Byla 2A-149/2013
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-870-159/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Irnukas“ ieškinį atsakovui V. J., dalyvaujant tretiesiems asmenims D. J. ir UAB „Barsta“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartimi ieškovui BUAB „Irnukas“ iškelta bankroto byla.

4Ieškovas BUAB ,,Irnukas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. J. ir prašė:

51) pripažinti negaliojančiu pirkimo-pardavimo sandorį, įformintą 2008 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaita faktūra, serija IRN Nr. 0000205, nuo jo sudarymo momento;

62) pripažinti negaliojančiomis 2008 m. rugsėjo 22 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 08/09/22-4, 08/09/22-3, 08/09/22-1, 08/09/22-2 nuo jų sudarymo momento;

73) pripažinti negaliojančiomis 2008 m. rugsėjo 2 d. panaudos sutartį Nr. P-l ir 2008 m. rugsėjo 24 d. panaudos sutartis Nr. PA-3, PA-2, PA-1 nuo jų sudarymo momento;

84) taikyti restituciją – ieškovui iš atsakovo priteisti 335 875,26 Lt, t. y. 287 875,26 Lt už ginčijamais sandoriais atsakovui perleistą turtą, kurio grąžinimas natūra neįmanomas, ir 48 000 Lt, išmokėtus panaudos sutarčių (2008-09-24 Nr. PA-3, PA-2 ir 2008-09-01 Nr. P-1) pagrindu;

95) priteisti iš atsakovo ieškovui įstatymų numatytas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10Ieškovas nurodė, kad 2007 m. spalio 10 d. tarp BUAB „Irnukas“ ir atsakovo V. J. buvo sudaryta terminuota, paprastos rašytinės formos paskolos sutartis (toliau – Paskolos sutartis), kurios pagrindu V. J. paskolino BUAB „Irnukas“ 71 000 Lt iki 2008 m. rugpjūčio 31 d. Įsipareigojimams užtikrinti šalys sudarė 2007 m. spalio 10 d. įkeitimo sutartį (toliau – Įkeitimo sutartis), kuria V. J. BUAB „Irnukas“ įkeitė bendrovei nuosavybės teise priklausančius 304 326 Lt vertės kilnojamuosius daiktus (įrengimus, įrankius, baldus, organizacinę techniką ir kitą kilnojamąjį turtą).

11Bendrovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš Paskolos sutarties, įforminus 2008 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija IRN Nr. 0000205, ilgalaikis įmonės turtas (įrengimai, baldai, kompiuterinė, vaizdo technika ir kt.), kurio likutinė vertė – 233 003,28 Lt, įvertinus 71 000 Lt, buvo parduotas V. J..

122008 m. rugsėjo 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimis Nr. 08/09/22-4, Nr. 08/09/22-3, Nr. 08/09/22-1, Nr. 08/09/22-2 ir 2008 m. rugsėjo 23 d. PVM sąskaita faktūra, serija IRN Nr. 0000204, atsakovui parduotos įmonei priklausančios keturios 21 500 Lt vertės transporto priemonės. Jų likutinė vertė pagal įmonės finansinės atskaitomybės duomenis - 54 871,98 Lt.

132008 m. rugsėjo 24 d. tarp atsakovo ir ieškovo buvo sudarytos panaudos sutartys: Nr. PA-3, Nr. PA-2 ir Nr. PA-1, kurių pagrindu trys iš atsakovui parduotų transporto priemonių („Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. ( - ) „Volkswagen Sharan“, valstybinis Nr. ( - ), ir AUDI 100 Avant, valstybinis Nr. ( - ) buvo perduotos ieškovui jas naudoti, įsipareigojant kiekvieną mėnesį panaudos davėjui mokėti 500 Lt, 1 000 Lt ir 1 000 Lt už natūralų automobilių nusidėvėjimą. 2008 m. rugsėjo 2 d. panaudos sutartimi Nr. P-1 ieškovas įsipareigojo atsakovui mokėti mėnesinį 10 000 Lt mokestį už natūralų turto (210 710,63 Lt vertės įrankių ir įrengimų) nusidėvėjimą.

14Iš viso ieškovas 2009 m. rugsėjo - gruodžio mėnesiais panaudos sutarčių pagrindu atsakovui sumokėjo 48 000 Lt.

15Ieškovas nurodė, kad ginčijamų pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu turtas buvo parduotas už daug mažesnę kainą nei buvo jo likutinė vertė. Panaudos sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, panaudos prigimčiai (neatlygintinas ir laikinas naudojimasis daiktu), juridinio asmens tikslams, nes PVM sąskaitomis faktūromis atsakovui perleistas tris kartus brangesnis ilgalaikis turtas, o panaudos sutartis įmonė įsipareigojo atlygintinai naudotis pusvelčiui parduotu turtu. 2008 metais įmonės finansinė padėtis buvo sunki, ir įmonė perleisdama atsakovui turtą už ypatingai mažą kainą, sumažino įmonės galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Ginčijami sandoriai neprivalėjo būti sudaryti be to, dėl giminystės ryšių (ginčo sandorių sudarymo metu UAB „Irnukas“ direktoriaus pareigas ėjo atsakovo žentas D. J.) sudaryti ginčijami sandoriai yra nesąžiningi ir negaliojantys.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.

17Pripažino negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento automobilių pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas 2008 m. rugsėjo 22 d. tarp UAB „Irnukas“ ir V. J. (automobilių: „Volkswagen Transporter“, vals. Nr. ( - ) BMW, valst. Nr. ( - ) „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. ( - ) ir „AUDI 100 Avant“, valst. Nr. ( - ) taikė restituciją ir įpareigojo trečiąjį asmenį D. J. grąžinti ieškovui minėtais sandoriais įgytą turtą.

18Pripažino negaliojančiu BUAB „Irnukas“ 71 000 Lt ilgalaikio turto perdavimą V. J., įformintą 2008 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaita faktūra, serija IRN Nr. 0000205, nuo jo sudarymo momento; taikė restituciją ir įpareigojo trečiąjį asmenį D. J. grąžinti minėtu sandoriu įgytą ieškovo turtą.

19Pripažino negaliojančiomis 2008 m. rugsėjo 24 d. panaudos sutartis Nr. PA-3, Nr. PA-2, Nr. PA-1 ir 2008 m. rugsėjo 2 d. panaudos sutartį Nr. P-1 nuo jų sudarymo momento; taikė restituciją ir iš atsakovo V. J. priteisė ieškovui 48 000 Lt, atsakovo gautus pagal panaudos sutartis bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 48 000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. rugsėjo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20Kitą ieškinio dalį atmetė.

21Teismas nustatė, kad nors Paskolos sutarties 2.1.1. punktu atsakovas įsipareigojo paskolintas lėšas ieškovui perduoti sutarties pasirašymo metu - 2007 m. spalio 10 d., tačiau realiai paskolą suteikė tik 2008 m. rugpjūčio 19 d. kasos pajamų orderiu, serija IRNU Nr. 00115, likus 12 kalendorinių dienų iki paskolos grąžinimo pabaigos. Teismas sprendė, kad atsakovas Paskolos sutartimi prisiimtos prievolės sąžiningai, tinkamai bei nustatytu terminu neįvykdė (CK 6.38 str. 1 d.). Kadangi Paskolos sutarties sudarymo metu atsakovui paskola nebuvo suteikta, todėl sudaryti Įkeitimo sutartį, tuo užtikrinant nesančią piniginę prievolę, nebuvo pagrindo (CK 4.200 str. 1 d.), tačiau tokia sutartis sąlygojo kitų nesąžiningų sandorių sudarymą.

222008 m. rugsėjo 1 d., remiantis tuo, kad paskolos grąžinimo terminas buvo 2008 m. rugpjūčio 31 d., UAB „Irnukas“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros pagrindu atsakovui buvo perduotas įkeistas, įvertintas paskolos suma - 71 000 Lt (įkeitimo metu šio turto vertė buvo 304 326 Lt), ilgalaikis įmonės turtas. Įvertinęs įmonės ir atsakovo atliktas turtines - pinigines operacijas, teismas priėjo prie išvados, kad tokiais veiksmais buvo padarytas įmonės 71 000 Lt skolos formalus įskaitymas (71 000 Lt įvertintas turtas perduotas už 71 000 Lt paskolą). Teismas nustatė, kad nors ilgalaikio turto perdavimas buvo įformintas, realiai šis turtas V. J. nebuvo perduotas – jis liko įmonės vadovo D. J. žinioje. Teismas sprendė, kad dėl nesąžiningų buvusio įmonės vadovo D. J. ir jo sutuoktinės tėvo atsakovo V. J. nesąžiningų veiksmų, pasireiškusių išrašant 2008 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą, padarius formalų 71 000 Lt skolos įskaitymą, įmonė neteko 304 326 Lt vertės ilgalaikio turto, nes jį realiai valdė trečiasis asmuo D. J.. Iškėlus bankroto bylą šis turtas bankroto administratoriui neperduotas dėl to sumažėjo galimybė patenkinti kreditorių interesus. Taip buvo pažeisti įmonės kreditorių interesai. Teismas pripažino BUAB „Irnukas“ ilgalaikio turto perdavimo V. J. sandorį, įformintą 2008 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaita faktūra, serija IRN Nr. 0000205, negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 6.66 str., 6.67 str. 1 p., 4 p.). Taikydamas restituciją natūra, teismas įpareigojo D. J. perduoti bankroto administratoriui 304 326 Lt likutinės vertės turtą, išvardintą 2008 m. rugsėjo 1 d. sąskaitotoje faktūroje, serija IRN Nr. 0000205, nes šis turtas buvo išlikęs D. J. žinioje ir valdyme.

23Teismas nustatė, kad 2008 m. rugsėjo 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimis Nr. 08/09/22-4; Nr. 08/09/22-3; Nr. 08/09/22-1; Nr. 08/09/22-2, UAB „Irnukas“, atstovaujama direktoriaus D. J., atsakovui V. J. pardavė keturis automobilius, trys iš jų („Volkswagen Transporter“, „Volkswagen Sharan“ ir AUDI 100 Avant) 2008 m. rugsėjo 24 d. panaudos sutartimis, sudarytomis tarp panaudos davėjo V. J. ir panaudos gavėjo UAB ,,Irnukas“ (Nr. PA-3, Nr. PA-2 ir Nr. PA-1) buvo perduoti ieškovui naudotis, sutarus, kad įmonė kiekvieną mėnesį mokės atsakovui (panaudos davėjui) po 1 000 Lt už automobilių natūralų nusidėvėjimą. Teismas, įvertinęs minėtų sutarčių bei 2008 m. rugsėjo 2 d. sudarytos 210 710,63 Lt vertės įrankių ir įrengimų panaudos sutarties Nr. P-1, pagal kurią už natūralų įrengimų nusidėvėjimą, kas mėnesį sutarta atsakovui turėjo būti mokama po 10 000 Lt, sąsają, konstatavo, kad ieškovas neprivalėjo prisiimti prievolės mokėti atsakovui panaudos sutarties pagrindu naudojamo turto nusidėvėjimo, šios sutartys bendrovei buvo finansiškai nenaudingos, nes išmokėjusi atsakovui 48 000 Lt avansą įmonė patyrė nuostolių. Teismas pripažino, kad paminėtos šalių sudarytos sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.629 str.), jų sudarymu buvo pažeisi kreditorių interesai; panaudojus sutarčių sudarymo mechanizmą, sumažėjo įmonės turtas, jis neteisėtai buvo perlestas buvusiam įmonės vadovui – trečiajam asmeniui D. J. (CK 6.66 str., 6.67 str. 1 p., 4 p.).

24Teismas, taikydamas restituciją natūra, atsižvelgė į byloje esančius įrodymus, kad ginčo turtas realiai buvo D. J. žinioje ir jo valdomas, todėl jį (D. J.) įpareigojo grąžinti ieškovo administratoriui atsakovo iš ieškovo įsigytus automobilius. Iš atsakovo ieškovui priteisė 2008 m. rugsėjo 24 d. panaudos sutarčių Nr. PA-3, PA-2 ir P-1 pagrindu neteisėtai gautus 48 000 Lt bei įstatyme nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

25II.

26Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

27Atsakovas V. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinio skundo argumentai:

281.

29Sudarius Paskolos ir Įkeitimo sutartis įmonės kreditorių interesai nenukentėjo. 2008 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitos faktūros pagrindu atsakovui nuosavybės teise privalėjo būti perduotas visas kilnojamas BUAB „Irnukas“ turtas, tačiau atsakovas perėmė tik sąskaitoje faktūroje išvardintą turtą, o kitą - automobilius, nupirko už 21 500 Lt. Teismas neįvertino aplinkybės, jog įsiteisėjus teismo sprendimui atsakovas galės pareikšti 71 000 Lt finansinį reikalavimą, kuris pagal įkeitimo sutartį, turės būti tenkinamas iš viso BUAB „Irnukas“ kilnojamojo turto.

302.

31Dėl ieškovui iškeltos bankroto bylos, keičiasi actio Pauliana instituto taikymo bendrosios sąlygos. Pagal formuojamą teismų praktiką, teismas privalo nustatyti, kurie iš bankroto byloje patvirtintų kreditorių jau buvo tuo metu, kai buvo sudaryta sutartis, ir spręsti ar sutarties sudarymas galėjo turėti įtakos įmonės turtinei padėčiai taip, kad ji iš dalies ar visiškai negalėtų atsiskaityti su kreditoriais.

323.

33Automobiliai atsakovui buvo parduoti 2008 m. liepos 4 d. įmonės akcininkų sprendimu, siekiant įsigyti apyvartinių lėšų. Prieš parduodant, automobilių likutinę vertę ir rinkos kainą įvertinto akcininkų paskirtą komisiją. Automobiliai buvo nurašyti likutine verte ir parduoti už 21 500 Lt. Dėl ieškovo naudojimosi automobiliais, juos reikia atkurti, o tam reikia išlaidų. Pagal dabartinę rinkos kainą automobiliai nekainuotų daugiau nei 20 000 Lt.

344.

35Teismas nepasisakė dėl 2008 m. rugsėjo 1 d. komisijos akto, kuriuo visas kilnojamas ieškovo turtas buvo įvertintas rinkos kainomis; nepasisakė dėl 2008 m. rugsėjo 18 d. UAB „JL Firma“ atlikto BUAB „Irnukas“ audito, kurio ataskaitoje nurodoma, kad ilgalaikio nematerialaus turto ieškovas neturi ir nurodoma nudėvėto turto vertė. Įmonės apskaitoje buvo iškraipomi ūkinės veiklos rodikliai, kadangi įmonė 2006-2007 metais faktiškai patyrė nuostolį, tačiau neįtraukdama į pelno nuostolių ataskaitą nurašyto ilgalaikio turto, parodė nepagrįstą pelną. 2008 m. rugsėjo 1 d. komisijos aktas paneigia buhalterinėje apskaitoje nurodytą ilgalaikio turto likutinę vertę. Šias aplinkybes patvirtino ir BUAB „Irnukas“ buhalterė, jos duotais parodymais teismas nesivadovavo.

365.

37Panaudos sutartimis buvo siekiama neatlygintinai padėti ieškovui. Už naudojimąsi transporto priemonėmis bendrovė atsakovui nemokėjo, nors automobiliai buvo sugadinti ir jų atstatymui reikia 13 414,53 Lt. Tai, kad už automobilius bendrovė nieko nemokėjo, patvirtino ir įmonės administratorius, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad už panaudai perduotus automobilius BUAB „Irnukas“ sumokėjo V. J. 48 000 Lt turto nusidėvėjimo mokestį. Panaudos sutartyse mokestis buvo nustatytas tik už natūralų faktinį automobilių ir įrengimų nusidėvėjimą. Atsakovas tokiomis pačiomis sąlygomis gavo ieškovui perduotus naudotis įrengimus iš UAB „Barsta“. Kadangi pagal panaudos sutartis atsakovui buvo sumokėta tik iš dalies - 48 000 Lt, šią sutartį nutraukus 2009 m. rugpjūčio 1 d., atsakovas UAB „Barsta“ liko skolingas 62 000 Lt.

386.

39Teismas, nenurodė kokioms imperatyvioms įstatymo normoms prieštarauja šalių sudarytos sutartys. Tai, kad sutarčių esmė neatitinka jų pavadinimo, nereiškia kad jos yra niekinės, nuomos sutarties samprata numato atlygį už laikinai perduotą naudotis turtą. Atsakovas jokios naudos iš sandorių su BUAB „Irnukas“ negavo, o panaudos sutartyje Nr. P-1 numatyta kompensacija už turto nusidėvėjimą buvo skirta įrangos savininkui UAB „Barsta“ kompensuoti praradimus dėl įrangos nusidėvėjimo.

407.

41Ieškovas iki šiol negrąžino atsakovui 71 000 Lt skolos, nesumokėjo 0,5 procento mėnesinių palūkanų iki 2011 m. birželio 19 d. – 1 200 Lt, taip pat už transporto priemones liko skolingas 21 500 Lt, už natūralų įrengimų ir transporto nusidėvėjimą - 84 500 Lt. Visas BUAB „Irnukas“ įsiskolinimas atsakovui sudaro 189 110 Lt, todėl palikus galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, nukentės kiti kreditoriai. Teismas nepasisakė dėl nurodytų sumų grąžinimo ieškovui. Taip pat nėra duomenų, kad priverstine tvarka pardavus atsakovui įkeistą turtą būtų galima atgauti žymiai daugiau lėšų.

428.

43Nors skolinamų lėšų faktinis perdavimas įtvirtintas tik 2008 m. rugpjūčio 19 d. kasos pajamų orderiu prieš įrenginių pardavimą, tačiau realiai pinigai ieškovui buvo perduoti Paskolos sutarties sudarymo metu.

44Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB ,,Irnukas“ prašo šio skundo netenkinti ir palikti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

451.

46Ginčijamais sandoriais buvo sumažintas bendras UAB „Irnukas“ turtas. Bendrovės direktoriaus ir jo uošvio 2008 m. rugsėjo 1 d. surašyta PVM sąskaita faktūra Nr. IRN Nr.0000205 buvo pagrindas atlikti 71 000 Lt skolos formalų įskaitymą, kurio pasekmė - 304 326 Lt vertės bendrovės ilgalaikio turto atitekimas buvusiam UAB „Irnukas“ direktoriui D. J., t. y. jo (turto) praradimas.

472.

48Ieškovas nurodė, kad yra sąlygos taikyti actio Pauliana institutą dėl ginčijamų sandorių šalių akivaizdaus nesąžiningumo - V. J. dar realiai nesuteikus paskolos, įkeitimu jau buvo užtikrintas nesančios piniginės prievolės įvykdymas.

493.

50Apeliaciniame skunde nurodyti automobilių vertės paskaičiavimai neturi teisinės reikšmės, kadangi transporto priemonių pardavimas vyko 2008 metais, o apeliantas remiasi dabartinėmis automobilių rinkos kainomis. 2008 m. liepos 4 d. ilgalaikio turto perkainavimo aktu nustatyta turto rinkos kaina nepagrįsta jokiais realiais skaičiavimais ir neatitinka Verslo apskaitos standartų reikalavimų.

514.

52Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad jis negavo pinigų pagal panaudos sutartis, kadangi iš kasos 2009 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais atsakovui buvo išmokėta 48 000 Lt. Panaudos sutartis yra neatlygintinė, todėl atsakovas nurodytas lėšas gavo nepagrįstai. Bendrovė šių sutarčių sudaryti neprivalėjo, jų sudarymu buvo sumažintas bendrovės turtas ir tuo pažeisti įmonės kreditorių interesai.

53III.

54Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados

55Apeliacinis skundas netenkinamas.

56Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, įvertina sprendimo teisinį, faktinį pagrindą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 ir 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, o taip pat ir kitų procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių teismo sprendimas galėtų būti panaikintas ar pakeistas, nenustatyta.

57CK 6.66 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2012 m. rugsėjo mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2012; kt.).

58Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2011 m. rugsėjo 27 d. 3K-3-362/2011; 2012 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

59Reikalavimą dėl UAB „Irnukas“ sandorių nuginčijimo bankrutavusios įmonės vardu pareiškė įmonės bankroto administratorius, kuris prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais Civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Ginčo dėl bankrutavusios įmonės galiojančios reikalavimo teisės, siekiant apginti kreditorių interesus, nėra.

60Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo 20 d. visuotinis ieškovo akcininkų susirinkimas priėmė nutarimą pasiskolinti iš V. J. 71 000 Lt įkeičiant visus turimus UAB „Irnukas“ įrengimus ir įrankius (1 t., 46 b. l.), ir 2007 m. spalio 10 d. šalys sudarę terminuotą paskolos sutartį Nr. 0115, pagal kurią atsakovas turėjo paskolinti ieškovui 71 000 Lt, perduodamas pinigus paskolos pasirašymo metu, o įmonė privalėjo šią sumą grąžinti iki 2008 m. rugpjūčio 31 d. (1 t., 44 b. l.). Tą pačią dieną, skolininko įsipareigojimai buvo užtikrinti įkeitimo sutartimi Nr. 00115 (1 t., 47-48 b. l.), įkeičiant 304 326 Lt vertės įmonės įrengimus, įrankius, baldus ir kt. kilnojamąjį turtą, registruotą skolininko apskaitoje paskolos grąžinimo dieną, kuris, skolininkui neįvykdžius prievolės iki 2008 m. rugsėjo 1 d., pereina atsakovo nuosavybėn.

61Nagrinėjamoje byloje viena iš ginčo šalių – ieškovas, yra bankrutavusi bendrovė, todėl teismų praktikoje pripažinta, kad tokio pobūdžio bylose egzistuoja ir turi būti ginamas viešasis interesas, teismai, nagrinėdami bylą, privalo būti aktyvūs ir atsižvelgti tiek į tokios įmonės, tiek į jos kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010; 2008 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-226/2008; 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Nors ieškovas neginčijo įkeitimo sutarties, neprašė pripažinti jos negaliojančia, tačiau, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ši sutartis lėmė tolesnių veiksmų (turto pardavimo, perdavimo, mokėjimų) teisėtumą, todėl ją pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti savo iniciatyvą, ką ir padarė.

62Įkeitimas gali būti sutartinis, atsirandantis sutarties ar vienašalio sandorio pagrindu arba priverstinis (CK 4.199 str.). Įkeitimu gali būti užtikrintos bet kurios esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas (CK 6.200 str.), o įkeitimo objektu gali būti kilnojamasis turtas (CK 4.201 str.). Ginčo įkeitimo sutarties sudarymo metu galiojo CK 4.213 straipsnis, nustatęs reikalavimą įregistruoti įkeitimą hipotekos registre, jei įkeistas daiktas paliekamas įkaito davėjui ar perduodamas trečiajam asmeniui. Tik nuo šio momento atsiranda įkeitimo teisė.

63Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įkeistas įmonės turtas buvo paliktas įkaito davėjui – įmonei (sutarties II dalies 1 p., 1 t., 47 b. l.), o duomenų apie tokios įkeitimo sutarties įregistravimą, nėra, todėl atsakovas minima įkeitimo sutartimi įkeitimo teisės neįgijo. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nebuvo pagrindo įkeisti įmonės turtą formalios paskolos sutarties pagrindu, nes pinigų perdavimo faktas (tokie pinigai turėjo būti perduoti sutarties pasirašymo metu, 2.1.1 p.) neįrodytas. Nors apeliantas teigia, kad pinigus perdavė paskolos sutarties sudarymo metu, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Byloje esančio 2008 m. rugpjūčio 19 d. kasos pajamų orderio kvito 71 000 Lt sumai tiesiogiai susieti su ginčo Paskolos sutartimi nėra pagrindo: nors suma kvite sutampa su paskolos suma, tačiau kvitas išrašytas ne Paskolos sutarties sudarymo dieną, kaip to reikalavo sutarties turinys, o po dešimties mėnesių; kvite neidentifikuota sutartis, kurios pagrindu tokie pinigai įnešami į įmonės kasą, todėl sprendžiama, kad duomenų apie minėtos įmokos betarpišką ryšį su paskolos sutartimi, nepakanka. Apeliantas priešieškinio nepareiškė, paskolos suteikimo aplinkybių, taip pat ir pinigų mokėjimo laikotarpio, neįrodinėjo (CPK 178 str.).

64Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, nesant prievolės (CK 6.38 str. 1 d.), negalimas ir įkeitimas nesamai prievolei užtikrinti, todėl tokia įkeitimo sutartis akivaizdžiai niekinė (CK 1.78 str. 1 d., 5 d., 1.80 str.). Be to, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 71 000 Lt tariama paskola užtikrinta nepagrįstai didelės 304 326 Lt vertės turtu, viršijančiu beveik keturis su puse karto paskolos sumą. Tokia sutarties nuostata vertinama kaip nesąžininga ir sudaryta akivaizdžiai ne įmonės naudai.

65Pirmosios instancijos teismas, nustatęs Paskolos bei Įkeitimo sutarčių sudarymo aplinkybes, turėjo pagrindą pripažinti negaliojančiais Įkeitimo sutarties vykdymo padarinius: 2008 m. rugsėjo 1 d. ieškovo turto perdavimą, įformintą PVM sąskaita faktūra, atsakovui; keturių automobilių pirkimo-pardavimo sutartis; sudarytas su atsakovui, nes tokie veiksmai neteisėti ir nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad automobilių pirkimo-pardavimo sandoriai, kaip ir kito nekilnojamojo turto perdavimas PVM sąskaitos faktūros pagrindu, iš esmės buvo Įkeitimo sutarties realizavimas. Tai pripažino ir atsakovas V. J. (1 t., 41-43, 99-103 str.). Be to, juose nurodyta automobilių pardavimo kaina žymiai mažesnė nei likutinė šio turto vertė (pvz. automobilio „Volkswagen Transporter“ likutinė vertė sandorio sudarymo dieną – 13 426 Lt, sandoryje – 500 Lt., automobilio BMW likutinė vertė – 21 177,36 Lt, sandoryje – 10 000 Lt ir t.t.). Byloje esanti ieškovo pateikta ataskaita su nurodytomis turto likutinėmis vertėmis ir jų pardavimo kainomis pripažįstama tinkamu rašytiniu įrodymu (CPK 177, 197 str. 1 d.).

66Apeliantas nurodė, kad šios transporto priemonės yra netinkamos naudojimui, nevažiuojančios, joms reikia remonto, tačiau, šiems argumentams prieštarauja byloje esantys kiti įrodymai apie tikrą transporto priemonių būklę (fotonuotraukos, defektiniai aktai, 2 t., 43-48 b. l.) įrodantys, kad transporto priemonės remontuotinos ir galėtų būti naudojamos pagal paskirtį. Atsakovas neįrodė, kad jam nuosavybės teise perleistų automobilių vertė atitinka jų realią kainą, kad jas buvo siekiama parduoti už jų likutinę vertę ar už didesnę kainą (CPK 178 str.). Visos šios transporto priemonės buvo perregistruotos atsakovo vardu (2 t., b. l. 28, 59-62), todėl bankroto administratorius negalėjo nukreipti išieškojimo į šį turtą tenkinant kreditorių finansinius reikalavimus. Taip buvo pažeisti įmonės kreditorių interesai.

67Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti negaliojančiomis šalių 2008 m. rugsėjo 24 d. sudarytas minėtų trijų automobilių („Volkswagen Transporter“, „Volkswagen Sharan“, AUDI 100 Avant) panaudos sutartis Nr. PA-3, Nr. PA-2 ir Nr. PA-1, kurių 3.5. punktais buvo susitarta, kad ieškovas kiekvieną mėnesį mokės po 1 000 Lt kiekvieno automobilio natūralaus nusidėvėjimo (1 t., 71-75 b. l.). Panaudos sutartis – tai laikinas ir neatlygintinis valdymas ir naudojimasis kito asmens daiktu, išlaikant jį tokios būklės, kokios jis buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (CK 6.629 str.), todėl šalys ginčo panaudos sutartyse nustačiusios atlygį už natūralų turto nusidėvėjimą pažeidė imperatyvų minėtame CK straipsnyje minėtą reikalavimą, todėl tokios sutartys pagrįstai teismo įvertintos kaip niekinės (CK 1.80 str.).

68Teismas turėjo pagrindą pripažinti niekine 210 710,63 Lt vertės įrankių ir įrengimų 2008 m. rugsėjo 2 d. panaudos sutartį Nr. P-1 (1 t., 76-81 b. l.), kaip prieštaraujančią CK 6.629 straipsnio nuostatai, nes kaip ir minėtose sutartyse, joje buvo sutarta dėl atlygio, įvardijus jį (atlygį) natūralaus turto nusidėvėjimo mokesčiu (kiekvieną mėnesį po 10 000 Lt).

69Apeliantas teigia, kad sudarant panaudos sutartis tikroji šalių valia buvo sudaryti nuomos sutartį - suklysta nurodant sutarčių pavadinimus, tačiau šių savo teiginių nepagrindė įrodymais. Apeliantas nurodė, kad jokios naudos pagal šias sutartis negavo, o turto nusidėvėjimo mokestį sutartyse numatė vien dėl to, kad su UAB “Barsta“ buvo sulygta tokia pati naudojimosi įrengimais sąlyga. Vertinant nurodytą aplinkybę, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantas sudarydamas sutartį su UAB „Barsta“ dėl naudojimosi jai priklausančiais įrengimais savo rizika prisiėmė joje nustatytas sąlygas, todėl šių prievolių įvykdymas negali būti perkeliamas ieškovui.

70Įvertinus visų ginčo sandorių sudarymo aplinkybes, laikotarpį, sandorių pobūdį, akivaizdu, kad sudaryti tokius sandorius nebuvo jokios būtinybės (CK 6.66 str. 1 d.).

71Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sąlygą „neprivalėjo“ aiškina kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimą. Privalėjimas sudaryti sandorį – vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad egzistavo teisinė pareiga sudaryti ginčijamas sutartis.

72Neįtikino apelianto teiginys, kad tokiais sandoriais (paskolos, įkeitimo, pirkimo-pardavimo, panaudos) buvo siekiama suteikti įmonei apyvartinių lėšų. Byloje yra duomenys, kad įmonė jau nuo 2006 metų turėjo finansinių sunkumų, todėl papildomos apyvartinės lėšos galėjo pagerinti situaciją, tačiau ginčijami sandoriai paneigia tokį įmonės „gelbėjimo“ planą, nes dėl šių sandorių įmonė ne įgijo, o prarado savo turtą: gamybos priemones, kitokią įrangą, pinigus. Taigi akivaizdu, kad dėl to įmonės finansinė padėtis dar labiau pablogėjo ir pablogėjo tiek, kad įmonė negalėjo vykdyti savo veiklos, tapo nemoki ir to pasekmė - iškelta bankroto byla.

73Pirmosios instancijos teismas nusprendė pagrįstai, kad neteisėti sandoriai pažeidė ir įmonės, ir kreditorių interesus.

74Dėl sandorio šalių sąžiningumo

75Ieškovas sutartis ginčija CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu. Tai – specialus kreditorių teisių gynimo būdas, kuriuo kreditoriaus reikalavimo teisė gali būti ginama nuo skolininko nesąžiningų veiksmų (CK 6.66 str. 1-2 str., 6.67 str.).

76Asmuo nesąžiningas jeigu, sudarydamas su skolininku sandorį, jis žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus (kreditorių) teises (CK 6.66 str. 2 d.).

77Lietuvos Aukščiausiojo Teismas (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007) yra nurodęs, kad nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Taigi sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai.

78Pirmosios instancijos teismas nustatė dvi nesąžiningumo prezumpcijos aplinkybes (CK 6.67 str.1 p. ir 4 p.). CK 67 straipsnio 1 punkto atveju preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusios šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.

79Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas V. J. nėra susijęs giminystės ryšiais (CK 3.130, 3.135 str.) su ieškovo akcininku bei vadovavusiu įmonei sudarant ginčo sandorius D. J., nes pastarasis tėra apelianto dukters vyras, t. y. šiuos asmenis sieja svainytės ryšiai (CK 3. 136 str.), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti CK 6.67 straipsnio 1 punkto aplinkybės, tačiau svainystės ryšiai yra reikšmingi vertinant apelianto sąžiningumą pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį.

80Nagrinėjamojoje byloje yra pakankamai duomenų, liudijančių, kad apeliantas dar iki ginčijamų sandorių sudarymo buvo gerai informuotas apie įmonės turtinę, finansinę padėtį. Šią aplinkybę taip pat patvirtina paties apelianto teiginiai apie prastą įmonės finansinę padėtį 2006-2007 metais, apyvartinių lėšų trūkumą, ir jo (apelianto) ketinimą paremti įmonę paskola. Jis žinojo (privalėjo žinoti) ir tai, kad įmonės turtas įkeičiamas jam, nesuteikus paskolos. Jei įmonės finansinės padėties apeliantas nežinojo, tai kaip sąžininga, apdairi sandorio šalis jis privalėjo veikti aktyviai ir pasidomėti tikra įmonės padėtimi, jos patikimumu, skolų mastu, atsiskaitymais su kreditoriais, gauti kitą informaciją, būtiną sandoriams sudaryti, išsiaiškinti galimus tokių sandorių padarinius. Be abejo, tikroji įmonės finansinė padėtis, sunkumai buvo žinomi įmonės akcininkams ir vadovams, kurie, kaip atidūs ir rūpestingi verslininkai, privalėjo apie tikrąją situaciją informuoti kitą sandorio šalį, tačiau įrodymų, kad visos sandorio šalys savo pareigą įvykdė, į bylą nepateikta.

81Sandorio šalių artimi tarpusavio santykiai, sandorių sudarymo aplinkybės, seka, laikas, manipuliacijos įmonės turtu ir lėšomis įrodo egzistuoja būtina actio Pauliana sąlyga – sandorių šalių nesąžiningumas (CPK 178 str.). Apeliantas šios sąlygos nepaneigė.

82Kaip paminėta, pirmosios instancijos teismas nustatė ir CK 6.67 straipsnio 4 punkte įtvirtintą nesąžiningumo prezumpciją – priešpriešinių įsipareigojimų disproporciją, įvertinęs ieškovo ilgalaikio turto likutinės vertės ir parduoto bei perduoto turto įkainojimo santykį. Nesutikti su tokia teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo.

83Nepagrįstas apelianto teiginys, kad įmonė jam nėra sumokėjusi 48 000 Lt turto nusidėvėjimo mokestį, nes tokį teiginį paneigia byloje esantis rašytinis įrodymas – tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas (1 t., 125 b. l.).

84Pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso taisyklių (CPK 185 str.).

85Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Naikinti ar keisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.

86Prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas negauta. Tokias išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pagrindžiančių įrodymų nepateikta.

87Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

88Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartimi ieškovui BUAB... 4. Ieškovas BUAB ,,Irnukas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. J.... 5. 1) pripažinti negaliojančiu pirkimo-pardavimo sandorį, įformintą 2008 m.... 6. 2) pripažinti negaliojančiomis 2008 m. rugsėjo 22 d. pirkimo-pardavimo... 7. 3) pripažinti negaliojančiomis 2008 m. rugsėjo 2 d. panaudos sutartį Nr.... 8. 4) taikyti restituciją – ieškovui iš atsakovo priteisti 335 875,26 Lt, t.... 9. 5) priteisti iš atsakovo ieškovui įstatymų numatytas palūkanas už... 10. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. spalio 10 d. tarp BUAB „Irnukas“ ir atsakovo... 11. Bendrovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš Paskolos... 12. 2008 m. rugsėjo 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimis Nr. 08/09/22-4, Nr.... 13. 2008 m. rugsėjo 24 d. tarp atsakovo ir ieškovo buvo sudarytos panaudos... 14. Iš viso ieškovas 2009 m. rugsėjo - gruodžio mėnesiais panaudos sutarčių... 15. Ieškovas nurodė, kad ginčijamų pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu... 16. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį... 17. Pripažino negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento automobilių... 18. Pripažino negaliojančiu BUAB „Irnukas“ 71 000 Lt ilgalaikio turto... 19. Pripažino negaliojančiomis 2008 m. rugsėjo 24 d. panaudos sutartis Nr. PA-3,... 20. Kitą ieškinio dalį atmetė.... 21. Teismas nustatė, kad nors Paskolos sutarties 2.1.1. punktu atsakovas... 22. 2008 m. rugsėjo 1 d., remiantis tuo, kad paskolos grąžinimo terminas buvo... 23. Teismas nustatė, kad 2008 m. rugsėjo 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimis Nr.... 24. Teismas, taikydamas restituciją natūra, atsižvelgė į byloje esančius... 25. II.... 26. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 27. Atsakovas V. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 28. 1.... 29. Sudarius Paskolos ir Įkeitimo sutartis įmonės kreditorių interesai... 30. 2.... 31. Dėl ieškovui iškeltos bankroto bylos, keičiasi actio Pauliana instituto... 32. 3.... 33. Automobiliai atsakovui buvo parduoti 2008 m. liepos 4 d. įmonės akcininkų... 34. 4.... 35. Teismas nepasisakė dėl 2008 m. rugsėjo 1 d. komisijos akto, kuriuo visas... 36. 5.... 37. Panaudos sutartimis buvo siekiama neatlygintinai padėti ieškovui. Už... 38. 6.... 39. Teismas, nenurodė kokioms imperatyvioms įstatymo normoms prieštarauja... 40. 7.... 41. Ieškovas iki šiol negrąžino atsakovui 71 000 Lt skolos, nesumokėjo 0,5... 42. 8.... 43. Nors skolinamų lėšų faktinis perdavimas įtvirtintas tik 2008 m.... 44. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB ,,Irnukas“ prašo šio... 45. 1.... 46. Ginčijamais sandoriais buvo sumažintas bendras UAB „Irnukas“ turtas.... 47. 2.... 48. Ieškovas nurodė, kad yra sąlygos taikyti actio Pauliana institutą dėl... 49. 3.... 50. Apeliaciniame skunde nurodyti automobilių vertės paskaičiavimai neturi... 51. 4.... 52. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad jis negavo pinigų pagal panaudos sutartis,... 53. III.... 54. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai... 55. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 56. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios... 57. CK 6.66 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti... 58. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra... 59. Reikalavimą dėl UAB „Irnukas“ sandorių nuginčijimo bankrutavusios... 60. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo 20 d. visuotinis ieškovo... 61. Nagrinėjamoje byloje viena iš ginčo šalių – ieškovas, yra bankrutavusi... 62. Įkeitimas gali būti sutartinis, atsirandantis sutarties ar vienašalio... 63. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įkeistas įmonės turtas buvo paliktas... 64. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, nesant... 65. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs Paskolos bei Įkeitimo sutarčių... 66. Apeliantas nurodė, kad šios transporto priemonės yra netinkamos naudojimui,... 67. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti negaliojančiomis... 68. Teismas turėjo pagrindą pripažinti niekine 210 710,63 Lt vertės įrankių... 69. Apeliantas teigia, kad sudarant panaudos sutartis tikroji šalių valia buvo... 70. Įvertinus visų ginčo sandorių sudarymo aplinkybes, laikotarpį, sandorių... 71. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sąlygą „neprivalėjo“ aiškina kaip... 72. Neįtikino apelianto teiginys, kad tokiais sandoriais (paskolos, įkeitimo,... 73. Pirmosios instancijos teismas nusprendė pagrįstai, kad neteisėti sandoriai... 74. Dėl sandorio šalių sąžiningumo ... 75. Ieškovas sutartis ginčija CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu. Tai... 76. Asmuo nesąžiningas jeigu, sudarydamas su skolininku sandorį, jis žinojo... 77. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 78. Pirmosios instancijos teismas nustatė dvi nesąžiningumo prezumpcijos... 79. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas V. J. nėra susijęs... 80. Nagrinėjamojoje byloje yra pakankamai duomenų, liudijančių, kad apeliantas... 81. Sandorio šalių artimi tarpusavio santykiai, sandorių sudarymo aplinkybės,... 82. Kaip paminėta, pirmosios instancijos teismas nustatė ir CK 6.67 straipsnio 4... 83. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad įmonė jam nėra sumokėjusi 48 000 Lt... 84. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino bylos faktines... 85. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Naikinti ar keisti iš... 86. Prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas negauta. Tokias išlaidas, patirtas... 87. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 88. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimą palikti...