Byla 2-717/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-856-33/2007 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Feniks“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Feniks“ administratoriaus įgaliotas asmuo kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su 2007 m. liepos 31 d. ieškiniu atsakovui A. S. ir prašė priteisti iš atsakovo 1 862 787 Lt padarytos žalos.

4Ieškovo administratoriaus įgaliotas asmuo taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo A. S. turtui.

5Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi ieškovo BUAB „Feniks“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – areštavo A. S. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, - areštavo pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias skolininkui ir esančias pas skolininką arba trečiuosius asmenis, neviršijant 1 962 787 Lt, uždrausdamas bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.

6Nutartyje nurodyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. liepos 27 d nutartimi įpareigojo UAB „Feniks“ perduoti įmonės administratorei UAB „Simpatija“ finansinę atskaitomybę ir turtą per 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Iki šiol nei turtas, nei įmonės dokumentai nėra pateikti. Pagal paskutinį finansinės atskaitomybės dokumentą, tai yra 1998 m. sausio 1 d. balansą, įmonė turėjo turto už 1 862 787 Lt dydžio sumą. Teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes atsakovas turtą gali paslėpti, sunaikinti ar perleisti tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendė nepranešęs atsakovui. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių tikslą ir siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat vadovaujantis ekonomiškumo principu taikytina laikinoji apsaugos priemonė – atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių areštas.

7Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą to paties teismo 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, nurodydamas, kad areštuojami atsakovui A. S. nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, o jų nesant ar esant nepakankamai, - piniginės lėšos ar turtinės teisės, priklausančios skolininkui ir esančios pas skolininką arba trečiuosius asmenis, už 1 862 787 Lt dydžio sumą.

8Atsakovas A. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą atmesti. Atsakovas skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas neteisingai nurodė turto arešto mastą (1 962 787 Lt), nes ieškinio suma yra tik 1 862 787 Lt, todėl pažeidė CPK 145 straipsnio 4 dalį.
  2. Teismas pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalį, nes nebuvo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, jame nėra nurodyta, kokios aplinkybės yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei kokios laikinosios apsaugos priemonės ir kokiu būdu turėtų būti taikomos.
  3. Teismas pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalį, nes prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė pažeisdamas 3 dienų terminą ir apie prašymo nagrinėjimą nepranešė atsakovui. Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2007 m. liepos 31 d., pranešimas su ieškinio priedais dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui įteikti 2007 m. rugpjūčio 6 d., o laikinosios apsaugos priemonės taikytos tik 2007 m. rugpjūčio 22 d. Teismas turėjo pranešti atsakovui apie prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes tai nėra išimtinis atvejis, kai kyla reali grėsmė, jog toks pranešimas būtų sutrukdęs jų taikymui.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovo BUAB „Feniks“ administratoriaus įgaliotas asmuo prašo atsakovo A. S. skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

  1. Klaida dėl turto arešto masto ištaisyta pirmosios instancijos teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartimi.
  2. Ieškovas ieškinyje nurodė pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Kadangi ieškovas neturėjo duomenų apie atsakovo turtą, jis negalėjo nurodyti, kokios konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikytinos atsakovui.
  3. Ieškinio suma yra didelė, atsakovo elgesys bankroto proceso metu rodo, jog atsakovas siekia išvengti atsakomybės už teismo nutarties ir Įmonių bankroto įstatymo reikalavimų nevykdymą, todėl teismas pagrįstai nepranešė atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Egzistuoja reali grėsmė, jog toks pranešimas būtų sutrukdęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymui arba padarytų jų taikymą neįmanomą.

10Atskirasis skundas netenkintinas.

11Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Šios proceso teisės normos pagrindu pagal suinteresuoto asmens prašymą teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra, ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.

12Ieškovo BUAB „Feniks“ administratorius pareiškė reikalavimą dėl 1 862 787 Lt žalos priteisimo iš atsakovo A. S. (b. l. 3-4). Akivaizdu, kad reiškiamų piniginių reikalavimų suma yra didelė. Teisminėje praktikoje aplinkybė, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės piniginės sumos turtinis ginčas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-127/2005, Nr. 2-105/2006 ir kt.). Reikalavimų apimtis objektyviai gali padidinti būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsižvelgiant į didelę reikalavimo sumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai preziumavo, jog teismo procesinio sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, todėl pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje netikslingas.

13Ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pareikštas ieškinyje. Atsižvelgiant į didelę reikalavimo sumą, kuri savaime (per se) gali lemti būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra pagrindo daryti išvados, jog konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių nenurodymas prašyme, lemia jų taikymo nepagrįstumą. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė į pareikštus reikalavimus ir vadovaudamasis tuo, jog nėra nurodyta, kokiam konkrečiam turtui taikytinos laikinosios apsaugos priemonės, jas taikė visam atsakovo turtui ieškinio sumos ribose. Teismas gali panaudoti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą, padarytą skundžiamoje nutartyje, nurodydamas, jog laikinosios apsaugos priemonės taikytinos neviršijant 1 862 787 Lt sumos (b.l. 28), todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės neviršija ieškinio sumos.

14Įstatymo nuostata, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas išsprendžia ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jo gavimo (CPK 148 str. 1 d.), sietina su proceso operatyvumu, su siekiu kuo greičiau užtikrinti ieškovo reikalavimų įvykdymą. Teismas, laikinąsias apsaugos priemones taikydamas ne per nustatytą terminą, nesivadovavo proceso operatyvumo principu, tačiau tokia aplinkybė neturi įtakos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimama rašytinio proceso tvarka (CPK 145 str. 4 d.). Remiantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi rašytinio proceso atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Skundžiama nutartis priimta nepranešus atsakovui apie jos priėmimą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad buvo teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vien tik nepranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą neturėjo esminės įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl pats savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti nutartį (CPK 148 str. 1 d., 329 str. 1 d.). Bylos aplinkybės patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumą ir pagrįstumą.

15Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovui taikė laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

17Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.