Byla 2KT-6-943/2015
Dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. B2-158-221/2014 (2015 metų bylos Nr. B2-167-221/2015) nagrinėjimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pietų terminalas“ direktorės R. V. pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. B2-158-221/2014 (2015 metų bylos Nr. B2-167-221/2015) nagrinėjimo,

Nustatė

2UAB „Pietų terminalas“ direktorė R. V. 2015 m. sausio 12 d. pareiškė nušalinimą nuo civilinės bylos Nr. B2-158-221/2014 (2015 metų bylos Nr. B2-167-221/2015) nagrinėjimo visiems Kauno apygardos teismo teisėjams. Tenkinus prašymą dėl nušalinimo, bylą prašoma perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.

3Pareiškėja nurodo, kad Kauno apygardos teismo šališkumą, kaip pagrindą nušalinti jį nuo nurodytos civilinės bylos nagrinėjimo, suformavo neteisėti ir su teisėjų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais nesuderinama teisėjų L. J., V. L., E. T. ir A. R. veikla.

4Pareiškėjos manymu, teisėjo L. J. neteisėti veiksmai siejami su UAB „RVN“ bankroto administratoriaus paskyrimu. R. V. teigimu, paskirtasis administratorius, klaidindamas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, inicijavo nepagrįstą ikiteisminį tyrimą UAB „Pietų terminalas“ atžvilgiu. Jo metu buvo atliekamos neteisėtos kratos UAB „Pietų terminalas“ patalpose ir vykdomos liudytojų apklausos. Nepasitikėjimą teismu, be nurodytų veiksmų, sustiprino ir tai, jog teismo posėdžio metu teisėjas L. J. siekė priversti bylos šalis atsisakyti kviesti liudytojus, nutraukinėjo bylos šalių pasisakymus, replikavo, žemino proceso dalyvius, rodė prielankumą vienai iš proceso šalių – BUAB „RVN“. Be to, teisėjas L. J., būdamas valstybės pareigūnu, grasino kitos valstybės jėga.

5Teisėjų E. T., A. R. ir V. L. veiksmai, demonstruojant palankumą vienai iš bylos šalių (BUAB „RVN“), pasireiškė neteisėto ikiteisminio tyrimo metu surinktų liudytojų apklausos duomenų panaudojimu nagrinėjant BUAB „RVN“ UAB „Pietų terminalas“ inicijuotą civilinę bylą dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo. Be to, šie teisėjai, pareiškėjos teigimu, klastojo ikiteisminio tyrimo liudytojų parodymus, priimdami procesinį sprendimą rėmėsi tik BUAB „RVN“ palankiais įrodymais, todėl priėmė neskundžiamą ir visiškai priešingą, nei pirmosios instancijos teismo, sprendimą, įtvirtindami jame tiesos neatitinkančius faktus.

6Esant minėtoms aplinkybėms, R. V. manymu, akivaizdu, kad Kauno apygardos teismo teisėjai negali tinkamai ir teisėtai išnagrinėti civilinės bylos Nr. B2-158-221/2014 (2015 metų bylos Nr. B2-167-221/2015), kurioje sprendžiamas bankroto bylos atsakovui BUAB „RVN“ iškėlimo klausimas, todėl reiškiamas nušalinimas visam Kauno apygardos teismui.

7Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

8Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apylinkės teismo visiems teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui klausimus sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus visų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.). Tuo atveju, kai nušalinimas pareikštas atitinkamo apygardos teismo visiems teisėjams, klausimą dėl jo pagrįstumo sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

9Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-279/2003;2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-234/2012).

10Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

11Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.). Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo teismo teisėjai, o byla būtų perduota kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie kiekvieno teisėjo galimą šališkumą, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

12Nagrinėjamu atveju pareiškėja R. V. nurodo, jog nušalinimo pareiškimą teikia visam Kauno apygardos teismui, kadangi jos nušalinimo pareiškime nurodytų teisėjų, nagrinėjusių bylas, kuriose dalyvavo ir UAB „Pietų terminalas“, veiksmai buvo nukreipti išimtinai BUAB „RVN“ palankių sprendimų priėmimui.

13Šiuo atveju teisėjams reiškiamo nušalinimo pagrindai yra išimtinai procesinio pobūdžio, t. y. dėl jų priimtų procesinių sprendimų (bankroto administratoriaus skyrimo, įrodymų vertinimo, procesinio sprendimo, nepalankaus pareiškėjui, priėmimo ir kt.), tačiau Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.). Subjektai, turintys įgaliojimus spręsti dėl pareikšto nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne nušalinimą reiškiančio asmens subjektyvia nuomone pagrįstomis prielaidomis. Todėl tik pareiškėjos įsitikinimas, jog teisėjai priima priešingai šaliai palankius sprendimus, nesudaro pagrindo nušalinti viso Kauno apygardos teismo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1015-124/2014, nagrinėjimo.

14Nušalinimas grindžiamas ir tuo pagrindu, jog teisėjas L. J. netinkamai veda teismo procesą, žemina proceso dalyvius ir rodo prielankumą vienai iš bylos šalių – BUAB „RVN“. Vadovaujantis CPK 158-160 straipsniais teismo posėdžiui pirmininkauja bylą nagrinėjantis teisėjas, kurio patvarkymams privalo paklusti visi teismo posėdžio salėje esantys asmenys (CPK 237 str.). Posėdžio pirmininkas suteikia proceso dalyviams žodį, atkreipia dalyvaujančio byloje asmens dėmesį, jei jis nukrypsta nuo procesinio dokumento, pagarsina teismo posėdyje nedalyvaujančių proceso dalyvių prašymus ir sprendžia kitus, su posėdžio vedimu susijusius klausimus. Iš civilinėje byloje Nr. B2-158-221/2014 (2015 metų bylos Nr. B2-167-221/2015) esančių teismo posėdžio garso įrašų galima spręsti, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas L. J. iš esmės teismo posėdžiuose išlaiko rimtį, teismo posėdžius veda tvarkingai. Teisėjo kalboje nepastebėta grubių išsireiškimų, proceso šalių moralizavimo ar žeminimo. Nesutiktina su skunde dėstomais argumentais, jog teisėjas nutraukdavo proceso šalių kalbą, neleisdavo užbaigti paaiškinimų, kadangi kaip minėta, posėdžiui pirmininkaujantis teisėjas turi pareigą priminti proceso dalyviams nagrinėjamos bylos esmę ir koncentruoti bylos nagrinėjimą, tam jis turi ne tik teisę, bet ir pareigą nustatyti bylos nagrinėjimo ribas, tam tikslui šalinti iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su nagrinėjama byla, atkreipti proceso dalyvių dėmesį į tai, jog žodinio bylos nagrinėjimo metu buvo nukrypta nuo šalių procesiniais dokumentais apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų (CPK 159 str. 1, 2 d.). Visgi, negalima nepaminėti, jog teisėjas L. J. teismo posėdžio metu, siekdamas sukoncentruoti proceso dalyvius į keliamų klausimų nagrinėjimą, vartojo ne visiškai formalius išsireiškimus (teisėjas ragino UAB „Pietų terminalas“ direktorę nebijoti kalbėti ir ją drąsino; taip pat teisėjas, prašydamas UAB „Pietų terminalas“ direktorės R. V. suformuluoti priešingai bylos šaliai klausimą, įterpė pasisakymą, jog „čia ne Putinas“), tačiau šios frazės visame teismo posėdžio eigos kontekste negalima vertinti kaip grasinimu susidoroti ar politinių pažiūrų demonstravimu. Atsižvelgiant į išdėstyta, darytina išvada, kad nevisiškai formalus Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo L. J. elgesys teismo posėdyje sudarė pareiškėjai neigiamą įspūdį bei sukėlė abejonių dėl teisėjo nešališkumo, dėl šios priežasties teisėjas, siekdamas išvengti abejonių dėl jo nešališkumo, užkirsdamas kelią bylos nagrinėjimo vilkinimui 2014 m. lapkričio 5 d. nusišalino nuo civilinės bylos Nr. B2-158-221/2014 (2015 metų bylos Nr. B2-167-221/2015) nagrinėjimo.

15Vertinant skundo argumentus dėl teisėjo L. J. nusišalinimo, pažymėtina, jog teisėjai nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkas protingam pašaliniam stebėtojui. Šiuo atveju, teisėjas savo nusišalinimo motyvus ir argumentus išdėstė 2014 m. lapkričio 5 d. nutartyje. Teisėjas pažymėjo, jog siekiant išvengti abejonių dėl jo nešališkumo, jis priėmė sprendimą nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo. Teisėjo nusišalinimas nevertinamas pripažinimu daryto ar jausto poveikio priimti tam tikrus procesinius sprendimus ir nesudaro pagrindo visiems Kauno apygardos teismo teisėjams nušalinti.

16Įvertinus nušalinimo pareiškimo turinį spręstina, jog pareiškėja konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami šio teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikta, t. y. nenurodyta nė vieno iš CPK 65 straipsnyje nurodytų nušalinimo pagrindų. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, dėl kurių ji nepasitiki visais Kauno apygardos teismo teisėjais laikytinos tik subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėja nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. B2-158-221/2014 (2015 metų bylos Nr. B2-167-221/2015) gali būti išnagrinėta Kauno apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą. Todėl nėra pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo ir perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Nutarė

18Netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pietų terminalas“ direktorės R. V. pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. B2-158-221/2014 (2015 metų bylos Nr. B2-167-221/2015) nagrinėjimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai