Byla 2KT-66/2013
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Kauno apygardos teismo pirmininko 2013 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1531-173/2013,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-1531-173/2013 pagal ieškovo UAB „Creditum“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-558-752-2013 pagal ieškovo UAB „Creditum“ ieškinį atsakovams UAB „Verslo sprendimų sistema“, G. Z. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

3Atsakovė G. Z. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą reiškia nušalinimą visiems Kauno apygardos teismo teisėjams, kurį motyvuoja tuo, kad proceso eigoje apeliantas pakeitė procesinį atstovą ir šiuo metu yra atstovaujamas advokatų kontoros – M. ir partneriai teisininkės. Atsakovė nurodo, kad šios advokatų kontoros steigėjas ir vadovaujantis partneris yra advokatas A. M., kuris iki 2011 metų vasario mėnesio vadovavo Kauno apygardos teismui. Nuo šio teisininko priklausė Kauno apygardos teismo teisėjų darbo krūvis ir karjera. Atsakovės nuomone, dėl šios aplinkybės Kauno apygardos teismo teisėjams bus neįmanoma nagrinėti bylą visiškai nešališkai, todėl ji turi būti perduota nagrinėti apeliacine tvarka kitam apygardos teismui.

4Kauno apygardos teismo pirmininkas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui, kad būtų išspręsti teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimai.

5Pareiškimas dėl teisėjų nušalinimo netenkintinas.

6Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

7Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).

8Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. Castillo Algar v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

9Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais.

10Nagrinėjamu atveju atsakovė G. Z. reiškia nušalinimą visiems Kauno apygardos teismo teisėjams tuo pagrindu, kad buvęs Kauno apygardos teismo pirmininkas A. M. ir ieškovą atstovavusi advokatė G. S. dirba advokatų kontoroje, kurios steigėjas ir vadovaujantis partneris yra A. M..

11Subjektai, turintys įgaliojimus spręsti teisėjų nušalinimo nuo konkrečios civilinės bylos nagrinėjimo klausimą, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais ir faktais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Aplinkybė, kad ieškovo atstovė advokatė G. S. ir buvęs Kauno apygardos teismo pirmininkas A. M. dirba vienoje advokatų kontoroje, nesudaro pagrindo spręsti, kad visi Kauno apygardos teismo teisėjai negali nešališkai išnagrinėti šios civilinės bylos. Nušalinimo pagrindu nurodomas faktas, kad A. M. yra advokatų kontoros steigėjas ir vadovaujantis partneris, nesudaro jokių prielaidų spręsti, kad Kauno apygardos teismo teisėjai, nagrinėdami šią civilinę bylą dėl minėto fakto galėtų būti šališki ar suinteresuoti šios bylos baigtimi. Be to, ieškovas UAB “Creditum” pateikė informaciją, kad advokatė G. S. nuo 2013 m. balandžio 19 d. nėra ieškovo įgaliota atstovė nagrinėjant šią civilinę bylą apeliacine tvarka. Nepagrįstas ir atsakovės argumentas, kad nuo buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko priklausė Kauno apygardos teismo teisėjų karjera, kadangi teisėjų karjeros klausimai yra konstitucinė Respublikos Prezidento kompetencija (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 str. 11 p.).

12Esant tokiai situacijai, objektyviam stebėtojui nekiltų abejonių, kad ši civilinė byla Kauno apygardos teisme gali būti nešališkai išnagrinėta, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės G. Z. pareiškimą dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo, o kartu nėra pagrindo spręsti klausimą dėl civilinės bylos Nr. 2A-1531-173/2013 perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Nutarė

14Atsakovės G. Z. pareiškimą dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-1531-173/2013 nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai