Byla 2-2232/2013
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti viešąjį pirkimą ir sprendimo vykdyti neskelbiamas derybas neteisėtumo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos zoologijos sodo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 30 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-2290-343/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agmora“ ieškinį atsakovui Lietuvos zoologijos sodui dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti viešąjį pirkimą ir sprendimo vykdyti neskelbiamas derybas neteisėtumo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Agmora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą Lietuvos zoologijos sodą panaikinti sprendimą atmesti visus pasiūlymus dėl viešojo pirkimo „Pašarų pirkimas Lietuvos zoologijos sodo gyvūnams“ dalių Nr. 38 ir 39 (pirkimo Nr. 137533); įpareigoti atsakovą panaikinti sprendimą nutraukti viešąjį pirkimą „Pašarų pirkimas Lietuvos zoologijos sodo gyvūnams“ dalyse Nr. 38 ir 39 (pirkimo Nr. 137533); pripažinti neskelbiamas derybas, vykdomas nutraukus viešąjį pirkimą „Pašarų pirkimas Lietuvos zoologijos sodo gyvūnams“ dalyse Nr. 38 ir 39 (pirkimo Nr. 137533), neteisėtomis ir įpareigoti perkančiąją organizaciją tęsti pirkimą „Pašarų pirkimas Lietuvos zoologijos sodo gyvūnams“ dalyse Nr. 38 ir 39 (pirkimo Nr. 137533).

5Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti neskelbiamas derybas, vykdomas nutraukus viešąjį pirkimą „Pašarų pirkimas Lietuvos zoologijos sodo gyvūnams“ dalyse Nr. 38 ir 39 (pirkimo Nr. 137533), uždraudžiant atsakovui Lietuvos zoologijos sodui sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Ieškovas nurodė, jog nesutinka su atsakovo sprendimu nutraukti pirkimą, kadangi ieškovas turėjo būti pripažintas pirkimo laimėtoju. Nagrinėjamu atveju nėra jokio poreikio pirkimo objektą įsigyti nedelsiant ar jį įsigyti iš konkretaus tiekėjo, kadangi iki 2013 m. spalio 22 d. galioja viešojo pirkimo sutartis dėl analogiško objekto (arklienos ir jautienos) pirkimo, sudaryta su ieškovu. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas nepatirtų nuostolių, o ieškovui būtų suteikta galimybė greitai ir efektyviai apginti savo teises ir interesus.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 30 d. nutartimi tenkino ieškovo UAB „Agmora“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė sustabdyti atsakovo Lietuvos zoologijos sodo vykdomas neskelbtinas derybas, nutraukus viešąjį pirkimą „Pašarų pirkimas Lietuvos zoologijos sodo gyvūnams“ dalyse Nr. 38 ir 39 (pirkimo Nr. 137533), uždraudžiant atsakovui Lietuvos zoologijos sodui sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Teismas nustatė, kad ieškovas siekia, jog teismas įvertintų įvykusio supaprastinto atviro konkurso būdu vykdyto pirkimo metu priimtų perkančiosios organizacijos sprendimų atmesti visus pasiūlymus, nutraukti viešąjį pirkimą bei pradėti neskelbiamas derybas pagrįstumą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama, kad atsakovas nesudarytų pirkimų sutarties su atsakovo paskelbtais laimėtojais. Teismas, spręsdamas šioje byloje egzistuojančių viešųjų interesų konkurencijos klausimą, pirmenybę teikė siekiui išsiaiškinti, ar atsakovas skaidriai vykdė viešojo pirkimo procedūras. Teismas nustatė, jog, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, pašarų tiekimas atsakovui nesutriktų, kadangi jis yra užtikrintas iki 2013 m. spalio 22 d. galiosiančia atsakovo su ieškovu sudaryta viešojo pirkimo sutartimi dėl analogiško objekto (arklienos ir jautienos) pirkimo, o nagrinėjama viešųjų pirkimų byla iki to laiko turėtų būti išnagrinėta, atsižvelgiant į šios kategorijos bylų nagrinėjimo terminus.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Atsakovas Lietuvos zoologijos sodas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 30 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias civilinio proceso normas ir nukrypo nuo teismų praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių. Ieškovas tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų, o tik siekia dirbtinai užtęsti viešojo pirkimo procedūras. Atsakovo veiksmai vykdant viešąjį pirkimą atitiko įstatymų reikalavimus. Todėl teismas turėjo spręsti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pagrindo nėra.
  2. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų bei nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų daryti pagrįstą išvadą, jog yra reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškinio pateikimas savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai, iškreipta šalių interesų pusiausvyra, suteiktas nepagrįstas pranašumas ieškovui. Atsakovui sudarius sutartį su viešojo pirkimo laimėtoju trečiuoju asmeniu UAB „Venditor“, atsakovas gautų ženkliai ekonomiškai naudingesnes sąlygas, nei jas teikia esamas tiekėjas ieškovas UAB „Agmora“.
  3. Laikinosios apsaugos priemonės neturi būti taikomos, jeigu neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą ar būtų pažeistas viešasis interesas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones viešasis interesas nebus pažeistas, nes viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai yra trumpi, o pagal ankstesnį viešąjį pirkimą sutartis dėl maisto Zoologijos sodo gyvūnams teikimo galioja iki 2013 m. spalio 22 d. Teismas neįvertino, kad pagal nustatytus terminus byla bus išnagrinėta tik 2013 m. rugsėjo pabaigoje, o jei sprendimas bus apskųstas apeliacine tvarka, bylos nagrinėjimas tęsis dar ilgiau, tokiu atveju perkančioji organizacija neteks maisto tiekimo gyvūnams ir akivaizdžiai bus pažeistas viešasis interesas.

10Ieškovas UAB „Agmora“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo netenkinti atskirojo skundo ir Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 30 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, palikti galioti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti 2013 m. liepos 30 d. nutartį, kurios įvykdymas šiuo atveju neįmanomas, kadangi atsakovas jau sudarė sutartį su viešojo pirkimo laimėtoju pripažintu trečiuoju asmeniu UAB „Venditor“. Kadangi atsakovas atskirajame skunde neišsako argumentų, susijusių su sutarties sudarymu, galima teigti, kad atsakovas pripažįsta, jog sutartis buvo sudaryta neteisėtai.
  2. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones viešasis interesas pažeistas nebus, kadangi atsakovas turi analogišką maisto gyvūnams tiekimo sutartį, sudarytą su ieškovu, kuri galioja iki 2013 m. spalio 22 d.
  3. Ieškovas 2013 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydamas pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti sudarytos sutarties vykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sustabdant sutarties vykdymą nepažeistų atsakovo interesų, kadangi galioja anksčiau sudaryta sutartis, o ieškovo teisės tuo atveju, jei būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, būtų neproporcingai suvaržytos, kadangi jis nebegalėtų sudaryti su atsakovu pirkimo sutarties dėl viso pirkimo sąlygose nurodyto kiekio produkcijos tiekimo.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas patenkino ieškovo UAB „Agmora“ prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui Lietuvos zoologijos sodui sudaryti viešojo pirkimo sutartį, teisėtumo klausimas.

13Vadovaujantis bendrąja proceso teisės norma, įtvirtinta CPK 144 straipsnio 1 dalyje, nustačius, kad ieškinys yra tikėtinai (prima facie) pagrįstas, sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, kurį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. CPK 4237 straipsnis nustato specialiąsias taisykles, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. CPK 4237 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taip pat gali taikyti viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą, įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties ir kitas. Pagal CPK 4237 straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, iš pradžių yra nustatinėjama, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustačius šios grėsmės egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

14Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011). Teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-780/2012).

15CPK 4237 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas bei įpareigojimas perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, kaip laikinosios apsaugos priemonės, yra tiekėjo interesų gynimo priemonės, taikytinos pareiškus teisme ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų, kol šios procedūros dar nėra pasibaigusios. LR Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtinami atvejai, kai pirkimas (ar atskiros dalies pirkimas) laikomas pasibaigusiu (sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas; atmetamos visos paraiškos ar pasiūlymai; nutraukiamos pirkimo procedūros; per nustatytą terminą nepateikiama nė viena paraiška ar pasiūlymas; pasibaigia pasiūlymų galiojimo laikas ir pirkimo sutartis nesudaroma dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų; visi tiekėjai atsiima pasiūlymus ar atsisako sudaryti pirkimo sutartį). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, pasibaigus pirkimui, išnyksta teisinis pagrindas taikyti pirkimo procedūrų sustabdymą kaip laikinąją apsaugos priemonę, o tuo atveju, jei pirkimas pasibaigia pirkimo sutarties sudarymu, taip pat išnyksta teisinis pagrindas taikyti ir įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1619/2010; 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-787/2010; 2011 m. birželio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1922/2011). Jeigu tokia sutartis sudaryta iki procesinio klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo, pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien šia aplinkybe, turi pagrindą ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Tuo atveju, kai pirkimo sutartis sudaryta po klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo pirmosios instancijos teisme – nepaisant to, ar žemesnės instancijos teismas buvo taikęs laikinąsias apsaugos priemones, ar buvo atmetęs ieškovo prašymą, apeliacinės instancijos teismas turi priimti procesinį sprendimą, kuriuo ieškovo prašymas būtų atmestas. Tai reiškia, kad pirkimo sutarties sudarymas sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų byloje, kurių dalyką sudaro viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymas arba įpareigojimas perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o tokio prašymo atmetimo pirmosios instancijos teisme atveju – tokio teismo nutartį palikti nepakeistą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2218/2012). Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo klausimą, esant sudarytai viešojo pirkimo sutarčiai, turi pagrindą tokią pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Pažymėtina, kad tokiu atveju sudarytos sutarties sudarymo ar jos galiojimo teisėtumas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nevertinamas, kadangi šis klausimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, jeigu byloje yra pareikštas toks reikalavimas.

16Nagrinėjamu atveju patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad Kauno apygardos teisme civilinė byla dėl ginčo esmės pagal ieškovo UAB „Agmora“ ieškinį atsakovui Lietuvos zoologijos sodui ir trečiajam asmeniui UAB „Venditor“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, yra išnagrinėta. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškovo ieškinys atmestas. Nors sprendimas neįsiteisėjęs, pagal ankščiau nurodytą teismų praktiką yra pagrindas spręsti, jog egzistuoja pagrįstos abejonės dėl galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, todėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu taikyti nėra pagrindo.

17Byloje nustatyta, kad 2013 m. liepos 31 d. iki atsakovui gaunant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė viešojo pirkimo sutartį dėl skerdienos (jautienos ir arklienos) tiekimo atsakovui. Ieškovas UAB „Agmora“ kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones: atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Lietuvos zoologijos sodas sudarė sutartį su UAB „Venditor“, prašė vykdomo viešojo pirkimo procedūrų sustabdymą bei įpareigojimą atsakovui nesudaryti viešojo pirkimo sutarties pakeisti sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymu. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi ieškovo UAB „Agmora“ prašymą atmetė. Ši nutartis apeliacine tvarka nebuvo apskųsta, todėl įsiteisėjo. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas spręsti, kad laikinosios apsaugos priemonės – viešojo pirkimo sustabdymo ir draudimo atsakovui sudaryti viešojo pirkimo sutartį – taikymas nebeturi teisinės prasmės, kadangi viešasis pirkimas yra pasibaigęs sutarties sudarymu. Atsakovo vykdyto pirkimo pasibaigimas pirkimo sutarties sudarymu yra savarankiškas pagrindas šioje byloje konstatuoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo neegzistavimą.

18Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje taikyti nėra pagrindo tiek dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo, tiek dėl pasibaigusių viešojo pirkimo procedūrų. Esant tokiai situacijai, skundžiama pirmosios instancijos Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 30 d. nutartis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, turi būti panaikinta.

19Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atskiruoju skundu ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl laikinosios apsaugos priemonės – pirkimo sutarties vykdymo sustabdymo, o 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, kuria buvo sprendžiamas būtent tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas, apskųsta nebuvo ir yra įsiteisėjusi.

20Viešųjų pirkimų bylos nagrinėjimo teisme metu pirkimo procedūrai pasibaigus viešųjų pirkimų sutarties sudarymu, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymo, jei ieškiniu yra pareikštas reikalavimas dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia. Net ir nesant pareikštam šiam reikalavimui, minėta laikinųjų apsaugos priemonių rūšis galėtų būti taikoma ir teismo iniciatyva, jei tai būtų būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ir valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 144 straipsnio 2 dalis), tačiau būtina jų taikymo teismo iniciatyva sąlyga – realiai egzistuojanti šio sandorio pripažinimo niekiniu galimybė, kadangi, vadovaujantis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Taip pat pažymėtina, jog viešųjų pirkimų pasibaigimas pirkimo sutarties sudarymu ir jos vykdymas neužkerta kelio, konstatavus perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus vykdant konkretų viešąjį pirkimą, ieškovui ateityje pareikšti reikalavimą dėl nuostolių, kurių atsiradimą sąlygojo minėti neteisėti veiksmai, atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 4 d. civilinėje byloje Nr. 2-1932/2012).

21Šiuo atveju byla dėl ginčo esmės jau išnagrinėta, ieškinys atmestas, viešųjų pirkimų procedūrų imperatyvių normų pažeidimų nenustatyta. Preliminariai vertinant nėra pagrindo išvadai, jog viešojo pirkimo organizatoriaus Lietuvos zoologijos sodo ir trečiojo asmens UAB „Venditor“ sudaryta sutartis gali būti pripažinta niekine, todėl teismas neturi pagrindo ex officio taikyti laikinąsias apsaugos priemones – viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymą. Taigi, ieškovas savo subjektines teises gali ginti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles paduodamas ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo niekine ar negaliojančia arba žalos atlyginimo.

22Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

23Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo sustabdytos atsakovo vykdytos neskelbiamos derybos nutraukus viešąjį pirkimą „Pašarų pirkimas Lietuvos zoologijos sodo gyvūnams“ dalyse Nr. 38 ir 39 (pirkimo Nr. 137533) ir uždrausta sudaryti viešojo pirkimo sutartį, turi būti panaikinta, o ieškovo prašymas dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti atmestas (CPK 185 str., 337 str. 1 d. 2 p.).

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

25Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti.

26Ieškovo UAB „Agmora“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sustabdant neskelbiamas derybas, vykdomas nutraukus viešąjį pirkimą „Pašarų pirkimas Lietuvos zoologijos sodo gyvūnams“ dalyse Nr. 38 ir 39 (pirkimo Nr. 137533), ir uždraudžiant atsakovui Lietuvos zoologijos sodui sudaryti viešojo pirkimo sutartį, atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Agmora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė... 5. Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 30 d. nutartimi tenkino ieškovo UAB... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 9. Atsakovas Lietuvos zoologijos sodas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno... 10. Ieškovas UAB „Agmora“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo netenkinti... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 12. Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas... 13. Vadovaujantis bendrąja proceso teisės norma, įtvirtinta CPK 144 straipsnio 1... 14. Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 15. CPK 4237 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas viešojo pirkimo... 16. Nagrinėjamu atveju patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO... 17. Byloje nustatyta, kad 2013 m. liepos 31 d. iki atsakovui gaunant teismo... 18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės... 19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atskiruoju skundu ginčijama... 20. Viešųjų pirkimų bylos nagrinėjimo teisme metu pirkimo procedūrai... 21. Šiuo atveju byla dėl ginčo esmės jau išnagrinėta, ieškinys atmestas,... 22. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės... 23. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2... 25. Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti.... 26. Ieškovo UAB „Agmora“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones...