Byla 2-112-772/2016
Dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės ,,Turto bankas“, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,

2posėdžių sekretorės Erika Andrulienė ir Ona Baronienė, dalyvaujant ieškovo J. B. atstovėms advokatei Irinai Petkienei ir Regina Augustienei, atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei Agnei Laurinavičienei, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Andraitienei, neatvykus trečiojo asmens VĮ ,,Turto bankas“, Krašto apsaugos ministerijos atstovams, gauti prašymai bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant,

3viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės ,,Turto bankas“, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos.

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, tuo pačiu prašydamas atnaujinti ieškinio senaties terminą ir priteisti jam iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (1-3, 94-95 b. l.).

6Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ( - ), vykdydamas tarnybines pareigas, žuvo jo tėvas A. B., kuris buvo Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Operacijų palaikymo grupės Priešgaisrinės ir gelbėjimo grandies vadas jaunesnysis puskarininkis. Teigė, kad ( - )vakarą kilo gaisras apleistoje niekieno neprižiūrimoje Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje į rytus nuo Šiaulių karinio aerodromo. Gaisravietės teritorijoje yra apie 300 iškasų, kurių gylis siekia nuo 2 iki 6 metrų, jos padrikai išsidėsčiusios 7-10 metrų atstumu viena nuo kitos. A. B. apie pastebėtus dūmus pranešė operatyviniam aerodromo budėtojui, instruktavo pareigūnus ir pats dalyvavo gaisro gesinimo darbuose. Tuo metu įvyko nelaimingas atsitikimas - jo tėvas įkrito į vieną iš iškasų 2,7 m gylio, kurioje buvo apie 1 metrą vandens. A. B. mirė, jo mirties priežastis - mechaninė asfikcija įkritus į duobę. Nelaimingas atsitikimas įvyko atviroje teritorijoje, priklausančioje Šiaulių miesto savivaldybei, šalia Šiaulių karinio aerodromo teritorijos, iškasa nebuvo aptverta, uždengta, o pavojinga zona nepažymėta. Šiaulių apygardos prokuratūra 2009-06-01 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes nustatė, kad A. B. mirtis yra nesmurtinė ir nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Remiantis Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministro 2009-08-19 įsakymu Nr. V-809 „Dėl kompensacijos išmokėjimo“ mirusiojo žmonai L. B., vaikams U. B. ir J. B., globotiniams D. V. ir M. V. bei žuvusiojo motinai I. P. išmokėta vienkartinė kompensacija kiekvienam po 51 933,33 Lt (arba 15 040,83 Eur). Ieškovas nurodė, kad išmokėta piniginė kompensacija nepadengia jam padarytos neturtinės žalos, atsiradusios po tėvo žūties. Teigė, kad jo gyvenimas iš esmės pasikeitė. Dėl tėvo mirties jis patyrė emocinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir kančias, nepatogumus, dvasinę depresiją, jam atsirado nerimo jausmas. Dėl medicininės pagalbos kreipėsi į šeimos gydytoją L. J.. Tėvo žūtis atsiliepė jo mokymosi rezultatams. Teigė, jog jam padaryta 200 000 Eur neturtinė žala. Ieškovas teigė, kad dėl tėvo A. B. mirties yra atsakinga Šiaulių miesto savivaldybės administracija, todėl ji privalo atlyginti jam neturtinę žalą. Anot ieškovo atsakovo kaltė pasireiškia savivaldybei priklausančios teritorijos nepriežiūra. Mano, jog tarp A. B. žūties ir atsakovo veiksmų yra priežastinis ryšis. Papildomai ieškovas nurodė, kad terminą kreiptis į teismą su ieškiniu jis praleido dėl svarbių priežasčių – tėvo žūties momentu jis buvo dar nepilnametis, o jo įstatyminė atstovė motina dėl dvasinių išgyvenimų vaiko interesų irgi negynė, o jis pats pilnametystės sulaukė tik ( - ), dėl to ir ieškinį atsakovui pateikė vėliau. Taip pat jam aktuali buvo ir sesers U. B. byla dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu iki kol joje nebuvo priimtas galutinis sprendimas. Todėl prašė teismo atnaujinti ieškinio senaties terminą ir priteisti jam, J. B., iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.

8Liudytoja L. B. duodama parodymus byloje nurodė, kad sūnaus reikalavimas atsakovui sietinas su žala, kuri jam atsirado netekus tėvo. Nurodė, kad po tėvo tragiškos mirties palaipsniui keitėsi sūnaus elgesys, jo požiūris į gyvenimą, kadangi tarp jo ir tėvo buvo labai stiprus emocinis ryšys. Dėl sūnui padarytos traumos ji turėjo kreiptis į gydytojus ir privačiai. Po tėvo žūties sūnus tapo nervingas, sunkiai valdo savo emocijas, neranda gyvenimo tikslo, jam pastoviai reikia kitų asmenų paramos, dėl ko ji bijo dar didesnės tragedijos šeimoje. Iki šeimą ištikusios nelaimės sūnus mokėsi daug geriau, o jo elgesys tėvams nekėlė jokių problemų Jai yra žinoma, kad sūnus dažnai lanko tėvo kapą, namuose jis kalba, jog tėtis jį kviečia pas save.

9Anksčiau sūnus dalyvavo visuomeninėje Šaulių sąjungos veikloje, savojo būti kariškiu, dabar tokių tikslų pas ji beveik neliko. Atskirai nurodė, kad dėl šeimą ištikusios nelaimės ji buvo tokios būsenos, jog nesugebėjo sūnaus vardu kreiptis į atsakovą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

10Liudytoja U. B. duodama parodymus nurodė, kad tėtis broliui buvo viskas, kadangi jų santykiai buvo labai artimi. Iki tėčio žūties ir brolio elgesys buvo visai kitoks, o po to prasidėjo jo emocijų kaita. Brolis tapo uždaras, niekuo nesidomi, nereaguoja į aplinkinius. Teigė, kad yra girdėjusi, kaip brolis sakydavo, kad nori išeiti pas tėtį. Jai irgi yra žinoma, kad brolis dažnai eina aplankyti brolio kapo, o nuėjęs net ir gulasi ant jo. Teigė, kad buvo atvejis kuomet brolis norėjo nusižudyti, tačiau ji ir jos draugas vos spėjo išgelbėti jam gyvybę. Stebėdama brolį ji mato, kad jis neturi gyvenimo tikslo, nemato jame savo perspektyvos, tačiau paskutiniu metu pareiškė sesei norą kartu su ja vykti į Jungtinę Karalystę.

11Posėdžio metu ieškovo J. B. atstovės ieškinį palaikė visiškai ir papildomai paaiškino, kad šiuo metu jis turėtų baigti Tytuvėnų Jaunimo profesinę mokyklą ir įgyti specialybę. Dėl tėvo žūties jis patyrė didelę neturtinę žalą, kuri pasireiškia depresija, nenoru nieko daryti, nenori net lankyti mokyklos ar papildomų visuomeninės veiklos užsiėmimų, su juo namuose prasidėjo pykčiai. Ji buvo apėmusios suicidinės nuotaikos ir jis mėgino tuo pasinaudoti. Dėl to teko kreiptis į gydytoją L. J., kuris ji daug kartu konsultavo. Po gydytojų konsultacijos ieškovas gėrė raminančius vaistus ir vaistus nuo depresijos. Dėl tėvo žūties ieškovas pergyvena iki šiol, kiekvienas pavasaris šeimai ir ieškovui atskirai sukelia labai didelius neigiamus išgyvenimus, daug neigiamų emocijų sukelia mintys apie tai, kaip galėtų būti, jeigu būtų gyvas ieškovo tėvas. Laiko, kad po ieškovo tėvo žūties darbdavio išmokėta kompensacija yra turtinės paskirties, todėl neturtinės žalos atlyginimo jis prašo iš savivaldybės administracijos, kuri nesutvarkė prieš daug metų apleistos teritorijos, neatliko savo pareigų, nepažymėjo ir neaptvėrė duobių.

12Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį ir atstovė posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

13Paaiškino, kad ( - ) nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo ieškovo tėvas A. B., įvyko ne savivaldybei priklausančioje žemėje, nors teritorija yra Šiaulių miesto ribose, tačiau ji nepriklauso Šiaulių miesto savivaldybei (nėra perduota valdyti ar naudoti), todėl Šiaulių miesto savivaldybės administracija nėra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje. Nelaimingo atsitikimo metu, tai buvo laisva valstybinė žemė. Savivaldybė teisių į šią žemę neturėjo, žemės sklypo savininkė yra Lietuvos Respublika, patikėjimo teise žemės sklypą valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos nuomone, atsitikimas turi būti vertinamas kaip nelaimingas atsitikimas darbe vykdant pareigas, nagrinėjamu atveju buvo priimtas sprendimas vykti į teritoriją ir buvo žinoma, kad teritorijoje yra duobės, neordinarinė situacija buvo aptarta ir priežastinio ryšio tarp savivaldybės administracijos veiksmų ir pareigūno žūties nėra, kadangi pareigūnas atliko ypatingas funkcijas, buvo specialiai apmokytas dirbti ekstremaliose situacijose ir profesionalo veiksmai vertinami taikant griežtesnius atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo standartus. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos duomenimis, nelaimingas atsitikimas įvyko buvusio karinio oro uosto kuro bazės teritorijoje, tai nebuvo statybvietės teritorija, ten nebuvo atliekami jokie kasinėjimo darbai, aplinkiniai gyventojai šioje teritorijoje iškasdavo duobes (šulinius), iš kurių kibirais išsemdavo į gruntą įsigėrusius naftos produktus ir juos naudodavo kaip krosnių kurą.

14Teismo iniciatyva dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis atsakovo pusėje įtraukta Lietuvos valstybė ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (30 b. l.).

15Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės ,,Turto bankas“, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad VĮ ,,Turto bankas“ patikėjimo teise nevaldo jokių nekilnojamojo turto objektų, esančių nurodytoje nelaimingo atsitikimo vietoje, todėl nagrinėjamas ginčas nėra susijęs su VĮ ,,Turto bankas“ teisėmis ir pareigomis, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (54 b. l.).

16Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad teismo sprendimas negali turėti jokios įtakos Krašto apsaugos ministerijos teisėms ir pareigoms. Ministerijos nuomone, Krašto apsaugos ministerija teisiniuose santykiuose dėl ieškovo tėvo mirties dalyvauja ne civilinės atsakomybės teisės normų taikymo pagrindu, o specialiųjų teisės normų pagrindu, esant Tarnybinio tyrimo komisijos sprendimui, kad kario žūtis yra susijusi su tarnyba ar tarnybos pareigų vykdymu. Dėl kario žūties nesant Krašto apsaugos ministerijos neteisėtų veiksmų, bet koks priimtas sprendimas negali turėti įtakos Krašto apsaugos ministerijos teisėms ir pareigoms, o Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo numatytą pareigą išmokėti kompensaciją ministerija yra įvykdžiusi visiškai ir ginčo dėl to nėra. Papildomai nurodė, kad Krašto apsaugos ministerijos kanclerio 2009-08-24 potvarkiu Nr. VP-125 dėl A. B. žūties nukentėjusiems asmenims skirta pareigūnų ir karių valstybinė našlių ir našlaičių pensija. Ministerija prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (49-50 b.l.).

17Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas, nes yra suėjusi ieškinio senatis.

18Ieškovas ieškinį pateikė 2015-07-08, t. y. praėjus daugiau kaip 6 metams po nelaimingo atsitikimo, todėl jis akivaizdžiai yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Ieškovo sesuo U. B. su analogišku ieškiniu į Šiaulių apylinkės teismą kreipėsi 2012-05-10, jos ieškinyje J. B. buvo nurodytas suinteresuotu asmeniu. Nors ieškovas nelaimingo atsitikimo metu buvo nepilnametis, tačiau jį pagal įstatymą atstovaujanti motina turėjo galimybę apsispręsti, ar kreiptis dėl kiekvieno vaiko atskirai patirtos neturtinės žalos atlyginimo.

19Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, ieškovas, pareikšdamas atsakovui ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir atsakovo veiksmų, todėl nesutiktina su ieškovo teiginiais, kad dėl jo tėvo žūties kalta Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir būtent šios institucijos veiksmai turi priežastinį ryšį su atsiradusiomis pasekmėmis. Byloje nėra duomenų, kad ( - ). gaisras kilo savaime, todėl tikėtina, kad gaisrą sukėlė fiziniai asmenys. Būtent tokių asmenų veiksmai yra susiję su kilusiomis pasekmės. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, ar buvo nustatyti asmenys, sukėlę gaisrą (padegėjai). Pastebėtina, kad duobės Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje, kurioje kilo gaisras, savaime taip pat neatsirado, jas galėjo iškasti fiziniai asmenys, ieškoję aviacinio kuro likučių naftos gaudyklėse. Iškasusių duobes asmenų veiksmai taip pat vertintini kaip pavojų sukeliantys ir turintys ryšį su kilusiomis pasekmėmis (kario žūtimi).

20Trečiasis asmuo mano, kad valstybė, išmokėdama ieškovui kompensaciją, kompensavo žuvusio kario artimų žmonių patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

21Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jo tėvo žūtis turėjo įtakos jo mokslams (suprastėjo pažymiai, lankomumas). Pastebėtina, kad šio teiginio ieškovas nepagrindžia jokiais įrodymais, kuriuos būtų galima įvertinti, tai yra, nepateikė jokių duomenų iš mokymo įstaigos, kokie jo pažymiai ir lankomumas buvo 2007-2009 metais iki tėvo žūties ir kokie po šio įvykio (2010-2011 metais), taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad pažymių suprastėjimą nulėmė būtent tėvo žūtis, o ne kiti veiksniai.

22Atskirai pažymėjo, kad civilinės bylos išsprendimas neturės įtakos Nacionalinės žemės tarnybos teisėms ir pareigoms, nes Nacionalinė žemės tarnyba veikia pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ patvirtintus nuostatus, nelaimingo atsitikimo metu nevykdė ir šiuo metu nevykdo funkcijų, susijusių su Šiaulių miesto teritorijos sutvarkymu ir priežiūra.

23Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad nelaimingas atsitikimas įvyko Šiaulių miesto teritorijoje, t. y. teritorijoje, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymu, patenka į Šiaulių miesto administracines ribas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2008-11-25 iki 2009-12-28) 5 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatomis, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklauso kita įstatymų nustatytais pagrindais savivaldybių ir privačiai nuosavybei neįgyta žemė. Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad, apskrities viršininkas yra apskrities teritorijoje esančios valstybinės žemės patikėtinis, išskyrus žemę, kuri patikėjimo teise perduota kitiems įstatymų nustatytiems subjektams bei Vyriausybės nutarimais - šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems patikėtiniams, taip pat privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams priskirtą valstybinę žemę, kurią patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja valstybės turto privatizavimo institucijos. Žemė toje vietoje, kurioje ( - ) įvyko nelaimingas atsitikimas, nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai, o patikėtinis buvo Šiaulių apskrities viršininko administracija. Žemės sklypai ( - ) (dabartinis sklypo adresas ( - ) Šiauliai) ir ( - ) (dabartinis žemės sklypo adresas ( - ), Šiauliai) buvo suprojektuoti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. T-278 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. T-322 „Dėl industrinio parko prie ( - ) gatvės Šiauliuose detaliojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintame detaliajame plane, šių valstybinės žemės sklypų kadastro duomenys buvo patvirtinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A-1591 „Dėl valstybinės žemės sklypų kadastro duomenų patvirtinimo“, Šiaulių apskrities viršininko 2009-01-21 įsakymu Nr. V- 381 „Dėl valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo, atlikus kadastrinius matavimus, Šiaulių mieste“ ir 2009-02-06 įsakymu Nr. V-762, tačiau sklypai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl jie nebuvo niekam išnuomoti ar kitaip perduoti.

24Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, 6.271 straipsnio nuostatomis, trečiasis asmuo NŽT teismo prašė:

251. Taikyti ieškinio senatį.

262. Ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

27Savo nuomonei pagrįsti trečiasis asmuo pateikė ir rašytinius įrodymus.

28Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė pakartojo atsiliepimo motyvus ir prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti.

29Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

30Dėl byloje nustatytų faktų ir prejudicinių faktų nagrinėjamoje byloje taikymo.

31Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatas nebereikia įrodinėti aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo dalykas ir yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje. Šiaulių apylinkės teisme 2015-05-28 priimtas ir įsiteisėjo sprendimas civilinėje byloje tarp kito ieškovo ir to paties atsakovo, dalyvaujant irgi tretiesiems asmenims (civ. byla Nr. 2-836-883/2015). Minėtoje byloje nustatyti teisiniai faktai pripažintini prejudiciniais faktais nereikalaujančiais pakartotinės šių faktų analizės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalgoje nurodė, kad bylose, kuriose taikoma prejudicija (lot. praeiuducio - iš anksto nuspręstas) itin svarbu tiksliai nustatyti teisinių santykių subjektus. CPK 182 straipsnio 2 punkte yra imperatyviai nurodyta, kad kitoje civilinėje ar administracinėje byloje turi dalyvauti tie patys asmenys. Kad galima būtų taikyti prejudicinio fakto taisyklę, nebūtinas paties fizinio asmens dalyvavimas byloje. Pakanka, kad toks asmuo būtų įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu. Byloje dalyvaujančio asmens procesinė padėtis nesvarbi. Taikyti faktų prejudicijos taisyklę galima ir tais atvejais, kai kitoje byloje dalyvauja ne visi tie patys byloje dalyvavę asmenys. Kitos bylos ieškinio dalykas gali sutapti tik iš dalies arba netgi būti skirtingas. Gali nesutapti ir kitos bylos ieškinio pagrindas. Svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose ir kad pirmiau išnagrinėtoje byloje įrodinėjamas faktas, kitoje byloje galėtų būti laikomas prejudiciniu.

32Pirmesniu teismo sprendimu nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai pripažįstami prejudiciniais tik įsigaliojus teismo sprendimui ir praranda šią galią, jeigu pirmesnis teismo sprendimas yra panaikinamas. Todėl pirmesnėje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai prejudiciniais pripažintini tik tokiu atveju, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.

33CPK 182 straipsnio 2 punktas, įtvirtindamas prejudicinių faktų buvimo galimybę, tiesiogiai nenurodo, kurioje teismo sprendimo dalyje turi būti dėl jų pasisakyta, ši teisės norma nenumato ir neduoda pagrindo išvadai, jog prejudicinę reikšmę turintys faktai, nustatyti kitoje byloje, turi būti užfiksuoti tik sprendimo rezoliucinėje, o ne motyvuojamojoje dalyje. Atsižvelgiant į bendrosios civilinės teisės bei civilinio proceso teisės teorijos pagrindu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą ieškinio sampratą, jų reikalavimų formulavimo bei teismo sprendimo turinio reikalavimų praktiką darytina išvada, jog bylai reikšmingi faktai, išskyrus ypatingosios teisenos bylose, yra ir turi būti išdėstomi (dėl jų pasisakoma) ne sprendimo rezoliucinėje, o būtent motyvuojamojoje dalyje. Dėl to nukreipimas į kito teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, nustatant bylai reikšmingas faktines aplinkybes (prejudicinių faktų atveju) yra galimas ir kaip tik atitinka CPK 182 straipsnio 2 punkto reikalavimus.

34Aukščiau paminėtos bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo J. B. tėvas A. B., Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Operacijų palaikymo grupės priešgaisrinės ir gelbėjimo grandies vadas, jaunesnysis puskarininkis, vykdydamas tarnybines pareigas, ( - ) žuvo gesindamas gaisrą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje šalia Karinio aerodromo teritorijos. Žuvusiojo mirties priežastis - mechaninė asfikcija įkritus į duobę (6-9 b. l.).

35Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministro 2009-08-19 įsakymu Nr. V-809 „Dėl kompensacijos išmokėjimo“ mirusiojo žmonai L. B., vaikams U. B. ir J. B., globotiniams D. V. ir M. V. bei žuvusiojo motinai I. P. išmokėta vienkartinė kompensacija kiekvienam po 51 933,33 Lt (10 b. l.). Taip pat ieškovui pagal LR Krašto apsaugos ministerijos kancelio 2009-08-24 sprendimą buvo skirta ir mokoma našlaičio pensija nuo ( - )iki 2015-02-28 (51 b. l.).

36Dėl ieškinio senaties termino taikymo ieškovo ieškinio reikalavimui.

37Ieškovas tai pat prašė teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato trejų metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teises kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teises pažeidimą. Tuo atveju, kai nelaimingo atsitikimo metu, padaroma žala asmens sveikatai (gyvybei), teisė į ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsiranda nuo žalos atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2012).

38Nelaimingas atsitikimas įvyko ( - ), taigi būtent šią dieną įvykusi tėvo mirtis ieškovui ir sukėlė dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas ir nekontroliuojamus jausmus. Tuo tarpu ieškovas ieškinį teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo pateikė 2015-07-08, praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą. Nustačius, jog ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, jis gali būti atnaujintas ir be asmens prašymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).

39Ieškovas yra žuvusiojo A. B. sūnus, kuris tėvo žūties dieną buvo nepilnametis ir buvo sulaukęs tik 12 metų.

40CK 2.7-2.8 str. numato, kad neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų teises jų vardu gina tėvai arba globėjai, tačiau teisminė praktika laikosi nuostatos, jog tai paprastai sietina su prievoliniais teisiniais santykiais. Atskirai paminėtina, kad ieškovo motina turėjo teisę ir galimybę nepilnamečio vaiko (ieškovo) vardu pareikšti reikalavimą atsakovui dėl jos sūnui padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau jai to nepadarius, ieškovo teisė į neturtinės žalos atlyginimą nepasibaigė ir neišnyko, kadangi tik jam sulaukus pilnametystės (2015-02-04) ir įgijus visišką veiksnumą, tuo pačiu jis įgijo asmeniškai teisę pareikšti minėtą reikalavimą atsakovui (CK 2.5 str.). Be to CK 2.6 str. imperatyviai draudžia apriboti asmens teisnumą ir veiksnumą, tai yra jis neatsiejamas nuo asmens ir neperleidžiamas. Taikant ieškinio senatį ieškovo reikalavimui savotiškai būtų apribotas jo teisnumas. O asmens teisnumo ir veiksnumo apribojimas galimas tik įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad asmens veiksnumas yra sietinas su jo psichikos būkle.

41Be to pastebėtina, kad Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 2, kuriame nustatyti nelaimingą atsitikimą sąlygoję veiksniai, surašytas ( - ), jame išdėstytos aplinkybės yra reikšmingos tiek rengiant ieškinį, tiek bylos nagrinėjimui iš esmės. Todėl pripažintina, kad ieškovas tėvo žūties momentu negalėjo savarankiškai ginti savo teisių teisme. Dėl to pripažintina, kad ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nenustačius ieškovo nesąžiningų veiksmų, dėl kurių ši teisė nebuvo laiku įgyvendinta anksčiau. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisinius argumentus, teismas sprendžia, kad ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovas nepraleido, o atsakovo prašymas taikyti šiam reikalavimui šį terminą atmestinas. Atskirai pažymėtina, kad ir ieškovo sesuo U. B. dėl jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo į teismą irgi kreipėsi būdama pilnametė.

42Dėl ieškovui neturtinės žalos ieškovui atlyginimo.

43Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taigi, neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnyje išvardintas neturtinės žalos dydžiui reikšmingas aplinkybes, tačiau jokie įstatymai nenustato išsamaus jų sąrašo. Kaip vienas iš reikšmingų kriterijų, lemiančių atlyginamos neturtinės žalos dydį, yra objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patyrė neturtinę žalą. Asmens gyvybė, sveikata (psichinės ir fizinės gerovės būsena) teismų praktikoje vertinama kaip vieni fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovo ir mirusio asmens santykis.

44Ieškovas yra žuvusiojo A. B. sūnus. Ieškovas nurodė, jog po tėvo netekties pasikeitė jo gyvenimas, jis patyrė didelį emocinį skausmą, išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą ir kančias, nepatogumus ir dvasinę depresiją. Dėl sveikatos problemų jis turėjo kreiptis į medikus, pradėjo blogiau mokytis, krito jo pažangumas, pamokų metu ir namuose jam tapo sunku susikaupti. Tokia ieškovo būsena yra užfiksuota ir medicininiuose dokumentuose – asmens sveikatos istorijos išraše nurodoma, kad ieškovas po tėvo mirties jaučia nerimą, įtampą ir turi suicidinių minčių (27 b. l.). Po šio įvykio pasikeitė jo elgesys, jis tapo uždaresnis, pradėjo mažiau bendrauti su draugais, jam buvo išrašomi raminantys vaistai (28 b. l.).

45Su žuvusiu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Jeigu paauglio tėvas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas, kurių santykiai šeimoje buvo labai artimi, vaikui ateitį siejant ne tik su gražiais šeimos santykiais, bet ir su tėvo įvaizdžiu jiems bendraujant, tai pats tėvo žūties faktas savaime jau sukelia sūnui neigiamus ypač didelius dvasinius išgyvenimus. Be vaiko išgyvenimų dėl tėvo netekties fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami jo išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip tėvo žūtis paveiks jo gyvenimo ateityje perspektyvas, ir išgyvenimas vien dėl to, kad jam tai gali sukelti ir daugiau papildomų pasekmių. Vaiko susirūpinimas dėl tėvo netekties pasekmių negali būti vertinamas kaip būsimoji neturtinė žala arba nereali žala, nes paauglio susirūpinimas dėl jo pačio ateities yra realus ir suprantamas. Todėl pripažintina, kad ieškovą ir jo tėvą siejo ypatingas dvasinis ir fizinis ryšys.

46Neturtinė žala yra padaroma fizinių kančių ir didelių dvasinių išgyvenimų sukėlimu. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ieškovui netekus tėvo padaryta neturtinė žala, su kuriuo jį siejo ypač glaudus ryšys, susijusi ir su po to atsiradusiais išgyvenimais.

47Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, pvz. sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Tai, kad žalą padaręs juridinis asmuo yra finansuojamas iš dalies ir iš valstybės biudžeto, netgi atsižvelgiant į jo turtinę padėtį (pvz. turimos skolos), negali būti pagrindas žymiai didinti atlygintinos neturtinės žalos dydį ieškovui.

48Neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektai, t. y. šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai, kurie yra naudojami Europos žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Jie atspindi žalą padariusio asmens – valstybės - turtinę padėtį ir yra svarbūs teisingos kompensacijos parinkimo požiūriu. Kai nagrinėjama byla ne prieš valstybę, o prieš vietos savivaldos administraciją, vykdančią vietos savivaldos funkcijas ir savarankiškai atsakančią už savo prievoles, tai didesnę reikšmę turi tiesioginio skolininko turtinė padėtis, o ne apibendrinti krašto ekonominės padėties duomenys. Todėl teismas laiko, kad pagal bylos aplinkybes ir joje esančius duomenis nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimo visiškai ir jam priteisti 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

49Atsakovo ir trečiojo asmens NŽT argumentai dėl CK 6.253 straipsnio 5 dalies taikymo atmestini. Rizikos prisiėmimas kaip civilinės atsakomybės netaikymo pagrindas yra tokie nukentėjusiojo asmens veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Pirmiausia, ieškovo tėvas atlikdamas profesines pareigas ir dėl to žuvęs, nelaikytinas asmeniu, kuris privalo visais atvejais prisiimti iš to kylančią riziką ir ginčo atveju tai negali būti vertinama kaip kaltas nukentėjusiojo asmens veikimas. Antra, neturtinė žala ieškovui padaryta ne tik dėl tėvo žūties fakto, bet ir dėl netinkamai atsakovo atliktų veiksmų jam patikėtoje teritorijoje, tai yra dėl atsakovo nerūpestingumo, kuomet jam patikėtoje teritorijoje kasami įvairaus gylio šuliniai ir dėl to nieko nedarant.

50Sprendžiant dėl ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina į teismų praktiką analogiškais atvejais. Kadangi nėra galimybės vadovautis Lietuvos teismų praktika visiškai analogiškose situacijose, atsižvelgtina į priteistinos neturtinės žalos dydžius ir kriterijus bylose, kuriose neturtinė žala atlygintina dėl asmens mirtino sužalojimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe (labiausiai savo esme panašios situacijos). Bylose dėl neturtinės žalos, padarytos žuvus darbuotojui dėl nelaimingo atsitikimo darbe atlyginimo, kasacinis teismas sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko sumas nuo 4 344 iki 20 420 Eur (15 000 - 70 000 Lt).

51Ginčo atveju nukentėjusiems, įskaitant ir ieškovą, jam jau yra išmokėta piniginė kompensacija ir pensija, kuri laikytina daliniu žalos atlyginimu. Prie tokių asmenų priskiriami mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėję teisę gauti iš jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas (vaikai) gimęs (gimę) po jo mirties. Žala atlyginama nepilnamečiams – iki jiems sukanka 18 metų. Įvertinus ieškovo ryšį su žuvusiuoju – tėvo neteko nepilnametis sūnus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų 10 000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti.

52Ieškovas teigia, kad jam išmokėta įstatymo nustatyto dydžio vienkartinė išmoka yra nepakankama, nevisiškai kompensuoja jam padarytą žalą, todėl prašė priteisti iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovo atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad, jo manymu, vienkartinė 51 933,33 Lt (15 041 Eur) kompensacija Krašto apsaugos ministerija kompensavo jam tik turtinę žalą. Teismas sutinka su tokiais ieškovo atstovių argumentais. Nors ieškovas nenurodė, kokio konkretaus dydžio turtinę žalą jis patyrė dėl tėvo žūties, tačiau teismas išspręsdamas ieškovo ieškinio reikalavimą, turi atsižvelgti ir kokio dydžio vienkartinė piniginė kompensacija jam jau yra išmokėta.

53Teismas pažymi, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį pirmiausia turi būti vadovaujamasi tuo, kad pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant ją nesiekiama nubausti žalą padariusį asmenį, tačiau turimas tikslas kompensuoti nukentėjusiajam padarytą žalą tokiu būdu, kad tiksliai apskaičiavus jos dydį, nukentėjusysis būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje buvo iki teisės pažeidimo. Kadangi neturtinės žalos padarymo atveju asmuo negali būti grąžintas į padėtį iki pažeidimo, piniginė kompensacija už neturtinės žalos padarymą yra skirta sukelti teigiamas emocijas, kurios galėtų maksimaliai sušvelninti patirtų kančių sąlygotus negatyvius pokyčius asmenybės psichinėje sferoje. Rizika, kad piniginis dvasinių išgyvenimų įvertinimas gali būti nustatytas neteisingai, kad negatyvių pasikeitimų „sušvelninimo“ laipsnis bus tik santykinio pobūdžio yra neišvengiama, tačiau ji gali būti sumažinta kiek minimaliau tam tikromis priemonėmis, o būtent įstatymų leidėjui įtvirtinant vertinimo standartus, kriterijų rinkinį, į kurį teismai galėtų atsižvelgti, kad būtų nustatytas kiek įmanoma teisingesnis ir tikslesnis neturtinės žalos atlyginimo dydis.

54Atskirai pastebėtina, kad ir pagal CK 6.284 str. 2 d. fizinio asmens mirties atveju jo šeimos nariai turi neginčijamą teisę ir į neturtinės žalos atlyginimą.

55Neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Tačiau kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje D. M., L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009).

56LR CK 6.250 str. 2 d. numato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Nagrinėjamu atveju, įvertinus faktines bylos aplinkybes bei neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, ieškovo ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, jam priteisiant iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

57Dėl atsakovo ir kitų asmenų atsakomybės dėl ieškovui padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

58Kaip teismas jau aukščiau yra nurodęs, visos atsakovo civilinę atsakomybę patvirtinančios sąlygos, kaip ir jas patvirtinantys prejudiciniai faktai, jau yra nustatytos kitoje civilinėje byloje, dėl to teismas plačiau jų neanalizuoja, kadangi joms pritarė ir apeliacinės instancijos teismas (civ. byla Nr. 2-836-883/2015, 3 t., 148-156 b.l.).

59Remdamasis šiais duomenimis, teismas konstatuoja, kad ieškovo tėvas A. B. žuvo teritorijoje, kurios savininkė yra valstybė, o jos valdytojas Šiaulių m. savivaldybė.

60Atskirai pastebėtina, kad ieškovas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą pareiškė ne žemės sklypų, kuriuose įvyko nelaimingas atsitikimas savininkui valstybei, o Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, teigdamas, kad būtent tik ji viena yra atsakinga už teritorijos priežiūrą. Pirmiausia, ieškovas remiasi tuomečio Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus televizijos žinių transliacijoje išsakytu teiginiu, kad savivaldybė šią teritoriją užmiršo, dienraščio „Šiaulių kraštas“ publikacija „Vadą pasiėmė duobė“, kurioje rašoma, kad dėl įvykusios nelaimės yra atsakinga ir savivaldybė, kurios tuometis administracijos direktorius Vladas Damulevičius pripažino, kad „teritoriją savivaldybė užmiršo“(civ. byla Nr. 2-836-883/2015, 1 t. 58 b. l.), taip pat tuo, kad Tyrimo išvadoje siūloma priemonė panašių atsitikimų priežastims šalinti: kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių apskrities administraciją su reikalavimu sutvarkyti aplink aerodromą esančias apleistas ir pavojingas žmonių gyvybei teritorijas (civ. byla Nr. 2-836-883/2015, 1 t. 20 b. l.).

61Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-12-10 įsakyme Nr. A-1591 „Dėl valstybinės žemės sklypų kadastro duomenų patvirtinimo“ nurodoma, kad žemės sklypų ( - ) 84 ir 86 naudotojas yra Šiaulių miesto savivaldybės administracija (civ. byla Nr. 2-836-883/2015, 1 t. 170 b. l.). Nors atsakovas ir trečiasis asmuo NŽT teigė, kad byloje nėra duomenų, jog minėti žemės sklypai būtų perduoti naudotis Šiaulių miesto savivaldybei kokio nors teisės akto pagrindu, tačiau aukščiau nurodytas teisės aktas paneigia jų argumentus.

62Viena iš valstybės savivaldybėms perduotų funkcijų yra savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise (Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 10 punktas). Be to, Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse (patvirtintos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-754) nustatyta, kad savivaldybės administracija organizuoja ir koordinuoja bendro naudojimo viešųjų vietų teritorijų tvarkymą, organizuoja apleistų teritorijų, kurių tvarkytojai dėl svarbių priežasčių netvarko arba piktybiškai vengia tvarkyti, tvarkymą.

63Remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad būtent pirmiausia, atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai tenka pareiga užtikrinti laisvos valstybinės žemės, esančios savivaldybės teritorijoje, tvarkymą ir priežiūrą.

64Byloje esančiame 2009-04-30 surašytame nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatuotos aplinkybės: „nelaimingas atsitikimas įvyko atviroje teritorijoje, priklausančioje Šiaulių miesto savivaldybei šalia Šiaulių karinio aerodromo teritorijos, kai degančių medžių, krūmų ir žolės gesinimo metu tamsiu paros metu ugniagesys gelbėtojas įkrito į neuždengtą ir nepažymėtą iškasą teritorijoje. Iškasa neaptverta, neuždengta, pavojinga zona nepažymėta. Aplink iškasą, įvairiais atstumais matosi daug kitų neuždengtų, neaptvertų, apgriuvusiais šlaitais, įvairaus gylio iškasų“ (civ. byla Nr. 2-836-883/2015, 1 t. 18-20 b. l.).

65Byloje nustatyta, kad savivaldybės administracijos, kuri turėjo pareigą tvarkyti laisvą valstybinę žemę, elgesys buvo ypač aplaidus ir teritorijos nepriežiūra tęsėsi ilgą laiką. Dėl teritorijos nepriežiūros ir netvarkymo joje nekontroliuojamai galėjo būti vykdoma bet kokia pavojinga veikla, galinti sukelti neigiamų padarinių. Administracija minėta teritorija nesirūpino, todėl neužtikrino nei to, kad pavojingi šuliniai nebūtų kasami, nei to, kad jie būtų laiku pastebėti ir užpilti. Į bylą ieškovo pateikta foto medžiaga, daryta 2015 m. balandžio mėnesį, patvirtina, kad padėtis tebėra mažai pasikeitusi ir šiuo metu.

66Teismas konstatuoja, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija kaip vienas iš atsakingu asmenų savo neveikimu (valstybinės žemės esančios savivaldybės teritorijoje nepriežiūra) sudarė sąlygas pareigūno žūčiai.

67Spręsdamas dėl atlygintinos žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad administracijos neveikimas buvo tik netiesioginė žalos atsiradimo priežastis, todėl administracija laikytina tik iš dalies atsakinga dėl ieškovui padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

68Antra, 2009-05-15 LR Krašto apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisija sprendimu Nr. TS-1 konstatavo, kad A. B. žūtis yra susijusi su jo tarnybiniu pareigų vykdymu, todėl, teismo vertinimu, tiesioginė ieškovo patirtos žalos priežastis yra nurodymas gesinti gaisrą pavojingoje teritorijoje. Tokią išvadą patvirtina ir ( - ) Tyrimo išvadoje siūloma priemonė panašių atsitikimų priežastims šalinti: instruktuoti AB PGG karius, kad kilus gaisrui pavojingose teritorijoje vykdyti tik gaisro išplitimo stabdymo darbus ir nevykdyti gesinimo pačioje teritorijoje, jeigu nėra grėsmės žmonių gyvybei. Todėl teismo vertinimu ir ši valstybės institucija laikytina iš dalies atsakinga už pareigūno žūtį. Tačiau kadangi ieškovas neturtinės žalos atlyginimo reikalavimo šiai institucijai nereiškia, dėl to teismas plačiau šiuo aspektu nepasisako.

69Trečia, iš dalies pritaria NŽT atsiliepime nurodytais motyvais dėl to, kad ginčo atveju egzistuoja ne vien atsakovo atsakomybė ieškovui. Tokiu atsakingu asmeniu nagrinėjamoje byloje galėtų būti pripažinta ir LR valstybė, tačiau ieškovui nekeliant pastarosios atsakomybės klausimo, teismas dėl to plačiau irgi nepasisako. Tačiau pažymėtina, kad teismui tenkinant ieškovo ieškinį iš dalies, tam įtakos turi ir tik vieno atsakovo įtraukimas į bylos nagrinėjimą.

70Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės administracijos neveikimas su kilusiais padariniais susijęs tik netiesioginiu priežastiniu ryšiu, kariuomenė ir savivaldybės administracija neveikė bendrai, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje tik iš dalies egzistuoja atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsakomybė už ieškovui atsiradusią neturtinę žalą.

71Dėl bylinėjimosi išlaidų.

72LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. 2015-02-27 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovui yra suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Teismas, atsižvelgdamas į ginčo dalyką, vadovaudamasis CPK 96 straipsniu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bylinėjimosi ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos valstybei nepriteistinos. Teismui priteisiant iš atsakovo dalį bylinėjimosi išlaidų, susidarytų situacija, kuomet pinigai iš vienos valstybės ,,kišenės“ būtų ,,perkelti į kitą“.

73Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-268 str., 269 str., 270 str.,

Nutarė

74Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

751. Priteisti ieškovui J. B. (a. k. ( - ) iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (į. k. 188771865) 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

762. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atsakovui atmesti.

77Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,... 2. posėdžių sekretorės Erika Andrulienė ir Ona Baronienė, dalyvaujant... 3. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, tuo pačiu prašydamas atnaujinti... 6. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ( - ), vykdydamas tarnybines pareigas, žuvo... 7. Ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais... 8. Liudytoja L. B. duodama parodymus byloje nurodė, kad sūnaus reikalavimas... 9. Anksčiau sūnus dalyvavo visuomeninėje Šaulių sąjungos veikloje, savojo... 10. Liudytoja U. B. duodama parodymus nurodė, kad tėtis broliui buvo viskas,... 11. Posėdžio metu ieškovo J. B. atstovės ieškinį palaikė visiškai ir... 12. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į... 13. Paaiškino, kad ( - ) nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo ieškovo tėvas... 14. Teismo iniciatyva dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis atsakovo pusėje... 15. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo... 16. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo... 17. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo... 18. Ieškovas ieškinį pateikė 2015-07-08, t. y. praėjus daugiau kaip 6 metams... 19. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, ieškovas, pareikšdamas atsakovui... 20. Trečiasis asmuo mano, kad valstybė, išmokėdama ieškovui kompensaciją,... 21. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jo tėvo žūtis turėjo įtakos jo mokslams... 22. Atskirai pažymėjo, kad civilinės bylos išsprendimas neturės įtakos... 23. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad nelaimingas atsitikimas įvyko... 24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 25. 1. Taikyti ieškinio senatį.... 26. 2. Ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.... 27. Savo nuomonei pagrįsti trečiasis asmuo pateikė ir rašytinius įrodymus.... 28. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė pakartojo atsiliepimo motyvus ir... 29. Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.... 30. Dėl byloje nustatytų faktų ir prejudicinių faktų nagrinėjamoje byloje... 31. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatas... 32. Pirmesniu teismo sprendimu nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai... 33. CPK 182 straipsnio 2 punktas, įtvirtindamas prejudicinių faktų buvimo... 34. Aukščiau paminėtos bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo J. B. tėvas A.... 35. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministro 2009-08-19 įsakymu Nr. V-809... 36. Dėl ieškinio senaties termino taikymo ieškovo ieškinio reikalavimui.... 37. Ieškovas tai pat prašė teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties... 38. Nelaimingas atsitikimas įvyko ( - ), taigi būtent šią dieną įvykusi tėvo... 39. Ieškovas yra žuvusiojo A. B. sūnus, kuris tėvo žūties dieną buvo... 40. CK 2.7-2.8 str. numato, kad neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų teises jų... 41. Be to pastebėtina, kad Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 2, kuriame... 42. Dėl ieškovui neturtinės žalos ieškovui atlyginimo.... 43. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens... 44. Ieškovas yra žuvusiojo A. B. sūnus. Ieškovas nurodė, jog po tėvo... 45. Su žuvusiu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali... 46. Neturtinė žala yra padaroma fizinių kančių ir didelių dvasinių... 47. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų,... 48. Neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektai, t. y. šalies ekonominio... 49. Atsakovo ir trečiojo asmens NŽT argumentai dėl CK 6.253 straipsnio 5 dalies... 50. Sprendžiant dėl ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydžio... 51. Ginčo atveju nukentėjusiems, įskaitant ir ieškovą, jam jau yra išmokėta... 52. Ieškovas teigia, kad jam išmokėta įstatymo nustatyto dydžio vienkartinė... 53. Teismas pažymi, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį pirmiausia... 54. Atskirai pastebėtina, kad ir pagal CK 6.284 str. 2 d. fizinio asmens mirties... 55. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais... 56. LR CK 6.250 str. 2 d. numato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos... 57. Dėl atsakovo ir kitų asmenų atsakomybės dėl ieškovui padarytos... 58. Kaip teismas jau aukščiau yra nurodęs, visos atsakovo civilinę atsakomybę... 59. Remdamasis šiais duomenimis, teismas konstatuoja, kad ieškovo tėvas A. B.... 60. Atskirai pastebėtina, kad ieškovas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą... 61. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-12-10 įsakyme... 62. Viena iš valstybės savivaldybėms perduotų funkcijų yra savivaldybei... 63. Remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgdamas į byloje... 64. Byloje esančiame 2009-04-30 surašytame nelaimingo atsitikimo darbe akte... 65. Byloje nustatyta, kad savivaldybės administracijos, kuri turėjo pareigą... 66. Teismas konstatuoja, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija kaip... 67. Spręsdamas dėl atlygintinos žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad... 68. Antra, 2009-05-15 LR Krašto apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisija... 69. Trečia, iš dalies pritaria NŽT atsiliepime nurodytais motyvais dėl to, kad... 70. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės administracijos neveikimas su... 71. Dėl bylinėjimosi išlaidų. ... 72. LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš... 73. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str.,... 74. Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.... 75. 1. Priteisti ieškovui J. B. (a. k. ( - ) iš atsakovo Šiaulių miesto... 76. 2. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atsakovui atmesti.... 77. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...