Byla 2K-94/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Jono Prapiesčio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) ketveriems metams šešiems mėnesiams. Iš nuteistojo A. B. civiliniam ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ priteista 57 811,81 Lt turtinei žalai atlyginti.

2Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartis, kuria nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą,

Nustatė

4A. B. nuteistas už tai, kad, dirbdamas AB „Lietuvos draudimas“ Vakarų regiono Klaipėdos uosto skyriaus draudimo konsultantu“, laikotarpiu nuo 2007 metų pradžios iki 2007 m. birželio 28 d. pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą AB „Lietuvos draudimas“ priklausantį turtą – 65 568 Lt. A. B. pagal su UAB „Povaitoma“ sudarytas draudimo sutartis iš šios UAB grynais pinigais paėmė draudimo įmokas ir išrašė pinigų priėmimo kvitus Nr. GRA7618132 9884 Lt, Nr. GRA7618150 2 000 Lt, Nr. GRA7618682 7242 Lt, Nr. GRA7618683 3842 Lt, Nr. GRA7618719 5714 Lt, Nr. GRA7625039 3000 Lt, Nr. GRA7625045 2000 Lt, Nr. GRA7625102 5000 Lt, Nr. GRA7625107 19 311 Lt sumoms, tačiau šių įmokų į AB „Lietuvos draudimas“ kasą neįnešė. Be to, A. B. pagal su R. K. sudarytą draudimo sutartį išrašė pinigų priėmimo kvitą Nr. GRA7618142 473 Lt sumai, tačiau šios įmokos į AB „Lietuvos draudimas“ kasą neįnešė. Taip pat jis pagal su UAB „Joniškio agrotechnika“ 2007 m. gegužės 11 d. sudarytą draudimo sutartį nurodė UAB „Joniškio agrotechnika“ pervesti 7102 Lt draudimo įmoką į V. B. AB „Hansabankas“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

5Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus pakeisti ir jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, taip pat tai, jog jis savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą ir, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 3 dalies 3 punkto nuostatas, paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

6Kasatorius nurodo, kad 2007 m. jis išgyveno didelę dvasinę krizę, kurią sukėlė nepasisekęs verslas, labai pablogėję santykiai su artimais žmonėmis, todėl neįstengė tinkamai tvarkyti savo įmonės reikalų ir darbo AB „Lietuvos draudimas“, apleido finansinių dokumentų tvarkymą ir nebežinojo, kur bei kiek sumokėjo, kam, kiek skolingas. Kasatorius nurodo, kad darbo ir atsiskaitymų reikalus komplikavo dar ir tai, jog kai kurie klientai dėl turimų finansinių sunkumų neatsiskaitydavo laiku, todėl būdavo atvejų, kai jis (kasatorius) sumokėdavo už tokius klientus, o vėliau iš jų skolą atsiimdavo. Pasak kasatoriaus, iš pradžių jis galvojęs, kad yra atsiskaitęs su AB „Lietuvos draudimas“, o vėliau, praėjus asmeninei krizei, suvokė, kad ne visus pinigus įnešė į AB „Lietuvos draudimas“ kasą. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad jo padarytas nusikaltimas yra akivaizdus, taip pat į tai, kad jis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme teigė, jog klientų pinigus įnešė į AB „Hansabankas“ esančią AB „Lietuvos draudimas sąskaitą“. Kasatorius taip pat pabrėžia, kad jo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio.

7Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų taikymo, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis nebuvo nuoširdus duodamas parodymus apie padarytą nusikaltimą ir gailestis dėl padaryto nusikaltimo tik formalus. Pasak kasatoriaus, jis apeliaciniame skunde išsamiai bei nuoširdžiai nurodė visas aplinkybes, dėl kurių jis nusikalto.

8Nuteistasis A. B. skunde taip pat teigia, kad jis iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio atlygino dalį AB „Lietuvos draudimas“ padarytos žalos. Pasak kasatoriaus, iš viso jis yra atlyginęs 14 577 Lt padarytos žalos ir ši suma, jo nuomone, negali būti vertinama tik kaip nežymi patirtos žalos dalis. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad, būdamas laisvės atėmimo vietoje, jis negalės atlyginti likusios turtinės žalos.

9Kasatoriaus nuomone, bausmės tikslai būtų pasiekti jam taikant BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 dalies 3 punktą ir paskiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Kasatorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors jo žmona yra darbinga, tačiau darbo neturi ir jo negali susirasti dėl dabartinės ekonomikos padėties. Kita vertus, pasak kasatoriaus, sunku ir tikėtis, kad jo žmona, būdama nėščia ar augindama du mažamečius vaikus, artimiausiu metu susiras darbą. Dėl to jam (kasatoriui) būnant laisvės atėmimo vietoje šeima liks be pragyvenimo šaltinio, o tai prieštarauja teisingumo principui.

10Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė Lina Beinarytė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. B. kasacinį skundą atmesti.

11Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, yra esminių, objektyvių, turinčių juridinę reikšmę asmens padarytos veikos kvalifikavimui, bylos aplinkybių pripažinimas ir teisingų parodymų davimas ikiteisminio tyrimo institucijoms bei teismui iki nuosprendžio priėmimo, o kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Tuo tarpu iš baudžiamosios bylos, pasak prokurorės, matyti, kad A. B. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neprisipažino kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Nuteistasis A. B. tik apeliaciniame skunde nurodė, kad prisipažįsta kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir dėl to nuoširdžiai gailisi, bei išvardijo priežastis, kodėl ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nepripažino savo kaltės. Dėl to, prokurorės tvirtinimu, toks, jau po nuosprendžio priėmimo pateiktas prisipažinimas ir nuoširdus gailestis, negali būti vertinamas kaip savanoriškas ir pripažįstamas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kartu prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad tai, jog A. B. sunkiai sekėsi verslas, pablogėjo santykiai su artimaisiais ir jis nesugebėjo atlikti savo, kaip draudimo konsultanto, darbo AB „Lietuvos draudimas“ yra neįtikinami argumentai.

12Prokurorė taip pat teigia, kad pagal Baudžiamąjį kodeksą norint BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą aplinkybę pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe kaltininkas turi atlyginti ar pašalinti visą nusikaltimu padarytą žalą. Kita vertus, pasak prokurorės, BK 59 straipsnio 2 dalis nedraudžia teismui pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos atlyginimo ir pan. Prokurorė nurodo, kad A. B. AB „Lietuvos draudimas“ padarė 57 811,81 Lt žalą ir atlygino 7000 Lt žalos. Dėl to, prokurorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atlyginta 7000 Lt žala nėra pakankamai didelė palyginus su priteista AB „Lietuvos draudimas“ žala, ir to nepripažino A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

13Prokurorė, nesutikdama su nuteistojo A. B. prašymu taikyti jam BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 3 dalies 3 punkto nuostatas, nurodo, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, pirmiausia turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta nė viena A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Dėl to, pasak prokurorės, šioje baudžiamojoje byloje nėra teisinio pagrindo taikyti minėtų BK 62 straipsnio nuostatų.

14Nuteistojo A. B. kasacinis skundas atmestinas.

15Dėl kasacinio skundo turinio ir teisminio nagrinėjimo ribų

16Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kasacinėje instancijoje tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja.

17Nuteistojo A. B. kasacinis skundas iš esmės yra paduotas dėl, kasatoriaus nuomone, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo nagrinėjant jo baudžiamąją bylą. Dėl to kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai iš esmės atitinka BPK 369 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kartu kasatoriaus skunde yra ir teiginių, kad: 2007 m. jis išgyveno didelę dvasinę krizę, kurią sukėlė nepasisekęs verslas, labai pablogėję santykiai su artimais žmonėmis, todėl neįstengė tinkamai tvarkyti savo įmonės reikalų ir darbo AB „Lietuvos draudimas“, apleido finansinių dokumentų tvarkymą ir nebežinojo, kur bei kiek sumokėjo, kam, kiek skolingas; darbo ir atsiskaitymų reikalus komplikavo dar ir tai, jog kai kurie klientai dėl turimų finansinių sunkumų neatsiskaitydavo laiku, todėl būdavo atvejų, kai jis (kasatorius) sumokėdavo už tokius klientus, o vėliau iš jų skolą atsiimdavo; iš pradžių jis galvojęs, kad yra atsiskaitęs su AB „Lietuvos draudimas“, o vėliau, praėjus asmeninei krizei, suvokė, kad ne visus pinigus įnešė į AB „Lietuvos draudimas“ kasą; jo žmona nors yra darbinga, tačiau darbo neturi ir jo negali susirasti dėl dabartinės ekonomikos padėties ir pan. Taigi šiais ir kitais panašiais teiginiais kasatorius iš esmės nesutinka su teismų pateiktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir ginčija jų nustatytas aplinkybes. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą tai nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl kasacinės instancijos teismas tokius teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo įstatymo taikymu.

18Dėl kasatoriaus argumentų apie BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatų taikymą

191. Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų taikymo, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis nebuvo nuoširdus duodamas parodymus apie padarytą nusikaltimą ir gailestis dėl padaryto nusikaltimo tik formalus.

202. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad aplinkybė, lengvinanti kaltininko baudžiamąją atsakomybę, yra ir kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdus gailestis dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teismas, norėdamas konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi nustatyti tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi.

21Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės bylos Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009).

22Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis A. B. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltu neprisipažino ir ginčijo esmines bylos aplinkybes. Nuteistasis A. B. teigė, kad iš įmonių ir fizinių asmenų, su kuriais AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudariusi draudimo sutartis, draudimo įmokas jis ėmė grynaisiais pinigais, nes klientai neturėjo lėšų ir vėlavo sumokėti draudimo įmokas, todėl jis mokėjo iš savo lėšų, o vėliau atsiėmė iš įmonių skolas; UAB „Joniškio agrotechnika“ draudimo įmoką jis nurodė pervesti į jo žmonos V. B. atsiskaitomąją sąskaitą dėl patogumo, kad nereiktų važiuoti atsiimti skolos; visas draudimo įmokas jis pervesdavo į AB „Lietuvos draudimas“ sąskaitą; draudimo polisus atiduodavo klientams tik tada, kai būdavo sumokėti pinigai; AB „Lietuvos draudimas“ jis pateikdavo visus pinigų priėmimo kvitus kartu su draudimo polisais, taip siekdamas sumažinti savo nusikalstamų veiksmų apimtį, norėdamas palengvinti savo teisinę padėtį. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. ir prisipažino kaltu, tačiau dėl draudimo įmokų sumokėjimo savo lėšomis ir vėlesnio skolų iš klientų atsiėmimo pateikia savo versiją, nurodydamas tas pačias aplinkybes. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad tai, jog „apeliantui sunkiai sekėsi savas verslas, pablogėjo santykiai su artimaisiais, todėl jis nesugebėjo susitvarkyti reikalų darbe AB „Lietuvos draudimas“, yra nereikšminga“, nutartyje motyvuotai konstatavo, kad A. B. nebuvo nuoširdus duodamas parodymus apie jo padaryto nusikaltimo aplinkybes ir jo gailestis dėl padaryto nusikaltimo yra tik formalus.

232. Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismai, vadovaudamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės bylos

24Nr. 2K-38/2009, 2K-174/2009, 2K-7-287/2009). Pažymėtina, kad juo anksčiau kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, tuo daugiau reikšmės tai turi skiriant bausmę. Taigi šiuo atveju baudžiamasis įstatymas reikalauja atlyginti ar pašalinti visą žalą. Kita vertus, BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos nedraudžia teismui priklausomai nuo bylos aplinkybių pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas (ar jo valia kiti asmenys) atlygina ar pašalina tik dalį padarytos žalos. Tuomet atlygintinos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios ir pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-420/2007,

252K-437/2007). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai yra teismo teisė, bet ne pareiga.

26Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. B. iš AB „Lietuvos draudimas“ pasisavino 65 568 Lt. Nuteistasis A. B., išeidamas iš darbo AB „Lietuvos draudimas“, bendrovei atlygino 7756,19 Lt (T.1, b. l. 37), todėl AB „Lietuvos draudimas“ atitinkamai sumažino bendrovei padarytos žalos dydį ir byloje pareiškė 57 811,81 Lt civilinį ieškinį (T.1, b. l. 37, 150), kurį pirmosios instancijos teismas patenkino. 2009 m. rugsėjo 10 d. nuteistasis A. B. AB „Lietuvos draudimas“ atlygino dalį – 7000 Lt – padarytos turtinės žalos. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, teisingai nurodė, kad, atsižvelgus į civiliniam ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ padarytos turtinės žalos dydį (57 811,811 Lt) ir atlygintos žalos (7000 Lt) santykį, atlygintos žalos dydis vertintinas kaip nedidelis ir „<...> nesudaro pagrįstų prielaidų tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo“. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai konstatavo, kad tokios nedidelės dalies patirtos žalos atlyginimas negali būti pagrindas šią aplinkybę pripažinti nuteistojo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

273. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai nuteistojo A. B. baudžiamojoje byloje pagrįstai netaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatų.

28Dėl kasatoriaus argumentų apie BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 3 dalies 3 punkto nuostatų taikymą

291. Kasatorius skunde teigia, kad bausmės tikslai būtų pasiekti jam taikant BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 3 dalies 3 punkto nuostatas ir paskiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

30Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, o kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl įstatyme numatytos paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Esant visoms šioms sąlygoms teismas gali paskirti ir švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką (BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Vadinasi, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, be kitų šioje dalyje nurodytų sąlygų, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė nė vienos nuteistojo A. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Taigi nuteistojo A. B. baudžiamojoje byloje nėra vienos pirminės būtinos sąlygos taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį – dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kartu pažymėtina, kad, tai konstatavus, vertinimas, yra ar nėra byloje BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta būtina BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo sąlyga, nebetenka prasmės.

31Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. B. baudžiamojoje byloje nėra teisinio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto, o kartu ir šio BK straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatų ir jam už padarytą nusikaltimą skirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę. Kita vertus, kasatoriaus prašymo skirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tarp jų ir į tai, kad nuteistasis dirba, turi šeimą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, A. B. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei BK 183 straipsnio 2 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), pagal kurią kvalifikuotas jo padarytas nusikaltimas, sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam A. B. už padarytą nusikaltimą skiriant bausmę baudžiamojo įstatymo reikalavimai nepažeisti.

32Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

33Nuteistojo A. B. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą,... 4. A. B. nuteistas už tai, kad, dirbdamas AB „Lietuvos draudimas“ Vakarų... 5. Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo pirmosios bei apeliacinės... 6. Kasatorius nurodo, kad 2007 m. jis išgyveno didelę dvasinę krizę, kurią... 7. Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl BK... 8. Nuteistasis A. B. skunde taip pat teigia, kad jis iki apeliacinės instancijos... 9. Kasatoriaus nuomone, bausmės tikslai būtų pasiekti jam taikant BK 62... 10. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė Lina Beinarytė... 11. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad kaltininko... 12. Prokurorė taip pat teigia, kad pagal Baudžiamąjį kodeksą norint BK 59... 13. Prokurorė, nesutikdama su nuteistojo A. B. prašymu taikyti jam BK 62... 14. Nuteistojo A. B. kasacinis skundas atmestinas.... 15. Dėl kasacinio skundo turinio ir teisminio nagrinėjimo ribų... 16. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus... 17. Nuteistojo A. B. kasacinis skundas iš esmės yra paduotas dėl, kasatoriaus... 18. Dėl kasatoriaus argumentų apie BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų... 19. 1. Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl... 20. 2. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad aplinkybė, lengvinanti kaltininko... 21. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius... 22. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis A. B. ir ikiteisminio tyrimo... 23. 2. Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko atsakomybę lengvinančia... 24. Nr. 2K-38/2009, 2K-174/2009, 2K-7-287/2009). Pažymėtina, kad juo anksčiau... 25. 2K-437/2007). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai yra teismo teisė,... 26. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. B. iš AB „Lietuvos... 27. 3. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja,... 28. Dėl kasatoriaus argumentų apie BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 3 dalies 3... 29. 1. Kasatorius skunde teigia, kad bausmės tikslai būtų pasiekti jam taikant... 30. Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik... 31. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 33. Nuteistojo A. B. kasacinį skundą atmesti....