Byla 2S-1580-527/2011
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Gurda“ atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-345-660/2011 pagal ieškovės UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ ieškinį atsakovei UAB „Gurda“ dėl skolos priteisimo ir

Nustatė

2Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-12 galutinio sprendimo, kuriame tai pat prašė, atsižvelgiant į susiformavusią ekonominę ir finansinę krizę, atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos (2 t., b. l. 65).

3Kauno rajono apylinkės teismas 2011-05-16 nutartimi (2 t., b. l. 67-68) atsakovės prašymo atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą ir nustatė atsakovei 7 dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos žyminiam mokesčiui sumokėti ir pateikti įrodymus. Teismas nustatė, kad atsakovės prašymas atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos yra nepakankamai motyvuotas ir prie prašymo nepateikta pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių tokio prašymo pagrįstumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Duomenys iš registrų ir kredito įstaigų turi būti pateikiami su tam tikra laiko perspektyva, nes duomenys apie banko sąskaitose esamą likutį neparodo jose esančių piniginių lėšų judėjimo, o iš registrų pateiktos pažymos apie šiuo metu turimą turtą neleidžia spręsti apie veiksmus netolimoje praeityje; šių duomenų visuma leistų nuspręsti ne tik tai, ar pareiškėjo turtinė padėtis yra labai sunki, bet ir išsiaiškinti tikrąsias tokios padėties atsiradimo priežastis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010; 2009-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-679/2009; 2007-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-347/2007; 2011-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-100/2011). Teismas laikė, kad atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovės sunkią turtinę ir finansinę padėtį.

4Atsakovė atskiruoju skundu (2 t., b. l. 70-73) prašo: 1) dalyje dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM; 2) kreiptis į LR Konstitucinį Teismą dėl CPK 83 str. 3 d. ir 84 str. nuostatų, leidžiančių teismams spręsti dėl žyminio mokesčio sumažinimo ar jo sumokėjimo atidėjimo, neišsiaiškinus vykdomosios valdžios pozicijos šiuo klausimu ir nežinant jų pozicijos kiekvienoje konkrečioje byloje, atitikimo LR Konstitucijos 5 str. 1 d. įtvirtintam valdžių padalijimo principui; 3) Kauno rajono apylinkės teismui pačiam nepanaikinus skundžiamos 2011-05-16 nutarties ir pašalinus abejones dėl kvestionuojamų CPK normų atitikties LR Konstitucijai, skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, atidedant žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo; 4) atskirojo skundo nepatenkinus, nustatyti apeliantei protingą terminą žyminiam mokesčiui sumokėti; 5) nustatyti, kad kartu su šiuo atskiruoju skundu pateikta medžiaga apie apeliantės finansinę būklę sudaro komercinę paslaptį, yra nevieša ir neprieinama net ieškovei.

5Atskirajame skunde nurodoma, kad išnagrinėtoje byloje yra pakankamai rašytinės medžiagos, rodančios labai skirtingą šalių turtinę padėtį, kas savaime turėtų reikšti tam tikras lengvatas apeliantei kaip silpnesniajai šaliai, kad būtų galima realiai ir nepriklausomai nuo šalių ekonominių galimybių įgyvendinti CPK 12 str. įtvirtintą rungimosi principą ir CPK 17 str. įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą. Iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė yra nekilnojamojo turto magnatė, valdanti didelį ir prestižinį nekilnojamojo turto objektą pačioje Vilniaus širdyje, praktiškai Gedimino kalno papėdėje. Tuo tarpu atsakovė yra tik kukli nuomininkė, kurios turimas nekilnojamasis ir registruotinas turtas buvo areštuotas, teismui patenkinus ieškovės prašymą ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pats teismas priėmė 2010-08-10, įskaitant Kauno apygardos teismo 2010-11-15 nutartimi padarytus pakeitimus. Atitinkamai teismas turėjo būti Turto arešto aktų registrą tvarkančios įstaigos raštu informuotas apie areštuotus atsakovės nekilnojamojo turto objektus ir kitą registruotiną turtą, o šie dokumentai neabejotinai turi būti byloje. Reikalavimas, kad juos dar kartą pateiktų apeliantė, yra perteklinis. Tuo labiau, kad teismams turi būti sudaryta galimybė prieiti praktiškai prie visų registrų duomenų. Jei dėl kokių nors priežasčių tokie duomenys nėra prieinami, atsakovė pateikia Turto arešto aktų registro išrašą (2 t., b. l. 74-76). Be areštuoto turto, prastą atsakovės ekonominę situaciją rodo aplinkybė, kad atsakovei pareikštas ieškinys ir dėl tos įsiskolinimo dalies, kurios atsakovė neneigia, tačiau net ir ją pripažindama negali laiku grąžinti. Tai yra užfiksuota tiek atsakovės prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo, tiek pačiame skundžiamame galutiniame spendime. Šie procesiniai dokumentai neabejotinai yra byloje ir laikantis CPK 197 str. nuostatų turėtų būti laikomi rašytiniais įrodymais, pagrindžiančiais prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Pažymėtina, kad ieškovės pastangomis areštavus atsakovės nekilnojamąjį turtą, atsakovė neteko galimybės bent kiek palankesnėmis sąlygomis kredituotis bankuose ir tapo visiškai priklausoma nuo įplaukų į banko sąskaitą. Kaip matyti iš pateikiamų banko sąskaitos išrašų, laikotarpyje nuo 2011-01-01 iki 2011-04-30 atsakovės įplaukų vidurkis sudarė 7.936,29 Lt. Tačiau atėjus terminui pateikti apeliacinį skundą ir už jį sumokėti žyminį mokestį, atsakovės įplaukų vidurkis buvo žymiai sumažėjęs ir nuo 2011-05-01 iki 2011-05-12 sudarė tik 5.958,59 Lt. Neturinčiai rezervų įmonei, kuriai nuolat reikalingos apyvartinės lėšos, toks įplaukų sumažėjimas yra ypač juntamas ir labai blogina jos padėtį. Kadangi piniginio srauto trūkumas apeliacinio skundo pateikimo metu sudarė apie 25%, be to, kaip matyti iš pridėtų banko sąskaitos išrašų, išlaidos (debetas) nuolat buvo didesnės už įplaukas (kreditas), visa tai ir privertė prašyti atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą. Dar ir šiai dienai yra išlikęs 37.489 Lt įsiskolinimas biudžetui ir 38.598 Lt pradelsti įsiskolinimai. Tiekėjams apeliantė yra įsiskolinusi 194.276,13 Lt. „Swedbank“, AB kredito limitas yra pilnai išeikvotas. Tai patvirtinantys dokumentai ir sąskaitų išrašas taip pat pridedami. Taigi apeliantei brangus kiekvienas litas. Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas, kurio, remdamasi CPK 84 str., prašė apeliantė, nereiškia atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo pagal CPK 83 str. 3 dalį. Todėl atidėjimas tik sudarytų apeliantei galimybę sumokėti žyminį mokestį ne tokiu sunkiu įmonei metu. Kad toks šviesesnis metas tikrai ateis, rodo pridedame banko sąskaitos išraše užfiksuota teigiama įplaukų dinamika laikotarpyje nuo 2011-05-01 iki 2011-05-25. Šiame laikotarpyje atsakovės įplaukų vidurkis sudarė jau 6.848,88 Lt, o atotrūkis tarp debeto ir kredito tolydžiai mažėjo. Jei po visko, kas pridaryta, Vyriausybe dar galima pasitikėti, tai apeliantės įmonės ekonominės padėties pagerėjimo galima pagrįstai tikėtis ir remiantis Vyriausybės 2011-04-27 nutarimu Nr.491 „Dėl Lietuvos konvergencijos 2011 metų programos ir Nacionalinės reformų darbotvarkės“, kur teigiama, kad 2011 m. yra paskutinieji krizės metai, po kurių bus visa ko atsigavimas ir visuotinis augimas. Be to, svarstytina, ar apskritai yra tikslingas žyminio mokesčio mokėjimas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo, nes galima situacija, kai patenkinus apeliaciją žyminį mokestį tektų priteisti jį sumokėjusiai atsakovei (apeliantei) iš ieškovės, užuot priteisus tiesiog valstybei. Be CPK 84 str. nurodyto žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo pagrindo - turtinės padėties, apeliantė papildomai rėmėsi oficialiai pripažinta ekonomine ir finansų krize. Tai yra visuotinai žinoma ir teisės aktuose bei teismų praktikoje konstatuota aplinkybė, todėl nebeįrodinėtina CPK 182 str. 1 ir 4 punktų prasme. Pavyzdžiui, Vyriausybės 2011-04-27 nutarimas Nr. 491 „Dėl Lietuvos konvergencijos 2011 metų programos ir Nacionalinės reformų darbotvarkės“ ir 2011-03-30 nutarimas Nr. 371 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 metų veiklos ataskaitos pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“, Lietuvos apeliacinio teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1003/2011, kurioje konstatuojama, kad 2008 m. pabaigoje kilusi pasaulinė ekonominė finansų krizė Lietuvoje tebesitęsia ir 2011 m. Vyriausybė, pasinaudodama ar tik prisidengdama finansų krize, iniciavusi naktinį mokestinį perversmą, privertė daug ko atsisakyti ir daug ką prarasti įvairias socialines grupes, todėl galėtų solidarizuotis bent jau tiek, kad būtų atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas. Kadangi žyminis mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą, o ne į teismo sąskaitą, apeliantės nuomone, sprendžiant dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo yra ypač svarbi biudžetu disponuojančios Vyriausybės pozicija šiuo klausimu. Dėl šios priežasties, nagrinėjant atskirąjį skundą, į bylą kaip trečiąjį asmenį reikia įtraukti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM. Atsižvelgiant į LR Konstitucijos 5 str. 1 dalyje įtvirtintą valdžių padalijimo principą, jokia teisminės valdžios institucija neturėtų pasisakyti dėl žyminio mokesčio atidėjimo galimumo ar negalimumo vietoje kompetentingos vykdomosios valdžios institucijos, nes tikėtina, jog kompetentinga vykdomosios valdžios institucija neprieštarautų žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimui. Tuo tarpu CPK nuostatos, leidžiančios teismams spręsti dėl žyminio mokesčio sumažinimo ar atidėjimo net neišsiaiškinus vykdomosios valdžios pozicijos kiekvienoje konkrečioje byloje, bet pasisakant vietoje kompetentingų vykdomosios valdžios institucijų, akivaizdžiai prieštarauja LR Konstitucijos 5 str. 1 dalyje įtvirtintam valdžių padalijimo principui, nes sumaišo teisminės ir vykdomosios valdžios kompetenciją.

6Atskirasis skundas tenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8Pagal susiformavusią teismų praktiką, pareiškėjas, pateikdamas teismui prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turi pridėti įrodymus, patvirtinančius jo laikiną sunkią turtinę padėtį. Apeliantei pateikus tik prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, motyvuojant krize Lietuvoje, bet nepridėjus jokių įrodymų, teismas atmetė apeliantės prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo tuo pagrindu, jog prašymas yra nepakankamai motyvuotas ir prie prašymo nepateikta pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių tokio prašymo pagrįstumą.

9Tačiau kolegija pažymi, jog CPK 115 str. yra įtvirtintas procesinių dokumentų trūkumų ištaisymo institutas. Todėl pirmosios instancijos teismas, laikydamas, jog apeliantės prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo yra nepakankamai motyvuotas ir prie prašymo nepateikta pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių tokio prašymo pagrįstumą, pirmiausia turėjo nustatyti apeliantei terminą šio procesinio dokumento trūkumams pašalinti ir tik po to spręsti dėl tokio prašymo pagrįstumo. Kadangi apylinkės teismas šios procesinės nuostatos nesilaikė, kolegija, spręsdama dėl pareikšto prašymo pagrįstumo, vertina atskirajame skunde išdėstytus argumentus bei su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus, nustatydama, kad kartu su atskiruoju skundu pateikta medžiaga apie apeliantės finansinę būklę sudaro jos komercinę paslaptį ir yra nevieša (CPK 10 str. 2 d.). Tačiau kolegija, atsižvelgdama į CPK 10 str. įtvirtintą teisinį reglamentavimą, taip pat į tai, kad pati apeliantė savo atskirajame skunde, įteiktame ieškovei, atskleidė savo pateiktų su atskiruoju skundu įrodymų turinį, nenustato, kad ši medžiaga yra neprieinama ieškovei.

10Kolegija pritaria apeliantei, jog pirmosios instancijos teismo išnagrinėtoje byloje yra rašytinių įrodymų (kurių apylinkės teismas be pagrindo nevertino), patvirtinančių atsakovės sunkią finansinę padėtį. Kaip matyti iš atsakovės 2010-06-10 pranešimo dėl nuomos sutarties nutraukimo (1 t., b. l. 164), atsakovė nurodė nuomojamų ieškovės patalpų atsisakiusi dėl ,,ženkliai smukusių užsakymų, gamybos ir pardavimo apimčių“. Atsakovės teigimu, ,,einamuoju momentu gaunamų lėšų vos užtenka mokesčiams ir darbo užmokesčiui išmokėti bei pilnai atsiskaityti su atleidžiamais darbuotojais... Įmonė ne tik finansiškai nebepajėgia išlaikyti šių patalpų, bet ir dėl iš esmės pasikeitusios situacijos nebegali jų naudoti tai paskirčiai, kuriai buvo išsinuomojusi“. Kolegijos nuomone, prastą atsakovės ekonominę situaciją rodo ir aplinkybė, kad atsakovei pareikštas ieškinys ir dėl tos įsiskolinimo dalies, kurios atsakovė neneigia, tačiau net ir ją pripažindama atsakovė negali laiku pripažįstamos skolos sumokėti, ką patvirtina tiek atsakovės prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo, tiek pats skundžiamas galutinis spendimas, kurių apylinkės teismas taip pat be pagrindo nevertino. Kolegija, vertindama atsakovės finansinę padėtį kaip sunkią, taip pat atsižvelgia į aplinkybę, jog pats teismas 2010-08-10 nutartimi (b. l. 49), pakeista Kauno apygardos teismo 2010-11-15 nutartimi, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir pritaikė areštą atsakovės nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui 79 062,13 Lt sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginėms lėšoms ir turtinėms teisėms, esančios kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis tai pačiai sumai, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, kurie apylinkės teismui taip pat yra prieinami, patvirtina, jog Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. L2-6847-798/2010 taip pat yra areštuotas atsakovės turtas 156 307,17 Lt sumai. Reikalavimas, kad šiuos duomenis dar kartą pateiktų apeliantė, kolegijos nuomone, būtų perteklinis. Atsakovės teigimu, areštavus jos nekilnojamąjį turtą, atsakovė neteko galimybės bent kiek palankesnėmis sąlygomis kredituotis bankuose ir tapo visiškai priklausoma nuo įplaukų į banko sąskaitą. Atsakovės teigimu, laikotarpyje nuo 2011-01-01 iki 2011-04-30 jos įplaukų vidurkis sudarė 7.936,29 Lt, tačiau atėjus terminui pateikti apeliacinį skundą ir už jį sumokėti žyminį mokestį, atsakovės įplaukų vidurkis buvo žymiai sumažėjęs ir nuo 2011-05-01 iki 2011-05-12 sudarė tik 5.958,59 Lt, o, neturinčiai rezervų įmonei, kuriai nuolat reikalingos apyvartinės lėšos, toks įplaukų sumažėjimas yra ypač juntamas ir labai blogina jos padėtį. Kadangi piniginio srauto trūkumas apeliacinio skundo pateikimo metu sudarė apie 25%, be to, atsakovės išlaidos (debetas) nuolat buvo didesnės už įplaukas (kreditas), tai ir privertė atsakovę prašyti dėl sunkios finansinės padėties atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą. Atsakovės teigimu, atskirojo skundo surašymo metu buvo išlikęs 37.489 Lt įsiskolinimas biudžetui, 38.598 Lt pradelsti įsiskolinimai, tiekėjams įsiskolinimas 194.276,13 Lt, „Swedbank“, AB kredito limitas yra pilnai išeikvotas.

11Kolegija pažymi, jog žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas, kurio, remdamasi CPK 84 str., prašė apeliantė, nereiškia atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo pagal CPK 83 str. 3 dalį. Todėl atidėjimas tik sudarytų apeliantei galimybę sumokėti žyminį mokestį ne tokiu sunkiu jai metu. Tai, kad atsakovės turtinei padėčiai pagerėti yra prielaidos, rodo teigiama atsakovės įplaukų dinamika laikotarpyje nuo 2011-05-01 iki 2011-05-25, kai atsakovės įplaukų vidurkis sudarė jau 6.848,88 Lt, o atotrūkis tarp debeto ir kredito tolydžiai mažėjo.

12Kolegija taip pat pažymi, jog be CPK 84 str. nurodyto žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo pagrindo - turtinės padėties, apeliantė papildomai rėmėsi oficialiai pripažinta ekonomine ir finansų krize. Tai yra visuotinai žinoma ir teisės aktuose bei teismų praktikoje konstatuota aplinkybė, todėl nebeįrodinėtina CPK 182 str. 1 ir 4 punktų prasme. Pavyzdžiui, Vyriausybės 2011-04-27 nutarimas Nr. 491 „Dėl Lietuvos konvergencijos 2011 metų programos ir Nacionalinės reformų darbotvarkės“ ir 2011-03-30 nutarimas Nr. 371 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 metų veiklos ataskaitos pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“; Lietuvos apeliacinio teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1003/2011, kurioje konstatuojama, kad 2008 m. pabaigoje kilusi pasaulinė ekonominė finansų krizė Lietuvoje tebesitęsia.

13Kolegijos nuomone, apeliantės finansinė padėtis apeliacinio skundo surašymo metu buvo sunki ir ji buvo nepajėgi sumokėti už apeliacinį skundą 477,62 Lt žyminio mokesčio, paskaičiuoto pagal ginčijamą 31.841,39 Lt sumą dokumentinio proceso tvarka, tačiau šį žyminį mokestį ji galėtų būti pajėgi sumokėti po tam tikro laiko tarpo, todėl atsakovei žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas atidėtinas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos.

14Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir, klausimą išsprendusi iš esmės, atideda atsakovei žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos (CPK 337 str. 2 p.).

15Kadangi atskirasis skundas iš esmės dėl žyminio mokesčio atidėjimo patenkintas, kolegija likusių apeliantės prašymų, kaip nebereikšmingų šios apeliacijos rezultatui, nebesvarsto.

16Atsižvelgiant į tai, kad jokie kiti apeliacinio skundo trūkumai nenustatyti, kolegija bylą perduoda Civilinių bylų skyriaus pirmininkui sudaryti kolegiją apeliaciniam skundui nagrinėti.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 335-339 str.,

Nutarė

18atskirąjį skundą tenkinti.

19Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti.

20Atidėti atsakovei UAB ,,Gurda“ žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos.

21Nustatyti, kad atsakovės UAB ,,Gurda“ kartu su atskiruoju skundu dėl 2011 m. gegužės 16 d. nutarties pateikta medžiaga apie apeliantės finansinę būklę sudaro jos komercinę paslaptį ir yra nevieša.

22Bylą perduoti Civilinių bylų skyriaus pirmininkui sudaryti kolegiją apeliaciniam skundui nagrinėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą atsakovė pateikė... 3. Kauno rajono apylinkės teismas 2011-05-16 nutartimi (2 t., b. l. 67-68)... 4. Atsakovė atskiruoju skundu (2 t., b. l. 70-73) prašo: 1) dalyje dėl žyminio... 5. Atskirajame skunde nurodoma, kad išnagrinėtoje byloje yra pakankamai... 6. Atskirasis skundas tenkintinas.... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 8. Pagal susiformavusią teismų praktiką, pareiškėjas, pateikdamas teismui... 9. Tačiau kolegija pažymi, jog CPK 115 str. yra įtvirtintas procesinių... 10. Kolegija pritaria apeliantei, jog pirmosios instancijos teismo išnagrinėtoje... 11. Kolegija pažymi, jog žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas, kurio,... 12. Kolegija taip pat pažymi, jog be CPK 84 str. nurodyto žyminio mokesčio... 13. Kolegijos nuomone, apeliantės finansinė padėtis apeliacinio skundo surašymo... 14. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija skundžiamą pirmosios... 15. Kadangi atskirasis skundas iš esmės dėl žyminio mokesčio atidėjimo... 16. Atsižvelgiant į tai, kad jokie kiti apeliacinio skundo trūkumai nenustatyti,... 17. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 335-339 str.,... 18. atskirąjį skundą tenkinti.... 19. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti.... 20. Atidėti atsakovei UAB ,,Gurda“ žyminio mokesčio už apeliacinį skundą... 21. Nustatyti, kad atsakovės UAB ,,Gurda“ kartu su atskiruoju skundu dėl 2011... 22. Bylą perduoti Civilinių bylų skyriaus pirmininkui sudaryti kolegiją...