Byla 1A-506-238-2010

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam R. N., jo gynėjui advokatui Alvidui Tamulioniui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovo, civilinio atsakovo L. R. įmonės ( - ) atstovo, nuteistojo R. N. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje. Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2008-07-26 iki 2008-07-28. Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu R. N. uždrausta 3 (trejus) metus vairuoti transporto priemonę.

2M. M. pareikštas 150 000 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista M. M. 1 725 Lt ( 500 eurų ) iš AAS „Gjensidige Baltic“, 60 000 Lt iš L. R. įmonės ( - ) .

3M. M. pareikštas 83 475,72 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo (turtinis įsipareigojimas bendrovei „Latvijas Krajbanka“ ) atmestas.

4M. M. pareikštas civilinis ieškinys dėl 455,42 Lt kas mėnesį mokamų išmokų iki M. M. pilnametystės, o jei mokysis, iki sukaks 24 m., tenkintas iš dalies ir priteista M. M. iš AAS „Gjensidige Baltic“ kas mėnesį mokėti po 400 Lt iki M. M. pilnametystės. Likusi civilinio ieškinio dalis atmesta.

5T. M. pareikštas 150 000 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas dalinai ir priteista T. M. 1 035 Lt ( 300 eurų ) iš AAS „Gjensidige Baltic“, 30 000 Lt iš L. R. įmonės ( - ) .

6T. M. pareikštas 9 9721,74 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo (turtinis įsipareigojimas bendrovei „Swedbank lizings“, AB „Swedbank“) atmestas.

7T. M. pareikštas civilinis ieškinys dėl 25,72 Lt kas mėnesį mokamų išmokų iki T. M. pilnametystės, o jei mokysis, iki sukaks 24 m., atmestas.

8T. M. pareikštas civilis ieškinys dėl 2 248,80 Lt turėtų išlaidų tenkintas visiškai ir priteistas iš AAS „Gjensidige Baltic“.

9I. K. pareikštas 100 000 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

10D. M. pareikštas 100 000 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

11V. L. pareikštas 100 000 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir priteista V. L. 690 Lt (200 eurų) iš AAS „Gjensidige Baltic“, 15 000 Lt iš L. R. įmonės( - ).

12V. L. pareikštas 8 800 Lt civilinis ieškinys (8 000 Lt dėl turtinės žalos ir 800 Lt dėl teismo išlaidų atlyginimo) tenkintas visiškai ir priteistas iš AAS „Gjensidige Baltic“.

13Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

14R. N. pagal LR BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad jis pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, t. y. 2008 m. liepos 26 d., apie 14.30 val., ( - ) kilometre, neatsargiai vairuodamas krovininį automobilį „Mercedes Benz 1844“, valstybinis numeris ART 254, su puspriekabe „Lamberet“, valstybinis numeris TV 996, važiuodamas ( - ) kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių (patvirtinta LR Vyriausybės 2002-12-11 d. nutarimu Nr. 1950) 53 p., 172 p., 175.4 p., 3 priedo 1.1 p. reikalavimus – nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui bei turtui, vairuodamas transporto priemonę su puspriekabe nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į vietovės reljefą, kelio, transporto priemonės būklę, kad galėtų kiekvienu metu sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, važiuodamas ne mažesniu nei 87 km/h greičiu, viršijo tame kelyje tokio tipo transporto priemonei leidžiamą 80 km/h greitį, dėl ko nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, ir draudžiančią paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešine eismo juosta, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, susidūrė su priešpriešais važiavusiu automobiliu „Ford Galaxy“, valstybinis numeris GE 3048, vairuojamu M. A., po to išvažiavo į šalutinį kelią vedantį į ( - ) kaimą, kur susidūrė su traktoriumi „T - 16 M“, valstybinis numeris LF 6562, vairuojamu V. L., ko pasekoje žuvo automobiliu „Ford Galaxy“, valstybinis numeris GE 3048, važiavę Latvijos Respublikos piliečiai - M. A., M. G., M. M., M. R., o traktoriaus „T -16 M“, valstybinis numeris LF 6562, vairuotojui V. L.- sunkiai sutrikdyta sveikata.

15Apeliaciniu skundu nuteistasis R. N. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendį pakeisti, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise panaikinti. Mano, kad skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, teismas neteisingai paskyrė bausmę. Nurodo, jog teismas, nemotyvuodamas realios laisvės atėmimo bausmės ir baudžiamojo poveikio paskyrimo, nesilaikė nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų. Mano, kad realią laisvės atėmimo bausmę teismas skyrė atsižvelgęs išimtinai tik į sunkias nusikaltimo pasekmes, neįvertino padarytos veikos pavojingumo, kaltės formos, neatsižvelgė į tai, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra šiurkštūs, todėl, nuteistojo manymu, kaltės laipsnis negali būti vertinamas kaip didelis. Taip pat nurodo, jog kelių eismo taisyklių pažeidimai negali būti laikomi dėsningais, nes tokių pažeidimų nei iki įvykio, nei po jo, nėra padaręs, nusikalto pirmą kartą, kitų teisės pažeidimų nepadaręs, darbovietėje charakterizuojamas išimtinai teigiamai, gyvena šeimoje, kuri išlaiko mažametį vaiką ir gauna mažus atlyginimus. Brolis yra neįgalus, todėl jis (nuteistasis) rūpinasi sena, ligota motina, kurios, jį nuteisus realia bausme, nebūtų kam prižiūrėti, padeda pilnametystės sulaukusiam besimokančiam sūnui. Mano, kad turi būti vertinama ir tai, jog nukentėjusieji nesiekė, jog jis būtų nuteistas realia laisvės atėmimo bausme.

16Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ prašo Marijampolės rajono apylinkės tesimo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį pakeisti. Nesutinka dėl M. M. naudai priteistų kas mėnesį mokamų išmokų po 400 Lt iki M. M. pilnametystės, dėl V. L. priteistos 8 000 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 800 Lt atstovavimo išlaidų bei dėl T. M. priteistų 2 248,80 Lt teismo išlaidų. Prašo šiuos ieškinius atmesti.

17Nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino LR CK 6.988 straipsnio 3 d. nuostatų, kad privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai, t. y. LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklės. Teigia, jog apeliantas, gavęs atitinkamus dokumentus, vadovaudamasis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, paskaičiavo, jog draudimo bendrovė, pagal įstatymų nuostatas, negali mokėti draudimo išmokos, nes valstybės mokama našlaičių pensija M. M. yra didesnė, nei jai tekdavo išlaikymo dalis pagal tėvų turėtą uždarbį. Pajamų dalis, kurią turėjo teisę gauti M. M. iš tėvų už laikotarpį nuo 2008-07-26 iki 2009-11-30 sudarytų 523,47 latus. Valstybė už tą patį laikotarpį jai išmokėjo našlaičių pensiją, kurios dydis yra 1 188 latai, t. y. 664,53 latais daugiau, negu jai būtų skyrę tėvai, todėl draudimo bendrovei nėra teisinio pagrindo mokėti draudimo išmoką. Dėl V. L. priteistos 8 000 litų turtinės žalos atlyginimo už sugadintą traktorių „T-16M“, v/n ( - ), apelianto manymu, žalos dydį teismas nustatė remdamasis tik Kalvarijos savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus vyr. inžinieriaus mechaniko, kuris nėra ekspertas, pažyma, kad traktoriaus rinkos vertė gali būti 8 000 litų. Teismas neįvertino atsakovo išsakytos pozicijos, kad toks žalos dydžio nustatymas prieštarauja jau minėto įstatymo ir taisyklių reikalavimams, nes turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, ieškovas išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikė, į draudiką nesikreipė, todėl bendrovė negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų, šia tvarka jis dar gali pasinaudoti. Dėl šių aplinkybių, apelianto manymu, žala turtui ekspertų nenustatyta ir teismas nepagrįstai priteisė 8 000 litų žalos atlyginimą. Be to, apelianto manymu, teismas nepagrįstai priteisė ir 800 litų atstovavimo išlaidas, nes jos turėjo būti priteistos iš kaltinamojo. Dėl T. M. priteistų 2 248,80 Lt turėtų teismo išlaidų atsakovas mano, jog teismas šiuo atveju taip pat neteisingai taikė LR BPK normas, nes proceso dalyvių išlaidas teismas turi teisę išieškoti tik iš nusikalstamą veiką padariusio asmens, pripažinęs jį kaltu.

18Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas L. R. įmonė ( - ) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-04-30 nuosprendį pakeisti, sumažinti M. M., T. M., V. L. priteistus neturtinės žalos dydžius. Teigia, kad teismas nesivadovavo teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, ir nuosprendyje jos nenurodė, nevertino įmonės turtinės padėties, nes finansinė padėtis sunki, nusikaltimas neatsargus, įmonės kaltės nėra. Apeliantas mano, kad turtinę žalą privalo atlyginti draudikas. Apeliantas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-13 nutartimi Nr. 3K-3-416/2009, kurioje teismas pasisakė, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, būtina įvertinti kriterijų visumą, t. y. vadovautis tiek įstatyme nustatytais, tiek teismų praktikoje suformuotais bei taikomais vertinimo kriterijais, taip pat atsižvelgti į teismų ankstesnėse analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Apeliantas pateikia eilę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių pavyzdžių, kuriose neturtinės žalos dydis nustatytas nuo 3 452 litų iki 20 000 litų. Taip pat nurodo, jog teismas nevertino atsakovo turtinės padėties - apelianto veikla 2008 m. ir 2009 m. nuostolinga, trūksta apyvartinių lėšų, siekdamas išvengti bankroto apeliantas sudarė 350 000 Lt kreditavimo sutartį. Apelianto manymu, tai rodo, kad finansinė padėtis sunki ir priteisti 90 000 litų grėstų bankrotu. Taip pat nurodo, kad svarbu įvertinti ir už žalą atsakingo asmens kaltę, teigia, jog apelianto kaltės nėra, nes eismo įvykio priežastimi nebuvo kokie nors automobilio gedimai, už kuriuos atsakytų įmonė, nusikaltimas netyčinis, įvykio metu nuteistasis buvo blaivus, todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą mažinti M. M. ir T. M. priteistus neturtinės žalos dydžius. Dėl V. L. priteistos neturtinės žalos dydžio, apeliantas nurodo, jog nuosprendis nemotyvuotas, teismas nesivadovavo teismine praktika. Be to, apelianto manymu, ieškovas neįrodė, kad patirti sužalojimai liekamieji, nepateikė įrodymų, kad nedarbingumas būtų pakeistas ar pratęstas. Mano, kad neįrodyta, jog ieškovas nebegali dirbti ieškinyje nurodyto darbo, gauti pajamų, ieškinio teiginiai, kad eismo įvykyje patirti sužalojimai lėmė būtent tokius padarinius, deklaratyvūs. Neįrodžius šių aplinkybių, apelianto manymu, priteistos neturtinės žalos dydis V. L. mažintinas.

19Apeliantas prašo teismo kreiptis į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo ir aiškintis dėl 2005-05-11 Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/14/EB 2 str. 2 d. a punkto. Apeliantas nurodo, jog teismas neteisingai aiškino LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio ir Įstatymo santykio su Europos Bendrijos teisės aktais. Dėl šios aplinkybės neteisėtai ir nepagrįstai paskirstyta žalos atlyginimo pareiga, t. y. nepagrįstai nuspręsta, kad neturtinę žalą privalo atlyginti ir apeliantas. Teigia, kad neturtinę žalą privalo atlyginti ne įmonė ( - ), o išimtinai tik draudikas – AAS „Gjensidige Baltic“.

20Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, civilinių atsakovų skundus spręsti teismo nuožiūra.

21Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, civilinių atsakovų skundus atmesti.

22Nuteistojo R. N. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, civilinio atsakovo L. R. įmonės ( - ) apeliacinis skundas atmestinas.

23Nuteistasis neginčija nuosprendžiu nustatytos jo kaltės ir nuteisimo pagal LR BK 281 straipsnio 5 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

24Dėl civilinio atsakovo L. R. įmonės( - )apeliacinio skundo

25Apeliantas nesutinka su M. M., T. M., V. L. nustatytais bei iš apelianto priteistais neturtinės žalos dydžiais, ir mano, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiuo klausimu panašiose bylose, neatsižvelgė į sunkią apelianto finansinę padėtį bei neįvertino tos aplinkybės, kad apelianto kaltės dėl įvykio nėra, V. L. teiginiai dėl neturtinės žalos neįrodyti. Apelianto manymu, neturtinė žala privalo būti priteista iš draudiko. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais ir atmeta.

26Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Šias konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo būdus nustato baudžiamojo proceso įstatymas, kiti teisės aktai. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis – ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymą. Žmogaus ir piliečio teisių samprata apima ir teisę reikalauti atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Žalos samprata baudžiamoje, baudžiamojo proceso teisėje glaudžiai siejasi su civilinėje teisėje pateiktu žalos apibūdinimu. Žalos padarymas yra vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Jeigu civilinė teisė pažeista padarant turtinę ar neturtinę žalą, tai ši teisė ginama iš pažeidusio teisę asmens išieškant nuostolius (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Įstatymai (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 3 dalis ir kt.) nustato nukentėjusiojo nuo teisės pažeidimo asmens teisę reikalauti žalos atlyginimo ne tik iš kaltininko, bet ir iš už jo veikas materialiai atsakingų asmenų, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą. CK 6.264 straipsnyje numatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo atlygina žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo, einančio darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Asmuo, kurio veika susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, atlygina didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą (CK 6.270 straipsnis), draudimo įmonė atlygina žalą, atsiradusią dėl draudiminio įvykio (CK 6.254, 6.987 straipsniai).

27Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviems asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui ar už jo veikas materialiai atsakingam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.254 straipsnio 2 dalis, 6.987 straipsnis). Bendra taisyklė yra ta, kad draudikas prisiima ribotą atsakomybę ir atlygina žalą sutartyje numatytos draudimo sutarties ribose. Tuo tarpu žalą padariusio asmens ar materialiai už jį atsakingo asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

28Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.).

29LR CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

30Tačiau pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

31Apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžių, teisėjų kolegijos manymu, nustatė teisingas neturtinės žalos pinigines kompensacijas vadovaudamasis LR CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kuri įtvirtina, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo pobūdį, kaltės formą, konkrečias jo aplinkybes, nuteistojo kaltę, pasekmes nukentėjusiojo V. L. sveikatai, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad M. M. būdama vos trijų metų neteko abiejų tėvų, T. M. neteko motinos, apelianto turtinę padėtį, turtinius jo įsipareigojimus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos piniginės kompensacijos nėra aiškiai per didelės ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš bylos aplinkybių matyti, jog V. L. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, sužalojimai buvo daugybiniai, lūžo šonkauliai, raktikaulis, dešinė mentė, dėl patirtų sužalojimų kilo komplikacijos, išsivystė kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, jis kurį laiką neteko dalies darbingumo, neabejotinai patyrė fizinį skausmą, ilgą laiką buvo nedarbingas, prireikė kelių operacijų. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos manymu, pagrindžia reikalavimą atlyginti V. L. neturtinę žalą, bei rodo, jog V. L. iš tiesų turėjo įvairių nepatogumų dėl įvykio, ilgai buvo nedarbingas, patyrė dvasinius išgyvenimus, skausmą. Nors byloje nėra duomenų apie nedarbingumo pažymos pratęsimą ar naujos išdavimą, tačiau byloje esanti pažyma patvirtina, jog V. L. daugiau kaip metus po įvykio tik dalinai buvo darbingas, prarasto darbingumo procentas didelis, kas realiai apsunkino galimybę ne tik pilnai dirbti, bet ir gauti didesnį atlygį, o dėl sveikatos sutrikimų gyventi visavertį gyvenimą. Todėl natūralu, kad tai sukėlė dvasinius, fizinius išgyvenimus.

32Apeliantas skunde nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad sunki apelianto finansinė padėtis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Svarbi aplinkybė ir žalą padariusio asmens turtinė padėtis, tačiau šiuo atveju už žalą atsakingo asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Be to, kolegijos manymu, byloje pateiktas dokumentas dėl paimto 350 000 Lt kredito, priešingai nei nurodo apeliantas, negali būti laikomas sunkios finansinės būklės kriterijumi. Iš bylos duomenų matyti, jog apeliantas turi turto, byloje duomenų apie tai, kad apeliantui būtų iškelta bankroto byla nėra, todėl apelianto nurodyta aplinkybė negali būti pagrindu mažinti priteistas neturtinės žalos kompensavimo sumas. Be to, pagal teismų praktiką įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos“ 10.3 punktas). Teisėjų kolegijos manymu, ta aplinkybė, kad paimtas kreditas, toliau vykdoma įmonės veikla, nėra duomenų apie įmonės bankrotą, įmonė turi turto, duoda pagrindą spręsti apie teigiamą įmonės finansinės padėties pasikeitimą ateityje.

33Apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl įvykio apelianto kaltės nėra. Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, tai žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. Žalą padariusio asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė, todėl žalą padariusiam asmeniui taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis).

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 27 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“ 4 punkte įtvirtinta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra organizacija (juridinis asmuo arba įmonė, neturinti juridinio asmens teisių) ar fizinis asmuo, valdantis didesnio pavojaus šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (kaip antai: administraciniu aktu, sutartimi, pareigūno paliepimu ir kt.). Darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą, šiuo atveju tiesiogiai už žalą atsako būtent darbdavys. Be to, remiantis anksčiau paminėto Senato nutarimo 10 punktu, didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kaltė, t. y. apelianto, nustatoma pagal tai, ar transporto priemonę vairavęs asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles. Nors šios nuostatos taikomos dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau šiuo atveju teisėjų kolegijos manymu kaltės klausimas turi vienodą reikšmę tiek dėl turtinės, tiek ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentas dėl apelianto kaltės nebuvimo, nepagrįstas ir yra atmetamas. Dėl apelianto atsakomybės atlyginti neturtinę žalą pagrindai pateikti ir išdėstyti anksčiau, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo argumento, jog apeliantas neprivalo atlyginti neturtinę žalą, padarytą nukentėjusiesiems.

35Nepagrįstas ir atmestinas apelianto argumentas, jog nustatant neturtinės žalos dydžius, teismas nesivadovavo ir nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos panašaus pobūdžio bylose. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nors pirmosios instancijos teismas ir nenurodė, kokiomis konkrečiai Aukščiausiojo Teismo nutartimis remiasi, tačiau pirmosios instancijos teismo nustatyti ir priteisti neturtinės žalos dydžiai (nukentėjusiesiems M. M., T. M. ir V. L.) neprieštarauja Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai panašaus pobūdžio bylose (2K-422/2009, 2K-830/2007, 2K-238/2008, 2K-29/2009, 2K-351/2009).

36Apeliantas teigia, kad teismo nuosprendyje nepateikti ir nenurodyti teisminės praktikos (dėl neturtinės žalos priteistinų sumų analogiškose bylose) pavyzdžiai. Kolegija pažymi, kad BPK 305 straisnis reglamentuoja nuosprendžio aprašomajai daliai keliamus reikalavimus, tačiau apelianto minimo reikalavimo nekelia, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

37Atsižvelgdama į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos tesimas įvertino visus būtinus kriterijus sprendžiant dėl nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos kompensavimo ir pagrįstai iš apelianto nukentėjusiajai M. M. priteisė 60 000 Lt, nukentėjusiajam T. M. – 30 000 Lt , nukentėjusiajam V. L. – 15 000 Lt. Teisėjų kolegijos manymu, nustatytos neturtinės žalos kompensacijos, kurios priteistos ir L. R. įmonės ( - ) , nėra aiškiai per didelės, atitinka tiek nukentėjusiųjų patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus, tiek ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

38Pažymėtina, kad apylinkės teismas tik dalinai tenkino nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dar labiau mažinti priteistas sumas įstatyminio pagrindo nėra. Priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusiųjų interesai ir teisės.

39Todėl apeliacinis skundas netenkinamas ir atmetamas.

40Apeliaciniame skunde keliamas reikalavimas dėl priteistų sumų mokėjimo išdėstymo nėra nagrinėjimo dalykas apeliaciniame procese, todėl paliekamas nenagrinėtu.

41Apelianto prašymas dėl kreipimosi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo atmetamas, nes nenustatyta tokio kreipimosi būtinybė bylos teisingam išsprendimui šioje byloje. Pažymėtina, kad nacionaliniai įstatymai yra suderinti su Europos Sąjungos įstatymais, o pastarųjų principai yra perkelti į nacionalinę teisę.

42Be to, apeliantas draudimo sutartį pasirašė, joje numatytų sąlygų neginčijo, pasirašydamas susitarimą sutiko su sąlygomis. Joje numatyta, kad už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje, išmoka mokama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą.

43Dėl civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“apeliacinio skundo

44

45Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai priteisė iš apelianto V. L. 8 000 litų atlyginti turtinei žalai, nes apelianto manymu, V. L. nesilaikė išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Tačiau šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, todėl atmetamas. Šį argumentą apeliantas grindžia LR CPK 296 straipsnio nuostata. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio ieškinio pareiškimą ir nagrinėjimą kartu su baudžiamąja byla reglamentuoja baudžiamojo proceso kodeksas. LR BPK 113 straipsnis nustato, jog civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso, t. y. baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, todėl LR CPK 296 straipsnio nuostatos netaikomos. Be to, net įvertinus tai, kad nukentėjusysis V. L. nesikreipė tiesiogiai į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, nepanaikina jo teisės reikalauti žalos atlyginimo baudžiamajame procese, nes LR BPK 109 straipsnis numato teisę paduoti civilinį ieškinį bet kuriam asmeniui, patyrusiam dėl nusikalstamos veikos turtinės ar neturtinės žalos. Šiuo atveju V. L. civilinį ieškinį baudžiamajame procese pateikė būtent dėl tos priežasties, kad jis dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ir neturtinės žalos, todėl šuo atveju nėra privalomas ir netaikomas LR CPK 296 straipsnio reikalavimas išnaudoti neteismines bylos sprendimo galimybes prieš kreipiantis į teismą.

46Apeliantas nesutinka su V. L. pateiktu dokumentu dėl nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos - 8 000 Lt įvertinimo. Pažymėtina, kad įrodinėjimo baudžiamajame procese taisykles nustato Baudžiamojo proceso įstatymas. LR BPK 20 straipsnis numato, jog įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (LR BPK 20 str. 2d.). Įrodymų šaltiniu laikytini liudytojų, nukentėjusiųjų, kaltinamųjų parodymai, dokumentai, daiktai, turintys reikšmės bylos aplinkybėms nustatyti, procesiniais veiksmais įformintuose protokoluose esantys duomenys. Atsižvelgiant į tai, kad dėl R. N. kaltės ir įvykusio eismo įvykio buvo padaryta žala tiek fiziniam asmeniui, tiek ir turtui, V. L. ieškinys pagrįstai nagrinėtas ir įrodinėtas kartu su šia baudžiamąja byla. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog V. L. dėl sugadinto traktoriaus padaryta 8 000 litų turtinė žala. Šį žalos dydį patvirtina byloje esanti Kalvarijos savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus vyr. inžinieriaus mechaniko pažyma (t. 1, b. l. 91). Teismas pagrįstai šį dokumentą laikė įrodymu. Apeliantas nepateikia argumentų, kodėl šis dokumentas negali būti laikomas įrodymu ir kodėl pateiktas vertinimas yra neteisingas. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog traktorius stipriai apgadintas (t. 1, b. l. 74-76). Įvertinus nukentėjusiojo V. L. parodymus, o taip pat ir byloje esančius anksčiau aptartus rašytinius duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos duomenis laikė įrodymais ir nustatė V. L. padarytos turtinės žalos dydį dėl sugadinto traktoriaus – 8 000 Lt. Todėl pagrįstai iš apelianto - civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ priteista V. L. 8 000 Lt turtinei žalai atlyginti. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentas šioje dalyje nepagrįstas, todėl atmestinas.

47Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai iš apelianto priteisė nukentėjusiajam V. L. turėtas išlaidas 800 litų bei nepagrįstai priteisė T. M. išlaidas – 2 248,80 Lt. Daroma išvada, kad šis apeliacinio skundo motyvas pagrįstas. Konstatuojama, kad apelianto atsakomybė yra ribota, sutartinė, jos ribos apibrėžtos vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi. Šia sutartimi apelintas įsipareigojo atlyginti tik žalą, tiesiogiai susijusią su eismo įvykio metu padaryta žala. Tuo tarpu nukentėjusiųjų turėtos išlaidos yra susijusios su nukentėjusiųjų turėtomis išlaidomis, o būtent dėl baudžiamojo proceso. Tai nėra tiesioginė eismo įvykiu padaryta žala, todėl nukentėjusiųjų procese turėtos išlaidos nepagrįstai priteistos iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“. Nuosprendis šioje dalyje keistinas.

48Iš bylos aplinkybių matyti, jog V. L. prašymas priteisti 800 litų atstovavimo išlaidas pagrįstos. Byloje jas patvirtina esantys dokumentai (t. 1, b. l. 96, t. 3, b. l. 82). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų, nukentėjusiojo V. L. gynėjas advokatas V. Šilingas posėdžiuose dalyvavo, todėl įvertinus bylos sudėtingumą, o taip pat ir nuteistojo galimybę atlyginti šias išlaidas (darbingas, dirbantis), teismas šias atstovavimo išlaidas pripažįsta pagrįstomis ir mano, kad būtina priteisti iš R. N.. Nukentėjusiojo T. M. turėtos išlaidos 2 248,80 Lt taip pat laikytinos pagrįstomis. Iš bylos duomenų matyti, jog T. M. proceso metu buvo nepilnametis, jis yra užsienio pilietis, neturintis specialių teisinių žinių ir negalintis tinkamai atstovauti savo interesams kitoje valstybėje. Taip pat įvertinama ta aplinkybė, kad byloje buvo reikalinga versti didelę dalį dokumentų į lietuvių kalbą (t. 3, b. l. 100-113). Todėl įvertinus bylos sudėtingumą, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad R. N. pripažintas turintis galimybę atlyginti tokio dydžio išlaidas, jos nelaikytinos aiškiai per didelės šioje baudžiamojoje byloje, eismo įvykio kaltininku pripažintas R. N., jis nuteistas nuosprendžiu, todėl vadovaujantis LR BPK 105, 106 straipsniu, nukentėjusiųjų V. L. ir T. M. turėtos atstovavimo, vertimo išlaidos turi atlyginti nuteistasis R. N.. Būtina panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje iš AAS „Gjensidige Baltic“ priteista V. L. 800 Lt, T. M. – 2 248,80 Lt. Šios sumos priteistinos iš nuteistojo R. N.. Nuosprendis šioje dalyje nepagrįstas ir keistinas (LR BPK 328 str. 4 p)

49Apeliantas nesutinka su teismo priteistomis M. M. periodinėmis 400 Lt dydžio išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės. Apelintas nurodo, jog draudikas atlygina tik tą dalį gauto išlaikymo, kurio nukentėjusysis neteko žuvus maitintojui. Kolegija nusatė, kad byloje yra duomenys, jog nukentėjusiosios M. M. atstovas pagal įgaliojimą D. M. pateikė civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje (t. 1, b. l.134-150, t. 3, b. l. 74-76), nurodė, jog M. M. yra nepilnametė, autoįvykio metu žuvo abu nukentėjusiosios M. M. tėvai, jai išlaikyti kiekvieną mėnesį reikia 800 Lt, iš valstybės M. M. gauna maitintojo netekimo pašalpą 70 latų, kas sudaro 344,58 litų, prašo priteisti kas mėnesį periodines išmokas po 455,42 Lt. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė M. M. iš apelianto kas mėnesį mokamas išmokas po 400 Lt iki M. M. pilnametystės. Nurodė, jog vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl materialinio išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui, orientaciniu kriterijumi laikė LR CK 6.461 str. 2 d. nuostatą, jog vieno mėnesio išlaikymo suma negali būti mažesnė už vieną minimalią algą (800 Lt), atsižvelgė į nukentėjusiosios gaunamą pašalpą ir sumažino prašomą priteisti išmoką iki 400 Lt per mėnesį. Kolegija daro išvadą, kad šioje dalyje teismo nuosprendis nepagrįstas ir turi būti keičiamas. LR CK 6.263. str. 2 d. nurodo, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo, tokiu būdu įtvirtina visiško žalos atlyginimo principą. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas, šiuo atveju draudikas, atsako dėl eismo įvykio padarytos žalos tik tokia apimtimi, kurią numato draudimo sutarties įsipareigojimai ir LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos esmė yra ta, kad, esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Civilinės atsakomybės draudimo atveju draudimo išmokos mokėjimo sąlyga yra draudėjo pareigos atlyginti žalą (nuostolius) atsiradimas. Civilinės atsakomybės santykiuose atsakingas už padarytą žalą asmuo (draudėjas) yra skolininkas, o nukentėjęs – kreditorius, turintis teisę reikalauti žalos (nuostolių) atlyginimo. Kadangi kreditorius turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui, o nedraudiminio įvykio atveju arba kai draudimo išmokos nepakanka žalai (nuostoliui) atlyginti – ir žalą padariusiam asmeniui, taip užtikrinamas visiško žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Draudiko pareigą nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui atlyginti žalą (nuostolius) nustato tokios rūšies draudimo santykius reglamentuojančios teisės normos ir atitinkamos rūšies draudimo taisyklės. LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalis nustato, jog žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos bei išlaidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad žalos atlyginimo santykiai kylantys iš deliktinės atsakomybės bei šiuo atveju apelianto atžvilgiu ribojami sutartimi tarp draudiko ir draudėjo, R. N. darbdavio, jie negali būti tapatinami su santykiais dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kaip nuosprendyje nurodo teismas, nes žalos atlyginimo atveju atlyginama tai, ko dėl kito asmens kaltės neteko nukentėjusysis asmuo, t. y. atlyginama tai, ką jis faktiškai turėjo, gavo ar turėjo teisę gauti. Be to vadovaujantis visiško žalos atlyginimo principu taip pat turi būti žiūrima kaltos šalies ir nukentėjusiosios interesų proporcingumo, t.y. žalos atlyginimas negali būti pagrindas neteisėtai praturtėti nukentėjusiajai šaliai. Tuo tarpu išlaikymo priteisimas yra orientuotas į konkrečius išlaikytinio poreikius, į tai, kokio dydžio pajamų reikia išlaikyti asmenį ateityje ir šiuo atveju ta aplinkybė, kokį išlaikymą asmuo gavo anksčiau nėra esminis kriterijus. Žalos atlyginimo atveju pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl žalos dydžio yra būtent iki žalos atsiradimo turėtas ar gautas išlaikymas. Byloje teismui pateikti duomenys neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusioji M. M. tikrai buvo žuvusiųjų A. M., G. M. dukra (t. 1, b. l. 147,148). Tokiu būdu nukentėjusioji turėjo teisę į tėvų išlaikymą, buvo jų išlaikoma, tačiau nors nukentėjusiosios M. M. atstovas ieškinyje nurodo, jog nukentėjusiosios išlaikymui kas mėnesį reikia 800 litų, tačiau šio reikalavimo visiškai nepagrindžia jokiais duomenimis. Nurodo, jog M. M. gauna pašalpą iš valstybės, tačiau ši aplinkybė taip pat nepagrindžiama bylos duomenimis. Jokių papildomų duomenų dėl civilinio ieškinio reikalavimo pagrįstumo nukentėjusiosios atstovė teisme advokatė S. Staniukynienė nepateikė. Apeliantas nurodo, jog paskaičiavus M. M. gautą išlaikymą bei atskaičius valstybės pašalpą, jam nepriklausytų M. M. mokėti jokių išmokų, nes M. M. gaunama pašalpa didesnė nei jai buvo teikiamas tėvų išlaikymas. Prie bylos prijungti apelianto paskaičiavimai (lentelės), tačiau juose esantys duomenys jokiais kitais duomenimis, kurie patvirtintų šių skaičiavimų pagrįstumą, t. y. pažymos dėl M. M. tėvų gauto atlyginimo, pažyma dėl M. M. gaunamos pašalpos dydžio, nepateiktos. Kitų duomenų, patvirtinančių minėtas aplinkybes, byloje nėra. Nesant tokių duomenų pirmosios instancijos teismas negalėjo tenkinti civilinio ieškinio šioje dalyje, nes jo nepagrindžia bylos duomenys.

50Kolegija konstatuoja, kad teismas, nustatydamas priteistinos kas mėnesį išmokos dydį M. M. iki jos pilnametystės, nesant byloje jokių duomenų, nei dėl nukentėjusiosios prašomos išmokos dydžio pagrįstumo, o taip pat nesant duomenų dėl realiai M. M. gauto išlaikymo iš tėvų, nepagrįstai sprendė, jog M. M. iš apelianto priteistina kasmėnesinė 400 litų dydžio išmoka.

51Be to, teismas nepagrįstai vadovavosi LR CK 6.461 straipsniu, nes ši norma numato pareigos išlaikyti iki gyvos galvos sąlygas ir pagrindus.

52Šioje dalyje teismo išvados nepagrįstos faktiniais bylos duomenimis, todėl nuosprendis šioje dalyje nepagrįstas ir keistinas, panaikinant šią nuosprendžio dalį (LR BPK 328 str. 4 p).

53LR BPK 115 straipsnio 1 dalis teismą įpareigoja visais atvejais išspręsti civilinio ieškinio klausimą. Ir tik jei negalima apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio nepadarius byloje pertraukos, nesurinkus papildomų duomenų, baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teismui teisę pripažinti ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka. Baudžiamojo proceso pagrindinis tikslas yra susijęs su nusikalstamos veikos išaiškinimu, nusikalstamą veiką padariusių asmenų išaiškinimu, to asmens teisingu nuteisimu ir teisingumo įgyvendinimu baudžiamojoje teisėje. Byloje pripažinta, kad R. N. nuteistas pagrįstai, jo kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, įrodyta, nuosprendis dėl nuteistojo kaltės neskundžiamas, todėl laikytina, kad pagrindinis baudžiamojo proceso tikslas pasiektas. Šiuo atveju, M. M. civilinio ieškinio klausimo dėl kas mėnesį mokamų periodinių išmokų netekus maitintojų teisingam išsprendimui, šioje byloje reikalingi papildomi duomenys, nes būtina nustatyti kokio dydžio išlaikymą M. M. gavo iki įvykio, kokio dydžio valstybės pašalpą ji gauna. Tik tokiu būdu būtų galima tinkamai realizuoti žalos atlyginimo pagrįstumo ir teisingo dydžio nustatymo principą. Šių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme, byloje pareikalautų baudžiamojo proceso tikslų prasme nepateisinamai didelių laiko ir procesinių sąnaudų, o tai pažeistų baudžiamojo proceso ekonomiškumo principą, iš dalies pažeistų ir asmens teisę į efektyvų, greitą ir teisingą nubaudimą. Apeliacinės instancijos teisme šis klausimas negali būti išnagrinėtas iš esmės. Todėl LR BPK 115 straipsnio 2 dalies pagrindu, nukentėjusiajai M. M. pripažintina teisė į civilinio ieškinio dalyje dėl kas mėnesį mokamų periodinių išmokų netekus maitintojo patenkinimą, šio ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

54Dėl nuteistojo R. N. apeliacinio skundo

55Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jam nuosprendžiu nepagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė. Kolegija daro išvadą, kad šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas ir atmestinas. R. N. nuteistas pgal LR BK 281 straipsnio 5 dalį. Minėta įstatymo norma numato, kad tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Taigi įstatymo sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmės rūšis, o kitos rūšies bausmės nenumatytos. Byloje nenustatyta sąlygų, kurioms esant būtų pagrindas apeliantui taikyti LR BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę negu įstatyme numatyta bausmė. Todėl atmestinas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas dėl paskirtos bausmės rūšies.

56Apeliantas skundu prašo taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti kelių transporto priemones.

57Kolegija pažymi, kad LR BK 75 straipsnio 1 dalis nustato sąlygas, kurioms esant asmeniui gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Minėta įstatymo norma numato, kad asmeniui nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be šių formalių sąlygų įstatymas taip pat numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės paskirtį įvardija LR BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų padarymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

58Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens galimybės taisyti jį neizoliuotą nuo visuomenės, būtina įvertinti visas aplinkybes, tai yra nuteistojo padarytos veikos pavojingumą, paties nuteistojo pavojingumą, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes ir tai, ar tokiu būdu būtų užtikrintas bausmės tikslų realizavimas. Byloje nustatyta, jog yra formalūs reikalavimai taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatas. R. N. padarytas nusikaltimas neatsargus, paskirtoji laisvės atėmimo bausmė yra laisvės atėmimas 3 metams. Siekiant nustatyti materialų pagrindą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą įvertintina tai, kad nusikalstamos veikos pasekmės sunkios ir neatstatomos-žuvo žmonės, sunkiai sužalotas vienas žmogus. Tačiau vien pasekmės negali nulemti darant išvadas dėl to, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Byloje taip pat įvertintina ir ta aplinkybė, kad nuteistojo požiūris į padarytą veiką ir jos pasekmes adekvatus, tai rodo, jog nuteistasis supranta savo poelgio esmę ir pasekmių pobūdį, prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi. Be to, atsižvelgiama į tai, kad anksčiau R. N. neteistas, už panašaus pobūdžio kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, augina nepilnametį vaiką, dirba. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija įvertinusi visas anksčiau aptartas aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, kaltės formą, nuteistojo teigiamai charakterizuojamą asmenybę, nuteistojo adekvatų požiūrį į tai, kad jo padarytas nusikaltimas nors ir neatsargus, sukėlė sunkias neatstatomas pasekmes, teisėjų kolegija mano, jog LR BK 41 straipsnyje numatyti tikslai – paveikti asmenį, kad jis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų, apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, nubausti nuteistąjį, o taip pat užtikrinti teisingumo principo realizavimą, gali būti pasiekti ir netaikant realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Byloje esantys ir nustatyti duomenys, duoda pagrindą daryti išvadą, kad nėra kliūčių taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant nuteistajam įstatyme numatytą įpareigojimą.

59Apeliantas R. N. prašo panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti kelių transporto priemones ir apeliaciniame skunde pateikia argumentus (jie pateikti ankščiau).

60Kolegija pažymi, kad LR BK 68 straipsnis nustato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pažymėtina, jog baudžiamųjų poveikio priemonių paskirtis - padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. padėti įgyvendinti LR BK 41 straipsnyje numatytus tikslus: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti, kad nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o taip pat užtikrinti teisingumo principo realizavimą. Byloje neabejotinai nustatyta, jog R. N. neatsargią nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę, vykdydamas savo tiesiogines pareigas, tai buvo susiję su jo pareigų atlikimu, tačiau teismas skirdamas šią priemonę, visiškai nemotyvavo jos būtinumo ir reikalingumo, nenurodė kokiu būdu ji gali padėti įgyvendinti bausmės tikslus ir ar apskirtai ji būtina šiems tikslams įgyvendinti. Kaip minėta, teismas visiškai neargumentavo dėl kokių motyvų paskyrė nuteistajam šią baudžiamojo poveikio priemonę, nors BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje (motyvuojamojoje) dalyje teismas turi išdėstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvus. Teismas taip pat turi atsižvelgti į galimybes baudžiamojo poveikio priemone taisomai veikti nuteistąjį. Ši galimybė teismo liko nesvarstyta, neįvertinta.

61Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimas – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, turi būti svarstomas individualiai įvertinant nuteistojo asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitas konkrečios bylos aplinkybes.

62Pažymėtina, kad teismų praktikoje baudžiamojo poveikio priemonės - vairuoti transporto priemonę atėmimas, neabejotinai taikomas tais atvejais, kai padaryta neatsargi veika pasižymi dideliu pavojingumu, o būtent dėl tų priežasčių, kad automobilį kaltininkas vairavo būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar kitų medžiagų, kelių eismo taisyklių pažeidimai itin šiurkštūs, įžūlūs, kai kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, nekartą baustas administracinėmis nuobaudomis už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas rodo, jog kaltininkas linkęs daryti kelių eismo taisyklių pažeidimus, nesilaikyti nustatytų kelių eismo taisyklių ir tokiu būdu kelia didesnį pavojų kitiems eismo dalyviams. Tuo tarpu šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Priešingai, byloje nustatyta, jog R. N. transporto priemonę vairavo blaivus, jo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai nepasižymi įžūlumu ar sąmoningu piktybiniu kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Be to, dėl padarytos nusikalstamos veikos R. N. prisipažino visiškai, gailisi, kas rodo jo adekvatų požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei duoda pagrindo teigiamai būsimo elgesio prognozei. Anksčiau už tokio pobūdžio kelių eismo taisyklių pažeidimus R. N. nebaustas. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis sistemingai pažeidinėtų kelių eismo taisykles. Nuteistasis įvykdė neatsargų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, apibūdinamas teigiamai, neatsargų nusikaltimą įvykdė blaivus, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Byloje yra duomenys, kad nuteistojo šeimos pajamos nėra didelės, netekęs teisės vairuoti kelių transporto priemones, nuteistasis praras turimą darbą ir tokiu būdu darbines pajamas, kas turės neigiamos įtakos šeimai ir jos gerovei.

63Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nors veika ir padaryta naudojantis specialia teise vairuoti transporto priemones, tačiau šiuo atveju, įvertinus nuteistojo asmenybę, kitas ankščiau minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė nėra būtina įgyvendinti bausmės tikslus. Šiuo atveju siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, teisėjų kolegijos manymu, pakanka paskirtos bausmės bei su bausmės vykdymo atidėjimu skirtino įpareigojimo. Dėl šių motyvų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, nuosprendžiu nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones naikintina. Šioje dalyje nuteistojo apeliacinio skundo dalis pagrįsta, todėl tenkintina, nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo - LR BK 75 straipsnio, 67 straipsnio 1 dalis (LR BPK 328 str. 1 p.).

64Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu,

Nutarė

65Civilinio atsakovo L. R. įmonės ( - ) apeliacinį skundą atmesti.

66Civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

67Nuteistojo R. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

68Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendį pakeisti.

69Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalimis, R. N. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigoti nuteistąjį 1 (vienerius) metus be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Panaikinti LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu R. N. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą 3 metus vairuoti kelių transporto priemones.

70Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje iš AAS „Gjensidige Baltic“ priteista kas mėnesį mokėti 400 Lt M. M. iki nukentėjusiosios pilnametystės.

71M. M. pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

72Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš AAS „Gjensidige Baltic“ priteista 2 248,80 Lt T. M. ir iš AAS „Gjensidige Baltic“ priteista 800 Lt V. L..

73Priteisti iš R. N. 2 248,80 Lt proceso išlaidų T. M..

74Priteisti iš R. N. 800 Lt atstovavimo išlaidų V. L..

75Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. M. M. pareikštas 150 000 Lt civilinis ieškinys dėl... 3. M. M. pareikštas 83 475,72 Lt civilinis ieškinys dėl... 4. M. M. pareikštas civilinis ieškinys dėl 455,42 Lt kas... 5. T. M. pareikštas 150 000 Lt civilinis ieškinys dėl... 6. T. M. pareikštas 9 9721,74 Lt civilinis ieškinys dėl... 7. T. M. pareikštas civilinis ieškinys dėl 25,72 Lt kas... 8. T. M. pareikštas civilis ieškinys dėl 2 248,80 Lt... 9. I. K. pareikštas 100 000 Lt civilinis ieškinys dėl... 10. D. M. pareikštas 100 000 Lt civilinis ieškinys dėl... 11. V. L. pareikštas 100 000 Lt civilinis ieškinys dėl... 12. V. L. pareikštas 8 800 Lt civilinis ieškinys (8 000 Lt... 13. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 14. R. N. pagal LR BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už... 15. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. N. prašo Marijampolės... 16. Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ prašo... 17. Nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino LR CK 6.988 straipsnio 3 d. nuostatų,... 18. Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas L. R. įmonė ( - )... 19. Apeliantas prašo teismo kreiptis į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą dėl... 20. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo... 21. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, civilinių... 22. Nuteistojo R. N. apeliacinis skundas tenkintinas iš... 23. Nuteistasis neginčija nuosprendžiu nustatytos jo kaltės ir nuteisimo pagal... 24. Dėl civilinio atsakovo L. R. įmonės( -... 25. Apeliantas nesutinka su M. M., T.... 26. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos... 27. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir... 28. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala... 29. LR CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo... 30. Tačiau pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos... 31. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiesiems priteistinos... 32. Apeliantas skunde nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad sunki... 33. Apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl įvykio apelianto kaltės nėra.... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 27... 35. Nepagrįstas ir atmestinas apelianto argumentas, jog nustatant neturtinės... 36. Apeliantas teigia, kad teismo nuosprendyje nepateikti ir nenurodyti teisminės... 37. Atsižvelgdama į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija... 38. Pažymėtina, kad apylinkės teismas tik dalinai tenkino nukentėjusiųjų... 39. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas ir atmetamas.... 40. Apeliaciniame skunde keliamas reikalavimas dėl priteistų sumų mokėjimo... 41. Apelianto prašymas dėl kreipimosi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą... 42. Be to, apeliantas draudimo sutartį pasirašė, joje numatytų sąlygų... 43. Dėl civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“apeliacinio skundo ... 44. ... 45. Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai priteisė iš apelianto 46. Apeliantas nesutinka su V. L. pateiktu dokumentu dėl... 47. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai iš apelianto... 48. Iš bylos aplinkybių matyti, jog V. L. prašymas... 49. Apeliantas nesutinka su teismo priteistomis M. M.... 50. Kolegija konstatuoja, kad teismas, nustatydamas priteistinos kas mėnesį... 51. Be to, teismas nepagrįstai vadovavosi LR CK 6.461 straipsniu, nes ši norma... 52. Šioje dalyje teismo išvados nepagrįstos faktiniais bylos duomenimis, todėl... 53. LR BPK 115 straipsnio 1 dalis teismą įpareigoja visais atvejais išspręsti... 54. Dėl nuteistojo R. N. apeliacinio skundo ... 55. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jam nuosprendžiu nepagrįstai... 56. Apeliantas skundu prašo taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės... 57. Kolegija pažymi, kad LR BK 75 straipsnio 1 dalis nustato sąlygas, kurioms... 58. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens galimybės taisyti jį... 59. Apeliantas R. N. prašo panaikinti baudžiamojo poveikio... 60. Kolegija pažymi, kad LR BK 68 straipsnis nustato, jog teismas gali uždrausti... 61. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės... 62. Pažymėtina, kad teismų praktikoje baudžiamojo poveikio priemonės -... 63. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nors veika ir... 64. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 65. Civilinio atsakovo L. R. įmonės ( - ) apeliacinį... 66. Civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą tenkinti iš... 67. Nuteistojo R. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 68. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendį... 69. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2... 70. Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje iš AAS „Gjensidige Baltic“... 71. M. M. pripažinti teisę į civilinio ieškinio... 72. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš AAS „Gjensidige Baltic“ priteista... 73. Priteisti iš R. N. 2 248,80 Lt proceso išlaidų 74. Priteisti iš R. N. 800 Lt atstovavimo išlaidų 75. Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti....