Byla 3K-3-90/2013
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Juozo Šerkšno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Alytaus rajono savivaldybės administracijos ir ieškovų B. Z., M. Z., N. Z., D. Z. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal B. Z., M. Z., N. Z., D. Z. ieškinį atsakovams Alytaus rajono savivaldybės administracijai, Alytaus rajono savivaldybės įmonei „Simno komunalininkas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami klausimai dėl atsakingų už žalą asmenų, savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygų, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

6Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami iš atsakovų solidariai priteisti 41 940 Lt turtinei žalai atlyginti, po 10 000 Lt N. Z., M. Z., D. Z. neturtinei žalai atlyginti, 30 000 Lt B. Z. neturtinei žalai atlyginti, įpareigoti atsakovus įvykdyti prievolę natūra, t. y. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suremontuoti nuotekų trasos atkarpą Alytaus rajono Miklusėnų gyvenvietėje ties Pergalės g. – Margirio g. – Šermukšnių g. sankryža iki siurblinės taip, kad Miklusėnuose prie namo (duomenys neskelbtini) vandens ir nuotekų (fekalinės kanalizacijos, lietaus, melioracijos) tinklai ir juos aptarnaujantys įrenginiai tinkamai funkcionuotų ir būtų pašalintas ieškovams priklausančio gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo užtvindymo nuotekomis ir vandeniu nuo kelio pusės pavojus, pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ir panaikinti Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2010 m. rugpjūčio 18 d. apskaitos aktą Nr. 14, kuriuo Miklusėnų gyvenvietės tinklai (vandentiekio, fekalinės ir lietaus kanalizacijos tinklai su siurbline) priskirti prie statinių, kurie neturi savininkų ar kurių savininkai nežinomi.

7Ieškovai, būdami gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, nurodė, kad už vandentiekio, nuotekų (fekalinės kanalizacijos bei paviršinio vandens) kanalizacijos tinklus Miklusėnuose yra atsakinga Alytaus rajono savivaldybė, kaip viešąjį paviršinių nuotekų tvarkymą planuojanti ir organizuojanti institucija, bei jai priklausanti įmonė „Simno komunalininkas“, privalanti teikti tinkamas paslaugas ir atsakyti už jų eksploatuojamus tinklus, prižiūrėti jos valdomą ir naudojamą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, užtikrindama saugų geriamojo vandens tiekimą, nuotekų šalinimą ir infrastruktūros plėtrą, remontuoti bei tvarkyti ją taip, kad visi tam skirti įrenginiai būtų funkcionalūs, tvarkingi ir nekeltų pavojaus bei nedarytų žalos gyventojų turtui ir sveikatai.

8Dėl netvarkingų, tinkamai neprižiūrimų, neremontuojamų tinklų nuotekos (vanduo, fekalijos) nuolat semia ieškovams priklausantį žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, gadinamas ieškovams priklausantis turtas, yra patiriama turtinė žala. Ieškovai ne kartą žodžiu ir raštu kreipėsi į atsakovus dėl netinkamo tinklų tvarkymo, neteisėtu neveikimu ieškovams daromos žalos (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Atsakovams nesiėmus jokių veiksmų, ieškovai 2010 m. liepos 1 d. atjungė savo gyvenamojo namo nuotekų trasą nuo nuotekų tinklų, pasistatė vietinę nuotekų valymo įrangą, nusipirko tris elektrinius vandens siurblius ir žarnas vandeniui pumpuoti. Ieškovų turtas (išskyrus gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu jungiantį tunelį ir tvenkinį) buvo apdraustas, tačiau visa padaryta žala nebuvo atlyginta. Bendra ieškovams padaryta turtinė žala yra 41 940 Lt, kurią sudaro 22 713,69 Lt žala, padaryta tvenkiniui (neįskaitant augmenijos ir gyvūnijos sunaikinimo) ir tuneliui, 13 926 Lt už priverstinį vietinį nuotekų tinklų įvedimą ir darbų atlikimą, atjungiant gyvenamojo namo nuotekų trasą nuo nuotekų tinklų, 1 100 Lt draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumas, 2 000 Lt už vandens siurblius ir žarnas vandeniui pumpuoti, 2 200 Lt už perdegusį išmontuotą stacionarų fekalinį siurblį.

9Taip pat ieškovai nurodė, kad dėl atsakovų ilgalaikio neteisėto neveikimo kilę neigiami padariniai jiems sukėlė ir tebesukelia ypač didelius dvasinius išgyvenimus, įvairius nepatogumus, neigiamai paveikė jų sveikatą, todėl atsakovai, kaip atsakingi asmenys, privalo ieškovams atlyginti ir neturtinę žalą (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

11Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino: priteisė ieškovams solidariai iš atsakovų 37 816 Lt turtinei žalai atlyginti, ieškovei B. Z. 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškovams N. Z., M. Z., D. Z. po 7000 Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti, įpareigojo iki 2012 m. sausio 1 d. atsakovą Alytaus rajono savivaldybės administraciją paviršinių (lietaus) nuotekų trasą, o atsakovą Alytaus rajono savivaldybės įmonę „Simno komunalininkas“ buitinių (fekalinę) nuotekų trasą Pergalės g. –Margirio g. – Šermukšnių g. sankryžoje, Miklusėnų gyvenvietėje, Alytaus rajone, sutvarkyti taip, kad abi šios trasos tinkamai funkcionuotų ir būtų pašalintas (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo užtvindymo pavojus, atmetė ieškovų reikalavimą pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2010 m. rugpjūčio 18 d. apskaitos aktą Nr. 14, kuriuo Miklusėnų gyvenvietės tinklai (vandentiekio, fekalinės ir lietaus kanalizacijos tinklai su siurbline) priskirti prie statinių, kurie neturi savininkų ar kurių savininkai nežinomi.

12Teismas nustatė, kad didesnių liūčių metu lietaus vanduo, nespėdamas nutekėti per gatvėse esančius rinktuvus, tvenkėsi sankryžoje ties Miklusėnų gyvenvietės Margirio - Šermukšnių – Pergalės gatvių sankirta, dėl susidariusio didelio spaudimo veržėsi per lietaus surinkimo šulinius. Dėl vandens ištvinimo buvo užlieta ne tik Margirio gatvė, bet ir šalia esanti įmonei „Simno komunalininkas“ priklausanti siurblinė, kurios paskirtis – perpumpuoti miestelio fekalinės kanalizacijos turinį į UAB „Enermega“ tinklus (toliau pastarieji prijungti prie AB „Dzūkijos vandenys“ tinklų). Taigi liūčių metu atsakovo eksploatuojami kanalizacijos perpumpavimo stoties siurbliai dėl užtvindymo paviršiniais vandenimis išsijungia (taip paaiškino atsakovo atstovas, SĮ „Simno komunalininkas“ vadovas J. K.) ir dėl to nebeatlieka fekalinių nuotekų perdavimo į UAB „Enermega“ tinklus funkcijos, o ieškovų prie jų gyvenamojo namo įrengtas fekalinis siurblys, skirtas iš ieškovų gyvenamojo namo pumpuoti nuotekas į gyvenvietės tinklus, negali išlaikyti susidariusio atgalinio spaudimo tinkluose, todėl jo atgalinis vožtuvas nebeatlieka savo funkcijos stabdyti atitekančias atgal nuotekas ir jos vamzdynais plūsta į ieškovų gyvenamąjį namą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovų turtas apsemiamas dėl netinkamai veikiančių, nesutvarkytų dviejų sistemų – paviršinio vandens ir buitinių nuotekų tinklų.

13Byloje nustatyta, kad paviršinio vandens (lietaus) nuotekų sistema Miklusėnų gyvenvietėje buvo įrengta prieš maždaug 40 metų ir iki šiol niekam eksploatuoti neperduota. Alytaus rajono savivaldybės taryba 2001 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 90 „Dėl Miklusėnų gyvenvietės vandentvarkos ūkio objektų“ pavedė Alytaus rajono savivaldybės biudžetinei įstaigai „Simno komunalininkas“ (dabar Alytaus rajono savivaldybės įmonė „Simno komunalininkas) eksploatuoti Miklusėnų gyvenvietės vandentiekio tinklus, spaudiminę kanalizacijos liniją, fekalinės kanalizacijos tinklus, tačiau lietaus nuotekų tinklai, esantys Alytaus r. sav., Miklusėnuose, Pergalės g., Margirio g. 1 ir Šermukšnių g., dėl kurių netinkamo veikimo buvo ieškovams padaryta žala, nebuvo perduoti eksploatuoti. Dėl to nurodyta, kad atsakovas Alytaus rajono savivaldybės administracija nevykdė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnyje nurodytų funkcijų, t. y. nepavedė su paviršinių nuotekų surinkimu ir šalinimu susijusių funkcijų atitinkamiems subjektams. Teismas, motyvuodamas tuo, kad teisės aktai neišskiria paviršinių nuotekų sąvokos nuo bendros nuotekų sąvokos, konstatavo, kad atsakovas netinkamai įgyvendino jam Vietos savivaldos įstatymu priskirtas funkcijas, susijusias su paviršinių nuotekų šalinimu, ir dėl to jam kyla pareiga atlyginti ieškovų patirtą žalą (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

14Nustatyta, kad tarp ieškovams atsiradusios žalos ir liūčių metu automatiškai išsijungiančių kanalizacijos perpumpavimo stoties siurblių, priklausančių atsakovui Alytaus rajono savivaldybės įmonei „Simno komunalininkas“, yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes tik šis atsakovas yra atsakingas už jam pavestas šio įrenginio eksploatacijos funkcijas. Atmestas atsakovų argumentas, kad ieškovų namas pastatytas nesilaikant statybos reglamentų ir tai lėmė jo užtvindymą nuo gatvės, nes gyvenamasis namas, ūkio pastatas ir kiemo statiniai pripažinti tinkamais naudoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 1994 metais, o kiemo rūsys (tunelis) – bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į nuolatinį pavojų būti užtvindytiems fekalinėmis nuotekomis, ieškovų sprendimas atsijungti nuo centralizuotų kanalizacijos tinklų, teismo nuomone, yra visiškai pateisinamas, logiškas ir būtinas, nes ieškovai neturėjo kito būdo ateityje išvengti užpylimo per kanalizacijos tinklus. Ieškovų prašoma priteisti suma turtinei žalai atlyginti buvo sumažinta, jiems nepateikus įrodymų dėl kitų draudimo bendrovių padarytų besąlyginių išskaitų, taip pat įrodymų, kad vandens siurbliams ir žarnoms pirkti turėjo didesnes nei rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais pagrįstas 776 Lt išlaidas, įrodymų apie perdegusio ir išmontuoto stacionaraus fekalinio siurblio vertę ir jo perdegimo priežastis.

15Vertindamas neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas sprendė, kad visi ieškovai patyrė didelį dvasinį skausmą, nusivylimą, išgyvenimus dėl nuolatinio jų turto gadinimo, kuris įgavo tęstinumo pobūdį, beviltiškumo jausmą, skriaudą dėl valdžios institucijų neveikimo. Ieškovės B. Z. reikalavimas atlyginti 30 000 Lt neturtinę žalą įvertintas kaip tinkamas patirtai moralinei skriaudai atlyginti, nes, siekdama išvengti didelių nuostolių, ji nuolatos budi namuose, vasaros metu negali išvykti iš namų atostogauti, yra atsisakiusi notarams organizuojamų mokymų, nuolat gyvena svetimų žmonių apsuptyje, nes kaskart po liūčių samdo įvairių sričių specialistus likviduoti padarytus nuostolius, leidžia į namus turto vertintojus padarytai žalai įvertinti, dėl padarytų sugadinimų negali naudotis elektriniais buitiniais prietaisais, yra priversta kęsti kitus buitinius nepatogumus. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovai N. Z., M. Z. ir D. Z. nuosavybei išsaugoti bet kuriuo paros metu yra priversti važiuoti iš Vilniaus į Miklusėnus, organizuoti padarinių likvidavimą, tam tikslui kviestis draugus ar samdyti kitus žmones, šie nepatogumai lemia dvasinius išgyvenimus, nuovargį, teismas pripažino, jog jiems atlygintinos neturtinės žalos dydis yra po 7 000 Lt.

16Reikalavimą prievolę įvykdyti natūra teismas patenkino atsakovams neįrodžius, kad dėl jų atliktų darbų visiškai išnyko pavojus ateityje liūčių metu ieškovų turtui būti užlietam. Teismas netenkino reikalavimo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ir panaikinti Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2010 m. rugpjūčio 18 d. apskaitos aktą Nr. 14, motyvuodamas tuo, kad šio dokumento buvimas niekaip nelemia teismo sprendimo dėl pagrindinių ieškovų reikalavimų.

17Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą: priteistą ieškovams iš atsakovo Alytaus rajono savivaldybės administracijos sumą turtinei žalai atlyginti sumažino iki 24484,92 Lt, atmetė ieškovų reikalavimus priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš abiejų atsakovų solidariai ir įpareigoti iki 2012 m. sausio 1d. paviršinių (lietaus) nuotekų trasą ir buitinių (fekalinę) nuotekų trasą Miklusėnų gyvenvietėje, Alytaus rajone, Pergalės g. – Margirio g. – Šermukšnių g. sankryžoje, sutvarkyti taip, kad abi šios trasos tinkamai funkcionuotų ir būtų pašalintas Miklusėnuose, (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo užtvindymo pavojus, paliko nepakeistas sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovo Alytaus rajono savivaldybės administracijos priteistas neturtinės žalos atlyginimas ir atmestas ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančiu Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2010 m. rugpjūčio 18 d. apskaitos aktą Nr.14.

18Nustatyta, kad tuo atveju, jei paviršinis lietaus vanduo, nespėdamas nutekėti per gatvėse esančius rinktuvus, ištvinsta tiek, kad juo apsemiama siurblinė, kurios paskirtis yra perpumpuoti miestelio fekalinės kanalizacijos turinį į UAB „Enermega“ tinklus, vandens lygiui pasiekus atitinkamą aukštį siurbliai automatiškai išsijungia – toks techninis sprendimas saugo siurblius nuo perdegimo. Dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nepumpuojamos gyvenvietės fekalinės nuotekos, negalėdamos nutekėti į UAB „Enermega“ tinklus iš visų trijų Margirio-Šermukšnių-Pergalės gatvių ir jų prieigų, kaupėsi požeminėse lietaus vandens šalinimo sistemos tinkluose žemiausioje reljefo vietoje, o tokia vieta buvo ieškovų sklypas (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teisme atsakovams buvo pasiūlyta šią ieškovų paaiškinimais, liudytojų parodymais ir atjungimo aktu pagrįstą išvadą paneigti kitais įrodymais, tačiau jie tokia galimybe nepasinaudojo. Taigi buvo konstatuota, kad tarp automatiškai išsijungiančių siurblių ir ieškovų namų valdos užtvindymo yra priežastinis ryšys.

19Apeliacinės instancijos teismas dėl savivaldybės atsakomybės pažymėjo, kad, neperdavusi komunalines vandentvarkos paslaugas teikiančiai įmonei visų nuotekų tinklų, tinklų tvarkymu nepasirūpinusi kitais būdais, o procedūrą teisme dėl jų perėmimo kaip bešeimininkio turto pradėjusi tik 2010 m. rugpjūčio mėnesį, ji nevykdė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnyje nurodytų funkcijų. Jei paviršinių nuotekų tinklai ir dėl objektyvių savivaldybės nurodomų aplinkybių (nusidėvėjimo, pajėgumo trūkumo) veikia netinkamai, šis atsakovas, 13 metų delsęs vykdyti 1997 m. spalio 23 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1167 nustatytą pareigą perimti šeimininko neturintį vandentvarkos objektą, savo neveikimu netinkamo veikimo priežastis toleravo (pvz., lietaus padarinių tyrimo akte konstatuota, jog lietaus šuliniuose rasta suvestos gyventojų drenažo, buitinių nuotekų atšakos, tačiau dėl to jokia savivaldybės institucija veiksmų nesiėmė). Dėl to konstatuota, kad Alytaus rajono savivaldybės administracijos civilinė atsakomybė sietina su įstatymuose nustatytos pareigos nevykdymu ( CK 6.246 straipsnis).

20Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog nuostoliai ieškovams buvo padaryti dėl netinkamo atsakovui SĮ „Simno komunalininkas“ perduotų fekalinių nuotekų tinklų ir perpumpavimo stoties eksploatavimo. Ieškovų namų valdos užtvindymo priežastis abiem atvejais (iki atsijungimo ir po) buvo blogai veikiantis lietaus vandens nuotakynas, nulėmęs ir fekalinės kanalizacijos perpumpavimo stotyje esančių siurblių išsijungimą. Apeliacinės instancijos teismas, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad SĮ „Simno komunalininkas“ atliko visus nuo jos priklausančius fekalinių nuotekų tinklų eksploatavimo veiksmus, todėl negali būti laikoma kalta pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį dėl ieškovų valdos užtvindymo. Nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų viseto, nebuvo pagrindo priteisti iš jo pinigines sumas ieškovams padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

21Pažymėta, kad, nesant duomenų apie teisėtą tvenkinio suprojektavimą ir ieškovų nuosavybės teisę į jį, nepagrįstai atsakovas įpareigotas atlyginti ieškovams savavališkai sukurtam hidrotechnikos įrenginiui padarytą žalą. O statinys, kurį ieškovai įvardija kaip tunelį, yra nekilnojamojo turto registre ieškovų nuosavybės teise įregistruotas kiemo rūsys, todėl dėl šio statinio užliejimo padaryta turtinė žala turi būti atlyginta.

22Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad, nustačius, jog fekalinės kanalizacijos atšaka, nutiesta iki ieškovų namų valdos, tinkamai nefunkcionavo dėl blogos paviršinių nuotekų tinklų, už kurių priežiūrą atsakovas SĮ „Simno komunalininkas“ nėra atsakingas, būklės, todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė jam pareigą sutvarkyti buitinių nuotekų trasą.

23Vertindamas atsakovui Alytaus rajono savivaldybės administracijai pirmosios instancijos teismo priskirtą pareigą sutvarkyti iki 2012 m. sausio 1 d. ginčo paviršinių (lietaus) nuotekų trasą, teismas nurodė, kad šis reikalavimas vertintinas kaip nepagrįstas. Siekis sutvarkyti ieškinyje nurodytą lietaus nuotekų tinklų atkarpą yra saistomas savivaldybės tarybos tvirtinamų infrastruktūros plėtros specialiųjų planų, kuriuose nustatoma infrastruktūros plėtros eiliškumo tvarka ir sąlygos, byloje pateikta įrodymų, kad šiuo metu realios ieškovų turto užtvindymo grėsmės nėra. Be to, tik perėmus įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės nuosavybėn paviršinio vandens nuotekų tinklus kaip bešeimininkį turtą, bus galima spręsti, ar šiuos tinklus įmanoma renovuoti ir modernizuoti įtraukiant į vandentvarkos ūkio plėtojimo programą, ar jų tolesnis eksploatavimas nėra galimas.

24III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus argumentai

25Kasaciniu skundu atsakovas Alytaus rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 28 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

  1. Dėl CK 6.271 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Atsakovo nuomone, teismai neturėdami specialių žinių padarė techninio pobūdžio prielaidas ir ekspertinio pobūdžio išvadas dėl fekalinių nuotekų tinklų veikimo ir ieškovų turto užliejimo priežasčių. Remiantis aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ nuostatomis būtent vandens vartotojas yra atsakingas už pastato vandentiekį, nuotekų šalintuvą bei lauko nuotakyną. Jeigu pastato nuotakynas suprojektuotas ir įrengtas pagal Reglamento reikalavimus, tai iš lauko nuotakyno pastato nuotakynas yra neužtvindomas. Teismai netaikė šių techninio pobūdžio normų, todėl nenustatyta ieškovų veiksmų ar neveikimo įtakos kilusiai žalai. Nepagrįstai apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1167 patvirtintų Miestų ir miestelių vandentvarkos ūkio plėtojimo pagrindinių krypčių (toliau – Nutarimas Nr. 1167), konstatavo, kad neperdavusi komunalines vandentvarkos paslaugas teikiančiai įmonei visų nuotekų tinklų, o procedūrą dėl jų perėmimo kaip bešeimininkio turto pradėjusi tik 2010 m., savivaldybė nevykdė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnyje nustatytų funkcijų. Nutarime Nr. 1167 nebuvo nurodyta jokio termino, iki kada turi būti perimti visi savivaldybės teritorijoje vandentvarkos ūkio objektai. Kadangi Alytaus rajono savivaldybėje tokių objektų yra labai daug, jų perėmimas buvo vykdomas palaipsniui, įvertinant savivaldybės biudžeto galimybes. Be to, Nutarimo Nr. 1167 4.8. punkto 4.8.3. papunktyje nustatyta, kad 1.3 punktas, kuriuo rėmėsi teismai, yra rekomendacinio pobūdžio. Pagal Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 832 patvirtintą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008 –2015 metų plėtros strategiją (toliau – Nutarimas Nr. 832) ir jos antrojo priedo 1.1.5 punktą savivaldybėms iki 2014 m. pavesta atlikti paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginių apskaitą, teisiškai juos įregistruoti, nustatyti bešeimininkių daiktų nuosavybės teisę ir visų paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginių balansinę vertę, taigi savivaldybės atliekami veiksmai atitiko pirmiau nurodytų teisės normų reikalavimus. Taigi šiuo atveju nebuvo savivaldybės neveikimo, kuris lemtų ieškovų atsiradusią žalą.
  2. Dėl tunelio užliejimu patirtos turtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad statinys, kurį ieškovai įvardija kaip tunelį, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip kiemo rūsys, todėl turi būti atlyginama užliejimu padaryta turtinė žala. Tačiau paskutinio turto užliejimo dieną, t. y. 2010 m. rugpjūčio 1-ąją, nei tunelis, nei kiemo rūsys Nekilnojamojo turto registre ieškovų vardu nebuvo įregistruotas. Šis įrašas atsirado tik 2011 m. liepos 18 d., todėl ieškovų reikalavimas atlyginti žalą šiam nekilnojamajam daiktui turėjo būti atmestas.
  3. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas remdamasis prielaidomis paremtu Ypatingo statinio ekspertizės vadovo J. J. 2010 m. lapkričio 18 d. ieškovų gyvenamojo namo liūties padarinių tyrimo aktu ir tikrovės neatitinkančiais faktais, jog 2010 m. rugpjūčio 1 d. Lazdijų meteorologinė ir Alytaus klimatologijos stotys nefiksavo gausaus kritulių kiekio, pažeidė CPK 180 straipsnį. Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Informacijos skyriaus duomenimis, 2010 m. rugpjūčio 1 d. kritulių kiekis 2 kartus viršijo rugpjūčio mėnesio vidutinį daugiametį kritulių kiekį, buvo užfiksuotas gausus kritulių kiekis. Šis faktas yra svarbus tuo, kad nuotekų šalinimo sistemos projektuojamos ir statomos, atsižvelgiant į normalias klimatines sąlygas, ir negali būti pritaikytos pavojingiems meteorologiniams reiškiniams, kai iškrenta kelis kartus normalų viršijantis kritulių kiekis.
  4. Dėl tinkamo atsakovo. Subjektas, atsakingas už savivaldybės biudžeto formavimą, lėšų numatymą įgyvendinamiems projektams, yra Alytaus rajono savivaldybės taryba. Savivaldybės administracija atliko visus nuo jos priklausančius veiksmus, buvo finansuotas tinklų avarinės būklės likvidavimas, o jų renovacija priklauso nuo biudžeto, kurį tvirtina Alytaus savivaldybės taryba. Kadangi nei 2009 m., 2010 m., 2011 m. savivaldybės biudžete nebuvo numatytas ginčo fekalinių ir lietaus nuotekų tinklų renovavimas, savivaldybės administracija negali atlikti šių tinklų renovacijos darbų.
  5. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Alytaus rajono savivaldybės administracija neginčija neturtinės žalos priteisimo pagrindų ir dydžio. Atsakovas savo atsiliepime į SĮ „Simno komunalininkas“ apeliacinį skundą nurodė, kad palaiko šiame skunde pateiktų faktinių aplinkybių vertinimą, teisės taikymo nurodytoms aplinkybėms motyvus. SĮ „Simno komunalininkas“ plačiai ir argumentuotai pasisakė dėl neturtinės žalos atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kadangi buvo palaikomas kito bendraatsakovio apeliacinis skundas, nebuvo kartota jo išsakytų motyvų, kuriems visiškai buvo pritarta. Dėl to neteisingai apeliacinės instancijos teismo konstatuota, kad kasatorius neginčijo neturtinės žalos pagrindų ir dydžio, taip pat nemotyvuojant paliktas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nepakeista. Be to, ieškovams priteistas akivaizdžiai per didelis neturtinės žalos atlyginimas dėl aplieto būsto patirtų nepatogumų.

26Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai B. Z., M. Z., N. Z., D. Z. prašo atsakovo Alytaus rajono savivaldybės administracijos kasacinį skundą atmesti ir patenkinti ieškovų kasacinį skundą. Procesiniame dokumente, be jų kasaciniame skunde nurodytų argumentų, papildomai nurodoma:

  1. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Atsakovas savo kasaciniame skunde remiasi naujais įrodymais (dėl netinkamo atsakovo ir teismų sprendimų neteisėtumo pažeidžiant aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR nuostatas ir kt.), kurie nebuvo nagrinėti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismų. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad 2010 m. rugpjūčio 1 d. buvęs gausus lietus lėmė žalos atsiradimą, nes byloje nustatyta, jog žala padaryta ne dėl lietaus, bet dėl atsakovų kaltės, kurią konstatavo teismai.
  2. Dėl tunelio užliejimu patirtos turtinės žalos atlyginimo. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad kiemo rūsys buvo neteisėtai pastatytas statinys. Ne teismas pripažino kiemo rūsį teisėtai pastatytu statiniu. Savavalinės statybos objektai Nekilnojamojo turto registre neregistruojami, o iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šis statinys Nekilnojamojo turto registre yra nustatyta tvarka įregistruotas, todėl akivaizdu, jog yra teisėta statyba. Ta aplinkybė, kad žalos padarymo dieną šis objektas nebuvo įregistruotas, nesuteikia pagrindo neatlyginti padarytos žalos.

27Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Alytaus rajono savivaldybės įmonė „Simno komunalininkas“ prašo kasacinį skundą patenkinti iš dalies: pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartį ir ieškovų ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo bei dėl 9 382,61 Lt turtinės žalos už ieškovų kiemo rūsio sugadinimą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Dėl CK 6.271 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Kadangi atsakovas Alytaus rajono savivaldybės administracija neįrodinėjo, kad ieškovai nesilaikė aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 nuostatų, tai nereiškia, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė šį teisės aktą.
  2. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kitas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino Ypatingo statinio ekspertizės vadovo J. J. liūties padarinių tyrimo aktą. Kasaciniame skunde keliamas fakto klausimas dėl 2010 m. rugpjūčio 1 d. kritulių kiekio, kuris nenagrinėtinas kasacinės instancijos teisme.
  3. Dėl tinkamo atsakovo. Pažymėtina, kad atsakovas savo procesinės padėties klausimo nekėlė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose. Kadangi ieškinys pareikštas dėl savivaldybės institucijos neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, tai tokiose bylose atsakovas yra savivaldybė. Jai atstovauja savivaldybės institucija, dėl kurios neteisėtų veiksmų atsirado žala. Savivaldybės taryba nėra juridinis asmuo ir vien dėl to negali būti šalis civiliniame procese (CPK 38 straipsnio 1 dalis, 47, 51 straipsniai), nes civilinį procesinį veiksnumą turi tik juridiniai ir fiziniai asmenys. Savivaldybei civilinio proceso teisiniuose santykiuose atstovauja savivaldybės vykdomoji institucija – savivaldybės administracija per jos direktorių.

28Su kitais atsakovo Alytaus rajono savivaldybės administracijos kasacinio skundo argumentais (neturtinės žalos dydžio, kiemo rūsio (tunelio) užliejimu patirtos turtinės žalos atlyginimo) Alytaus rajono savivaldybės įmonė „Simno komunalininkas“ sutiko.

29Kasaciniu skundu ieškovai B. Z., M. Z., N. Z., D. Z. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

  1. Dėl CK 6.271 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Byloje esančių įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad atsakovai Alytaus rajono savivaldybės administracija ir SĮ „Simno komunalininkas“ yra kalti dėl ieškovams padarytos žalos. SĮ „Simno komunalininkas“ atsakingas už neveikiančią siurblinę, daug metų jos nerekonstravo ir tinkamai neprižiūrėjo, nes ši įmonė nuo 2001 m. yra fekalinės kanalizacijos tinklų, vandentiekio tinklų ir kanalizacijos perpumpavimo stoties (siurblinės) faktinė valdytoja ir naudotoja. Už kitus tinklus – melioracijos, paviršinio lietaus ir kt., atsakinga Alytaus rajono savivaldybė. Tačiau ji taip pat nesirūpino tinklais, neatliko jų teisinės registracijos, netikrino ir nesiėmė jokių priemonių šiai jiems žinomai padėčiai ištaisyti. Nepagrįstai apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad SĮ „Simno komunalininkas“ tinkamai rūpinosi siurblinės eksploatavimu ir priežiūra, todėl negali būti laikomas kaltu pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį dėl ieškovų būsto užliejimo. Netinkamos siurblinės priežiūros faktas įrodytas byloje esančiais duomenimis: ieškovės B. Z. raštais ir atsakymais į juos, Alytaus savivaldybės sudarytos komisijos nutarimais, atsakovo pateiktomis pažymomis ir sąskaitomis už siurblinės sunaudotą nedidelį elektros energijos kiekį ir kt.
  2. Dėl tvenkiniui padarytos žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovo pareigą atlyginti tvenkiniui padarytą žalą, priėjo prie nepagrįstos išvados, kad, nesant duomenų apie teisėtą tvenkinio suprojektavimą ir ieškovų nuosavybės teisę į jį, nėra pagrindo atlyginti savavališkai sukurtam tvenkiniui padarytą žalą. CK 4.47 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas yra daikto įgijimas statybos būdu, todėl daikto įregistravimas nekilnojamųjų daiktų registre negali būti laikomas vieninteliu teisių atsiradimo pagrindu. Vieši registro duomenys atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Nuosavybės teisės į šį vandens telkinį yra įrodytos ir patvirtintos byloje pateiktais dokumentais – VĮ Registrų centro išrašu dėl žemės sklypo ir kadastrinių žemės sklypo matavimo planu. Tvenkinys yra tokio nedidelio ploto (mažiau nei 300 kv. m), kad jam nenustatyti reikalavimai turėti projektinę dokumentaciją ir leidimus. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad žala buvo patirta ne dėl tvenkinio, kaip statinio, sugadinimo, bet dėl jame buvusio vandens sugadinimo jį užteršiant nuotekomis.
  3. Dėl reikalavimo įvykdyti prievolę natūra. Ieškovai nurodė, kad fekalinės kanalizacijos atšaka iki jų namų tinkamai nefunkcionavo ne tik dėl blogos paviršinių nuotekų tinklų būklės, bet ir dėl nuolat perpildytos fekalinių nuotekų trasos, tinkamai neveikiant siurblinei, kuria rūpintis privalo atsakovas SĮ „Simno komunalininkas“. Ieškovų namų užtvindymo pavojus iki šiol nėra pašalintas, nes neatlikti visi reikiami remonto ar statybos darbai, siurblinė nėra apsaugota nuo paviršinių vandenų. Atsijungimas nuo fekalinių kanalizacijos tinklų gyvenamajame name nepašalino užtvindymo grėsmės, nes jų gatvėje yra veikiantis fekalinės kanalizacijos šulinys, kuris, neveikiant siurblinei, persipildo ir kartu su paviršiniu vandeniu gali užlieti ieškovų žemės sklypą. Ieškovų manymu, įpareigojimas savivaldybės administraciją sutvarkyti trasas yra tinkama priemonė. Ta aplinkybė, kad lėšų yra skiriama kitų savivaldybių naujų trasų statyboms, rodo, jog yra visos galimybės atlikti darbus kritinės būklės ginčo trasose.
  4. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė ieškovų pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į daugybinių pažeidimų visumos esmingumą, todėl nepagrįstai sumažino pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovams dėl atsakovų kaltės padarytų pažeidimų priteistos turtinės žalos dydį.

30Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Alytaus rajono savivaldybės administracija prašo

31ieškovų kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Ieškovai savo kasaciniame skunde pradeda iš naujo nagrinėti faktines bylos aplinkybes ir neigti teismų jau nustatytas aplinkybes, t. y. dėl grėsmės buvimo siurblinę eksploatuojanti įmonė jos neprižiūrėjo, nerekonstravo, taip pat SĮ „Simno komunalininkas“ atsakomybės už ieškovams padarytą žalą. Ieškovai klaidingai interpretuoja apeliacinės instancijos teismo išvadas ir pateikia netikslius duomenis.
  2. Dėl tvenkiniui padarytos žalos atlyginimo. Ieškovai nepateikė įrodymų apie tvenkinio kaip daikto pagal CK 1.109 straipsnį sukūrimo datą. Taip ieškovai nesilaikė įstatymų nustatytų vandens telkinių suprojektavimo ir įrengimo reikalavimų. Pagal aplinkos ministro 2004 m. spalio 18 d. Įsakymu Nr. D1-538 patvirtino STR 2.02.06:2004, 2005 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. D1-141 patvirtino STR 2.05.14:2005 7.1-7.3 punktus tvenkinio sukūrimui ir įregistravimui žemės sklypo priklausiniu yra reikalingas projektas ir Statybos įstatyme nustatytas statybą leidžiantis dokumentas. Dėl to tvenkinys, pastatytas be šių dokumentų, yra laikomas savavalinės statybos objektu, ir tai patvirtino apeliacinės instancijos teismas.

32Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Alytaus rajono savivaldybės įmonė „Simno komunalininkas“ prašo ieškovų kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Byloje nustatyta, kad ieškovai atsijungė nuo buitinės (fekalinės) kanalizacijos tinklų, todėl per užbetonuotus kanalizacijos vamzdžius nebuvo jokios techninės galimybės buitinėms nuotekoms patekti iš SĮ „Simno komunalininkas“ eksploatuojamų tinklų į ieškovų gyvenamąjį namą. Pagrindinė žala ieškovams buvo padaryta būtent po jų atsijungimo nuo miesto tinklų, t. y. 2010 m. rugpjūčio 1 d. užsėmimas. Dėl to nepagrįstos pirmosios instancijos išvados dėl SĮ „Simno komunalininkas“ atsakomybės už ieškovams padarytą žalą. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismu, kuris rėmėsi Ypatingo statinio ekspertizės vadovo J. J. 2010 m. lapkričio 18 d. ieškovų gyvenamojo namo liūties padarinių tyrimo aktu, kuriame konstatuota, kad pagrindinė priežastis yra nepakankama lietaus vandens šalintuvų techninė būklės ir prasta jo eksploatacinė priežiūra, o ne buitinių (fekalinių) nuotekų. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas posėdyje pasiūlė visoms šalims prašyti skirti ekspertizę ar teikti kitus įrodymus dėl ieškovų turto užliejimo priežasčių, tačiau ieškovai atsisakė. Nepagrįsti ieškovų argumentai dėl buitinės kanalizacijos perpumpavimo siurblinės netinkamos priežiūros, nes šios siurblinės paskirtis yra šalinti buitines nuotekas, o ne surinkti (siurbti) lietaus nuotekas.
  2. Dėl tvenkiniui padarytos žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad ieškovai ieškinyje prašė priteisti žalą ne už tvenkinyje buvusio vandens sugadinimą, bet už paties tvenkinio, kuris yra hidrotechnikos statinys, atstatymą. Dėl to jų argumentai, kad šiuo atveju nesvarbu, jog tvenkinys yra savavališkas statinys, yra nepagrįsti.
  3. Dėl reikalavimo įvykdyti prievolę natūra. UAB „Altida“ parengta ginčo žemės sklypo topografinė nuotrauka patvirtina, kad ties ieškovų nekilnojamuoju turtu yra vienintelė buitinės (fekalinės) kanalizacijos atšaka, nuo kurios ieškovai atsijungė. Dėl to šis neveikiantis fekalinės kanalizacijos tinklas nekelia ir negali kelti grėsmės ieškovų turtui. Byloje pateikta įrodymų, kad, įrengus papildomus lietaus nuotekų surinkimo šulinius, ieškovų turtas nesemiamas. Dėl to nepagrįsti ieškovų argumentai dėl būtinybės įvykdyti reikalaujamą prievolę natūra.

33Kitų atsiliepimų į kasacinius skundus CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

36Dėl savivaldybės neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo)

37Nagrinėjamoje byloje kilo viešosios civilinės atsakomybės taikymo klausimas, nes žalos atsiradimas grindžiamas savivaldybės, vykdančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimą, neteisėtais veiksmais (neveikimu). Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnio. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją), o terminas „aktas“ – bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), dėl kurio kyla tiesioginių teisinių padarinių asmenų teisėms, laisvėms, interesams (CK 6.271 straipsnio 2–4 dalys). Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. A. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-189/2010; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-480/2012).

38Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami atlyginti žalą, atsiradusią dėl to, kad paviršinio vandens (lietaus) nuotekų sistema Miklusėnų gyvenvietėje didesnių liūčių metu nepajėgdavo surinkti viso vandens, jis telkėsi sankryžoje ties Miklusėnų gyvenvietės Margirio – Šermukšnių – Pergalės gatvių sankirta ir, susimaišęs buitinėmis nuotekomis iš miestelio kanalizacijos tinklų, užliedavo ieškovų žemės sklypą ir jame esančius statinius.

39CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Alytaus rajono savivaldybės administracija kasaciniame skunde argumentuoja, kad jai nekyla civilinė atsakomybė, nes nenustatyta viena iš savivaldybės civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, t. y. neteisėti veiksmai. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, tačiau abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

40Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktu, savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms priskiriamas šilumos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir valymo organizavimas. Plačiau ši savivaldybės funkcija atskleidžiama 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, kurio tikslas – užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą, taip pat visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu ir gauti geros kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas (1 straipsnio 2 dalis). Šio įstatymo nuostatos taikomos visiems asmenims, tiekiantiems šaltą geriamąjį vandenį ir teikiantiems nuotekų tvarkymo paslaugas (1 straipsnio 3 dalis). Nuotekomis šio įstatymo prasme suprantami ir krituliai, paviršinis, drenažinis ar pan vanduo (2 straipsnio 5 dalis). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme įtvirtinto tikslo – užtikrinti visuomenės poreikius atitinkantį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą siekiama, valstybės įgaliotoms institucijoms vykdant šios veiklos valstybinį reguliavimą (nustatant reikalavimus vandens tiekimui, kontroliuojant paslaugų kainas ir kt.) bei savivaldybėms organizuojant viešąjį vandens tiekimą viešojo vandens tiekimo teritorijose. Šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybių institucijos organizuoja ir koordinuoja geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje; savivaldybių tarybos vykdo viešajam vandens tiekimui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkų arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamų įmonių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, dalyvio teises ir pareigas; savivaldybių tarybos tvirtina vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savivaldybės teritorijoje plėtros planus ir t. t. Remiantis Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1167 patvirtintų Miestų ir miestelių vandentvarkos ūkio plėtojimo pagrindinių krypčių 1.3 punktu miestų ir miestelių ūkio plėtrai būtina savivaldybėms perimti (už akcijas ar kitomis sutartomis sąlygomis) iš juridinių ir fizinių asmenų vandentvarkos ūkio objektus, naudojamus gyventojų reikmėms tenkinti, kurių savininkai neužtikrina tinkamo jų eksploatavimo, taip pat bendro naudojimo vandentvarkos ūkio objektus, nebeturinčius šeimininko; 4.5 punktu nustatyta – iš esmės pagerinti nuotekų tinklų būklę – pakeisti naujais susidėvėjusius vamzdynus, rekonstruoti supleišėjusius vamzdynus bei vamzdynus su nehermetiškomis sandūromis, nuotakyną eksploatuojančias tarnybas aprūpinti nuotekų plovimo mašinomis ir nuotakyno apžiūros aparatūra; 4.8.3 punkte savivaldybėms nustatyta rekomendacija, tvirtinant savivaldybių biudžetus, formuojant fondus ir nustatant vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugų tarifus, numatyti lėšas vandentvarkos ūkio plėtojimo programose nurodytiems darbams atlikti, ne savivaldybėms priklausantiems bendro naudojimo vandentvarkos ūkio objektams perimti (išpirkti) ir sutvarkyti. Pagal Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 832 patvirtintą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008 –2015 metų plėtros strategiją ir jos antrojo priedo 1.1.5 punktą savivaldybėms iki 2014 m. pavesta atlikti paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginių apskaitą, teisiškai juos įregistruoti, nustatyti bešeimininkių daiktų nuosavybės teisę ir visų paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginių balansinę vertę. Iš aptariamo teisinio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad savivaldybės, siekdamos įgyvendinti joms įstatymų leidėjo priskirtas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo funkcijas, turi veikti aktyviai: užtikrinti nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą pagal jos kompetenciją šioje srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą, pagal turimas lėšas perimti ir sutvarkyti jai nepriklausančius, bešeimininkius vandentvarkos ūkio objektus, inicijuoti bešeimininkių daiktų nuosavybės teisės nustatymą ir t. t.

41Bylą nagrinėję teismai, vertindami Alytaus rajono savivaldybės veiksmus, nustatė, kad Alytaus rajono savivaldybės taryba 2001 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 90 „Dėl Miklusėnų gyvenvietės vandentvarkos ūkio objektų“ pavedė Alytaus rajono savivaldybės biudžetinei įstaigai „Simno komunalininkas“ (dabar Alytaus rajono savivaldybės įmonė „Simno komunalininkas) eksploatuoti Miklusėnų gyvenvietės vandentiekio tinklus, spaudiminę kanalizacijos liniją, fekalinės kanalizacijos tinklus, tačiau paviršinių (lietaus) nuotekų tinklai, esantys Alytaus r. sav., Miklusėnuose, Pergalės g., Margirio g. 1 ir Šermukšnių g. dėl kurių netinkamo veikimo buvo ieškovams padaryta žala, nebuvo perduoti. Alytaus rajono savivaldybės administracija procedūrą teisme dėl ginčo paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų perėmimo kaip bešeimininkio turto pradėjo tik 2010 m. rugpjūčio mėnesį. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovų žemės sklypas ir namas yra užliejami jau nuo 2005–2007 m., tą patvirtina įrodymai apie įvykusius draudžiamuosius įvykius ir išmokėtos draudimo išmokos, nuo 2010 m. draudžiamieji įvykiai kartojosi nuolat, per birželio–liepos mėnesius buvo užfiksuoti net keturi užliejimai. Apie šių nuotekų tinklų netinkamą būklę ir ieškovų patiriamą žalą Alytaus rajono savivaldybė raštu buvo informuota UADB „ERGO Lietuva“ ir pačios ieškovės B. Z. dar 2007 m. 2010 m. pradėjus nuolat kartotis užliejimams B. Z. kreipėsi į Alytaus rajono savivaldybės administraciją, Seimo kontrolierių, prokuratūrą, Alytaus priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, SĮ „Simno komunalininką“ ir kt. Tačiau byloje nepateikta duomenų, jog gavusi pranešimus ir žinodama apie ilgą laiką trukusią bešeimininkių nuotekos tinklų prastą būklę Miklusėnų gyvenvietėje Alytaus rajono savivaldybė būtų bandžiusi spręsti situaciją ar ėmusis kokių nors aktyvių veiksmų, siekdama išvengti žalos ar ją sumažinti. Alytaus rajono savivaldybė dar 2001 m. SĮ „Simno komunalininkui“ perdavusi dalį Miklusėnų gyvenvietės vandentvarkos ūkio objektų, nors ir turėdama pareigas administruoti, koordinuoti ir užtikrinti tinkamą, geros kokybės viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, užtikrinti nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą, iki šiol neperdavė SĮ „Simno komunalininkui“ paviršinių nuotekų tinklų, esančių Miklusėnų gyvenvietėje, nors šie buvo bendros infrastruktūros dalis, kuria yra naudojamasi užtikrinant tinkamą viešųjų paslaugų gyventojams teikimą. Dėl jų netinkamo veikimo SĮ „Simno komunalininkas“ priklausanti siurblinė liūčių metu išsijungdavo ir nebeatlikdavo fekalinių nuotekų perdavimo į UAB „Enermega“ tinklus funkcijos, o galiausiai šios nuotekos vamzdynais plūsta į ieškovų gyvenamąjį namą. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrįstai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, įvertinę teisės aktuose nustatytas savivaldybės funkcijas, jų įgyvendinimo būdus, kryptis nuotekų tvarkymo organizavimo srityje ir faktines bylos aplinkybes, konstatavo Alytaus rajono savivaldybės neteisėtus veiksmus, t. y. savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

42Alytaus rajono savivaldybės administracija kasaciniame skunde argumentuoja, kad nutarimu Nr. 1167 nenustatytas terminas, per kurį savivaldybės turi perimti jos teritorijoje esančius bešeimininkius objektus, be to, šiame nutarime pateiktos nuostatos yra rekomendacinio pobūdžio, o Nutarimo Nr. 832 antrojo priedo 1.1.5 punkte savivaldybėms iki 2014 m. pavesta atlikti paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginių apskaitą, teisiškai juos įregistruoti, nustatyti bešeimininkių daiktų nuosavybės teisę ir visų paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginių balansinę vertę. Dėl to 2010 m. pradėta Miklusėnų kaime esančių bešeimininkių vandentvarkos naudojimo objektų įteisinimo procedūra nelaikytina pradėta per vėlai ir nereiškia savivaldybės neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai konstatuodami savivaldybės neteisėtus veiksmus rėmėsi ne tik Alytaus rajono savivaldybės administracijos nurodytais nutarimais, bet ir Vietos savivaldos įstatymo, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatomis. Vien ta aplinkybė, kad Nutarimas Nr. 1167 nenustato termino, o Nutarimas Nr. 832 nustato iki 2014 m. terminą atitinkamiems veiksmams atlikti, savaime nepateisina savivaldybės neveikimo nagrinėjamos bylos kontekste, žinant apie ginčo objekte buvusią ypač blogą paviršinių nuotekų sistemų būklę. Šie teisės aktai detalizuoja savivaldybių funkcijų įgyvendinimo kryptis, nustato, kaip turėtų būti įgyvendinama nuotekų tvarkymo valstybinio reguliavimo politika, todėl šiuo teisiniu reglamentavimu savivaldybės turi vadovautis, įgyvendindamos savo funkcijas nuotekų tvarkymo organizavimo srityje. Savivaldybėms paliekama teisė nusistatyti nuotekų infrastruktūros tvarkymo planą, todėl jos, atsižvelgdamos į objektyvią, faktinę savivaldybės teritorijoje esančių nuotekų tinklų būklę, turėtų siekti pirmiausia tvarkyti prasčiausios būklės nuotekos tinklus, kurie nuolat daro žalą tos gyvenvietės gyventojų nuosavybei ir kurie trukdo viešąsias paslaugas teikiančioms įmonėms tinkamai atlikti savo funkcijas.

43Kasaciniame skunde Alytaus rajono savivaldybės administracija taip pat nurodė, kad ieškovų namuose yra netinkamai įrengtas pastato nuotakynas, už kurio tinkamumą yra atsakingas pats vandens vartotojas, o jo pareiga įrengti pastato vandentiekį ir nuotekų šalintuvą bei lauko nuotakyną kyla iš aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ nuostatų. Pastato nuotakyno neatitiktis Reglamento reikalavimams tiesiogiai lėmė užliejimą, jo padariniai nepriklauso nuo atsakovų veikimo ar neveikimo. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad šis teisės aktas įsigaliojo 2004 m. sausio 1 d., jame nurodant, kad jis taikomas po jo įsigaliojimo pradedamiems projektuoti statiniams, o ieškovų namas pripažintas tinkamu naudoti 1994 m. rugpjūčio 19 d. aktu, todėl Reglamentas nagrinėjamu atveju netaikytinas. Be to, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis tik teisės taikymo aspektu, o bylos faktinių aplinkybių nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Kadangi Alytaus rajono savivaldybės administracija iki kasacinio skundo pateikimo nekėlė klausimo dėl ieškovų namuose įrengto pastato nuotakyno netinkamo įrengimo, veikimo ir galimo suirimo, tai šis kasatoriaus argumentas nenagrinėtinas kaip neatitinkantis kasacinio skundo argumentams nustatytų reikalavimų.

44Alytaus rajono savivaldybės administracija argumentuoja, kad ji yra atlikusi visus nuo jos priklausančius veiksmus, kad padėtis Miklusėnų gyvenvietėje pagerėtų, todėl ne ji, o Alytaus rajono savivaldybės taryba yra atsakinga už ieškovų patirtą žalą, nes būtent ji biudžete neskyrė lėšų ginčo tinklų renovacijai. Dėl šios priežasties ieškinys, atsakovo nuomone, turėtų būti atmestas kaip pareikštas netinkamam atsakovui. Nagrinėjamoje byloje žala atsirado dėl netinkamo viešųjų paslaugų teikimo. Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio ir 9 straipsnio 1 dalyse įtvirtinta, kad savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, ji administruoja ir užtikrina šių paslaugų teikimą gyventojams nustatydama jų teikimo būdą, įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę ir kt. Minėta, žalą dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). CK 6.273 straipsnyje reglamentuota, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti savivaldybė, savivaldybei atstovauja savivaldybės institucija, dėl kurios neteisėtų veiksmų atsirado žala. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: 1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas; 2) savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Savivaldybės tarybos kompetencija apibrėžta VSĮ 16 straipsnyje, o savivaldybės administratoriaus ir administracijos – 29, 30 straipsniuose. Iš šių normų analizės matyti, kad savivaldybės vykdomoji institucija koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbą (29 straipsnio 8 dalies 7 punktas), administruoja viešųjų paslaugų teikimą (30 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Vadinasi, ir SĮ „Simno komunalininkas“, teikiančios viešąsias paslaugas savivaldybės teritorijoje, veiklos (o nustačius veiklos trūkumus – ir jų pašalinimo) kontrolė tenka savivaldybės administracijai. Kasatorius teisingai nurodo, kad sprendimus tam tikrais šioje byloje reikšmingais klausimais – savivaldybės biudžeto tvirtinimas, sprendimų dėl ilgalaikių investicinių bei socialinių projektų priėmimas, socialinių, ekonominių, ir kitų programų tvirtinimas, priima savivaldybės taryba (VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 15, 40, 41 punktai), tačiau pažymėtina ir tai, kad pagal VSĮ 13 straipsnio 5 dalį savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia, be kitų, savivaldybės administracijos direktorius. Taigi savivaldybės administracijos direktoriui suteikta iniciatyvos teisė dėl savivaldybės administracijos veiklai svarbių klausimų įtraukimo į savivaldybės tarybos posėdžių dienotvarkę. Byloje nenustatyta, kad savivaldybės administracija, įgyvendindama savivaldybei priskirtą nuotekų tvarkymo organizavimo funkciją, būtų inicijavusi savivaldybės taryboje svarstytinus klausimus, susijusius su susidariusios situacijos Miklusėnų gyvenvietėje sprendimu. Byloje nustatyta, kad ginčo paviršinių nuotekų tinklai neturi savininko, o remiantis Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių nuostatomis būtent savivaldybės vykdomosios institucijos, t. y. savivaldybės administracija, turi daikto pripažinimo bešeimininkiu proceso inicijavimo teisę. Kad tai savivaldybės vykdomosios institucijos funkcija, patvirtina ir byloje esantis 2010 m. rugpjūčio 18 d. Statinių, kurie neturi savininkų, apskaitos aktas, kurį surašė būtent savivaldybės administracijos darbuotojai. Nustatyta, kad Alytaus rajono savivaldybės administracija ilgą laiką nesiėmė veiksmų, kad bešeimininkiai nuotekų tinklai būtų apskaityti ir perduoti savivaldybės nuosavybėn, nors apie jų buvimą, prastą būklę, trukdymą SĮ „Simno komunalininkui“ teikti tinkamas savivaldybės pavestas viešąsias paslaugas iš pateiktų raštų žinojo jau nuo 2007 m. Aptarto teisinio reglamentavimo ir išdėstytų faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad žala atsirado dėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų. Taigi, tinkamas atsakovas šioje byloje turėtų būti Alytaus rajono savivaldybė, o jai įstatymo pagrindu atstovauti – Alytaus rajono savivaldybės administracija. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors byloje atsakovu nurodyta ne savivaldybė, o jos vykdomoji institucija – savivaldybės administracija, tačiau byloje dalyvavo būtent ta institucija, kuri turėjo atstovauti savivaldybei šioje byloje. Nepriklausomai nuo to, kokia Alytaus rajono savivaldybės administracijos procesinė padėtis įvardyta, savivaldybė buvo atstovaujama tinkamai, jos interesų gynybai procesiniai netikslumai įtakos neturėjo. Ši formali procesinė pažaida nesudaro pagrindo naikinti skundžiamus teismų sprendimus (CPK 340 straipsnio 4 dalis, 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis), tačiau tikslintinos teismų sprendimų rezoliucinės dalys, nurodant, kad žalos atlyginimas priteisiamas iš Alytaus rajono savivaldybės.

45Dėl SĮ „Simno komunalininko“ atsakomybės

46Teismai, nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, privalo nustatyti visus asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus. Jeigu dėl tokių veiksmų pagal įstatymą atsako keli subjektai, tai teismas privalo spręsti jų atsakomybės dydžio klausimus, priklausomai nuo atliktų veiksmų ir sukeltų padarinių. Ieškovai nurodo, kad dėl jų turtui padarytos žalos yra atsakinga ne tik Alytaus rajono savivaldybės administracija, bet ir SĮ „Simno komunalininkas“.

47Bylą nagrinėję teismai SĮ „Simno komunalininko“ atsakomybę dėl ieškovams padarytos žalos įvertino skirtingai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovų turtas apsemiamas dėl netinkamai veikiančių, nesutvarkytų dviejų sistemų ? paviršinio vandens ir buitinių nuotekų tinklų. Nustatyta, kad liūčių metu atsakovo eksploatuojama kanalizacijos perpumpavimo stotis (kitaip – siurblinė) dėl užtvindymo paviršiniais vandenimis automatiškai išsijungia ir dėl to nebeatlieka fekalinių nuotekų perdavimo į UAB „Enermega“ tinklus funkcijos, taip nulemdama ieškovų gyvenamojo namo ir kito turto užtvindymą fekalinėmis nuotekomis per ieškovų įsirengtą nuotekų šalinimo sistemą. Teismo konstatuota, kad tarp ieškovams atsiradusios žalos ir automatiškai išsijungiančių siurblių, priklausančių atsakovui, yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes tik atsakovas yra atsakingas už jam pavestas šio įrenginio eksploatacijos funkcijas. Apeliacinės instancijos teismas papildomai konstatavo, kad iki ieškovams atsijungiant nuo bendrų komunalinių nuotekų tinklų 2010 m. liepos 1 d. buvo užliejamas ne tik per kanalizacijos tinklus, bet ir iš gatvėje esančių lietaus vandens šulinių. Po 2010 m. liepos 1 d. nesurenkamas lietaus vandens perteklius, sumišęs su buitinėmis nuotekomis, į ieškovų valdą plūdo tik iš gatvėje esančių lietaus vandens šulinių. Teisėjų kolegija įvertinusi šias aplinkybes dėl atsakovo SĮ „Simno komunalininko“ atsakomybės priėjo prie priešingos nei pirmosios instancijos teismas išvados, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog nuostoliai ieškovams buvo padaryti dėl netinkamo šiam atsakovui perduotų fekalinių nuotekų tinklų ir perpumpavimo stoties eksploatavimo. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada dėl atsakovo SĮ „Simno komunalininkas“ neteisėtų veiksmų nebuvimo užtikrinant tinkamą fekalinių nuotekų tinklų eksploatavimą.

48Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 20 punkte įtvirtinta, kad viešasis vandens tiekėjas – valstybės ar savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojama įmonė, turinti šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgytą teisę ir pareigą vykdyti viešąjį vandens tiekimą savivaldybės (kelių savivaldybių) viešojo vandens tiekimo teritorijose (viešojo vandens tiekimo regionuose). Šio straipsnio 21 punkte detalizuota, kas patenka į viešojo vandens tiekimo paslaugą, t. y. geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas pagal viešąją vandens tiekimo sutartį arba, jei rašytinė sutartis nesudaryta, geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, kai abonento (vartotojo) geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamojo vandens tiekimui vykdyti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja vandens tiekėjas. SĮ „Simno komunalininkui“ Alytaus rajono savivaldybė perdavė ne tik geriamojo vandens tiekimo, bet ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Ši įmonė turėjo užtikrinti nepertraukiamą vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą tam tikroje teritorijoje, prižiūrėti tinklus ir įrenginius, naudojamus vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui, palaikyti tokią jų būklę, kad būtų garantuotas tinkamas paslaugų teikimas abonentams ir nebūtų daroma žala jiems ar kitiems asmenims.

49Byloje nustatyta, kad atsakovas SĮ „Simno komunalininkas“ žinojo apie liūčių metu patvinstantį vandenį, kuriam užliejus siurblinę sustabdomas jos funkcionavimas. Dėl to nebeperpumpuojamos gyvenvietės fekalinės nuotekos susimaišo su lietaus vandeniu ir užlieja ieškovų sklypą bei statinius. Taip veikianti siurblinė negali būti laikoma tinkamu nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektu, užtikrinančiu nenutrūkstamą nuotekų tvarkymo funkcionavimą. SĮ „Simno komunalininkas“, žinodama jos valdomų nuotekos tvarkymo objekto – siurblinės išjungimo priežastis, privalėjo imtis veiksmų, kurie būtų leidę išvengti ar sumažinti atsiradusią žalą, pvz., kreiptis į savivaldybę dėl jam neperduotų paviršinių nuotekų tinklų perėmimo ir tvarkymo tam, kad galėtų tinkamai vykdyti jai perduotas viešųjų paslaugų teikimo funkcijas. Ši jos teisė nustatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 4 dalimi: viešasis vandens tiekėjas sprendžia, ar viešojo vandens tiekimo teritorijoje esančios, bet ne jo valdomos ar naudojamos pagal sutartį geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai yra reikalingi ir tinkami viešajam vandens tiekimui ir, jeigu reikia, gali kreiptis į savivaldybę dėl šių objektų išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo pagal šio straipsnio 2 dalį. Apie tokį atsakovo kreipimąsi į Alytaus rajono savivaldybės administraciją byloje duomenų nepateikta. Teisėjų kolegija, priešingai nei apeliacinės instancijos teismas, mano, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog, išsijungus siurbliams, siurblinę eksploatuojanti įmonė operatyviai iškviesdavo priešgaisrinės apsaugos mašinas vandens pertekliui pašalinti, nepakankama tam, kad šiam atsakovui nebūtų taikoma atsakomybė, nes šie veiksmai nepadėjo išvengti žalos atsiradimo ieškovams. Be to, pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629, 29 punktą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas ar naudotojas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę ir jo priežiūros organizavimą. Tai, kad atsakovo valdoma siurblinė ir kiti infrastruktūros objektai netinkamai (nepakankamai) funkcionavo ir darė žalą ieškovų turtui, patvirtina byloje nustatyti paties atsakovo vėlesni veiksmai: į galingesnį buvo pakeistas siurblinės variklis, o Statybininkų ir Dainavos gatvėse įrengti trys nauji lietaus nuotekų surinkimo šuliniai. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog dėl ieškovams padarytos žalos yra atsakingi abu atsakovai. Šio atsakovo civilinė atsakomybė atsiranda CK 6.263 straipsnio pagrindu. Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

50Dėl tvenkiniui ir tuneliui padarytos žalos atlyginimo

51Byloje nustatyta, kad fekalinės nuotekos, siurblinėje atsijungus siurbliams, vamzdynu suplūdo į ieškovų gyvenamojo namo rūsį (garažą, tunelį) ir per ieškovams priklausantį stacionariam fekaliniam siurbliui pastatyti įrengtą šulinį ir vamzdynus pateko į sklype iškastą tvenkinį. Tos pačios liūties metu į tvenkinį suplūdo paviršinai vandenys, kurių nespėjo sugerti gatvių sankirtoje įrengti paviršinio vandens surinkimo šuliniai, dėl ko ištvinęs vanduo išgriovė tvenkinio krantus, dėl teršalų žuvo gyvūnija ir augmenija. Dėl to ieškovai prašo atlyginti tvenkiniui padarytą žalą

5213 331,08 Lt (vandens pašalinimas, dumblo valymas, polių įkalimas, šlaitų sutvirtinimas ir kt.). Kasatorius šį reikalavimą ginčija, nurodydamas, kad tvenkinys pastatytas savavališkai, todėl jam padaryta žala neturėtų būti atlyginama. Tam, kad būtų įvertinta, ar statinys pastatytas teisėtai, būtina išsiaiškinti, kokią statinių rūšį jis atitinka ir kokie reikalavimai tokių statinių statybai taikytini.

53Remiantis Vandens įstatymo 3 straipsnio 29 punktu tvenkinys – dirbtinis vandens telkinys, kuris įrengiamas užtvenkiant vandens tėkmę vandentakyje, žemės paviršiaus įdauboje ar pylimu apsuptame plote. Aplinkos ministro 2004 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-538 patvirtinto STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai, Pagrindinės nuostatos“ 9.180 punkte įtvirtinta, kad tvenkinys – nedidelis (0,1–100 ha) vandens telkinys, sudarytas vandentėkmėje vandens patvenkimo HTS. Byloje nustatyta, kad ieškovų vandens telkinys sukurtas kasimo būdu, neužtvenkiant vandens tėkmės, taigi jis neatitinka teisinės tvenkinio apibrėžties. Byloje pateiktame 2007 m. sausio mėn. Žemės sklypo plane ieškovų sukurtas vandens telkinys įvardytas kūdra. Pagal Vandens įstatymą kūdros priskiriamos dirbtiniams vandens telkiniams (3 straipsnio 2 dalis), detalesnė jų sąvoka nepateikiama. Byloje nepateikta tikslių duomenų, kada ieškovų žemės sklype kūdra buvo iškasta, todėl atsižvelgiama į tai, kad žemės sklypą, kuriame yra kūdra, ieškovai įsigijo 2001 m., į liudytojo S. Z. parodymus, kad jis organizavo kūdros kasimą, kol gyveno sodyboje, t. y. iki 2005 m. pavasario. Tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimas vykdyti naujo statinio statybą privalomas, išskyrus nesudėtingus statinius, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (nuo 2010 m. spalio 1 d. neteko galios) 7 punktu nesudėtingi statiniai suskirstyti į grupes: I grupės nesudėtingi statiniai, II grupės nesudėtingi statiniai ir laikini statiniai. Nesudėtingų statinių sąrašas ir jų priskyrimas tam tikrai Reglamento 7 punkte nurodytai nesudėtingų statinių grupei pateikiamas Reglamento 1 priede. Jame kaip inžinerinis I grupės nesudėtingas statinys nurodyta kūdra iki 300 kv. m (pagal jos viršaus matmenis) privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype (1.4.5 papunktis). Tokio dydžio kūdroms pagal Reglamentą buvo neprivalomas statinio projektas, nereikalingas statybos leidimas, neprivaloma skirti (pasamdyti) statybos vadovą, neprivaloma statinio statybos techninė priežiūra, nereikalingas statybos leidimas statinį griauti, neprivaloma atlikti: statinio kadastrinius matavimus, statinio pripažinimą tinkamu naudoti ir statinio registravimą Nekilnojamojo turto registre (12 punktas). Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-814 prie I grupės nesudėtingų statinių priskirti dirbtiniai nepratekamo paviršinio vandens telkiniai (kūdros ir pan.) iki 1000 kv. m; jiems taip pat taikomos Statybos įstatymo išimtys dėl statybą leidžiančių dokumentų (rengiamas supaprastintas statinio projektas, nereikalingas statybos leidimas ir kt.). Įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą ir faktines aplinkybes (ieškovų iškasta kūdra nežymiai viršijo I grupės nesudėtingo statinio dydį (35 kv. m , didžiąją žalos dalį sudaro ne kūdros kaip statinio atstatymo išlaidos, bet kūdros vandens užteršimo nuotekomis išvalymas), taip pat atsižvelgdama į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų kūdrai padaryta žala atlygintina.

54Nagrinėjamoje byloje atsakovas Alytaus rajono savivaldybės administracija nurodo, kad neturėtų būti atlyginama ieškovų tuneliui (registravimo Nekilnojamojo turto registre metu suteiktas pavadinimas „kiemo rūsys“) padaryta žala, nes užliejimo dieną jis dar nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, šis įrašas atsirado beveik po metų, t. y. 2011 m. liepos 18 d. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra nurodyti CK 4.47 straipsnyje (inter alia – pagaminant naują daiktą). Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnį Nekilnojamojo turto registro paskirtis – registruoti nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės teises bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus bei teikti oficialią informaciją apie registre sukauptus duomenis. Turto registracija viešame registre atlieka visų pirma teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis). Taigi Nekilnojamojo turto registre kaip naujai sukurti daiktai turi būti registruojami tik teisėtai pastatyti statiniai. Kol neįrodyta priešingai, laikoma, kad ieškovams priklausantis statinys „kiemo rūsys“ pastatytas teisėtai. Ta aplinkybė, kad kiemo rūsys nebuvo registruotas užliejimo metu, bet buvo įregistruotas vėliau, savaime nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai konstatuoti, kad tai yra neteisėtas objektas, kuriam padaryta žala neturėtų būti atlyginama. Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų išraše nurodyta, kad kiemo rūsio statybos pabaigos metai – 2011 m. Kol šis įrašas nenuginčytas, laikytina, kad užliejimo metu rūsys buvo nebaigtas statinys.

55Dėl neturtinės žalos dydžio

56Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas. Juo siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta. Pagal Konstituciją asmeniui padarytos žalos atlyginimas turi būti realus ir teisingas. Įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas atsirasti tokiai situacijai, kad asmuo, patyręs žalą, be kita ko, moralinę, negalėtų gauti teisingo žalos atlyginimo (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai).

57Atsakovo Alytaus rajono savivaldybės administracijos teigimu, ieškovams priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra akivaizdžiai per didelis. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamąją neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, taip pat proporcingumo principo. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, taip įgyvendindami teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis). Teismų praktika teismai turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą.

58Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3k-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. V. ir kt. v. L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-81/2013; kt.). Taigi ieškovų prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje.

59Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, visuma ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. V.-K. v. Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas, bylos Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. ir kt. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-539/2012).

60Ieškovė B. Z. ieškiniu prašė jai priteisti 30 000 Lt, ieškovai N. Z., M. Z. ir D. Z. prašė priteisti po 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas B. Z. priteisė jos prašomą 30 000 Lt sumą, o N. Z., M. Z. ir D. Z. priteisė po 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš abiejų atsakovų solidariai. Apeliacinės instancijos teismas priteistinos neturtinės žalos dydį paliko nepakeistą, tačiau visas šias sumas priteisė tik iš vieno atsakovo – Alytaus rajono savivaldybės administracijos.

61Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, vertino turto užliejimo dažnumą, pasikartojimą, kas lėmė dvasinio skausmo ir išgyvenimų tęstinumą; neigiamą įtaką ieškovės B. Z. asmeniniam gyvenimui: vasaros metu negali išvykti iš namų atostogauti, nedalyvauja profesiniuose mokymuose. Atsižvelgta ir į tai, kad ieškovų kaip savininkų padėtis jų valdomos nuosavybės ir dvasinių išgyvenimų atžvilgiu nėra vienoda: B. Z. nuolatos gyvena Miklusėnuose, (duomenys neskelbtini) ir valdo 1/2 dalį viso turto, jai tenka didžiausia moralinė atsakomybė už šeimos turto išsaugojimą; ieškovai N. Z., M. Z., D. Z. valdo po 1/6 dalį nuosavybės Miklusėnuose, (duomenys neskelbtini) tai nėra jų nuolatinė gyvenamoji vieta, tačiau nuosavybei išsaugoti jie bet kuriuo paros metu yra priversti važiuoti iš Vilniaus į Miklusėnus, organizuoti padarinių likvidavimą, kas sukelia stresą. Įvertinęs šias neturtinės žalos atlyginimui reikšmingas aplinkybes teismas priteistiną žalos dydį nustatė tokio dydžio, kokio prašė ieškovė B. Z., o kitiems bendraturčiams atlygintinos neturtinės žalos dydį nustatė po 7 000 Lt. Teisėjų kolegija, sutikdama su teismų nurodytų aplinkybių reikšmingumu nustatant atlygintinos žalos dydį, pažymi, kad priteistos neturtinei žalai atlyginti sumos nustatytos, nepakankamai atsižvelgiant į vertybių, dėl kurių pažeidimo atsirado neturtinė žala, pobūdį ir į teismų praktikos formuojamus atlygintinos žalos dydžius. Vertybių skalėje svarbiausiomis pripažįstamos asmens gyvybė ir sveikata, todėl ir teismų praktikoje didžiausios sumos neturtinei žalai atlyginti priteisiamos, kai tokia žala patiriama dėl svarbiausių vertybių pažeidimo – asmens gyvybės netekimo ir sveikatos sužalojimo (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. UAB „Algesa“, bylos Nr. 3K-3-35/2012; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. ir kt. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-539/2012 ir kt.). Šiuo atveju žala padaryta turtui, kuris yra atkuriama vertybė, turtinė žala ieškovams kompensuota draudimo išmokomis bei priteisiant žalos atlyginimą šioje byloje. Kasacinio teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai žala padaroma turtui ar pažeidžiamos turtinės teisės, negausi. Priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžių ribos maždaug 1000–8000 Lt, priklausomai nuo individualių aplinkybių (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. R. K. v. O. M., bylos Nr. 3K-3-423/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-162/2013; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520–2636/2012, ir kt.). Nagrinėjamu atveju, be pirmiau nurodytų kriterijų, reikia atsižvelgti į tai, kad ieškovė B. Z. dvasinius išgyvenimus patyrė ne tik dėl turtinio pobūdžio praradimų, jai ilgą laiką teko gyventi itin nemalonioje aplinkoje, keliančioje ne tik didelį diskomforto jausmą, bet ir infekcijų grėsmę. Taigi buvo pažeista jos teisė į švarią ir saugią aplinką bei į ramų, netrikdomą naudojimąsi būstu.

62Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad atitinkanti sąžiningumo, teisingumo, ir protingumo kriterijus neturtinei žalai atlyginti suma būtų B. Z. 15 000 Lt, N. Z., M. Z., D. Z. – po 5 000 Lt. Teismų sprendimų dalys dėl neturtinės žalos atlyginimo atitinkamai keistinos.

63Dėl reikalavimo įvykdyti prievolę natūra

64Sprendžiant dėl reikalavimo įvykdyti prievolę natūra, visų pirma pažymėtina, kad ieškovai, atsijungę nuo komunalinių fekalinės kanalizacijos tinklų, pašalino užpylimo grėsmę iš šių tinklų. Byloje nustatyta, kad šiuo metu netinkamai veikusioje siurblinėje įrengti nauji siurbliai, o ginčo sankryžoje – nauji papildomi paviršinio vandens surinkimo šuliniai. Duomenų apie tai, kad po šių darbų atlikimo būtų užlieta ieškovų namų valda ar atsiradusi reali užliejimo grėsmė, byloje nėra. Pagal Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. K-242 patvirtintą specialųjį planą yra numatyta Miklusėnų gyvenvietės inžinerinių tinklų pertvarka 2014–2016 metais. Esant tokiai situacijai teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punkte nustatyta savarankiška savivaldybių funkcija nesuponuoja savivaldybei pareigos ieškovų interesus ginti skubiai (per kelis mėnesius), prioritetiškai, nepaisant kitų savivaldybės gyventojų interesų.

65Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimai įpareigoti atsakovus iki tam tikros datos sutvarkyti buitinių (fekalinę) nuotekų trasą Miklusėnų gyvenvietėje, Pergalės g. – Margirio g. – Šermukšnių g. sankryžoje ir paviršinių nuotekų (lietaus) trasą taip, kad šios tinkamai funkcionuotų ir būtų pašalintas gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo užtvindymo pavojus, yra nekonkrečiai suformuluotas, įtrauktos vertinamosios, tiksliai neapibrėžtos sąlygos (kad tinkamai funkcionuotų, būtų pašalintas užtvindymo pavojus), kurios jo įvykdymą pasunkina, daro neapibrėžtą ir gali turėti įtakos ginčų kilimui tarp šalių ateityje.

66Vadovaudamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ieškovų reikalavimą atsakovams įvykdyti prievolę natūra atmetė.

67Dėl kitų kasacinių skundų argumentų

68Atsakovas Alytaus rajono savivaldybės administracija ginčija kritulių kiekio buvimą ieškovų gyvenamojo namo užliejimo dieną. Teisėjų kolegija pažymi, kad gausaus kritulių kiekio buvimo 2010 m. rugpjūčio 1 d. nustatymas yra ne teisės, o fakto klausimas. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių. Apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis jis tikrina teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl kolegija nenagrinėja šio kasacinio skundo argumento, kaip nesudarančio kasacinės bylos nagrinėjimo dalyko.

69Kasaciniuose skunduose tiek ieškovai, tiek atsakovas nurodo CPK 185 straipsnio pažeidimą, pasireiškusį tuo, kad nebuvo įvertinti visi reikšmingi bylai įrodymai. Teisėjų kolegija, remdamasi išplėtota ir nuoseklia teismų praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

70Teisėjų kolegija, pažymi, kad kasacinių skundų argumentai iš esmės yra susiję ne su įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimu, o grindžiami atskirų įrodymų turinio analize. Minėta, kad konkrečių byloje pateiktų įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas ir nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 185 straipsnio) pažeidimo priimant skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas nenustatė.

71Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

72Ieškovų reikalavimai priteisti turtinės ir neturtinės žalos yra iš esmės patenkinti. Ieškovų pareikšti du neturtiniai reikalavimai, t. y. įpareigoti atsakovus įvykdyti prievolę natūra ir pripažinti negaliojančiu Alytaus rajono savivaldybės administracijos aktą, kasacinės instancijos teismo buvo atmesti. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju iš viso šioje byloje laikoma patenkintais 50 proc. ieškovų reikalavimų, atmestais 50 proc. Atsižvelgiant į šiuos dydžius, paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

73Iš bylos duomenų pirmosios instancijos teisme žyminio mokesčio, kurio dydis buvo

743244 Lt, sumokėjimas buvo atidėtas ir pagal patenkintų reikalavimų dydį atitinkamai buvo paskirstytas pirmosios instancijos teismo sprendimu.

75Apeliacinės instancijos teisme SĮ „Simno komunalininkas“ už apeliacinį skundą sumokėjo 2803,58 Lt žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teisme patirta 28,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

76Teisėjų kolegija pažymi, kad remdamasi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais ir atsižvelgdama į tai, kad šalių patenkintų reikalavimų proporcija yra lygi, nepaskirsto pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Remiantis CPK 79 straipsniu, 87 straipsniu 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 straipsniu, 96 straipsnio 2 dalimi yra perskirstomos žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

77Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu priteistinos valstybės naudai: 14,02 Lt iš ieškovų lygiomis dalimis, 14,02 Lt iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 96 straipsnis). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose mokėtino žyminio mokesčio dydis buvo 6047,58 Lt. Perskirsčius šį žyminį mokestį pagal patenkintų reikalavimų proporciją: ieškovai lygiomis dalimis turi sumokėti 3023,78 Lt. Atitinkamai atsakovai lygiomis dalimis valstybei turėtų sumokėti 3023,80 Lt žyminio mokesčio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas SĮ „Simno komunalininkas“ už apeliacinio skundo padavimą yra sumokėjęs 2803,58 Lt žyminį mokestį, tai jam iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 1291,68 Lt, t. y. po 322,92 Lt iš B. Z., N. Z., M. Z., D. Z.

78Kasaciniame teisme patirta 109,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurios proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos iš šalių: iš ieškovų B. Z., N. Z., M. Z., D. Z. lygiomis dalimis 54,90 Lt, iš atsakovų Alytaus rajono savivaldybės ir Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ lygiomis dalimis 54,90 Lt. Ieškovai už kasacinį skundą sumokėjo 400 Lt žyminio mokesčio, jis pagal CPK 93 straipsnį taip pat yra perskirstomas.

79Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

80Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 28 d. nutarties dalį, kuria pakeista Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo dalis, kuria ieškovams iš atsakovo Alytaus rajono savivaldybės administracijos priteista suma turtinei žalai atlyginti sumažinta iki 24484,92 (dvidešimt keturių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių Lt 92 ct) Lt ir kuria atmesti ieškovų reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš abiejų atsakovų solidariai.

81Pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 28 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir jas išdėstyti taip:

82„Priteisti solidariai iš atsakovų Alytaus rajono savivaldybės (į. k. 188718528) ir Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ (į. k. 153720195) ieškovei B. Z. (duomenys neskelbtini) 15000 Lt (penkiolika tūkstančių) neturinės žalos atlyginimo.

83Priteisti solidariai iš atsakovų Alytaus rajono savivaldybės (į. k. 188718528) ir Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ (į. k. 153720195) ieškovams N. Z. (duomenys neskelbtini), M. Z. (duomenys neskelbtini), D. Z. (duomenys neskelbtini) po 5000 Lt (penkis tūkstančius) kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo.

84Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš Alytaus rajono savivaldybės (į. k. 188718528) 1518,91 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniolika litų 91 ct) ir iš Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ (į. k. 153720195) 7,01 Lt (septyni litai 1 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

85Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovų B. Z. (duomenys neskelbtini), N. Z. (duomenys neskelbtini), M. Z. (duomenys neskelbtini), D. Z. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 3037,80 Lt (tris tūkstančius trisdešimt septynis litus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

86Priteisti iš ieškovų B. Z. (duomenys neskelbtini), N. Z. (duomenys neskelbtini), M. Z. (duomenys neskelbtini), D. Z. (duomenys neskelbtini) atsakovui Alytaus rajono savivaldybės įmonei „Simno komunalininkas“ (į. k. 153720195) lygiomis dalimis 1291,68 Lt (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt vieną litą 68 ct) už apeliacinės instancijos teisme sumokėtą žyminį mokestį.“

87Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

88Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovų Alytaus rajono savivaldybės (į. k. 188718528) ir Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ (į. k. 153720195) lygiomis dalimis 54,90 Lt (penkiasdešimt keturis litus ir 90 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

89Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovų B. Z. (duomenys neskelbtini), N. Z. (duomenys neskelbtini), M. Z. (duomenys neskelbtini), D. Z. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 54,90 Lt (penkiasdešimt keturis litus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

90Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų Alytaus rajono savivaldybės (į. k. 188718528) ir Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ (į. k. 153720195) ieškovams B. Z. (duomenys neskelbtini), N. Z. (duomenys neskelbtini), M. Z. (duomenys neskelbtini), D. Z. (duomenys neskelbtini) 200 Lt (du šimtus) už kasacinės instancijos teisme sumokėtą žyminį mokestį.

91Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje sprendžiami klausimai dėl atsakingų už žalą asmenų, savivaldybės... 6. Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami iš atsakovų solidariai priteisti 41... 7. Ieškovai, būdami gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo,... 8. Dėl netvarkingų, tinkamai neprižiūrimų, neremontuojamų tinklų nuotekos... 9. Taip pat ieškovai nurodė, kad dėl atsakovų ilgalaikio neteisėto neveikimo... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo... 11. Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškinį... 12. Teismas nustatė, kad didesnių liūčių metu lietaus vanduo, nespėdamas... 13. Byloje nustatyta, kad paviršinio vandens (lietaus) nuotekų sistema... 14. Nustatyta, kad tarp ieškovams atsiradusios žalos ir liūčių metu... 15. Vertindamas neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas sprendė, kad visi... 16. Reikalavimą prievolę įvykdyti natūra teismas patenkino atsakovams... 17. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m.... 18. Nustatyta, kad tuo atveju, jei paviršinis lietaus vanduo, nespėdamas... 19. Apeliacinės instancijos teismas dėl savivaldybės atsakomybės pažymėjo,... 20. Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog nuostoliai... 21. Pažymėta, kad, nesant duomenų apie teisėtą tvenkinio suprojektavimą ir... 22. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad, nustačius, jog fekalinės... 23. Vertindamas atsakovui Alytaus rajono savivaldybės administracijai pirmosios... 24. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus argumentai... 25. Kasaciniu skundu atsakovas Alytaus rajono savivaldybės administracija prašo... 26. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai B. Z., M. Z., N. Z., D. Z. prašo... 27. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Alytaus rajono savivaldybės įmonė... 28. Su kitais atsakovo Alytaus rajono savivaldybės administracijos kasacinio... 29. Kasaciniu skundu ieškovai B. Z., M. Z., N. Z., D. Z. prašo Kauno apygardos... 30. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Alytaus rajono savivaldybės... 31. ieškovų kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais... 32. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Alytaus rajono savivaldybės įmonė... 33. Kitų atsiliepimų į kasacinius skundus CPK 351 straipsnyje... 34. Teisėjų kolegija... 35. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 36. Dėl savivaldybės neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ... 37. Nagrinėjamoje byloje kilo viešosios civilinės atsakomybės taikymo... 38. Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami atlyginti žalą, atsiradusią dėl... 39. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ar... 40. Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktu,... 41. Bylą nagrinėję teismai, vertindami Alytaus rajono savivaldybės veiksmus,... 42. Alytaus rajono savivaldybės administracija kasaciniame skunde argumentuoja,... 43. Kasaciniame skunde Alytaus rajono savivaldybės administracija taip pat... 44. Alytaus rajono savivaldybės administracija argumentuoja, kad ji yra atlikusi... 45. Dėl SĮ „Simno komunalininko“ atsakomybės... 46. Teismai, nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, privalo nustatyti visus... 47. Bylą nagrinėję teismai SĮ „Simno komunalininko“ atsakomybę dėl... 48. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 20 punkte... 49. Byloje nustatyta, kad atsakovas SĮ „Simno komunalininkas“ žinojo apie... 50. Dėl tvenkiniui ir tuneliui padarytos žalos atlyginimo... 51. Byloje nustatyta, kad fekalinės nuotekos, siurblinėje atsijungus siurbliams,... 52. 13 331,08 Lt (vandens pašalinimas, dumblo valymas, polių įkalimas, šlaitų... 53. Remiantis Vandens įstatymo 3 straipsnio 29 punktu tvenkinys – dirbtinis... 54. Nagrinėjamoje byloje atsakovas Alytaus rajono savivaldybės administracija... 55. Dėl neturtinės žalos dydžio ... 56. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos... 57. Atsakovo Alytaus rajono savivaldybės administracijos teigimu, ieškovams... 58. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką.... 59. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme ( 60. Ieškovė B. Z. ieškiniu prašė jai priteisti 30 000 Lt, ieškovai N. Z., M.... 61. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos... 62. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad... 63. Dėl reikalavimo įvykdyti prievolę natūra... 64. Sprendžiant dėl reikalavimo įvykdyti prievolę natūra, visų pirma... 65. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimai įpareigoti atsakovus iki... 66. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 67. Dėl kitų kasacinių skundų argumentų... 68. Atsakovas Alytaus rajono savivaldybės administracija ginčija kritulių kiekio... 69. Kasaciniuose skunduose tiek ieškovai, tiek atsakovas nurodo 70. Teisėjų kolegija, pažymi, kad kasacinių skundų argumentai iš esmės yra... 71. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 72. Ieškovų reikalavimai priteisti turtinės ir neturtinės žalos yra iš esmės... 73. Iš bylos duomenų pirmosios instancijos teisme žyminio mokesčio, kurio dydis... 74. 3244 Lt, sumokėjimas buvo atidėtas ir pagal patenkintų reikalavimų dydį... 75. Apeliacinės instancijos teisme SĮ „Simno komunalininkas“ už apeliacinį... 76. Teisėjų kolegija pažymi, kad remdamasi CPK 93 straipsnio... 77. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu priteistinos... 78. Kasaciniame teisme patirta 109,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 79. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 80. Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 81. Pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 82. „Priteisti solidariai iš atsakovų Alytaus rajono savivaldybės (į. k.... 83. Priteisti solidariai iš atsakovų Alytaus rajono savivaldybės (į. k.... 84. Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių... 85. Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių... 86. Priteisti iš ieškovų B. Z. (duomenys neskelbtini), N. Z. (duomenys... 87. Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 88. Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių... 89. Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių... 90. Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų Alytaus rajono savivaldybės (į. k.... 91. Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos....