Byla 2K-259/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Jono Prapiesčio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. (A. A.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalį už suklastoto dokumento įgijimą, laikymą ir panaudojimą vieneriems metams, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį už suklastoto dokumento panaudojimą AB SEB „Vilniaus bankas“ Karoliniškių filiale Vilniuje – vieneriems metams, pagal BK 213 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 d. redakcija) už didelio kiekio netikrų pinigų įgijimą, laikymą ir realizavimą – penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes apėmus, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams. Šiuo nuosprendžiu A. A. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį už suklastoto dokumento panaudojimą AB SEB „Vilniaus bankas“ Fabijoniškių filiale Vilniuje vieneriems metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 d. redakcija) už netikrų pinigų įgijimą, laikymą ir pasikėsinimą juos realizuoti – trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes apėmus, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas subendrintas bausmes iš dalies sudėjus, galutinė subendrinta bausmė A. A. paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams.

2Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis, kuria nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą,

Nustatė

4A. A. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad įgijo laikė ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą. A. A. 2007 m. gegužės 8 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis iš asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, įgijo, laikė ir 2007 m. gegužės 8 d., apie 23.30 val., apsigyvendamas Vilniuje viešbutyje ,,Karolina“, šio viešbučio darbuotojai pateikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis pagamintą netikrą Estijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą EE Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą N. M. (N. M.), gimusio (duomenys neskelbtini), vardu.

5A. A. pagal BK 213 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad įgijo, laikė, realizavo didelį kiekį netikrų pinigų ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą. A. A. ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis iš asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, įgijo ir iki 2007 m. gegužės 10 d. su savimi laikė didelį kiekį netikrų Latvijos Respublikos apyvartoje esančių pinigų – šimtą šimto latų nominalo banknotų Nr. A4903075A, A1230417A, A1244863A, A1278085A, A1301375A, A1458604A, A1467368A, A1690998A, A1746946A, A1761355A, A1769278A, A2306137A, A2565067A, A2565269A, A2566586A, A2953862A, A2989767A, A3028339A, A3033131A, A3150623A, A3177064A, A3211123A, A3316837A, A3348612A, A3404869A, A3698461A, A3861704A, A3943219A, A3952242A, A4034868A, A4069181A, A4299557A, A4393736A, A4560638A, A4614970A, A4615789A, A4655874A, A4729829A, A4744389A, A4834892A, A4847434A, A4932455A, A4965090A, A5047798A, A5097669A, A5131852A, A5157490A, A5168795A, A5356636A, A5460989A, A5714872A, A5718343A, A5862973A, A5864513A, A5892769A, A5895924A, A5945014A, A5988991A, A6058772A, A6204178A, A6276067A, A6262406A, A6523622A, A6524178A, A6555745A, A6714286A, A6725722A, A6803454A, A6918209A, A6941006A, A6965372A, A7022887A, A7204497A, A7336723A, A7424122A, A7528164A, A7555987A, A7685439A, A7814569A, A7900833A, A7931492A, A8046492A, A8292280A, A8233955A, A8249105A, A8297434A, A8329876A, A8465710A, A8529297A, A8597788A, A8732709A, A8871414A, A9309552A, A9374060A, A9594678A, A9642859A, A9644547A, A9810660A, A9963218A, kuriuos 2007 m. gegužės 10 d., apie 10.20 val., Vilniuje AB SEB „Vilniaus bankas“ Karoliniškių filiale, banko darbuotojai pateikęs minėtą netikrą vairuotojo pažymėjimą EE Nr. (duomenys neskelbtini), realizavo juos pakeisdamas į Lietuvos Respublikos apyvartoje esančius pinigus – 48 500 Lt.

6Be to, A. A. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad įgijo, laikė bei pasikėsino realizuoti didelį kiekį netikrų pinigų ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą. A. A. ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis iš asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2007 m. gegužės 10 d. įgijo ir su savimi laikė didelį kiekį Latvijos Respublikos apyvartoje esančių netikrų pinigų – šimtą kupiūrų šimto latų nominalo banknotų Nr. A5014281A, A1143507A, A1649581A, A1705112A, A1755713A, A1812204A, A1816475A, A1874548A, A2002140A, A2064610A, A2093536A, A2349819A, A2378336A, A2381985A, A2463110A, A2481394A, A2522801A, A2595029A, A2616952A, A2701744A, A2863316A, A2887197A, A2948180A, A3064993A, A3085648A, A3165286A, A3195972A, A3258142A, A3288469A, A3453250A, A3633380A, A3648251A, A3692283A, A3782099A, A3904846A, A3935746A, A4022398A, A4086912A, A4186860A, A4261494A, A4281763A, A4382934A, A4468846A, A4570830A, A4666013A, A4689657A, A4731551A, A4736212A, A4912602A, A4944677A, A5049279A, A5055882A, A5393971A, A5408191A, A5630150A, A5644933A, A5651133A, A5665725A, A5700826A, A5704134A, A6099300A, A6169312A, A6191735A, A6267159A, A6316067A, A6409467A, A6451725A, A6533557A, A6674171A, A6750424A, A6939170A, A6947426A, A6959530A, A7212213A, A7277958A, A7288431A, A7355168A, A7356221A, A7546371A, A7599304A, A7643278A, A7703516A, A7863427A, A7876704A, A8176978A, A8272447A, A8332276A, A8394809A, A8450151A, A8538217A, A8567664A, A8579597A, A8870386A, A8991879A, A9270078A, A9441458A, A9567863A, A9753492A, A9855625A, A9947220A, A9963218A, kuriuos 2007 m. gegužės 10 d., apie 11.36 val., Vilniuje AB SEB „Vilniaus banko“ Fabijoniškių filiale, banko darbuotojui pateikęs minėtą netikrą vairuotojo pažymėjimą EE Nr. (duomenys neskelbtini), pasikėsino realizuoti juos pakeisdamas į litus.

7Kasaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo pakeisti pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų sprendimus išteisinant jį dėl netikrų pinigų realizavimo ir sušvelninant už netikro dokumento panaudojimą jam paskirtą bausmę.

8Kasatorius skunde nurodo, kad teismai nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino to, kad jis prisipažino panaudojęs netikrą dokumentą, ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 51 straipsnio (turėtų būti – 59) straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

9Kasatorius taip pat teigia, kad jo baudžiamojoje byloje pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 8 straipsnio nuostatos, nes buvo suvaržyta jo teisė dalyvauti procese, duoti parodymus gimtąja estų kalba. Pasak kasatoriaus, ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis nurodė, kad tarnavo sovietinėje kariuomenėje ir šiek tiek mokėjo rusų kalbą, todėl buvo nuspręsta, jog procesas gali būti verčiamas į rusų kalbą ir jis šiam sprendimui neprieštaravo. Tačiau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir aiškinantis lankymosi banke aplinkybes, kasatoriaus tvirtinimu, jis ne viską suprato, taip pat nesuprato prokuroro jam užduodamų į rusų kalbą išverstų klausimų. Kartu kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, dėl nesuprantamų priežasčių grąžindamas jo gynėjo teismui rusų kalba pateiktą Estijos Respublikos Viru apygardos teismo raštą apie jo teistumą ir reikalaudamas šį dokumentą išversti į lietuvių kalbą, taip pat pažeidė BPK 8 straipsnio nuostatas. Be to, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas minėtas BPK nuostatas pažeidė ir nutartyje svarstydamas, kuris Estijos Respublikos teismas jį yra teisęs už plėšimą, nes, nesant vertimo į lietuvių kalbą, teismų pavadinimus, parašytus estų kalba, lygino tiesiog pagal raidžių skirtumus.

10Kasatorius nurodo, kad jo baudžiamojoje byloje buvo pažeistos ir BPK 6, 20 straipsnių, 44 straipsnio 5 dalies, 219 straipsnio nuostatos, nes kaltinamajame akte bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti neteisingi duomenys apie jo teistumą Estijos Respublikoje už plėšimą. Dėl to jis nepagrįstai apibūdinamas neigiamai kaip linkęs nusikalsti. Kasatoriaus tvirtinimu, įrodymų, t. y. teismo nuosprendžio, patvirtinančio šią aplinkybę, byloje nėra. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad jo ir jo gynėjo prašymai dėl minėto teistumo užklausti jį nuteisusį Estijos Respublikos teismą buvo atmesti.

11Be to, kasatorius teigia, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimuose nurodyta, jog liudytojas V. K. (K.) parodė, kad visus veiksmus ir kelionę į Lietuvą suorganizavo jis (kasatorius), ir sąmoningai, siekiant nuslėpti tikrąjį šio liudytojo vaidmenį darant nusikaltimą, nenurodyta tai, kad V. K. yra pareikšti įtarimai dėl netikrų pinigų platinimo kartu su juo (kasatoriumi) Vilniuje. Kartu kasatorius tvirtina, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis žinojo apie V. K. jam perduotų pinigų netikrumą bei juos tyčia pateikė banko valiutos keityklai ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas. Pasak kasatoriaus, jis nebuvo informuotas ir negalėjo įtarti, kad jam keitimui perduoti Latvijos latai netikri.

12Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras A. Verenius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. A. kasacinį skundą atmesti.

13Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad kasatoriaus teiginiai apie teismų surinktą netikslią ir jį neigiamai apibūdinančią medžiagą dėl jo teistumo nepagrįsti. Pasak kasatoriaus, baudžiamojoje byloje yra pagal teisinės pagalbos prašymą pateikta oficiali Estijos Respublikos teisėsaugos institucijos pažyma iš duomenų bazės apie A. A. teistumus, kur nurodyta, jog kasatorius teistas Ida–Viru maakohus. Kartu prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad tai neturėjo įtakos pirmosios instancijos teismui parenkant bausmės rūšį, jos dydį, nes minėti duomenys tik patvirtina, jog A. A. teistumas išnykęs.

14Prokuroro nuomone, kasatoriaus teiginiai dėl BPK 8 straipsnio nuostatų pažeidimo be pagrindo grąžinus jo gynėjo apeliacinės instancijos teismui pateiktą Estijos Respublikos Viru apygardos teismo raštą dėl A. A. teistumų taip pat nepagrįsti. Prokuroras nurodo, kad nuteistojo A. A. gynėjas 2008 m. spalio 20 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė minėtą raštą dėl A. A. teistumų su jo vertimu į lietuvių kalbą, prašydamas šį dokumentą pridėti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismas, patenkinęs šį prašymą, minėtą raštą pridėjo prie bylos ir jį įvertino nutartyje.

15Prokuroras atsiliepime nurodo ir tai, kad pagal BPK 8 straipsnio 2 dalį proceso dalyviams, nemokantiems lietuvių kalbos, užtikrinama teisė atlikti visus procesinius veiksmus gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka. Pasak prokuroro, nuteistasis A. A. nuo pat bylos proceso pradžios niekieno neverčiamas rusų kalbą pasirinko kaip kalbą, į kurią jam būtų verčiamas procesas. Prokuroro tvirtinimu, ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme nuteistojo A. A. pasiteiravus, kokia kalba pageidauja duoti parodymus, jis tvirtino tarnavęs sovietų armijoje ir mokantis rusų kalbą, todėl neprieštaraujantis, jog proceso metu būtų verčiama į jam suprantamą rusų kalbą. Todėl, priešingai nei tvirtina kasatorius, BPK 8 straipsnio nuostatos šiuo atveju taip pat nebuvo pažeistos.

16Be to, prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą teigia, kad teismai pagrįstai nuteistojo A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino to, jog jis prisipažino laikęs bei panaudojęs netikrą dokumentą, nes jis parodymus davė ne savo noru, bet verčiamas surinktų įrodymų ir siekdamas išvengti griežtos bausmės.

17Prokuroras taip pat nurodo, kad, priešingai nei tvirtina kasatorius, jam inkriminuoto BK 213 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo subjektyvioji pusė nustatyta remiantis byloje surinktais įrodymais, tarp jų ir paties nuteistojo pirmosios instancijos teisme duotais parodymais apie tai, kad jis įtarė, jog pinigai netikri, o jo veiksmai neteisėti.

18Nuteistojo A. A. kasacinis skundas atmestinas.

19Dėl kasatoriaus argumentų apie BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę

20Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino to, kad jis prisipažino panaudojęs netikrą dokumentą, ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 51 straipsnio (turėtų būti – 59) straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

21Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad aplinkybe, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę, yra ir kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdus gailestis dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teismas, norėdamas konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi nustatyti tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi.

22Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės bylos Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga, Išvadų 13 punktas).

23Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. A. prisipažino laikęs bei panaudojęs netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą, išduotą N. M. vardu, – po to, kai 2007 m. gegužės 10 d. jam bandant pakeisti netikrus pinigus buvo sulaikytas ir jo kratos metu, be kitų daiktų, buvo rasti bei paimti du asmens dokumentai, išduoti skirtingų asmenų vardu (asmens tapatybės kortelė, išduota A. A. vardu, ir vairuotojo pažymėjimas, išduotas N. M. vardu), tačiau su vieno ir to paties asmens – A. A. – nuotrauka. Vadinasi, A. A. laikęs ir panaudojęs netikrą dokumentą prisipažino ne savo noru, o verčiamas objektyvių aplinkybių, t. y. įrodymų. Kartu pažymėtina, kad nors ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. A. nurodė, jog gailisi dėl įvykdytų veikų, tačiau iš esmės jis savo elgesio nevertino kritiškai ir tik deklaratyviai tvirtino besigailintis dėl to ką padarė. Tai, kad nuteistasis nuoširdžiai nesigaili dėl padarytos veikos bei neišgyvena dėl to, ką padarė, patvirtina ir apeliacinės instancijos teisme jam suteikto paskutinio žodžio metu pasakyta vienintelė frazė – „linkiu sėkmės išaiškinant tiesą“. Todėl tik formalus A. A. gailestis dėl netikro dokumento laikymo bei panaudojimo pagrįstai teismų nebuvo įvertintas kaip nuoširdus.

24Taigi šioje baudžiamojoje byloje nuteistojo A. A. prisipažinimas laikius bei panaudojus netikrą dokumentą ir formalus gailestis dėl to pagrįstai nepripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

25Dėl kasatoriaus argumentų apie BPK 8 straipsnio nuostatų laikymąsi

261. Kasatorius skunde nurodo, kad buvo pažeista jo teisė dalyvauti procese, duoti parodymus gimtąja estų kalba ir taip pažeistos BPK 8 straipsnio nuostatos. Pasak kasatoriaus, ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis nurodė, kad tarnavo tarybinėje kariuomenėje ir šiek tiek mokėjo rusų kalbą, todėl buvo nuspręsta, jog procesas gali būti verčiamas į rusų kalbą ir jis šiam sprendimui neprieštaravo. Tačiau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir aiškinantis lankymosi banke aplinkybes, kasatoriaus tvirtinimu, jis ne viską suprato, taip pat nesuprato prokuroro jam užduodamų į rusų kalbą išverstų klausimų.

27Pagal baudžiamojo proceso įstatymą Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine – lietuvių – kalba. Proceso dalyviams, nemokantiems lietuvių kalbos, užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus ir paaiškinimus, paduoti prašymus ir skundus, kalbėti teisme gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka. Visais šiais atvejais, taip pat susipažindami su bylos medžiaga proceso dalyviai turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis BPK nustatyta tvarka (BPK 8 straipsnio 1, 2 dalys).

28Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu A. A., apklausiamas kaip įtariamasis, išskyrus pirmąją jo kaip įtariamojo 2007 m. gegužės 11 d. apklausą, parodymus pageidavo duoti ne estų, bet rusų kalba. Todėl, laikantis BPK 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, jam, kaip asmeniui nemokančiam lietuvių kalbos ir pageidaujančiam duoti parodymus rusų kalba, viso bylos proceso metu buvo užtikrintas rusų kalbos vertėjo dalyvavimas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis A. A. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje 2007 m. gegužės 17 d. protokole, įtariamojo papildomos apklausos 2007 m. spalio 14 d. protokole savo ranka rusų kalba užrašė, jog protokolai išversti į jam suprantamą, t. y. rusų, kalbą, o pirmosios instancijos teisme nurodė, kad kaltinamąjį aktą jam suprantama (rusų) kalba gavo ir kuo kaltinamas supranta. Byloje taip pat yra jo paties rusų kalba rašyti prašymai (T. 3, b. l. 27, T. 4, b. l. 12, 15). Be to, nuteistasis A. A. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose nepareiškė prieštaravimų, kad procesas, procesiniai dokumentai jam būtų verčiami į rusų kalbą, ir (ar) nenurodė, ko nors nesuprantąs. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad A. A. nemoka rusų kalbos ar blogai ją supranta. Be to, pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kasatoriaus, kaip nemokančio proceso kalbos, baudžiamojoje byloje pripažinus gynėjo dalyvavimą būtinu, jo dalyvavimas buvo užtikrintas viso bylos proceso metu.

292. Kasatorius teigia ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, dėl nesuprantamų priežasčių grąžindamas jo gynėjo teismui rusų kalba pateiktą Estijos Respublikos Viru apygardos teismo raštą apie jo teistumą ir reikalaudamas šį dokumentą išversti į lietuvių kalbą, taip pat pažeidė BPK 8 straipsnio nuostatas.

30Minėta, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine lietuvių kalba (BPK 8 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, BPK įtvirtintas valstybinės kalbos principas įpareigoja visus procesinius veiksmus atlikti, jų rezultatus fiksuoti valstybine – lietuvių – kalba, asmenų, nemokančių lietuvių kalbos, bylose raštu pateiktus prašymus, skundus ir pan. išversti į lietuvių kalbą.

31Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas 2008 m. spalio 8 d. gautą nuteistojo A. A. gynėjo prašymą pridėti prie bylos Estijos Respublikos Viru apygardos teismo raštą apie A. A. teistumus 2008 m. spalio 10 d. grąžino, nurodydamas, jog šis prašymas negali būti tenkinamas, nes pagal BPK 8 straipsnio 1 dalies nuostatas Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine lietuvių kalba, o tuo tarpu pateiktas Viru apygardos teismo raštas surašytas rusų kalba. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai šį dokumentą grąžino nuteistojo A. A. gynėjui. Kita vertus, 2008 m. spalio 22 d. apeliacinės instancijos teisme gavus tokį pat nuteistojo A. A. gynėjo prašymą ir pateikus minėto Viru apygardos teismo rašto vertimą į lietuvių kalbą, šis raštas buvo pridėtas prie bylos.

323. Be to, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas minėtas BPK nuostatas pažeidė ir nutartyje svarstydamas, kuris Estijos Respublikos teismas jį yra teisęs už plėšimą, nes, nesant vertimo į lietuvių kalbą, teismų pavadinimus, parašytus estų kalba, lygino tiesiog pagal raidžių skirtumus.

33Pirmiausia pažymėtina, kad, priešingai nei nurodo kasatorius, byloje yra tiek Estijos Respublikos Idos policijos prefektūros pranešimo, gauto pagal teisinės pagalbos prašymą, kuriame nurodyta, jog A. A. buvo teistas Ida–Viru maakohus, tiek jo gynėjo pateikto Estijos Respublikos Viru apygardos teismo rašto, kuriame nurodyta, kad Viru rigkonnakohus duomenų apie A. A. teistumą nėra, vertimai į lietuvių kalbą. Kita vertus, šiuolaikinių technologijų amžiuje, esant galimybei naudotis internetu, nesunku išsiaiškinti Estijos Respublikos teismų sistemą ir tai, ar Ida–Viru maakohus bei Viru rigkonnakohus yra ne viena ir ta pati instancija. Iš oficialaus Estijos Respublikos teismų interneto tinklapio http://www.kohus.ee matyti, kad maakohus yra apskrities, o rigkonnakohus – apygardos teismai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorius, būdamas estas ir mokėdamas estų kalbą, pats neabejotinai supranta bei žino, kad Ida–Viru maakohus ir Viru rigkonnakohus nėra viena ir ta pati instancija. Vadinasi, minėtuose dokumentuose – Idos policijos prefektūros pranešime ir nuteistojo A. A. gynėjo pateiktame rašte iš Viru apygardos teismo – nurodyti skirtingų instancijų teismų duomenys apie A. A. teistumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančiais dokumentais, nutartyje pagrįstai nurodė, kad A. A. „teistas Ida–Viru maakohus teismo (T. 2, b. l. 55–56, 57–58), o ne apelianto nurodyto Viru rigkonnakohus teismo“.

344. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. A. baudžiamojoje byloje nebuvo pažeistos BPK 8 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos.

35Dėl kasatoriaus teiginių apie kitus BPK pažeidimus

36Kasatorius nurodo, kad jo baudžiamojoje byloje buvo pažeistos BPK 6, 20 straipsnių, 44 straipsnio 5 dalies, 219 straipsnio nuostatos, nes kaltinamajame akte bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti neteisingi duomenys apie jo teistumą Estijos Respublikoje už plėšimą. Kasatoriaus tvirtinimu, įrodymų, t. y. teismo nuosprendžio, patvirtinančio šią aplinkybę byloje nėra.

37Iš baudžiamosios bylos matyti, kad joje yra pagal teisinės pagalbos prašymą gautas Estijos Respublikos Idos policijos prefektūros pranešimas, kuriame nurodyta, jog A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) buvo teistas Ida–Viru apskrities teismo 1997 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu už plėšimą. Pažymėtina, kad šie duomenys gauti iš duomenų bazės pagal teisinės pagalbos prašyme nurodytą A. A. asmens kodą, todėl jie negali būti neteisingi, t. y. sumaišyti su kito asmens duomenimis. Vadinasi, byloje yra oficialus dokumentas apie A. A. teistumą. Kita vertus, kaip teisingai atsiliepime į kasacinį skundą pastebi prokuroras, šie duomenys neturėjo įtakos pirmosios instancijos teismui parenkant bausmės rūšį, jos dydį, nes jie tik patvirtina, jog A. A. teistumas išnykęs.

38Taigi kasatorius skunde nepagrįstai teigia, kad kaltinamajame akte, teismų sprendimuose nurodyti neteisingi duomenys apie jo teistumą ir taip pažeistos BPK 6, 20 straipsnio, 44 straipsnio 5 dalies, 219 straipsnio nuostatos.

39Dėl kasatoriaus teiginių, kurie nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas

40Nuteistasis A. A. kasaciniame skunde teigia ir tai, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimuose nurodyta, jog liudytojas V. K. parodė, kad visus veiksmus ir kelionę į Lietuvą suorganizavo jis (kasatorius), tačiau sąmoningai, siekiant nuslėpti tikrąjį V. K. vaidmenį darant nusikaltimą, nenurodyta tai, jog V. K. yra pareikšti įtarimai dėl netikrų pinigų platinimo kartu su juo (kasatoriumi) Vilniuje. Be to, kasatoriaus nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis žinojo apie V. K. jam perduotų pinigų netikrumą bei juos tyčia pateikė banko valiutos keityklai – jis nebuvo informuotas ir negalėjo įtarti, jog jam keitimui perduoti Latvijos latai netikri. Pasak kasatoriaus, taip buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos. Taigi kasatorius iš esmės šiais teiginiais neigia pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo, o BPK 20 straipsnį nurodo tik formaliai nenurodydamas konkrečiai, kurios šio straipsnio dalies (dalių) nuostatos, jo nuomone, buvo pažeistos.

41Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu, jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis, 369 straipsnis). Vadinasi, pirmosios ar (ir) apeliacinės instancijų teismų išdėstytos išvados dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas šioje byloje pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

42Taigi minėti kasatoriaus skundo teiginiai teisėjų kolegijos paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalykas ir todėl yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

43Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

44Nuteistojo A. A. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą,... 4. A. A. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad įgijo laikė ir... 5. A. A. pagal BK 213 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį nuteistas už... 6. Be to, A. A. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 2 dalį, 300... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo pakeisti pirmosios bei apeliacinės... 8. Kasatorius skunde nurodo, kad teismai nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančia... 9. Kasatorius taip pat teigia, kad jo baudžiamojoje byloje pažeistos Lietuvos... 10. Kasatorius nurodo, kad jo baudžiamojoje byloje buvo pažeistos ir BPK 6, 20... 11. Be to, kasatorius teigia, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų... 12. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras A. Verenius... 13. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad kasatoriaus teiginiai... 14. Prokuroro nuomone, kasatoriaus teiginiai dėl BPK 8 straipsnio nuostatų... 15. Prokuroras atsiliepime nurodo ir tai, kad pagal BPK 8 straipsnio 2 dalį... 16. Be to, prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą teigia, kad teismai... 17. Prokuroras taip pat nurodo, kad, priešingai nei tvirtina kasatorius, jam... 18. Nuteistojo A. A. kasacinis skundas atmestinas.... 19. Dėl kasatoriaus argumentų apie BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą... 20. Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančia... 21. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad aplinkybe, lengvinančia kaltininko... 22. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius... 23. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. A. prisipažino laikęs bei... 24. Taigi šioje baudžiamojoje byloje nuteistojo A. A. prisipažinimas laikius bei... 25. Dėl kasatoriaus argumentų apie BPK 8 straipsnio nuostatų laikymąsi... 26. 1. Kasatorius skunde nurodo, kad buvo pažeista jo teisė dalyvauti procese,... 27. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą Lietuvos Respublikoje baudžiamasis... 28. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu A. A.,... 29. 2. Kasatorius teigia ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, dėl... 30. Minėta, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą Lietuvos Respublikoje... 31. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas 2008 m.... 32. 3. Be to, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas minėtas BPK... 33. Pirmiausia pažymėtina, kad, priešingai nei nurodo kasatorius, byloje yra... 34. 4. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 35. Dėl kasatoriaus teiginių apie kitus BPK pažeidimus... 36. Kasatorius nurodo, kad jo baudžiamojoje byloje buvo pažeistos BPK 6, 20... 37. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad joje yra pagal teisinės pagalbos... 38. Taigi kasatorius skunde nepagrįstai teigia, kad kaltinamajame akte, teismų... 39. Dėl kasatoriaus teiginių, kurie nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas... 40. Nuteistasis A. A. kasaciniame skunde teigia ir tai, kad pirmosios bei... 41. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas... 42. Taigi minėti kasatoriaus skundo teiginiai teisėjų kolegijos paliekami... 43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 44. Nuteistojo A. A. kasacinį skundą atmesti....