data iki 2017-06-27, tačiau pagal STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826, 45 punktą Statybos leidimas galioja neterminuotai) ir ginčo statyba teisės aktų nustatyta tvarka nėra baigta bei nėra atliktos statybos užbaigimo procedūros (pagal STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtintą LR aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-828). 2013-10-08 teismo posėdyje Ekspertizės aktą surašęs ekspertas patvirtino, jog aktas surašytas pagal teismo pateiktą dokumentaciją, objektas vietoje apžiūrėtas nebuvo, o atliktų darbų mastas įvertintas pagal statybos darbų žurnale padarytus įrašus, kas, jog ekspertizė atlikta esant nebaigtai statybai. Ekspertas patvirtino, kad gali būti atliktos kompensacinės priemonės, kurių pagalba būtų padidintas atsparumo ugniai laipsnis išduoto statybos leidimo ribose. Į bylą pateikti statybos darbų žurnalas, atitikties deklaracija, stogo sienų dangos sąmata ir fotonuotraukos patvirtina, kad atsakovai 2013 m. lapkričio–gruodžio mėn. atliko tam tikrus statybos darbus – rekonstruojamo buto lauko sienas apkalė skarda. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai bei eksperto paaiškinimus, kolegijos nuomone, padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad, panaudojus kompensacines priemones, ekspertų išvada, kad po rekonstrukcijos šios statinio dalies gaisrinio saugumo situacija pablogėjo, nebeturi reikšmės.

47Kolegija kaip nepagrįstą vertina apeliantės argumentą, kad atsakovai siekė išvengti privalomo rašytinio gretimo žemės sklypo savininko sutikimo. Pažymėtina, jog nei STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192.1 p. (redakcija, galiojusi Statybos leidimo išdavimo metu), nei STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punktas (šiuo metu galiojanti redakcija) nenumato atsakovams pareigos gauti gretimai esančio žemės sklypo savininko sutikimą, rekonstruojant butą bei įrengiant pastogės patalpas daugiabučiame name. Statybos leidimo išdavimo metu galiojusio LR statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatos numatė, kad statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą, kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai (3 punktas). Nustatyta, jog daugiabučio gyvenamo namo Zarasų g. 36 patalpų savininkų viešojo aptarimo protokolu buvo nutarta pritarti buto Nr. 4 ir neįrengtos pastogės rekonstrukcijai, o daugiabučio namo patalpų savininkų apklausos anketos patvirtina, jog namo gyventojai išreiškė sutikimus ginčo rekonstrukcijai.

48Apeliantė, remdamasi Inspekcijos 2013-01-21 išvada Nr. (15.17)-2D-1013 (toliau – Išvada), teigia, kad rekonstrukcijos projektu buvo pažeistas Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-12-15 rašte „Dėl sutikimo statyti/rekonstruoti“ nurodytas reikalavimas nekeisti pastato aukštingumo. Apeliantė ir nurodo, jog, vadovaujantis LR teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, keičiant leistiną pastatų aukštį, rengiamas detalusis planas. Kolegija šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą, o Išvadą, kuri skiriasi nuo Kauno miesto skyriaus pozicijos ginčo klausimu, vertina kritiškai. Kadangi prie pastato, kuriame esančiam butui buvo išduotas statybos leidimas, žemės sklypas nėra suformuotas ir detalusis planas nėra parengtas., vadinasi, žemės sklype nebuvo nustatytas privalomasis teritorijos tvarkymo režimas bei leistini aukščio, tankumo ir intensyvumo rodikliai, todėl teiginiai, jog buvo keičiamas leistinas pastato aukštis, yra nepagrįsti, nes joks leistinas aukštis net nebuvo nustatytas. Teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai (redakcija, galiojusi Statybos leidimo išdavimo metu) nenumatė galimybės, esant nesuformuotam žemės sklypui, rengti detalųjį planą LR teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu tikslu, tokiu atveju galėjo būti rengiamas detalusis planas pagal LR teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punktą, prie naudojamo pastato suformuojant žemės sklypą. Todėl apeliantės teiginiai dėl galimo LR teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

49Kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad „ieškovės nurodomi argumentai dėl jos teisių pažeidimo, susijusio su gyvenamojo namo aukščio padidinimu, yra visiškai nepagrįsti“. Apeliantės argumentai, kad padidinus pastato aukštingumą, jos interesai pažeidžiami ne tik dėl insoliacijos, bet ir dėl privatumo apribojimų, laikytini neįrodytais, nes neaišku, kuo pagal statybos leidimą atlikti darbai pablogina iki tol buvusią situaciją. Visiškai pritartina apylinkės teismo išvadai, jog buto rekonstravimo rezultate ieškovės namo insoliacijos charakteristikos (pastatų ir patalpų apšvietimas tiesioginiais saulės spinduliais) negalėjo pasikeisti, nes daugiabutis namas stovi šiaurinėje ieškovės namo pusėje (negali užstoti saulės) ir ieškovės name langų fasade, atsuktame į daugiabutį namą, nėra, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovės interesai buvo pažeisti tiek dėl insoliacijos, tiek dėl privatumo apribojimų.

50Kolegijos nuomone, apeliantė taip pat neįrodė, jog ginčijamu administraciniu aktu galėjo būti pažeistos pamatinės visuomenės vertybės, todėl jos teiginys, susijęs su viešojo intereso gynimu, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Be to, visiškai pritartina atsakovės argumentui, jog privačiam asmeniui įstatymais nėra suteikta teisė ginti viešąjį interesą.

51Apylinkės teismas, išklausęs šalių paaiškinimus bei įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, kolegijos nuomone, visiškai pagrįstai ieškinį atmetė ir dėl praleisto ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino (kurio atnaujinti ieškovė neprašė) skundui dėl administracinio akto paduoti, padaręs teisingą ir pagrįstą išvadą, jog ieškovė įstatymo nustatytu terminu nesiėmė jokių veiksmų pasinaudoti teismine gynyba. Apeliantė nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-16 nutartimi adm. byloje Nr. A858-1423/2013, kadangi toje byloje skundą pareiškė viešąjį interesą ginantis prokuroras, kuriam pagal teismų praktiką procesiniai administracinių aktų apskundimo terminai skaičiuojami nuo tada, kai buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą. Toje byloje, priešingai nei nagrinėjamoje byloje, prokuroras, gavęs pirminį pranešimą, kuriame nebuvo nurodyti ginčytini administraciniai aktai, neturėjo informacijos apie priimtus administracinius aktus.

52Nagrinėjamoje byloje pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Inspekcija) 2011-09-27 raštas Nr. (15.2)-2D-12319, adresuotas S. Č., B. M. Č., S. G. bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, kuriuo informuojama, jog 2011-09-16 gautas S. G. skundas dėl galimai neteisėtų gyvenamojo namo ( - ), rekonstravimo darbų (1 t., b. l. 123–124) ir jog Inspekcija 2011-09-30 10 val. atliks faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Minėtame rašte taip pat prašoma Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių paskirti atstovą dalyvauti patikrinime ir pateikti namo rekonstravimo darbams išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir su jo išdavimu susijusius dokumentus. Vadinasi, vien iš šio rašto ieškovei turėjo būti aišku, jog patikrinimo metu turės būti pateiktas statybą leidžiantis dokumentas (jeigu toks yra), kurio buvimu ieškovė suabejojo 2011-09-15 skunde (1 t., b. l. 123–124). Kaip matyti iš 2011-09-30 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto (1 t., b. l. 125–126), jame konstatuota, jog ,,rekonstruojamas gyvenamojo namo butas Zarasų g. 36-4. Statybos darbai vykdomi pagal projektą ir leidimą, projektas parengtas 2007 m., leidimas Nr. 38-3-GR313-332, projektą ir leidimą pateikė S. Č. ir B. M. Č.. Leidimas išduotas 2007-06-27.“. Nors po šiuo patikrinimo aktu ir nėra ieškovės parašo, tačiau pažymėtina, jog ieškovė pasirašė 2011-09-30 dalyvavusiųjų sąraše, kuris, atsakovės teigimu, yra sudėtinė dalis Patikrinimo vietoje akto, surašyto ir atsakovų pasirašyto tą pačią dieną, t. y. 2011-09-30. Kadangi ieškovė taip pat dalyvavo 2011-09-30 Patikrinime, konstatuotina, kad netgi tuo atveju, jeigu projektas, parengtas 2007 m., ir leidimas Nr. 38-3-GR313-332 ieškovei nebuvo parodytas, kolegijos nuomone, ji, dalyvaudama Patikrinime ir žinodama, kad tie dokumentai turėjo būti pateikti, turėjo visas galimybes jau patikrinimo metu pareikalauti, kad projektas ir ginčijamas leidimas jai būtų pateikti susipažinti ir / ar kad būtų įteikti, netgi jeigu ir būtų pagrindas tikėti ieškovės atstovo paaiškinimu, jog ieškovei šie dokumentai nebuvo net parodyti. Taigi jau minėto patikrinimo metu 2011-09-30 ieškovei turėjo tapti žinoma, kad rekonstrukcijos darbai buvo atliekami pagal statybos leidimą, su kuriuo patikrinimo metu ieškovė būtent ir galėjo susipažinti arba bent jau galėjo pareikalauti, kad toks leidimas jai būtų pateiktas susipažinti. Pažymėtina, jog, nežiūrint į tai, jog Inspekcijos 2011-10-14 rašte Nr. (15.2)-2D-13334 (1 t., b. l. 129), atsakant į ieškovės 2011-09-15 skundą, buvo paminėtas ir leidimo numeris, ir išdavimo data, tačiau tik 2011-12-16, t. y. dar po dviejų mėnesių po šio rašto gavimo ir net po dviejų su puse mėnesių po Patikrinimo, kuriame dalyvavo ir ieškovė, atlikimo ieškovės atstovas pareikalavo pateikti jam statybos leidimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad jau iš ieškovės atstovo 2011-12-16 prašymo Kauno miesto savivaldybės administracijai turinio matyti, kad ieškovei jau buvo žinoma apie išduotą statybos leidimą, t. y. jį išdavęs subjektas, išdavimo data, numeris bei numatytų statybos darbų apimtis (t. 2, b. l. 6), kas reiškia, jog ieškovė neabejotinai buvo gavusi Inspekcijos 2011-10-14 raštą Nr. (15.2)-2D-13334 (1 t., b. l. 129), kuris prie ieškinio, beje, net nebuvo pateiktas. Pažymėtina ir tai, jog kadangi ieškovė per atstovą tik 2011-12-16, t. y. po jos pačios inicijuoto patikrinimo praėjus net dviem su puse mėnesių, pareikalavo pateikti statybos leidimą, kolegijos nuomone, visų nustatytų aplinkybių kontekste leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovė su ginčijamu statybos leidimu susipažino dar 2011-09-30 Patikrinimo metu. Kita vertus, kolegija pažymi ir tai, jog ieškovė, pati teigdama, kad atsakovai ginčo rekonstrukcijos darbus atliko būtent 2011 m. rugpjūčio 18–28 dienomis (nors byloje net nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų, o tuo pačiu ir paneigiančių atsakovų teiginius atsiliepime, jog ieškovei dar 2007 m. turėjo būti žinoma apie pradėtą kaimynystėje stovinčio namo buto ir pastogės rekonstrukciją bei jog iki ieškinio pareiškimo teisme ieškovė atsakovams nereiškė jokių pretenzijų dėl jų rekonstruojamos pastogės), tačiau tik 2011-09-15 skundu Inspekcijai, prieš tai net nesikreipus į atsakovus, pradėjusi aiškintis šios rekonstrukcijos teisinio pagrindo buvimą, tokiu būdu pati pripažįsta, kad nebuvo pakankamai aktyvi gindama tariamai pažeistas savo teises, kas kolegijai leidžia konstatuoti, jog šiuo atveju pačios ieškovės elgesys neatitinka apdairaus ir rūpestingo elgesio standartų.

53Šioje byloje ieškinys pareikštas ne tik dėl statybos leidimo panaikinimo, bet ir dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių pašalinimo.

54Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje dėl asmenų, kurie skirtingai nuo atsakovų, savavališkai yra atlikę tam tikrus statybos darbus, interesai yra ginami proporcingai ir protingai. LAT yra suformulavęs pagrindines teismų praktikos nuostatas, kurių esmė yra ta, kad savavališkos statybos (rekonstrukcijos) statinių nugriovimas nėra vienintelė ir neišvengiamai taikoma savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmė. CK 4.103 straipsnio normos, nustatančios civilines neteisėtos statybos (rekonstrukcijos) pasekmes, pagal suformuotą teismų praktiką turi būti taikomos kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą, bei CK normomis, reguliuojančiomis savininko teisių gynimo bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo teisinius santykius; teisminės neteisėtos statybos (rekonstrukcijos) pasekmės turi būti taikomos laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui (LAT nutartis c. byloje Nr. 3K-3-46/2007; nutartis c. byloje Nr. 3K-3-441/2007; nutartis c. byloje Nr. 3K-3-58/2008 ir kt.).

55Kolegija visiškai pritaria atsakovų atsiliepimo argumentams, jog ieškovės reikalavimas yra aiškiai neproporcingas jos teisių gynimo būdas, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą ir siekiantis savo interesų apsaugos kitos šalies sąskaita. Kad ieškovės reikalavimas nugriauti statinio dalį aiškiai neadekvatus, neproporcingas ir kad dėl ieškovės nurodomo teisių pažeidimo yra kiti teisių gynimo būdai, patvirtina ir eksperto paaiškinimai. Ekspertas nurodė, kad jei statiniai yra 3 atsparumo laipsnio, yra tam tikros kompensacinės priemonės – priešgaisrinės užtvaros tarp statinių, statinio padengimas tam tikromis medžiagomis. Atlikus veiksmus, tokius kaip pakeisti apdailą į nedegią, pakeisti stogo dangą, pakeisti konstrukcijas tinkamomis medžiagomis, statinys taptų toks, koks anksčiau. Yra priemonių, kuriomis galima padengti medines konstrukcijas. Jei bus duomenų, kad yra kitokios medžiagos, kad įvykdyti apsaugos elementai, situacija keistųsi (t. 3, b. l. 129–130). Teismo posėdyje ekspertas nurodė, kad jei būtų galimybė nustatyti abiejų statinių atsparumo ugniai laipsnį, tai turėtų įtakos bendram gaisringumo laipsniui. Tarp abiejų trečio atsparumo ugniai laipsnio pastatų atstumas turėtų būti 15 m, tačiau dėl duomenų nebuvimo ekspertai negalėjo nustatyti namo Širvintų g. 46 atsparumo ugniai laipsnio. Pažymėtina, jog ieškovė neįvykdė teismo reikalavimo ir nepateikė projektinės dokumentacijos dėl savo atliktų statybos darbų, dėl kurių jos namas priartėjo prie atsakovų namo, nors tik abiejų statinių įvertinimas būtų suteikęs ekspertui galimybes tiksliai atsakyti į klausimus dėl gaisringumo lygio. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovai 2013 metų lapkričio–gruodžio mėnesiais rekonstruojamo buto lauko sienas apkalė skarda, kuri yra viena iš eksperto nurodytų kompensacinių priemonių priešgaisrinės pasaugos reikalavimams užtikrinti.

56Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai pritaikęs materialines ir procesines teisės normas, šioje byloje pareikštą ieškinį atmetė visiškai pagrįstai.

57Dėl bylinėjimosi išlaidų

58Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, priteisė iš ieškovės atsakovei 2 000 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą, t. y. visas atsakovų pirmosios instancijos teisme turėtas ir prašytas priteisti advokatės pagalbos išlaidas (3 t., b. l. 171–172). Apeliantė nurodė, jog atsakovai 2013-11-24–2013-12-29, t. y. po ieškinio pateikimo, jau bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgdami į byloje gautas Ekpertizės akto išvadas, apkalė gyvenamojo namo lauko sienas trapeciniais plieno lakštais (kompensacinės priemonės), taip pripažindami gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimą, tačiau, nepaisant to, teismas, spręsdamas dėl šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, į šią aplinkybę visiškai neatsižvelgė ir nepagrįstai iš ieškovės atsakovei B. M. Č. priteisė visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kolegija šį apeliacinio skundo argumentą laiko pagrįstu ir, atsižvelgdama į nurodytą aplinkybę, taip pat sąlygojusią šioje byloje pareikšto ieškinio atmetimą, iš ieškovės atsakovei B. M. Č. priteistas advokatės pagalbos išlaidas sumažina iki 1 500 Lt (1/4 dalimi), pašto išlaidas valstybei – iki 38 Lt, atitinkamai priteisdama iš atsakovės ¼ dalį pašto išlaidų, t. y. 13 Lt.

59Be to, dėl tos pačios priežasties atitinkamai tik iš dalies tenkintinas atsakovės prašymas dėl advokatės pagalbos išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės priteisiant tik 1 200 Lt iš prašytų priteiti 1 600 Lt (CPK 98 str.), be to, atitinkamai paskirstant ir apeliacinės instancijos teismo turėtas pašto išlaidas (66 Lt): 50 Lt iš ieškovės ir 16 Lt iš atsakovės.

60Viso iš atsakovės B. M. Č. priteistina 29 Lt (13 + 16) pašto išlaidų.

61Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, tik sumažina iki 1 500 Lt iš ieškovės atsakovei B. M. Č. priteistas advokatės pagalbos išlaidas bei iš ieškovei priteistas pašto išlaidas iki 38 Lt, atitinkamai paskirstydama ir apeliacinės instancijos teismo turėtas pašto išlaidas, nebepasisakydama dėl kitų apeliacinio skundo argumentų bei apeliacinės instancijos teisme prijungtų įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų šios apeliacijos rezultatui.

62Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

63Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

64Iš ieškovės S. G. atsakovei B. M. Č. priteistas advokatės pagalbos išlaidas sumažinti iki 1 500 Lt (434,43 eurų) bei valstybei priteistas pašto išlaidas sumažinti iki 38 Lt (11 eurų).

65Priteiti iš ieškovės S. G. (a. k. ( - ) gyvenančios Širvintų g. 46, Kaune) atsakovei B. M. Č. (a. k. ( - ) gyvenančiai ( - ) 1 200 Lt (347,54 eurų) advokatės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

66Papildomai priteiti valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu: iš ieškovės S. G. (a. k. ( - ) gyvenančios Širvintų g. 46, Kaune) 50 Lt (14,59 eurų) ir iš atsakovės B. M. Č. (a. k. ( - ) gyvenančios ( - ) 29 Lt (8,4 eurų). Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, o mokesčio sumokėjimo kvitas pristatytas į Kauno apylinkės teismo baigtų bylų raštinę (kab. 119).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovė prašė panaikinti 2007-06-27 atsakovams S. Č. ir B. M. Č. K.... 4. Ieškovė yra žemės sklypo ir gyvenamojo namo ( - ) savininkė. Su ieškovės... 5. 2011 m. vasarą atsakovams priklausančiame bute buvo atlikti statybos ir... 6. Atlikus rekonstravimo darbus buvo iš esmės pažeisti ieškovės interesai: 1)... 7. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, reikalavimui dėl... 8. Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko.... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Kauno apylinkės teismas 2014-02-03 sprendimu (t. 3, b. l. 183–192) ieškinį... 11. Iš prijungtos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos... 12. A. G. saugos Ekspertizės akte (t. 3, b. l. 71–78) nurodyta, kad tiek... 13. Teismas nustatė, kad rekonstravimo techninis projektas atliktas remiantis... 14. Teismas ieškovės argumentus dėl jos teisių pažeidimo, susijusio su... 15. Teismas ieškinį atmetė ir dėl to, kad praleistas 1 mėnesio terminas... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 17. Ieškovė, atstovaujama advokato S. Brazausko, apeliaciniu skundu (t. 4, b. l.... 18. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dėl šių argumentų:... 19. Teismas nepagrįstai nusprendė Rekonstrukcijos projekto neatitikimus teisės... 20. Sprendime nepagrįstai tvirtinama, kad: „Nors ieškovė nurodė, kad... 21. Atsakovų veiksmas padengiant namo ( - ) pietinę lauko sieną skarda iš... 22. Teismas, vadovaudamasis 1992-04-20 ieškovės gyvenamojo namo kadastriniais... 23. Rekonstrukcijos projektu buvo pažeistas Kauno apskrities viršininko... 24. Padidinus namo aukštingumą, trečiųjų asmenų interesai gali būti... 25. Bylose, kuriose sprendžiami statybos (ne)teisėtumo klausimai ir reikalavimai... 26. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai ieškinį atmetė dėl neva praleisto vieno... 27. Patenkinus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovų priteistinos visos... 28. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto... 29. Apeliantė nurodo, kad „atstumai tarp gyvenamojo namo sienos ir ieškovės... 30. Atsakovė nesutinka su apeliantės argumentu, kad atsakovai siekė išvengti... 31. Apeliantė nurodo, kad rekonstrukcijos projektu buvo pažeistas Kauno... 32. Atsakovė sutinka su teismo išvada, kad „ieškovės nurodomi argumentai dėl... 33. Apeliantė nenurodė ir taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių... 34. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus bei išklausęs šalių... 35. Šioje byloje pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 36. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai S. Č. ir B. M. Č.... 37. Ieškovė ginčydama Kauno miesto savivaldybės administracijos išduoto... 38. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad rekonstrukcijos projektu buvo pažeistas... 39. Atsakovai pagal išduotą statybos leidimą buto rekonstrukcijos darbus... 40. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 41. Apeliacinis skundas atmestinas, išskyrus jo dalį dėl advokato pagalbos... 42. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 43. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali... 44. Be to, pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis... 45. Apeliantė nurodo, kad „atstumai tarp gyvenamojo namo sienos ir ieškovės... 46. Ginčijamas Statybos leidimas šiuo metu yra galiojantis (Statybos leidime... 47. Kolegija kaip nepagrįstą vertina apeliantės argumentą, kad atsakovai siekė... 48. Apeliantė, remdamasi Inspekcijos 2013-01-21 išvada Nr. (15.17)-2D-1013... 49. Kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad... 50. Kolegijos nuomone, apeliantė taip pat neįrodė, jog ginčijamu... 51. Apylinkės teismas, išklausęs šalių paaiškinimus bei įvertinęs byloje... 52. Nagrinėjamoje byloje pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 53. Šioje byloje ieškinys pareikštas ne tik dėl statybos leidimo panaikinimo,... 54. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje dėl asmenų, kurie skirtingai nuo... 55. Kolegija visiškai pritaria atsakovų atsiliepimo argumentams, jog ieškovės... 56. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog pirmosios instancijos... 57. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 58. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, priteisė iš ieškovės... 59. Be to, dėl tos pačios priežasties atitinkamai tik iš dalies tenkintinas... 60. Viso iš atsakovės B. M. Č. priteistina 29 Lt (13 + 16) pašto išlaidų.... 61. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, iš esmės teisėtą ir... 62. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 63. Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimą palikti iš esmės... 64. Iš ieškovės S. G. atsakovei B. M. Č. priteistas advokatės pagalbos... 65. Priteiti iš ieškovės S. G. (a. k. ( - ) gyvenančios Širvintų g. 46,... 66. Papildomai priteiti valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų...