Byla 1A-142-491/2016
Dėl 2016 m. kovo 8 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams

1Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Bronės Vidzėnienės, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant : prokurorei Daliai Styrienei, gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundą dėl 2016 m. kovo 8 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams.

3Vadovaujantis BK 641 str., ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

4Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2015-06-02 Marijampolės rajono apylinkės teismo ir 2015-08-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, ir E. J. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų.

5Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista ir G. K., tačiau dėl jos nuosprendis neskundžiamas.

6Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Nustatė

7E. J. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai bei turėdamas vieningą tikslą su G. K. apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2015 m. kovo 3 d., 19.01 val., paskambino U. R. telefonu į namų, esančių T. k., Z. sen., Zarasų r. fiksuoto ryšio telefoną, prisistatė ( - ) pareigūnu bei melagingai pranešė apie žinomai neįvykusį įvykį, kurio metu U. R. teta su vyru pateko į eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sužaloti asmenys, ir kurių gydymui reikalingi pinigai; nesutikęs su U. R. pasiūlyta 1500 Eur suma, jis 2015-03-04, apie 2 val. jis vėl paskambino telefonu nukentėjusiajai U. R., kuri po to sutiko duoti 1750 Eur; po to G. K., vykdydama E. J. nurodymus, apie 6.30 val. nuvyko pas nukentėjusiąją U. R. į jos namus ir paėmė iš jos 1750 Eur, taip padarydami nukentėjusiajai U. R. 1750 Eur turtinę žalą.

8Apeliaciniu skundu nuteistasis E. J. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę. Nurodo, jog teismas parinkdamas bausmės dydį neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

9Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

10Apeliacinis skundas atmetamas.

11Šioje baudžiamojoje byloje apeliantas iš esmės ginčija tik jam paskirtos bausmės dydį. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. (BPK 320 str. 3 d.).

12Nagrinėjamu atveju aktuali BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Tam, kad ši aplinkybė būti pripažinta lengvinančia, teismas turi nustatyti du momentus : kaltininko prisipažinimą, padarius nusikalstamą veiką, bei jo nuoširdų gailestį dėl to. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais, kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2009, Nr. 2K-259/2009, Nr. 2K-94/2010, Nr. 2K-450/2010).

13Šioje byloje apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu 2015-09-22 apeliantas visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (2 t., 114 – 115 b. l.), tačiau patikslinus įtarimą ir dar kartą apklausiant jį K. pataisos namuose 2015-12-22, jis savo kaltę kategoriškai neigė (2 t., 122 – 123 b. l.). Teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nuteistasis patvirtino tik teismo pagarsintus jo tyrimo metu duotus labai paviršutiniškus ir netgi dėl kai kurių aplinkybių prieštaringus jo parodymus, detaliau papasakoti apie įvykio aplinkybes jis atsisakė, parodė jų tiesiog neprisimenąs. Toks nuteistojo elgesys teisiamojo posėdžio metu leidžia tvirtinti, kad jo prisipažinimas iš dalies buvo sąlygotas faktinės situacijos ir surinktų jį kaltinančių duomenų visuma. Kita vertus, teisėjų kolegija neįžvelgia ir pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis nuoširdžiai gailisi dėl jam inkriminuoto nusikaltimo. Akivaizdu, jog jis savo elgesio nevertina kritiškai, savo kaltę pripažino formaliai, kadangi ne tik kad atsainiai išreiškė savo požiūrį į veiką, tačiau ir į nukentėjusiajai padarytos žalos atlyginimą, jis akivaizdžiai neišgyveno ir nesigailėjo dėl jo padarytos nusikalstamos veikos. Todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai nepripažino šios jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, su tokia teismo išvada kolegija sutinka.

14Už BK 182 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Tai tyčinis, nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 str. 1 d.). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į : 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). BK 61 str. 2 d. nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes.

15Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., t. y. į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nesunkus nusikaltimas); į kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia); į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas dėl savanaudiškų motyvų (siekiant apgaule įgyti svetimą turtą); į nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta); į nuteistojo asmenybę (E. J. anksčiau teistas net 12 kartų, teistumas neišnykęs, esamą nusikaltimą bendrais veiksmais su kitu asmeniu padarė būdamas įkalintas, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, žalos nukentėjusiajai neatlygino, nėra baustas administracine tvarka, tačiau įrašytas į psichiatrinę įskaitą, charakterizuojamas neigiamai, jo atžvilgiu atliekami ir kiti ikiteisminiai tyrimai). Teismas taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo atsakomybę sunkiančią aplinkybę – veikimą bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Šiuo atveju reikšminga tai, kad nors pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo sutrumpinto proceso tvarka ir vadovaudamasis BK 641 str. jam skirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Atsižvelgus į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje daugiau nėra jokių pagrindų, dėl ko nuteistajam galėtų dar labiau švelninama jam skirta laisvės atėmimo bausmė.

16Pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir teisingas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais kolegija neturi pagrindo.

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

18Nuteistojo E. J. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai