Byla 2-1145/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Vikersa“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 9 d. nutarties, kuria atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-2140-264/2009 pagal ieškovo BUAB „Baltpaper“ ieškinį atsakovams UAB „Vikersa ir antstolei Sonatai Vaicekauskienei dėl be pagrindo gautų 76 469, 03 Lt skolos ir netesybų priteisimo, ir

Nustatė

2Ieškovas 2009-07-03 kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti atsakovės antstolės Sonatos Vaicekauskienės išieškojimo veiksmus neteisėtais, o iš atsakovo UAB „Vikersa“ priteisti 76 469, 03 Lt be pagrindo gautų lėšų, 6 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo priteistinos sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje taip pat buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą bei turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o jo nesant, ar nepakankant, atsakovo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, kurių bendra vertė būtų 76 469 Lt (b. l. 23-27).

3Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 9 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį 76 469 Lt vertės kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, leisdamas atsakovui areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, bet uždrausdamas juo disponuoti, o atsakovui neturint pakankamai kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, areštuoti dalį piniginių lėšų, esančių atsakovui priklausančiose sąskaitose Lietuvos Respublikos bankuose, leidžiant iš jų atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas (b. l. 28-29). Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepranešęs atsakovui, manydamas, jog yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 148 str. 1 d., 427 str. 5 d.). Nutartyje nurodyta, kad tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas, ieškinio suma yra didelė, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas jam priklausantį turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

4Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009-07-09 nutartį (b. l. 31-34). Skundui pagrįsti apeliantas nurodo šiuos argumentus:

  1. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teiginį, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl darytina išvada, jog nėra įstatyme numatyto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo.
  2. Ieškovas ieškinyje nesiremia atsakovo nesąžiningumu ar neteisėtais veiksmais, teigdamas, jog neteisėtus veiksmus atliko atsakovė antstolė Sonata Vaicekauskienė, kuri, žinodama, kad jau yra priimtas ieškovo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, toliau vykdė išieškojimo veiksmus iš ieškovo atsakovo naudai. Taigi UAB „Vikersa“ negali būti atsakovu šioje byloje, todėl darytina išvada, kad ir laikinosios apsaugos priemonės jos atžvilgiu negali būti taikomos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas niekuo nepagrįsto ieškinio reikalavimo užtikrinimui prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirčiai, pažeidžia teisėtumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
  3. Teismas, nutartyje nurodydamas, jog nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, atsakovas turimą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimas įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nenurodė, kuo remdamasis padarė tokią išvadą, todėl skundžiama nutartis panaikintina, kaip nemotyvuota.

5Ieškovas atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą ir nurodo šiuos argumentus:

  1. Ieškovo reikalavimas (76 469,03 Lt), įvertinus bendrą ekonominę situaciją šalyje bei susiklosčiusią teismų praktiką, laikytinas dideliu, todėl tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
  2. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ši reikalavimo suma jam nėra didelė ir galinčių paneigti poreikį užtikrinti reikalavimo įvykdymą.
  3. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčas tarp šalių nėra sprendžiamas, todėl atsakovo argumentai dėl ieškinio pagrįstumo ir atsakovo tinkamumo nenagrinėtini.

6Atskirasis skundas netenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d., 338 str.).

8Pagal CPK 144 straipsnio pirmąją dalį teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-307/2008, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007, 2007 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-717/2007).

9Iš skundžiamos apygardos teismo nutarties matyti, kad apygardos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vadovavosi minėta prezumpcija, o atsakovas nepateikė ir Apeliaciniam teismui duomenų apie savo finansinę bei turtinę padėtį, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo bei įrodytų, kad pareikšto ieškinio suma atsakovui nėra didelė (CPK 178 str., 314 str., 338 str.). Todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Dėl paminėtų motyvų teismas turėjo pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių klausimą spręsti nepranešęs atsakovui (CPK 148 str. 1 d.).

10Dėl pasakyto netenkintinas apelianto atskirasis skundas jame nurodytais motyvais, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 338 str., 329 str.).

11Atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl pareikšto ieškinio reikalavimo pagrįstumo, nenagrinėjami sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o gali būti reikšmingi nagrinėjant ginčą iš esmės ir priimant teismo sprendimą (CPK 320 str., 338 str.).

12Pažymėtina, kad atsakovas įstatymo nustatyta tvarka gali prašyti teismo pakeisti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę kita, o įmokėjęs reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikęs banko garantiją arba įrodymus, paneigiančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, prašyti panaikinti laikinąją apsaugos priemonę. Be to, pagrindęs įrodymais galimų nuostolių pobūdį ir preliminarų dydį, atsakovas gali kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu dėl tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str., 147 str. 1 d.).

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

14Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartį.

Proceso dalyviai
Ryšiai