Byla e2A-1135-794/2019
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės ,Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), ir Ingos Staknienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (atsakovų) K. J. ir V. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-11663-466/2018 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vudstokas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus mažosios bendrijos (toliau – MB) „Bankrotų grupė“, ieškinį atsakovams K. J., V. D. ir Š. T. dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė BUAB „Vudstokas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų K. J., V. D. ir Š. T. 12.667,11 EUR nuostolių ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas.

72.

8Nurodė, kad atsakovai yra buvę UAB „Vudstokas“ vadovai, tačiau nei vienas iš jų, baigęs vadovauti bendrovei, neperdavė jos dokumentų ir neišsaugojo įmonės turto. 2013 m. duomenimis įmonės turtą sudarė 12.667,11 EUR, o įsipareigojimai – 94.181,24 EUR. 2012 m. nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė minus 66.659,52 EUR sumą, o per vienerius veiklos vykdymo metus neigiamo kapitalo suma nukrito iki minus 81.514,13 EUR. Bendrovė per vienerius metus patyrė 14.854,61 EUR nuostolių. Atsakovų elgesys neišsaugant dokumentų, vertintinas kaip piktybiškas pareigų nevykdymas, nes neatitiko rūpestingo, apdairaus ir protingo vadovo elgesio standartų. Bendra kreditorių reikalavimų suma sudaro 15.045,95 EUR sumą, kuri galėtų būti dengiama iš visų rūšių pajamų, gautų pardavus įmonės turtą. Atsakovams, kaip bendrovės vadovams neįvykdžius savo pareigų tinkamai apskaityti bendrovės turtą, jo vertę ir jį kartu su dokumentais perduoti bankroto administratoriui, kreditorių finansiniai reikalavimai negalėjo būti dengiami.

93.

10Atsakovas Š. T. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sudarant darbo sutartį su Š. T. eiti UAB „Vudstokas“ direktoriaus pareigas jokie bendrovės dokumentai ar turtas Š. T. nebuvo perduoti. Atsakovas 2015 m. vasario 4 d. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, kuriuo buvo apie 4 mėnesius. Jis perdavė visus turėtus dokumentus UAB „Vudstokas“ akcininkams ir buhalterijos paslaugas teikiančiai įmonei UAB „Apskaitos partneris“. Taip pat Š. T. perdavė turėtus dokumentus bankroto administratoriui ir antstoliui D. K. po to, kai Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartimi UAB „Vudstokas“ buvo iškelta bankroto byla. Atsakovas mano, kad elgėsi sąžiningai ir vykdė visus įpareigojimus, tačiau bankroto administratorius vis tiek kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo.

114.

12Atsakovai K. J. ir V. D. su ieškiniu taip pat nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad jie perdavė Š. T. visus dokumentus. Tą, atsakovų teigimu, patvirtina su atsiliepimu pateikti elektroniniai laiškai, 2014 m. rugsėjo 19 d. dokumentų perdavimo – priėmimo aktas, taip pat Š. T. vadovavimo metu vykdyta UAB „Vudstokas“ veikla. V. D. atsistatydino iš UAB „Vudstokas“ direktoriaus pareigų ir atsiskaitė su kreditoriais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriumi bei Valstybine mokesčių inspekcija, dėl ko įsipareigojimų antros eilės kreditoriams beveik neliko, o po to skolos susidarė vadovaujant Š. T.. Atsakovas V. D. perdavė darbuotojų atleidimo iš darbo prašymus buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „Apskaitos partneris“, o vadovaujant Š. T. darbuotojai teikė skundus Valstybinei darbo inspekcijai, kas patvirtina Š. T. netinkamą pareigų atlikimą bendrovės ir jos darbuotojų atžvilgiu. Atsakovai pažymėjo, kad nutraukęs darbo sutartį su UAB „Vudstokas“, Š. T. galimai neteisėtai perdavė UAB „Vudstokas“ turtą UAB „Žalias kampas“, kurioje Š. T. pradėjo dirbti komercijos direktoriaus pareigose. Taip pat Š. T. siūlė UAB „Vudstokas“ darbuotojams pereiti dirbti į UAB „Žalias kampas“ ir kartu vengė su jais atsiskaityti. Nurodė, kad nuo 2013 m. balanso sudarymo iki teismo nutarties dėl bankroto bylos UAB „Vudstokas“ iškėlimo įsiteisėjimo (2016 m. spalio 29 d.) duomenys apie bendrovės turtą galėjo gerokai pasikeisti. Atsakovų teigimu, ieškovė neįrodė žalos padarymo fakto ir dydžio, taip pat nėra priežastinio ryšio tarp atsakovų K. J. ir V. D. veiksmų ir kokių nors galimų nuostolių, nes turtas ir dokumentai buvo perduoti paskutiniam UAB „Vudstokas“ vadovui Š. T.. Atsakovams įrodžius, kad nuostoliai atsirado arba galėjo atsirasti tik dėl Š. T. veiksmų, K. J. ir V. D. neturi būti taikoma solidarioji atsakomybė. Atsiliepime taip pat pažymėjo, kad bankroto administratorius neatliko realių UAB „Vudstokas“ turto paieškos veiksmų, nesiekė perimti bendrovės dokumentų ir turto iš buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės ir tinkamai neatliko savo, kaip bankroto administratoriaus funkcijų.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

145.

15Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino. Teismas priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų K. J. ir V. D., Š. T. 12.667,11 EUR žalos, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei lygiomis dalimis valstybei 290,66 EUR bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 96,88 EUR iš kiekvieno atsakovo.

166.

17Teismas konstatavo, kad atsakovai, nevykdydami jiems imperatyviai nustatytų vadovo pareigų, neišsaugojo bendrovės turto ir dokumentų, tinkamai jų neperdavė vienas kitam ir bankroto administratoriui, tinkamai neorganizavo įmonės buhalterinės apskaitos ir padarė žalą bendrovei, dėl kurios bankroto administratorius negali operatyviai vykdyti bankroto proceso ir patenkinti kreditorinių reikalavimų. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti vienintelio atsakovo neteisėtų veiksmų buvimą, lėmusį žalos atsiradimo faktą, teismas laikė, kad taikytina solidarioji atsakovų atsakomybė, o priežastinis ryšys šiuo atveju yra preziumuojamas.

187.

19Pasisakydamas dėl žalos dydžio ir fakto teismas konstatavo, jog balanse nurodytą turto vertę turėtų pagrįsti kiti bendrovės buhalteriniai dokumentai, tačiau teismas atsižvelgęs į tai, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų buvo prarasti visi pagrindiniai bendrovės finansiniai dokumentai, byloje nėra jokių kitų papildomų duomenų iš kurių būtų galimą konstatuoti kitokį žalos dydį, Š. T. neįvykdė jam teisės aktų nustatytos pareigos ir neparengė įmonės balanso bankroto bylos iškėlimo metu, o turimas 2013 m. balansas, skirtingai nei teigė atsakovai, yra pasirašytas tuo metu buvusio vadovo K. J. ir bendrovės išviešintas Juridinių asmenų registre, kai už registrui pateikiamų duomenų teisingumą atsakingas įmonės vadovas, teismas laikė, kad paskutiniai turimi duomenys apie įmonės turtą yra tinkami. Tuo pagrindu teismas konstatavo, kad ieškovės prašomas 12 667,11 EUR žalos dydis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl šį žalos dydį priteisė solidariai iš atsakovų.

20III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

218.

22Atsakovas K. J. apeliaciniu skundu prašo: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo K. J. solidariai su kitais atsakovais buvo priteistas žalos atlyginimas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės, atstovaujamos bankroto administratoriaus MB „Bankrotų grupė“ ieškinio dalį dėl 12 667,11 EUR žalos, 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo K. J. atmesti; 2) į teismo posėdį liudytoja kviesti UAB „Apskaitos partneris“ direktorę (finansininkę) J. J.; 3) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

239.

24Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

259.1.

26Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas K. J. nevykdė teisės aktuose nustatytų tiesioginių įmonės vadovo pareigų, tai yra: i) netinkamai organizavo BUAB „Vudstokas" buhalterinę apskaitą (neteikė Finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui); ii) neišsaugojo visų BUAB „Vudstokas" dokumentų, laikotarpyje nuo 2009-07-13 iki 2014-07-17 ir jų kartu su BUAB „Vudstokas" turtu bei antspaudu neperdavė naujajam vadovui V. D.. Apelianto įsitikinimu, jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, taip pat nepažeidė jokių imperatyvių įmonių vadovams keliamų pareigų, priešingai veikė sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir jo kreditorių atžvilgiu. Apeliantas K. J. BUAB „Vudstokas" vadovo pareigas ėjo iki 2014-06-18, kada neteko įgaliojimų, o Juridinių asmenų registre šis faktas buvo išviešintas 2014-07-17, todėl pareigą parengti Finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį, sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą dėl jo patvirtinimo ir jį pateikti Juridinių asmenų registrui turėjo tik už 2013 metus. Byloje neginčijamai nustatyta, kad apeliantas tokią savo pareigą yra įgyvendinęs, kaip ir ją buvo atlikęs visus savo vadovavimo metus, todėl jokių neteisėtų apelianto veiksmų nėra. Be to, apeliantas išsaugojo visus BUAB „Vudstokas“ buhalterinius ir veiklos dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti įmonės finansinę būklę ir turimą turtą, bei kad šie dokumentai buvo laikomi pas buhalterinę apskaitą vedusią UAB „Apskaitos partneris“. Byloje yra visiškai įrodytos aplinkybės, jog apeliantas K. J. perdavė BUAB „Vudstokas“ dokumentus, turtą ir antspaudą kitam bendrovės vadovui V. D., todėl nesant apelianto neteisėtų veiksmų, negalima jo atžvilgiu taikyti ir civilinės atsakomybės. Tuo tarpu bankroto administratorius tinkamai nepagrindė savo įrodinėjamų aplinkybių, kad negalima nustatyti koks konkrečiai turtas priklausė UAB „Vudstokas“ ar kad jo negalima surasti. Apelianto teigimu, šie teiginiai prieštarauja pačios ieškovės į bylą pateiktoms PVM sąskaitoms-faktūroms ir kitiems turto įsigijimo dokumentams, kurie įrodo kiek ir kokio turto BUAB „Vudstokas“ turi. Bankroto administratoriui taip pat buvo arba bent jau turėjo būtų žinomos BUAB „Vudstokas“ veiklos vykdomo vietos, bei tai, kad būtent jose yra galima surasti BUAB „Vudstokas“ turtą. Dėl šių priežasčių buhalterines paslaugas teikusios įmonės UAB „Apskaitos partneris“ dalyvavimas byloje buvo būtinas.

279.2.

28Nepagrįsta teismo išvada, kad nesudarius rašytinių dokumentų priėmimo-perdavimo aktų, nėra jokios objektyvios galimybės nustatyti, kokius konkrečius dokumentus K. J. perdavė V. D., o jis Š. T., nes šią aplinkybę buvo galima nustatyti iš į bylą pateiktų 2014-09-19 dienos dokumentų priėmimo-perdavimo aktų ir 2018-03-12 dokumentų priėmimo - perdavimo akto, o taip pat buvo galima apklausti apskaitą vykdančios įmonės darbuotojus. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas visą ginčą įvertino per daug formaliai bei reikalavo iš apelianto tokių dokumentų, kurie pagal įstatymą net nėra būtini.

299.3.

30Pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo ir nepagrindė sprendimo dėl žalos dydžio. Apelianto vertinimu, finansinis turtas, atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautinos sumos, pinigai ir pinigų ekvivalentai yra daugiau buhalterinis turtas, kurio materialiai net nėra galimybės perduoti, todėl apelianto K. J. veiksmai niekaip negalėjo sąlygoti žalos atsiradimo ar jos dydžio. Be to, po apelianto pasitraukimo iš BUAB „Vudstokas“ vadovo pareigų, t. y. 2014-06-18 dienos iki bankroto bylos iškėlimo praėjo 2 metai ir 4 mėnesiai, todėl per tokį ilgą laiko tarpą bendrovės veikloje šis buhalterinis turtas galėjo nuvertėti.

319.4.

32Pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino, nenagrinėjo ir neatskyrė atsakovų valdomų laikotarpių ir kada BUAB „Vudstokas“ kreditoriams, kurių patvirtintų reikalavimų suma sudaro 15.045,95 EUR, buvo padaryta žala. Apelianto įsitikinimu, teismo pareigos išsamiai išnagrinėti ginčą ir priimti teisingą sprendimą nevykdymas negali suponuoti automatišką solidarios atsakomybės taikymą, kadangi byloje egzistuoja visos galimybės nustatyti ir išskirti skirtingų interesų pažeidimo atvejus bei identifikuoti patį interesą pažeidusį asmenį. Apelianto vertinimu, byloje esantys įrodymai tiesiogiai įrodo, jog žala kreditoriams buvo padaryta paskutiniojo įmonės vadovo Š. T. valdymo metu. Todėl šioje byloje negalėjo būti taikoma solidariosios atsakomybės taisyklė.

339.5.

34Kreditoriams padaryta žala atsirado ne apelianto K. J. valdymo laikotarpiu, o paskutiniojo įmonės vadovo Š. T. valdymo metu, todėl tarp apelianto veiksmų ir žalos nėra priežastinio ryšio. Teismas turėjo neginčijamai nustatyti, kad nagrinėjamu atveju negalima nustatyti, kurio iš atsakovų veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis, o ne suabsoliutinti teismų praktikoje suformuotos priežastinio ryšio prezumpcijos.

359.6.

36Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatuodamas, kad buhalterinė apskaita buvo organizuojama netinkamai, nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų (t. y. UAB „Apskaitos partneris“) materialinių teisių ir pareigų, todėl egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnyje.

3710.

38Atsakovas V. D. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo V. D. solidariai su kitais atsakovais buvo priteistas žalos atlyginimas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės, atstovaujamos bankroto administratoriaus MB „Bankrotų grupė“ ieškinio dalį dėl 12 667,11 EUR žalos, 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo V. D. atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3911.

40Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4111.1

42Byloje esatys dokumentai (elektroniniai susirašinėjimai, dokumentų priėmimo-perdavimo aktai, darbo sutartis su ieškovės rekvizitais bei antspaudu, ieškovės darbuotojų paaiškinimai) patvirtina, jog įmonės turtas ir dokumentai buvo perduoti atsakovui Š. T.. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovų paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu.

4311.2

44LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 3 d. 6 p., numatantis prievolę įmonės vadovui perduoti administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus, numato imperatyvą perduoti įmonės turtą ir dokumentus, tačiau nenumato imperatyvo sudaryti turto ir dokumentų priėmimo - perdavimo aktą. Apelianto teigimu, turto ir dokumentų priėmimo – perdavimo akto egzistavimas tik palengvina įrodinėjimą, kad įmonės turtas ir dokumentai yra perduoti, tačiau nedaro negaliojančiu turto ir dokumentų priėmimo - perdavimo, kaip sandorio. Apeliantas kitomis leistinomis priemonėmis įrodinėjo, kad ieškovės turtą ir dokumentus gavo iš prieš jį buvusio ieškovės vadovo atsakovo K. J. ir vėliau perdavė po savęs atsakovui Š. T., ką patvirtino ir pastarasis atsakovas. Taigi nesant akivaizdžių civilinės atsakomybės sąlygų, civilinės atsakomybės taikymas, kaip kraštutinė priemonė, yra negalima.

4511.3

46Byloje esantis 2013 m. balansas yra paremtas trumpalaikiu turtu, kas reiškia, jog iki šiol šis turtas akivaizdžiai yra nusidėvėjęs ar net fiziškai neišlikęs ir jo vertė prilyginta nuliui. Be to, balanse įrašyto ilgalaikio turto vertė taip pat yra ženkliai sumažėjusi. Ieškovė privalėjo skaičiuoti balanse įrašyto turto nusidėvėjimą, o teismas atsižvelgti ir į kitus byloje esančius duomenis dėl galimai padarytos žalos dydžio, todėl teismo išvada, jog ginčo klausimu galima nukrypti nuo kasacinio teismo praktikos, kur nustatyta, kad be minėto balanso taip turi būti remiamasi surinktų buhalterinių dokumentų visuma, yra nepagrįsta. Apelianto teigimu, tokiu būdu žala ir jos dydis byloje buvo įrodinėjami nepagrįstais jokiais kitais byloje esančiais duomenimis. Bylos medžiaga taip pat leidžia daryti išvadą, jog į balansą įrašytas turtas nėra iššvaistytas, o yra UAB „Žalias kampas“ žinioje.

4711.4

48Pirmosios instancijos teismas padarė materialinės teisės taikymo klaidą konstatuodamas, kad apeliantas ir kiti atsakovai yra solidariai atsakingi už ieškovei padarytą žalą. Teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog byloje yra duomenys apie tai, kur yra ieškovo turtas bei veiklos dokumentai bei konkrečiai nurodyti asmenys, kurie šiais dokumentais disponuoja. Be to, byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų aktyviais veiksmais ieškojusi turto bei veiklos dokumentų, o teismas į tai net neatsižvelgė.

4911.5

50Tarp apelianto veiksmų ir galimo žalos kilimo ieškovei nėra jokio priežastinio ryšio. Atsakovo V. D. nuomone, net teismui konstatavus, jog apeliantas pažeidė tam tikras įmonės administracijos vadovo pareigas numatančių teisės aktų nuostatas, tokių pažeidimų intensyvumas nėra toks, kad sukeltų ieškovės nurodomą žalą. Byloje yra visi duomenys, patvirtinantys, jog apeliantas ginčo turtą ir dokumentus yra perdavęs atsakovui Š. T., dėl ko vien formalaus dokumento – turto ir dokumentų priėmimo – perdavimo akto nesudarymas nesukelia neigiamų pasekmių.

5112.

52Ieškovė BUAB „Vudstokas“, atstovaujama MB „Bankrotų grupė“ atsiliepimu į atsakovų K. J. ir V. D. apeliacinius skundus prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

5313.

54Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5513.1.

56Apeliantai ir atsakovas, atitinkamu laikotarpiu būdami įmonės vadovais, buvo tiesiogiai atsakingi už įmonės veikios organizavimą, finansinę atskaitomybę, bendrovės dokumentų bei turto išsaugojimą ir kitų teisės aktuose numatytų pareigų, įskaitant, bet neapsiribojant įmonei priklausančio turto suinventorizavimu ir jo perdavimu naujajam įmonės vadovui, vykdymą. Tačiau nepaisydami to, nei vienas iš atsakovų nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima patvirtinti, jog pastarieji tinkamai atliko savo kaip įmonės vadovo pareigas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai turi pareigą atlyginti įmonei padarytus nuostolius yra teisėta ir pagrįsta.

5713.2.

58Nors apeliantai nurodė, kad jie neturėjo pareigos sudaryti įmonei priklausančių dokumentų ir turto perdavimo-priėmimo aktų, ieškovės teigimu, teisinis reglamentavimas numato imperatyvią juridinio asmens vadovo pareigą saugoti įmonės dokumentus ir turtą. Vadinasi, apeliantai, nepateikdami dokumentų ir turto perdavimo-priėmimo aktų ar kitų realių įrodymų, jog savo, kaip vadovo, įgaliojimų pabaigos dieną tinkamai įvykdė savo pareigą perduoti įmonės dokumentus ir turtą, neįrodė, jog būdami įmonės vadovais išsaugojo įmonei priklausantį turtą ir dokumentus.

5913.3.

60Priešingai nei apeliaciniuose skunduose nurodo apeliantai, ieškovė turi pagrįstą teisę reikšti ieškinį dėl nuostolių, kuriuos sudaro paskutiniame įmonės balanse apskaityto turto praradimas, kadangi šio paskutiniame įmonės balanse apskaityto turto atsakovai nėra išsaugoję ir perdavę bankroto administratoriui. Be to, atsakovai nepateikė į bylą nei turto įsigijimo dokumentų, nei įvedimo į eksploataciją aktų, nei kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti įmonėje taikytas turto nusidėvėjimo normas ir likvidacines vertes, todėl akivaizdu, jog teismas neturėjo galimybės nustatyti, kokia konkrečiai yra turto likutinė vertė ir kokia apimtimi apeliantų neteisėtais veiksmais padarytų nuostolių dydis turėtų būti tikslinamas.

6113.4.

62Apeliantas K. J. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodė, jog kitas į įmonės balansą įrašytas turtas yra buhalterinis turtas, kurio materialiai nėra galimybės perduoti, kadangi turtas kaip civilinių teisių objektas - tai visos turtinės vertybės, i kurias asmenys (civilinės teisės subjektai) įgyja teises ir (arba) dėl kuriu šiems subjektams atsiranda pareigu. Turtas gali būti tiek materialus (daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai), tiek nematerialus (turtinės teisės). Taigi darytina išvada, jog visas įmonės balanse apskaitytas turtas ne tik gali būti, bet ir privalo būti perduodamas bankroto administratoriui tam, kad įmonės bankroto proceso metu būtų užtikrinta galimybė įmonės kreditoriams bent iš dalies atgauti savo reikalavimų patenkinimą.

6313.5.

64Dėl ieškovės pareigų nevykdymo, ieškovė nurodo, jog bankroto administratorius ėmėsi aktyvių veiksmų surasti tiek įmonės dokumentus, tiek turtą. Be to, vien tik apeliantų samprotavimai, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, negali sudaryti teisėto pagrindo įmonės bankroto administratoriui kreiptis į UAB „Žaliasis kampas“ su prašymu perduoti įmonei priklausantį turtą, kadangi jokiu realių įrodymų, jog įmonės turtu disponuoja UAB „Žaliasis kampas“ apeliantai nepateikė.

6513.6.

66Dėl absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo ieškovė pažymi, jog šio sprendimo priėmimas neturi jokios įtakos ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės teisėms ir pareigoms, todėl absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnyje, nagrinėjamu atveju neegzistuoja.

6713.7.

68Apeliantas K. J. nenurodė absoliučiai jokių priežasčių, kurios suponuotų esant neabejotiną poreikį bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Vien aplinkybė, jog apeliantas K. J. apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino apelianto K. J. nurodytų aplinkybių ir neįtraukė į bylos nagrinėjimą buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės, nesudaro pagrindo teigti, jog egzistuoja išimtinės aplinkybės, lemiančios žodinio proceso būtinumą.

6914.

70Atsakovas K. J. atsiliepimu į atsakovo V. D. apeliacinį skundą prašo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės 2018-10-17 teismo sprendimo dalies panaikinimo, tenkinti.

7115.

72Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7315.1.

74Byloje yra daugiau nei pakankamai įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovas K. J. visą BUAB „Vudstokas“ dokumentaciją perdavė apeliantui V. D., o šis paskutiniajam vadovui Š. T.. Be to, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad visi BUAB „Vudstokas“ buhalterinės apskaitos dokumentai atsakovo K. J. ir apelianto buvo išsaugoti, neprarasti bei kad jie iki pat 2018-03-12 buvo saugomi pas buhalterines paslaugas teikusią įmonę UAB „Apskaitos partneris“. Šią aplinkybę papildomai įrodo paskutiniojo BUAB „Vudstokas“ direktoriaus Š. T. 2015-02-05 elektroninis laiškas.

7515.2.

76Neteisinga teismo padaryta išvada, jog nesudarius rašytinių dokumentų priėmimo - perdavimo aktų nėra jokios objektyvios galimybės nustatyti, kokius konkrečiai dokumentus K. J. perdavė V. D., o jis – Š. T., kadangi šią aplinkybę galima nustatyti iš į bylą pateiktų 2014-09-19 dienos dokumentų priėmimo-perdavimo aktų ir 2018-03-12 dokumentų priėmimo-perdavimo akto, bei įtraukus į bylą trečiuoju asmeniu buhalterinių paslaugų įmonę UAB „Apskaitos partneris“.

7715.3.

78Atsakovas K. J. sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai žalos dydį apskaičiavo pagal 2013 m. balanso duomenis (t. y. daugiau nei 5 metų senumo), kadangi jis iš esmės paremtas trumpalaikiu turtu, o tai reiškia, jog iki bankroto bylos iškėlimo šis turtas buvo akivaizdžiai nusidėvėjęs ar net fiziškai neišlikęs (sugedęs). Būdama sąžininga ieškovė privalėjo skaičiuoti balanse įrašyto turto nusidėvėjimą, o teismas privalėjo atsižvelgti ir į kitus byloje esančius duomenis dėl galimai padarytos žalos dydžio.

7915.4.

80Atsakovas K. J. taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad net ir nustačius BUAB „Vudstokas“ padarytą žalą, šioje byloje buvo privalu aiškinti priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų buvimą. Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad kreditoriams padaryta žala atsirado ne atsakovo K. J. ir ne apelianto valdymo laikotarpiu, o paskutiniojo įmonės vadovo Š. T. valdymo metu, todėl šiame ginče nesudėtingai buvo galima nustatyti, kurio iš vadovų veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis, tačiau teismas to nedarė.

81Teisėjų kolegija

konstatuoja:

82IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8316.

84Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8517.

86Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą atsakovų apeliacinių skundų ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

8718.

88Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, atsakovų apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

8919.

90Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinių skundų ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

9120.

92Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė BUAB „Vudstokas“, atstovaujama bankroto administratorės, atsakovams K. J., V. D., Š. T., kurie skirtingu laikotarpiu ėjo šios bendrovės vadovų pareigas, pareiškė ieškinį dėl šių asmenų atsakomybės CK 2.87 straipsnio 1 dalies, Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7, 8, 12 dalių, ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 4, 12, 21 straipsnių ir Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto ir 7 dalies 1 punkto pažeidimų pagrindais ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų 12 667,11 EUR sumą, nustatytą pagal paskutinį turimą 2013 m. BUAB „Vudstokas“ balansą. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Teismas konstatavo, kad atsakovai, nevykdydami jiems imperatyviai nustatytų vadovo pareigų, neišsaugojo bendrovės turto ir dokumentų, tinkamai jų neperdavė vienas kitam ir bankroto administratoriui, tinkamai neorganizavo įmonės buhalterinės apskaitos ir padarė žalą bendrovei, dėl kurios bankroto administratorius negali operatyviai vykdyti bankroto proceso ir patenkinti kreditorinių reikalavimų. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti vienintelio atsakovo neteisėtų veiksmų buvimą, lėmusį žalos atsiradimo faktą, teismas laikė, kad taikytina solidarioji atsakovų atsakomybė. Tuo pagrindu teismas pripažino, kad atsakovai savo veiksmais sukėlė bendrą žalą bendrovei, kuri nustatytina pagal paskutinįjį turimą 2013 m. balansą ir priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 12 667,11 EUR žalai atlyginti. Apeliaciniais skundais atsakovai K. J. ir V. D. ginčija pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovės ieškinys dėl 12 667,11 EUR dydžio žalos priteisimo iš apeliantų K. J. ir V. D.. Apeliantų teigimu, šioje byloje jie įrodė, kad savo valdymo laikotarpio pabaigoje tinkamai perdavė BUAB „Vudstokas“ dokumentus naujajam įmonės vadovui Š. T., todėl nenustačius jų veiksmuose pažeidimų, jiems negali būti taikoma solidarioji atsakomybė. Be to, teismas nepagrindė sprendimo dėl žalos dydžio, bei neįvertino, kad tarp apeliantų veiksmų ir žalos kilimo ieškovei nėra jokio priežastinio ryšio, todėl atsakovai apeliaciniais skundais prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį dalyje dėl 12 667,11 EUR dydžio žalos priteisimo iš atsakovų K. J. ir V. D. atmesti.

9321.

94Taigi apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys dalyje dėl 12 667,11 EUR dydžio žalos priteisimo iš apeliantų K. J. ir V. D., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

95Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

9622.

97Apeliantas K. J. apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9823.

99CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą, arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas K. J. nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurios suponuotų esant neabejotiną poreikį bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Vien aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino apelianto K. J. nurodytų aplinkybių ir neįtraukė į civilinės bylos nagrinėjimą buhalterinę apskaitą tvarkiusią įmonę bei jos neapklausė, nesudaro pagrindo teigti, jog egzistuoja išimtinės aplinkybės, lemiančios žodinio proceso būtinumą. Šiuo atveju svarbu pažymėti tai, kad nei apeliantui K. J., nei kitoms bylos šalims nebuvo užkirstas kelias dėl ginčo esmės pasisakyti žodžiu pirmosios instancijos teisme, prašyti į bylą įtraukti buhalterinę apskaitą tvarkiusią įmonę ar teikti papildomus įrodymus. Tačiau apeliantas K. J. nepasinaudojo jam kaip proceso dalyviui suteiktomis teisėmis apklausti liudytojus, teikti rašytinius paaiškinimus ar papildomus įrodymus, todėl pagrįsta yra teigti, jog neegzistuoja pagrindas tenkinti apelianto K. J. prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra jų išsamiai išdėstytos ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso būdu. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovų apeliacinius skundus rašytinio proceso tvarka, neturi galimybės tinkamai išaiškinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingą procesinį sprendimą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Taigi, vien apelianto pageidavimas dėl žodinės proceso formos, nesant tokios proceso formos būtinybę pagrindžiančių objektyvių aplinkybių, nėra pagrindas apeliacinės instancijos teismui skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas netenkina atsakovo K. J. prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

100Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

10124.

102Apeliantas K. J. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, t. y. išrašus iš internetinio puslapio www.facebook.com ir išrašus iš buhalterinės apskaitos programos. Be to, Vilniaus apygardos teisme 2019-07-03 gautas atsakovo J. J. prašymas dėl rašytinių įrodymų prijungimo, kuriuo prašoma prijungti 2019-01-30 prašymo dėl dokumentų ir informacijos pateikimo kopiją, 2019-04-06 UAB „Apskaitos partneris“ direktorės J. J. elektroninio laiško kopiją, 2018-11-20 ataskaitą apie atliktus darbus, 2018-11-20 sąskaitos išankstiniam apmokėjimui Nr. DEP18395 kopiją, 2018-12-11 ataskaitą apie atliktus darbus, 2018-12-11 sąskaitos išankstiniam apmokėjimui Nr. DEP18429 kopiją, bei apmokėjimą patvirtinančių dokumentų – mokėjimo nurodymų kopijas. Apelianto teigimu, šie įrodymai yra svarbūs konstatuojant aplinkybę, kad būtent ne K. J., kaip pirmasis bendrovės direktorius, neišsaugojo ar neperdavė naujajam direktoriui BUAB „Vudstokas“ buhalterinių dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti bendrovės finansinę situaciją ir turimą turtą, tačiau būtent pats bankroto administratorius buvo aplaidus, pasyvus ir nevykdė ĮBĮ numatytos pareigos kreditorių naudai surasti bankrutuojančios įmonės turtą ir nustatyti jos finansinę būklę.

10325.

104Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė išliko vėliau.

10526.

106Kasacinis teismas aiškindamas šias normas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

10727.

108Išanalizavusi bei įvertinusi atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija pastebi, jog jie neabejotinai galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau apeliantas K. J. šių įrodymų nepateikė. Duomenų, kad atsakovas šiuos įrodymus buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui, o šis juos be pagrindo atsisakė priimti, byloje taip pat nėra. Apeliantas K. J. taip pat nenurodė, dėl kokių svarbių priežasčių kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai yra reikšmingi bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme bei kokį ryšį turi su ieškovės reikalavimu perduoti likusius įmonės dokumentus ir visą įmonės turtą, t. y. juridinio asmens vadovų pareigų vykdymu. Be to, apelianto K. J. kartu su apeliaciniu skundu, bei su 2019-07-03 prašymu pateikti nauji įrodymai ne tik nėra susiję su atsakovo K. J. pareiga perduoti likusius įmonės dokumentus ir visą įmonės turtą ieškovei, bet ir nesuteikia pagrindo teigti, jog pateiktais įrodymais apeliantas K. J. įrodė, kad tinkamai įvykdė savo pareigą ir naujajam įmonės vadovui perdavė įmonės dokumentus ir turtą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo prašymus prijungti prie bylos naujus įrodymus, pateiktus kartu su apeliaciniu skundu ir su 2019-07-03 prašymu (CPK 314 str.).

109Dėl prašymo į teismo posėdį liudytoja kviesti UAB „Apskaitos partneris“ direktorę J. J.

11028.

111Apeliantas K. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu į bylą nebuvo įtraukta ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „Apskaitos partneris“ direktorė J. J.. Apelianto K. J. nuomone, UAB „Apskaitos partneris“ vadovę, kuri iki bankroto bylos iškėlimo tvarkė ieškovės buhalterinę apskaitą, būtina įtraukti į bylos nagrinėjimą ir apklausti kaip liudytoją. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstu tokį apelianto prašymą, kadangi, visų pirma, K. J. nepasinaudojo savo procesinėmis teisėmis ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neišreiškė valios į bylos nagrinėjimą įtraukti ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „Apskaitos partneris“ direktorę ir ją apklausti. Be to, byloje yra nagrinėjamas klausimas dėl juridinio asmens vadovų neteisėtais veiksmais, t. y. įmonės turto ir dokumentų neperdavimu, padarytų nuostolių įmonei atlyginimo. Tai reiškia, kad byloje nėra nagrinėjama, ar ieškovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai, todėl neegzistuoja pagrįstas pagrindas įtraukti į bylos nagrinėjimą ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės vadovę ir ją apklausti. Pastarąją aplinkybę patvirtina dar ir tai, jog apeliantas K. J. nenurodė, kokias su juridinio asmens vadovo pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus aplinkybes galėtų patvirtinti ar paneigti ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės vadovė, juolab, kad galiojantis teisinis reglamentavimas buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei nenumato pareigos saugoti, o iškėlus bankroto bylą įmonei perduoti pastarosios turtą ir dokumentus bankroto administratoriui. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodė apeliantas K. J., nėra jokio pagrindo į bylą įtraukti ir apklausti ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės vadovę, todėl šis apelianto prašymas atmestinas.

112Dėl absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo

11329.

114Apeliantas K. J. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatuodamas, kad buhalterinė apskaita buvo organizuojama netinkamai, nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų (t. y. UAB „Apskaitos partneris“) materialinių teisių ir pareigų, todėl egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnyje.

11530.

116Teisėjų kolegija pažymi, jog nors klausimas dėl UAB „Apskaitos partneris“ įtraukimo į bylą nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, tačiau CPK 320 straipsnio pagrindu apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva privalo patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių negaliojimo pagrindų. Todėl nagrinėjamu atveju pasisakoma dėl apeliacinio skundo argumento, jog teismas padarė pažeidimą ir yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

11731.

118CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018).

11932.

120Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu sprendimu nebuvo pasisakyta dėl UAB „Apskaitos partneris“ teisių ir pareigų. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atlyginęs kito asmens padaryta žala asmuo turį į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Vadinasi, tam, kad būtų galima įgyti regreso teisę būtina nustatyti šias sąlygas: 1) asmuo padarė žalą ir 2) kitas (žalos nepadaręs) asmuo tą žalą atlygina. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje yra nagrinėjamas juridinio asmens buvusių vadovų atsakomybės klausimas, kuris kyla dėl to, kad pastarieji neįvykdė savo imperatyvios pareigos ir iškėlus bankroto bylą įmonei neperdavė įmonės turto ir dalies dokumentų bankroto administratoriui. Tai reiškia, jog imperatyvią pareigą perduoti įmonės turtą ir dokumentus turi būtent atsakovai, todėl palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, nei apeliantai K. J. ir V. D., nei atsakovas Š. T. neturės jokio teisinio pagrindo kreiptis į teismą su ieškiniu regreso tvarka į ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkiusią įmonę, kadangi šiai įmonei įstatymuose nėra numatyta pareiga iškėlus bankroto bylą juridiniam asmeniui perduoti įmonės dokumentus ir turtą.

12133.

122Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog neegzistuoja teisinis pagrindas ieškinio tenkinimo atveju apeliantui K. J. kreiptis su ieškiniu regreso tvarka į ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkiusią įmonę, nes įstatymas nenumato teisės įmonės vadovui kreiptis į buhalterinę apskaitą tvarkiusią įmonę dėl nuostolių, atsiradusių išimtinai dėl įmonės vadovo neteisėtų veiksmų, atlyginimo regreso tvarka. Atitinkamai, apelianto K. J. teiginys, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, yra visiškai nepagrįstas, kadangi šio sprendimo priėmimas neturi jokios įtakos ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės teisėms ir pareigoms.

123Dėl apeliantų K. J. ir V. D., bei atsakovo Š. T. neteisėtų veiksmų

12434.

125Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai( CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. CK 2.82 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą vadovaudamasis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, pareiginiais nuostatais, jis veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, atsako už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7, 8,10 dalys, 12 dalies 1 ir 2 punktai). Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, o pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pagal teisės aktų reikalavimus bet kuri įmonės atliekama ūkinė finansinė operacija turi būti įtraukta į įmonės apskaitą ir pagrįsta atitinkamu finansiniu dokumentu.

12635.

127Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Bylose, kuriose reiškiamas reikalavimas bendrovės vadovui atlyginti padarytą žalą, iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).

12836.

129Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų K. J. ir V. D. 12.667,11 EUR žalos atlyginimą, apeliantas K. J. nurodo, jog jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, bei nepažeidė jokių imperatyvių įmonių vadovams keliamų pareigų, o priešingai, jis veikė sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir jo kreditorių atžvilgiu. Byloje yra visiškai įrodytos aplinkybės, jog apeliantas K. J. perdavė BUAB „Vudstokas“ dokumentus, turtą ir antspaudą kitam bendrovės vadovui V. D., todėl teismo išvada dėl neteisėtų apelianto veiksmų yra deklaratyvi ir nepagrįsta. Apeliantas V. D. papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės turtą ir dokumentus atsakovas K. J. perdavė apeliantui V. D., o pastarasis juos gavo ir vėliau perdavė atsakovui Š. T.. Tai patvirtina ir į bylą pateikti elektroniniai susirašinėjimai, dokumentų priėmimo – perdavimo aktai, darbo sutartis su ieškovės rekvizitais bei antspaudu, ieškovės darbuotojų paaiškinimai. Todėl nesant apeliantų neteisėtų veiksmų, negalima jų atžvilgiu taikyti ir civilinės atsakomybės. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos atsakovų apeliacinių skundų argumentus, neturi pagrindo su jais sutikti dėl toliau nurodomų priežasčių.

13037.

131Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodyta, kad iškėlus bankroto bylą įmonei, jos valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Pastebėtina, jog įstatyme nustatytos pareigos tik bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės bendrovei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė dokumentų naujam įmonės vadovui ne dėl įmonės kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Taigi kiekvieno įmonei vadovavusio asmens pareiga yra ne tik saugoti įmonės dokumentus ir turtą, bet ir keičiantis materialiai atsakingiems asmenims tinkamai pasirengti jų perdavimui ir juos perduoti, tokiu būdu sudarant sąlygas visapusiškai nustatyti, kokius konkrečiai dokumentus ir kokį konkrečiai turtą kiekvienas iš įmonės vadovų perdavė ir perėmė.

13238.

133Aplinkybę, jog keičiantis juridinio asmens vadovams juridinio asmens dokumentai ir turtas turi būti tinkamai perduoti, pasirašant perdavimo-priėmimo aktus ar sudarant kitokius dokumentus, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, jog ir įmonės turtas, ir dokumentai buvo perduoti naujajam įmonės vadovui, be kita ko, patvirtina ir galiojantis teisinis reglamentavimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių (toliau - Inventorizacijos taisyklės) 9.2 punkte nurodyta, kad visas įmonės turtas turi būti inventorizuojamas keičiantis materialiai atsakingiems asmenims. Šiose tasyklėse reglamentuota, kad už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, įstatymų nustatyta tvarka atsako įmonės vadovas. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - Buhalterinės apskaitos įstatymas) 2 straipsnio 21 dalį už ūkio subjekto apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Tai reiškia, kad bendrovės vadovas yra materialiai atsakingas asmuo, todėl jam keičiantis, turto inventorizacija privalo būti atlikta. Tokios pačios pozicijos laikosi ir kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad keičiantis juridinio asmens vadovui, pareiga tinkamai pasirengti tiek dokumentų, tiek turto perdavimui, atlikti perdavimą tenka tam asmeniui, kuris tuo metu vykdo vadovo pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m, sausio 8 d. nutartis civilinėje. byloje Nr. e3K~3-60-701/2016). Taigi priešingai nei apeliaciniuose skunduose nurodo apeliantai, kiekvienas iš apeliantų ir atsakovas Š. T., paeiliui būdami ieškovės vadovais, turėjo imperatyvią pareigą organizuoti ieškovei priklausančio turto inventorizaciją ir ją atlikti, sudaryti balansą vadovo įgaliojimų pabaigos dienos duomenimis ir kartu su visais įmonės dokumentais ir turtu perduoti naujajam vadovui, o iškėlus bankroto bylą įmonei - bankroto administratoriui.

13439.

135Remdamasi aukščiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantai K. J. ir V. D. bei atsakovas Š. T., atitinkamu laikotarpiu būdami įmonės vadovais, buvo tiesiogiai atsakingi už įmonės veikios organizavimą, finansinę atskaitomybę, bendrovės dokumentų bei turto išsaugojimą ir kitų teisės aktuose numatytų pareigų, įskaitant, bet neapsiribojant įmonei priklausančio turto suinventorizavimu ir jo perdavimu naujajam įmonės vadovui, vykdymą. Tačiau to nepaisydami, nei vienas iš atsakovų nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima patvirtinti, jog pastarieji tinkamai atliko savo kaip įmonės vadovo pareigas, t. y. išsaugojo įmonei priklausantį turtą ir dokumentus, suinventorizavo įmonei priklausantį turtą, sudarė įmonės balansą vadovo įgaliojimų pabaigos dienos duomenimis bei kartu su dokumentais ir turtu perdavė naujajam vadovui, o iškėlus bankroto bylą - bankroto administratoriui (CPK 178 straipsnis). Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apeliantas V. D. ir atsakovas Š. T. nepateikė jokių įrodymų, jog ėmėsi atitinkamų veiksmų, siekdami, kad įmonės dokumentai ir turtas jiems būtų perduoti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad savo imperatyvių pareigų nei apeliantai, nei atsakovas Š. T. neįvykdė, todėl tokiu neteisėtu ir nesąžiningu elgesiu prisidėjo prie įmonei priklausančio turto ir dalies dokumentų neišsaugojimo ir jų neperdavimo bankroto administratoriui. Taigi apeliantų skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo konstatuota, jog visi juridinio asmens vadovai, t. y. atsakovai, savo bendrais veiksmais prisidėjo prie įmonei priklausančio turto ir dokumentų neišsaugojimo, todėl turi pareigą atlyginti įmonei padarytus nuostolius, yra teisėtas ir pagrįstas, kurio naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

13640.

137Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patys apeliantai ir atsakovas Š. T. savo veiksmais patvirtino, kad disponavo ir iki šiol disponuoja tiek dalimi įmonės dokumentų, tiek įmonei priklausančiu turtu, kadangi ieškovei inicijavus nagrinėjamą bylą, apeliantai ir atsakovas Š. T. perdavė bankroto administratoriui kasos aparatą ir dalį įmonės dokumentų. Pastebėtina, jog ieškovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2009 m. liepos 13 d., o nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei įsiteisėjo 2016 m. spalio 29 d. Tai reiškia, kad atsakovai turėjo imperatyvią pareigą perduoti bankroto administratoriui visus ieškovės dokumentus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas), t. y. sudarytus laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 13 d. iki 2016 m. spalio 29 d. Tačiau kaip nurodė ieškovė atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus, apeliantai ir atsakovas Š. T. iki šiol nėra perdavę ne tik dokumentų, sudarytų laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 13 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d., ir nuo 2014 m. spalio 31 d. iki 2016 m. spalio 31 d., bet ir iš esmės pagrindinių juridinio asmens dokumentų, t. y. kasos, avansinių apyskaitų, veiklos vykdymo metu sudarytų sutarčių, priklausančio turto dokumentų ir pan., sudarytų laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. Taigi nurodytos aplinkybės, jog atsakovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu perdavė bankroto administratoriui įmonei priklausantį kasos aparatą ir dalį įmonės dokumentų, teisėjų kolegijos vertinimu tik patvirtina, jog būtent atsakovai disponavo ir iki šiol nepagrįstai disponuoja ieškovei priklausančiu turtu ir dalimi įmonės dokumentų.

13841.

139Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išanalizavusi bylos duomenis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantai K. J. ir V. D. tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniuose skunduose dėsto samprotavimus, išimtinai susijusius su įmonės dokumentų perdavimu vykusiu keičiantis įmonės vadovams. Tuo tarpu konkrečių argumentų, kur yra įmonei priklausantis turtas, koks turtas įmonei priklauso, nei vienas iš atsakovų iki šiol nėra nurodęs. Be kita ko, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pagrįsti, kad apeliantai paeiliui būdami ieškovės vadovais išsaugojo įmonei priklausantį turtą, atliko ieškovei priklausančio turto inventorizaciją, o keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, pastarąjį turtą perdavė. Nei į bylą pateikti elektroniniai susirašinėjimai, nei dokumentų priėmimo – perdavimo aktai, kuriuos nurodo apeliantai savo apeliaciniuose skunduose, nesudaro jokios objektyvios galimybės nustatyti, kokius konkrečiai dokumentus ir turtą atsakovas K. J. perdavė atsakovui V. D., o jis – atsakovui Š. T.. Be to, nors apeliaciniame skunde apeliantas K. J. teigia, kad viskas kas priklausė įmonei atsakovas K. J. perdavė atsakovui V. D., o jis – atsakovui Š. T., tačiau tame pačiame apeliaciniame skunde apeliantas jau teigia, kad dokumentai buvo laikomi apskaitą tvarkančioje įmonėje UAB „Apskaitos partneris“. Taigi toks apelianto K. J. pozicijos dėl turto ir dokumentų perdavimo nenuoseklumas papildomai tik patvirtina, kad kiekvienas iš vadovų nesilaikė jiems teisės aktų nustatytų pareigų. Pažymėtina ir tai, jog ne tik pasitraukiantis iš pareigų vadovas turi pasirūpinti, kad jo vadovavimo metu įmonėje buvęs turtas būtu išsaugotas iki jo perdavimo naujam vadovui, bet ir naujai pradėjęs eiti pareigas vadovas turėtų aiškintis, kokį turtą įmonė turėjo, jį perimti, o paaiškėjus, kad turto, kuris įmonėje turėjo būti, nėra, aiškintis turto buvimo vieta ir neperdavimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013). Vadinasi, apeliantai siekdami paneigti pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytus argumentus dėl atsakomybės už įmonei priklausančio turto neperdavimą, turėjo įrodyti, kad besikeičiant įmonės vadovams visas įmonės turtas buvo perduotas. Tačiau remiantis aplinkybe, kad apeliantai ir atsakovas Š. T. paeiliui būdami įmonės vadovais neatliko įmonei priklausančio turto inventorizacijos, nesudarė įmonei priklausančio turto perdavimo aktų, nepateikė jokių kitų įrodymų apie įmonei priklausančio turto vertę, darytina išvada, kad apeliantai ne tik nepaneigė savo kaltės dėl paskutiniame įmonės balanse nurodyto turto neišsaugojimo, bet ir nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų argumentų, jog išimtinai visi atsakovai yra atsakingi už įmonei priklausančio turto neperdavimą bankroto administratoriui.

14042.

141Kritiškai vertinti ir apeliantų K. J. ir V. D. teiginiai, jog jie neturėjo pareigos sudaryti įmonei priklausančių dokumentų ir turto perdavimo-priėmimo aktų. Pažymėtina, jog galiojantis teisinis reglamentavimas numato imperatyvią juridinio asmens vadovo pareigą saugoti įmonės dokumentus ir turtą. Vadinasi, apeliantai, nepateikdami dokumentų ir turto perdavimo-priėmimo aktų ar kitų realių įrodymų, jog savo, kaip vadovo, įgaliojimų pabaigos dieną tinkamai įvykdė savo pareigą perduoti įmonės dokumentus ir turtą, neįrodė, jog būdami įmonės vadovais išsaugojo įmonei priklausantį turtą ir dokumentus. Tuo tarpu vien tik apeliantų samprotavimai ir deklaratyvūs teiginiai, jog įmonės veikla toliau buvo vykdoma, kad įmonės turtas buvo perleistas UAB „Žaliasis kampas“, negali įrodyti ir neįrodo, jog pareigą išsaugoti įmonei priklausantį turtą ir dokumentus apeliantai tinkamai įvykdė.

14243.

143Remiantis aukščiau išdėstytu, bei atsižvelgiant į tai, jog nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokia dalis įmonės turto buvo perduota kiekvienam iš įmonės vadovų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad už dalies įmonės dokumentų ir turto neišsaugojimą yra atsakingi išimtinai visi atsakovai, nes būtent jie savo vadovavimo laikotarpiu tinkamai nevykdė savo imperatyvių pareigų. Apeliantams ir atsakovui Š. T. neįrodžius, jog įmonei priklausantis turtas ir dalis dokumentų nebuvo perduoti ne dėl jų kaltės, teisėjų kolegijos vertinimu yra pagrindas daryti išvadą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo konstatuota, jog atsakovų atžvilgiu turi būti taikoma prievolės solidarumo prezumpcija, įtvirtinta skirtingais laikotarpiais vadovavusių asmenų atžvilgiu, kai neaišku, dėl kurio iš jų neteisėtų veiksmų atsirado žala (alternatyviųjų priežasčių atvejis), yra pagrįstas ir teisėtas.

14444.

145Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys dalyje dėl 12 667,11 EUR dydžio žalos priteisimo iš apeliantų J. J. ir V. D. nesuteikia pagrindo ir apeliantų teiginys, jog pati ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai, t. y. nesiėmė jokių priemonių surasti įmonės turtą ir dokumentus, nesikreipė į UAB „Žaliasis kampas“ ir UAB „Apskaitos partneris“ dėl įmonės turto ir dokumentų išreikalavimo.

14645.

147Pažymėtina, kad pareiga saugoti įmonės turtą ir dokumentus, o iškėlus bankroto bylą jį perduoti bankroto administratoriui yra numatyta ne bankroto administratoriui, o būtent juridinio asmens vadovams, kurie yra materialiai atsakingi už įmonės turto ir dokumentų saugojimą (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas). Tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovai, būdami juridinio asmens vadovais, pažeisdami savo imperatyvias pareigas, ne tik neišsaugojo ir neperdavė įmonei priklausančio turto ir dalies dokumentų, bet ir nepagrįstai savo pareigų vykdymą siekia perkelti ieškovės bankroto administratoriui. Remdamasis nagrinėjamos bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi tiek į atsakovus, tiek ir į ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkiusią įmonę. Bankroto administratoriaus bandė susisiekti su įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusia UAB „Apskaitos partneris“ išsiųsdamas prašymą dėl įmonės dokumentų perdavimo (el. b. 3 t., b. l. 1-7), tačiau UAB „Apskaitos partneris“ nebendradarbiavo su bankroto administratoriumi ir į minėtą elektroninį laišką neatsakė. Bankroto administratorius taip pat išsiuntė prašymą ne tik paskutiniam įmonės vadovui atsakovui Š. T. dėl įmonės dokumentų ir turto perdavimo, bet ir apeliantams, tačiau nepaisant to, nei įmonės dokumentai, nei turtas perduoti nebuvo (el. b. 1 t., b. l. 22-27; 52-53). Be to, BUAB „Vudstokas“ bankroto byloje Nr. eB2-1924-794/2019 bankroto administratorius teismui 2016 m. gruodžio 8 d. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, įpareigojant įmonės vadovą perduoti įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (el. b. 1t., b. l. 30). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. išduotą vykdomąjį raštą bankroto administratorius perdavė vykdyti antstoliui (el. b. 1t., b. l. 31-33). Tačiau net ir po to, kai bankroto administratorius perdavė antstoliui vykdyti teismo išduotą vykdomąjį raštą ir antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo, nei įmonės dokumentai, nei turtas bankroto administratoriui perduoti nebuvo. Taigi akivaizdu, jog priešingai nei apeliaciniuose skunduose nurodo apeliantai, ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ėmėsi visų aktyvių veiksmų surasti tiek įmonės dokumentus, tiek ir turtą.

14846.

149Dėl apeliantų argumentų, jog įmonei priklausantis turtas yra UAB „Žaliasis kampas“ žinioje, todėl ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, turėjo imtis priemonių išreikalauti įmonei priklausantį turtą iš UAB „Žaliasis kampas“, teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantai iki šiol nepateikė jokių rašytinių įrodymų, galinčių pagrįsti minėtus teiginius. Pastebėtina, jog apeliantų argumentas, jog įmonės turtas yra UAB „Žaliasis kampas“ žinioje yra grindžiamas tuo, kad buvęs įmonės vadovas Š. T. buvo sudaręs darbo sutartį su UAB „Žaliasis kampas“ ir aplinkybe, jog UAB „Žaliasis kampas“ veikla yra vykdoma tose pačiose patalpose kaip ir UAB „Vudstokas“. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, jog UAB „Žaliasis kampas“ vykdo veiklą tose pačiose patalpose, kuriose iki bankroto bylos iškėlimo veiklą vykdė UAB „Vudstokas“ ir tai, jog paskutinis įmonės direktorius dirbo UAB „Žaliasis kampas“, nesudaro pagrįsto pagrindo teigti, kad įmonės turtas buvo perleistas UAB „Žaliasis kampas“. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinius skundus akcentavo ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, vien tik apeliantų deklaratyvūs teiginiai, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, nesudaro teisėto pagrindo įmonės bankroto administratoriui kreiptis į UAB „Žaliasis kampas“ su prašymu perduoti įmonei priklausantį turtą, kadangi jokių įrodymų, jog įmonės turtu disponuoja UAB „Žaliasis kampas“ apeliantai nepateikė. Be to, kaip jau aukščiau buvo minėta, būtent atsakovų pareiga yra saugoti įmonei priklausantį turtą, todėl apeliantų argumentai, jog BUAB „Vudstokas“ turtas yra perleistas UAB „Žaliasis kampas“, tik papildomai patvirtina byloje nustatytą aplinkybę, jog įmonės vadovai neįvykdė savo imperatyvios pareigos. Taigi apeliantų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atsakovai pripažinti atsakingais už įmonei padarytus nuostolius.

150Dėl žalos ir jos dydžio

15147.

152Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovų solidariai paskutiniame įmonės balanse už 2013 metus apskaityto ir neperduoto turto vertę, t. y. 12 667,11 EUR. Kvestionuodami šią pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą apeliantai nurodo, kad teismas netinkamai nustatė įmonei padarytų nuostolių dydį. Apeliantų vertinimu, ieškovė reikšdama ieškinį dėl nuostolių atlyginimo iš atsakovų negalėjo remtis vien tik įmonės balansu, nes paskutiniame įmonės balanse nurodytas turtas yra nusidėvėjęs, todėl nustatant nuostolių dydį turėjo būti apskaičiuotas balanse nurodyto turto nusidėvėjimas. Pasak apeliantų, į bylą ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros įrodo, kiek ir kokio konkrečiai turto turi įmonė, todėl pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas nuostolių dydį turėjo atsižvelgti ne tik į minėtus ieškovės pateiktus dokumentus, bet ir į kitus įmonės buhalterinius dokumentus. Apeliantas K. J. apeliaciniame skunde taip pat pažymėjo, jog įmonės balanse nurodytas turtas, kurį sudaro finansinis turtas, atsargos / išankstiniai apmokėjimai, per vienerius metus gautinos sumos, pinigai ir pinigų ekvivalentai yra buhalterinis turtas, kurio materialiai apeliantai net neturėjo galimybės perduoti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl žalos egzistavimo fakto ir jos dydžio nustatymo turi būti panaikinta. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos apeliacinių skundų argumentus taip pat neturi pagrindo su jais sutikti.

15348.

154Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala gali būti padaryta turto netekimu, todėl ir žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais. Jais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Vienas iš apskaitos dokumentų yra įmonės balansas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas be kita ko yra išaiškinęs, kad jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Minėta, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis). Vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis).

15549.

156Viena vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, jog vien balanso duomenys ne visada atspindi realią įmonėje apskaityto turto rinkos vertę ir ne visada gali būti pakankamas pagrindas nustatyti žalos, kurį įmonė ar jos kreditoriai patyrė dėl turto praradimo, dydį. Tačiau, kita vertus, Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjęs bankroto bylos UAB „Vudstokas“ iškėlimo klausimą, vadovavosi 2013 m. įmonės balansu, kaip atspindinčiu bendrovės finansinę padėtį (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis). Pažymėtina, kad bankroto byloje BUAB „Vudstokas“ neprieštaravo bankroto bylos iškėlimui, neteikė atsiliepimo į ieškinį, neskundė teismo priimtos nutarties. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog BUAB „Vudstokas“ 2013 m. sudaryto balanso duomenys atitiko tikrovę, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi būtent 2013 m. balanso duomenimis, kuris laikomas tinkamu dokumentu pagrįsti bendrovės turtinę padėtį. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas Š. T. neįvykdė jam teisės aktų nustatytos pareigos ir neparengė įmonės balanso bankroto bylos iškėlimo metu, o turimas 2013 m. balansas, priešingai nei teigia atsakovai, yra pasirašytas tuo metu buvusio vadovo K. J. ir bendrovės išviešintas Juridinių asmenų registre, kai už registrui pateikiamų duomenų teisingumą atsakingas įmonės vadovas (ABĮ 37 str. 12 d. 7 p.), todėl laikytina, kad paskutiniai turimi duomenys apie įmonės turtą yra tinkami. Taigi pirmosios instancijos teismo priteistas 12 667,11 EUR žalos dydis yra teisėtas bei pagrįstas.

15750.

158Pažymėtina, kad apeliantai taip pat nepagrįstai sureikšmina aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo nuostolių dydį, kadangi paskutiniame balanse apskaitytas įmonės turtas yra nusidėvėjęs. Pagal 12-tąjį verslo apskaitos standartą (toliau - VAS) „Ilgalaikis materialusis turtas“, patvirtintą VŠĮ Lietuvos Respublikos Apskaitos instituto standartų tarybos 2003-12-18 nutarimu „Dėl verslo apskaitos standartų patvirtinimo“, nustatyta, kad ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis metine nusidėvėjimo norma, kurią įmonė nusistato, atsižvelgdama į VAS nurodytus kriterijus (56 punktas). Nudėvimoji ilgalaikio materialiojo turto vertė apskaičiuojama iš jo įsigijimo savikainos atimant įmonės nustatytą likvidacinę vertę (57 punktas). Atitinkamai, siekiant nustatyti, kokia yra turto likutinė vertė (kokia apimtimi turtas nusidėvėjo), būtini ne tik kiekvieno turto įsigijimo dokumentai, bet ir dokumentai (turto įvedimo į eksploataciją aktai), kuriuose būtų nurodyta turto įsigijimo data, naudojimo pradžios ir numatomos pabaigos datos, nusidėvėjimo normatyvo dydis ir numatoma turto likvidacinė vertė. Tačiau nei vienas iš atsakovų nepateikė į bylą nei turto įsigijimo dokumentų, nei įvedimo į eksploataciją aktų, nei kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti įmonėje taikytas turto nusidėvėjimo normas ir likvidacines vertes. Be to, tokių dokumentų nėra ir tarp atsakovų ieškovei perduotų įmonės dokumentų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai neturėjo galimybės nustatyti, kokia konkrečiai yra turto likutinė vertė ir kokia apimtimi apeliantų neteisėtais veiksmais padarytų nuostolių dydis turėtų būti tikslinamas. Vadinasi, vien apeliantų deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, jog įmonės paskutiniame balanse apskaitytas turtas yra nusidėvėjęs, nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo priteisti nuostoliai iš atsakovų pagal paskutinį įmonės balansą, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

15951.

160Išanalizavusi ir įvertinusi bylos duomenis teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog apeliantas K. J. apeliaciniame skunde taip pat bando apeliuoti į tai, kad į bylą pateiktos ieškovės PVM sąskaitos faktūros (ieškovės 2018 m. liepos 12 d. rašytiniai paaiškinimai su priedais) įrodo, jog bylos nagrinėjimo metu buvo galima nustatyti, koks konkrečiai turtas priklauso įmonei. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodo apeliantas, byloje esančios PVM sąskaitos faktūros įrodo tik tai, jog įmonė nuosavybės teise turi turto, tačiau negali būti pagrindas nustatyti, kokį ir kiek konkrečiai turto turi įmonė, nes minėti dokumentai suteikia galimybę nustatyti ne visą įmonei priklausantį turtą, o tik jo dalį. Be to, tai tik papildomai patvirtina aplinkybę, jog priešingai nei apeliaciniuose skunduose nurodė apeliantai, ieškovė įmonei padarytų nuostolių dydį įrodinėjo ne tik remdamasi paskutiniu įmonės balansu, bet ir kitais įrodymais, kurie patvirtina, kad įmonė nuosavybės teise turi turto.

16152.

162Kritiškai vertintini ir apelianto K. J. teiginiai, jog kitas į įmonės balansą įrašytas turtas, t. y. finansinis turtas, atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautinos sumos, pinigai ir pinigų ekvivalentai yra buhalterinis turtas, kurio materialiai net nėra galimybės perduoti. Pažymėtina, jog turtas kaip civilinių teisių objektas – tai visos turtinės vertybės, į kurias asmenys (civilinės teisės subjektai) įgyja teises ir (arba) dėl kurių šiems subjektams atsiranda pareigų. Turtas gali būti tiek materialus (daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai), tiek nematerialus (turtinės teisės). ĮBĮ nepateikia savarankiško sąvokos „turtas“ apibrėžimo, tačiau iš šio įstatymo sisteminės analizės matyti, kad sąvoka „turtas“ jame vartojama plačiąja prasme, prireikus, individualizuojant ir išskiriant atskiras turto rūšis. Taigi atsižvelgiant į tai, kad įmonės kreditorių reikalavimai yra tenkinami iš visų rūšių lėšų, gautų pardavus įmonės turtą, įmonei grąžintų skolų ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis), darytina išvada, jog priešingai nei teigia apeliantas K. J., visas įmonės balanse apskaitytas turtas ne tik gali būti, bet ir privalo būti perduodamas bankroto administratoriui tam, kad įmonės bankroto proceso metu būtų užtikrinta galimybė įmonės kreditoriams bent iš dalies atgauti savo reikalavimų patenkinimą.

16353.

164Apeliantas K. J. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jo vadovavimo įmonei laikotarpiu UAB „Vudstokas“ neturėjo jokių įsiskolinimų kreditoriams, todėl dar ir dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas negalėjo priteisti įmonei padarytų nuostolių atlyginimo iš apelianto K. J.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas ir su šiais apelianto teiginiais nesutinka, kadangi šioje byloje yra nagrinėjamas klausimas dėl BUAB „Vudstokas“ padarytų nuostolių, kurie atsirado dėl to, jog iškėlus bankroto bylą atsakovai neperdavė visų įmonės dokumentų ir įmonei priklausančio turto bankroto administratoriui. Tai reiškia, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas yra įmonės valdymo organų pareigos perduoti įmonės turtą ir dokumentus neįvykdymas. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog nagrinėjamoje byloje nėra aktualus atitinkamu laikotarpiu buvęs įmonės įsiskolinimų kreditoriams dydis, nes pastarosios aplinkybės nėra susijusios su tuo, jog iškėlus bankroto bylą visi įmonės dokumentai ir turtas nėra perduoti bankroto administratoriui, todėl šie apelianto K. J. teiginiai taip pat atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

16554.

166Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, bei remdamasi aplinkybe, jog atsakovai bendrais neteisėtais veiksmais prisidėjo prie įmonės turto neišsaugojimo, o duomenų apie tai, kad keičiantis įmonės vadovams įmonės paskutiniame balanse apskaitytas turtas buvo tinkamai perduotas, nėra, bei tuo, kad apeliantai nepateikė jokių konkrečių įrodymų, jog įmonės vadovų neteisėtais veiksmais įmonei padarytų nuostolių dydis turėtų būti tikslinamas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek apeliantams K. J. ir V. D., tiek ir atsakovui Š. T. kyla prievolė atlyginti nuostolius, kurie yra lygūs neteisėtai neperduoto turto vertei, nurodytai paskutiniame 2013 m. įmonės balanse, kadangi kaip teisingai pastebėjo ieškovė atsiliepime į apeliacinius skundus, dėl atsakovų bendrų neteisėtų veiksmų visiškai nepagrįstai buvo eliminuota kreditorių galimybė gauti bent dalį savo reikalavimo patenkinimą. Taigi pirmosios instancijos teismo priteistas 12 667,11 EUR žalos dydis yra teisėtas bei pagrįstas ir jo keisti ar tikslinti atsakovų apeliaciniuose skunduose nurodytais pagrindais nėra jokio teisinio pagrindo.

167Dėl atsakovų civilinės atsakomybės apimties ir pobūdžio

16855.

169Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žalą ieškovei padarė keli asmenys savo neteisėtais veiksmais, dėl to kyla klausimas dėl jų prievolės nukentėjusiam asmeniui (ieškovei) rūšies.

17056.

171Jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis). Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės atveju taikoma tik tada, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkrečiam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018). Toks reguliavimas užtikrina nukentėjusio asmens intereso veiksmingai įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą apsaugą.

17257.

173Taigi CK įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidari, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia bendrą žalą, t. y. objektyvaus bendrininkavimo atveju. Žala šiame kontekste aiškintina kaip materialaus ar nematerialaus pobūdžio pakenkimas teisės saugomam interesui, o nedaloma žala yra tada, kai negalima išskirti skirtingų interesų pažeidimo arba pažeidus tą patį interesą negalima nustatyti, kuri žalos dalis priskirtina konkrečiam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-219/2018).

17458.

175Kaip jau aukščiau šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo minėta, nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi situacija, kai už bendrovės valdymą, buhalterinės apskaitos organizavimą, dokumentų tvarkymą ir išsaugojimą buvo atsakingi tuo metu vienas po kito vadovo pareigas ėję atsakovai, kurių neteisėtų veiksmų buvimas, pasireiškiantis per teisės aktų nustatytų tiesioginių vadovo pareigų neįvykdymą. Įmonei iškėlus bankroto bylą ir bankroto administratoriui neperdavus įmonės turto ir dokumentų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų įmonės turtas ir dokumentai buvo prarasti, taip padarant įmonei 12 667,11 EUR žalą. Taigi šiuo atveju trijų vadovų veiksmai sukėlė bendrą žalą, t. y. nustatytas objektyvaus bendrininkavimo atvejis, solidarioji jų pareiga atlyginti padarytą žalą preziumuojama. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priskirti atskiras žalos dalis konkrečiam atsakovui, nes visų trijų atsakovų veiksmai (neveikimas) prisidėjo prie to, kad atsakovams, kaip įmonės vadovams, nevykdant pareigų vesti turto apskaitą, teikti kasmetinį finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, neišsaugojus įmonės turto ir dokumentų, tinkamai jų neperdavus vienas kitam ir bankroto administratoriui, įmonei buvo padaryta žala. Konstatuotina, kad kiekvienas iš vadovų nesilaikė jiems teisės aktų nustatytų pareigų, todėl apelianto K. J. argumentai, jog įmonei padarytos žalos negalima priskirti K. J., kadangi žala įmonei buvo padaryta po apelianto K. J. valdymo laikotarpio, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima atriboti kiekvieno iš vadovų atliktus veiksmus ir nustatyti vieną atsakovą, kurio veiksmai lėmė žalos atsiradimo faktą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju yra taikytina solidarioji atsakovų atsakomybė, t. y. atsakovų atžvilgiu turi būti taikoma prievolės solidarumo prezumpcija, įtvirtinta skirtingais laikotarpiais vadovavusių asmenų atžvilgiu, kai neaišku, dėl kurio iš jų neteisėtų veiksmų atsirado žala (alternatyviųjų priežasčių atvejis).

176Dėl priežastinio ryšio

17759.

178Apeliaciniuose skunduose atsakovai K. J. ir V. D. taip pat pakartotinai kelia priežastinio ryšio tarp apeliantų veiksmų ir žalos nebuvimo klausimą. Apelianto K. J. teigimu, įmonei žala atsirado ne atsakovo K. J. valdymo laikotarpiu, o paskutiniojo įmonės vadovo Š. T. valdymo metu. Apeliantas V. D. taip pat nurodo, kad tarp jo veiksmų ir galimos žalos įmonei nėra jokio priežastinio ryšio, kadangi byloje yra visi duomenys, jog atsakovas V. D. įmonės turtą ir dokumentus yra perdavęs atsakovui Š. T..

17960.

180Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles, priežastinį ryšį tarp neteisėtus veiksmus atlikusio asmens veiksmų ir žalos turi įrodyti ieškovas. Ši ieškovo pareiga kyla ir iš CPK 178 straipsnio normos, kurioje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. M. v. R. J., bylos Nr. 3K-3-546/2011). Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigia, kad dėl UAB „Vudstokas“ patirtų nuostolių yra atsakingi buvę įmonės vadovai – atsakovai. Apeliantų požiūriu, ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovų (išskyrus atsakovo Š. T.) veiksmų ir žalos įmonei. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, kad pagal bendrąją taisyklę tarp jų veiksmų ir kilusios žalos teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys galėtų būti nustatytas tik tuo atveju, jei įmonės nuostoliai galėtų būti laikomi jų veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad solidariosios deliktinės atsakomybės alternatyviųjų priežasčių atveju priežastinis žalą padariusiųjų asmenų veiksmų ir žalos ryšys preziumuojamas. Ši taisyklė nustatyta CK 6.279 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią, jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, jog žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas. Situacijose, kai neaišku, kurio iš kelių žalą padariusių asmenų veiksmai sukėlė žalą, CK 6.279 straipsnio 4 dalyje pirmenybė teikiama nukentėjusiojo interesams, įtvirtinant visų atsakovų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio prezumpciją. Atsakovų interesai savo ruožtu apsaugomi paliekant jiems galimybę įrodyti, kad kito asmens veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Taigi teismui konstatavus neteisėtus atsakovų veiksmus, kurių kiekvienas galėjo būti savarankiška žalos atsiradimo priežastis, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys preziumuojamas, o atsakovams tenka įrodinėjimo pareiga paneigti šią prezumpciją. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio prezumpcija galioja tik alternatyvių priežasčių atveju, t. y. tik tuo atveju, jei negalima nustatyti, kurio iš atsakovų veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, kad įsigaliotų priežastinio ryšio prezumpcija alternatyviųjų priežasčių atveju, turi būti nustatytos šios aplinkybės: 1) du ar daugiau asmenų savo neteisėtais veiksmais sukėlė riziką, kuri teisiškai gali būti priskirta jiems, ir ji, tikėtina, lėmė žalos atsiradimą; 2) žala galėjo atsirasti dėl kiekvieno iš jų veiksmų; 3) dėl kurio konkrečiai veiksmų žala atsirado, negalima nustatyti. Kiekvienas potencialiai žalą padariusių asmenų gali išvengti atsakomybės, įrodydamas, kad žala atsirado dėl kito asmens veiksmų. Ši taisyklė taikoma siaurai, kai ne dėl ieškovo kaltės objektyviai neįmanoma įrodyti buvus teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp konkretaus atsakovo veiksmų ir žalos atsiradimo.

18161.

182Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi situacija, kai atsakovai, nevykdydami jiems imperatyviai nustatytų vadovo pareigų, neišsaugojo bendrovės turto ir dokumentų, tinkamai jų neperdavė vienas kitam ir bankroto administratoriui, tinkamai neorganizavo įmonės buhalterinės apskaitos ir padarė žalą bendrovei, dėl kurios bankroto administratorius negali operatyviai vykdyti bankroto proceso ir patenkinti kreditorinių reikalavimų. Įmonei iškėlus bankroto bylą ir bankroto administratoriui neperdavus įmonės turto ir dokumentų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų įmonės turtas ir dokumentai buvo prarasti, taip padarant įmonei 12 667,11 EUR žalą. Konstatuotina, kad kiekvienas iš vadovų nesilaikė jiems teisės aktų nustatytų pareigų. Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, apeliantai nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kurie leistų konstatuoti tik atsakovo Š. T. neteisėtų veiksmų buvimą, lėmusį žalos atsiradimo faktą. Vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kad įmonei žala atsirado paskutiniojo įmonės vadovo Š. T. valdymo metu, nesudaro pagrindo teigti, kad tarp apeliantų K. J. ir V. D. veiksmų ir žalos įmonei nėra jokio priežastinio ryšio, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju yra preziumuojamas priežastinis ryšys, t. y. atsakovai savo veiksmai sukėlė bendrą žalą įmonei, todėl turi solidariai atsakyti už įmonės patirtus nuostolius.

183Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

18462.

185Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti atsakovų apeliacinių skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

186Dėl procesinės bylos baigties

18763.

188Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantai, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų K. J., V. D. ir Š. T. 12.667,11 EUR žalos (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į atsakovų K. J. ir V. D. apeliacinių skundų argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantai nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantų teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija atsakovų apeliacinius skundus atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu.

189Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

19064.

191CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

19265.

193Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į atsakovų apeliacinius skundus parengimą. Ieškovė įrodymų, pagrindžiančių jos apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

19466.

195Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

196Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

197atsakovų apeliacinius skundus atmesti.

198Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

199Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė BUAB „Vudstokas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama... 7. 2.... 8. Nurodė, kad atsakovai yra buvę UAB „Vudstokas“ vadovai, tačiau nei... 9. 3.... 10. Atsakovas Š. T. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad... 11. 4.... 12. Atsakovai K. J. ir V. D. su ieškiniu taip pat nesutiko. Atsiliepime nurodė,... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 5.... 15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 17 d. sprendimu ieškovės... 16. 6.... 17. Teismas konstatavo, kad atsakovai, nevykdydami jiems imperatyviai nustatytų... 18. 7.... 19. Pasisakydamas dėl žalos dydžio ir fakto teismas konstatavo, jog balanse... 20. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 21. 8.... 22. Atsakovas K. J. apeliaciniu skundu prašo: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo... 23. 9.... 24. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 25. 9.1.... 26. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas K. J.... 27. 9.2.... 28. Nepagrįsta teismo išvada, kad nesudarius rašytinių dokumentų... 29. 9.3.... 30. Pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo ir nepagrindė sprendimo... 31. 9.4.... 32. Pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino, nenagrinėjo ir... 33. 9.5.... 34. Kreditoriams padaryta žala atsirado ne apelianto K. J. valdymo laikotarpiu, o... 35. 9.6.... 36. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatuodamas, kad... 37. 10.... 38. Atsakovas V. D. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo... 39. 11.... 40. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 41. 11.1... 42. Byloje esatys dokumentai (elektroniniai susirašinėjimai, dokumentų... 43. 11.2... 44. LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 3 d. 6 p., numatantis prievolę įmonės... 45. 11.3... 46. Byloje esantis 2013 m. balansas yra paremtas trumpalaikiu turtu, kas reiškia,... 47. 11.4... 48. Pirmosios instancijos teismas padarė materialinės teisės taikymo klaidą... 49. 11.5... 50. Tarp apelianto veiksmų ir galimo žalos kilimo ieškovei nėra jokio... 51. 12.... 52. Ieškovė BUAB „Vudstokas“, atstovaujama MB „Bankrotų grupė“... 53. 13.... 54. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais pagrindiniais... 55. 13.1.... 56. Apeliantai ir atsakovas, atitinkamu laikotarpiu būdami įmonės vadovais, buvo... 57. 13.2.... 58. Nors apeliantai nurodė, kad jie neturėjo pareigos sudaryti įmonei... 59. 13.3.... 60. Priešingai nei apeliaciniuose skunduose nurodo apeliantai, ieškovė turi... 61. 13.4.... 62. Apeliantas K. J. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodė, jog kitas į... 63. 13.5.... 64. Dėl ieškovės pareigų nevykdymo, ieškovė nurodo, jog bankroto... 65. 13.6.... 66. Dėl absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo... 67. 13.7.... 68. Apeliantas K. J. nenurodė absoliučiai jokių priežasčių, kurios suponuotų... 69. 14.... 70. Atsakovas K. J. atsiliepimu į atsakovo V. D. apeliacinį skundą prašo V. D.... 71. 15.... 72. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais... 73. 15.1.... 74. Byloje yra daugiau nei pakankamai įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad... 75. 15.2.... 76. Neteisinga teismo padaryta išvada, jog nesudarius rašytinių dokumentų... 77. 15.3.... 78. Atsakovas K. J. sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas... 79. 15.4.... 80. Atsakovas K. J. taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad net ir... 81. Teisėjų kolegija... 82. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 83. 16.... 84. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 85. 17.... 86. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą atsakovų... 87. 18.... 88. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 89. 19.... 90. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra... 91. 20.... 92. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė BUAB „Vudstokas“,... 93. 21.... 94. Taigi apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo... 95. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 96. 22.... 97. Apeliantas K. J. apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso... 98. 23.... 99. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas... 100. Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme... 101. 24.... 102. Apeliantas K. J. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, t. y.... 103. 25.... 104. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso... 105. 26.... 106. Kasacinis teismas aiškindamas šias normas yra konstatavęs, kad apeliacinės... 107. 27.... 108. Išanalizavusi bei įvertinusi atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus... 109. Dėl prašymo į teismo posėdį liudytoja kviesti UAB „Apskaitos... 110. 28.... 111. Apeliantas K. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios... 112. Dėl absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo... 113. 29.... 114. Apeliantas K. J. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas... 115. 30.... 116. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors klausimas dėl UAB „Apskaitos... 117. 31.... 118. CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas... 119. 32.... 120. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu sprendimu nebuvo pasisakyta dėl UAB... 121. 33.... 122. Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 123. Dėl apeliantų K. J. ir V. D., bei atsakovo Š. T. neteisėtų veiksmų... 124. 34.... 125. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis... 126. 35.... 127. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos... 128. 36.... 129. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada priteisti ieškovei... 130. 37.... 131. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 10 straipsnio... 132. 38.... 133. Aplinkybę, jog keičiantis juridinio asmens vadovams juridinio asmens... 134. 39.... 135. Remdamasi aukščiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 136. 40.... 137. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti... 138. 41.... 139. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išanalizavusi bylos... 140. 42.... 141. Kritiškai vertinti ir apeliantų K. J. ir V. D. teiginiai, jog jie neturėjo... 142. 43.... 143. Remiantis aukščiau išdėstytu, bei atsižvelgiant į tai, jog nėra... 144. 44.... 145. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos... 146. 45.... 147. Pažymėtina, kad pareiga saugoti įmonės turtą ir dokumentus, o iškėlus... 148. 46.... 149. Dėl apeliantų argumentų, jog įmonei priklausantis turtas yra UAB... 150. Dėl žalos ir jos dydžio... 151. 47.... 152. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei iš... 153. 48.... 154. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala gali būti padaryta turto... 155. 49.... 156. Viena vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, jog vien... 157. 50.... 158. Pažymėtina, kad apeliantai taip pat nepagrįstai sureikšmina aplinkybę, jog... 159. 51.... 160. Išanalizavusi ir įvertinusi bylos duomenis teisėjų kolegija taip pat... 161. 52.... 162. Kritiškai vertintini ir apelianto K. J. teiginiai, jog kitas į įmonės... 163. 53.... 164. Apeliantas K. J. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jo vadovavimo... 165. 54.... 166. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, bei remdamasi aplinkybe, jog atsakovai... 167. Dėl atsakovų civilinės atsakomybės apimties ir pobūdžio... 168. 55.... 169. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žalą ieškovei padarė keli asmenys savo... 170. 56.... 171. Jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš... 172. 57.... 173. Taigi CK įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidari, jei visa arba konkreti... 174. 58.... 175. Kaip jau aukščiau šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo... 176. Dėl priežastinio ryšio... 177. 59.... 178. Apeliaciniuose skunduose atsakovai K. J. ir V. D. taip pat pakartotinai kelia... 179. 60.... 180. Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad pagal deliktinės... 181. 61.... 182. Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi situacija, kai atsakovai, nevykdydami... 183. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų... 184. 62.... 185. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga... 186. Dėl procesinės bylos baigties... 187. 63.... 188. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių... 189. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme... 190. 64.... 191. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai... 192. 65.... 193. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos... 194. 66.... 195. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 196. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 197. atsakovų apeliacinius skundus atmesti.... 198. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimą palikti... 199. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....