Byla e2-42949-235/2017
Dėl žalos atlyginimo, priimdamas sprendimą už akių

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankroto administratorės V. V. ieškinį atsakovui J. K., dėl žalos atlyginimo, priimdamas sprendimą už akių.

2Teismas

Nustatė

3Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1 282,28 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

4Teigė, kad Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Smigliai“ vadovo pareigas ėjo J. K. nuo 2014-07-21 iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau, nors įmonė negalėjo įvykdyti savo prievolių kreditoriams, atsakovas bankroto bylos įmonei neinicijavo. Vilniaus apygardos teismas 2016-11-23 nutartyje nurodė, kad įmonė neteikia įmonės finansinės atskaitomybės rinkinių Juridinių asmenų registrui nuo 2011 metų, atsakovas jokių kitų duomenų nei teismui, nei bankroto administratoriui apie įmonės finansinę padėtį neteikė, Vilniaus apygardos teismas nutartyje pripažino įmonę nemokia. Nurodė, kad įmonės bankroto procedūros buvo vykdomos iš bankroto administratoriaus lėšų, todėl ieškovo administravimo išlaidas turi atlyginti bendrovės vadovas - atsakovas. Pažymėjo, kad atsakovui buvo žinoma įmonės UAB „Smigliai ” sunki finansinė padėtis, nes tokia įmonės padėtis puikiausiai turėjo būti žinoma įmonės vadovui, kuris atlieka šios įmonės valdymą, o kadangi jis turėjo apdairiai ir rūpestingai rūpintis įmonės valdymu, nepažeidžiant įmonės ir jos kreditorių interesų, bei imtis atitinkamų veiksmų, inicijuojant įmonei bankroto bylos iškėlimą. Be to atsakovas nevykdė ir kitų prievolių - nepateikė įmonės dokumentų, nebendradarbiavo su administratoriumi, vykdant įmonės bankroto procedūrą. Be to, atsakovas jokių veiksmų nesiėmė ypač ilgą laiką nuo 2015 metų gegužės mėnesio (kuomet įmonė nustojo mokėti socialinio draudimo įmokas biudžetui) iki 2016 metų pabaigos, kuomet teismas iškėlė UAB „Smigliai“ bankroto bylą. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-03-03 d. nutartimi buvo patvirtinta 1282,28 Eurų administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo sąmata, todėl ieškovas laikosi pozicijos, kad teismo nustatyta bendra administravimo išlaidų ir atlyginimo administratoriui sąmata, patvirtinta teismo nutartimi, yra pagrįstai laikytina ieškovo negautomis pajamomis, kurių ieškovas pagrįstai tikėjosi. Pažymėjo, kad. remiantis LR Vyriausybės nutarimu Nr. 415 (2016-04-27 d.) minimalus administratoriaus atlyginimas tokio dydžio (t. y. mažos) įmonės administravimui sudaro 1 140 Eur (3 MMA). Nuostolių dydį sudaro Vilniaus apygardos teismo 2017-03-03 d. nutartimi nustatyta administravimo išlaidų sąmata bei LR Vyriausybė nutarimu Nr. 415 nustatytas minimalus atlyginimo dydis, sumoje 1 282,28 Eur.

5Atsakovui Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

6Ieškinys tenkintinas.

7Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

8Remiantis byloje esančia medžiaga, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1688-866/2017 iškėlė bankroto bylą UAB „Smigliai ”. Įmonės bankroto administratoriumi ta pačia Vilniaus apygardos teismo nutartimi paskirta V. V., bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo numeris B-FA232. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Smigliai“ vadovo pareigas ėjo J. K. nuo 2014-07-21 d. iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau, nors įmonė negalėjo įvykdyti savo prievolių kreditoriams, atsakovas bankroto bylos įmonei neinicijavo. Vilniaus apygardos teismas 2016-11- 23 d. nutartyje nurodė, kad įmonė neteikia įmonės finansinės atskaitomybės rinkinių Juridinių asmenų registrui nuo 2011 metų, atsakovas jokių kitų duomenų nei teismui, nei bankroto administratoriui apie įmonės finansinę padėtį neteikė, Vilniaus apygardos teismas nutartyje pripažino įmonę nemokia. Įmonės bankroto procedūros buvo vykdomos iš bankroto administratoriaus lėšų, todėl ieškovo administravimo išlaidas turi atlyginti bendrovės vadovas - atsakovas. Atsakovas nevykdė ir kitų prievolių - nepateikė įmonės dokumentų, nebendradarbiavo su administratoriumi, vykdant įmonės bankroto procedūrą. Atsakovas jokių veiksmų nesiėmė ypač ilgą laiką nuo 2015 metų gegužės mėnesio (kuomet įmonė nustojo mokėti socialinio draudimo įmokas biudžetui) iki 2016 metų pabaigos, kuomet teismas iškėlė UAB „Smigliai“ bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismo 2017-03-03 d. nutartimi buvo patvirtinta 1282,28 Eurų administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo sąmata, ji pagrįstai laikytina ieškovo negautomis pajamomis, kurių ieškovas pagrįstai tikėjosi. Remiantis LR Vyriausybės nutarimu Nr. 415 (2016-04-27 d.) minimalus administratoriaus atlyginimas tokio dydžio (t.y. mažos) įmonės administravimui sudaro 1 140 Eur (3 MMA).

9Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus veiksmus; 2) dėl jų atsiradusią žalą; 3) priežastinį ryšį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės klausimai buvo ne kartą analizuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Taigi įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

10Kadangi bankroto įstatymu bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus ir šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio yra siekiama bankroto procedūromis, tai ginant įmonės interesus ginami ir kreditorių interesai. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos proporcingai patvirtintiems kreditorių reikalavimams tenkinti, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013).

11Įstatymų nuostatose įtvirtintos bendrovės vadovo pareigos veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai (ABĮ 19 str. 8 d.), juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.), taip pat CK 2.87 str. 7 d. nuostatos dėl bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą, sudaro pagrindą konstatuoti, kad vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), tai padarytos žalos (nuostolių) faktas, kaip toks, yra ne tik viena iš būtinųjų bendrovės vadovo civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) kvalifikuoti kaip neteisėtus. Juridinis asmuo savo teises įgyvendina ir pareigas vykdo per savo valdymo organus. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Smigliai“ vadovo pareigas ėjo J. K. nuo 2014-07-21 d. iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau, nors įmonė negalėjo įvykdyti savo prievolių kreditoriams, atsakovas bankroto bylos įmonei neinicijavo. Vilniaus apygardos teismas 2016-11- 23 d. nutartyje nurodė, kad įmonė neteikia įmonės finansinės atskaitomybės rinkinių Juridinių asmenų registrui nuo 2011 metų, atsakovas jokių kitų duomenų nei teismui, nei bankroto administratoriui apie įmonės finansinę padėtį neteikė, Vilniaus apygardos teismas nutartyje pripažino įmonę nemokia. Įmonės bankroto procedūros buvo vykdomos iš bankroto administratoriaus lėšų, todėl ieškovo administravimo išlaidas turi atlyginti bendrovės vadovas - atsakovas.

12Administravimo išlaidomis yra laikomos tokios išlaidos, be kurių įmonės administravimo veiksmų atlikimas yra neįmanomas (pvz., su darbo santykiais susijusios išmokos darbuotojams, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, pašto, ryšių, patalpų nuomos išlaidos ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-03-03 d. nutartimi buvo patvirtinta 1282,28 Eurų administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo sąmata. Darytina išvada, jog administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. Remiantis LR Vyriausybės nutarimu Nr. 415 (2016-04-27 d.) minimalus administratoriaus atlyginimas tokio dydžio (t.y. mažos) įmonės administravimui sudaro 1140 Eur (3 MMA). Nuostolių dydį sudaro Vilniaus apygardos teismo 2017-03-03 d. nutartimi nustatyta administravimo išlaidų sąmata bei LR Vyriausybė nutarimu Nr. 415 nustatytas minimalus atlyginimo dydis, sumoje 1 282,28 Eur. Be to, Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2017-03-03 d. patvirtintos administravimo išlaidos priteistinos kaip pagrįstais lūkesčiais tikėtos ir negautos pajamos, kurias ieškovui turi atlyginti atsakovas.

13Civilinio kodekso 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 282,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 1 dalis).

14Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 str. iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 29 Eur žyminio mokesčio.

15Valstybė patyrė 2,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p.). Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos valstybei iš atsakovo.

16Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

Nutarė

17ieškinį tenkinti.

18Priteisti iš atsakovo J. K., a. k. ( - ) ieškovės bankroto administratorės V. V., a. k. ( - ) naudai 1 282,28 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt du eurus 28 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 282,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. rugsėjo 29 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29 Eur (dvidešimt devynis eurus) žyminį mokestį.

19Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, žyminio mokesčio kvitas. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.

20Papildomai paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir, nepavykus kopijos įteikti paštu, skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

21Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys rašytinio proceso... 2. Teismas... 3. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo ieškovės... 4. Teigė, kad Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Smigliai“ vadovo... 5. Atsakovui Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka... 6. Ieškinys tenkintinas.... 7. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų... 8. Remiantis byloje esančia medžiaga, Vilniaus apygardos teismas 2016 m.... 9. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovui civilinę atsakomybę, būtina... 10. Kadangi bankroto įstatymu bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas –... 11. Įstatymų nuostatose įtvirtintos bendrovės vadovo pareigos veikti bendrovės... 12. Administravimo išlaidomis yra laikomos tokios išlaidos, be kurių įmonės... 13. Civilinio kodekso 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo... 14. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 str. iš atsakovės ieškovo naudai... 15. Valstybė patyrė 2,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 16. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi,... 17. ieškinį tenkinti.... 18. Priteisti iš atsakovo J. K., a. k. ( - ) ieškovės bankroto administratorės... 19. Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka,... 20. Papildomai paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame... 21. Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo...