Byla 2A-1447-881/2015
Dėl pranešimo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Viršuliškių būstas“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ ir trečiojo asmens UAB „Viršuliškių būstas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-9987-809/2014 pagal ieškovo UAB „Namų vadyba“ ieškinį atsakovui AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ dėl pranešimo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Viršuliškių būstas“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Namų vadyba“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ 2013 m. gegužės 13 d. pranešimą dėl sutarties nutraukimo bei priteisti iš atsakovo 66 033,23 Lt skolos. Teismo posėdžio metu prašomą priteisti sumą ieškovas sumažino iki 55 334,21 Lt.

52012 m. spalio 1 d. buvo sudarytos daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių adresu ( - ) ir ( - ), ( - ) bei ( - ), Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartys, kurių pagrindu šių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkai nusprendė patys administruoti jiems priklausančius bendro naudojimo objektus, dalį šių funkcijų pavesdami ieškovui UAB „Namų vadyba“. Iki tol daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektų administravimą atliko Vilniaus miesto savivaldybės paskirtas administratorius, trečiasis asmuo UAB „Viršuliškių būstas“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, gavęs informaciją apie sudarytas jungtinės veiklos sutartis, 2013-01-31 įsakymu Nr. 30-316 „Dėl Administracijos direktoriaus 2012-09-27 įsakymo Nr. 30-1852 „Dėl UAB „Viršuliškių būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ pakeitimo“ pakeitė savo 2012-09-27 įsakymu Nr. 30-1852 patvirtintą UAB „Viršuliškių būstas“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašą, išbraukdamas iš jo nurodytus daugiabučius gyvenamuosius namus. Tačiau vėliau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013-02-13 įsakymu Nr. 30-406 „Dėl administracijos direktoriaus 2013-01-22 įsakymo Nr. 30-197, 2013-01-31 įsakymo Nr. 30-316, 2013-01-31 įsakymo Nr. 30-315 naikinimo“ panaikino nurodytą 2013-01-31 įsakymą Nr. 30-316 ir atnaujino savivaldybės skirtą nurodytų daugiabučių gyvenamųjų namų administravimą, kurį vykdė UAB „Viršuliškių būstas“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-30 sprendimu tenkino ieškovų UAB „Namų vadyba“, ginčo Daugiabučių namų įgaliotų asmenų ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo pripažinimo negaliojančiu ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 30-406 dalį, kuria panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. 30-316 dėl daugiabučių gyvenamųjų namų ( - ) ir ( - ), ( - ) bei ( - ) išbraukimo iš UAB „Viršuliškių būstas“ administruojamų namų sąrašo. Šioje civilinėje byloje taip pat buvo 2013-04-08 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-02-13 įsakymo Nr. 30-406 dalies, ta apimtimi, kuria panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-01-31 įsakymas Nr. 30-316 dėl daugiabučių namų ( - ), ( - ), ( - ) bei ( - ) išbraukimo iš UAB „Viršuliškių būstas“ administruojamų namų sąrašo bei daugiabučiai namai ( - ), ( - ), ( - ) bei ( - ) vėl įtraukti į UAB „Viršuliškių būstas“ administruojamų namų sąrašą, vykdymas iki įsiteisės šioje byloje priimtas teismo procesinis sprendimas. Ieškovas 2013-02-07 su atsakovu pasirašė Įmokų už gyventojams suteiktas energetines, komunalines paslaugas bei kitų įmokų paskirstymo ir informacijos teikimo sutartį, pagal kurią vykdytojas (atsakovas) turėjo paskirstyti surinktas mokesčių rinkėjų įmokas ir teikti užsakovui (ieškovui) informaciją apie gyventojų įmokas už jiems paslaugų teikėjų suteiktas paslaugas, o užsakovas – atsiskaityti už jam vykdytojo suteiktas paslaugas. Nereguliariai, trumpą laiką atsakovas vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, tačiau vėliau gyventojų įmokas skirstė ne ieškovui, bet trečiajam asmeniui UAB „Viršuliškių būstas“, o 2013-05-13 pranešimu Nr. S-145 informavo ieškovą, jog nuo 2013-08-13 nutraukia 2013-02-07 tarp ieškovo ir atsakovo pasirašytą ginčo sutartį sutarties 8.2 p. pagrindu. Ieškovas teigė nustatęs, kad atsakovas pagal sutartį nepervedė jam 66 033,23 Lt. Prašė priteisti iš atsakovo 55 334,21 Lt kaip prievolės pagal sutartį įvykdymą natūra.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu bylą dėl atsakovo 2015 m. gegužės 13 d. pranešimo pripažinimo negaliojančiu nutraukė, o ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo patenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo 55 334,21 Lt skolos.

8Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimas dėl pranešimo pripažinimo negaliojančiu nėra materialinis teisinis, t. y. juo nesiekiama materialiojo teisinio efekto, todėl šios bylos dalis nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

9Teismas nurodė, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytu terminu (CK 6.38 str.). Ieškovą ir atsakovą siejo sutartiniai santykiai. Šiuo metu ginčo, jog ieškovas teikė daugiabučių namų administravimo paslaugas ginčo daugiabučiams namams nuo 2013-02-01 iki 2013-07-31 nėra, be to, šį faktą patvirtino ir teismai. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-17911-566/2013 2013-04-08 nutartimi buvo konstatuota, jog savivaldybės paskirtam administratoriui UAB „Viršuliškių būstas“ administruojant ginčo daugiabučius namus ir galiojant daugiabučių namų sutartims su jų pasirinktu administratoriumi UB „Namų vadyba“ gali atsirasti neigiami padariniai – nuostoliai dėl dvigubo administravimo, todėl buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-02-13 įsakymo Nr. 30-406 dalies, ta apimtimi, kuria panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-01-31 įsakymas Nr. 30-316 dėl daugiabučių namų ( - ), ( - ), ( - ) bei ( - ) išbraukimo iš UAB „Viršuliškių būstas“ administruojamų namų sąrašo bei daugiabučiai namai ( - ), ( - ), ( - ) bei ( - ) vėl įtraukti į UAB „Viršuliškių būstas“ administruojamų namų sąrašą, vykdymas iki įsiteisės šioje byloje priimtas teismo procesinis sprendimas. Ginčo, jog atsakovas nebuvo supažindintas su aukščiau minėta nutartimi, nėra. Todėl, anot teismo, ignoruodamas šią teismo nutartį bei tuo metu faktiškai daugiabučių namų administravimo paslaugas teikiantį ieškovą, vienašališkai savo valiniu sprendimu paskirstė gyventojų įmokas trečiajam asmeniui UAB „Viršuliškių būstas“, kuris ginčo laikotarpiu Daugiabučiams namams neatliko administratoriaus paslaugų. Fakto, jog įmokos ginčo laikotarpiu buvo skirstomos trečiajam asmeniui UAB „Viršuliškių būstas, o ne ieškovui, neginčijo ir pats atsakovas. Teismas sprendė, kad atsakovo atliktas tariamas sutarties nutraukimas negali panaikinti neįvykdytų atsakovo prievolių ieškovui. Be to, į bylą yra pateikti rašytiniai įrodymai – pažymos apie įmokas, surinktas pagal Daugiabučių namų atsiskaitymo knygeles (4 t.), kuriuose matyti, jog įmokos buvo neteisėtai skirstomos neteikiančiam daugiabučių namų administratoriaus paslaugų UAB „Viršuliškių būstas“. Atsakovui atlikus šiuos neteisėtus veiksmus, tai laikytina šalių 2013-02-07 dieną sudarytos sutarties Nr. 125-817 3.1.2 punkto pažeidimu. Taigi teismas sprendė, kad atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Teismas pabrėžė, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl prievolės pagal sutartį įvykdymo natūra tenkintinas.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atsakovas AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neįsigilino į ieškovo, atsakovo, trečiojo asmens bei kitų asmenų sutartinių ryšių esmę, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Atsakovo teikiamos paslaugos apima tik duomenų apie mokėjimus administravimą bei pateikimą suinteresuotiems bei sutartiniais įsipareigojimais susietiems juridiniams asmenims. Atsakovas gyventojų įmokų piniginėmis lėšomis nedisponuoja ir neturi teisės atlikti įmokų priėmimo operacijų. Taigi ieškovas, pasirašydamas su atsakovu sutartį Nr. 125-817, nesuprato teikiamų paslaugų pobūdžio. Ieškovas taip pat nesuprato atsakovo pareigos pagal minėtos sutarties 3.1.2. p. „paskirstyti dienos įmokas“ esmės – duomenų mokėjimo paslaugas teikiančioms įstaigoms pateikimas, kaip turi būti paskirstytos gyventojų įmokos. Be to, sudarydamas sutartį Nr. 125-817, ieškovas įsipareigojo pateikti su mokėjimo paslaugas teikiančiomis įstaigomis sudarytas sutartis, tačiau pastarųjų nesudarė ir neįvykdė nurodyto sutartinio įsipareigojimo. Tuo tarpu trečiasis asmuo UAB „Viršuliškių būstas“ yra sudariusi sutartis dėl mokesčių surinkimo per bendrąją atsiskaitymo knygelę ir administravimo tiek su atsakovu, tiek su mokėjimo paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Tai suteikia teisę mokėjimo paslaugas teikiančioms įstaigoms priimti iš gyventojų įmokas trečiojo asmens naudai. Taigi mokėjimo paslaugas teikianti įstaiga negalėjo priimti gyventojų įmokų tokios įmonės naudai, su kuria nėra sudariusi įmokų surinkimo sutarties, t. y. ieškovo naudai. Ir tuo atveju, kai mokėjimo paslaugas teikiančios įstaigos faktiškai priėmė gyventojų įmokas, atsakovas pastarąsias turėjo teisę nukreipti tik įmonei, kuri sudariusi sutartis su mokėjimo paslaugas teikiančiomis įstaigomis, t. y. trečiajam asmeniui. Ieškovo pateiktose sutartyse, sudarytose su AB Swedbank ir UAB „Perlo paslaugos“, numatytas gyventojų įmokų surinkimas naudojant šių įstaigų ieškovui suteiktus kodus (nenaudojant bendros atsiskaitymo knygelės) ir visiškai nesinaudojant atsakovo teikiamomis paslaugomis, todėl šios sutartys neturi jokios įrodomosios galios šioje byloje. Be to, pasirašius su atsakovu sutartį Nr. 125-817, paaiškėjo, kad nėra įvykdytas LR Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 752 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 14 punkte nustatytas reikalavimas pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą tarp daugiabučių namų administratoriaus – trečiojo asmens – ir šių namų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarčių dalyvių (įgaliotinių), sudariusių jungtinės veiklos sutartis, todėl atsakovas neturėjo informacijos, kuri įmonė – ieškovo ar trečiojo asmens – realiai administruoja ginčo daugiabučius namus. Taigi susiklostė teisinė situacija, kai administravimo paslaugas tiems patiems daugiabučiams namams vienu metu teikė dvi įmonės. Byloje nėra įrodymų, už kurio administratoriaus suteiktas paslaugas gyventojai mokėjo įmokas, tokių įrodymų neturėjo ir atsakovas, todėl gyventojų įmokas nukreipė trečiajam asmeniui, turinčiam sutartis su mokėjimo paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Be to, pastarosios gyventojų įmokas priėmė vadovaudamosios būtent su trečiuoju asmeniu sudarytomis sutartimis. Teismas, padaręs išvadą, kad trečiasis asmuo neatliko administratoriaus pareigų, šios aplinkybės netikrino. Pagal šalių sudarytą sutartį Nr. 125-817, atsakovas neturėjo piniginės prievolės ieškovo atžvilgiu, o prievolę paskirstyti dienos įmokas (teikti mokėjimo paslaugas teikiančioms įstaigoms duomenis, kaip turi būti paskirstytos įmokos), todėl teismas ieškinio reikalavimą patenkino nesant teisinio pagrindo. Teismas neatsižvelgė į faktą, kad teisė administruoti namus automatiškai nesuteikia administratoriui teisės gauti gyventojų įmokas, neatlikus realių administravimo veiksmų, nepasirašius perdavimo-priėmimo akto su prieš tai buvusiu administratoriumi bei nesudarius sutarčių su mokėjimo paslaugas teikiančiomis įtaigomis. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi iš dalies sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. 30-406, šis sustabdymas nereiškia, kad įsakymas pats savaime gali būti laikomas neteisėtu ir nepagrįstu. Tokį motyvą suformulavo Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-5532-596/2013. Be to, nurodyta teismo nutartis neužkirto atsakovui kelio vykdyti trečiajam asmeniui prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, todėl atsakovas elgėsi sąžiningai. Iki civilinės bylos Nr. 2-17911-566/2013 išnagrinėjimo atsakovas apskritai negalėjo žinoti, ar ieškovas laikytinas teisėtu daugiabučių namų administratoriumi. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo priteistos sumos dydžiu. Su ieškovu sudarytos sutarties Nr. 125-817 galiojimo laikotarpiu mokėjimo paslaugas teikiančios įstaigos pervedė trečiajam asmeniui 43 374,08 Lt gyventojų sumokėtų mokesčių. Tačiau byloje nėra įrodymų, už kurio administratoriaus suteiktas paslaugas mokėjo gyventojai. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas negalėjo tiksliai įvardyti ieškovo administravimo terminų, taigi ir pats administravimo faktas bei jo terminai nėra įrodyti, ir iš atsakovo priteista suma nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Be to, apie priimtą nutartį sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 30-406 dalį atsakovas sužinojo tik iš ieškovo atsiųsto 2013 m. balandžio 10 d. rašto Nr. 12-r. Iki to momento atsakovas jau buvo pateikęs duomenis mokėjimo paslaugas teikiančioms įstaigoms paskirstyti 7 501,64 Lt surinktų gyventojų įmokų trečiojo asmens naudai.

12Trečiasis asmuo UAB „Viršuliškių būstas“ apeliaciniu skundu prašo atmesti ieškinį, priimti naujus įrodymus. Nurodo, kad ginčijamo sprendimo priėmimą lėmė teismo nepagrįstai nustatyta aplinkybė, kad ieškovas 2013 m. vasario 1 d. – 2013 m. liepos 31 d. laikotarpiu teikė daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), Vilniuje, administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčių pagrindu. Ieškovas niekada nebuvo perėmęs namų administravimo, nepasirašė namų priėmimo-perdavimo aktų, o neatlikęs šių veiksmų ieškovas neturėjo teisinio pagrindo pradėti teikti administravimo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, atsakovas taip pat neturėjo teisės gyventojų sumokėtų mokesčių nukreipti ieškovui. Be to, ieškovas iš atsakovo prašomą priteisti sumą nustato pagal atsakovo trečiajam asmeniui nukreiptų lėšų dydį, tačiau neįrodinėja, kad patyrė būtent 55 334,21 Lt nuostolių. Teismo išvada, kad byloje nėra ginčo, kad būtent ieškovas teikė namų administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas ginčo laikotarpiu, prieštarauja bylos medžiagai: trečiojo asmens atsiliepimui į ieškinį, jo pateiktiems įrodymams ir ieškovo kviesto liudytojo parodymams. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nevertino trečiojo asmens pateiktų įrodymų, atsirado būtinybė bylos medžiagą papildyti naujais įrodymais – namų skolų likučių pagal klientus išklotinėmis. Trečiojo asmens teikiami nauji įrodymai ne tik paneigia teismo išvadą, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovas teikė paslaugas, bet ir aiškiai parodo, kad būtent daugiabučių namų patalpų savininkai tikruoju administratoriumi pripažino trečiąjį asmenį, nes atliko pavedimus, lygius būtent jo išrašytiems mokestiniams pranešimams.

13Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovas prašo skundus atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą; taip pat prašo nepriimti trečiojo asmens pateiktų naujų įrodymų, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir suteikti ieškovui terminą parengti bei pateikti apeliacinės instancijos teismui teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme garso įrašo stenogramą.

14Atsakovo apeliacinį skundą ieškovas ginčija šiais argumentais:

151. Ginčas byloje kilo ne dėl įmokų priėmimo, bet įmokų paskirstymo, t. y. atsakovo valinių sprendimų, kurių pasekmėje surinktos įmokos buvo paskirstytos. Atsakovo vadovui priėmus valinį sprendimą ieškovo gautinas pinigines lėšas pervesti trečiajam asmeniui, atsakovas prisiėmė visas iš to išplaukančias neigiamas pasekmes, įskaitant pareigą kompensuoti ieškovo gautiną apmokėjimą už gyventojams suteiktas paslaugas. Teismas teisingai įvertino nesąžiningą atsakovo elgesį nutariant ne sulaikyti ginčo lėšas, kol išsispręs ginčas dėl lėšų gavėjo, bet pervesti jas trečiajam asmeniui. Atsakovo nesąžiningą elgesį geriausiai patvirtina susirašinėjimas bei konkliudentiniai veiksmai. Iš jų matyti, kad atsakovas buvo priėmęs sprendimą skirstyti (pervesti ieškovui) surinktas pinigines lėšas ir dalį jų paskirstė, tačiau savo sprendimą be jokios priežasties pakeitė. Atsakovas, žinodamas, kad trečiojo asmens kaip administratoriaus įgaliojimai yra pasibaigę, galiojant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąmoningai ir valingai ieškovo gautinas sumas vis tiek nukreipdavo į trečiojo asmens sąskaitą, nors šis pagal CK 4.84 straipsnio 10 dalį pasibaigus savo įgaliojimams neturėjo teisės šių lėšų gauti.

162. Pripažindamas, kad gyventojų surinktas įmokas nukreipė į trečiojo asmens sąskaitą, atsakovas prieštarauja savo paties argumentams, kad teikė šalims tik informacinio pobūdžio paslaugas ir neturėjo teisės disponuoti gyventojų sumokėtomis įmokomis. Iki atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovas niekada negrindė atsisakymo skirstyti įmokas ir jas pervesti ieškovui aplinkybe, kad ieškovas nėra sudaręs sutarčių su įmokų surinkėjais. Aplinkybę, kad atsakovo nurodytos sutartys nebuvo būtinos, patvirtina faktas, kad dalį surinktų lėšų atsakovas vis tik paskirstė ieškovo naudai, neprašydamas jokių sutarčių.

173. Atsakovui buvo pateikta visa reikiama informacija, kas administravo ginčo daugiabučius namus.

184. Ginčas su atsakovu kilo būtent dėl atsakovo valinio veiksmo skirstyti pinigus trečiajam asmeniui, nesulaukus kol paaiškės, kuri įmonė turi teisę gauti skirstomas lėšas. Atsakovo atstovai teismo posėdyje patvirtino, kad šiuo metu analogiškoje situacijoje mokėjimai į trečiojo asmens sąskaitą yra įšaldyti.

195. Iš liudytojo A. M., gyvenančio viename iš ginčo daugiabučių namų, parodymų ir kitų įrodymų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiojo asmens vykdytas administravimas buvo tik fiktyvus veiksmas. Aplinkybė, kad pasibaigus savo kaip administratoriaus įgaliojimams trečiasis asmuo vis tiek siuntinėjo gyventojams sąskaitas, nereiškia, kad jis vykdė ginčo namų administravimą.

206. Trečiasis asmuo vengė pasirašyti perdavimo-priėmimo aktus, ignoruodamas savo įgaliojimų pasibaigimo faktą ir siekdamas finansinės naudos.

217. Atsakovas nėra atleistas nuo įmokų, surinktų laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. (t. y. po sutarties nutraukimo) iki rugpjūčio 31 d., paskirstymo. Aplinkybė, kad nėra aišku, kurio iš administratorių sąskaitas gyventojai apmokėjo, teisinės reikšmės neturi, nes pasibaigus trečiojo asmens įgaliojimams teikti administravimo paslaugas dar 2012 metais, šis neturėjo teisės siųsti gyventojams jokių sąskaitų. Be to, net negalėdamas identifikuoti, kurio administratoriaus sąskaitas gyventojai apmokėjo, atsakovas vis tik pervedė ieškovui dalį lėšų ginčo procese. Iš atsakovo priteista suma yra atsakovo gautų ir paskirstytų lėšų suma laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.

228. Įmokų nukreipimas į trečiojo asmens sąskaitą yra akivaizdus disponavimo gyventojų įmokomis pavyzdys, taigi atsakovo argumentai apie jo teisę disponuoti surinktomis lėšomis yra melagingi. Teigdamas, kad skundžiamas sprendimas sudarė ieškovui prielaidas nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, atsakovas sąvoką „nepagrįstas praturtėjimas“ vartoja emociniais sumetimais, be jokios teisinės potekstės.

23Trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovas ginčija šiais argumentais:

241. Trečiasis asmuo konkrečiai nenurodo, kokiems įrodymams prieštarauja skundžiamas teismo sprendimas, taigi trečiasis asmuo akivaizdžiai neturi kuo grįsti savo apeliacinio skundo.

252. Trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kad gyventojų sudarytos jungtinės veiklos sutartys buvo neteisėtos ar nuginčytos, ir tokie įrodymai net neegzistuoja.

263. Perdavimo-priėmimo akto pasirašymas, kurio vengė pats trečiasis asmuo, negalėjo ir neturėjo turėti jokios įtakos nei ieškovo vykdyto administravimo pradžiai, nei trečiojo asmens vykdyto administravimo pabaigai.

274. Ieškovui priteista suma yra netgi mažesnė, nei ieškovas turėjo teisę gauti iš gyventojų pagal išrašytas sąskaitas. Ieškovas prašė priteisti ginčo sumą iš atsakovo kaip sutarties įvykdymą natūra.

285. Trečiasis asmuo neturėjo jokio teisinio pagrindo teikti gyventojams sąskaitų už fiktyvų daugiabučio namo administravimą. Trečiojo asmens vykdytas fiktyvus administravimas dubliavosi su ieškovo sutartiniais pagrindais vykdytu daugiabučių namų administravimu, t. y. gyventojai gaudavo tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens sąskaitas už paslaugas ir buvo klaidinami. Todėl aplinkybė, kad dalis gyventojų galėjo mokėti pagal trečiojo asmens pateiktas sąskaitas, teisinės reikšmės neturi. Be to, trečiojo asmens pateikiami nauji įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti juos priimti.

29IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovas prašė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau vadovaujantis CPK 322 straipsniu šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, kad būtų įvertinti esminiai apeliacinių skundų argumentai bei patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl ieškovo prašymas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

31Dėl tos pačios priežasties, t. y. nesant teisinio poreikio, netenkinamas ieškovo prašymas dėl termino paruošti teismo posėdžio garso įrašo stenogramą nustatymo ir trečiojo asmens prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo.

32Atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, trečiojo asmens – tenkinamas iš dalies.

33Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

34Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje esminis ginčas kilo dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų pobūdžio.

35Byloje nustatyta, kad 2013 m. vasario 7 d. ieškovas UAB „Namų vadyba“ (užsakovas) ir atsakovas AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ (vykdytojas) sudarė Įmokų už gyventojams suteiktas energetines, komunalines paslaugas bei kitų įmokų paskirstymo ir informacijos teikimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo paskirstyti surinktas mokesčių rinkėjų įmokas ir teikti ieškovui informaciją apie gyventojų įmokas už jiems paslaugų teikėjų suteiktas paslaugas, o ieškovas įsipareigojo atsiskaityti už atsakovo suteiktas paslaugas. Atsakovo teikiamos įmokų paskirstymo paslaugos esmė detalizuota Sutarties 3 punkte, pagal kurį, atsakovas įsipareigojo apdoroti „Atsiskaitymo knygelės“ kvitelių arba kitų mokėjimo dokumentų duomenis (...), paruošti ir perduoti mokesčių rinkėjams mokėjimo pavedimus įmokų pervedimui į ieškovo sąskaitą bei paskirstyti dienos įmokas, apskaičiuojant paslaugų teikėjų mokamą komisinį atlygį atsakovui ir mokesčių rinkėjams už įmokų surinkimą pagal pastarojo su paslaugų teikėjais sudarytas sutartis. Atsižvelgdama į šias sutartines nuostatas, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad pagal sutartį atsakovo teikiama įmokų paskirstymo paslauga apima tik duomenų apie gyventojų atliekamus mokėjimus administravimą bei jų pateikimą mokesčių rinkėjams – mokėjimo paslaugas teikiančioms įstaigoms, kaip turi būti paskirstytos gyventojų įmokos. Sutarties 2.1. punkte ši paslauga dar apibūdinta kaip skaičiavimo paslauga.

36Taigi pagal savo pobūdį atsakovo prisiimtos sutartinės prievolės yra nepiniginio pobūdžio, atitinkamai ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 55 334,21 Lt kaip prievolės įvykdymą natūra (CK 1.138 str. 4 p.) yra netinkamai parinktas pažeistų teisių gynimo būdas.

37Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2009 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2009). Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011).

38Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas neįvykdė šalių sudarytos sutarties – nepaskirstė ieškovui gyventojų sumokėtų įmokų (paskirstė jas trečiajam asmeniui), todėl ieškovas negavo 55 334,21 Lt pajamų už daugiabučių namų administravimą. Taigi ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 55 334,21 Lt turėjo būti kvalifikuotas ne kaip reikalavimas įpareigoti atsakovą įvykdyti prievolę natūra, bet atlyginti dėl sutarties neįvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Kartu tai reiškia, kad byloje turėjo būti įrodinėjamos (ir vertinamos) visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, o pastarajam suteikta galimybė pagal tai suformuluoti savo atsikirtimus. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, teismas ieškovo reikalavimą tenkino kaip reikalavimą priteisti prievolės įvykdymą natūra, t. y. netinkamai kvalifikavęs ginčo santykius.

39Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir/ar pagrįstumą, padarytas faktų vertinimo bei teisės aiškinimo (taikymo) klaidas dažniausiai ištaiso negrąžindamas bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išskyrus atvejus, jei neatskleista bylos esmė, o remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad anksčiau paminėtą ieškovo reikalavimą išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi dėl tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimčių bei pobūdžio byla būtų nagrinėjama visa apimtimi daugeliu naujų aspektų. Tokia padėtis prieštarautų apeliacinės instancijos teismo paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl teismo sprendimo dalis dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 55 334,21 Lt panaikinama ir byla dėl šio reikalavimo perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

40Byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam bylą iš naujo.

41Bylą nagrinėjant iš naujo, trečiasis asmuo jo apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo turi teisę pareikšti pirmosios instancijos teismui.

42Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

43Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui UAB „Namų vadyba“ iš atsakovo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ priteista 55 334,21 Lt skolos, 6 004,77 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat valstybei iš atsakovo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ priteista 34 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, panaikinti ir šios bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

44Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Namų vadyba“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas... 5. 2012 m. spalio 1 d. buvo sudarytos daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu bylą dėl... 8. Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimas dėl pranešimo pripažinimo... 9. Teismas nurodė, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atsakovas AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ apeliaciniu skundu... 12. Trečiasis asmuo UAB „Viršuliškių būstas“ apeliaciniu skundu prašo... 13. Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovas prašo skundus atmesti, o... 14. Atsakovo apeliacinį skundą ieškovas ginčija šiais argumentais:... 15. 1. Ginčas byloje kilo ne dėl įmokų priėmimo, bet įmokų paskirstymo, t.... 16. 2. Pripažindamas, kad gyventojų surinktas įmokas nukreipė į trečiojo... 17. 3. Atsakovui buvo pateikta visa reikiama informacija, kas administravo ginčo... 18. 4. Ginčas su atsakovu kilo būtent dėl atsakovo valinio veiksmo skirstyti... 19. 5. Iš liudytojo A. M., gyvenančio viename iš ginčo daugiabučių namų,... 20. 6. Trečiasis asmuo vengė pasirašyti perdavimo-priėmimo aktus, ignoruodamas... 21. 7. Atsakovas nėra atleistas nuo įmokų, surinktų laikotarpiu nuo 2013 m.... 22. 8. Įmokų nukreipimas į trečiojo asmens sąskaitą yra akivaizdus... 23. Trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovas ginčija šiais argumentais:... 24. 1. Trečiasis asmuo konkrečiai nenurodo, kokiems įrodymams prieštarauja... 25. 2. Trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kad gyventojų sudarytos jungtinės... 26. 3. Perdavimo-priėmimo akto pasirašymas, kurio vengė pats trečiasis asmuo,... 27. 4. Ieškovui priteista suma yra netgi mažesnė, nei ieškovas turėjo teisę... 28. 5. Trečiasis asmuo neturėjo jokio teisinio pagrindo teikti gyventojams... 29. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 30. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 31. Dėl tos pačios priežasties, t. y. nesant teisinio poreikio, netenkinamas... 32. Atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, trečiojo asmens – tenkinamas iš... 33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 34. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje esminis ginčas kilo dėl atsakovo... 35. Byloje nustatyta, kad 2013 m. vasario 7 d. ieškovas UAB „Namų vadyba“... 36. Taigi pagal savo pobūdį atsakovo prisiimtos sutartinės prievolės yra... 37. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą, teisminio... 38. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas neįvykdė šalių... 39. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo... 40. Byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas... 41. Bylą nagrinėjant iš naujo, trečiasis asmuo jo apeliaciniame skunde... 42. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 43. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį, kuria... 44. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį...