Byla 2S-579-275/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Coolspeed“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl kreditoriaus pakeitimo ir vykdomojo dokumento išdavimo, civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Agromeat“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo bei skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko UAB „Kužių agroįmonė“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti išieškotoją iš UAB „Agromeat“ į UAB „Coolspeed“ ir išduoti UAB „Coolspeed“ vykdomąjį dokumentą. Pareiškėjas nurodė, jog pagal 2010-10-11 pasirašytą reikalavimo perleidimo sutartį UAB „Coolspeed“ įgijo reikalavimo teises į skolininko - UAB „Kužių agroįmonė“ įsiskolinimą.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Coolspeed“ prašymą dėl kreditoriaus pakeitimo ir vykdomojo dokumento išdavimo. Teismas nurodė, kad prašymą dėl netinkamos šalies pakeitimo dalyvaujantys byloje asmenys galėjo pareikšti iki bylos išnagrinėjimo (CPK 45 str., 251 str., 436 str.). Po to, kai buvo išduotas teismo įsakymas, netinkamos šalies pakeitimas nėra galimas. Pagal Civilinio proceso kodekso 596 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas prašė pakeisti išieškotoją ir išduoti vykdomąjį dokumentą bei kartu su prašymu pateikė 2010-10-11 reikalavimo perleidimo sutarties kopiją. Motyvavo, kad pakeisti išieškotoją (kreditorių) vykdymo procese galima tik tada, kai vykdymo procesas yra pradėtas. Kadangi vykdomasis dokumentas civilinėje byloje Nr. L2-10869-863/2010 nėra pateiktas antstoliui vykdyti, vykdymo procesas minėtoje byloje nėra pradėtas, todėl pakeisti išieškotoją (kreditorių) nevykstančiame vykdymo procese nėra pagrindo. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašymas nenagrinėtinas teisme. Nurodė, kad pareikšti prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese bus galima tik tuomet, jei bus pradėtas vykdymo procesas (vykdomasis dokumentas kartu su reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi bus pateiktas vykdyti antstoliui).

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Pareiškėjas UAB „Coolspeed“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartį ir priimti naują nutartį - pareiškėjo prašymą tenkinti. Nurodo, kad teismas savo nutartimi sukūrė uždaro rato situaciją - vykdomojo rašto neišdavė todėl, kad nėra pakeistas išieškotojas, išieškotojo nepakeitė todėl, kad nėra pradėtas vykdomasis procesas, o vykdomas procesas neprasidės, kol nebus išduotas vykdomasis raštas. Šiuo atveju UAB „Coolspeed“, kaip teisėto reikalavimo perėmėjo teisės (CK 6.101 str. 1 d., 3 d., CK 6.156 str. 1 d.), yra neteisėtai ir nepagrįstai suvaržomos. Teismas savo nutartimi netiesiogiai sukuria pareigą pradiniam ieškovui, t.y. UAB „Agromeat“ kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kreiptis į antstolį dėl vykdomo proceso veiksmų pradėjimo bei pateikti jam reikalavimo perleidimo sutartį, nors jokie įstatymai tokių pareigų reikalavimo teisių perleidėjui nenustato; priešingai, įstatymai aiškiai nurodo, kad reikalavimo perleidimas galimas bet kuriuo metu (t.y. netgi į būsimą reikalavimą) ir bet kurioje stadijoje. Vykdant teisių perėmimą kitu pagrindu - pvz. dėl juridinio asmens likvidavimo, teismas išduotų vykdomąjį raštą jo teisių perėmėjui, nereikalaudamas, kad likviduotas juridinis asmuo atnaujintų savo veiklą, gautų vykdomąjį raštą ir tada vėl susilikviduotų. Logiškai aiškinant tiek Civilinio proceso kodekso 48 straipsnyje, tiek Civilinio proceso kodekso 596 straipsnyje nurodytus teisių perėmimo atvejus (jei fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais) darytina išvada, kad dėl proceso šalies pakeitimo kreipiasi būtent teisių perėmėjas (nes jei miręs fizinis asmuo, nei likviduotas juridinis asmuo į teismą pats kreiptis nebegali). Atitinkamai ir reikalavimo perleidimo atveju - reikalavimą perleidęs asmuo neturi nei teisinio pagrindo, nei materialinio suinteresuotumo kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Tokį teisinį pagrindą bei suinteresuotumą turi būtent teisių perėmėjas, šiuo atveju UAB „Coolspeed“, todėl jis ir kreipiasi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Apeliantas nurodo, kad gavus tokį suinteresuoto asmens prašymą, vertinti, ar vykdymo procesas prasidėjęs ar dar ne, nėra pagrindo. Svarbu, kad tai yra teisėtai į teismo sprendžiamą civilinį teisinį santykį įstojusio asmens prašymas, nagrinėtinas teismine tvarka. Civilinio proceso kodekso 1 str. nurodoma, kad šis kodeksas nustato visų civilinių bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir vykdymo tvarką. Taigi, civilinis procesas plačiąja prasme apima visus civilinių teisinių santykių sprendimo etapus, tiek bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, tiek vykdymo procese. Civilinio proceso kodekso 48 straipsnis nurodo, kad procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Taigi net sutinkant su teismo nuomone, kad vykdymo stadija dar nėra prasidėjusi, laikytina, kad teisių perėmimo klausimas spręstinas Civilinio proceso kodekso 48 straipsnio pagrindu kaip klausimas, spręstinas pirmosios instancijos teisme, kadangi civilinio proceso kodeksas nenumato jokių tarpų tarp proceso stadijų, kuriose procesinis teisių perėmimas nebūtų galimas. Teismui manant, kad Civilinio proceso kodekso 596 straipsnis šiuo atveju netaikytinas, teismas privalėjo pareiškimą priimti ir nagrinėti Civilinio proceso kodekso 48 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, kad netinkamas teisinio pagrindo nurodymas negali būti priežastimi atsisakyti priimti procesinį dokumentą, nes tokio reikalavimo nenumato Civilinio proceso kodekso 111 straipsnis.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas tenkintinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1-2 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

13Ne visada iki civilinio proceso pabaigos bylos šalimis išlieka tie patys fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurie kreipiasi teisminės gynybos ar dėl kurių prašoma taikyti tam tikras teisinio poveikio priemones. Asmens mirtis, juridinio asmens likvidavimas ar reorganizavimas, reikalavimo perleidimas, kitos įstatymo nustatytos aplinkybės, dėl kurių civiliniame procese nebegali dalyvauti viena iš šalių, gali lemti procesinio teisių perėmimo instituto taikymo būtinybę. Bendrąsias procesinio teisių perėmimo taisykles reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 48 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Remiantis šia nuostata, darytina išvada, kad procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t.y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamoms ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Materialiųjų subjektinių teisių perėmimo galimumą nulemia teisinis santykis, iš kurios yra kilęs ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Perimdamas materialiąsias civilinės subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Priklausomai nuo atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimties skiriasi procesinio teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008).

14Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo, teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 str. 2 d.). Civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta taisyklė, kad procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią nuostatą, laikomasi pozicijos, kad siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008).

15Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 596 straipsnis. Jame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

16Nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB „Coolspeed“ kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti išieškotoją iš UAB „Agromeat“ į UAB „Coolspeed“ bei išduoti UAB „Coolspeed“ vykdomąjį raštą, pateikė teismui 2010 m. spalio 11 d. reikalavimo perleidimo sutartį (b.l. 2-3), kurios pagrindu UAB „Coolspeed“ įgijo reikalavimo teises pagal UAB „Agromeat“ naudai civilinėje byloje Nr. L2-10869-863/2010 iš atsakovo UAB „Kužių agroįmonė“ priteistą sumą: 2 632,47 Lt skolos, 199,02 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 421 Lt bylinėjimosi išlaidų. Gavęs tokį pareiškėjo prašymą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti ar vykdymo procesas yra prasidėjęs, ar ne. Svarbu, kad tai yra teisėtai į teismo sprendžiamą civilinį teisinį santykį įstojusio asmens prašymas, nagrinėtinas teismine tvarka. Todėl šiuo atveju UAB „Coolspeed“, kaip teisėto reikalavimo perėmėjo teisės (CK 6.101 str. 1 d., 3 d., CK 6.156 str. 1 d.), negali būti nepagrįstai suvaržomos.

17Teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentais, todėl tenkindama atskirąjį skundą jų nebekartoja.

18Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo prašymą dėl kreditoriaus pakeitimo ir vykdomojo dokumento išdavimo, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias procesinį teisių perėmimą, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 d.).

19Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,

Nutarė

20Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai