Byla 2A-122-524/2012

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui J. I. dėl savininko teisių gynimo, pagal atsakovo J. I. priešieškinį ieškovei N. K. dėl žemės sklypo ribų, tretieji asmenys ieškovės pusėje UAB „Vakarų matininkai“, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, tretieji asmenys atsakovo pusėje D. I., UAB „Georamas“, SB „Draugystė“, AB „LESTO“, institucijos, teikiančios išvadą, – Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus bei ieškovės N. K. ir atsakovo J. I. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-10 sprendimo,

Nustatė

2ieškovė prašė įpareigoti atsakovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti tvorą, kurią jis pastatė ( - ), ant sklypų Nr. 42 ir Nr. 43 ribos; nugriauti stoginę, pastatytą sodo sklype Nr. 43; pašalinti prie ieškovės sodo namelio sienos pasodintus keturis tujų medelius; pašalinti virš ieškovės sklypo nutiestą elektros kabelį (atvadą). Nurodė, kad atsakovas ant sklypų ribų užtvėrė tvorą, vietomis tvora pastatyta ieškovės sklypo teritorijoje, tokiu būdu atsakovas užgrobė dalį ieškovei priklausančio sklypo. Atsakovas mažesniu nei vieno metro atstumu nuo abiejų sklypų ribos pastatė stoginę ant betono pamatų, virš ieškovei priklausančio sklypo atsakovas nutiesė elektros atvadą, kuris kelia pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei. Sklypo ribos nurodytos teisingai pagal nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Jos sodo pastatas nepatenka į atsakovo žemės sklypą, pastato siena praeina ties sklypo riba, nes anksčiau šiuose sklypuose buvo du sublokuoti sodo pastatai.

3Atsakovas priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę pamatuoti sklypo ribas, laikantis įstatymo reikalavimų; įpareigoti ieškovę registruoti naujai pamatuotą sklypą, gavus atsakovo sutikimą; nugriauti laikino namelio sieną, įsikišusią į atsakovo sklypo teritoriją, atitraukiant statinio sieną pagal įstatymo reikalavimus; įpareigoti persodinti ieškovės obelis ir kriaušes 3 m atstumu nuo atsakovo sklypo ribos, serbentus ir avietes 1 m atstumu nuo atsakovo sklypo ribos; nugriauti ieškovės sodo namelio krosnies kaminą. Nurodė, kad kilus ginčui su ieškove dėl sklypų ribos, ieškovė padarė savo sklypo kadastrinius matavimus, matininkams neteisingai nurodė sklypų ribas, todėl atsakovo pastatyta tvora atsidūrė ant sklypų ribos, o prie ieškovės sodo pastato net jos sklype. Atsakovas nesutiko su tokia sklypų riba, tačiau ieškovė kreipėsi į Žemėtvarkos skyrių ir jai buvo leista įregistruoti kadastrinius matavimus viešame registre. Atsakovo sklypo kadastrinius matavimus atliko UAB „Georamas“, po kadastrinių matavimų nustatyta, kad ieškovės namas įlindęs į atsakovo sklypą 38 cm nuo kelio pusės, o kitas namo kampas – 20 cm, t. y. ieškovės sodo pastato dalis yra atsakovo sklype. Elektros kabelį į atsakovo sklypą nutiesė sodininkų bendrijos elektrikas pagal bendrijos nurodymą, o šiuo metu bendrijos elektros tinklai parduoti AB „LESTO“, tarp AB „LESTO“ ir atsakovo sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis ir elektros tinklo nuosavybės ribų aktas, pagal kurį atsakovo atsakomybė prasideda nuo elektros apskaitos prietaiso, įrengto ant jo sodo pastato sienos. Atsakovo stoginė yra vieno metro atstumu nuo ieškovės sklypo, tai laikinas statinys, jis pastatytas laikantis visų reikalavimų ir ieškovės sutikimo tam nereikėjo ir nereikia. Pastatyta tvora yra pakankamo pralaidumo, atsakovas ją pastatė savo sklype prie jo ir ieškovės sklypų ribos.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-05-10 sprendimu bylos dalis pagal ieškovės ieškinį dėl reikalavimo pašalinti keturių tujų medelius, pasodintus prie ieškovės sodo namelio, pagal atsakovo priešieškinį dėl reikalavimų įpareigoti ieškovę persodinti obelis ir kriaušes trijų metrų atstumu nuo atsakovo sklypo ribos, serbentų ir aviečių krūmus – vieno metro atstumu nuo atsakovo sklypo ribos ir nugriauti ieškovės sodo namelio krosnies kaminą, nutraukė; atsakovo priešieškinio reikalavimus įpareigoti ieškovę pamatuoti sklypo ribas laikantis įstatymo reikalavimų, įpareigoti ieškovę registruoti naujai pamatuotą sklypą, gavus atsakovo sutikimą, paliko nenagrinėtus. Teismui nustatė, kad kilęs šalių ginčas dėl žemės sklypo ribų, t. y. dėl nuosavybės teisės į žemę įgyvendinimo, nepažeidžiant kitų asmenų teisių į žemę ir siekiant išspręsti šią problemą, reikia išspręsti žemės sklypų ribų nustatymo teisėtumo klausimą, kurio nei ieškovė savo ieškinyje, nei atsakovas savo priešieškiniu nekelia. Teismo nuomone, nė viena šalis reikalavimo dėl sklypų ribų nustatymo nepareiškė, nepateikė tokiam reikalavimui pagrįsti būtino visų sklypų bendro plano, iš esamų dokumentų šalių sklypų ribų nustatyti negalima, nustatant šalių žemės sklypų ribas, gali kisti ir gretimų sklypų ribos, todėl pripažino, kad šalys turi nusistatyti žemės sklypų ribas, atlikę geodezinius matavimus. Dėl šių aplinkybių ieškovės reikalavimų dėl atsakovo tvoros ir stoginės panaikinimo bei atsakovo priešinio reikalavimo dėl ieškovės sodo pastato dalies panaikinimo, netenkino. Ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovą pašalinti virš ieškovės sklypo nutiestą elektros kabelį (atvadą) atmetė, nes atvadas yra AB „LESTO“ nuosavybė. Atsakovo priešieškinio reikalavimus, kuriais prašė įpareigoti ieškovę pamatuoti sklypo ribas laikantis įstatymo reikalavimų; įpareigoti ieškovę registruoti naujai pamatuotą sklypą, gavus atsakovo sutikimą, nelaikė materialiniais teisiniais reikalavimais, todėl paliko nenagrinėtus.

5Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-10 sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas pripažino, kad ginčas tarp šalių vyksta dėl žemės sklypo ribų, tačiau kilusio ginčo neišsprendė. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad šalys nereikalavo nustatyti žemės sklypo ribų, nes teisės aktuose nėra konkrečiai nurodyta, kaip turi būti suformuotas reikalavimas. Apelianto nuomone, nepagrįstai teismas atmetė pareikštus reikalavimus, nes byla buvo nagrinėjama ilgai, įvyko šeši parengiamieji posėdžiai, šalys turėjo išlaidų dėl ekspertų, sugaišo laiko. Teigia, kad teismas konstatavo, kad ieškovė užregistravo sklypą pažeisdama nustatytą procedūrą, tačiau šį pažeidimą paliko galioti. Pažymi, kad priešieškinio reikalavimus teismas nepagrįstai nelaikė materialiniais teisiniais reikalavimais ir paliko nenagrinėtus.

6Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Pažymi, kad jos sklypo ir pastato duomenys yra registruoti Nekilnojamojo turto registre, o visi Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys yra teisėti ir pagrįsti, kol nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Paaiškina, kad atsakovui įsigyjant žemės sklypą, jokių ginčų dėl sklypo ribų teisingumo nekilo. Paaiškina, kad atsakovui įsigyjant žemės sklypą, jis nebuvo aptvertas, taip pat nebuvo pastatytos stoginės ant betono pamatų. Atsakovas, atidalydamas šalių sklypus vienas nuo kito, pastatydamas tvorą ant sklypų ribų, o vietomis įsibraudamas į ieškovės sklypą, užgrobė ieškovei priklausančio sklypo dalį.

7Atsakovas atsiliepimu nesutinka su ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais.

8Ieškovė nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais.

9Šioje byloje ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį, nurodydama pašalinti jos naudojimosi žemės sklypu trukdymus , t.y. nugriauti tvorą ir stoginę kaip statinius, pastatytus pažeidžiant nesilaikant statybos techniniame reglamente nustatyto atstumo bei tvora užimant jos sklypo dalį, taip pat atsakovui suformulavo reikalavimą pašalinti virš ieškovės sklypo nutiestą elektros kabelį (atvadą). Atsakovas priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę pamatuoti sklypo ribas, laikantis įstatymo reikalavimų; įpareigoti ieškovę registruoti naujai pamatuotą sklypą, gavus atsakovo sutikimą; nugriauti laikino namelio sieną, įsikišusią į atsakovo sklypo teritoriją, atitraukiant statinio sieną pagal įstatymo reikalavimus. Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, šioje byloje abi šalys, pareiškusios negatorinius reikalavimus viena kitai, turėjo įrodyti, jog jų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis Vilniaus miesto valdyba v. R. K. byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis J. S. v. M. B. byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis I. L. v. AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-189/2011; kt.). Todėl šioje byloje akivaizdu, kad turi būti teisingai nustatyta riba tarp ginčo sodų Nr. 42 ir 43 sodininkų bendrijoje ( - ). Ieškovė įrodinėja, jog jos sodo sklypo riba yra nustatyta teisingai, jos žemės sklype yra atlikti kadastriniai matavimai ir jie užregistruoti, tačiau 2007-08-09 žemės ribų paženklinimo-parodymo aktas yra atsakovo nepasirašytas (t.1, b.l.25) ir šią aplinkybę atsakovas nurodė priešieškinyje, todėl pagal tokį aktą sudarytas ir įregistruotas žemės sklypas pagal teismų praktikoje nustatytas taisykles gali būti savarankiškas ginčo objektas, priklausomai nuo asmens pasirinkto civilinių teisių gynimo būdo. Šioje byloje teismo ekspertizės aktu (t.3, b.l. 10-16) įrodyta, kad šalių pateiktose UAB ,,Georamas‘‘ ir UAB ,,Vakarų matininkai‘‘ ginčo žemės sklypų planuose šių sklypų ribų koordinatės neatitinka pirminių SB ,,Draugystė‘‘ teritorinių planavimo dokumentų. Todėl akivaizdu, kad abi šalys viena kitai reikšdamos negatorinius reikalavimus privalo teismui nurodyti pagal įstatymų reikalavimus nustatytą ribą tarp žemės sklypų, nes tik žemės sklypų riba yra atskaitos taškas vertinant šalių įrodinėjamas aplinkybes: ar atsakovo pastatyta tvora yra jo sklype, ar ant sklypų ribos bei jo stoginės pastatymo atstumas taip pat skaičiuojamas nuo sklypų ribos, taip pat ir ieškovei suformuluotas atsakovo reikalavimas nugriauti namo sieną ir atitraukti nuo sklypo ribų yra tiesiogiai susijęs su sklypų ribomis. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, žemės sklypo savininkui pareiškus negatorinį ieškinį ir nepareiškus reikalavimo dėl žemės sklypo ribų nustatymo, teismas negali spręsti nuosavybės teisių į ginčytiną žemės sklypo plotą bei nustatinėti kaimyninių žemės sklypų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008, 2009m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2009 ).

10Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Tačiau pagal CPK 228 straipsnio 1 dalį ir 230 straipsnio 1 dalį, pagal kurias teismas, atsižvelgdamas į šalių ginčo pobūdį, byloje taikytinų teisės normų turinį, patikslina įrodinėjimo dalyką ir nurodo šalims, kurias aplinkybes byloje būtina nustatyti, pareikalauja iš jų įrodymų, derindamas šalių teisines pozicijas išsprendžia procesinę byloje dalyvaujančių asmenų padėtį (CPK 159, 179, 225 straipsniai ir kt.). Tokios nuostatos dėl CPK 228, 230 straipsnių aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartyse (2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2007; 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007; 2008 liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008). Tačiau jeigu toks materialinis teisinis reikalavimas teismui yra neaiškus, teismas privalo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, numatytą CPK 115, 135, 138 str. Nors šioje byloje šalims atstovavo advokatai, tačiau pirmosios instancijos teismas privalėjo įpareigoti pašalinti priešieškinio reikalavimo 2 ir 3 reikalavimus (t.1, b.l.42) bent jau po to, kai 2011-05-06 teismo posėdyje atsakovo atstovė adv. A. M. tikslino priešieškinio reikalavimus, atsisakė reikalavimo dėl ieškovės krosnies, laikino namelio nugriovimo ir suformulavo naują reikalavimą- prašė teismo naikinti ieškovės atlikto matavimo įregistravimą. Teismas privalėjo įpareigoti nutartimi patikslinti tokį reikalavimą, t. y. prašyti nurodyti, kokio konkretaus dokumento įregistravimą atsakovas prašo naikinti, nes atsakovo reikalavimai buvo įpareigoti ieškovę permatuoti sklypo ribas ir įpareigoti ieškovę registruoti naujai pamatuotą sklypą. Teismas privalėjo išsiaiškinti, ar atsakovas ginčija ieškovės įregistruotą žemės sklypo planą, ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, suformuotus pagal atsakovo nepasirašytą 2007-08-09 žemės ribų paženklinimo-parodymo aktą (t.1, b.l.25), todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė ir dėl jo nepasisakė teismo posėdyje atsakovės atstovės suformuluoto priešieškinio reikalavimo. Sprendžiant šį reikalavimą būtų išspręstas ginčas dėl ieškovės nurodomų jos sklypo ribų, todėl teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus (CPK 329 str. 1d.7p.). Be to, atsakovo paliktus nenagrinėtus priešieškinio reikalavimus teismas privalėjo patikslinti pagal šios kategorijos bylose suformuluotas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles. Šios kategorijos bylose kiekvienas žemės sklypo savininkas privalo pateikti savo sklypo suformavimo atliekant kadastrinius matavimus, nuosavybės teisės dokumentus ir jeigu kyla ginčas dėl sklypo ribų, priešinga šalis ginčija gretimo sklypo kadastrinių matavimų dokumentus, todėl reikalavimo įpareigoti permatuoti sklypo ribas šioje byloje išsprendimas nesukeltų teisinių pasekmių, nes ieškovė pateikė savo sklypo kadastrinių matavimų įregistruotus dokumentus, kurie gali būti ginčo dalyku šioje byloje, o ne ieškovės veiksmai. Todėl nagrinėjant bylą iš naujo turi būti sprendžiamas priešieškinio trūkumų šalinimo klausimas.

11Šioje byloje teismo ekspertizės akto 2 išvadoje konstatuota, kad ieškovės sodo pastatas patenka į atsakovo sodo sklypo Nr.43 dalį, nes šie sklypai persidengia pietvakarinėje dalyje 0,32 metro ir šiaurės vakarų dalyje 0,07 metro ir šalių pateikti UAB,,Vakarų matininkai‘‘ ir UAB,,Georamas‘‘paruošti žemės sklypų planai neatitinka pirminių SB ,,Draugystė‘‘ teritorinių planavimo dokumentų. Šiame akte pažymėta, kad šalių sklypų riba, atitinkanti pirminius SB ,,Draugystė‘‘ teritorinius planavimo dokumentus , turi būti pažymėta taškais 16 ir 13 (t.3, b.l. 13, 21). Abi šalys apeliaciniais skundais prašo grąžinti bylą iš naujo, todėl akivaizdu, jog norint teisingai išnagrinėti bylą būtina išspręsti ginčą dėl šalių sklypo ribų pagal teismų praktikoje nustatytas taisykles, suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010. Kiekvienu atveju esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, nustatant sklypo ribą dėl jos faktinės ir teisinės neatitikties, būtina nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes (sklypuose esančius statinius bei tai, kam jie priklauso nuosavybės teise, kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes; aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus) ir ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus.

12Pagrįsta pirmosios instancijos teismo pozicija, jog šalys turi suformuluoti pačios savo reikalavimus teismui, nes teismas šios kategorijos bylose nėra aktyvus. Civilinėje byloje bylos nagrinėjimo ribas nubrėžia šalys, savo nuožiūra naudodamosi civiliniame procese nustatytomis teisėmis ir vykdydamos pareigas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dalis žemės ploto pagal gretimų sklypų savininkų nuosavybės teisės dokumentus persidengia ir abiejų savininkų nuosavybės teisė į žemės sklypų dalis yra ginčytina, tačiau nė viena šalis šioje byloje nepareiškė reikalavimo nustatyti tarpusavio žemės sklypų ribą (CK 4.45 straipsnio 1 dalis). Šalis, siekianti žemės sklypų ribų nustatymo, turi įrodyti, kad reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir privalo jį pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr.3-3K-6/2010).

13Dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovą pašalinti virš jos sklypo nutiestą elektros kabelį. Pirmosios instancijos teismas šią ieškinio dalį atmetė, nurodydamas, kad ieškovė nesutiko pakeisti atsakovo tinkamu atsakovu AB,,Lesto‘‘. Tačiau iš teismo posėdžių protokolų nustatyta, jog teismas pagal CPK 45 str. reikalavimus tokio pasiūlymo ieškovei nebuvo suformulavęs. Trečiojo asmens AB,,Lesto‘‘ įtraukimas į bylos nagrinėjimą buvo pradėtas 2010-10-14 teismo posėdyje (t.2, b.l.60). Iš šio teismo posėdžio protokolo nustatyta, kad ieškovės atstovas adv. A. D. paaiškino, kad ,,trečiuoju asmeniu arba atsakovu įtraukti AB,,VST‘‘, kadangi matyti , kad nuosavybę perėmė ši įmonė, reikalavimai turėtų būti jiems pareikšti‘‘, tačiau teismas protokoline nutartimi įtraukė AB,,VST‘‘( vėliau AB,,Lesto‘‘) trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje ir nesiūlė pagal CPK 45 str. reikalavimus pakeisti atsakovą tinkamu atsakovu dėl šios ieškinio dalies. Toks teismo pasiūlymas nebuvo suformuluotas ir vėlesniuose protokoluose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-04-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2001) yra išaiškinęs, kad pirmosios instancijos teismas neturi apsiriboti vien gramatiniu CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalių aiškinimu, o vadovaudamasis CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, CPK 45 str., 230 str.1 d., 243 str., privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius. Kai teismas to nepadaro, manoma, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009), todėl tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės ieškinio atmesti.

14Pirmosios instancijos teismas, pažeidęs proceso normas, neatskleidė bylos esmės, neišsprendė šalių ginčo, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas, šių pažeidimų negalima pašalinti apeliacinės instancijos teisme, nes atsakovas turi pašalinti priešieškinio trūkumus, ieškovei turi būti pasiūlyta pakeisti atsakovą ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1d.4p., 329 str. 1d.).

15Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

16Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-10 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai