Byla 2-307/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Nijolės Piškinaitės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amoka“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 12 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės „Statūna“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-823-601/2006 pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Statūna“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Amoka“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 134 356,81 Lt žalos dėl neteisėto naudojimosi patalpomis bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo nuo priteistos sumos. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Amoka“ turtą ir turtines teises 134 356,81 Lt sumai, nes ieškinio suma yra didelė.

4Kauno apygardos teismas 2007 m. kovo 12 d. nutartimi areštavo atsakovui UAB „Amoka” priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus už 134 356,81 Lt, uždraudė jais disponuoti, o nesant pakankamai šio turto, trūkstamai sumai areštavo pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis. Nurodė, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas, byloje pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas, kurio suma yra didelė, todėl gali būti bandoma turtą paslėpti, parduoti ar kitaip perleisti. Atsakovui perleidus turtą sąžiningiems tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinus turtą, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas būsimo teismo sprendimo vykdymas.

5Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Amoka“ prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad taikomos priemonės turi atitikti siekiamus tikslus bei jos turi būti įgyvendinamos užtikrinant interesų pusiausvyrą. Paaiškino, kad dalimi ginčo patalpų naudojasi remiantis 2001 m. spalio 1 d. nuomos sutartimi su UAB „Deklilas“, kuri sandorio sudarymo metu buvo šių patalpų savininkė. Minėta sutartis nėra nutraukta, nuginčyta ar pasibaigusi. Už naudojimąsi patalpomis atsakovas moka nuomos mokestį. Atsakovui taip pat žinoma, kad tarp BAB „Statūna“ ir UAB „Deklitas“ vyksta ginčas dėl ginčo patalpų nuosavybės teisių, šiuo metu yra sustabdytas sprendimų ir nutarčių, kuriomis ieškovas grindžia savo nuosavybės teises į ginčo patalpas, vykdymas ir sprendžiamas UAB „Deklitas“ prašymas dėl proceso atnaujinimo. Teisminiai procesai dėl ginčo patalpų vyksta nuo 2002 metų. Jeigu teismai atmestų BAB „Statūna“ ieškinį UAB „Deklitas“ dėl ginčo turto perleidimo sandorių nuginčijimo, tai būtų pagrindas atmesti ir ieškovo ieškinį šioje byloje. Atsakovas paaiškino, kad jo pagrindinė veikla yra prekyba maisto produktais, daugiausia kava ir arbata. Bendrovė nekilnojamojo turto ar vertingo kilnojamojo turto neturi, o jos turtą sudaro apyvartinės lėšos, kurios yra reikalingos vykdant atsiskaitymus pagal tiekimo sutartis. Areštavus bendrovės sąskaitoje esančias lėšas, ji patirtų nuostolių ir būtų negalimas įmonės darbas. Kadangi sprendimas šioje byloje priklauso nuo teismo sprendimo kitoje byloje, gali būti sprendžiamas šios bylos sustabdymo klausimas. Tokiu atveju atsakovas patirtų dar didesnius nuostolius, negalėtų atlikti mokėjimų tiekėjams, mokėti atlyginimą darbuotojams, mokesčius biudžetui ir SoDrai. Ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl atsakovas abejoja, kad ji galės atlyginti atsakovo galimus nuostolius. Ieškovas nurodo, kad atsakovas nuo 2004 m. vasario 13 d. iki 2007 metų imtinai naudojosi 225,78 kv. m. ploto administracinėmis patalpomis ir 66,01 kv. m. garažu, tačiau iš atsakovo teismui pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas garažu naudojosi tik iki 2007 m. rugpjūčio 1 d., o ieškovas žalos reikalauja už visus 2007 metus. Be to, ieškovas nuomos mokestį paskaičiavo už 225,48 kv. m. plotą, tačiau atsakovas 2004 m. kovo mėnesį naudojosi 159,77 kv. m. patalpomis, 2005 m. sausio mėnesį sumažino iki 126,75 kv. m., o nuo 2007 m. sausio 1 d. – 160,29 kv. m. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovai naudojosi visu ieškovo nurodomu plotu.

6Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas BAB „Statūna“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ta aplinkybė, jog atsakovas neturi nekilnojamojo ar kilnojamo turto, o patalpomis naudojasi nemokėdamas savininkui nuomos mokesčio tik patvirtina, kad teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Tai, kad atsakovas nuomos mokestį mokėjo tretiesiems asmenims, neturintiems nuosavybės teisių į ginčo patalpas, neatleidžia jo nuo pareigos atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Atsakovo su kitais asmenimis sudarytos sutartys yra niekinės. Nurodo, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo. Ieškovas nuo 2004 m. vasario 13 d. yra įregistruotas viešame registre kaip ginčo patalpų savininkas. Ta aplinkybė, kad atsakovas tiek metų ignoruoja ieškovą ir nesitarė dėl turto nuomos sąlygų patvirtina, kad atsakovas piktybiškai vengia mokėti skolą, todėl yra grėsmė, kad vengs vykdyti teismo sprendimą. Ieškovo nuosavybės teisių į ginčo patalpas klausimas yra išspręstas, sprendimai įsiteisėję, o pakartotiniai prašymai dėl proceso atnaujinimo nesudarė kliūties priimti skundžiamą nutartį.

7Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

8Teismas, remdamasis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu busimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalaujama išieškoti iš skolininko 134 356,81 Lt suma yra pakankamai didelė, dėl ko pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, pagrįstai nustatė, kad atsiranda pagrindas manyti, kad ieškinio patenkinimo atveju palankaus kreditoriui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti (CPK 144 str. 1 d.).

9Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvimo. Kolegija atkreipia dėmesį, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos tada, kai yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šiuo atveju teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pagal susiformavusią teismų praktiką didelė reikalavimo suma yra laikoma vienu iš kriterijų, į kuriuos teismai atsižvelgia spręsdami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

10Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tik formaliai įvertina byloje pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar yra grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui tuo atveju, jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą, priimtų ieškovui palankų sprendimą. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs tai, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, ginčo suma yra pakankamai didelė, pagrįstai tenkino ieškovo prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones. Be to, atskirajame skunde pats atsakovas pripažino, kad bendrovė jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, į kurį ateityje galėtų būti nukreiptas išieškojimas, neturi, kas patvirtina, jog, tuo atveju, jeigu būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, jo įvykdymas pasunkėtų arba būtų neįmanomas.

11Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atskirajame skunde išdėstytus argumentus ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad Kauno apygardos teismas, areštavęs atsakovo pinigines lėšas, nepagrįstai nenumatė išimties ir neleido atsiskaityti su darbuotojais, valstybės biudžetu ir Sodra. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo, ieškovui galimai palankaus, teismo sprendimo įvykdymą. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi ne tik siekti maksimaliai apsaugoti vienos šalies interesus, bet ir įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes kitai šaliai. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos laikantis teisingumo principo, kuris reikalauja išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, kad nesuteiktų ne vienai šaliai nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų kitos proceso šalies teisių daugiau nei būtina tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad pinigai yra labai svarbus kiekvienos įmonės normalios ūkinės–komercinės veikos pagrindas, todėl įmonei visiškai uždraudus disponuoti pakankamai didelėmis jai priklausančiomis lėšų sumomis yra apsunkinama ir trikdoma bet kokios įmonės veikla. Be to, draudimas atsiskaityti su įmonės darbuotojais, valstybės biudžetu ar Sodra apsunkina ne tik pačios įmonės veiklą ir gali būti susijęs su papildomais finansiniais įsipareigojimais – pareiga už pavėluotą atsiskaitymą mokėti delspinigius, bet susijęs ir su trečiųjų asmenų esmine teise – darbuotojų teise už atliktą darbą laiku gauti atlyginimą.

12Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, keistina. Minėta nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės keistinos, nurodant, kad atsakovui leidžiama iš areštuotų lėšų, esančių bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei ir socialinio draudimo įmokas bei, jeigu atsakovas pripažins reikalinga, atsiskaityti su ieškovu.

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

14Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 12 d. nutarties dalį, kuria areštuotos atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Amoka“ lėšos pakeisti ir leisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Amoka“ iš areštuotų lėšų, esančių bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei ir socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu bankrutuojančia uždarąja akcine bendrove „Statūna“.

15Kitas pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai