Byla e2-2030-236/2016
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „VILDUJA“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ardega“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ardega“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei Verslo aptarnavimo centrui ir akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „VILDUJA“,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Ardega“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės UAB Verslo aptarnavimo centro, įgaliotos organizacijos AB „Energijos skirstymo operatorius“, 2016-08-04 sprendimą dėl laimėjusio tiekėjo UAB „VILDUJA“ galutinio pasiūlymo pripažinimo atitinkančiu skelbiamų derybų pirkimo „Rotaciniai, turbininiai dujų skaitikliai ir dujų kompiuteriai-korektoriai“ sąlygų techninės specifikacijos 5.2.1.18 p. reikalavimus; įpareigoti atsakovę UAB Verslo aptarnavimo centrą, įgaliotą organizacijos AB „Energijos skirstymo operatorius“, pripažinti laimėjusio tiekėjo UAB „VILDUJA“ galutinį pasiūlymą neatitinkančiu pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 5.2.1.18 p. reikalavimų; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pirkimo procedūrų sustabdymą. Prašymą grindė viešojo intereso, lygiateisiškumo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, neracionalaus lėšų panaudojimo apsauga.
  2. Atsakovės UAB Verslo aptarnavimo centro ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime su ieškovės prašymu nesutiko. Nurodė, jog jos argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįsti, subjektyvūs, neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų viešųjų pirkimų efektyvumo bei ekonomiškumo principų įgyvendinimą ir šalių interesų pusiausvyrą, sukeltų didelę žalą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė.
  2. Teismas konstatavo, jog ieškovės prašymo argumentai nelaikytini pagrįstais ir leidžiančiais teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali kilti grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė atsakovės vykdomų viešojo pirkimo procedūrų neteisėtumą grindžia Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 10 dalies 1 punkto, 39 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimais, kurie, ieškovės manymu, sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teismui nepateikė šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Teismas pažymėjo, jog atsakovė siekia įsigyti prekes – rotacinius, turbininius dujų skaitiklius ir dujų kompiuterius-korektorius. Įvertinęs atsakovės perkamų prekių specifiką, atsižvelgęs į pirkimo procedūrų terminus, teismas padarė išvadą, kad pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius pirkimo procedūras, būtų pažeistas viešasis interesas, sudarant kliūtis tinkamai ir efektyviai atlikti savo funkcijas tam tikrą laiko tarpą.
  3. Teismo nuomone, ieškovė savo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tinkamai nepagrindė ir nenurodė jokios grėsmės galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui, o pareikštas ieškinys ipso facto neturi sąlygoti viešo pirkimo procedūrų sustabdymo, atvirkščiai, tai turi būti išimtis, kurios taikymą ieškovė visuomet privalo tinkamai ir įtikinamai pagrįsti.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovė UAB „Ardega“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas žymiai pasunkėtų, nes pirkimo sutarties vykdymo metu tektų grįžti į teikėjų pasiūlymų vertinimo stadiją. Tokia situacija pažeistų ekonomiškumo principą.
    2. Atsakovės siekiamos įgyti prekės nėra gyvybiškai svarbios, itin reikšmingus bei neatidėliotinus visuomenės poreikius tenkinantis objektas, todėl viešasis interesas pirkimo objektu negali būti iškeliamas aukščiau skaidraus pirkimo vykdymo ir tiekėjų lygiateisiškumo užtikrinimo. Be to, atsakovė yra užsitikrinusi prekių tiekimą dar maždaug 9 mėnesiams, dėl ko jokia grėsmės viešajam interesui nekyla.
  2. Atsakovės UAB Verslo aptarnavimo centro ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistas viešasis interesas pirkimo objektu, kadangi žymiai pasunkėtų arba laikinai būtų sustabdyti atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ matavimų sistemų diegimo darbai.
    2. Ieškovės nurodytas papildomas pirkimas nėra šios civilinės bylos dalykas, be to, juo atsakovė negali įsigyti visų ginčijamame pirkime perkamų skaitiklių ir jų priedų.
    3. Tinkamas gamtinių dujų kiekio apskaitymas yra ne atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ turtinis interesas, bet viešasis interesas.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
  1. Dėl papildomų įrodymų priėmimo į bylą
  2. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  3. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Ardega“ kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus: išrašą iš 2014 m. sausio mėn. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 142551, 2016-09-05 PVM sąskaitos-faktūros Nr. 4892 kopiją, 2016-09-07 kvietimą teikti pasiūlymą VAC vykdomame pirkime Nr. 292364:2, 2016-09-09 pranešimą dėl laimėjusio pasiūlymo pirkime Nr. 292364:2.
  4. Atsižvelgęs į tai, jog šiais papildomais įrodymais apeliantė įrodinėja, jog grėsmės viešajam interesui šiuo atveju neegzistuoja, bei aplinkybę, jog dalis naujai pateiktų įrodymų atsirado vėliau nei teismui buvo pateiktas ieškovės ieškinys, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priima į bylą.
  1. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
  2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės UAB „Ardega“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
  3. Vadovaujantis bendrąja proceso teisės norma, įtvirtinta CPK 144 straipsnio 1 dalyje, nustačius, kad ieškinys yra tikėtinai (prima facie) pagrįstas, sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, kurį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. CPK 4237 straipsnis nustato specialiąsias taisykles, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. CPK 4237 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taip pat gali taikyti viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą, įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties ir kitas. Pagal CPK 4237 straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, iš pradžių yra nustatinėjama, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustačius šios grėsmės egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
  4. Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje 2-2232/2013). Teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-381/2016 ir kt.).
  5. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ įgaliota atstovė atsakovė UAB Verslo aptarnavimo centras vykdė viešąjį pirkimą „Rotaciniai, turbininiai dujų skaitikliai ir dujų kompiuteriai – korektoriai“. 2016-07-01 pirkimo dalyviai buvo informuoti apie patvirtintą galutinių pasiūlymų eilę ir kad laimėjusių pasiūlymu pripažintas UAB „VILDUJA” pasiūlymas, su kurį pateikusiu tiekėju bus sudaroma viešojo pirkimo sutartis. Teismui pateiktu ieškiniu UAB „Ardega“ ginčijo atsakovės sprendimą pripažinti trečiojo asmens UAB „VILDUJA” pasiūlymą atitinkantį pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 5.2.1.18 p. reikalavimus. Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti pirkimo procedūras iki sprendimo byloje priėmimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymo netenkino.
  6. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog išnagrinėjęs aptariamą civilinę bylą iš esmės ir nenustatęs egzistuojant Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškovės UAB „Ardega“ ieškinį atmetė. Ir nors minėtas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimas nagrinėjant atskirąjį skundą dar nėra įsiteisėjęs, tačiau bylos duomenys bei aukščiau nurodyta teismų praktika, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju sudaro pagrindą abejoti dėl galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo šioje byloje. Dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Taigi, nesant pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti atsakovės vykdomo viešojo pirkimo procedūras.
  7. Esant nurodytoms aplinkybėms, kiti atskirajame skunde nurodyti apeliantės argumentai neturi teisinės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
  8. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).

5Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p. teismas,

Nutarė

6Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai