Byla 2A-707-577/2017
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Š. (E. Š.) apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovams G. Š., G. Š. (G. Š.) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
        1. Ieškovas E. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti solidariai iš atsakovų G. Š. ir G. Š. 2 027,34 Eur (7 000 Lt) patirtos turtinės žalos bei 8 688,60 Eur (30 000 Lt) neturtinės žalos dėl melagingų, nepagrįstų ir neteisėtų atsakovų veiksmų, taip pat 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
        2. Ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, jog atsakovė G. Š. sužinojusi apie ieškovo ketinimus išsituokti, su sūnumi G. Š. jo atžvilgiu ėmė naudoti psichinę prievartą: šmeižė, įžeidinėjo, žemino, melagingai kaltino jį nebūtais nusikaltimais; ketino nunuodyti, vijo iš namų, 2012 m. gegužės mėnesį nepagrįstai kreipėsi į policiją, kaltindama ieškovą savavaldžiavimu bei dokumentų vagyste, nors pareigūnai nustatė, jog pati atsakovė vykdė savavaldžiavimą, 2013 m. kovo 1 d. ji buvo nubausta pagal ATPK 188 straipsnį už paveldėjimo dokumentų pasisavinimą. 2012 m. kovo 12 d. ir 2012 m. gegužės 17 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamaisiais įsakymais atsakovas G. Š. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes smurtavo prieš ieškovą. Kerštaudami dėl baudžiamojo įsakymo, atsakovai melagingai apkaltino ieškovą tariamu smurtu; ieškovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn net du kartus; jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris buvo pradėtas vykdyti, priverstine tvarka turėjo pradėti gydytis nuo alkoholizmo, nors niekada nepiktnaudžiavo alkoholiu, nusikaltimų niekuomet nepadarė. Vėliau buvo išteisintas. Šiose bylose patyrė 7 000 Lt (2 027,34 Eur) atstovavimo išlaidų, kurias laiko turtine žala. Dėl ilgo baudžiamojo persekiojimo patyrė dvasinius skausmus, neigiamus išgyvenimus, stresą, apie tai kalbėjo visi kaimo gyventojai, buvo pažemintas, jautė gėdos jausmą, todėl neturtinę žalą vertino 30 000 Lt (8 688,60 Eur). Pažymi, kad šiuo metu santuoka su atsakove nutraukta būtent dėl jos kaltės.
        3. Atsakovai G. Š. ir G. Š. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovų atstovė pažymėjo, kad ieškovo nurodytas išlaidas pripažinus proceso išlaidomis, jis turėtų teisę prašyti jas išieškoti iš nuteistojo, tačiau atsakovė G. Š. niekada nebuvo nuteistoji, o pagal teismų praktiką civilinėje byloje išieškoti proceso išlaidas iš atsakovo G. Š. negalima, nes baudžiamosios bylos jau pasibaigusios. Be to, buvo paties E. Š. kaltė tariamai turtinei žalai atsirasti. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat nepagrįstas, nes G. Š. niekada nebuvo nuteistoji, be to, ieškovo reikalavimas nekonkretus ir visiškai nemotyvuotas, neanalizuojamos civilinės atsakomybės sąlygos, konkreti žala bylose, kur ieškovas yra nukentėjusysis. Civilinėje byloje Nr. 2-25-419/2014 600 Eur neturtinė žala ieškovui jau priteista iš atsakovės G. Š..
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

44.

5Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškovo E. Š. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybei 179,56 Eur žyminio mokesčio.

64.1. Ieškovo reikalavimą dėl 8 695,65 Eur neturtinės žalos priteisimo solidariai iš atsakovų teismas vertino kaip nepagrįstą:

74.1.1. Teismas nustatė, kad baudžiamosiose bylose Nr.1-169-419/2012, Nr. 1-105-181/2013, kuriose G. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad ieškovui sukėlė fizinį skausmą, E. Š. civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš G. Š. nepareiškė. Šioje byloje ieškovas nekonkretizuoja, kaip jis pinigais įvertina patirtą skausmą ir dvasinius išgyvenimus būtent dėl atsakovo G. Š. veiksmų. Įrodymų, kad ieškovas nukentėjo šiose bylose ir dėl atsakovės G. Š. veiksmų, jog tarp atsakovų buvo bendras išankstinis susitarimas sukelti E. Š. fizinį skausmą ir jie bendrai padarė neturinę žalą ieškovui, nėra.

84.1.2. Taip pat teismas nustatė, kad baudžiamosiose bylose Nr.1-274-604/2012, 1-54-181/2014 yra atsakovų pareiškimai dėl patirto smurto artimoje aplinkoje nuo ieškovo E. Š. veiksmų, tačiau bylos nebuvo nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, jose buvo atliktas ikiteisminis tyrimas. Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartyje konstatuota, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ikiteisminis tyrimas E. Š. buvo pradėtas neteisėtai, teismo nuomone, faktas, kad ieškovas buvo išteisintas, nepatvirtina aplinkybių, jog atsakovai aiškiai piktnaudžiavimo savo teise kreiptis dėl gynybos, jog jų veiksmai buvo neteisėti ir būtent dėl jų bendrų neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė neturtinę žalą. Nesant teisinių pagrindų atsakovų veiksmus pripažinti neteisėtais, sprendė, jog nėra sąlygų atsakovų bendrai deliktinei civilinei atsakomybei kilti.

94.1.3. Pasisakydamas dėl ieškovo prašomos neturtinės žalos dėl atsakovės G. Š. veiksmų administracinėse bylose, kai pastaroji pasisavino jo dokumentus, taip pat išvarė jį iš namų ir kt., teismas įvertino aplinkybę, jog tarp šalių vyko skyrybų procesas ir kiekvienas iš jų siekė pripažinti kitą šalį kalta dėl santuokos nutraukimo. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartyje šiame ieškinyje paminėtos aplinkybės buvo įvertintos ir iš atsakovės ieškovui priteista 600 Eur neturtinė žala.

104.2. Vertindamas ieškovo reikalavimą dėl 2 027,34 Eur atstovavimo išlaidų baudžiamosiose bylose Nr.1-274-371/2012, 1-54-181/2014 priteisimo, teismas pažymėjo, kad asmens kaltumą privalo įrodinėti jį kaltinančios valstybinės institucijos. Šiose bylose ieškovui buvo paskirti gynėjai, tačiau jų paslaugų jis atsisakė, procese jį gynė savo iniciatyva pakviesta advokatė. Reikalavimą priteisti šiai advokatei sumokėtą sumą (7 000 Lt (2 027,34 Eur)), kaip turtinę žalą dėl bendrų atsakovų veiksmų, teismas atmetė, nes:

114.2.1. baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens išlaidų, turėtų savo iniciatyva kviesto ir procese dalyvavusio advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, baudžiamojo proceso įstatymas nelaiko proceso išlaidomis ir nereglamentuoja jų atlyginimo netgi tais atvejais, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltinamasis yra pripažįstamas nekaltu ir išteisinamas (BPK 103 straipsnis);

124.2.2. nagrinėjamose bylose nebuvo inicijuotas privataus kaltinimo procesas, pagal kurį galimos situacijos, kai teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas (BPK 105 straipsnio 6 dalis);

134.2.3. procesas šiose baudžiamosiose bylose pasibaigė 2013 m. lapkričio 26 d., 2014 m. lapkričio 18 d., o bylose dokumentų, patvirtinančių atstovavimo išlaidas nėra, advokatės A. V. pinigų priėmimo kvitai išrašyti 2013 m. lapkričio mėnesį (be datos) ir 2015 m. vasario 6 d., t.y. pasibaigus procesui.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

145.

15Ieškovas E. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, - priteisti solidariai iš atsakovų G. Š. ir G. Š. 2 027,34 Eur patirtos turtinės žalos bei 8 688,60 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl melagingų, nepagrįstų ir neteisėtų atsakovų veiksmų bei jų kaltės, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

165.1. Teismas nesivadovavo CPK 3 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio nuostatomis. Civilinėje byloje esantys įrodymai, keturių baudžiamųjų bylų medžiaga patvirtina atsakovų bendrai vykdytus ieškovo atžvilgiu ne tik ilgalaikius melagingus kaltinimus bet ir kaltus veiksmus, kuriuos sudaro: ilgametis psichinis smurtas, fizinis smurtas, siekiai pareigūnų pagalba padaryti ieškovą ribotai veiksniu (neveiksniu) asmeniu, melagingi pranešimai policijai dėl neva ieškovo padarytų nusikalstamų veikų, kurie pasibaigė nepagrįstais ilgamečiais teisminiais baudžiamaisiais procesais.

175.2. Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams - baudžiamosios bylos Nr. 1-274-604/2012 medžiaga patvirtina, kad G. Š. pareiškimo nerašė; melagingą pareiškimą apie tariamai įvykdytą smurtą, parašė G. Š. nurodžiusi, kad ieškovas sumušė sūnų. Be to, teismas apskritai nepasisakė apie nustatytus baudžiamojoje byloje Nr. 1-274-604/2012 faktus, kurie turi prejudicinę galią.

185.3. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovo išteisinimo faktas nepatvirtina, jog atsakovai aiškiai piktnaudžiavo savo teise ir jų veiksmai buvo neteisėti. Pažymi, kad LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas pareigūnams nesuteikia pasirinkimo patiems nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo; net tuo atveju, kai pranešėjo pranešimas apie smurtą kelia pagrįstų įtarimų dėl tokio pranešimo atitikimo tikrovei, policijos pareigūnai įpareigoti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nei viena atsakovų inkriminuojama nusikalstama veika nepasitvirtino.

195.4. Nesutinka su sprendimo teiginiu, kad ieškovo išdėstytos aplinkybės jau įvertintos santuokos nutraukimo byloje. Pasak apelianto, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 17 d. nutartyje, priteisdamas neturtinę žalą iš G. Š. vadovavosi CK 3.70 straipsniu 2 dalimi, o šioje byloje ieškinio pagrindas ir dalykas iš esmės kildinami iš baudžiamųjų bylų, todėl ji nagrinėjama remiantis CK Šeštoje knygoje išdėstytomis teisės normomis.

205.5. Teismas spręsdamas reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo, turėjo vadovautis BPK 103 str. 6 punktu ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pripažinti proceso išlaidomis. Argumentus, susijusius su tuo, kad šiuo atveju buvo inicijuotas ne privataus kaltinimo procesas, laiko neteisingus, nes baudžiamosiose bylose ikiteisminiai tyrimai pradėti atsakovų pareiškimų pagrindu. Pastebi, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-181/2014 pranešime nėra minimas Apsaugos nuo smurto įstatymas; prokuroras pavedė policijos pareigūnams ne pradėti, o atlikti ikiteisminį tyrimą, t.y. tyrimas jau pradėtas ir tai įvykdyta pagal asmens pranešimą.

215.6. Teismas, spręsdamas prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo turėjo išlaidas pripažinti proceso išlaidomis, pagal analogiją taikyti BPK 104 straipsnio 2 dalį. Teismas ignoravo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nepaisė viešojo intereso, neatsižvelgė į tai, jog už suteiktą valstybinę garantuojamą teisinę pagalbą ir ieškovui paskirtų gynėjų advokatų pagalbą turėtų sumokėti valstybė, ir visiškai neteisingai ieškovo patirtų išlaidų (iš asmeninių lėšų) savo iniciatyva pakviestai gynėjai, nutarė nepripažinti patirta turtine žala ir jų nepriteisti.

226.

23Atsakovai G. Š. ir G. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. palikti nepakeistą, o ieškovo E. Š. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad:

246.1. Nėra pagrindo sutikti su apelianto samprotavimais, kad teismas spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo turėjo vadovautis teisės analogija, nes šiuo atveju yra konkretus įstatymas (LR BPK VIII skyrius, IX skyrius bei X skyrius).

256.2. Tokias išlaidas apeliantas turėtų teisę prašyti išieškoti iš nuteistojo. Atsakovė G. Š. jokiame teismo procese nebuvo pripažinta nuteistąja, o dėl išlaidų už gynėjo pagalbą atlyginimo iš G. Š., vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, teismas turėjo teisę nuspręsti išieškoti priimdamas nuosprendžius baudžiamosiose bylose, o ne civilinės bylos procese.

266.3. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad baudžiamosiose bylose procesas pasibaigė 2013 m. lapkričio 26 d., 2014 m. lapkričio 18d., o advokatės A. V. pinigų priėmimo kvitai išrašyti pasibaigus procesui. Kyla abejonių, ar ieškovas iš tikrųjų sumokėjo pinigų sumas savo pasamdytai atstovei, ar jos sumokėtos būtent už suteiktas paslaugas baudžiamojoje byloje Nr. 1-274-604/2012 ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-181/2014.

276.4. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų dėl neturtinės žalos; be to, nepatyrė jokios turtinės žalos; baudžiamosiose bylose nebuvo pripažintas civiliniu ieškovu. Ieškinyje ir apeliaciniame skunde nėra analizuojamos civilinės atsakomybės sąlygos; reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nekonkretus, jame nenurodyta, kiek ir su kokia baudžiamąja byla siejamas neturtinės žalos atlyginimas iš kiekvieno atsakovo.

286.5. Vadovaujantis CK 6.282 straipsniu, turi būti atsižvelgta ir į paties nukentėjusio asmens kaltę, padariusio žalą asmens turtinę padėtį, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atmestas.

29IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

307.

31Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

328.

33Byloje nustatyta, kad:

348.1. Atsakovas G. Š. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-169-419/2012 pripažintas kaltu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2012 m. balandžio 14 d. apie 10.00 val. ( - ), buitinio konflikto metu tyčia sudavė žarstekliu E. Š. du smūgius į kojas ir du smūgius į petį, sukeldamas fizinį skausmą.

358.2. Baudžiamoje byloje Nr.1-105-181/2013 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2012 m. spalio 14 d. apie 20.00 val. sūnus G. Š. sudavė vieną kartą plastmasiniu žibintuvėliu E. Š. į galvą, nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą. 2013 m. kovo 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, G. Š. pripažintas kaltu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.

368.3. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-274-604/2012 buvo pradėtas dėl smurto artimoje aplinkoje, t.y. dėl to, kad 2012 m. birželio 16 d. 22.00 val. E. Š. konflikto metu įdrėskė ranką savo sūnui G. Š.. 2012 m. gruodžio 21 d. teismo nuosprendžiu E. Š. išteisintas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalies požymių. Šis teismo nuosprendis 2013 m. kovo 18 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu panaikintas, E. Š. pripažintas kaltu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį, jam paskirtas laisvės apribojimas keturiems mėnesiams, įpareigojant per du mėnesius kreiptis pas narkologą ir pradėti gydytis nuo alkoholizmo; nuosprendis pradėtas vykdyti 2013 m. kovo 28 d., tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. apkaltinamasis nuosprendis panaikintas ir paliktas galioti 2012 m. gruodžio 21 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis.

378.4. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-181/2014 Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nuosprendžiu E. Š. taip pat išteisintas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. vasario 16 d. G. Š. sumušimo), pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. rugpjūčio 11 d. smurto G. Š. atžvilgiu panaudojimo), pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. rugpjūčio 11 d. G. Š. atžvilgiu smurto panaudojimo), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi nuosprendis paliktas nepakeistas.

388.5. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartimi šis teismo sprendimas pakeistas iš dalies, pripažinta, kad dėl santuokos iširimo kalta G. Š., iš jos E. Š. priteista 600 Eur neturtinės žalos.

399.

40Ieškovas E. Š. kreipėsi į teismą, reikalaudamas priteisti solidariai iš atsakovų 2 027,34 Eur patirtą turtinę žalą (išlaidas, patirtas baudžiamosiose bylose Nr. 1-274-604/2012 ir 1-54-181/2014) bei 8 695,65 Eur neturtinę žalą (dėl atsakovų melagingų įskundimų, neteisėto ieškovo nuteisimo, žeminimo). Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia iš esmės šiais argumentais: 1) teismas nepagrįstai išteisinimo fakto nelaikė atsakovų piktnaudžiavimu savo teise ir jų veiksmų dėl melagingų pranešimų nepripažino neteisėtais; 2) teismas nepagrįstai laikė, kad ieškinyje išdėstytos aplinkybės jau įvertintos santuokos nutraukimo byloje, nes šiuo atveju reikalavimas kildinamas kitu pagrindu (iš baudžiamųjų bylų); 3) teismas nepagrįstai baudžiamosiose bylose patirtų išlaidų nepripažino proceso išlaidomis ir pagal analogiją netaikė BPK 104 straipsnio 2 dalies nuostatų.

4110.

42Kadangi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik apeliacinio skundo argumentų.

43Dėl neturtinės žalos

4411.

45Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį - neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Šioje normoje detalizuojama, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

4612.

47Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, sužalojus sveikatą, atėmus gyvybę ar padarius nusikaltimą, patirta ir įrodyta neturtinė žala atlyginama visas atvejais, o kitų asmens neturtinių teisių pažeidimo atvejais ji atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad vien atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).

4813.

49Pagal kasacinio teismo praktiką vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis dėl teisminės gynybos gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, pažymėtina, kad esminę reikšmę turi ne baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų išteisinimo faktas, o nukentėjusiojo kreipimosi dėl teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo; tai teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Šiuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi dėl baudžiamojo persekiojimo, kai atsakovo teisinis statusas ir kitos aplinkybės rodytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

5014. Nagrinėjamoje byloje apeliantas įrodinėjo, kad jis neturtinę žalą patyrė tiek dėl padarytų nusikaltimų, tiek dėl nepagrįstų baudžiamųjų procesų inicijavimo, tiek dėl kitų atsakovų veiksmų: jo atžvilgiu naudotos psichinės prievartos, t.y. šmeižimo, įžeidinėjimo, žeminimo, ketinimo nunuodyti, savavaldžiavimo pasisavinant paveldėjimo dokumentus ir kt.

5115.

52Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovui E. Š., nepareiškusiam civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, išliko teisė pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl atsakovo G. Š. veikų, nustatytų teismo baudžiamaisiais įsakymais, tačiau atsižvelgęs į tai, jog ieškovas prašė priteisti žalą iš abiejų atsakovų, nekonkretizuodamas G. Š. veiksmais padarytos žalos dydžio, ieškovo reikalavimą ir dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos priteisimo atmetė.

5316.

54Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad turi būti įvertinta kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, visuma ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą, kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013; kt.).

5517.

56Iš ieškinio bei patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas atsakovo G. Š. veiksmus, dėl kurių jis nuteistas, taip pat laikė neteisėtais veiksmais, dėl kurių jis patyrė bendrą reikalavime nurodyto dydžio neturtinę žalą. Taigi, nepaisant to, kad ieškovas nedetalizavo žalos dydžio pagal kiekvieną ieškinyje paminėtą epizodą, pirmosios instancijos teismas, nustatęs pagrindą reikalauti atlyginti atsakovo G. Š. nusikaltimais padarytą neturtinę žalą, bei atsižvelgdamas į ieškovo nurodytus argumentus, bylos medžiagą ir įstatyme įtvirtintus kriterijus, turėjo įvertinti reikalavimo pagrįstumą bei priteistinos neturtinės žalos dydį, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegija, įvertinusi nevienkartinį atsakovo G. Š. neteisėtų veiksmų pobūdį (atsakovo atžvilgiu už smurtą prieš ieškovą priimti du baudžiamieji įsakymai – 2012 m. gegužės 17 d. bei 2013 m. kovo 12 d.) susiklosčiusios faktinės situacijos kontekste, aplinkybę, tai, kad atsakovas yra ieškovo sūnus, ieškovo nurodytus argumentus apie patirtus emocinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, daro išvadą, kad yra pagrindas iš atsakovo G. Š. dėl nusikaltimų ieškovo atžvilgiu ieškovui E. Š. priteisti 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CPK 6.246-6.249 straipsniai). Dėl šios priežasties ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria visiškai atmestas ieškovo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, naikintina, ir klausimas išspręstinas iš esmės, ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, iš atsakovo G. Š. ieškovui E. Š. priteistina 400 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl atsakovo įvykdytų nusikaltimų, taip pat 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

5718.

58Nesant duomenų, kad ieškovo nurodytose baudžiamosiose bylose buvo nuteista ir atsakovė G. Š., nėra pagrindo nusikaltimais padarytą neturtinę žalą priteisti solidariai ir iš šios atsakovės.

5919.

60Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams dėl neturtinės žalos priteisimo dėl nepagrįstų baudžiamųjų procesų inicijavimo ieškovo atžvilgiu. Faktas, kad ieškovas baudžiamosiose bylose Nr. 1-274-604/2012 ir Nr. 1-54-181/2014 buvo išteisintas, pats savaime nereiškia, jog kreipdamiesi į teisėsaugos institucijas atsakovai atliko teisei prieštaraujančius veiksmus. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo išaiškinimą, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo, būtina nustatyti, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo.

6120.

62Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamo teismo sprendimo išvada, kad nėra pagrindo atsakovų veiksmus pripažinti neteisėtais, akcentuoja atsakovų iniciatyvos dėl baudžiamųjų procesų pradėjimo reikšmę bei pareigūnų pareigą visais atvejais pradėti ikiteisminį tyrimą gavus pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje. Teigia, kad tik teismas gali nustatyti ir nuspręsti, ar buvo įvykdytas smurtas artimoje aplinkoje, ar asmuo melagingai pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma pažymi, kad šie apelianto argumentai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teiginio, kad baudžiamosios bylos, kuriose ieškovas buvo išteisintas, nebuvo nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka ir kad jose buvo atliktas ikiteisminis tyrimas. Apelianto teiginiai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-274-604/2012 pareiškimo apie smurtą nukentėjusysis G. Š. nerašė, tokį pareiškimą parašė G. Š., nėra reikšmingi. Lietuvos Aukščiausias Teismas šioje byloje priimtoje 2013 m. lapkričio 26 d. nutartyje išaiškino, jog pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, smurtą patyręs asmuo skundo neteikia. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas atsakovų veiksmus kreipiantis gynybos pripažinti piktnaudžiavimu teise, pagrįstai įvertino ir tai, kad prokuroras nenustatė akivaizdaus duomenų neteisingumo, ikiteisminio tyrimo nenutraukė, bylas perdavė nagrinėti teismui. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-274-604/2012 Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 18 d. buvo priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, kas leidžia daryti išvadą, kad akivaizdaus kreipimosi nepagrįstumo nenustatyta; procesinius sprendimus byloje lėmė surinktų įrodymų vertinimas. Be to, pažymėtina, kad šalys neneigia ilgą laiką trukusios konfliktinės situacijos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 26 d. nutartyje Nr. 2K-457/2013, kuria buvo panaikintas apkaltinamasis nuosprendis ieškovo atžvilgiu, pažymėjo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, ir nors teismui nukentėjusiojo bei liudytojų G. Š., J. Š. parodymai kėlė pagrįstų abejonių, tačiau nesant objektyvių galimybių jas pašalinti, nurodė, jog abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Ieškovas apeliaciniame skunde teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnį, nes nepasisakė dėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-274-604/2012 nustatytų faktų, kurie turi prejudicinę galią, konkrečių kasacinio teismo nustatytų faktų, ir, jo manymu, turi įtaką skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nedetalizavo. Iš baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-181/2014 pirmosios instancijos teismo bei apeliacinės instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų taip pat matyti, jog apeliantas buvo išteisintas nepakakus duomenų jį nuteisti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 2 dalį; ir nurodyta, kad byloje aptartos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai. Taigi, nebuvo nustatyta, jog atsakovų parodymai dėl smurto buvo akivaizdžiai melagingi, kad joks įvykis apskritai nebuvo įvykęs, o apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovo išteisinimo faktas nepatvirtina aiškaus atsakovų piktnaudžiavimo savo teise kreiptis gynybos.

6321.

64Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamo teismo sprendimo teiginiu, kad ieškinyje išdėstytos aplinkybės jau įvertintos santuokos nutraukimo byloje, pažymi, kad ši byla turi būti nagrinėjama vadovaujantis CK Šeštojoje knygoje nurodytomis teisės normomis, o Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 17 d. nutartyje, kuria nuspręsta priteisti neturtinę žalą iš G. Š., vadovavosi CK 3.70 straipsnio 2 dalimi.

6522.

66Sutiktina, kad ieškovo šioje civilinėje byloje nurodytos aplinkybės santuokos nutraukimo byloje įvertintos kitu aspektu bei vadovaujantis CK trečiosios knygos, reglamentuojančios šeimos teisinius santykius, normomis. Tačiau, teisėjų kolegija, visų pirma atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas į priteistos neturtinės žalos aplinkybes atsižvelgė pasisakydamas dėl ieškovo argumentų, susijusių su G. Š. veiksmais administracinėse bylose, ieškovo išvarymu iš namų, maisto sugadinimu ir kt., t.y. su tomis aplinkybėmis, kurios nesiejamos su pradėtomis baudžiamosiomis bylomis ieškovo atžvilgiu. Kita vertus, kaip minėta, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala priteisiama tik įstatymo numatytu atveju, o ieškovas neturtinės žalos priteisimo pagrindo (dėl šių aplinkybių), nenurodė. Taigi, apelianto argumentai nesudaro pagrindo skundžiamo teismo sprendimo teiginių dėl kitu teismo sprendimu priteistos neturtinės žalos, pripažinti nepagrįstais ar neteisėtais.

67Dėl turtinės žalos

6823.

69Kaip minėta, ieškovas prašė priteisti 2 027,34 Eur turtinę žalą, t.y. atstovavimo išlaidas, patirtas baudžiamosiose bylose Nr. 1-274-371/2012 bei Nr. 1-54-181/2014, kurios pradėtos atsakovų pareiškimų pagrindu ir kuriose ieškovas buvo išteisintas.

7024. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2013 yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų baudžiamojo proceso metu, atlyginimo klausimą, turi būti vadovaujamasi BPK normomis. Proceso išlaidų atlyginimo klausimas gali būti išsprendžiamas tiek priimant teismo nuosprendį, tiek ir jį vykdant, taip pat nenustatyta draudimo prašyti šias išlaidas atlyginti, kai teismo nuosprendis apskundžiamas ir bylos nagrinėjimas tęsiasi instancine tvarka, t. y. prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo gali būti pateikiamas ir nagrinėjamas viso baudžiamojo proceso metu, tačiau ne jam pasibaigus.

7125.

72Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas neturėjo galimybių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą prašyti spręsti baudžiamojoje byloje. Dėl šios priežasties ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl jo baudžiamuosiuose procesuose patirtų išlaidų advokato pagalbai pripažinimo proceso išlaidomis, BPK 104 straipsnio 2 dalies taikymo ir kt., neturi įtakos sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas priteisti šias išlaidas iš atsakovų, pagrįstumui bei teisėtumui.

7326.

74Be to, nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų (akivaizdaus kreipimosi nepagrįstumo), nėra pagrindo patirtas išlaidas baudžiamosiose bylose ieškovui iš atsakovų priteisti ir kaip žalos atlyginimą CPK 6.246-6.249 straipsnių pagrindu.

7527.

76Kiti skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

77Dėl bylinėjimosi išlaidų

7828.

79CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Įvertinus tai, kad ieškovo ieškinys iš dalies patenkintas, iš atsakovo G. Š., proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina ieškovo sumokėta 12 Eur žyminio mokesčio dalis bei 16,20 Eur atstovavimo išlaidų.

8029.

81Pateikdamas apeliacinį skundą, ieškovas sumokėjo 321,69 Eur žyminio mokesčio bei pateikė įrodymus, jog už apeliacinio skundo surašymą patyrė 550 Eur išlaidų advokato pagalbai. Atsižvelgiant į patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, iš atsakovo G. Š. apeliantui taip pat priteistina 12 Eur žyminio mokesčio bei 20,52 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

8228. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamasis dalies, o skundžiama sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo G. Š. naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškovo reikalavimas tenkinamas iš dalies, iš atsakovo G. Š. ieškovui E. Š. priteistina 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo; kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista. Taip pat perskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

83Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Nutarė

84Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą pakeisti:

85Panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo G. Š. neturtinę žalą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo E. Š. ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo G. Š. (G. Š., a.k. ( - ) ieškovui E. Š. (E. Š., a. k. ( - ) 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2014 m. balandžio 28 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 28,20 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

86Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

87Priteisti iš atsakovo G. Š. ieškovui E. Š. 32,52 Eur (trisdešimt du eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
      4. 4.... 5. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu... 6. 4.1. Ieškovo reikalavimą dėl 8 695,65 Eur neturtinės žalos priteisimo... 7. 4.1.1. Teismas nustatė, kad baudžiamosiose bylose Nr.1-169-419/2012, Nr.... 8. 4.1.2. Taip pat teismas nustatė, kad baudžiamosiose bylose Nr.1-274-604/2012,... 9. 4.1.3. Pasisakydamas dėl ieškovo prašomos neturtinės žalos dėl atsakovės... 10. 4.2. Vertindamas ieškovo reikalavimą dėl 2 027,34 Eur atstovavimo išlaidų... 11. 4.2.1. baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens išlaidų, turėtų savo... 12. 4.2.2. nagrinėjamose bylose nebuvo inicijuotas privataus kaltinimo procesas,... 13. 4.2.3. procesas šiose baudžiamosiose bylose pasibaigė 2013 m. lapkričio 26... 14. 5.... 15. Ieškovas E. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono... 16. 5.1. Teismas nesivadovavo CPK 3 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio nuostatomis.... 17. 5.2. Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis prieštarauja byloje esantiems... 18. 5.3. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovo išteisinimo faktas... 19. 5.4. Nesutinka su sprendimo teiginiu, kad ieškovo išdėstytos aplinkybės jau... 20. 5.5. Teismas spręsdamas reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo, turėjo... 21. 5.6. Teismas, spręsdamas prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo turėjo... 22. 6.... 23. Atsakovai G. Š. ir G. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 24. 6.1. Nėra pagrindo sutikti su apelianto samprotavimais, kad teismas... 25. 6.2. Tokias išlaidas apeliantas turėtų teisę prašyti išieškoti iš... 26. 6.3. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad baudžiamosiose bylose... 27. 6.4. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų dėl neturtinės žalos; be to,... 28. 6.5. Vadovaujantis CK 6.282 straipsniu, turi būti atsižvelgta ir į paties... 29. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 30. 7.... 31. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 32. 8.... 33. Byloje nustatyta, kad:... 34. 8.1. Atsakovas G. Š. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės... 35. 8.2. Baudžiamoje byloje Nr.1-105-181/2013 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl... 36. 8.3. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-274-604/2012 buvo... 37. 8.4. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-181/2014 Šalčininkų rajono apylinkės... 38. 8.5. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d.... 39. 9.... 40. Ieškovas E. Š. kreipėsi į teismą, reikalaudamas priteisti solidariai iš... 41. 10.... 42. Kadangi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, apeliacinės... 43. Dėl neturtinės žalos ... 44. 11.... 45. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 46. 12.... 47. Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, sužalojus sveikatą,... 48. 13.... 49. Pagal kasacinio teismo praktiką vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta... 50. 14. Nagrinėjamoje byloje apeliantas įrodinėjo, kad jis neturtinę žalą... 51. 15.... 52. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovui E. Š., nepareiškusiam... 53. 16.... 54. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydį nustato... 55. 17.... 56. Iš ieškinio bei patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas atsakovo... 57. 18.... 58. Nesant duomenų, kad ieškovo nurodytose baudžiamosiose bylose buvo nuteista... 59. 19.... 60. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliacinio... 61. 20.... 62. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamo teismo sprendimo išvada, kad nėra... 63. 21.... 64. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamo teismo sprendimo teiginiu, kad... 65. 22.... 66. Sutiktina, kad ieškovo šioje civilinėje byloje nurodytos aplinkybės... 67. Dėl turtinės žalos ... 68. 23.... 69. Kaip minėta, ieškovas prašė priteisti 2 027,34 Eur turtinę žalą, t.y.... 70. 24. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartyje civilinėje... 71. 25.... 72. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas neturėjo galimybių... 73. 26.... 74. Be to, nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų (akivaizdaus kreipimosi... 75. 27.... 76. Kiti skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų... 77. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 78. 28.... 79. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar... 80. 29.... 81. Pateikdamas apeliacinį skundą, ieškovas sumokėjo 321,69 Eur žyminio... 82. 28. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovo apeliacinis skundas... 83. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 84. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą... 85. Panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d.... 86. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 87. Priteisti iš atsakovo G. Š. ieškovui E. Š. 32,52 Eur (trisdešimt du eurus...