Byla 2-2722-994/2016
Dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Viršuliškių būstas“

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, sekretoriaujant Vaivai Gurnikaitei, dalyvaujant ieškovo UAB „Namų vadyba“ atstovui advokatui M. A., atsakovo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ atstovams advokatui Ž. L. ir direktoriui A. R., trečiojo asmens UAB „Viršuliškių būstas“ atstovei G. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Namų vadyba“ ieškinį atsakovui AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Viršuliškių būstas“,

Nustatė

2Vilniaus apygardos teismas 2015-10-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1447-881/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-25 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-367-809/2014 dalį, kuria ieškovui priteista 55 334,21 Lt skola bei bylinėjimosi išlaidos panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Sprendimo dalį, kuria bylos dalis dėl atsakovo pranešimo pripažinimo negaliojančiu nutraukta, paliko nepakeistą.

3Per teismo nustatytą terminą ieškovas UAB „Namų valdyba“ 2015-11-24 pateikė teismui patikslintą ieškinį (t. 5, b. l. 4-12), kuriuo prašo teismo priteisti iš atsakovo 16 025,89 Eur patirtų nuostolių atlyginimą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad sutartiniais pagrindais perimdamas daugiabučių namų administravimą, UAB „Namų valdyba“ siekė tinkamai pasiruošti sutartinių funkcijų vykdymui. Ieškovas 2013-02-07 kreipėsi į atsakovą ir sudarė įmokų už gyventojams suteiktas energetines, komunalines paslaugas bei kitų įmokų paskirstymo ir informacijos teikimo sutartį Nr. 125-817. Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo paskirstyti faktiškai surinktas mokesčių rinkėjų įmokas, jas pervesti nustatytiems įmokų gavėjams ir ieškovui. Atsakovas privalėjo skirstyti daugiabučių namų, esančių „( - )“Vilniuje, sumokėtas įmokas, jas pervesdamas į UAB „Namų valdyba“ sąskaitą, tačiau iki kovo mėnesio pradžios to nedarė. Ieškovas 2013-03-05 raštu kreipėsi į atsakovą dėl negautų įmokų. Atsakovas 2013-03-06 informavo ieškovą, kad gavo UAB „Viršuliškių būstas“ raštus dėl minėtų gyvenamųjų namų administravimo, su kuriais buvo pateiktas 2013-02-13 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-406 dėl 2013-01-31 įsakymo Nr. 30-316 panaikinimo. Atsakovas nurodė, kad privalo vykdyti minėtą įsakymą, o ieškovo administruojamų daugiabučių namų įmokos atsakovo bus pervestos į UAB „Viršuliškių būstas“ sąskaitą. Ieškovas 2013-03-14 gavo dar vieną atsakovo raštą Nr. S-89, kuriuo buvo informuotas, jog tol, kol UAB „Viršuliškių būstas“ neperduos daugiabučių namų administravimo, pasirašydamas perdavimo-priėmimo aktą, pinigai už daugiabučių namų administravimą bus pervedami į UAB „Viršuliškių būstas“ sąskaitą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-08 nutartimi buvo sustabdytas ginčijamo 2013-02-13 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-406 galiojimas – UAB „Viršuliškių būstas“ vykdymo administravimo atkūrimas tapo de jure negalimas. Kelias dienas nuo minėtos nutarties priėmimo atsakovas skirstė gyventojų įmokas, tačiau jas vėl nustotojo skirstyti dėl nepasirašytų, aukščiau minėtų, daugiabučių namų administravimo perdavimo - priėmimo aktų. Atsakovas, žinodamas apie tai, jog UAB „Viršuliškių būstas“ įgaliojimai administruoti ginčo daugiabučius namus pasibaigė dar 2012 metais, žinodamas, jog nėra jokių teisinių pagrindų trečiajam asmeniui UAB „Viršuliškių būstas“ vykdyti ginčo daugiabučių namų administravimą ir gauti už tai gyventojų sumokėtų pinigų, atsakovas savo valia ir rizika priėmė sprendimą ieškovo UAB „Namų valdyba“ gautinas lėšas paskirstyti į UAB „Viršuliškių būstas“ sąskaitą. Atsakovui atlikus šiuos neteisėtus veiksmus, tai laikytina šalių 2013-02-07 sudarytos sutarties Nr. 125-817 3.1.2 punkto pažeidimu, dėl ko ieškovas patyrė 16 025,89 Eur nuostolius. Ieškovas kaip neteisėtą veiksmą, dėl kurio atsirado nuostoliai, nurodo atsakovo prisiimtų prievolių pagal 2013-02-07 sutartį Nr. 125-817 ir gauto prašymo pagrindu atsiradusios sutartinės pareigos ir prievolės nevykdymą – iš gyventojų surinktų lėšų kitoms paslaugoms apmokėti pervedimas į ieškovo UAB „Namų valdyba“ sąskaitą. Pažymi, kad atsakovas iš dalies vykdė šią pareigą, todėl tai patvirtina tikrai buvusią atsakovo pareigą skirstyti minėtas lėšas ieškovo naudai. Atsakovas žinodamas, kad UAB „Viršuliškių būstas“ buvo laikinas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas administratorius, kurio įgaliojimai pagal CK 4.84 str. 10 d. yra pasibaigę, daugiabučių namų gyventojams sudarius jungtinės veiklos sutartis, laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2013-04-08 skirstė (pervedė) UAB „Viršuliškių būstas“ ieškovui priklausančias lėšas. Dar daugiau, atsakovas tyčia pažeidinėjo 2013-04-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo c. b. Nr. 2-17911-566/2013. AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ taip pat keitė savo priimtus sprendimus – dalį laiko skirstė surinktas įmokas, vėliau atsakovas pakeitė savo poziciją ir nusprendė savo rizika visas surinktas gyventojų įmokas pervesti į UAB „Viršuliškių būstas“ sąskaitą, o su UAB „Namų valdyba“ sutartį nutraukti. Ieškovo manymu, tokie atsakovo veiksmai įrodo jo kaltę. Ieškovo patirtus nuostolius dėl atsakovo kaltės bei neteisėtų veiksmų sudaro 16 025,89 Eur (55 334,21 Lt) suma, kurios ieškovas neteko dėl to, jog atsakovas pinigines lėšas pervedė trečiajam asmeniui UAB „Viršuliškių būstas“, o ne ieškovui UAB „Namų valdyba“. Ieškovo įsitikinimu, priežastinis ryšys tarp ieškovo patirtų nuostolių ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis - nebuvus atsakovo neteisėtų veiksmų, nebūtų ieškovas patyręs nuostolių. Įsiteisėjusia 2014-02-28 Vilniaus apygardos teismo nutartimi c. b. Nr. 2A-1205-392/2014 teismas konstatavo, jog daugiabučių namų jungtinės veiklos sutartys (Viršuliškių g. 29, 55; Šv. Stepono g. 29, Ozo g. 19, Vilnius) tikrai buvo sudarytos ir jų sudarymas nutraukė savivaldybės skirtą administravimą. Ieškovui iš atsakovo turi būti priteistas 16 025,89 Eur nuostolių atlyginimas bei patirtos bylinėjimosi išlaidos.

4Atsakovas AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ atsiliepime į patikslintą ieškinį (t. 5, b. l. 72-85) nurodė, kad patikslintas ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovas formuoja netikslų ir neteisingą reikalavimą priteisti nuostolius iš atsakovo, kadangi atsižvelgiant į sutartinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo ypatumus bei manydamas, kad atsakovas neteisingai paskirstė gyventojų įmokas, ieškovas turėtų prašyti teismą įpareigoti atsakovą perskirstyti (jau paskirstytas) gyventojų faktines įmokas pagal tai, kiek ieškovas suteikė gyventojams faktinių paslaugų. Pažymi, kad atsakovas nedisponuoja ir neturi teisės atlikti gyventojų įmokų priėmimo operacijų, nes pastarajai paslaugai teikti yra būtina mokėjimo paslaugas teikiančios įmonės licencija, o atsakovas jos neturi. Šioje civilinėje byloje nėra įrodymų, už kurio administratoriaus suteiktas paslaugas gyventojai mokėjo įmokas. Ieškovas ir trečiasis asmuo galėtų iš gyventojams pateiktų mokestinių pranešimų sužinoti, kiek ieškovui ir kiek trečiajam asmeniui priklauso gauti gyventojų, kurie pasinaudojo suteiktomis paslaugomis, įmokų. Ieškovo teismui pateiktuose apyvartos žiniaraščiuose nėra nurodyta, kiek faktiškai yra sumokėta gyventojų įmokų, todėl nei teismas, nei atsakovas negali nustatyti, kaip turi būti perskirstytos gyventojų įmokos. Atsakovas mano, kad ieškovas nepagrįstai nekreipia dėmesio į esminę aplinkybę šioje byloje, kad teisė administruoti namus, esančius „( - )“, Vilnius, administratoriui automatiškai nesuteikia teisės tarpusavio ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties 2013-02-07 Nr. 125-817 pagrindu gauti gyventojų sumokėtas įmokas. Tokias įmokas ieškovas galėtų gauti atlikus faktinius administravimo veiksmus – suteikus faktines paslaugas bei sudarius sutartis su mokėjimo paslaugas teikiančiomis įstaigomis – mokesčių rinkėjais. Atsakovas pažymi, jog susidarius situacijai, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens prasidėjo netiesioginis ginčas dėl administravimo paslaugų teikimo, atsakovas objektyviai negalėjo priimti teisingo sprendimo, kaip turi būti skirstomos įmokos. Atsakovas nėra atlikęs kokių nors neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu, taip pat mano, kad nėra ir jo kaltės dėl susiklosčiusios teisinės situacijos. Priešingai, pats ieškovas yra neįvykdęs sudarytos sutarties įsipareigojimo pateikti atsakovui sutartis su mokėjimo paslaugas teikiančiomis įstaigomis – mokesčių rinkėjais. Tai, kad atsakovas vienu metu skirstė gyventojų įmokas ieškovui, kitu metu – trečiajam asmeniui, rodo, kad dėl aukščiau nurodytų priežasčių nebuvo galimybės priimti objektyvaus sprendimo dėl gyventojų įmokų paskirstymo.

5Trečiasis asmuo UAB „Viršuliškių būstas“ atsiliepime į patikslintą ieškinį (t. 5, b. l. 65-71) prašo teismo ieškovo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas patikslintame ieškinyje sąmoningai nutyli aplinkybę, jog niekada nebuvo perėmęs namų, esančių „( - )“, administravimo, šių namų priėmimo – perdavimo aktai pasirašyti nebuvo, taigi ieškovas neturėjo teisinio pagrindo teikti paslaugas. Atsižvelgiant į šią esminę aplinkybę, atsakovas neturėjo teisės minėtų namų savininkų sumokėtų mokesčių nukreipti ieškovui, neatlikusiam namų, esančių „( - )“, Vilniuje, perėmimo ir neturinčiam teisinio pagrindo pradėti teikti paslaugas. Pažymi, kad ieškovas iš atsakovo prašomos priteisti sumos dydį nustatinėja pagal atsakovo nukreiptų trečiajam asmeniui dydį, tačiau byloje nėra įrodymų ir ieškovas neįrodinėja, kad jis patyrė būtent 16 025,89 Eur (55 334,21 Lt) nuostolius. Vien faktas, kad namų, esančių „( - )“, Vilniuje, savininkai už trečiojo asmens suteiktas paslaugas atsiskaitė 16 025,89 Eur (55 334,21 Lt) sumai, nepatvirtina fakto, kad ir ieškovas galėjo ar patyrė tokio dydžio nuostolius. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas, žinodamas visas jungtinės veiklos sutarčių sudarymo aplinkybes, nepasisako, jog dėl jungtinių veiklos sutarčių sudarymo aplinkybių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jo metu, apklausiant liudytojus, buvo nustatyta, kad daugiabučių namų „( - )“, Vilnius, apklausti liudytojai šių namų jungtinės veiklos sutartyse nepasirašinėjo, jose esantys parašai yra ne jų. Akcentuoja, kad bendraturčiai mokėjo už suteiktas paslaugas trečiajam asmeniui, o ne ieškovui, todėl akivaizdu, kad namų, esančių „( - )“ Vilniuje, savininkai administratoriumi pripažino ne ieškovą, o trečiąjį asmenį. Trečiasis asmuo nurodo, kad visą ginčo laikotarpį jis teikė administravimo paslaugas, bendraturčiai visą laiką šias paslaugas priėmė ir dėl jų nereiškė jokių pretenzijų. Reikalavimo dydis yra nepagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais dokumentais.

6Ieškovo UAB „Namų valdyba“ atstovas teismo posėdžio metu patikslino savo reikalavimus, prašydamas priteisti 16 025,89 Eur nuostolių, 6 procentus metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad palaiko ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir argumentus bei papildomai paaiškino, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad nevykdė tinkamai pasirašytos šalių sutarties, kuria atsakovas įsipareigojo skirstyti iš gyventojų gaunamas įmokas už administravimo paslaugas. Tik keletą dienų 2013 m. balandžio mėnesį lėšos buvo skirstytos tinkamai, o visą kitą sutarties galiojimo terminą, skirstė pinigines lėšas trečiajam asmeniui tam nesant jokio teisinio pagrindo. Atsakovas nepaisė viešajame registre įregistruotų Jungtinės veiklos sutarčių bei trečiojo asmens įgaliojimų teikti administravimo paslaugas pasibaigimo. Civilinės atsakomybės sąlyga kaltė pasireiškė tyčia, kadangi tai buvo valinis vadovo sprendimas, tokiu būdu sukuriant trečiajam asmeniui nepagrįstą praturtėjimą, kuris atsisakė perduoti keturių daugiabučių namų administravimą perdavimo-priėmimo aktu. Tam, kad būtų pagrindas skirstyti lėšas, gautas iš gyventojų, atsakovui buvo būtina matyti mokėjimo knygelės numerį bei sumą, kurią reikia paskirstyti. Atsakovas niekada nereikalavo iš ieškovo pateikti sutarčių, sudarytų su mokėjimų įmonėmis. Tai, ko reikalavo atsakovas, piniginių lėšų skirstymui vykdyti, ieškovas atsakovui yra pateikęs. Paaiškino, kad byloje pateiktuose apyvartos žiniaraščiuose pagal adresus už laikotarpį nuo 2013 m. vasario mėnesio iki liepos pabaigos grafoje „Sumokėta“ nurodytos lėšos buvo ieškovui sumokėtos tiesiogiai, sudarius mokėjimų priėmimo paslaugų sutartis su UAB „Perlo paslaugos“ ir AB „Swedbank“. Taip pat paaiškino, kad ieškovo atstovo žiniomis su paslaugų teikėjais ieškovas (namo administratorius) yra atsiskaitęs, pabaigus teisminius ginčus taikos sutartimis ir pan.

7Atsakovo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ atstovas advokatas bei vadovas paaiškino, kad atsakovas vykdo lėšų, sumokėtų gyventojų, paskirstymą, kurios sumokėtos per mokėjimų knygelę. Palaiko atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad abejones atsakovui dėl ieškovo administravimo kėlė tiek žiniasklaidoje paskleista žinia dėl dvigubo administravimo, tiek iškelta civilinė byla teisme dėl savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-02-13 įsakymo nuginčijimo, kuri užbaigta tik 2014-02-28, tiek administravimo perdavimo-priėmimo akto nebuvimas, kurį numato 2002-05-28 Vyriausybės nutarimo Nr. 752 nuostatos. Atsakovui kilo pagrįstos abejonės dėl ieškovo administravimo fakto bei veiksmų sąžiningumo. Juolab kad trečiasis asmuo UAB „Viršuliškių būstas“ teikė duomenis dėl ginčo namų administravimo. Atsakovas nepagrįstai reikalauja nuostolių priteisimo byloje neįrodžius fakto, kad jis realiai teikė administravimo paslaugas, kad gyventojai faktiškai apmokėjo jo pateiktas sąskaitas už administravimo paslaugas, o ne trečiojo asmens. Atsakovas, skirstydamas gautas lėšas už keturių namų administravimą, buvo įsitikinęs, kad administravimo paslaugas teikia trečiasis asmuo UAB „Viršuliškių būstas“.

8Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad administravimo paslaugas teikė prašomas gyventojų, kadangi minėtų keturių namų gyventojai kreipdavosi į administratorių prašydami, kad jis teiktų paslaugas, nes ne visi gyventojai suprato, kokias sutartis pasirašė ir ką jos lėmė. Tik trečiasis asmuo teikė elektrą bendroms patalpoms, sudarius sutartį su AB „Lesto“, tik jis teikė laiptinių valymo paslaugas. Tad normalaus administravimo iš ieškovo pusės nebuvo. Ieškovas nepateikė į bylą objektyvių duomenų, kad jis de facto veikė, kadangi nėra pateikta atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų. Trečiojo asmens į bylą pateiktos lentelės „Skolų likučiai pagal klientus“ patvirtina, kad dauguma keturių namų butai pilnai apmokėdavo pateiktas trečiojo asmens sąskaitas laikotarpiu nuo 2013 m. vasario iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio.

9Ieškinys atmestinas.

10Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2012-10-01 buvo sudarytos daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių adresu „( - )“ Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartys, kurių pagrindu šių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkai nusprendė patys administruoti jiems priklausančius bendro naudojimo objektus, dalį šių funkcijų pavesdami ieškovui UAB „Namų vadyba“ (t. 1, b. l. 12-20). Iki tol daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektų administravimą atliko Vilniaus miesto savivaldybės paskirtas administratorius, t. y. trečiasis asmuo UAB „Viršuliškių būstas“. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, gavęs informaciją apie sudarytas jungtinės veiklos sutartis, 2013-01-31 įsakymu Nr. 30-316 „Dėl Administracijos direktoriaus 2012-09-27 įsakymo Nr. 30-1852 „Dėl UAB „Viršuliškių būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore pakeitimo“ pakeitė savo 2012-09-27 įsakymu Nr. 30-1852 patvirtintą UAB „Viršuliškių būstas“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašą, išbraukiant iš jo nurodytus daugiabučius gyvenamuosius namus. Vėliau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013-02-13 įsakymu Nr. 30-406 „Dėl administracijos direktoriaus 2013-01-22 įsakymo Nr. 30-197, 2013-01-31 įsakymo Nr. 30-316, 2013-01-31 įsakymo Nr. 30-315 naikinimo“ panaikino nurodytą 2013-01-31 įsakymą Nr. 30-316 ir atnaujino savivaldybės skirtą nurodytų daugiabučių gyvenamųjų namų administravimą, kurį vykdė UAB „Viršuliškių būstas“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-08 nutartimi sustabdė 2013-02-13 įsakymo dalies vykdymą (t. 1, b. l. 27-28). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-30 sprendimu tenkino UAB „Namų vadyba“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo pripažinimo negaliojančiu ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 30-406 dalį, kuria panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. 30-316 dėl daugiabučių gyvenamųjų namų „( - )“išbraukimo iš UAB „Viršuliškių būstas“ administruojamų namų sąrašo (t. 5, b. l. 18-24). Minėtas sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2014-02-28 nutartimi paliktas nepakeistas (t. 5, b. l. 27-34). Ieškovas laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2013-07-31 vykdė ginčo daugiabučių namų administravimą - teikė gyventojams liftų priežiūros, atliekų šalinimo bei avarijų likvidavimo paslaugas, ką patvirtina ieškovo sutartys su šių paslaugų teikėjais, ieškovo gautos tiekėjų sąskaitos bei gyventojams išrašytų sąskaitų už administravimą suvestinė (t. 2, b. l. 32-169; t. 4, b. l. 54-64). Ieškovas su atsakovu 2013-02-07 pasirašė Įmokų už gyventojams suteiktas energetines, komunalines paslaugas bei kitų įmokų paskirstymo ir informacijos teikimo sutartį, pagal kurią vykdytojas paskirsto surinktas mokesčių rinkėjų įmokas ir teikia užsakovui informaciją apie gyventojų įmokas už jiems paslaugų teikėjų suteiktas paslaugas, o užsakovas atsiskaito už jam vykdytojo suteiktas paslaugas (t. 1, b. l. 29-33). Atsakovas sutartinius įsipareigojimus, paskirstydamas įmokas, vykdė tik laikotarpiu nuo 2013-04-15 iki 2013-04-18 (t. 5, b. l. 14-17), tarp sutarties šalių ir trečiojo asmens UAB „Viršuliškių būstas“ kilus ginčui, kas de facto teikia administravimo paslaugas keturiems daugiabučiams namams (t. 1, b. l. 34-47). 2013-05-13 pranešimu Nr. S-145 atsakovas informavo ieškovą, jog nuo 2013-08-13 nutraukia 2013-02-07 pasirašytą tarp ieškovo ir atsakovo ginčo sutartį, nutraukimo pagrindas – sutarties 8.2 p. (t. 1, b. l. 48).

11Priėmus Vilniaus apygardos teismo 2015-10-30 nutartį c. b. Nr. 2A-1447-881/2015 ir grąžinus civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Namų valdyba“ ieškinį dėl skolos priteisimo (prievolės įvykdymo natūra) nagrinėti iš naujo, konstatavus, kad tarp šalių pasirašyta 2013-02-07 sutartimi prisiimti įsipareigojimai yra nepiniginio pobūdžio, todėl pasirinktas netinkamas pažeistų teisių gynimo būdas, ieškovas reiškia reikalavimą tam pačiam atsakovui dėl nuostolių atlyginimo, posėdžio metu pasisakydamas, kad atsakovo keisti nesutinka. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovas netinkamai vykdė tarp šalių pasirašytą 2013-02-07 Įmokų už gyventojams suteiktas energetines, komunalines paslaugas bei kitų įmokų paskirstymo ir informacijos teikimo sutartį Nr. 125-817 (t. 1, b. l. 29-33), paskirstydamas iš gyventojų gautas įmokas ieškovui tik vos keletą dienų, laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 15 d. iki 18 d. (t. 5, b. l. 13-17), kitu sutarties galiojimo metu (nuo 2013-02-07 iki 2013-08-13, t. 1, b. l. 48) skirstė gyventojų mokėtas įmokas trečiajam asmeniui UAB „Viršuliškių būstas“, nesant tam jokio teisinio pagrindo.

12CK 1.138 straipsnio 6 punkte nustatytas atskiras civilinių teisių gynimo būdas – įtvirtinta galimybė išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę žalą (nuostolius), o įstatymų ar sutarties nustatytais atvejais – netesybas. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje reglamentuota sutartinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

13Dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo) nustatymo, taikant sutartinę civilinę atsakomybę

14Nagrinėjamoje byloje teismui sprendžiant, ar atsakovui taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, yra svarbu nustatyti, ar atsakovas pažeidė šalių sudarytos sutarties 1.1 punkto bei 9.1 punkto nuostatas, kuriomis reikšdama ieškinį rėmėsi ieškovas, t. y. ar atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą).

15Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovų neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė – preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Tačiau sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-290-706/2015). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.1 d., 6.256 str. 1 d.).

16Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų, ieškovui ir atsakovui pasirašius 2013-02-07 įmokų už gyventojams suteiktas energetines, komunalines paslaugas bei kitų įmokų paskirstymo ir informacijos teikimo sutartį Nr. 125-817 (t. 1, b. l. 29-33), kurios esmė buvo paskirstyti - duoti nurodymą mokėjimo paslaugas teikiančioms įstaigoms kaip turi būti paskirstomos gyventojų sumokėtos įmokos, nuo pat sutarties vykdymo pradžios, t. y. 2013 m. kovo mėnesio kilo ginčas dėl atsakovo įsipareigojimų ieškovo atžvilgiu nevykdymo (t. 1, b. l. 34-48). Bylos duomenys neginčytinai patvirtina, kad šalims pasirašius anksčiau nurodytą sutartį ir atsakovui kilus prievolei ją vykdyti nuo 2013 m. kovo mėnesio, atsakovo gauta informacija iš ieškovo bei trečiojo asmens UAB „Viršuliškių būstas“ apie gyvenamųjų namų, adresu „( - )“ Vilniuje galimą dvigubą administravimo paslaugų teikimą, sukėlė abejones dėl su ieškovu pasirašytos sutarties vykdymo teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovas, įrodinėdamas atsakovo veiksmų neteisėtumą, nevykdžius sutarties tinkamai, teigia, kad ieškovas, turėdamas duomenis (t. 1, b. l. 34), jog ginčo namų gyventojai yra sudarę 2012-10-01 jungtinės veiklos sutartis ir paskyrę savo įgaliotą asmenį (ieškovą) savo turtui administruoti, nepagrįstai skirstė pinigines gyventojų lėšas trečiajam asmeniui UAB „Viršuliškių būstas“, nepaisydamas tiek sutartinių įsipareigojimų, tiek CK 4.84 straipsnio 10 dalies nuostatų, jog savivaldybės skirtas administravimas pasibaigia, gyventojams sudarius jungtinės veiklos sutartis. Teismas sutinka su ieškovu, kad teikdamas 2013-03-05 raštą atsakovui (t. 1, b. l. 34) informavo atsakovą apie sudarytas jungtinės veiklos sutartis bei įgalioto asmens teikti administravimo paslaugas pasirinkimą, tačiau tuo pačiu metu, 2013 m. kovo mėnesį atsakovas buvo gavęs ir kitą informaciją iš UAB „Viršuliškių būstas“, jog ginčo namų administravimą tęsia UAB „Viršuliškių būstas“, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-02-13 įsakymu Nr. 30-406 (t. 1, b. l. 26) buvo panaikintas 2013-01-31 įsakymas Nr. 30-316 (t. 1, b. l. 25), tokiu būdu grąžinant ginčo namų administravimą UAB „Viršuliškių būstas“ (t. 1, b. l. 35). Dar daugiau, iš šalių prašytas daugiabučių namų administravimo perdavimo-priėmimo aktas atsakovui pateiktas nebuvo (t. 1, b. l. 36). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-12-16 sprendimu, vertindamas Konkurencijos tarybos 2013-07-17 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti tyrimą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, teisėtumą konstatavo, kad nors daugiabučių namų gyventojai sudarė jungtinės veiklos sutartis, o UAB „Namų valdyba“ su jungtinės veiklos dalyviais pasirašė sutartis dėl namų administravimo, savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytas administravimas pasibaigė tik formaliai, nes nebuvo įvykęs faktinis administravimo priėmimas ir perdavimas, kadangi administratoriaus teisių ir pareigų vykdymo pradžia yra siejama su perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo diena, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių šis aktas nepasirašytas (CK 4.84 str. 10 p., Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 15 punktas). Vadinasi, atsakovas, neturėdamas administravimo perdavimo-priėmimo akto (šalys byloje neginčija fakto, kad jis pasirašytas nebuvo, atsisakius tai padaryti UAB „Viršuliškių būstas“) bei žinodamas, kad yra priimtas 2013-02-13 įsakymas, kuriuo administravimas grąžintas UAB „Viršuliškių būstas“ pagrįstai sustabdė sutarties pasirašytos tarp ieškovo ir atsakovo vykdymą, kilus abejonėms dėl UAB „Namų valdyba“ administravimo teisėtumo. Kaip žinia, ginčas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-02-13 įsakymo, kuriuo buvo atnaujintas savivaldybės skirtas daugiabučių namų administravimas (buvo pavesta UAB „Viršuliškių būstas“), teisėtumo buvo išspręstas tik 2014-02-28 (t. 5, b. l. 27-34).

17Teismas pažymi, kad kiekvienam verslo subjektui yra keliami didesnio atidumo, rūpestingumo, standartai, vykdant sutartis. Sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės už netinkamą paslaugų teikimą, turi būti įvertinta, ar paslaugų teikėjo veiksmai atitinka CK 6.717 straipsnio taisykles, kurios įpareigoja teikėją veikti sąžiningai, protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų kliento interesus, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, laikytis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, neteikti paslaugų, jeigu kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos ir etikos taisyklėms, standartams, sutarties sąlygoms ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-564/2012);

18Susiklosčius tokiai faktinei situacijai, kai atsakovas sutartimis buvo įsipareigojęs paskirstyti pinigines lėšas gautas iš gyventojų tiek ieškovo UAB „Namų valdyba“, tiek trečiojo asmens UAB „Viršuliškių būstas“ atžvilgiu (t. 1, b. l. 29-31; t. 5, b. l. 81-82), pastariesiems teikiant daugiabučių namų administravimo paslaugas, tačiau įvertinus informaciją, kad nors Juridinių asmenų registre yra įregistruotos keturių namų jungtinės veiklos sutartys bei pasirašytos sutartys dėl administravimo su UAB „Namų valdyba“, tačiau atsakovui nėra pateikiamas reikalaujamas namų administravimo perdavimo-priėmimo aktas, teisme sprendžiamas ginčas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-02-13 įsakymo, kuriuo buvo panaikintas savivaldybės sprendimas dėl ginčo namų išbraukimo iš UAB „Viršuliškių būstas“ administruojamų namų sąrašo, kilus abejonėms dėl surinktų butų savininkų parašų autentiškumo bei turint duomenis, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 str. dėl jungtinės veiklos sutarčių sudarymo ir galimo parašų klastojimo (t. 1, b. l. 39-40, t. 5, b. l. 96-108), nevykdė ieškovo atžvilgiu sutarties, paskirstydamas iš gyventojų gautas pinigines lėšas, neleidžia teigti, kad tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus, pažeidžiant sutartinius įsipareigojimus. Kiekvienai šaliai kyla ne tik sutarties privalomumas, bet ir bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pažymėtina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Tačiau sutarties šalių prisiimti tam tikri įsipareigojimai yra reikšminga, jei jie neprieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.). Nebuvus išspręstam ginčui dėl administravimo fakto tarp atsakovo ir trečiojo asmens, atsakovui disponavus informacija, kad administravimo paslaugas keturiems daugiabučiams namams de facto tebeteikia UAB „Viršuliškių būstas“, atsakovo veiksmai vertintini kaip atitinkantys bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

19Kita vertus, paties ieškovo veiksmai taip pat lėmė sutartinių įsipareigojimų vykdymo tinkamumą. Ieškovui galimai pradėjus teikti administravimo paslaugas ginčo daugiabučiams gyvenamiesiems namams, atsakovui nebuvo pateiktas administravimo perdavimo – priėmimo aktas, leidžiantis neabejotinai vertinti ieškovo administravimo veiksmų faktą ir teisę gauti paskirstytas gyventojų įmokas. Pasirašyta sutartimi ieškovas taip pat įsipareigojo informuoti apie sutartis pasirašytas su mokesčių rinkėjais (sutarties 3.2.2 p.), tačiau kaip byloje nustatyta, tokios sutartys nei pasirašytos, nei pateiktos atsakovui nebuvo. Nors įmokos keletą dienų buvo skirstytos ir be minėto įsipareigojimo įvykdymo, tačiau tai nepaneigia ieškovo sutartinio įsipareigojimo nevykdymo bei sutarties vykdymo sustabdymo pagrindo (CK 6.207 str.).

20Dėl nuostolių fakto

21Teikdamas patikslintą ieškinį ir įrodinėdamas vieną iš atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų – žalą, ieškovas 16 025,89 Eur žalą grindžia atsakovo paskirstyta suma trečiajam asmeniui UAB „Viršuliškių būstas“ laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki rugsėjo 1 d. (t. 5, b. l. 14-17), t. y. ieškovo negauta pajamų suma.

22CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal šią teisės normą už sutartinių prievolių nevykdymą kreditoriaus pasirinkimu galima alternatyvi atsakomybė: arba nuostolių atlyginimas, arba netesybų sumokėjimas. Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), viena sutartinės atsakomybės taikymo priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3-116/2012).

23Ieškovas, įrodinėdamas negautų pajamų faktą iš savo kaip administratoriaus veiklos, byloje teikia jo kaip keturių daugiabučių namų administratoriaus sudarytas sutartis su paslaugų teikėjais (t. 2, b. l. 32-36, 42-67), kurios patvirtina, kad ieškovas susitarė su paslaugų teikėjais dėl liftų priežiūros, komunalinių atliekų išvežimo bei tam tikrų gedimų šalinimo darbų atlikimo. Šių sutarčių pagrindu ieškovui PVM sąskaitas - faktūros už paslaugų suteikimą išrašė UAB „VSA Vilnius“ (t. 2, b. l. 68, 72, 76-77, 80, 85-86, 89-900), UAB „Grinda“ (t. 2, b. l. 69-70), UAB „Kone“ (t. 2, b. l. 71, 74, 79, 82, 88) taip pat UAB „Sanrem“ (t. 2, b. l. 83-84), tačiau duomenų dėl minėtų sąskaitų faktūrų apmokėjimo, atsiskaitymo su paslaugų teikėjais byloje nėra pateikta. Įrodinėdamas faktą, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, nevykdant šalių pasirašytos sutarties dėl gyventojų įmokų paskirstymo, ieškovas patyrė 16 025,89 Eur žalą, remiasi į bylą pateiktais apyvartos žiniaraščiais pagal adresus už laikotarpį nuo 2013 m. vasario mėnesio iki liepos pabaigos (t. 2, 91-169, t. 4, b. l. 54-64), kurie patvirtina, kad minėtu laikotarpiu, kai atsakovas nevykdė sutarties paskirstyti gyventojų įmokas, ieškovas išrašė keturių daugiabučių namų gyventojams sąskaitų už 16 522,01 Eur (57 047,20 Lt). Pritartina ieškovui, kad paprastai už suteiktas paslaugas tikimasi gauti atlygį, tačiau įrodinėjama žala (negautos pajamas) turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų visumos, ieškovas neteikė į bylą duomenų, kokios ieškovo gyventojams išrašytos sąskaitos (mokėjimo pranešimai) bei pagal jas galimai sumokėtos įmokos buvo paskirstytos ne ieškovo, bet trečiojo asmens UAB „Viršuliškių būstas“ naudai. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad minėtuose mokėjimų žiniaraščiuose nurodytos sumos grafoje „sumokėta“ yra sumokėtos ne mokesčių rinkėjams su kuriais bendradarbiauja atsakovas, bet tiesiogiai ieškovui per AB „Swedbank“ arba „Perlo“ terminalą, sudarius su minėtais subjektais sutartis (t. 2, b. l. 15-31) ir dėl šių sumokėtų gyventojų įmokų ginčo nėra. Kitų objektyvių duomenų apie keturių daugiabučių namų gyventojų valią atsiskaityti už teikiamas paslaugas su ieškovu už jo teiktas paslaugas byloje nėra. Kita vertus, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB „Viršuliškių būstas“, su kuriuo atsakovas taip pat buvo sudaręs įmokų paskirstymo sutartį (t. 5, b. l. 81-82), irgi teikė administravimo paslaugas ginčo laikotarpiu tapatiems daugiabučiams namams (t. 3, b. l. 10-196, t. 5, b. l. 120-131). Akivaizdu, kad susiklosčius faktinei situacijai, kai namų gyventojai rinkosi, kuriam administratoriui mokėti už suteiktas paslaugas, ką patvirtina tiek ieškovo pateikti apyvartos žiniaraščiai pagal adresus, tiek trečiojo asmens pateikti skolų likučiai pagal adresus (t. 5, b. l. 120-131), teigti, kad ieškovo patirtą žalą (negautas pajamas) sudaro trečiajam asmeniui paskirstyta suma, nėra faktinio pagrindo. Tai, kad ieškovas paskirstė 16 025,89 Eur UAB „Viršuliškių būstas“ neleidžia teigti, kad tapati suma, nebuvus ginčo dėl administravimo fakto teisėtumo, būtų paskirstyta ir ieškovui. Atitinkamų pajamų gavimą sąlygoja ne vien išrašytų sąskaitų dydis, kuriuo grindžia nuostolių dydį (t. 5, b. l. 48-58), tačiau ir faktinis įmokų sumokėjimas. Kad būtų galimas tapatus įmokų paskirstymas reikalingas ir gyventojų faktiškas įmokų sumokėjimas. Teismo abejones dėl negautų pajamų realumo, įrodytinumo kelia ir tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog buvo teiktos tapačios administravimo paslaugos, kurias teikė ir UAB „Viršuliškių būstas“, kuriai paskirstytos sumos dyžiu grindžia negautas pajamas. Iš į bylą pateiktų tarp administratorių (ieškovo, trečiojo asmens) ir paslaugų teikėjų sudarytų sutarčių matyti, kad ieškovas nebuvo sudaręs sutarties su AB „Lesto“, teikiančio elektros energiją bendrosioms patalpoms, taip pat nėra duomenų dėl valymo paslaugų teikimo, kai tokios paslaugos buvo teiktos UAB „Viršuliškių būstas“ (t. 3, b. l. 20-29, 124-195).

24Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad ieškovo įrodinėta žala pagrįsta tik tikėtinomis pajamomis, įrodinėjant negautas pajamas dėl sutarties šalies veiksmų, todėl laikytina kaip neįrodyta.

25Dėl priežastinio ryšio

26Teismas, vertindamas civilinės atsakomybės sąlygas, atkreipia dėmesį ir į esminį priežastinio ryšio reikalavimą. Juo remiantis atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais nesukelia asmeniui pareigos atlyginti žalą. Pagal CK 6.258 straipsnio 4 dalį neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtinus prievolės neįvykdymo padarinius. Taigi ši atsakomybės sąlyga lemia civilinės atsakomybės ribas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį, Nr. 3K-3-53/2010; kt.). Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas turi vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, jog nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-531/2013; kt.).

27Vertinant priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų, nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ir ieškovo pajamų negavimo, egzistavimą, pabrėžtina, kad atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, paskirstant įmokas ieškovui, nebuvo pakankama ieškovo nuostolių atsiradimo priežastimi. Ieškovo negautas pajamas tiesiogiai įtakojo ginčas tarp ieškovo bei trečiojo asmens UAB „Viršuliškių būstas“ dėl keturių daugiabučių namų administravimo teisėtumo, trečiojo asmens administravimo paslaugų gyventojams teikimas bei paties ieškovo veikimas - administravimo paslaugų teikimas, neperėmus perdavimo-priėmimo aktais administravimo iš trečiojo asmens, tokiu būdu prisiimant savo veiklos bei pajamų gavimo riziką. Taigi šiuo atveju teigti, kad tik atsakovo veiksmai sąlygojo ieškovo nuostolių atsiradimą (pajamų negavimą) nėra faktinio pagrindo. Nors kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti, tačiau pažymėtina, kad netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo, o sutartinės verslininko civilinės atsakomybės atveju turi atitikti nuostolių numatymo kriterijų (CK 6.258 str. 4 d.). Šis kriterijus reiškia, kad nukentėjusi šalis negali tikėtis, jog jai bus kompensuoti net ir tie praradimai, kurių sutartį pažeidusi šalis, būdama protinga ir atidi verslininkė, negalėjo numatyti sutarties sudarymo metu kaip įprastų tokios sutarties pažeidimo padarinių.

28Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad byloje neįrodytos atsakovo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinys atmestinas.

29Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 93 str.). Kadangi ieškovas yra sumokėjęs 764,60 Eur žyminį mokestį (2 640 Lt), o pagal reiškiamą reikalavimą mokėtinas 480,78 Eur žyminis mokestis, ieškovui grąžintina 283,83 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

30Atsakovas patyrė 981,20 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, sumokėjo 480,77 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme pirmą kartą (t. 3, b. l. 7-9, t. 4, b. l. 126, t. 5, b. l. 117-119). Ieškinį atmetus, atsakovo 1 461,97 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 98 str.).

31Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „Viršuliškių būstas“, veikiantis atsakovo pusėje, sumokėjo 360,58 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme pirmą kartą (t. 4, b. l. 134), kuris priteistinas iš ieškovo, ieškinį atmetus (CPK 93 str.).

32Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistina 13,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

33Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 150, 260, 263, 269, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

Nutarė

34Ieškinį atmesti.

35Priteisti iš ieškovo UAB „Namų valdyba“, įm. kodas 302822296, atsakovui AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“, įm. kodas 123043773, 1 461,97 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 97 ct) bylinėjimosi išlaidų.

36Priteisti iš ieškovo UAB „Namų valdyba“, įm. kodas 302822296, trečiajam asmeniui UAB „Viršuliškių būstas“, įm. kodas 121446576, 360,58 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.

37Priteisti iš ieškovo UAB „Namų valdyba“, įm. kodas 302822296, valstybei 13,61 Eur (trylika eurų 61 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

38Grąžinti ieškovui UAB „Namų valdyba“, įm. kodas 302822296, 283,83 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus, 83 ct) žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2014-05-11 mokėjimo kvitą.

39Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, sekretoriaujant... 2. Vilniaus apygardos teismas 2015-10-30 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 3. Per teismo nustatytą terminą ieškovas UAB „Namų valdyba“ 2015-11-24... 4. Atsakovas AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ atsiliepime į... 5. Trečiasis asmuo UAB „Viršuliškių būstas“ atsiliepime į patikslintą... 6. Ieškovo UAB „Namų valdyba“ atstovas teismo posėdžio metu patikslino... 7. Atsakovo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ atstovas advokatas bei... 8. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad... 9. Ieškinys atmestinas.... 10. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta,... 11. Priėmus Vilniaus apygardos teismo 2015-10-30 nutartį c. b. Nr.... 12. CK 1.138 straipsnio 6 punkte nustatytas atskiras civilinių teisių gynimo... 13. Dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo) nustatymo, taikant sutartinę civilinę... 14. Nagrinėjamoje byloje teismui sprendžiant, ar atsakovui taikytina sutartinė... 15. Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovų... 16. Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų,... 17. Teismas pažymi, kad kiekvienam verslo subjektui yra keliami didesnio atidumo,... 18. Susiklosčius tokiai faktinei situacijai, kai atsakovas sutartimis buvo... 19. Kita vertus, paties ieškovo veiksmai taip pat lėmė sutartinių... 20. Dėl nuostolių fakto... 21. Teikdamas patikslintą ieškinį ir įrodinėdamas vieną iš atsakovo... 22. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė... 23. Ieškovas, įrodinėdamas negautų pajamų faktą iš savo kaip... 24. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad ieškovo įrodinėta žala... 25. Dėl priežastinio ryšio... 26. Teismas, vertindamas civilinės atsakomybės sąlygas, atkreipia dėmesį ir į... 27. Vertinant priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų, nevykdant sutartinių... 28. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad byloje neįrodytos atsakovo AB... 29. Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo... 30. Atsakovas patyrė 981,20 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai... 31. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „Viršuliškių... 32. Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistina 13,61 Eur išlaidų, susijusių su... 33. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 150, 260,... 34. Ieškinį atmesti.... 35. Priteisti iš ieškovo UAB „Namų valdyba“, įm. kodas 302822296, atsakovui... 36. Priteisti iš ieškovo UAB „Namų valdyba“, įm. kodas 302822296,... 37. Priteisti iš ieškovo UAB „Namų valdyba“, įm. kodas 302822296, valstybei... 38. Grąžinti ieškovui UAB „Namų valdyba“, įm. kodas 302822296, 283,83 Eur... 39. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti...