Byla e2-57-186/2019

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės „VANTA 2“ EOOD atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-5138-866/2018 pagal ieškovės „VANTA 2“ EOOD ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „EMILĖ“ dėl sutarties ir turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiais. Tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė KIR1, bankrutavusi kooperatinė bendrovė kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, antstolis V. M., J. S..

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė „VANTA 2“ EOOD kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „EMILĖ“, prašydama pripažinti 2012 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir 2017 m. lapkričio 2 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-17-240-10099 negaliojančiais ab initio, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė už ieškinio padavimą sumokėjo 1 000 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovė ieškinyje prašė likusios žyminio mokesčio dalies, t. y. 6 640 Eur, mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Prašymo pagrįstumą įrodinėjo tuo, kad šiuo metu ji neturi finansinių galimybių sumokėti visą žyminio mokesčio sumą, nes neturi laisvų lėšų. Tačiau pažymėjo, kad vykdo veiklą ir gauna pajamas, todėl ieškinį atmetus ji turės galimybę apmokėti visą žyminio mokesčio sumą, be to, turi turto, kurį galės realizuoti. Ieškovė ieškinyje taip pat prašė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

82.

9Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi atmetė ieškovės „VANTA 2“ EOOD prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir nustatė jai terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 10 288 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

103.

11Teismas sprendė, kad už pareikštus materialinius reikalavimus mokėtinas 11 250 Eur dydžio, o už procesinį reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 38 Eur dydžio žyminis mokestis. Įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis teismas nutarė ieškovės prašymo atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą netenkinti. Tokią išvadą teismas padarė konstatavęs, kad ieškovės pateikti duomenys, t. y. finansinės ataskaitos duomenys ir banko sąskaitos išrašas, nepagrindžia aplinkybės, jog dabartinės turtinės padėties pablogėjimas yra trumpalaikis ir ateityje ieškovės padėtis pasikeis ir ji bus pajėgi sumokėti nustatytą žyminio mokesčio sumą, esant nepalankiam jai procesiniam sprendimui. Dėl šios priežasties teismas nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 10 288 Eur dydžio žyminį mokestį už pareikštus reikalavimus.

12III. Atskirojo skundo argumentai

134.

14Ieškovė „VANTA 2“ EOOD atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti 6 640 Eur ar teismo nustatytos 10 288 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

154.1.

16Teismas nepateikia motyvų kodėl šiuo atveju mokėtina žyminio mokesčio suma yra 11 288 Eur. Todėl skundžiama teismo nutartis laikytina be motyvų ir pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 291 straipsnį.

174.2.

18Teismas netinkamai taikė CPK 85 straipsnį ir neteisingai paskaičiavo mokėtiną už ieškinį žyminio mokesčio sumą. Atsižvelgiant į CPK 85 straipsnio 3 dalies teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškovė pareikštu ieškiniu iš esmės reiškia vieną reikalavimą. Tokio reikalavimo tenkinimo atveju gali būti taikoma restitucija ir UAB „EMILĖ“ naudai gali būti grąžinta pinigų suma, kurią ji sumokėjo pirkdama ginčo turtą ginčijama pirkimo – pardavimo sutartimi – t. y. 883 630,68 Eur. Dėl šios priežasties, vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktu, būtent minėta suma lemia žyminio mokesčio dydį ir aptariamu atveju jis yra 7 602 Eur dydžio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis). Už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones mokėtinas 38 Eur žyminis mokestis (CPK straipsnio 5, 7 dalys). Taigi, iš viso mokėtinas 7 640 Eur dydžio žyminis mokestis.

194.3.

20Nepagrįstai teismas atsisakė tenkinti apeliantės prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliantė pateikė duomenis, įrodančius ne tik, kad jos turtinė padėtis šiuo metu yra pablogėjusi, bet ir kad ji ateityje galės sumokėti likusią žyminio mokesčio sumą, todėl neatidėjus žyminio mokesčio mokėjimo apribojama jos teisė kreiptis į teismą.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

225.

23Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

24Dėl ieškinio sumos dydžio

256.

26CPK 85 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio sumą nurodo ieškovas, o tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 5, 7 dalimis, už ieškinyje pareikštus materialinius reikalavimus mokėtinas 11 250 Eur dydžio, už procesinį reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 38 Eur dydžio žyminis mokestis. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai apskaičiavo už pareikštus ieškinyje materialinius teisinius reikalavimus mokėtiną žyminio mokesčio dydį, nes netinkamai taikė CPK 85 straipsnio nuostatas.

277.

28Apeliacinis teismas konstatuoja, kad nors teismas savo išvados dėl mokėtino žyminio mokesčio dydžio už pareikštą ieškinį atskirai nemotyvavo detaliais paaiškinimais ir paskaičiavimais, tai nėra pakankama aplinkybė panaikinti skundžiamą teismo nutartį remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nes teismas nurodė civilinio proceso teisės normas, kuriomis remiantis buvo nustatytas žyminio mokesčio dydis, t. y. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 5, 7 dalys. Todėl šiuo atveju yra pagrindas teigti, kad teismas pateikė sutrumintus motyvus. Tačiau apeliacinis teismas sprendžia, jog šiuo atveju apeliantė pagrįstai nurodo, kad teismas netinkamai apskaičiavo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydį, nes netinakami taikė CPK 85 straipsnio nuostatas.

298.

30Aptariamu atveju ieškovė pareikštu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais ab initio du sandorius, kuriais buvo perleidžiamas ginčo turtas (administracinis prekybos pastatas, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - )) – 2012 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir 2017 m. lapkričio 2 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-17-240-10099. CPK 85 strapsnio, reglamentuojančio ieškinio sumos nustatymo būdus, 3 dalyje numatyta, kad kai byloje prašoma pripažinti negaliojančiais kelis sandorius dėl to paties turto perleidimo, laikoma, kad reiškiamas vienas reikalavimas, ir ieškinio suma nustatoma šio straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytu būdu. To paties straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija.

319.

32Ieškovė teismui pateikė netiesioginį ieškinį, kuriuo pareikštais reikalavimais siekia sugrąžinti atsakovę UAB „EMILĖ“ į padėtį, buvusią iki pirmo ginčijamo sandorio (2012 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo – pardavimo sutartį) sudarymo dienos – t. y. kad šiai atsakovei būtų sugrąžinta pirminiu sandoriu už įsigijamą ginčo turtą sumokėta pinigų suma – t. y. 883 630,68 Eur (sutartyje nurodyta kaina – 3 051 000 Lt). Todėl atsižvelgiant į šį ieškovės pareiškto ieškinio tikslą bei CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą bei 3 dalį, darytina išvada, kad šiuo atveju už pareikštą ieškinį mokėtinas žyminio mokesčio dydis turi būti nustatomas pagal atsakovo grąžintinas sumas ir jis šiuo atveju sudaro 7 602 Eur sumą (2 300 Eur + 1 proc. * (883 630,68 Eur – 100 000 Eur) ?10 136 * 75 proc. ? 7 602 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis). Už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones mokėtinas 38 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 5 ir 7 dalys), todėl pagrįstai apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ji nagrinėjamu atveju iš viso turėtų mokėti 7 640 Eur dydžio (7 602 Eur + 38 Eur), o ne 11 288 Eur dydžio žyminį mokestį.

33Dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo

3410.

35Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

3611.

37Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo klausimą, yra ne kartą išaiškinęs, kad siekiant žyminio mokesčio atidėjimo reikia įrodyti dvi aplinkybes: pirma, jog prašančio atidėti žyminį mokestį asmens turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės šiuo metu sumokėti žyminio mokesčio; antra, kad ateityje jo finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį. Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, jog sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-128-180/2017; 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1192-943/2017; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1615-370/2018).

3812.

39Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės pateikti duomenys nepagrindžia aplinkybės, jog dabartinės turtinės padėties pablogėjimas yra trumpalaikis ir ateityje jos padėtis pasikeis. Taigi, teismas sutiko, jog šiuo metu apeliantės turtinė padėtis yra sunki, tačiau vertino, kad apeliantės pateikti duomenys neleidžia spręsti apie tai, kad ji ateityje galės sumokėti žyminį mokestį. Tuo tarpu apeliantė atskirajame skunde apeliuoja į tai, kad ji įrodė, jog ateityje tokią galimybę turės. Nurodo, kad ji vykdo veiklą, gauna pajamas ir turi turto, tačiau šiuo metu neturi laisvų apyvartinių lėšų. Tačiau apeliacinis teismas sprendžia, jog apeliantės pateikta 2017 m. gruodžio 31 d. (nuostolių) ataskaita ir EOOD „VANTA 2“ vadovės D. K. B. (D. K. B.) pareiškimas, kuriame ji patvirtino, kad bendrovė per ataskaitinį laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., nevykdė veiklos, priešingai nei nurodo apeliantė, įrodo, jog bendrovė veiklos nevykdo, tuo labiau, kad ji nepateikė duomenų, įrodančių, jog 2018 metais veikla atnaujinta. Atitinkamai, dėl šios priežasties ji tikėtina neturi ir laisvų apyvartinių lėšų. Apeliantė nurodo, kad ji turi turto, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti pateikė 2016 m. gruodžio 31 d. balansą, tačiau jis neatspindi bendrovės dabartinės turtinės padėties, o atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji yra vienintėlė UAB „EMILĖ“ akcininkė, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, neįrodo, jog ieškovė turės galimybę ateityje sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį.

4013.

41Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apeliantės pateiktus duomenis apie jos turtinę padėtį ir padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo apeliantei nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo dienos, tačiau netinkamai pritaikęs civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio sumos nustatymo tvarką, nurodė neteisingą mokėtiną likusios žyminio mokesčio dalies sumą, todėl skundžiamą teismo nutartį yra pagrindas pakeisti – apeliantei nustatytą sumokėti žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 6 640 Eur dydžio (7 640 Eur – 1 000 Eur) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti yra pasibaigęs, nustatytinas naujas terminas ieškinio trūkumui pašalinti, ieškovei išaiškinant, kad jai nepašalinus šio trūkumo per nustatytą terminą, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).

42Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

43Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį pakeisti.

44Ieškovei „VANTA 2“ EOOD nustatytą sumokėti žyminio mokesčio sumą (10 288 Eur) sumažinti iki 6 640 Eur dydžio.

45Nustatyti ieškovei „VANTA 2“ EOOD, juridinio asmens kodas 0307032187, terminą iki 2019 m. sausio 31 d. ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 6 640 Eur (šešių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt eurų) žyminį mokestį ir pirmosios instancijos teismui pateikti sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

46Išaiškinti ieškovei, kad per nustatytą terminą nesumokėjus žyminio mokesčio, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.