Byla e2A-520-730/2016
Dėl nuostolių, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atliktų darbų kainos sumažinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės G. O. įmonės „Olanus“ ir atsakovės J. P. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. O. įmonės „Olanus“ ieškinį atsakovei J. P. dėl skolos, netesybų ir procesinių palūkanų priteisimo bei atsakovės J. P. priešieškinį ieškovei G. O. įmonei „Olanus“ dėl nuostolių, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atliktų darbų kainos sumažinimo,

Nustatė

2ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 14210,00 Lt (4115,50 Eur) skolos, 13083,00 Lt (3789,10 Eur) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2013-08-05 G. O. įmonė „Olanus“ su atsakove J. P. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 13/08/05-AL-13073 dėl pagal užsakovo užsakymą pagamintų plastikinių langų konstrukcijų pardavimo ir sumontavimo. Atsakovė įsipareigojo sumokėti 18000,00 Lt avansą, sudaryti visas reikiamas sąlygas langų konstrukcijų matavimams bei montavimui, o atlikus gaminių montavimo darbus, sumokėti už gaminius ieškovei likusią sutartyje numatytą sumą – 18000,00 Lt. Užsakovė taip pat įsipareigojo priimti pardavėjo atliktus montavimo darbus, o po gaminių sumontavimo ir perdavimo per 14 dienų sumokėti už gaminių sumontavimą 5000,00 Lt. Ieškovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus – pristatė ir perdavė atsakovei pagal prekių priėmimo–perdavimo aktą užsakytus gaminius, sumontavo juos atsakovei priklausančiame pastate ir atsakovės prašymu atliko papildomus darbus. Iš viso atsakovės skolą sudarė 24210,00 Lt, tačiau atsakovė po teismo įsakymo išdavimo 2014-02-20 pavedimu įvykdė dalį reikalavimo ir sumokėjo 10000,00 Lt skolos. Galutinė atsakovės skola už parduotus gaminius yra 14210,00 Lt (4115,50 Eur). Šalys 2013-10-08 pasirašė prekių priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo atsakovė patvirtino, kad prekės kokybiškos, sukomplektuotos, veikia nepriekaištingai ir perdavimo metu atitinka joms keliamus reikalavimus. Ieškovė baigusi gaminių montavimo darbus apie tai informavo atsakovę, tačiau atsakovė be pateisinamų priežasčių atsisakė atvykti priimti perduodamus darbus ir pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktą, todėl ieškovė 2013-12-10 atsakovei registruotu laišku išsiuntė pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktą bei sąskaitą apmokėti. Atsakovė 2014-01-17 informavo, kad tariamai yra nepašalinti atsakovės nurodyti defektai, todėl ji negali priimti atliktų darbų ir įvertinti jų kokybės. Atsakovė 2014-02-04 pateikė prašymą sumažinti kainą, tačiau nenurodė jokių priežasčių, sudarančių pagrindą atsisakyti pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą, todėl atlikti darbai yra perduoti vienašališkai nuo 2014-01-17. Atsakovė už atliktus montavimo darbus liko skolinga 5000,00 Lt. Be to, gaminių montavimo metu atsakovė paprašė atlikti papildomus darbus – apklijuoti langų angas šiltinimo polistirolu bei atlikti izoliacinės plečiančiosios juostos klijavimo darbus. Ieškovė informavo atsakovę apie papildomų darbų kainą, o atsakovė sutiko už juos sumokėti ir paprašė šiuos darbus atlikti. Vadovaujantis sutartimi, atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą termino dieną, todėl iš atsakovės ieškovės naudai turi būti priteista 13083,00 Lt (3789,10 Eur) delspinigių suma. Iš atsakovės, praleidusios terminą įvykdyti prievolę, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 10313,34 Lt (2986,94 Eur) nuostolių ir 6000 Lt (1737,72 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, sumažinti G. O. įmonės „Olanus“ atliktų darbų pagal 2013-08-05 šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį kainą iki 28000,00 Lt (8109,36 Eur), priteisti visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad visi langai buvo išmatuoti neteisingai, pagaminti 3 cm trumpesni, o valgomojo langas buvo 4,5 cm siauresnis. Dėl langų ir montavimo darbų kokybės trūkumų daug kartų buvo kreiptasi į ieškovę žodžiu ir raštu. Dalis trūkumų buvo pašalinta, tačiau dalis liko iki šiol. Todėl nepasirašė ieškovės pateikto darbų priėmimo–perdavimo akto. Prašė ieškovės atliktų darbų ir gaminių kainą sumažinti 13000,00 Lt, t. y. iki atsakovės sumokėtos 28000,00 Lt (8109,36 Eur) sumos. Ieškovės reikalavimas priteisti sutartines netesybas – 0,05 proc. delspinigius yra nesąžiningas atsakovės kaip vartotojos atžvilgiu. Ieškovė privalo atlyginti neturtinę žalą, nes dėl laiku neatliktų langų montavimo darbų, jų netinkamos kokybės ji patytė didelių nepatogumų ir įtampą.

4Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-12-16 sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės J. P. ieškovei G. O. įmonei „Olanus“ 2869,39 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2869,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2014-02-20, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 745,11 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės G. O. įmonės „Olanus“ atsakovei J. P., 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl langų įsigijimo tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo–pardavimo ir dėl langų sumontavimo – vartojimo rangos santykiai. Iš byloje esančių įrodymų teismas padarė išvadą, kad defektų pašalinimo darbai kainuoja 1791,34 Eur. Teismas, remdamasis eksperto išvada nustatė, kad už minėtus langų montavimo trūkumus 50 procentų atsakomybės tenka ieškovei kaip langų montuotojai ir 50 procentų atsakomybės tenka atsakovei kaip statytojai bei techninės priežiūros organizatorei. Abi šalys turėjo sutartyje nustatyti, kokiomis taisyklėmis ar instrukcija turi vadovautis ieškovė, montuodama langus, kokios bus naudojamos montavimo medžiagos, montavimo būdai. Šiuo atveju to nebuvo padaryta, todėl atsakomybė tenka abiem šalims. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl 13000,00 Lt (3765,06 Eur) skolos už langus ir montavimo darbus priteisimo patenkintas iš dalies ir priteista 2869,39 Eur. Atitinkamai ieškovės priešieškinio reikalavimas dėl darbų kainos sumažinimo 13000,00 Lt patenkintas iš dalies, darbų kaina sumažinta 895,67 Eur suma. Sutartyje numatytas delspinigių dydis bei šalių pareigų ir atsakomybės išdėstymas pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus ir nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vartojimo sutarties 3.2 punkte numatyta sąlyga dėl delspinigių mokėjimo pripažinta nesąžininga, todėl netenkintas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo. Atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 1210 Lt (350,44 Eur) įsiskolinimą už papildomų darbų atlikimą, kadangi ieškovė neįrodė aplinkybės, kad iš anksto pranešė atsakovei apie papildomų darbų atlikimą, be to, papildomi darbai nebuvo aptarti sutarties priede. Atmetė atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovės 10313,34 Lt (2986,94 Eur) nuostolių atlyginimo, kadangi neįrodyta, kad būtent dėl ieškovės atstovo neteisėtų veiksmų, dėl jo kaltės atsakovė turėjo 3 cm paaukštinti grindų dangą cementiniu skiediniu ir dėl to patyrė 10313,34 Lt (2986,94 Eur) nuostolių. Dėl netinkamų langų bei jų montavimo darbų kokybės atsakovė patyrė didelių nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, todėl teismas padarė išvadą, jog jai buvo padaryta neturtinė žala. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo pateikta įrodymų, kad dėl patirtų išgyvenimų atsakovė būtų patyrusi sunkių pasekmių, bei atsižvelgdamas į teismų praktiką priteisiant neturtinės žalos atlyginimą analogiškose bylose, atsakovės prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažino iki 300,00 Eur.

5Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015-12-16 sprendimo dalį dėl kainos sumažinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, delspinigių nepriteisimo ir dėl šios sprendimo dalies priimti naują sprendimą – atmestus ieškinio reikalavimus patenkinti visiškai, priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CK normas, reglamentuojančias rangovo atsakomybę už darbų kokybės trūkumus, ir be pagrindo padarė išvadą, kad ieškovė yra atsakinga už nedidelius nukrypimus nuo darbų kokybei įprastai taikomų reikalavimų, atliktus esant atsakovės sutikimui (CK 6.695 straipsnio 3 dalis), nurodydamas darbus atlikti būtent atsakovės (užsakovo) nurodytu būdu (CK 6.689 straipsnio 3 dalis). Dėl šios priežasties nepagrįsta išvada, jog ieškovė atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė neturtinės žalos atsakovei padarymą. Todėl turi būti panaikinta sprendimo dalis dėl kainos už parduotus gaminius ir atliktus darbus sumažinimo nuo 3765,06 Eur iki 2869,39 Eur, taip pat turi būti panaikinta sprendimo dalis dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo atsakovei priteisimo.
  2. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas reikalavimą dėl delspinigių priteisimo netinkamai įvertino vartotojų apsaugą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai padarė išvadą, kad sutarties sąlygos dėl vartotojui nustatytos sutartinės atsakomybės įtvirtina neproporcingą jo atsakomybę.
  3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti per didelės ir neatitinka protingumo ir proporcingumo principų.

6Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinis, ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti visiškai, priimti papildomus įrodymus. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl darbų kainos mažinimo bei reikalavimo priteisti nuostolius, vadovavosi vien tik teismo ekspertizės akto išvadomis, nors su dalimi ekspertizės akto išvadų atsakovė nesutiko. Neatsižvelgė į atsakovės argumentus dėl ekspertizės akto nepagrįstumo ir atmetė prašymus skirti pakartotinę ekspertizę.
  2. Kad būtų įvertintos šalių prievolės, kylančios nustačius darbų trūkumus, ir užsakovo veiksmų teisėtumas atsisakius mokėti, būtina tirti ir vertinti, kada ir kokie darbų trūkumai nustatyti ir kokia dalimi dėl to mažintina darbų kaina.
  3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, kadangi dėl defektų aiškinimosi, jų šalinimo, pretenzijų reiškimo atsakovei reikėjo didelių pastangų ir ji patyrė dvasinių išgyvenimų.

7Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodė, kas apeliacinio skundo argumentai dėl CK 6.695 straipsnio 3 dalies pažeidimo nepagrįsti bei neatitinka byloje surinktų įrodymų. Dėl neturtinės žalos atlyginimo argumentus atsakovė nurodė apeliaciniame skunde, todėl nekartoja. Teismas pagrįstai nepriteisė iš atsakovės delspinigių, pripažindamas sutarties 3.2 punkto sąlygą negaliojančia, kadangi ši sąlyga nebuvo aptarta su atsakove. Bylinėjimosi išlaidų klausimas išspręstas teisingai.

8Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi apeliaciniame skunde yra sąmoningai iškraipomos teismo sprendime nurodytos ir teismo eksperto nustatytos aplinkybės, padrikai interpretuojamos teismo eksperto išvados, nesiejant jų su teismo posėdžio metu pateiktais detaliais paaiškinimais. Apeliacinio skundo motyvai yra sunkiai suvokiami, remiamasi sąlyginėmis ir klaidingomis prielaidomis, nurodomos naujos aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyku. Nauji įrodymai negali būti priimti, kadangi jie galėjo būti pateikti anksčiau, be to, byloje nebuvo pareikšti reikalavimai, kurie būtų susiję su pačių langų atitiktimi kokybės reikalavimams, priešieškiniu prašoma pašalinti tik langų montavimo darbų trūkumus.

9Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

11Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinių skundų bei atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka.

12Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti skolą, netesybas bei atsakovės priešieškinis dėl nuostolių, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atliktų darbų kainos sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

13Išnagrinėjusi ir ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.

14Pagal CPK 266 straipsnį, teismui nagrinėjant bylą draudžiama spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Tai suprantama kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-387/2014; 2014 m. spalio 7 d. nutartis, Nr. 3K-3-424/2014; kt.). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartis, Nr. 3K-3-113/2013; 2014 m. spalio 7 d. nutartis, Nr. 3K-3-424/2014; kt.).

15Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo nustatytą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie gali būti susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 8 d. nutartis, Nr. 3K-3-338/2005; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, Nr. 3K-7-161/2009).

16Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2013-08-05 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 13/08/05-AL-13073, kurios dalykas yra pagal užsakovo užsakymą pagamintų plastikinių konstrukcijų pardavimas ir sumontavimas. Ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės užsakymą pagaminti ir sumontuoti užsakytus gaminius per 30 darbo dienų, terminą skaičiuojant nuo sutarties pasirašymo dienos ir avanso, numatyto sutarties 2.2 punkte, sumokėjimo, darbus atlikti kokybiškai, pagal Lietuvos Respublikos norminių aktų keliamus standartinius reikalavimus, suteikti garantiją, numatytą 2.3 punkte. Atsakovė pagal sutartį įsipareigojo sumokėti ieškovei sutartą kainą, numatytą sutarties 1.6 punkte, sutarties pasirašymo metu sumokėti ieškovei 18000,00 Lt kaip išankstinį apmokėjimą, atlikus gaminių montavimo darbus, sumokėti pardavėjui už pagamintus gaminius visą likusią sumą, numatytą 1.2 punkte (18000,00 Lt); atlikus visus montavimo darbus, priimti ieškovės atliktą darbą ir pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą, po gaminių sumontavimo ir perdavimo per 14 dienų sumokėti už rangovo gaminių sumontavimą likusią sutarties sumą, numatytą 1.3 punkte (5000,00 Lt).

17Ieškovei pareiškus ieškinį teisme dėl 14210,00 Lt (4115,50 Eur) skolos ir netesybų priteisimo už užsakytus langus bei atliktus montavimo ir papildomus darbus, atsakovė priešieškiniu prašė priteisti nuostolius bei neturtinės žalos atlyginimą dėl langų ir montavimo darbų kokybės trūkumų. Priešieškinyje atsakovė nurodė tokius neištaisytus langų ir jų montavimo defektus: aštuoni langai sudėti kreivai, dėl matavimo klaidos 4 langų sujungimo kampas yra ne 90 laipsnių, nepakeista vieno lango tarpinė į 6 kamerų tarpinę, valgomojo lange įstatyta apie 4 cm pločio tarpinė, nes pagamintas langas buvo siauresnis nei lango anga, daugelyje langų blogai įdėtos prispaudimo gumelės, dviejuose languose pažeistas lango rėmas. Į bylą pateikto teismo ekspertizės akto Nr. 15-08/01 išvadoje ekspertas konstatuoja, jog buvo nustatyti langų montavimo trūkumai, kuriuos būtina pašalinti (permontuoti ne 90 laipsnių kampu sumontuotus langus, atlikti suspaustų tarpinių išlyginimą, „atstatymą“), trūkumų pašalinimo kaina – 1791,34 Eur.

18Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad langus pagamino ne G. O. įmonė „Olanus“, o Lenkijos įmonė „Abakus Okna S.A“, kurios atstovė yra ieškovė. Langų montavimo darbus atliko R. B., su kuriuo ieškovė sudarė 2013-10-08 Rangos sutartį Nr. 13/10-08. Sutarties šalys susitarė, jog sutarties dalykas yra statomo gyvenamojo namo ( - ), 101,95 kv. m PVC langų sumontavimas. R. B. pagal minėtą rangos sutartį įsipareigojo darbus atlikti kokybiškai, pagal Lietuvos Respublikos norminių aktų keliamus standartinius reikalavimus, perduoti užsakovui atliktą darbą pagal darbų priėmimo–perdavimo aktą (Rangos sutarties 1.1, 2.2 punktai). Iš bylos įrodymų nustatyta, kad minėtas asmuo buvo apklaustas teismo posėdžio metu kaip liudytojas.

19Kadangi atsakovė priešieškiniu įrodinėja ne tik nuostolius dėl langų netinkamo dydžio, bet ir dėl langų montavimo kokybės, teisėjų kolegijos vertinimu, esant byloje įrodymams, jog langų montavimo darbus atliko ne ieškovė, o rangos sutarties pagrindu R. B., todėl teismo sprendimu, iš dalies patenkinus atsakovės priešieškinį, priimtas teismo sprendimas turi įtakos ne tik ieškovės, bet ir R. B., kaip subrangovo, teisėms ir pareigoms. Nors pirmosios instancijos teismas tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip vartojimo pirkimo–pardavimo (dėl langų įsigijimo) ir vartojimo rangos (dėl langų montavimo darbų), tačiau šio asmens neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, todėl darytina išvada, kad byloje neįvertintos galimos teisinės pasekmės langų montavimo darbus atlikusiam asmeniui.

20CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, gali būti įtrauktas dalyvauti byloje ir teismo iniciatyva, todėl netgi toje situacijoje, kai ieškovas nereiškia reikalavimo šiam asmeniui ir nė viena iš šalių neprašo įtraukti jį dalyvauti byloje, teismas, bylos nagrinėjimo metu matydamas, kad nedalyvaujančio byloje asmens teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, turi tokį asmenį įtraukti į bylą savo iniciatyva.

21Apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą trečiųjų asmenų, t. y. šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, be to, neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios. R. B. įtraukus į bylą trečiuoju asmeniu, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį, jis įgytų šalies procesines teises ir pareigas, kuriomis visa apimtimi galėtų pasinaudoti pirmosios instancijos teisme. Todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes byloje yra nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

22Be to, iš teismo ekspertizės akto Nr. 15-08/01 šeštuoju klausimu padarytos išvados nustatyta, kad teismo ekspertas nustatęs langų montavimo trūkumus, kuriuos būtina pašalinti (permontuoti ne 90 laipsnių kampu sumontuotus langus, atlikti suspaustų tarpinių išlyginimą, atstatymą) nurodė bendrą šalintinų darbų trūkumų kainą 1791,34 Eur. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog montavimo darbų defektų pašalinimo sąnaudų dydis ekspertizės akte paskaičiuotas neteisingai. Iš pateiktos lokalinės sąmatos matyti, jog šalintinų darbų trūkumų kainą sudaro langų ir durų plastikinių gaminių permontavimo mūro sienose darbai bei langų stiklo paketų sandarinimas hermetiku, tačiau darbų kaina už suspaustų tarpinių išlyginimą, atstatymą į lokalinę sąmatą nėra įtraukta ir įkainota. Į lokalinę plastikinių gaminių montavimo defektų pašalinimo darbų lokalinę sąmatą nėra įtraukti ir pinigine išraiška įvertinti kiti langų montavimo darbų trūkumų, kurie užfiksuoti Langų ir durų plastikinių gaminių kontrolinių apmatavimų suvestinėje (spalvoto rėmo mechaniniai pažeidimai). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjant iš naujo bylą pirmosios instancijos teisme, reikalinga vertinti ir analizuoti, bei nustatyti, ar teismo ekspertizės akte visi nustatyti langų montavimo darbų trūkumai ir jų pašalinimo darbai įvertini pinigine išraiška, kadangi šios aplinkybės turi reikšmės nustatant atsakovės patirtų nuostolių dydį.

23Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą, kadangi darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neįtraukdamas į jos nagrinėjimą asmens, kuris buvo atsakingas už langų sumontavimą ir dėl kurio veiksmų atsakovė galimai patyrė nuostolių. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi spręsti dėl R. B. įtraukimo į procesą bei išsiaiškinti anksčiau nurodytas aplinkybes dėl nustatytų atliktų montavimo darbų trūkumų šalinimo kainos.

24Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

25CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

26Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė prašymą pridėti prie bylos papildomus įrodymus – UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ parengtą Pastato sandarumo (pralaidumo orui) matavimo ataskaitą bei jos priedą – atlikto tyrimo video medžiagą, langų montavimo defektų ištaisymo lokalinę sąmatą. Kadangi yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo ir teisėjų kolegija dėl apeliacinių skundų argumentų iš esmės nepasisako, pagrindo priimti naujus įrodymus nėra. Nagrinėjant bylą iš naujo atsakovė turės teisę pateikti naujus įrodomus, kurių priėmimo klausimą, įvertinęs šių papildomų įrodymų sąsajumą su nagrinėjamos bylos dalyku, išspręs pirmosios instancijos teismas.

27Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens materialinių teisių ir pareigų) naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

28Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

30panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

31Atsisakyti priimti atsakovės J. P. pateiktus įrodymus – UAB „Diagnostika ir statyba“ parengtą Pastato sandarumo (pralaidumo orui) matavimo ataskaitą bei jos priedą video medžiagą, langų montavimo defektų ištaisymo lokalinę sąmatą ir grąžinti juos pateikusiam asmeniui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 14210,00 Lt (4115,50 Eur) skolos,... 3. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 10313,34... 4. Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-12-16 sprendimu ieškinį ir... 5. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 6. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 7. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė nurodė, kad su... 8. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad su... 9. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis... 11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai... 12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš... 13. Išnagrinėjusi ir ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija... 14. Pagal CPK 266 straipsnį, teismui nagrinėjant bylą draudžiama spręsti... 15. Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti... 16. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2013-08-05 tarp ieškovės ir... 17. Ieškovei pareiškus ieškinį teisme dėl 14210,00 Lt (4115,50 Eur) skolos ir... 18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad langus pagamino ne G. O. įmonė... 19. Kadangi atsakovė priešieškiniu įrodinėja ne tik nuostolius dėl langų... 20. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisėms ir pareigoms... 21. Apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą trečiųjų... 22. Be to, iš teismo ekspertizės akto Nr. 15-08/01 šeštuoju klausimu padarytos... 23. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų... 24. Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos ... 25. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 26. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė prašymą pridėti prie bylos... 27. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas nustačius... 28. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo,... 29. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 30. panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d.... 31. Atsisakyti priimti atsakovės J. P. pateiktus įrodymus – UAB „Diagnostika...