Byla 2-769-622/2012
Dėl įpareigojimo vykdyti prievolę natūra ir žalos atlyginimo, bei atsakovo BUAB „Labrusta Production“ priešieškinį ieškovui UAB „Delsitum“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Delsitum“ atstovei advokatei J. T.-Paškevičienei, atsakovų BUAB „Labrusta Production“, UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ atstovui advokatui T. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Delsitum“ ieškinį atsakovams BUAB „Labrusta production“, UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, bendrovės „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje, trečiajam asmeniui VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo vykdyti prievolę natūra ir žalos atlyginimo, bei atsakovo BUAB „Labrusta Production“ priešieškinį ieškovui UAB „Delsitum“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą BUAB „Labrusta“ vykdyti pasaugos susitarimą ir grąžinti kilnojamų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties priede Nr. 1 nurodytą turtą; priteisti 18 303 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovų bendrovės „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje ir UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, nustatant, kad UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ prievolė yra subsidiari; 100 Lt žyminio mokesčio dalį priteisti iš atsakovo BUAB „Labrusta Production“, o 549 Lt žyminio mokesčio dalį priteisti iš atsakovų „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje ir UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, nustatant, kad UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ prievolė yra subsidiari; pusę išlaidų už advokato teikiamą pagalbą priteisti iš atsakovo BUAB „Labrusta Production“, kitą pusę – iš atsakovų „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje, nustatant, kad UAB „Klaipėdos administratorių biuras prievolė yra subsidiari. Nurodo, kad atsakovo BUAB „Labrusta Production“ patalpose yra laikomas ieškovui nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris buvo įsigytas pagal 2011-04-12 kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį. 2011-04-14 priėmimo-perdavimo aktu perdavus ieškovui turtą, šalys susitarė dėl neatlygintinos pasaugos. Pasaugos davėjas turi teisę bet kuriuo metu pareikalauti grąžinti daiktą, o saugotojas privalo jį grąžinti. Todėl ieškovui pareikalavus grąžinti turtą, atsakovui BUAB „Labrusta Production“ kilo pareiga vykdyti susitarimą dėl pasaugos ir turtą grąžinti. Negrąžinant turto ir jį naudojant ūkinėje komercinėje veikloje yra pažeidžiamas susitarimas dėl turto pasaugos, todėl ieškovas turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę natūra ir grąžinti susitarimo dėl neatlygintinos pasaugos pagrindu saugomą turtą. Be to, dėl bankroto administratoriaus aplaidumo ir netinkamo pareigų vykdymo buvo prarastas BUAB „Labrusta Production“ patalpose trečiajam asmeniui priklausantis turtas, t.y. raudonmedžio lentos, kurių vetė yra 18 303 Lt (t. 2, b. l. 123-130, t. 4, b. l. 53-56).

4Ieškovo atstovė ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti visa apimtimi, priešieškinį prašo atmesti.

5Atsakovai BUAB „Labrusta Production“ ir UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, jog UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ iki neįsiteisėjo nutartis iškelti bendrovei „Labrusta Production“ bankroto bylą, neturėjo jokių įgaliojimų veikti. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo tik 2011-10-20, kai Lietuvos apeliacinis teismas atmetė UAB „Scorpus“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2001-07-13 nutarčių, kuriomis atsisakyta priimti atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011-06-16 ir 2011-06-29 nutarčių. Pirkimo-pardavimo sutartis prieštaravo UAB „Labrusta Production“ veiklos tikslui, taip pat lėmė jos nemokumą (t. 1, b. l. 193-195).

6Atsakovas BUAB „Labrusta Production“ priešieškiniu prašo pripažinti UAB „Delsitum“ su UAB „Labrusta production“ 2011-04-12 sudarytą kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, taikyti restituciją ir grąžinti BUAB „Labrusta Production“ kilnojamuosius daiktus, perleistus pagal sutarties priedą Nr. 1, iš ieškovo priteisti BUAB „Labrusta Production“

751 601,84 Lt, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pagal sutartį ieškovui buvo perleisti 102 kilnojamieji daiktai, be kurių UAB „Labrusta Production“ nebegalėjo vykdyti pagrindinės savo veiklos – medienos gaminių gamybos. Sandorio sudarymas prieštaravo UAB „Labrusta Production“ veiklos tikslui. UAB „Labrusta Production“ pajamų už parduotus daiktus negavo, finansinės padėties nepagerino. Sutartis buvo žalinga UAB „Labrusta Production“, jos sudarymas lėmė UAB „Labrusta Production“ veiklos nutraukimą. Ieškovas nebuvo sąžiningas sudarydamas sutartį, nes žinojo ir turėjo žinoti aplinkybes dėl sandorio priešingumo UAB „Labrusta Production“ tikslams (t. 2, b. l. 28-34).

8Atsakovų BUAB „Labrusta Production“ ir UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ atstovas prašo ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti.

9Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje į teismo posėdį neatvyko. Yra pateikęs atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesant būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, negalima tenkinti reikalavimo priteisti žalą nei iš administratoriaus, nei iš jo draudiko (t. 3, b. l. 26, 27).

10Trečiasis asmuo VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimu prašo ieškovo UAB „Delsitum“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o BUAB „Labrusta Production“ priešieškinį patenkinti (t. 4, b. l. 22).

11Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas.

12Byloje nustatyta, kad UAB „Delsitum“ ir UAB „Labrusta Production“ 2011-04-12 sudarė kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ( t. 1, b. l. 9-20). 2011-06-16 Klaipėdos apygardos teismas iškėlė UAB „Labrusta Production“ bankroto bylą (t. 1, b. l. 164-166). Tarp šalių kilo ginčas ar minėta pirkimo-pardavimo sutartis neprieštaravo UAB „Labrusta Production“ veiklos tikslams ir ar yra pagrindas BUAB „Labrusta Production“ bankroto administratoriui taikyti civilinę atsakomybę.

13Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008;).

14Sandoriai yra suprantami kaip sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, laisvai naudotis turimomis civilinėmis teisėmis (CK 1.137 straipsnio 1 dalis). Sandoris, sudarytas privataus juridinio asmens valdymo organų, prieštaraujantis juridinio asmens tikslams, gali būti pripažintas negaliojančiu tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, būtina išsiaiškinti: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties ir tikslų ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vasmangas“ v. UAB „Valdo leidykla“, bylos Nr. 3K-3-567/2006).

15Nagrinėjamu atveju bylos specifiką lemia tai, kad viena iš ginčijamo sandorio dalyvių turi bankrutuojančios bendrovės statusą. Pagrindinis bankroto proceso tikslas yra kreditorių reikalavimų patenkinimas. Vienas iš kreditorių lygiateisiškumo principo aspektų yra draudimas bet kuriam iš įmonės kreditorių ar kitam asmeniui perimti bankrutuojančiai įmonei priklausantį turtą ir lėšas kitaip, nei tai nustato Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kreditoriai turi teisę, atsižvelgiant į Įmonių bankroto įstatyme nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą, lygiomis dalimis gauti savo reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš bankrutavusios įmonės turto (ĮBĮ 34-35 straipsniai). Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Tokiais ieškiniais yra ginami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai, nes pareikšto ieškinio nagrinėjimo rezultatai gali turėti didelę įtaką kreditorių reikalavimų patenkinimo dydžiui. Nesąžiningais skolininko veiksmais yra mažinamas skolininko mokumas, kartu mažinant kreditorių galimybes atgauti skolą, todėl bankrutuojančios įmonės sandorių ginčijimo institutas padeda ginti kreditorių teisėtus interesus nuo nesąžiningų skolininko veiksmų. Klaipėdos apygardos teismas 2011-06-16 nutartimi iškėlė UAB „Labrusta Production“ bankroto bylą. Nutartyje be kita ko yra nurodyta, kad UAB „Labrusta Production“ pripažįsta, kad su darbuotojais neatsiskaito nuo 2011 m. vasario, nuo 2011 m. sausio iki 2011 m. gegužės 31 įmonės veikla buvo nuostolinga (t. 1, b. l. 165). UAB „Labrusta Production“ įstatų 2.1. punktas nustatė, kad pagrindiniai bendrovės veiklos tikslai – užsiimti tokia komercine-ūkine veikla, kad efektyviai būtų įgyvendinami bendrovės akcininkų bei klientų interesai, racionaliai panaudojant visus materialinius, finansinius bei kitus resursus, o taip pat gauti maksimalų pelną. Įgyvendindama savo tikslus bendrovė turėjo vykdyti medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamybą; statybą; nekilnojamojo turto operacijas (t. 2, b. l. 36). Pagal ginčijamą sutartį ieškovui UAB „Labrusta Production“ perleido kilnojamuosius daiktus, kurie buvo bendrovės gamybos įrankiai, be kurių bendrovė nebeteko galimybės užsiimti savo pagrindine veikla – medienos gaminių gamyba. Svarbu ir tai, kad tiesiogiai UAB „Labrusta Production“ pajamų už perleistus daiktus negavo, dalis pirkimo kainos buvo mokama pardavėjo kreditoriui, dalis kainos buvo įskaityta už UAB „Labrusta Production“ gautą paskolą (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties 3 punktas, t. 1, b. l. 12-14). Nemokėdama darbuotojams darbo užmokesčio (teismo nutartyje iškelti bankroto bylą yra nurodyta, kad skola darbuotojams už 2011 m. vasarį sudaro 66 545,51 Lt, už 2011 m. kovą – 67 246,99 Lt, už 2011m. balandį – 57 783, 40 Lt), perleisdama gamybos priemones, už kurias kaina buvo sumokėta tik daliai kreditorių, vėliau po dviejų mėnesių sutikusi su bankroto bylos iškėlimu, bendrovė „Labrusta Production“ neabejotinai pažeidė kreditorių lygiateisiškumo principą. Vien to pakanka konstatuoti, kad ginčijamas sandoris prieštaravo UAB „Labrusta Production“ įstatų 2.1 punkte numatytiems veiklos tikslams. Ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį UAB „Delsitum“ vardu pasirašė H. T.. Šis asmuo yra vienas iš bendrovės A Line A/S valdybos narių (t. 2, b. l. 75). Tai, kad bendrovę A Line A/S ir UAB „Labrusta Production“ siejo paskolos teisiniai santykiai, yra minima kilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartyje, kur teigiama, kad bendrovė A Line A/S yra perleidusi UAB „Delsitum“ reikalavimo teises į UAB „Labrusta Production“ 1 341 000 DKK paskolą (t. 1, b. l. 11). Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad bendrovės A Line ir „Labrusta production“ planavo bendrą veiklą (t. 3, b. l. 70, 78-80). Taigi H. T., kaip UAB „Delsitum“ atstovas, sudarydamas sutartį su UAB „Labrusta Production“ dėl gamybos įrangos įsigijimo ir sutardamas, kad dalis mokėtinos už įrangą sumos bus įskaitoma kaip skolos grąžinimas bendrovei A line A/S (kurios valdybos narys jis yra) elgėsi nesąžiningai, nes turėjo visas galimybes sužinoti, kad gamybos įrangos pardavimas sutartyje numatytomis sąlygomis pažeis UAB „Labrusta Production“ ir jos kreditorių interesus. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovo reikalavimas panaikinti ginčijamą sandorį CK 1.82 straipsnio pagrindu yra pagrįstas. Tokiu atveju taikytina restitucija, grąžinant BUAB „Labrusta Production“ sutarties priede Nr. 1 išvardintus daiktus (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutarties priede Nr. 2 nurodytus daiktus ieškovas yra įgijęs, pagrįstas atsakovo prašymas taikyti restituciją sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146, 6.147 straipsniai) ir priteisiant 51 601,84 Lt skirtumą tarp daiktų rinkos vertės (117 000 Lt) ir ieškovo sumokėto kainos daiktų savininkui (65398,16 Lt). Patenkinus priešieškinį ir pripažinus kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, atmestinas ieškovo reikalavimas dėl šioje sutartyje nurodytų daiktų grąžinimo.

16Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymas yra siejamas su tam tikrais juridiniais faktais, kurie yra vadinami civilinės atsakomybės pagrindais. Yra skiriami tokie bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė. Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Ieškovas prašo taikyti atsakovui UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ deliktinę atsakomybę, nes ieškovo nuomone, bankroto administratorius aplaidžiai ir netinkamai vykdė savo pareigas, nes neišsaugojo 18 303 Lt vertės raudonmedžio lentų. Tam, kad bankroto administratorius galėtų vykdyti savo pareigas ir būti už jas atsakingas, reikia, kad būtų įsiteisėjęs procesinis teismo sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir administratoriaus paskyrimo. Byloje yra bankroto bylą nagrinėjančio teismo 2011-12-16 raštas bankroto administratoriui, kuriame nurodoma, kad 2011-06-16 priimta nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Labrusta Production“ nėra įsiteisėjusi (t. 2, b. l. 35). Esant tokiai bankroto bylą nagrinėjančio teismo pozicijai, bankroto administratorius turėjo pagrindą manyti, kad jo, kaip administratoriaus pareigos atlikti įstatymo numatytus veiksmus bendrovės „Labrusta Production“ atžvilgiu dar nėra atsiradusios. Tokiu būdu nenustačius administratoriaus neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo taikyti jam civilinę atsakomybę ir ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo turi būti atmestas.

17Kadangi atsakovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduotą priešieškinį, žyminis mokestis į valstybės biudžetą priteistinas iš ieškovo (CPK 96 straipsnis).

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

Nutarė

19Ieškovo ieškinį atmesti.

20Atsakovo priešieškinį patenkinti visiškai. Pripažinti UAB „Delsitum“ ir UAB „Labrusta Production“ 2011-04-12 kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, taikyti restituciją ir grąžinti atsakovui BUAB „Labrusta Production“ kilnojamuosius daiktus, perleistus pagal sutarties priedą Nr. 1. Priteisti atsakovui BUAB „Labrusta Production“ 51 601,84 Lt už pagal sutarties priedą Nr. 2 gautus daiktus iš ieškovo UAB „Delsitum“.

21Iš ieškovo UAB „Delsitum“ į valstybės biudžetą priteisti 10 562 Lt žyminį mokestį.

22Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovas patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą BUAB... 4. Ieškovo atstovė ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti visa apimtimi,... 5. Atsakovai BUAB „Labrusta Production“ ir UAB „Klaipėdos administratorių... 6. Atsakovas BUAB „Labrusta Production“ priešieškiniu prašo pripažinti UAB... 7. 51 601,84 Lt, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pagal sutartį... 8. Atsakovų BUAB „Labrusta Production“ ir UAB „Klaipėdos administratorių... 9. Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje į teismo posėdį... 10. Trečiasis asmuo VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos į... 11. Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas.... 12. Byloje nustatyta, kad UAB „Delsitum“ ir UAB „Labrusta Production“... 13. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 14. Sandoriai yra suprantami kaip sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų... 15. Nagrinėjamu atveju bylos specifiką lemia tai, kad viena iš ginčijamo... 16. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi... 17. Kadangi atsakovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduotą... 18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,... 19. Ieškovo ieškinį atmesti.... 20. Atsakovo priešieškinį patenkinti visiškai. Pripažinti UAB „Delsitum“... 21. Iš ieškovo UAB „Delsitum“ į valstybės biudžetą priteisti 10 562 Lt... 22. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...