Byla 3K-3-567/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Romualdo Čaikos, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Valdo leidykla“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 30 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vasmangas“ ieškinį atsakovui UAB „Valdo leidykla“ dėl leidybos teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia; trečiasis asmuo M. B.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Vasmangas“ 2005 m. sausio 6 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir ieškinio pareiškime nurodė, kad 2004 m. spalio 18 d. tuometis UAB „Vasmangas“ administratorius, vyriausiasis redaktorius M. B. sudarė su UAB „Valdo leidykla“ leidybos teisės perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Vasmangas“ perleido atsakovui išimtinę laikraščio „Širvinta“, jo priedų, kitų susijusių leidinių ir leidinių, kurių antraštėje yra žodis „Širvinta“, leidybos ir platinimo teisę, taip pat teisę į laikraščio ISSN, brūkšninį kodą, prekės ženklą, taip pat teisę nustatyti laikraščio tematiką, struktūrą, tiražą, kainą ir pan., taip pat teisę sudaryti autorines ir kitas sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl straipsnių, nuotraukų, kitų autorių teisės objektų, reikalingų laikraščiui, sukūrimo bei turtinių teisių į šiuos kūrinius perleidimo, be to, teises į visus anksčiau išleistus laikraščio numerius (toliau vadinama leidybos teise); pirkėjas įsipareigojo už leidybos teisę sumokėti pardavėjui 23 000 Lt, taip pat suteikti jam teisę neatlygintinai naudotis leidybos teise tol, kol bendrovėje dirbs (pagal darbo ar autorines sutartis) daugiau kaip pusė sutarties sudarymo metu dirbančių pagrindinių laikraščio žurnalistų. Ieškovo teigimu, UAB „Vasmangas“ pagrindinė komercinė–ūkinė veikla yra laikraščio „Širvinta“ ir jo priedų leidyba, šių leidinių platinimas, taigi nurodyta sutartimi apribota ir net žlugdoma bendrovės veikla, nes, perleidus leidybos teisę, ieškovas negali vykdyti įstatuose nurodytos pagrindinės savo veiklos. Ieškovo nuomone, ši sutartis vertintina kaip bandymas neteisėtu būdu nesilaikyti Akcinių bendrovių įstatymo, UAB „Vasmangas“ įstatų nuostatų, pagal kurias bendrovės pertvarkymo ar reorganizavimo klausimai yra visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija. Be to, sutarties sąlyga, kad pardavėjui suteikiama teisė neatlygintinai naudotis leidybos teise tol, kol pardavėjo įmonėje dirbs daugiau kaip pusė pagrindinių laikraščio žurnalistų, kurie yra ir ieškovo akcininkai, leidžia pagrįstai manyti, jog sutarties šalys veikė piktavališkai susitarusios prieš UAB „Vasmangas“ ir likusius jos akcininkus. Ieškovo teigimu, leidybos teisės perleidimo sutartis taip pat prieštarauja gerai moralei, be to, yra apsimestinis sandoris (CK 1.81, 1.87 straipsniai). Ieškovas, remdamasis CK 1.81, 1.82, 1.87, 1.91 straipsniais, prašė teismą pripažinti negaliojančia 2004 m. spalio 18 d. leidybos teisės perleidimo sutartį, sudarytą UAB „Vasmangas“ ir UAB „Valdo leidykla“.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

6Ukmergės rajono apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas ginčija 2004 m. spalio 18 d. leidybos teisės perleidimo sutarties teisėtumą keliais pagrindais: kaip gerai moralei prieštaraujantį sandorį (CK 1.81 straipsnis), juridinio asmens teisnumui prieštaraujantį sandorį (CK 1.82 straipsnis), apsimestinį sandorį (CK 1.87 straipsnis) ir dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytą sandorį (CK 1.91 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad prieštaraujančiais gerai moralei yra laikomi tik tie sandoriai, kuriuos sudaryti draudžia įstatymas, leidybos teisės perleidimas nėra ribojamas įstatymo (CK 1.114 straipsnio 2 dalis), todėl nėra pagrindo ginčijamą sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.81 straipsnio pagrindu. Teismas taip pat nurodė, kad pagal CK 1.82 straipsnį sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises ir pareigas bei jas įgyvendina per savo organus (CK 170 straipsnio 2 dalis, 2.81 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo M. B. , būdamas UAB „Vasmangas“ vadovas, pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį turėjo teisę sudaryti sandorius bendrovės vardu, ir jis, pasirašydamas ginčijamą leidybos teisės perleidimo sutartį, nepažeidė bendrovės įstatuose nustatytos jo kompetencijos; be to, šiam sandoriui sudaryti, laikantis įstatymo reikalavimų, buvo gautas bendrovės valdybos leidimas (Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3–6 punktai). Teismo nuomone, ieškovo teiginys, kad šiam sandoriui sudaryti reikėjo visuotinio akcininkų susirinkimo sutikimo, yra nepagrįstas, nes Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos ir bendrovės įstatų 20 punktas reglamentuoja tik bendrovės vidaus reikalus, bet ne santykius su trečiaisiais asmenimis, o ginčo dalykas yra sandoris, kurio sudarymas priskirtas būtent bendrovės vadovo kompetencijai. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas teigia, jog ginčijamas sandoris žlugdo bendrovės komercinę–ūkinę veiklą, tačiau iš UAB „Vasmangas“ įstatų matyti, kad, be laikraščio „Širvinta“ leidybos, yra numatyta daug kitų bendrovės veiklos rūšių. Be to, privatieji juridiniai asmenys turi bendrąjį teisnumą (CK 2.74 straipsnio 1 dalis), todėl jie gali vykdyti taip pat nenurodytą įstatuose veiklą, jeigu ji neprieštarauja įstatymams. Teismas konstatavo, kad ginčijama leidybos teisių perleidimo sutartis sudaryta nepažeidžiant ieškovo bendrovės įstatuose nustatytos valdymo organų kompetencijos ir neprieštarauja jos veiklos tikslams (tai pažymėta ir ginčijamos sutarties 6 punkte), be to, ieškovas nepateikė kitos sandorio šalies, t. y. UAB „Valdo leidykla“, nesąžiningumo įrodymų (CK 2.74, 2.83–2.85 straipsniai), todėl nėra pagrindo pripažinti šį sandorį negaliojančiu pagal CK 1.82 straipsnį. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ginčo sandoris buvo sudarytas siekiant pridengti kitą, t. y. kad jis yra apsimestinis; priešingai, šio sandorio šalys visiškai įvykdė sandorį jame nustatytomis sąlygomis, taigi nėra jokio pagrindo laikyti jį negaliojančiu pagal CK 1.87 straipsnį. Teismo nuomone, ginčijamos sutarties šalys sąžiningai derėjosi dėl sutarties sąlygų, be to, siekiant apsaugoti ieškovo darbuotojų teises ir teisėtus interesus, sutartyje buvo suteikta ieškovui galimybė dar kurį laiką neatlygintinai naudotis šio laikraščio leidybos teise. Ieškovo darbuotojai, apklausti kaip liudytojai, parodė, kad jie turėjo sumanymų leisti kitą leidinį, tačiau, išrinkus naują laikraščio valdybą, tapo neįmanoma dirbti su naujuoju jos vadovu, todėl jie buvo priversti išeiti iš darbo, ir dėl to jų išėjimas negali būti siejamas su ginčo sutarties pasirašymu, juolab negali būti vertinamas kaip bendrovės žlugdymas. Teismas pažymėjo, kad šias liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina taip pat rašytiniai įrodymai. Teismas konstatavo, kad ginčijamą sutartį šalys sudarė laisva valia, kiekviena siekdama savų tikslų, ieškovas nepateikė jokių šio sandorio šalių piktavališką susitarimą patvirtinančių įrodymų, todėl nėra pagrindo pripažinti šį sandorį negaliojančiu ir pagal CK 1.91 straipsnį. Dėl nurodytų motyvų teismas nusprendė ieškovo ieškinį atmesti.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. kovo 30 d. sprendimu atsakovo apeliacinį skundą patenkino: Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikino, priėmė naują sprendimą ir ieškinį patenkino: pripažino negaliojančia 2004 m. spalio 18 d. UAB „Vasmangas“ ir UAB „Valdo leidykla“ sudarytą leidybos teisės perleidimo sutartį, priteisė iš UAB „Vasmangas“ UAB „Valdo leidykla“ naudai 23 000 Lt, o UAB „Valdo leidykla“ įpareigojo grąžinti UAB „Vasmangas“ išimtinę laikraščio „Širvinta“, jo priedų ir kitų susijusių leidinių, taip pat leidinių, kurių antraštėje yra žodis „Širvinta“, leidybos ir platinimo teisę bei teisę į laikraščio brūkšninį kodą, taip pat teisę į visus anksčiau išleistus laikraščio numerius. Kolegija sprendime nurodė, kad ginčijama sutartimi šalys iš esmės susitarė dėl teisės į laikraščio pavadinimą (šalių įvardytą teise į prekės ženklą), laikraščio ISSN ir brūkšninį kodą, teisės į visus anksčiau išleistus laikraščio numerius perleidimo. Kolegija pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog vienintelė reali ieškovo komercinė–ūkinė veikla buvo laikraščio „Širvinta“ ir jo priedų leidyba, o kitos veiklos sritys (vertimas, sekretoriavimas, fotografavimas, komercinė veikla sutartiniais pagrindais ir kt.) buvo plėtojamos tiek, kiek jų reikėjo pagrindinei veiklai. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčijama sutartimi ieškovas perleido atsakovui faktiškai visą įmonės veiklą, ir toks svarbus bendrovei sprendimas, kaip pagrindinės veiklos nutraukimas ir naujos veiklos pradžia, negalimas be visų akcininkų apsisprendimo. Kolegija pažymėjo, kad pagal UAB „Vasmangas“ įstatų 1, 8 punktus pagrindinė bendrovės veikla nurodyta laikraščio „Širvinta“ ir jo priedų leidyba, taigi, nepakeitusi šių įstatų, bendrovė negalėjo atsisakyti pagrindinės savo veiklos. Teisėjų kolegija konstatavo, kad įstatų keitimas yra visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, todėl laikraščio „Širvinta“ leidybos teisės pardavimas be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sutikimo, pritarus tik valdybai, pažeidė UAB „Vasmangas“ įstatų 20 punktą, Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, t. y. ginčijamas sandoris sudarytas pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą valdymo organų kompetenciją. Kolegijos nuomone, byloje nustatytos aplinkybės ir ginčijamos sutarties sąlygos leidžia daryti išvadą, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga: sutarties sąlyga, kuria UABN „Vasmangas“ suteikta teisė leisti laikraštį tol, kol jame dirbs daugiau kaip pusė pagrindinių laikraščio žurnalistų, kurie yra ir ieškovo bendrovės akcininkai, siekta apsaugoti tik šių akcininkų interesus; nuo 2005 m. nurodyti asmenys įsidarbino atsakovo bendrovėje; be to, sandorio sudarymo metu trys iš šių akcininkų buvo bendrovės valdybos nariai, pritarę ginčijamo sandorio sudarymui. Kolegija pažymėjo, kad nors byloje nėra įrodymų, jog akcininkai–pagrindiniai laikraščio žurnalistai, priimdami valdyboje sprendimą dėl leidybos teisės pardavimo, veikė pagal išankstinį susitarimą su atsakovu, tačiau atsakovas, būdamas leidėjas, galėjo įvertinti ginčijamos sutarties sąlygas dėl likusių ieškovo bendrovės akcininkų. Be to, atsakovas siekė įsigyti teisę į laikraščio pavadinimą – „Širvinta“, tačiau ieškovas nebuvo įregistravęs žodinio žymens „Širvinta“ kaip prekės ženklo, ir vienintelis dokumentas, patvirtinantis ieškovo teisę į šį pavadinimą, yra įstatai. Kolegijos nuomone, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, pirkdamas teisę į nurodytą pavadinimą, susipažino su ieškovo įstatais, taigi turėjo žinoti apie tai, jog ginčo sandoriui sudaryti reikalingas visų akcininkų pritarimas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, esant tokioms aplinkybėms, yra visos sąlygos pripažinti ginčijamą sutartį negaliojančia pagal CK 1.82 straipsnį ir taikyti dvišalę restituciją. Kartu kolegija nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog byloje nėra įrodymų dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu kitais ieškovo nurodytais pagrindais, t. y. pagal CK 1.81, 1.87, 1.91 straipsnius.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Valdo leidykla“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 30 d. sprendimą ir palikti galioti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 13 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

101. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 1.82 straipsnį, taip pat netaikė CK 1.79 straipsnio. Ginčo sutartis dėl leidybos teisių perleidimo yra turtinių teisių pirkimo–pardavimo sutartis. Ši sutartis yra konsensualinė (CK 6.160, 6.305 straipsniai), taigi jos sudarymo ir įvykdymo momentai nesutampa. Tai reiškia, kad po šio sutarties sudarymo ieškovas turėjo teisę ją nuginčyti, tačiau ieškovas ne tik nepasinaudojo šia galimybe, bet priešingai – patvirtino sandorį, jį visiškai įvykdydamas. Pagal CPK 1.79 straipsnį, patvirtinusi nuginčijamą sandorį, šalis netenka teisės jo ginčyti, todėl teismas negalėjo pripažinti šio sandorio negaliojančiu.

112. Teismas neteisingai kvalifikavo faktines šalių ginčo aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo sutartis sudaryta privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją. Pagal CK 2.74 straipsnio 1 dalį privatieji juridiniai asmenys gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas. Ginčo sandorio sudarymo metu galiojusioje Akcinių bendrovių įstatymo redakcijoje nenustatyta reikalavimo bendrovės įstatuose nurodyti veiklą – pakanka nurodyti tik bendrovės veiklos tikslus ir veiklos objektą, trumpai apibūdinant bendrovės ūkinės–komercinės veiklos pobūdį (Akcinių bendrovių įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3 dalis). Ginčijamos sutarties sudarymas savaime nepakeitė bendrovės veiklos turinio ir nelėmė bei negalėjo lemti ieškovo įstatų pakeitimo. Teismas neįvertino, kad po šios sutarties sudarymo ieškovas tam tikrą laiką turėjo teisę toliau leisti laikraštį „Širvinta“. UAB „Vasmangas“ direktorius, pritarus valdybai, sudarė leidybos teisių perleidimo sutartį teisėtai, t. y. nepažeisdamas privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytos vadovo ir valdybos kompetencijos.

123. Teismas neteisingai taikė ir aiškino CK 1.82 straipsnio nuostatas dėl kitos sandorio šalies sąžiningumo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. UAB „Sangreta“, Nr. 3K-3-383/2000; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Statūnai“ v. UAB “Parama“, UAB „Deklitas“ ir kt., Nr. 3K-3-263/2004). Teismų praktikoje nustatant, prieštarauja tam tikras sandoris juridinio asmens tikslams ar ne, sprendžiama pagal sandorio naudingumą, taigi ir pagal sandorio kainą. Ginčo atveju leidybos teisė buvo perleista už 23 000 Lt. UAB „Vasmangas“ metinis pelnas yra apie 4000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad įmonių pirkimo–pardavimo sandoriuose ir apskaičiuojant kitokias investicijas laikoma, jog investicijos turi atsipirkti per dvejus–penkerius metus, akivaizdu, kad ginčo sandoris ieškovui buvo naudingas. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino šio sandorio naudingumo įmonei, bet sprendė, ar šis sandoris atitinka kai kurių akcininkų interesus. Taip pat kitos sandorio šalies nesąžiningumą teismas siejo ne su šios galimybe arba turėjimu žinoti apie UAB „Vasmangas“ teisę sudaryti ginčo sandorį ar šio sandorio prieštaravimą juridinio asmens tikslams, bet su atsakovo galimybe vertinti sudaromo sandorio atitiktį kelių akcininkų interesams. Tačiau privataus juridinio asmens tikslai (CK 2.34 straipsnio 3 dalis) ir to asmens dalyvių (akcininkų) interesai yra skirtingi dalykai. Be to, pats teismas nurodė, kad ieškovo akcininkų interesai skirtingi, o ginčo sandoris pažeidžia ne visų, o tik kai kurių akcininkų interesus. Tokia situacija kaip tik paneigia teismo išvadą, kad kita sandorio šalis, neįvertinusi sandorio prieštaravimo kelių akcininkų interesams, buvo nesąžininga. Atsižvelgiant į rinkos ekonomikos ypatumus ir sutarties laisvės principą, CK 1.82 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl kitos šalies nesąžiningumo reikėtų aiškinti ir taikyti siaurai, t. y. nustatant, ar kita sandorio šalis žinojo arba turėjo žinoti, kad juridinis asmuo neturėjo teisės sudaryti tokio sandorio. Be to, juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad kita sandorio šalis, t. y. atsakovas, apskritai būtų žinojęs, kokie asmenys yra ieškovo akcininkai ir kokie jų interesai, taip pat kad jis būtų susipažinęs su ieškovo įstatais (CPK 185 straipsnis).

13Trečiasis asmuo M. B. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo, kuriame nurodo, kad sutinka su kasaciniame skunde išdėstytais teisiniais argumentais, ir prašo jį tenkinti.

14Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas UAB „Vasmangas“ prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:

151. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, sudarydamas ginčijamą sutartį, veikė nesąžiningai: prieš sutarties pasirašymą atsakovui buvo pateikti UAB „Vasmangas“ įstatai, kiti dokumentai, iš kurių jis sužinojo, kad pagrindinė bendrovės veikla – laikraščio „Širvinta“ ir jo priedų leidyba. Ši apeliacinės instancijos teismo nustatyta aplinkybė saisto kasacinį teismą (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

162. Kasatorius neteisingai aiškina CK 1.79 straipsnio nuostatas dėl nuginčijamo sandorio patvirtinimo. Pagal Lietuvos civilinės teisės doktriną sandorio patvirtinimas prilygsta sandorio sudarymui. Patvirtinimui keliami tokie patys reikalavimai kaip sandoriui. Taigi patvirtinimas taip pat gali būti pripažintas negaliojančiu tais pačiais pagrindais kaip sandoris, kuris patvirtinamas. Apeliacinis teismas, konstatavęs UAB „Valdo leidykla“ nesąžiningumą, pagrįstai pripažino leidybos teisės perleidimo sutartį negaliojančia CK 1.82 straipsnyje nustatytu pagrindu.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

19Ieškovas UAB „Vasmangas“ ir UAB „Valdo leidykla“ 2004 m. spalio 18 d. sudarė sutartį, pagal kurią UAB „Vasmangas“ perleido UAB „Valdo leidykla“ išimtinę laikraščio „Širvinta“, jo priedų, kitų susijusių leidinių ir leidinių, kurių antraštėje yra žodis „Širvinta“, leidybos ir platinimo teisę, taip pat teisę į laikraščio ISSN, brūkšninį kodą, prekės ženklą, teisę nustatyti laikraščio tematiką, struktūrą, tiražą, kainą ir pan., teisę sudaryti autorines ir kitas sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl straipsnių, nuotraukų, kitų autorių teisės objektų, reikalingų laikraščiui, sukūrimo bei turtinių teisių į šiuos kūrinius perleidimo, be to, teises į visus anksčiau išleistus laikraščio numerius (šalys sutarties dalyką pavadino leidybos teise). UAB „Valdo leidykla“ įsipareigojo už leidybos teisę sumokėti 23 000 Lt, taip pat suteikti UAB „Vasmangas“ teisę neatlygintinai naudotis leidybos teise tol, kol bendrovėje dirbs (pagal darbo ar autorines sutartis) daugiau kaip pusė sutarties sudarymo metu dirbusių pagrindinių laikraščio žurnalistų. Byloje nustatyta, kad UAB „Vasmangas“ įsteigta privatizavus laikraščio „Širvinta“ valstybinę redakciją, paskelbus uždarą akcijų pasirašymą. Bylą nagrinėję teismai taip pat nustatė, kad šio laikraščio ir jo priedų leidimas buvo pagrindinė UAB „Vasmangas“ veikla, nurodyta jos įstatuose. Sudarant ginčijamą sandorį UAB „Vasmangas“ atstovavo tuo metu buvęs bendrovės administracijos vadovas, vyr. redaktorius M. B., kuris taip pat yra šios bendrovės akcininkas, pritarus bendrovės valdybai, kurios posėdyje dalyvavę šio valdymo organo nariai taip pat yra bendrovės akcininkai, be to, pagrindiniai laikraščio žurnalistai, įvardyti leidybos teisės perleidimo sutartyje. Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad ginčijama sutartimi buvo perleistos visos teisės, susijusios su pagrindine UAB „Vasmangas“ veikla, t. y. laikraščio „Širvinta“ ir jo priedų leidyba. Teismai vienodai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti ginčo sandorio negaliojimo pagal CK 1.81 ir 1.87 straipsnius, taip pat kad ieškovas neįrodė ieškovo atstovo piktavališko susitarimo su kita sandorio šalimi (CK 1.91 straipsnis). Tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pozicijos išsiskyrė dėl šio sandorio nuginčijimo pagal CK 1.82 straipsnį.

20V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Kasatorius – atsakovas UAB „Valdo leidykla“ – pateikė kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo, kuriame kelia teisės normų, reglamentuojančių privataus juridinio asmens sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu aiškinimo ir taikymo klausimą. Kadangi kasacinio nagrinėjimo dalyką ir ribas lemia kasacinio skundo dalykas ir pagrindas (CPK 353 straipsnio 1 dalis), taip pat atsiliepimo į jį pagrindas (CPK 351 straipsnio 1 dalis), tai teisėjų kolegija, remdamasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytais šalių ginčo faktais, pasisako tik dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.82 straipsnį, nepasisakydama dėl kitų ieškinyje nurodytų sandorio negaliojimo pagrindų, nes nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių kasacinis teismas turėtų peržengti kasaciniame skunde nurodytas ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

22Teisėjų kolegija pažymi, kad CK ribojama galimybė ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją ar prieštarauja juridinio asmens tikslams (CK 1.82 straipsnis). Sprendžiant juridinio asmens sudarytų sandorių, ginčijamų šiuo pagrindu, galiojimo klausimą, pirmiausia būtina atsižvelgti į tai, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo (CK 2.34 straipsnis). Privataus juridinio asmens galimybė nuginčyti savo sudarytus sandorius, motyvuojant jų prieštaravimu juridinio asmens teisnumui, įstatymo yra ribojama: sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu tik tuo atveju, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia to privataus juridinio asmens valdymo organų kompetenciją, nustatytą jo veiklos dokumentuose, ar prieštarauja to juridinio asmens tikslams (CK 1.82 straipsnio 1 dalis). Nepaneigus kitos sandorio šalies sąžiningumo prezumpcijos, privataus juridinio asmens sudarytas sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu, tačiau pažeistos juridinio asmens teisės gali būti ginamos kitais civilinių teisių gynimo būdais. Tuo tarpu viešojo juridinio asmens sudarytų sandorių, prieštaraujančių to viešojo juridinio asmens teisnumui, pripažinimas negaliojančiais nesiejamas su kitos sandorio šalies sąžiningumu – prioritetas suteikiamas viešojo intereso gynimui, todėl sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu net tuo atveju, kai kita sandorio šalis yra sąžininga.

23Taigi, sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, būtina išsiaiškinti kelis dalykus. Pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo. Antra, prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne. Trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

24Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė iš esmės tokias pačias faktines bylos aplinkybes, tačiau nevienodų sprendimų priėmimą lėmė skirtingas ginčo šalių sudaryto sandorio kvalifikavimas ir ginčo santykiui taikytinų sandorių negaliojimo instituto teisės normų turinio aiškinimas. Teismai vieningai pripažino, jog ginčijama sutartimi UAB „Vasmangas“ perleido UAB „Valdo leidykla“ visas laikraščio „Širvinta“ leidybos ir kitas teises, susijusias su šiuo leidiniu. Bylą nagrinėję teismai taip pat nustatė, kad reali ir pagrindinė ieškovo bendrovės veikla buvo laikraščio „Širvinta“ ir jo priedų leidimas bei kita veikla (vertimas, sekretoriavimas, fotografavimas, komercinė veikla sutartiniais pagrindais ir pan.), reikalinga leidžiant šį laikraštį. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Vasmangas“ įsteigta privatizavus laikraščio „Širvinta“ valstybinę redakciją, paskelbus uždarą akcijų pasirašymą (apie tai nurodyta taip pat UAB „Vasmangas“ įstatų 1 punkte (b. l. 12). Tačiau, pirmosios instancijos teismo nuomone, tuometis UAB „Vasmangas“ vadovas, t. y. trečiasis asmuo M. B., turėjo teisę sudaryti sandorius bendrovės vardu ir, sudarydamas ginčijamą sutartį, nepažeidė įstatuose nustatytos jo kompetencijos, sutartis neprieštarauja bendrovės veiklos tikslams, nes įstatuose nurodyta daug kitų veiklos sričių, be to, ieškovas nepateikė kitos sandorio šalies, t. y. UAB „Valdo leidykla“, nesąžiningumo įrodymų. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ginčijama sutartimi ieškovas perleido atsakovui faktiškai visą bendrovės veiklą, ir tokiam sandoriui, kuris galėtų lemti pagrindinės veiklos nutraukimą ir naujos veiklos pradžią, sudaryti buvo būtinas ne valdybos, bet visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas, todėl šis sandoris sudarytas pažeidžiant UAB „Vasmangas“ valdymo organų kompetenciją. Apeliacinis teismas taip pat nurodė, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga, nes iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad prieš ginčijamos sutarties sudarymą UAB „Valdo leidykla“ susipažino su UAB „Vasmangas“ įstatais, taigi turėjo žinoti apie tai, jog šios bendrovės pagrindinė veikla yra laikraščio, kurį ji ketina įsigyti, leidimas, todėl šiam sandoriui sudaryti reikalingas visų akcininkų pritarimas. Dėl to apeliacinis teismas konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu pagal CK 1.82 straipsnį.

25Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė ginčo atveju CK 1.82 straipsnio nuostatas, nes ginčijamos sutarties sudarymas savaime nepakeitė UAB „Vasmangas“ veiklos turinio, taigi negalėjo lemti ir nelėmė ieškovo įstatų pakeitimo, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčo šalių sutartis sudaryta pažeidžiant UAB „Vasmangas“ steigimo dokumentuose nustatytą jos valdymo organų kompetenciją.

26Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog UAB „Vasmangas“ įsteigta privatizavus laikraščio „Širvinta“ valstybinę redakciją ir kad vienintelė reali šios bendrovės veikla – laikraščio „Širvinta“, jo priedų leidimas bei kita su šio laikraščio leidyba susijusi veikla. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ginčijamos sutarties sudarymas UAB „Vasmangas“ reiškė pagrindinės įmonės veiklos perdavimą UAB „Valdo leidykla“, taip pat kad UAB „Vasmangas“ turės imtis kitos, t. y. naujos, veiklos. Dėl šios priežasties apeliacinis teismas pagrįstai sprendė, kad tokio sandorio sudarymas turėjo būti apsvarstytas visuotiniame akcininkų susirinkime, nes akivaizdūs jo sudarymo padariniai – bendrovės veiklos pakeitimas, atsisakius pagrindinės veiklos, taip pat bendrovės įstatų, kuriuose nurodyta ūkinė–komercinė veikla – laikraščio „Širvinta“ ir jo priedų leidimas bei kita su leidyba susijusi veikla – keitimas. Pagal UAB „Vasmangas“ įstatų 20, 25 punktus bendrovės įstatų keitimas – visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija. Be to, atsižvelgiant į tai, kad, minėta, UAB „Vasmangas“ buvo įsteigta privatizavus laikraščio „Širvinta“ valstybinę redakciją ir jos pagrindinė veikla buvo būtent šio laikraščio leidimas, akivaizdu, kad sprendimas perleisti šio laikraščio leidimą, t. y. atsisakyti pagrindinės bendrovės veiklos, turėjo būti priimtas visuotiniame akcininkų susirinkime. Taigi ginčijamam sandoriui sudaryti nepakako vien valdybos sprendimo. Esant tokiems byloje nustatytiems faktams, apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad ginčijamas sandoris sudarytas pažeidžiant UAB „Vasmangas“ valdymo organų kompetenciją, taip pat neatitinka UAB „Vasmangas“ steigimo dokumentų nuostatų dėl šio juridinio asmens paskirties ir tikslų (CK 1.82 straipsnio 1 dalis). Kasatorius taip pat nurodo, kad privatus juridinis asmuo gali užsiimti bet kokia veikla, t. y. jo teisnumas neribojamas, todėl ginčo sandorio sudarymas nekeičia bendrovės veiklos turinio ir nesukuria būtinybės keisti įstatų. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju UAB „Vasmangas“ buvo įsteigta ir realiai vykdė būtent jos įstatuose nustatytą veiklą – leido laikraštį „Širvinta“, ir dar kartą pabrėžtina, kad šio laikraščio leidimas buvo pagrindinė šios bendrovės veikla. Taigi kasatorius nepagrįstai teigia, kad ginčo sandoris, kuriuo perleista šio laikraščio leidyba ir visos su tuo susijusios teisės, nereiškia bendrovės veiklos turinio pasikeitimo ir nėra pagrindas peržiūrėti bendrovės įstatus, ir dėl to nebuvo būtinas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas ginčijam sandoriui sudaryti. Dėl išvardytų motyvų teisėjų kolegija kasacinio skundo argumentus, kad UAB „Vasmangas“ direktorius, sudarydamas ginčijamą sutartį, kuriai sudaryti buvo gautas bendrovės valdybos pritarimas, nepažeidė privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytos vadovo ir valdybos kompetencijos, atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

27Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus teiginiu, kad juridinio asmens kontrahento sąžiningumas yra preziumuojamas, todėl asmuo, ginčijantis sandorio teisėtumą, turi įrodyti jo nesąžiningumą, ir juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas (CK 1.82 straipsnio 1 dalis). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog iš byloje surinktų faktinių duomenų galima daryti išvadą, kad atsakovas UAB „Valdo leidykla“, prieš sudarydamas ginčijamą sandorį, susipažino su ieškovo veiklą reglamentuojančiais dokumentais, taigi turėjo žinoti, jog laikraščio „Širvinta“ leidimas yra pagrindinė UAB „Vasmangas“ veikla. Apeliacinis teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas UAB „Valdo leidykla“, taip pat būdamas leidėjas, turėjo ir galėjo suvokti, kad ieškovas ginčijamu sandoriu, perleidžia jam pagrindinę savo veiklą. Taigi atsakovas, būdamas apdairus ir sąžiningas verslininkas, turėjo ir galėjo prašyti, kad ieškovas gautų ne valdybos, bet visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą ginčo sandoriui sudaryti. Be to, iš ginčijamos sutarties turinio galima spręsti, kad jos šalys suvokė apie sudaromo sandorio tikrąsias pasekmes UAB „Vasmangas“ veiklai: sutartyje šalys paliko UAB „Vasmangas“ teisę kurį laiką neatlygintinai naudotis perleista leidybos teise (Sutarties 1 punktas), taip pat įrašė, kad viena kitai patvirtina ir garantuoja, jog nei šios sutarties sąlygos, nei jos vykdymas neprieštarauja ir nepažeidžia šalių ir jų dalyvių interesų ir kt. (Sutarties 6.1.2 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio teismo išvada, kad šie byloje nustatyti faktai patvirtina, jog kita sandorio šalis, t. y. UAB „Valdo leidykla“, turėjo ir galėjo suvokti, kad sudaromam ginčo sandoriui nepakanka UAB „Vasmangas“ valdybos pritarimo – tokiam sandoriui sudaryti reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamam šalių ginčui neteisingai aiškino ir taikė CK 1.82 straipsnio nuostatas dėl kitos sandorio šalies sąžiningumo.

28Pažymėtina, kad UAB „Vasmangas“ teisę po ginčijamos sutarties sudarymo dar kurį laiką leisti laikraštį „Širvinta“ sutarties šalys susiejo ne tik su tam tikru laikotarpiu (t. y. nuo 2004 m. gruodžio 31 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d.), bet ir su sąlyga, jog tokia teisė suteikiama tol, kol pardavėjo, t. y. ieškovo UAB „Vasmangas“, įmonėje dirbs daugiau kaip pusė pagrindinių laikraščio žurnalistų, išvardytų sutartyje. Byloje nustatyta, kad sutartyje nurodyti pagrindiniai UAB „Vasmangas“ žurnalistai, tarp jų ir ginčijamą sandorį UAB „Vasmangas“ vardu sudaręs buvęs bendrovės direktorius M. B., yra taip pat ir ieškovo akcininkai, o trys iš jų – bendrovės valdybos, priėmusios sprendimą perleisti atsakovui ginčijamą leidybos teisę, nariai (b. l. 32–33). Be to, šie asmenys, įskaitant ir M. B., jau 2004 m. gruodžio 28 d. parašė prašymus ir 2005 m. sausio 3 d. perėjo dirbti į atsakovo bendrovę (b. l. 38–41).

29Teisėjų kolegija pažymi, kad juridinį asmenį ir jo valdymo organus sieja tarpusavio pasitikėjimu grindžiami, t. y. fiduciariniai, santykiai, todėl visi juridinio asmens valdymo organai ir jų nariai privalo veikti tik to juridinio asmens interesais. Kai juridinio asmens valdymo organo nariai taip pat yra ir to juridinio asmens dalyviai (pvz., kaip nagrinėjamoje byloje), jų, kaip juridinio asmens dalyvių, ir jų, kaip to juridinio asmens valdymo organų narių, interesai gali nesutapti. Be to, gali nesutapti ir paties juridinio asmens bei jo dalyvių interesai. Taigi tokiais atvejais atsiranda interesų konflikto problema. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kai kyla interesų konfliktas, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai reikalauja, kad bendrovės valdymo organo narys informuotų apie tai kitus bendrovės valdymo organus. Vienokių ar kitokių asmeninių interesų turėjimas neatleidžia bendrovės valdymo organo nario nuo jo fiduciarinės pareigos veikti tik bendrovės interesais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. UAB „Sangreta“, Nr. 3K-3-383/2000). Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės galėtų reikšti UAB „Vasmangas“ ir buvusių jos valdymo organų narių, jos akcininkų interesų konfliktą. Taigi ir dėl šios priežasties ginčo sandorio sudarymas turėjo būti svarstomas visuotiniame susirinkime, nes šie bendrovės valdymo organų nariai ir akcininkai turėjo atskleisti bendrovei galimą interesų konfliktą ir apsvarstyti ginčo sandorio sudarymą visuotiniame akcininkų susirinkime tam, kad sprendimas dėl ginčo sandorio sudarymo būtų teisėtas.

30Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ieškovas, turėdamas galimybę nuginčyti sudarytą konsensualinį sandorį, įvykdė visas jo sąlygas, taigi šį sandorį patvirtino, todėl neteko teisės jį ginčyti (CK 1.79 straipsnis). Iš tiesų, pagal CK 1.79 straipsnį patvirtinusi sandorį šalis netenka teisės jį ginčyti. CK 1.75 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad sandorio ar jo dalies įvykdymas reiškia jo patvirtinimą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sandoriui patvirtinti keliami tokie patys reikalavimai kaip ir sandoriui, kuris patvirtinamas. Taigi galima remtis tik teisėtu patvirtinimu, išreikštu suvokiant visas patvirtinimo aplinkybes. Kartu tai reiškia, kad sandorio patvirtinimas, taip pat kaip ir sandoris, gali negalioti. Taigi CK 1.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sandorio patvirtinimo prezumpcija gali būti paneigta. Ginčo atveju, vykdant sandorį, UAB „Vasmangas“ atstovavo tas pats direktorius, t. y. trečiasis asmuo M. B., veikęs bendrovės vardu derantis dėl šio sandorio sudarymo ir jį sudarant. Nustačius, kad ginčo sandoris sudarytas pažeidžiant UAB „Vasmangas“ teisnumą (t. y. nustatytą jo valdymo organų kompetenciją, taip pat įstatų nuostatas dėl šio juridinio asmens pagrindinės veiklos objekto), o kita sandorio šalis, t. y. UAB „Valdo leidykla“, turėjo ir galėjo tai žinoti, taip pat atsižvelgus į tą aplinkybę, jog šį sandorį įvykdė administracijos vadovas, veikęs šio juridinio asmens vardu jį sudarant, yra ne tik pagrindas pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu, bet ir pakankamas pagrindas pripažinti, kad tokio sandorio patvirtinimas – neteisėtas, taigi šio sandorio patvirtinimo prezumpcija paneigta.

31Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą kasaciniame skunde nurodytais motyvais.

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Vasmangas“ 2005 m. sausio 6 d. kreipėsi su ieškiniu į... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 6. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškovo... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m.... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Valdo leidykla“ prašo panaikinti Vilniaus... 10. 1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 1.82... 11. 2. Teismas neteisingai kvalifikavo faktines šalių ginčo aplinkybes, todėl... 12. 3. Teismas neteisingai taikė ir aiškino CK 1.82 straipsnio nuostatas dėl... 13. Trečiasis asmuo M. B. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio... 14. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas UAB „Vasmangas“ prašo kasacinį... 15. 1. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes,... 16. 2. Kasatorius neteisingai aiškina CK 1.79 straipsnio nuostatas dėl... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 19. Ieškovas UAB „Vasmangas“ ir UAB „Valdo leidykla“ 2004 m. spalio 18 d.... 20. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Kasatorius – atsakovas UAB „Valdo leidykla“ – pateikė kasacinį... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK ribojama galimybė ginčyti juridinio asmens... 23. Taigi, sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio... 24. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė... 25. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai... 26. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog UAB... 27. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus teiginiu, kad juridinio asmens... 28. Pažymėtina, kad UAB „Vasmangas“ teisę po ginčijamos sutarties sudarymo... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad juridinį asmenį ir jo valdymo organus sieja... 30. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ieškovas, turėdamas galimybę... 31. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad nėra pagrindo... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.... 34. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...