Byla I-513-283/2016
Dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Molėtų rajono apylinkės teismo ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos, Molėtų rajono apylinkės teismui ir Molėtų rajono savivaldybės administracijai

1Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei, sekretoriaujant Danei Gvildienei, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Ž. skundą dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Molėtų rajono apylinkės teismo ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos, Molėtų rajono apylinkės teismui ir Molėtų rajono savivaldybės administracijai.

2Teismas

Nustatė

3pareiškėja V. Ž. skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė:

41) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Molėtų rajono apylinkės teismo, ir Molėtų rajono apylinkės teismo priteisti 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2012 m. sausio 3 d. laikotarpiu (toliau – ir ginčo laikotarpis) neišmokėtą 631,36 Eur (2 179,99 Lt) darbo užmokesčio dalį ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

52) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Molėtų rajono savivaldybės administracijos, ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos priteisti 2012 m. sausio 4 d. – 2013 m. spalio 1 d. laikotarpiu (toliau – ir ginčo laikotarpis) neišmokėtą 96,28 Eur (332,45 Lt) darbo užmokesčio dalį ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Pareiškėja nurodė, kad 2005 m. lapkričio 15 d. - 2012 m. sausio 3 d. laikotarpiu ji dirbo Molėtų rajono apylinkės teisme teismo posėdžių sekretore ir buvo valstybės tarnautoja, šiai pareigybei buvo nustatytas B lygis, 4-a kategorija, pareiškėjai suteikta trečia kvalifikacinė klasė. Nuo 2012 m. sausio 4 d. pareiškėja dirba Molėtų rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriuje karjeros valstybės tarnautoja vyriausiąja specialiste, šiai pareigybei nustatytas A lygis, 11 kategorija, pareiškėjai ginčo laikotarpiu kvalifikacinė klasė nebuvo suteikta. Remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybei susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – 2013 m. liepos 1 d. nutarimas) išvadomis, pareiškėja nurodė, kad dirbant Molėtų rajono apylinkės teisme ir Molėtų rajono savivaldybės administracijoje jai neteisėtai ir nepagrįstai buvo neišmokėta dalis darbo užmokesčio (2-7 b. l.).

7Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Molėtų rajono apylinkės teismas atsiliepimu pripažino, kad V. Ž. 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2012 m. sausio 3 d. laikotarpiu mokėjo sumažintą priedą už suteiktą kvalifikacinę klasę ir dėl to pareiškėja negavo 631,36 Eur (2 179,99 Lt) darbo užmokesčio. Molėtų rajono apylinkės teismas pabrėžė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalies praradimo kompensavimo mechanizmą privalo parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (25 b. l.).

8Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu pareiškėjo skundą pripažino (19-20 b. l.).

9Skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

10Byloje nustatyta, kad V. Ž. nuo 2005 m. lapkričio 15 d. Molėtų rajono apylinkės teisme buvo priimta dirbti į valstybės tarnautojo – teismo posėdžių sekretoriaus – pareigas, kurioms buvo nustatytas B lygis, 4-a kategorija, pareiškėjai suteikta trečia kvalifikacinė klasė ( 8 b. l.). Pareiškėja 2012 m. sausio 3 d. buvo atleista iš teismo posėdžių sekretorės pareigų ir kaip laimėjusi konkursą perkelta į Molėtų rajono savivaldybės administraciją, kurioje nuo 2012 m. sausio 4 d. priimta į Teisės skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas, kurioms buvo nustatytas A lygis 11 kategorija (9, 13 b. l.). Molėtų rajono apylinkės teismo pateiktos pažymos „Darbo užmokesčio skirtumo paskaičiavimas valstybės tarnautojai nuo 2009-08-01 iki 2012-01-03“ duomenimis, pareiškėjai ginčo laikotarpiu buvo neišmokėta 631,36 Eur (2 179,96 Lt) darbo užmokesčio (10-11 b. l.). Molėtų rajono savivaldybės administracijos parengtos pažymos „V. Ž. paskaičiuota ir neišmokėta atlyginimo dalis už laikotarpį 2012-01-04 – 2013-09-30“ duomenimis, V. Ž. nurodytu laikotarpiu buvo neišmokėta 96,28 Eur (332,45 Lt) darbo užmokesčio (14 b. l.).

11Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybės tarnautojo darbo užmokesčio, kuris buvo sumažintas taikant Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, nustačiusias sumažintus valstybės tarnautojų atlyginimus dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės ir finansinės padėties, dalies priteisimo.

12Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarybos įstatymas (toliau - Valstybės tarybos įstatymas). Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) 23 straipsnio (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) 1 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją. Įstatymų leidėjas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymą, kurio 3 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. rugpjūčio 1 d.) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą ir sumažino 11os ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus. Kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–10) pareiginės algos koeficientai šiuo įstatymu nebuvo mažinami. Be to, Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) nustatytu teisiniu reguliavimu, be pareiginės algos koeficientų mažinimo, buvo taikoma kita papildoma valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mažinimo priemonė – priedų už kvalifikacinę klasę mažinimas.

13Konstitucinis teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d., Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

14Nagrinėjamoje byloje tarp proceso dalyvių nėra ginčo, jog Molėtų rajono apylinkės teismas ir Molėtų rajono savivaldybės administracija atitinkamais ginčo laikotarpiais pareiškėjai, kaip valstybės tarnautojai, neišmokėjo dalies darbo užmokesčio. Įvertinus teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus ginčo šalių argumentus, daroma išvada, kad tarp byloje sprendžiama dėl to, kokia tvarka ir kokia apimtimi turi būti kompensuojami dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo pareiškėjos patirti darbo užmokesčio praradimai.

15Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Atsižvelgęs į šias įstatymines nuostatas, teismas sprendžia, kad sprendžiant nagrinėjamoje administracinėje byloje kilusį ginčą, taikomos teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinių teisėjų kolegijų 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose, priimtuose administracinėse bylose Nr. A602-668/2016 ir Nr. A602-669/2016. Šiuose sprendimuose pateikto teisės aiškinimo buvo laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (pvz., 2016 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2484- 602/2016, 2016 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016, 2016 m. kovo 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-111-520/2016, 2016 m. vasario 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-278-552/2016, 2016 m. kovo 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-22-520/2016 ir kt.). Pareiškėjos teisinė padėtis, nagrinėjamos administracinės bylos faktinės ir teisinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis grindžiami jos reikalavimai, yra iš esmės panašios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai aukščiau paminėtose bylose. Dėl šios priežasties nėra pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių.

16Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A602-669/2016, apibendrinusi Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime, 2014 m. balandžio 16 d. sprendime ir 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose padarė išvadą, kad Konstitucinis Teismas, pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, kartu nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį (administracinės bylos Nr. A602-668/2016 ir Nr. A602-669/2016).

17Įstatymų leidėjas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas). Šio įstatymo preambulėje nurodyta, kad jis priimtas, siekiant atlyginti tuos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus, kurie nebūtų buvę patirti, jeigu būtų buvęs užtikrintas tolygus ir proporcingas darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas pirmiau nurodytu mastu. Grąžinimo įstatymo 1 straipsnyje nustatytos kategorijos asmenų, kuriems taikomas šis įstatymas, tarp jų – ir asmenys, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d., Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. (1 ir 2 punktai). Be to, Grąžinimo įstatymas nustatė dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką ( 2 straipsnis), išmokėtinų sumų finansavimo tvarką.

18Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime konstatavo, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais. Atsižvelgus į nurodytą išaiškinimą, daroma išvada, kad įstatymų leidėjas, priimdamas Grąžinimo įstatymą, būtent ir nustatė konkretų mechanizmą, skirtą kompensuoti dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus. Taigi, Molėtų rajono apylinkės teismas ir Molėtų rajono savivaldybės administracija, t. y. įstaigos, kuriose atitinkamais ginčo laikotarpiais dirbo V. Ž., turi pareigą dėl jos patirtų darbo užmokesčio praradimų kompensavimo spręsti Grąžinimo įstatymo įtvirtintomis tvarka ir sąlygomis.

19Nustačius, kad pareiškėjos dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimui yra priimtas Grąžinimo įstatymas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimų priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Atmetus skundo pagrindinius reikalavimus dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, atmetami ir išvestiniai reikalavimai dėl metinių palūkanų priteisimo.

20Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Nutarė

21pareiškėjos V. Ž. skundą atmesti.

22Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai... 2. Teismas... 3. pareiškėja V. Ž. skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė:... 4. 1) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Molėtų rajono apylinkės teismo, ir... 5. 2) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Molėtų rajono savivaldybės... 6. Pareiškėja nurodė, kad 2005 m. lapkričio 15 d. - 2012 m. sausio 3 d.... 7. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Molėtų rajono apylinkės teismas... 8. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Molėtų rajono savivaldybės... 9. Skundas atmetamas kaip nepagrįstas.... 10. Byloje nustatyta, kad V. Ž. nuo 2005 m. lapkričio 15 d. Molėtų rajono... 11. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybės tarnautojo darbo užmokesčio,... 12. Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio teisinius santykius reguliuoja... 13. Konstitucinis teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos... 14. Nagrinėjamoje byloje tarp proceso dalyvių nėra ginčo, jog Molėtų rajono... 15. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog... 16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 17. Įstatymų leidėjas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos... 18. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d.... 19. Nustačius, kad pareiškėjos dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto... 20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 21. pareiškėjos V. Ž. skundą atmesti.... 22. Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali...