Byla e2-128-180/2017

Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. S. (S. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties netenkinti jo prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą civilinėje byloje Nr. e2-4038-431/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ ieškinį atsakovui S. S., dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Pabradė“, dėl skolos priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

1. Ieškovė UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo S. S. 356 698,63 Eur skolą, 2,05 procentų dydžio metinių palūkanų už negrąžintą kredito sumą (281 687,09 Eur), 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas S. S. pateikė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančia jo ir ieškovės 2013 m. liepos 19 d. sudarytą laidavimo sutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį ir prašė atidėti likusios šio mokesčio dalies – 3 541 Eur, sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

3. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 14 d. nutartimi nustatė atsakovui 14 dienų terminą nuo nutarties priėmimo dienos trūkstamam 3 541 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti.
4. Teismas rėmėsi CPK 84 straipsniu, pagal kurį teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
5. Kadangi įstatymas nenustato galimybės atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo iki sprendimo įsiteisėjimo, teismas atsakovo prašymą vertino kaip žyminio mokesčio atidėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.
6. Atsakovo turtinės padėties vertinimas jau buvo atliktas teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartyje, kuria konstatuota, kad atsakovas nepagrindė būtinumo jį atleisti nuo 3 541 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nurodytas teismo procesinis sprendimas paliktas nepakeistas.
7. Nagrinėdamas klausimą dėl būtinybės atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, teismas įvertino svarbių ir atitinkamai pagrįstų aplinkybių egzistavimą, susijusį su sunkumais sumokėti žyminį mokestį pareiškimo pateikimo teismui dieną, atsakovo realią galimybę sumokėti iki sprendimo priėmimo atidėtą žyminį mokestį, jei jo reikalavimas nebus patenkintas. Teismas sprendė, kad atsakovas prašyme ir pridėtais įrodymais ne tik neįrodinėjo paminėtos aplinkybės dėl galimybės sumokėti žyminį mokestį sprendimo priėmimo metu, bet ir pats teigė, kad jo turtinė padėtis yra sunki ir greitu laiku nepagerės. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo būtinybės atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą CPK 84 straipsnio pagrindu.
8. Netenkinęs atsakovo prašymo, teismas nustatė jam procesinį terminą sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

6III. Atskirojo skundo argumentai

7

9. Atsakovas S. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti jo prašymą dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-212/2009).
2. Teismams įsiteisėjusiomis nutartimis pripažinus, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, akivaizdu, kad neišsprendus žyminio mokesčio atidėjimo klausimo, teisinėje valstybėje iš atsakovo būtų atimta galimybė įgyvendinti teisę tinkamai gintis nuo ieškovės tikėtina neteisėtų veiksmų, kurie turėjo tiesioginės įtakos jo sunkiai finansiniai padėčiai. Atsisakymas patenkinti prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo pažeidžia rungimosi, šalių lygiateisiškumo principus.
3. Ieškovės skolininkė UAB „Pabradė“ turi turto ir šiuo metu antstolis jos atžvilgiu yra pradėjęs išieškojimo procesą, o tai reiškia, kad šioje byloje atsakovui, kaip skolininkės laiduotojui, pareikštas ieškinys yra nepagrįstas, nes visa skola gali būti apmokėta iš skolininkei priklausančio turto pardavimo.
4. Teismas formaliai, be jokių pagrįstų motyvų atmetė atsakovo prašymą, konstatuodamas, kad jo turtinė padėtis yra sunki ir greitu laiku nepagerės. Atsakovo padėtis iš tiesų yra komplikuota ir šiuo metu turimų lėšų vos užtenka jo būtiniausiems poreikiams patenkinti, tačiau jis (atsakovas) yra darbingo amžiaus, sveikas, dėl to sieks galimybės sumokėti žyminį mokestį už priešieškinį, kuriuo siekia apginti savo pažeistas teises. Teismui nepagrįstai neatidedant žyminio mokesčio dalies sumokėjimo yra pažeidžiamas teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas bei akivaizdžiai diskriminuojamas asmuo, kuris šiuo metu dėl sunkios turtinės padėties negali sumokėti didelės žyminio mokesčio sumos ir tik jos sumokėjimo atidėjimas suteiktų jam procesinį galimybę siekti savo pažeistų teisių gynybos.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas netenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas apelianto prašymas dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 83, 84 str.). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016).
13. Byloje keliamas CPK 84 straipsnio taikymo ir aiškinimo klausimas. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami duomenys, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
14. Apeliantas pareiškė priešieškinį ieškovei UAB „Medicinos bankas“, kuriame reikalauja pripažinti negaliojančia jų 2013 m. liepos 19 d. sudarytą laidavimo sutartį. Už priešieškinį sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį, motyvuodamas, kad reikalavimas dėl nurodytos sutarties pripažinimo negaliojančia laikytinas neturtiniu. Teismas nesutiko su tokia apelianto pozicija, nustatė, kad laidavimo sutarties ginčijimu apeliantas siekia išvengti 356 698,63 Eur dydžio prievolės bankui įvykdymo, ir sprendė, kad toks reikalavimas laikytinas turiniu, už kurį mokėtinas 3 544 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi atsakovas buvo įpareigotas už priešieškinį sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 3 541 Eur. Apeliantas 2016 m. gegužės 9 d. pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo nurodytos dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, kurį grindė sunkia finansine padėtimi. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi apelianto prašymą atmetė. Teismas sprendė, kad apelianto nurodytos aplinkybės dėl jam priklausančio nekilnojamojo turto arešto ir per pusę metų gautinos vos 85,20 Eur pajamų sumos yra jo vykdytos prievolinės veiklos pasekmė, o tais atvejais, kai asmens turtinė padėtis yra sąlygota jo neįvykdytų prievolių ir atitinkamai taikytų suvaržymų turtui, CPK 83 straipsnio 3 dalis nėra taikytina. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nurodytą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą paliko nepakeistą ir nustatė apeliantui terminą iki 2016 m. spalio 14 d. įvykdyti įpareigojimą dėl likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Apeliantas 2016 m. spalio 13 d. pateikė apygardos teismui prašymą atidėti 3 541 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo. Skundžiama nutartimi teismas nurodyto prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad apelianto turtinė padėtis buvo įvertinta 2016 m. gegužės 10 d. procesiniu sprendimu, kuriuo konstatuota, kad apeliantas nepagrindė būtinumo jį atleisti nuo 3 541 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Be to, apeliantui nepateikus jokių argumentų ir duomenų, kad jis ateityje turės finansinių galimybių sumokėti nurodytą žyminio mokesčio sumą, teismas sprendė neturįs pagrindo vertinti, kad dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas nagrinėjamu atveju yra būtinas ir pateisinamas CPK 84 straipsnio reguliuojamų santykių prasme.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, skundo argumentus, neturi pagrindo prieiti prie priešingos išvados.
16. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui. Šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje nustatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-809/2012). Taigi siekiant žyminio mokesčio atidėjimo reikia įrodyti dvi aplinkybes. Pirma, kad prašančio atidėti žyminį mokestį asmens turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės šiuo metu sumokėti žyminio mokesčio. Antra, kad ateityje jo finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį. Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 str., 178 str.).
17. Apelianto teigimu, įteisėjusiais procesiniais sprendimais, kuriais buvo netekintas jo prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, teismai konstatavo sunkią jo finansinę padėtį. Sutikti su tokia apelianto pozicija nėra pagrindo.
18. Pirma, kartu su prašymu atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo apeliantas pateikė tik VĮ Registrų centro duomenis, kad jam priklausantys 10 skirtinų nekilnojamojo turto objektų yra areštuoti, bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Utenos skyriaus pažymą, kad per laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. jis gavo 85,20 Eur pajamų. Nors procesinį sprendimą netenkinti nurodyto prašymo pirmosios instancijos teismas motyvavo aplinkybėmis, dėl kurių susidarė tokia apelianto finansinė padėtis, Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartyje sprendė, kad nurodyti duomenys, įvertinus apelianto turimo nekilnojamojo turto mastą, anaiptol nepatvirtina jo sunkios finansinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad apelianto pateikti įrodymai nėra pakankami visapusiškai spręsti apie jo finansinę padėtį: nepateikti duomenys apie turimas bankų sąskaitas, lėšas jose, kitų rūšių pajamas, turimas santaupas ar kitus pragyvenimo šaltinius, o galimybė gyventi praktiškai negaunant pajamų ir/ar neturint santaupų, kitų pragyvenimo lėšų, yra labai abejotina. Taigi priešingai nei teigia apeliantas, sunki jo finansinė padėtis nėra teismų procesiniais sprendimais nustatytas prejudicinis faktas, dėl to, pateikdamas prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, jis turėjo įrodyti tikrai blogą finansinę padėtį (CPK 84, 178 str.). Nepaisant Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarties motyvų, apeliantas kartu su 2016 m. spalio 13 d. prašymu nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie visapusiškai leistų spręsti apie sunkią jo finansinę padėtį ir sudarytų pagrindą taikyti žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutą.
19. Be to, paminėta, kad, siekiant žyminio mokesčio atidėjimo, reikia įrodyti ir tai, kad prašančio atidėti žyminį mokestį asmens finansinė padėtis ateityje realiai tikėtina pasikeis taip, kad atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį. Apeliantas nei su prašymu, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių objektyvių įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti apie jo deklaruojamos sunkios turtinės padėties galimą pagerėjimą artimiausiu metu. Skundo argumentai, kad apeliantas yra sveikas, darbingo amžiaus, savaime nepatvirtina aplinkybės, kad per tam tikrą laikotarpį jis dėl savo geros fizinės formos sukaups pakankamai lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti, pagerins turtinę padėtį.
20. Skundžiamos nutarties teisėtumo nepaneigia ir skunde akcentuojama asmens teisę į teisminę gynybą. Ši teisė negali būti traktuojama kaip teisė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nesilaikant teisės aktuose nustatytos šios teisės įgyvendinimo tvarkos, paneigiant reikalavimą motyvuoti bei pagrįsti įrodymais prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą.
21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs apelianto prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, tinkamai pritaikė proceso teisės normas. Naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 329 str., 338 str.).
22. Kadangi terminas, per kurį apeliantas turėjo įvykdyti apskųstą teismo nutartį, pasibaigė, nustatomas naujas terminas (CPK 80 str. 1 d.).

10Dėl rašymo apsirikimo ištaisymo

23. Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį, teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.
24. Iš ankstesnių Vilniaus apygardos teismo procesinių sprendimų, priimtų šioje byloje, kuriais apeliantas buvo įpareigotas sumokėti už priešieškinį trūkstamą žyminio mokesčio dalį, matyti, kad teismas tinkamai paskaičiavo už priešieškinį mokėtino žyminio mokesčio sumą – 3 544 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.) bei įvertino, kad apeliantas jau yra sumokėjęs 31 Eur žyminio mokesčio dalį, tačiau skundžiamos nutarties motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse klaidingai nurodo, kad apeliantas turi sumokėti trūkstamą 3 541 Eur žyminio mokesčio dalį, nors iš mokėtinos žyminio mokesčio sumos atėmus apelianto jau sumokėtą žyminio mokesčio dalį gaunama 3 513 Eur suma. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime padarytas rašymo apsirikimas – motyvuojamoje ir rezoliucinėje procesinio sprendimo dalyse turėtų būti nurodyta, kad apeliantas turi pareigą sumokėti 3 513 Eur žyminio mokesčio dalį (CPK 290 str.1 d.). Kadangi šio rašymo apsirikimo ištaisymas nekeičia teismo nutarties esmės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia esant pagrindui ištaisyti paminėtą rašymo apsirikimą.

11Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 276 straipsniu, 302 straipsniu,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

13Ištaisyti teismo nutarties motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse nurodytą atsakovui S. S. sumokėtiną trūkstamą 3 541 Eur žyminio mokesčio sumą, nustatant, kad S. S. turi sumokėti 3 513 Eur trūkstamą žyminio mokesčio sumą.

14Nustatyti atsakovui S. S. (S. S.) terminą iki 2017 m. vasario 14 d. (įskaitytinai) sumokėti 3 513 Eur žyminį mokestį už Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-882-431/2017 pateiktą priešieškinį.