Byla e2-261-860/2019
Dėl kelio servituto nustatymo ir kt

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Saulius Jakaitis,

2sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei,

3dalyvaujant ieškovui T. G., jo atstovei advokatei Nerijai Žeknienei, atsakovams M. K. ir G. K., jų atstovui advokatui Algiui Lukoševičiui, tretiesiems asmenims M. P. ir V. G. (jai taip pat atstovauja advokatė N. Ž.),

4vertėjaujant Viktorijai Mikelevič ir Erikai Tunčikienei,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo T. G. ieškinį atsakovams M. K. ir G. K., tretieji asmenys – D. P., M. P., V. G., J. M., UAB „( - )“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (Vilniaus rajono skyrius), dėl kelio servituto nustatymo ir kt.,

Nustatė

61. Ieškovas T. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), kuriuo prašo:

7- nustatyti kelio servitutą – teisę naudotis pėsčiųjų taku, per atsakovams M. K. ir G. K. priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ), pagal matininko M. G. 2018-07-02 parengtą kelio servituto schemą, pažymėtą indeksu „S2“, taškais 1-2-3-4-5-6, sudarantį 43 kv.m. plotą (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę ieškovui ir jo šeimos nariams naudotis juo, kaip pėsčiųjų taku, nueiti prie vandens telkinio, pratiesti vandens žarną iki ( - ) tvenkinio, priteisiant iš ieškovo vienkartinę 100 Eur dydžio kompensaciją atsakovų naudai;

8- pakeisti Vilniaus apskrities viršininko 2003-07-17 įsakymu Nr. 3718-41 nustatyto kelio servituto plotą ir turinį, nustatant atsakovams nuosavybės teise priklausančio 0,4210 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), kelio servitutą, tarnaujantį viešpataujančiam žemės sklypui, kurio kadastro Nr. ( - ) pagal matininko M. G. 2018-07-02 parengtą servituto patikslinimo planą, pažymėtą indeksu „S2“, taškais 1-7-2-3-4-5-6, sudarantį 130 kv.m. plotą;

9- įpareigoti atsakovus per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis demontuoti žemės sklype, kurio kadastro Nr. ( - ), tarp matininko M. G. esamo kelio situacijos schemoje, parengtoje 2017-12-13, pažymėtų taškų Nr. 5 – 6 (ties koordinatėmis X 6045842.87, Y 574276.51 ir X 6045850.38 ir Y 574259.97), sumontuotą metalinę tvorą bei metalinį stulpą, ties tašku Nr. 4, kurio koordinatės yra X 6045834.27 Y 574298.21; atsakovams neįvykdžius šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu – leisti ieškovui T. G. demontuoti žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), tarp pažymėtų taškų Nr. 5 – 6 sumontuotą metalinę tvorą bei ties tašku Nr. 4 metalinį stulpą, išieškant patirtas išlaidas už demontavimą iš atsakovų.

10Ieškovas savo patikslintame ieškinyje dėl pirmo reikalavimo nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,7940 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Tuo tarpu atsakovams nuosavybės teise priklauso 0,1934 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Šie žemės sklypai tarpusavyje ribojasi. Atsakovų žemės sklypui yra nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), kaip ( - ) tvenkinio pakrančių apsaugos zona. Nustatytas kelio servitutas (teisė naudoti pėsčiųjų taku) eina su lyg tvenkinio pakrante. Prašomas nustatyti servitutinis kelias eitų nuo ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos iki esamo nustatyto servituto. Teigia, kad iki atsakovams tampant ginčo žemės sklypo savininkais, jis naudojosi atsakovams priklausančio žemės sklypo dalimi, kaip pėsčiųjų taku priėjimui prie tvenkinio, kur yra pastatytas lieptas, buvo laikoma valtis, persikėlimui į kitą tvenkinio krantą, taip pat ieškovas galėjo pumpuoti vandenį iš tvenkinio daržų laistymui. Šiuo metu atsakovai yra uždraudę jam naudotis pėsčiųjų taku priėjimui prie vandens, nepaisant to, kad jų žemės sklypui yra nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), kaip tvenkinio apsaugos zona. Tad jis šiuo metu iš savo žemės sklypo tiesiogiai negali patekti prie tvenkinio ir yra priverstas dėl to kreiptis į teismą; savo šį reikalavimą grindžia CK 4.126 straipsniu. Akcentavo, kad LR vandens įstatymas suteikia jam teisę naudotis tvenkiniu, tačiau dėl atsakovų veiksmų jis negali prie vandens patekti, pasisemti vandens daržų laistymui (pratiesti žarną reikalingą vandens paėmimui iš vandens telkinio) ir pan. Teigia, kad už prašomą nustatyti servitutą atsakovams turėtų būti priteista vienkartinė 100 Eur dydžio kompensacija. Dėl antro ieškinio reikalavimo nurodė, kad atsakovams taip pat priklauso 0,4210 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Teigia, kad Apskrities viršininko 2003-07-17 įsakymu Nr. 3718-41 yra nustatytas 0,0124 ha ploto kelio servitutas per atsakovų sklypą, unikalus Nr. ( - ), suteikiantis ieškovui teisę privažiuoti prie jam priklausančio 0,7940 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), keliu, pažymėtu detaliame plane. Atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti 2003-07-07, tačiau žemės sklypo plane nėra pažymėtas minėtu Apskrities viršininko 2003-07-17 įsakymu nustatytas kelio servitutas; pažymėjo, kad 2003 m. tvirtinant atsakovų žemės sklypo detalųjį planą, buvusi savininkė buvo įpareigota atlikti sklypo tikslius matavimus bei garantuoti šalia esančiam sklypui naudotis privažiavimo keliu servituto teise pagal detalųjį planą. Tad nustatant kelio servituto padėtį (vietą) turi būti vadovaujamasi detaliuoju planu nustatytais sprendiniais. Teigia, kad 2004 m. tarp ieškovo ir buvusios savininkė V. K. buvo kilę nesutarimai, nes kiekvienas skirtingai interpretavo servitutinio kelio ribas; minėta, kad kelio servitutas nebuvo pažymėtas žemės sklypo plane. Minėtos šalys 2004-02-16 susitarė, kad V. K. užimtų dalį servitutinio kelio užtverdama tvora, kita žemės sklypo dalies sąskaita palikdama 3 m. pločio pravažiavimą iki T. G. sklypo likus 11,8 m. tvora būtų perkelta nuo kampinio taško tvenkinio link 4,8 m. Nurodė, kad tarp dabartinių šalių nuolat kyla konfliktai dėl ieškovo turimos teisės naudotis servitutiniu keliu, nesant pažymėto servitutinio kelio atsakovams priklausančio žemės sklypo plane. Teigia, kad matininkas M. G. ieškovo prašymu ant atsakovams priklausančio žemės sklypo plano pažymėjo esamą servitutą, kuris buvo nustatytas detaliojo plano sprendiniais bei įregistruotas nekilnojamojo turto registre, pažymėdamas raudona punktyrine linija. Iš šio plano aišku, kad atsakovams priklausanti tvora yra už servitutinio kelio ribos. Tokia faktinė situacija neatitinka ieškovo ir buvusios savininkės 2004-02-16 sudaryto susitarimo. Tad ieškovas, vadovaudamasis CK 4.112 straipsnio 5 dalimi, kreipiasi į teismą ir prašo pakeisti servituto turinį bei nustatyti servituto ribas pagal 2018-07-02 parengtą kelio servituto schemą. Ieškovas, atsižvelgdamas į susiklosčiusį faktinį naudojimą, o būtent į aplinkybę, kad dalis detaliuoju planu nustatyto kelio servituto yra užtverta tvora, mano, jog tikslinga patikslinti nustatyto kelio servituto ribas ir plotą, pagal 2004-02-16 sudaryto susitarimo su V. K. turinį – kelio servituto nustatymo schemoje (2018-07-02) pažymėta žalia spalva, indeksu „S2“, nustatant jį taškais 1-7-2-3-4-5-6, nustatant 130 kv.m. plotą, likus 11,80 metrams iki ieškovo sklypo ribos tvorą perkeliant nuo kampinio taško (2) tvenkinio link 4,8 m, tokiu būdu užtikrinant pakankamą įvažiavimo plotį per esamus vartus. Dėl trečio ieškinio reikalavimo ieškovas akcentavo, kad šis ginčas ir anksčiau teisme išnagrinėtas ginčas dėl servitutinio kelio atlaisvinimo (Vilniaus rajono apylinkės teisme 2014-02-17 priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-67-723/2014) nėra tapatūs. Po priimto teismo sprendimo atsakovai 2017 m. rugsėjo mėnesį pastatė tvoros elementus, 2017-12-13 esamo kelio situacijos schemoje, sudarytoje matininko M. G., ties taškais 5 – 6, taip pat ties tašku 4 įkalė metalinį stulpą. Išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo pastatyta tvora tik ties taškais 3-2-1. Tokiais savo veiksmais, nesant jokios būtinybės apsaugoti savo sklypą tvoros segmentais nuo miško pusės, o juo labiau pastatyti metalinį stulpą ties įvažiavimu, atsakovai apsunkino ieškovo teisę naudotis privažiavimo keliu, jį susiaurinant. Iš esamo kelio schemos, kurią sudarė matininkas M. G., matyti, kad atstumas ties įvažiavimu į servitutinį kelią sudaro 2,59 m., ties naujai pastatytos tvoros elementu – esamo kelio schemoje pažymėta tašku 5 iki taško 2 atstumas yra 3,12, ties ieškovui priklausančiais įvažiavimo vartais atstumas yra 2,87 m. Taigi, atsakovams 2017 m. rugsėjo mėnesį pastačius tvorą ties taškais 5 – 6 buvo dar labiau susiaurintas įvažiavimo kelias, ko pasėkoje ieškovui užsisakius malkų atvežimą į savo žemės sklypą, sunkiojo transporto priemonės vairuotojas keliuku negalėjo pravažiuoti baimindamasis kliudyti atsakovams priklausančias tvoras. Taip pat žiemą daugiau pasnigus ieškovas negali nuvalyti įvažiavimo kelio, nes esant ilgam kelio atstumui (apie 41 m) nėra kur nustumti pačio sniego; ieškovo sutuoktinė važiuodama lengvuoju automobiliu, slidžiu keliu, yra apgadinusi savo automobilio šoninį veidrodėlį. Dėl šių priežasčių, pasikeitus faktinėms aplinkybėms po priimto teismo sprendimo, ieškovas vėl priverstas ginti savo teises teismine tvarka, prašydamas teismo įpareigoti atsakovus pašalinti minėtą tvorą ir metalinį stulpą.

112. Atsakovai M. K. ir G. K. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, su juo nesutiko, prašė jį atmesti, taip pat prašė jiems priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12Nurodė, kad jiems (atsakovams) priklauso du ginčo žemės sklypai: 1) 0,4210 ploto namų valdos žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) ir 2) 0,1934 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) (šiam sklypui yra nustatytas 0,0461 ha ploto kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku prieiti prie ( - ) tvenkinio; šis servitutas sutampa su pakrantės apsaugos juosta). Visų pirma teigia, kad ieškovas būtinybę teismo sprendimu nustatyti jų (atsakovų) sklypui, unikalus Nr. ( - ), dar vieną papildomą 58 m2 ploto kelio servitutą – teisę ieškovui ir jo šeimos nariams naudotis pėsčiųjų taku nueiti prie tvenkinio ir nutiesti vandens žarną iki esamo tiltelio – grindžia netik negalėjimu patekti prie tvenkinio, bet ir priėjimu prie jo pastatyto liepto bei jo siekiu nutiesti vandens žarną, kurią jis naudoja tvenkinio vandeniui tiekti daržų laistymui. Tačiau ieškovas nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jos jis teisės aktų nustatyta tvarka turi atitinkamos institucijos sutikimą statyti ir naudoti laikinus nesudėtingus statinius (lieptelį) tvenkinio paviršiuje, taip pat, kad toks statinys realiai yra pastatytas ir egzistuoja. Dar daugiau, ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis teisėtai ir pagrįstai gali naudoti tvenkinio vandenį jo daržų laistymui, t.y. jog jis turi kompetentingų institucijų išduotą ir šiuo metu galiojantį leidimą tvenkinio vandens naudojimui. Ieškovas gali naudotis jau nustatytu servitutu ir patekti prie tvenkinio. Tačiau į nustatytą servitutą pakrantės apsaugos juostoje jis tiesiogiai iš savo sklypo patekti negali. Nepaisant to, jis tai gali laisvai ir nevaržomai padaryti, t.y. patekti prie tvenkinio, iš rytinės pusės, pro šalia J. M. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Be to, ieškovas gali laisvai ir nevaržomai prieiti prie tvenkinio ir iš vakarinės pusės, pro D. P. ir M. P. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); atkreipė dėmesį, kad šiam sklypui taip pat yra nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku. Tad ieškovas neįrodo, kad kelio servituto nustatymas yra objektyviai būtinas; jis tiesiog siekia riboti jų teises vien dėl to, kad jis nori naudotis svetimu daiktu, jam taip yra naudingiau ir patogiau. Dėl ieškovo neva pažeistų teisių nurodė, kad Apskrities viršininko 2003-07-17 įsakymu Nr. 3718-41 jiems priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), nustatytas 0,0124 ha ploto kelio servitutas, skirtas ieškovui privažiuoti prie jam priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ). Pažymėjo, kad kitoje civilinėje byloje Nr. 2-67-723/2014, pagal ieškovo ieškinį, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-02-17 sprendimu ieškovo reikalavimus dėl pažeistų teisių atmetė (Vilniaus apygardos teismas 2015-05-08 nutartimi pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą). Teismai nustatė, kad atsakovų žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), nustatytu 0,0124 ha ploto kelio servitutu visiškai laisvai galima privažiuoti prie ieškovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. Nr. ( - ), ir jog ieškovas tiesiog siekia teisminiu keliu pasididinti (prasiplatinti) jau nustatytą bei faktiškai naudojamą servitutinį kelią, o ieškovo teisių pažeidimas yra palyginti nedidelis, tad negali būti pripažinta proporcinga priemone jo teisėms apginti. Teigia, kad minėtoje byloje teismų nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šioje nagrinėjamoje byloje. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jų (atsakovų) žemės sklypui nustatytas 0,0124 ha ploto kelio servitutas, skirtas ieškovui privažiuoti prie jam priklausančio žemės sklypo, yra objektyviai sumažėjęs ir dėl to jis negali privažiuoti prie savo sklypo. Atkreipė dėmesį į tai, kad net pats ieškovas nurodė, jog sunkiasvorės transporto priemonės prie jo sklypo gali privažiuoti per D. ir M. P. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ). Be to, ieškovas nutyli ir tai, kad atsakovams ir UAB „( - )“ priklausantis miško ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), iš pietinės ieškovo sklypo pusės ribojasi su ieškovo ginčo žemės sklypu ir kad minėtame miško ūkio paskirties žemės sklype šiuo metu faktiškai yra įrengtas kelias, kuriuo laisvai ir nevaržomai galima privažiuoti prie ieškovo sklypo. Šis kelias taip pat eina per J. M. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ).

133. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.

144. Teismo posėdžio metu ieškovas T. G. ir jo atstovė adv. N. Ž. ieškinį pilnai palaikė; prašė jį tenkinti.

15Atsakovai M. K. ir G. K. bei jų atstovas adv. Algis Lukoševičius su ieškiniu nesutiko; prašė jį atmesti.

16Trečiasis asmuo V. G. (ir jos atstovė adv. N. Ž.) ieškovo ieškinį palaikė; prašė jį tenkinti.

17Trečiasis asmuo M. P. (2019-01-11 teismo posėdyje) su ieškiniu sutiko; prašė jį tenkinti.

18Ieškinys tenkintinas iš dalies.

195. Byloje nustatyta, kad ieškovui T. G. nuosavybės teise priklauso 0,7940 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ) (toliau – ir sklypas Nr. 70).

20Atsakovams M. K. ir G. K. bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,4210 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ) (toliau – ir sklypas Nr. 214).

21Atsakovams taip pat bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso ir 0,1934 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ) (toliau – ir sklypas Nr. 944).

22Visų šių sklypų, ir ne tik šių sklypų, išsidėstymas natūroje aiškiai matosi iš matininko M. G. 2018-07-02 parengtos suvestinės sklypų schemos M 1:2000 (e. bylos priedas, b.l. 21).

236. Ieškovas T. G. pirmu savo patikslinto ieškinio reikalavimu prašo nustatyti kelio servitutą – teisę naudotis pėsčiųjų taku, per atsakovams M. K. ir G. K. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), pagal matininko M. G. 2018-07-02 parengtą kelio servituto schemą (e. bylos priedas, b.l. 20), pažymėtą indeksu „S2“, taškais 1-2-3-4-5-6, sudarantį 43 kv.m. plotą (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę ieškovui ir jo šeimos nariams naudotis juo, kaip pėsčiųjų taku, nueiti prie vandens telkinio, pratiesti vandens žarną iki ( - ) tvenkinio, priteisiant iš ieškovo vienkartinę 100 Eur dydžio kompensaciją atsakovų naudai.

24Taigi, šiuo reikalavimu keliamas naudojimosi svetimu daiktu ir servituto nustatymo klausimai.

257. Servitutas – tai daiktinė teisė, kurio esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančio) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK4.111 straipsnio 1 dalis).

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad servitutas gali būti nustatomas teismo sprendimu tik išimtiniais atvejais. Pagal CK 4.126 straipsnį teismo tvarka galima nustatyti servitutą tik tais atvejais, kai savininkai tarpusavyje nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, kad jis yra objektyviai būtinas. Jeigu asmuo, reikalaujantis nustatyti servitutą, daiktu gali naudotis ir be servituto nustatymo, tai servituto negalima nustatyti, nes jo nustatymas tokiu atveju reikštų nepagrįstą kito savininko nuosavybės teisės ribojimą. Dėl to servitutas gali būti nustatytas tik tada, kai jo nenustačius kitas asmuo objektyviai negali naudotis daiktu arba kliūčių naudotis daiktu pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis ir servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis daiktu. Be to, teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų; ar viešpataujančio daikto savininkas pats nesukūrė tokios situacijos dėl ko reikia nustatyti servitutą. Taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-19 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005; 2006-12-22 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006; 2007-06-11 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2009-05-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2009; 2010-06-22 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010; 2011-11-04 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012-10-23 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; ir kt.). Tokios esminės nuostatos, aktualios šiam ginčui, yra suformuluotos kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu.

278. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, teisinį reguliavimą ir susiformavusią gausią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl servituto nustatymo yra nepagrįstas; tad jis atmestinas.

289. Teismas, visų pirma, pažymi, kad nagrinėjamo reikalavimo specifika yra tame, jog ieškovas prašo nustatyti atsakovų sklype Nr. 944 servitutą tuo tikslu, kad jis ir jo šeimos nariai galėtų patekti ne į jam priklausantį sklypą ar kitą turtą, bet prie vandens telkinio, t.y. ( - ) tvenkinio.

2910. LR vandens įstatymas, LR saugomų teritorijų įstatymas, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas LR aplinkos ministro 2001-11-07 įsakymu Nr. 540 „Dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo“ ir kiti teisės aktai suteikia asmenims teisę patekti prie vandens telkinių, būti nustatytose pakrantės apsaugos juostose ir pan.

30Taigi, patekimo prie vandens telkinio, į jo nustatytą pakrantės apsaugos juostą, užtikrinimas yra viešasis interesas. Tai visų pirma yra viešojo administravimo institucijų kompetencija.

3111. Tuo pačiu teismas pažymi, kad tai nereiškia, jog prie vandens telkinio, į jo nustatytą pakrantės apsaugos juostą, galima patekti bet kaip, pro bet kur ir nepaisant kitų asmenų teisių ir interesų.

3212. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo sklypas Nr. 70 nesiriboja su ( - ) tvenkiniu. Tarp ieškovo sklypo ir minėto tvenkinio yra įsiterpęs atsakovų sklypas Nr. 944. Analizuojant atsakovams priklausančio minėto sklypo duomenis matyti, kad jame yra nustatytas 0,0461 ha ploto kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas). Pagal bylos duomenis šis servitutas sutampa su sklypui teisės aktais nustatyta pakrantės apsaugos juosta, kuri tęsiasi pagal visą sklypo pakrantę. Minėtas servitutas, tame tarpe ir pakrantės apsaugos juosta, nesusisiekia su ieškovo sklypu Nr. 70. Taigi, ieškovas iš savo sklypo tiesiogiai negali patekti į nustatytą atsakovų sklype Nr. 944 servitutą pakrantės apsaugos juostoje.

3313. Iš byloje esančių duomenų (schemų, planų, orto fotonuotraukų ir kt.) matyti, kad tiek ieškovas, tiek ir apskritai kiti asmenys gali patekti prie vandens tvenkinio keliu (taku), esančiu tarp sklypų, priklausančių J. M., kadastrinis Nr. ( - ), ir L. M., kadastrinis Nr. ( - ); tai viešas priėjimas (patekimas) prie tvenkinio, kuris yra ne tik natūroje, bet ir suprojektuotas atitinkamuose teritorijų planavimo dokumentuose. Be to, pagal bylos duomenis ieškovas dar turi galimybę ir kitose vietose patekti (prieiti) prie tvenkinio. Šių aplinkybių iš esmės nepaneigė ir pats ieškovas, taip pat kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Šią aplinkybę dėl galimumo laisvai ir nevaržomai patekti prie tvenkinio patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. G. (matininkas). Kad yra viešas priėjimas prie tvenkinio tvirtina ir į bylas pateiktos fotonuotraukos.

3414. Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek ir kiti asmenys gali laisvai ir nevaržomai patekti prie ( - ) tvenkinio. Ieškovas patekęs prie tvenkinio, į jo pakrantės apsaugos juostą (einant iš vieno sklypo pakrantės apsaugos juostos į kito sklypo pakrantės apsaugos juostą), turi teisę patekti į bet kurio sklypo, besiribojančio su vandens telkiniu, pakrantės apsaugos juostą, tame tarpe į atsakovų sklypo Nr. 944 pakrantės apsaugos juostą, kuri sutampa su sklypui nustatytu servitutu, plane pažymėtu indeksu „S1“ (e. bylos priedas, b.l. 20). Tad ieškovas turėdamas viešą patekimą prie vandens telkinio, gali naudotis tvenkiniu, pvz., jame maudytis, žvejoti, naudoti valtį persikėlimui per tvenkinį ar kt. tikslams, naudotis liepteliu (tilteliu), jeigu turi atitinkamus savininkų ar naudotojų leidimus ir sutikimus bei pan.

3515. Minėta, kad, jeigu asmuo, reikalaujantis nustatyti servitutą, daiktu gali naudotis ir be servituto nustatymo, tai servituto negalima nustatyti, nes jo nustatymas tokiu atveju reikštų nepagrįstą kito savininko nuosavybės teisės ribojimą.

36Šiuo nagrinėjamu atveju būtent tokia situacija ir yra: ieškovas turi galimybę laisvai patekti prie vandens telkinio ir juo naudotis be prašomo servituto nustatymo per atsakovų sklypą Nr. 944; vien tai, kad ieškovui būtų paprasčiau, patogiau ir greičiau patekti prie vandens telkinio tiesiogiai iš savo sklypo Nr. 70 per atsakovų sklypą Nr. 944, - nėra pagrindo nustatyti servituto per atsakovų sklypą; tokiu atveju nepagrįstai būtų ribojama atsakovų nuosavybės teisės.

37Pagal atsakovų logiką išeitų, kad bet kurie kiti toliau nuo vandens telkinio esančių sklypų savininkai, kurių sklypai nesiriboja su vandens telkiniu, turi teisę prašyti nustatyti servitutus per arčiau esančius sklypus, nepaisant to, jog yra viešas patekimas prie vandens telkinio; tokiu atveju su vandens telkiniu besiribojančių sklypų savininkai atsidurtų aiškiai nepalankesnėje padėtyje, nes bet kada galėtų pareikalauti toliau esančių sklypų savininkai nustatyti servitutus per jų sklypus. Su vandens telkiniu besiribojančių sklypų savininkų nuosavybės teisės ir taip yra ribojamos nustatant pakrantės apsaugos juostas ir pan. Tad bet koks dar didesnis jų teisių ribojimas, teismo nuomone, būtų konstituciškai nepagrįstas; tokia teisinė situacija būtų nepriimtina ir labai ydinga, iš esmės formuotų nuolatinius ginčus tarp sklypų savininkų ir pan.

38Teismo nuomone, toliau nuo vandens telkinio esantys sklypų savininkai (šiuo nagrinėjamu atveju ieškovas) negali turėti teisėto lūkesčio trumpiausiu atstumu iš savo sklypų patekti prie vandens telkinio; jie tai gali padaryti tik per tam specialiai skirtas patekimo prie vandens telkinio vietas; tik nustatytoje vietoje patekę prie vandens telkinio, jie gali patekti į bet kurią vandens telkinio pakrantės vietą, naudodamiesi pakrantės apsaugos juosta.

3916. Ieškovas dar nurodo, kad nenustačius prašomo servituto per atsakovų sklypą Nr. 944, jis negali pratiesti vandens žarnos iki vandens tvenkinio; vanduo jam reikalingas daržams laistyti.

40Visų pirma pažymėtina, kad ieškovas realiai į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog jis užsiima kokia nors ūkininkavimo veikla. Taip pat nepateikė jokių duomenų, kokio kiekio vandens per tam tikrą laiką jis ketina išgauti, nepateikti leidimai (sutikimai) paviršinio vandens telkinio naudojimui ir pan.; neaišku, kokio pobūdžio vandens žarną ketina tiesti, pvz., stacionarią, laikiną, antžeminę, požemine ar pan. Be to, ieškovas savo daržus gali laistyti kaip ir bet kurie kiti savininkai, kurių sklypai nesiriboja su vandens telkiniu; tam, kad auginti daržoves ir kitas kultūras nėra būtina, jog šalia būtų paviršinis vandens telkinys. Tad ieškovas net ir turėdamas daržus neįgyja jokių papildomų teisių, kurios leistų riboti kito sklypo savininko teises.

41Antra vertus, ieškovo siekis per atsakovų sklypą Nr. 944 nutiesti vandens žarną nebūtų užtikrintas nustačius prašomą kelio servitutą – teisę naudotis pėsčiųjų taku, nes šis servitutas nesuteiktų ieškovui teisės nutiesti vandens žarnos per atsakovų sklypą (beje, minėta, neaišku kokio pobūdžio žarną ieškovas ketina naudoti). Pažymėtina, kad kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku reiškia, jog tokiu pėsčiųjų taku gali eiti pėstieji, važiuoti dviračiai, neturintys variklių, ir gali būti vedami už pasaito galvijai (CK 4.118 straipsnio 1 dalis). Ieškovas siekdamas savo tikslo turėtų prašyti kitokio servituto, numatyto CK 4.123 straipsnyje, t.y. servituto, suteikiančio teisę tiesti atitinkamas komunikacijas. Tačiau nagrinėjamu atveju, ieškovas tokio reikalavimo nėra pareiškęs. Kita vertus, teismas nenustatė ir pagrindų CK 4.123 straipsnio taikymui. Jau nekalbant apie tai, kad ieškovo ketinamos tiesti komunikacijos iš esmės yra visiškai neaiškios, jos nėra konkretizuotos ir pan.

42Tad ši aplinkybė taip pat negali būti pagrindu tenkinti reikalavimą dėl prašomo servituto nustatymo per atsakovų sklypą Nr. 944.

4317. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl kelio servituto, suteikiančio teisę naudotis pėsčiųjų taku, nustatymo; ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

4418. Ieškovas T. G. antru savo patikslinto ieškinio reikalavimu prašo pakeisti Vilniaus apskrities viršininko 2003-07-17 įsakymu Nr. 3718-41 nustatyto kelio servituto plotą ir turinį, nustatant atsakovams nuosavybės teise priklausančio 0,4210 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), kelio servitutą, tarnaujantį viešpataujančiam 0,7940 ha žemės sklypui, kadastro Nr. ( - ), pagal matininko M. G. 2018-07-02 parengtą servituto patikslinimo planą, pažymėtą indeksu „S2“, taškais 1-7-2-3-4-5-6, sudarantį 130 kv.m. plotą.

45Ieškovas prašo pakeisti nustatytą servitutą taip, kaip nurodyta M. G. 2018-07-02 parengtame Kelio servituto nustatymo schemoje M 1:500 (e. bylos priedas, b.l. 19).

4619. Ieškovas savo šį reikalavimą grindžia CK 4.112 straipsnio 5 dalimi, kurioje nurodyta, kad viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinimas tampa neįmanomas ar labai sudėtingas.

4720. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2003-07-17 įsakymu Nr. 3718-41 „Dėl V. K. žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo Vilniaus rajone“ be kita ko nustatė ginčo žemės sklypui Nr. 214 servitutą – teisė privažiuoti prie T. G. priklausančio žemės sklypo keliu, pažymėtu detaliajame plane (plotas - 124 m2) (įsakymo 2.2 punktas); šio įsakymo 4 punktu buvusiai ginčo žemės sklypo savininkei (V. K.) buvo nurodyta kreiptis dėl registro duomenų patikslino į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą.

48Taigi, minėtu administraciniu aktu – įsakymu, atsakovų sklype buvo nustatytas 124 m2 ploto servitutas. Tuo tarpu ieškovas prašo pakeisti nustatytą servitutą, be kita ko nustatant jo plotą – 130 m2. Tai reiškia, kad ieškovas prašo ne tik pakeisti nustatytą servitutą, bet iš esmės prašo ir padidinti jo plotą.

4921. Teismas taip pat pažymi, kad nors minėtame Vilniaus apskrities viršininko 2003-07-17 įsakyme nurodyta, kad nustatomas žemės sklypui servitutas pažymėtas detaliajame plane (124 m2), tačiau tiksliau šis servitutas, kurio plotas – 124 m2, identifikuotas nebuvo. Iš atsakovų sklypo Nr. 214 detaliojo plano sprendinių matyti, kad 124 m2 ploto servitutas buvo pažymėtas detaliajame plane, tačiau jame nenurodyta tikslių šio servituto posūkio taškų vieningoje koordinačių sistemoje.

50Minėtas servitutas atsakovų sklypo Nr. 214 plane iš viso nėra pažymėtas.

51Nors ieškovo viename iš pateiktų į bylą planų, konkrečiai matininko M. G. 2018-07-02 parengto lyginamojo kelio servituto schemoje M 1:500 (e. bylos priedas, b.l. 22), yra parodytas neva esamas servitutas (plane pažymėtas raudona punktyrine linija; S1 – 124 m2), tačiau nėra jokio pagrindo išvadai, kad būtent tiksliai šioje vietoje ir buvo nustatytas 124 kv.m. servitutas Vilniaus apskrities viršininko 2003-07-17 įsakymu. Pats M. G., teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas, pripažino, kad jo rengtame minėtame lyginamojo kelio servituto schemoje M 1:500 esamas servitutas pažymėtas pagal detalųjį planą, kuriame servituto tiksli buvimo vieta nenurodyta, t.y. nėra tikslių jo posūkio taškų vieningoje koordinačių sistemoje; detaliajam plane yra tik parodyta jo vieta nuo tam tikrų objektų (be tikslių identifikavimų).

52Taigi, iš esmės yra aiškus nustatyto servituto plotas (124 kv.m.), tačiau plotis konkrečiose vietose ir tiksli jo vieta nėra tokie aiškūs.

5322. Tarp šalių anksčiau buvo kilęs ginčas. Ieškovas T. G. buvo pareiškęs negatorinį ieškinį, kuriuo be kita ko prašė įpareigoti atsakovus per 20 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti pažeidimus ir atlaisvinti privažiuojamąjį kelią, vedantį jo namų valdos link, tame tarpe nugriauti pastatytą tvorą (CK 4.98 straipsnis). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-02-17 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-67-723/2014, ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos teismas 2015-05-08 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2A-174-781/2015, pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas minėtoje 2015-05-08 nutartyje be kita ko konstatavo, kad nors apeliantas reikalauja pašalinti tvorą, esančią atsakovams nuosavybės teise priklausančiame sklype, tačiau bylos medžiaga nepatvirtina, jog ginčo tvoros pastatymas atsakovų sklype pažeidžia jo teises; pažymėjo, kad reikalavimu dėl tvoros pašalinimo (t.y. iš esmės nugriovimo / perstatymo į naują vietą) apeliantas prašo ne apginti pažeistus savo interesus, o veikiau apriboti atsakovų nuosavybės teises į jų žemės sklypą; nėra jokio pagrindo suteikti prioritetą apelianto teisėms, paneigiant atsakovų nuosavybės teises, kadangi tai pažeistų teisėtų lūkesčių principą bei Civilinio kodekso 1.137 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą; be to, iš bylos medžiagos matyti, kad iš esmės ne ginčijama tvora daro neigiamą poveikį ieškovo teisėms bei interesams, bet jis tiesiog siekia teisminiu būdu pasididinti (prasiplatinti) jau nustatytą ir faktiškai naudojamą servitutinį kelią; taip pat teismas nurodė, kad tokio pasirinkto teisių gynimo būdo (reikalavimo nugriauti (nukelti) atsakovų tvorą) pripažinimas reikštų proporcingumo, teisinio apibrėžtumo ir pagarbos įgytoms teisėms principų pažeidimą (CK 1.2 straipsnis). Dar daugiau minėtas teismas aiškiai pasakė, kad šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog net ir pasitvirtinus apelianto nurodytoms aplinkybėms, kad atsakovų pastatyta tvora ne visai tiksliai atitinka servitutinio kelio plotį ir išdėstymą plane, apelianto teisių pažeidimo mastas yra palyginti nedidelis, ir atsakovams priklausančios tvoros nukėlimas nepripažintinas proporcinga priemone apelianto teisei apginti.

5423. Įvertinus minėtos išnagrinėtos bylos teismų nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, akivaizdu, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-05-08 nutartyje pasisakė būtent dėl tvoros, kuri šioje nagrinėjamoje byloje pateiktame esamo kelio schemoje M 1:500 pažymėta taškais 1, 2 ir 3 (e. bylos priedas, b.l. 6). Taigi, teismai dėl šios atsakovų tvoros įtakos ieškovo teisėms ir jos nugriovimo, taip pat ir dėl paties ieškovo siekio išnagrinėtoje byloje labai aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė, t.y. nėra jokio teisėto pagrindo minėtą tvorą nugriauti (nukelti), ši tvora nesudaro jokių kliūčių ieškovui patekti į savo sklypą, be to, ieškovas teisminiu būdu tiesiog siekia pasididinti (prasiplatinti) jau nustatytą ir faktiškai naudojamą servitutinį kelią.

5524. Gi šiuo metu nagrinėjamoje byloje ieškovas iš esmės ne tik, kad siekia padidinti nustatyto servituto plotą (nuo 124 kv.m. iki 130 kv.m.), bet ir nugriauti dalį minėtos tvoros; teismas pažymi, kad tenkinus ieškovo reikalavimą dėl nustatyto servituto pakeitimo – atsakovai privalėtų nugriauti (nusikelti) dalį tvoros, t.y. tvoros atkarpą, nurodytą kelio servituto nustatymo schemoje M 1:500 (e. bylos priedas, b.l. 19), nuo taško 4 einančią ne visiškai tiesiai link taško 3, nes ji trukdytų naudotis pakeistu servitutu atitinkamoje dalyje.

56Teismas šioje naujai nagrinėjamoje byloje nenustatė jokių esminių aplinkybių, susijusių su minėta tvora, pasikeitimo nuo 2014 – 2015 m., kai buvo nagrinėjamas ieškovo negatorinis ieškinys. Tad esant šioms aplinkybėms ir padidinus nustatytą servitutą iš esmės būtų negerbiami jau priimti teismų sprendimai, kuriuose padarytos atitinkamos išvados dėl šios tvoros įtakos ieškovo teisėms, jos nugriovimo ir pan.

5725. Apskritai byloje nenustatyta jokio teisėto pagrindo servituto ploto didinimui. Nėra pasikeitusių jokių aplinkybių ar atsiradusių nenumatytų aplinkybių dėl kurių jau nustatyto 124 kv.m. ploto servituto suteikiamų teisių įgyvendinimas taptų neįmanomu ar labai sudėtingu.

5826. Ieškovas siekdamas padidinti nustatytą servitutą iš esmės remiasi jo ir tuometinės ginčo žemės sklypo Nr. 214 savininkės V. K. 2004-02-16 sudarytu susitarimu, kuriuo neva buvo susitarta būtent dėl šiuo metu prašomo nustatyti servituto, jo dydžio, ties įvažiavimu į ieškovo sklypą buvo numatytas 4,8 m. plotis ir pan.

59Tačiau teismas pažymi, kad servitutas yra daiktinė teisė, tad bet kokie susitarimai dėl servituto, jo pločio ir pan. keitimo turi būti įforminti notarine tvarka (CK 1.74 straipsnio 1 punktas); šios formos nesilaikymas sudarant atitinkamą sandorį – jį daro niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.93 straipsnio 3 dalis).

60Tai reiškia, kad ieškovo nurodomas ir teismui pateiktas susitarimas šiai bylai iš esmės neturi ir negali turėti jokios įtakos.

6127. Taigi, nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad jau nustatytas 124 kv.m. ploto servitutas neužtikrina ar negali užtikrinti ieškovui patekimo į jo sklypą. Ieškovas neįrodė, kad yra pagrindas taikyti CK 4.112 straipsnio 5 dalį jo prašomoje apimtyje ir pakeisti nustatytą servitutą, t.y. padidinant jo plotą.

6228. Teismas taip pat pažymi, kad, atsižvelgiant į šio teismo sprendimo 21 punkte išdėstytus motyvus ir nustatytas aplinkybes, šalys turėtų ir galėtų siekti, jog visas Vilniaus apskrities viršininko 2003-07-17 sprendimu nustatytas servitutas, kurio plotas 124 kv.m., būtų tiksliai identifikuojamas, prisilaikant prie galimos vienos servituto kraštinės, kuri sutampa su minėta tvora (esamo kelio schemoje M 1:500 pažymėta taškais 1, 2 ir 3; e. bylos priedas, b.l. 6). Juo labiau, kad dar 2003 metais Vilniaus apskrities viršininkas minėtu įsakymu, jo 4 punktu, buvusiai ginčo žemės sklypo savininkei (V. K.) buvo nurodęs kreiptis dėl registro duomenų patikslino į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą. Šalims nesutarus tuo klausimu, toks ginčas galėtų būti sprendžiamas teisme. Šiuo metu nustatyti tikslias 124 kv.m. servituto ribas teismas negali, nes nėra ir nebuvo suformuluoto tokio reikalavimo; tad tokio klausimo sprendimas savarankiškai reikštų išėjimą už ieškinio ribų. Kita vertus, ieškovas nėra į bylą pateikęs ir reikiamo plano, kad būtų galima nustatyti tikslias servituto ribas.

63Pažymėtina ir tai, kad atsakovo į bylą pateikta Kelio servituto žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), teritorijos schema M 1:500 (e. bylos priedas, b.l. 62), taip pat nėra tinkama tikslių 124 kv.m. servituto ribų nustatymui, nes iš jos matyti, jog servituto ribos, ties taškais 6 ir 7, patenka į kaimyninius sklypus.

6429. Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovo patikslinto ieškinio antras reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

6530. Ieškovas savo trečiu patikslinto ieškinio reikalavimu taip pat prašo įpareigoti atsakovus per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis demontuoti žemės sklype, kurio kadastro Nr. ( - ): 1) sumontuotą metalinę tvorą, kuri matininko M. G. 2017-12-13 parengtoje esamo kelio situacijos schemoje M 1:500 (e. bylos priedas, b.l. 6) parodyta tarp taškų Nr. 5 – 6 (taško Nr. 5 koordinatės - X 6045842.87, Y 574276.51; taško Nr. 6 koordinatės - X 6045850.38, Y 574259.97); 2) metalinį stulpą, esantį ties matininko M. G. 2017-12-13 parengtoje esamo kelio situacijos schemoje M 1:500 (e. bylos priedas, b.l. 6) pažymėto taško Nr. 4 (koordinatės yra X 6045834.27 Y 574298.21.

66Be to, ieškovas prašo, kad atsakovams neįvykdžius šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu – leisti jam pačiam (ieškovui) demontuoti žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), esančią minėtą metalinę tvorą ir metalinį stulpą, išieškant patirtas išlaidas už demontavimą iš atsakovų.

6731. Prašoma demontuoti metalinė tinklinė tvora ir metalinis stulpas vaizdžiai matosi byloje esančiuose antstolio A.Naujokaičio darytose fotonuotraukose (e. bylos priedas, b.l. 35 – 39): nuotraukoje Nr. 1 tvora matosi dešinėje pusėje; nuotraukoje Nr. 2 tvora matosi kairėje pusėje; nuotraukoje Nr. 3 ir Nr. 4 tvora matosi dešinėje pusėje; nuotraukoje Nr. 6 tvora matosi dešinėje pusėje; nuotraukoje Nr. 7 metalinis stulpas matosi tolumoje dešinėje pusėje; nuotraukoje Nr. 9 metalinis stulpas matosi kairėje pusėje.

6832. Teismas pažymi, kad ieškovo trečiu patikslinto ieškinio reikalavimu prašoma nukelti minėta metalinė tinklinė tvora tai nėra ta pati tvora dėl kurios teismai 2014 – 2015 metais sprendė nagrinėdami ieškovo negatorinį ieškinį bei dėl kurios teismas jau pasisakė šioje byloje spręsdamas dėl ieškovo antro patikslinto ieškinio reikalavimo. Metalinė tvora dėl kurios jau pasisakyta stovi lygiagrečiai (išilgai) per visą servitutinio kelio ilgį; ji aiškiai matyti nuotraukose Nr. 6 (kairėje pusėje), Nr. 7 (kairėje pusėje) ir Nr. 9 (dešinėje pusėje) (e. bylos priedas, b.l. 37 - 39). Tuo tarpu trečiu patikslinto ieškinio reikalavimu prašoma nukelti tvora stovi lygiagrečiai servitutinio kelio, tačiau kitoje servitutinio kelio pusėje, arčiau miško, ir yra daugiau nei per pusę trumpesnė.

69Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad trečiu patikslinto ieškinio reikalavimu prašoma nukelti metalinė tinklinė tvora ir metalinis stulpas buvo pastatyti po 2014 – 2015 m. metų.

7033. Taigi, ieškovas savo patikslinto ieškinio trečiu reikalavimu iš esmės kreipėsi į teismą dėl administraciniu aktu (Vilniaus apskrities viršininko 2003-07-17 įsakymu) nustatyto kelio servituto teisių įgyvendinimo, t.y. dėl įpareigojimo atsakovus pašalinti kliūtis (minėtus metalinę tinklinę tvorą ir metalinį stulpą), kurios ieškovui (servituto turėtojui) trukdo tinkamai naudotis nustatytu servitutu.

7134. Visų pirma, teismas pažymi, kad, kaip matyti iš atsakovų į bylą pateiktos kelio servituto žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), teritorijos schemos M 1:500 (e. bylos priedas, b.l. 62), joje parodytas 124 kv.m. servitutinis kelias ties taškais 6 ir 7 patenka į svetimą sklypą. Tad siekiant, kad nebūtų pažeisti kaimyninio sklypo interesai bei siekiant užtikrinti, jog visas nustatytas 124 kv.m. ploto kelio servitutas būtų tik atsakovų sklype Nr. 214, akivaizdu, kad šios servitutinio kelio ribos schemoje yra pažymėtos netiksliai; jos turi būti koreguojamos. Kadangi anksčiau teismų 2014 – 2015 m. nagrinėtoje civilinėje byloje ir šioje byloje pripažinta, kad atsakovų sklype esanti tvora, minėtoje schemoje matoma tarp taškų 1 ir 6, iš esmės nepažeidžia ieškovo teisių ir nėra pagrindo jos griauti, tad akivaizdu, kad siekiant išsaugoti nustatyto kelio servituto plotą – 124 kv.m., ir nepažeisti kaimyninio sklypo ribų, kelio servituto pietinė riba (kraštinė) atsakovų sklype Nr. 214 turi šiek tiek pasislinkti link miško, t.y. dar labiau į sklypo pietų pusę (link sklypo pietinės pusės ribos). Tokiu atveju neabejotina, kad ginčo tvora, schemoje pažymėta tarp taškų 10 ir 8, iš esmės būtų ne ant servitutinio kelio ribos, kaip parodyta dabar schemoje, tačiau jau ant paties servitutinio kelio. Tokia situacija yra neleistina, nes ji akivaizdžiai pažeidžia ieškovo, kaip servituto turėtojo, teises; ieškovas atitinkama dalimi negali naudotis servitutiniu keliu. Tad vien nustačius šią aplinkybę jau yra pagrindas pripažinti, kad atsakovai pastatydami ginčo tvorą ant pačio servitutinio kelio, pažeidžia ieškovo teises; tad šios ieškovo pažeistos teisės turi būti gintinos, įpareigojant atsakovus pašalinti ginčo tvorą nuo servitutinio kelio.

7235. Antra vertus, atsakovams pastačius ginčo tvorą yra sukuriamas tam tikras „tunelis“; iš abiejų kelio pusių yra tvora. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp abiejų tvorų esantis plotis nesiekia net trijų metrų; tuo tarpu ties įvažiavimu ir išvažiavimu iš servitutio kelio jo plotis yra dar mažesnis, šiek tiek daugiau negu 2,5 metro. Tad akivaizdu, kad tokio pločio pravažiavimo kelias į ieškovo sklypą Nr. 70 nėra pakankamas.

73Teismas dar pažymi, kad ieškovas prieš patekdamas į ginčo servitutinį kelią, jis, visų pirmiausia, turi pravažiuoti per kitą sklypą, t.y. per J. M. sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), kuriame taip pat yra nustatytas kelio servitutas. Iš bylos duomenų matyti, kad J. M. sklype yra nustatytas ne mažesnis kaip 4 metrų pločio kelio servitutas (e. bylos priedas, b.l. 21, 60, kt. bylos medžiaga). Taigi, faktinė situacija yra tokia, kad ieškovas privažiavimui prie savo sklypo Nr. 70 turi teisę važiuoti servitutiniu keliu per J. M. sklypą, kuriame kelio servitutas yra 4 m. pločio, tuo tarpu važiuojant per atsakovų sklypą Nr. 214, servitutinio kelio plotis ties jo įvažiavimu ir išvažiavimu yra kiek daugiau negu 2,5 metrų, o ties tvoromis - nesiekia 3 metrų. Taigi, ieškovui privažiavus atsakovų sklypą, jo patekimas į savo sklypą yra apsunkintas, lyginant su kitu servitutiniu keliu.

7436. Atsakovai su 2018-12-18 prašymu be kita ko pateikė fotonuotraukas, kurios, pasak atsakovų, patvirtina galimybę transporto priemonėmis laisvai ir nevaržomai sklype Nr. 214 esančiu keliu privažiuoti ir patekti į ieškovui priklausantį sklypą Nr. 70. Tačiau teismas nesutinka su tuo, kad, esant ginčo tvorai, krovininiu transportu galima laisvai ir nevaržomai patekti į ieškovo sklypą. Atsakovai nepateikė duomenų apie nuotraukose esančių transporto priemonių duomenis, t.y. koks yra plotis tarp transporto priemonių ašių ir pan. Tačiau iš nuotraukų akivaizdu, kad tai yra mini transporto priemonės savo klasėje. Tad šios nuotraukos iš esmės nepatvirtina atsakovų minėtų teiginių.

7537. CK 4.119 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu. Tais atvejais, kai tikėtina, kad toks kelias gali būti naudojamas važiuoti specialiomis plačių gabaritų mašinomis, žemės sklypo, kuriam nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, savininkas neturi teisės sodinti krūmų ir medžių arčiau kaip trys metrai nuo kelio kraštų.

76Byloje nustatyta, kad ieškovo sklypas Nr. 70 yra kitos paskirties, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, sklype stovi gyvenamasis namas, kuriame gyvena ieškovas su šeima, ir kiti pastatai; ieškovas gyvena kaime, verčiasi ūkiškai. Tad akivaizdu, kad ieškovui yra būtina į savo namų valdą kartas nuo karto privažiuoti ir su krovininiu transportu (plačių gabaritų transportu), pvz., atsivežti malkų, grunto ir pan. Tad akivaizdu, kad atsakovams pastačius ginčo tvorą ir stulpą, atsižvelgiant į tai, jog tarp atsakovų pastatytų tvorų plotis nesiekia 3 metrų, o ties įvažiavimu, pastačius metalinį stulpą, - plotis yra tik šiek tiek daugiau negu 2,5 metro, ieškovas (servituto turėtojas) tinkamai negali naudotis servitutiniu keliu; jo naudojimasis yra apsunkintas. Tad šios kliūtis – ginčo tvora ir stulpas, turi būti pašalinti.

7738. Iš abiejų servitutinio kelio pusių esant tvoroms, ieškovas negali tinkamai naudotis servitutiniu keliu ir kitu aspektu. Visų pirma, kyla pavojus, kad kuri nors tvora gali būti užkliudyta, ypač tai aktualu žiemą, kai yra slidu. Sustojus transportui, dėl pločio stokos, gali būti nesaugu atidaryti transporto priemonės dureles į abi puses ir pan. Taip pat žiemą ieškovui, atsižvelgiant į jo amžių, yra sudėtinga tinkamai pasirūpinti servitutiniu keliu, siekiant pašalinti sniegą nuo kelio: pailgėja sniego transportavimo atstumas, jo negalima tiesiog numesti į šalikelę, per tvorą permesti ieškovui yra sudėtinga ir pan.

7839. Byloje taip pat nustatyta, kad tarp šalių yra konfliktiniai santykiai. Be to, pagal bylos duomenis atsakovas M. K. yra linkęs sudaryti įvairių kliūčių ieškovui, pažeisti jo teises, nelinkęs eiti į kompromisus, be to, pykstasi su visais kaimynais, ir pan.

79Teismas taip pat pažymi, kad ginčo tvora ir stulpas iš esmės neatlieka jokios aiškios paskirties ir funkcijos. Ginčo tvora, tiksliau jos atkarpa, pastatyta ne ant sklypo ribos; tinklinė tvora jokios apsauginės funkcijos, pvz., patekimo į tam tikrą sklypo dalį ribojimo, nuo malkų patekimo į servitutinį kelią ir pan., neatlieka. Tas pats pasakytina ir apie ginčo metalinį stulpą. Sklypo ribas žymintys riboženkliai paprastai sukalami iki pat žemės; nėra jokio reikalo įkalti riboženklio, kuris virš žemės būtų apie 2 metrai. Toks metalinis kuolas akivaizdžiai, be jokios aiškios priežasties, apsunkina ieškovui patekimą į servitutinį kelią, ypač su plačiagabaričiu transportu.

80Šios išdėstytos aplinkybės tik patvirtina teismo įsitikinimą, kad ginčo tvora ir stulpas iš esmės pastatyti tam, jog ieškovui apsunkinti servitutinio kelio naudojimą.

8139. Vertinant kliūčių – tinklinės metalinės tvoros ir metalinio stulpo, pašalinimo kaštus, pasakytina, kad šių kliūčių pašalinimas nėra susijęs su didelėmis ir neproporcingomis išlaidomis; tai galima net gi atlikti ūkio būdu. Tad atsakovų įpareigojimas pašalinti minėtas kliūtis, kurios trukdo ieškovui, servituto turėtojui, tinkamai naudotis servitutiniu keliu, laikytina proporcinga ir protinga priemone ieškovo teisėms apginti.

8240. Pažymėtina ir tai, kad atsakovams nedraudžiama apsitverti savo žemės sklypą tvora, tačiau šiuo atveju atsakovams, kaip tarnaujančiojo daikto savininkams, pareiga pašalinti minėtoje vietoje esančią tvorą (taip pat ir metalinį stulpą) kyla iš tinkamo servituto teisių įgyvendinimo ir užtikrinimo; nagrinėjamu atveju, ar atsakovai tvorą pastatė teisėtai ar ne, t.y. laikantis teisės aktų reikalavimų, neturi jokios teisinės reikšmės.

8341. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvadą, kad atsakovai, trukdydami minėtais veiksmais naudotis ieškovui administraciniu aktu nustatytu kelio servitutu, pažeidžia CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas. Tad yra pagrindas įpareigoti atsakovus per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti esamas kliūtis – demontuoti ginčo metalinę tvorą ir metalinį stulpą.

84Nustatytina, kad atsakovams neįvykdžius pastarojo įpareigojimo teismo nustatytu terminu – leidžiama ieškovui pačiam demontuoti minėtą metalinę tvorą ir stulpą, išieškant patirtas išlaidas solidariai iš atsakovų (CPK 273 straipsnis).

85Taigi, ieškovo patikslinto ieškinio trečias reikalavimas tenkintinas.

8642. LR CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 d.).

8743. Teismas, įvertinęs patenkintus ir atmestus ieškinio reikalavimus, jų apimtį, daro išvadą, kad ieškovų naudai yra priimtas sprendimas apie 35 proc. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis CPK 93 straipsniu, ieškovas turi teisę į 35 proc. patirtų savo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovai atitinkamai į 65 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8844. Ieškovas prieš kreipdamasis į teismą sumokėjo iš viso 137 Eur žyminio mokesčio. Taip pat ieškovas patyrė 1 900 Eur išlaidų advokatės N. Ž. teisinei pagalbai apmokėti. Iš viso ieškovas patyrė 2 037 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos yra protingos, pagrįstos, realios ir būtinos. Tad ieškovui iš atsakovų priklauso 712,95 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 037 Eur * 35 proc.) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 98 straipsnis).

89Atsakovai iš viso patyrė 2 299 Eur išlaidų advokato A.Lukoševičiaus teisinei pagalbai apmokėti. Šios išlaidos taip pat yra protingos, pagrįstos, realios ir būtinos (CPK 98 straipsnis). Tad atsakovams iš ieškovo priklauso 1 494,35 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 299 Eur * 65 proc.).

90Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovui priklauso bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų, tiek ir atsakovams – iš ieškovo, tad yra pagrindas šias sumas įskaityti ir galutiniai atsakovams iš ieškovo priteistina 781,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (1494,35 Eur – 712,95 Eur) (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

9145. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.

9246. Taip pat iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai turi būti priteisiamos teismo procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidos valstybei. Teismas iš viso patyrė 27,41 Eur procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidų (teismo pažyma). Tad ieškovas atitinkamai turi padengti 17,82 Eur (27,41 Eur * 65 proc.) šių išlaidų; o atsakovai – 9,60 Eur (27,41 Eur * 35 proc.), t.y. kiekvienas atsakovas po 4,80 Eur (9,60 Eur / 2). Taigi, būtent tokio dydžio procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidos priteistinos iš šalių į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).

93Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu,

Nutarė

94Ieškinį tenkinti iš dalies.

95Įpareigoti atsakovus M. K., a.k. ( - ) ir G. K., a.k. ( - ) per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir jėgomis demontuoti (pašalinti) jiems bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančiame 0,4210 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - ):

961) esančią (sumontuotą) metalinę tvorą, kuri matininko M. G. 2017-12-13 parengtoje esamo kelio situacijos schemoje M 1:500 (e. bylos priedas, b.l. 6) parodyta tarp taškų Nr. 5 – 6 (taško Nr. 5 koordinatės - X 6045842.87, Y 574276.51; taško Nr. 6 koordinatės - X 6045850.38, Y 574259.97);

972) metalinį stulpą, esantį ties matininko M. G. 2017-12-13 parengtoje esamo kelio situacijos schemoje M 1:500 (e. bylos priedas, b.l. 6) pažymėto taško Nr. 4 (koordinatės yra X 6045834.27 Y 574298.21.

98Nustatyti, kad atsakovams neįvykdžius šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu – leidžiama ieškovui T. G., a.k. ( - ) pačiam demontuoti minėtą metalinę tvorą ir stulpą, išieškant patirtas išlaidas solidariai iš atsakovų.

99Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

100Priteisti atsakovų M. K. ir G. K. naudai 781,40 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo T. G..

101Priteisti iš ieškovo T. G. 17,82 Eur (septyniolika eurų ir 82 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. ( - ), įmokos kodas 5660).

102Priteisti iš atsakovų M. K. ir G. K. 9,60 Eur (devynis eurus ir 60 ct) pašto išlaidų valstybei, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 4,80 Eur (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. ( - ), įmokos kodas 5660).

103Sprendimą išsiųsti nekilnojamojo turto viešo registro tvarkytojui.

104Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Saulius... 2. sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei,... 3. dalyvaujant ieškovui T. G., jo atstovei advokatei Nerijai Žeknienei,... 4. vertėjaujant Viktorijai Mikelevič ir Erikai Tunčikienei,... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo T. G.... 6. 1. Ieškovas T. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), kuriuo... 7. - nustatyti kelio servitutą – teisę naudotis pėsčiųjų taku, per... 8. - pakeisti Vilniaus apskrities viršininko 2003-07-17 įsakymu Nr. 3718-41... 9. - įpareigoti atsakovus per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo... 10. Ieškovas savo patikslintame ieškinyje dėl pirmo reikalavimo nurodė, kad jam... 11. 2. Atsakovai M. K. ir G. K. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, su... 12. Nurodė, kad jiems (atsakovams) priklauso du ginčo žemės sklypai: 1) 0,4210... 13. 3. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimų... 14. 4. Teismo posėdžio metu ieškovas T. G. ir jo atstovė adv. N. Ž. ieškinį... 15. Atsakovai M. K. ir G. K. bei jų atstovas adv. Algis Lukoševičius su... 16. Trečiasis asmuo V. G. (ir jos atstovė adv. N. Ž.) ieškovo ieškinį... 17. Trečiasis asmuo M. P. (2019-01-11 teismo posėdyje) su ieškiniu sutiko;... 18. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 19. 5. Byloje nustatyta, kad ieškovui T. G. nuosavybės teise priklauso 0,7940 ha... 20. Atsakovams M. K. ir G. K. bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,4210... 21. Atsakovams taip pat bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso ir 0,1934 ha... 22. Visų šių sklypų, ir ne tik šių sklypų, išsidėstymas natūroje aiškiai... 23. 6. Ieškovas T. G. pirmu savo patikslinto ieškinio reikalavimu prašo... 24. Taigi, šiuo reikalavimu keliamas naudojimosi svetimu daiktu ir servituto... 25. 7. Servitutas – tai daiktinė teisė, kurio esmė – vieno (tarnaujančiojo)... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad... 27. 8. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, teisinį reguliavimą ir... 28. 9. Teismas, visų pirma, pažymi, kad nagrinėjamo reikalavimo specifika yra... 29. 10. LR vandens įstatymas, LR saugomų teritorijų įstatymas, Specialiosios... 30. Taigi, patekimo prie vandens telkinio, į jo nustatytą pakrantės apsaugos... 31. 11. Tuo pačiu teismas pažymi, kad tai nereiškia, jog prie vandens telkinio,... 32. 12. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo sklypas Nr. 70 nesiriboja su ( - )... 33. 13. Iš byloje esančių duomenų (schemų, planų, orto fotonuotraukų ir kt.)... 34. 14. Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek ir kiti... 35. 15. Minėta, kad, jeigu asmuo, reikalaujantis nustatyti servitutą, daiktu gali... 36. Šiuo nagrinėjamu atveju būtent tokia situacija ir yra: ieškovas turi... 37. Pagal atsakovų logiką išeitų, kad bet kurie kiti toliau nuo vandens... 38. Teismo nuomone, toliau nuo vandens telkinio esantys sklypų savininkai (šiuo... 39. 16. Ieškovas dar nurodo, kad nenustačius prašomo servituto per atsakovų... 40. Visų pirma pažymėtina, kad ieškovas realiai į bylą nepateikė jokių... 41. Antra vertus, ieškovo siekis per atsakovų sklypą Nr. 944 nutiesti vandens... 42. Tad ši aplinkybė taip pat negali būti pagrindu tenkinti reikalavimą dėl... 43. 17. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo tenkinti ieškovo... 44. 18. Ieškovas T. G. antru savo patikslinto ieškinio reikalavimu prašo... 45. Ieškovas prašo pakeisti nustatytą servitutą taip, kaip nurodyta M. G.... 46. 19. Ieškovas savo šį reikalavimą grindžia CK 4.112 straipsnio 5 dalimi,... 47. 20. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2003-07-17 įsakymu... 48. Taigi, minėtu administraciniu aktu – įsakymu, atsakovų sklype buvo... 49. 21. Teismas taip pat pažymi, kad nors minėtame Vilniaus apskrities... 50. Minėtas servitutas atsakovų sklypo Nr. 214 plane iš viso nėra pažymėtas.... 51. Nors ieškovo viename iš pateiktų į bylą planų, konkrečiai matininko M.... 52. Taigi, iš esmės yra aiškus nustatyto servituto plotas (124 kv.m.), tačiau... 53. 22. Tarp šalių anksčiau buvo kilęs ginčas. Ieškovas T. G. buvo... 54. 23. Įvertinus minėtos išnagrinėtos bylos teismų nustatytas aplinkybes ir... 55. 24. Gi šiuo metu nagrinėjamoje byloje ieškovas iš esmės ne tik, kad siekia... 56. Teismas šioje naujai nagrinėjamoje byloje nenustatė jokių esminių... 57. 25. Apskritai byloje nenustatyta jokio teisėto pagrindo servituto ploto... 58. 26. Ieškovas siekdamas padidinti nustatytą servitutą iš esmės remiasi jo... 59. Tačiau teismas pažymi, kad servitutas yra daiktinė teisė, tad bet kokie... 60. Tai reiškia, kad ieškovo nurodomas ir teismui pateiktas susitarimas šiai... 61. 27. Taigi, nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios... 62. 28. Teismas taip pat pažymi, kad, atsižvelgiant į šio teismo sprendimo 21... 63. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo į bylą pateikta Kelio servituto žemės... 64. 29. Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovo patikslinto ieškinio antras... 65. 30. Ieškovas savo trečiu patikslinto ieškinio reikalavimu taip pat prašo... 66. Be to, ieškovas prašo, kad atsakovams neįvykdžius šio įpareigojimo teismo... 67. 31. Prašoma demontuoti metalinė tinklinė tvora ir metalinis stulpas... 68. 32. Teismas pažymi, kad ieškovo trečiu patikslinto ieškinio reikalavimu... 69. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad trečiu patikslinto ieškinio... 70. 33. Taigi, ieškovas savo patikslinto ieškinio trečiu reikalavimu iš esmės... 71. 34. Visų pirma, teismas pažymi, kad, kaip matyti iš atsakovų į bylą... 72. 35. Antra vertus, atsakovams pastačius ginčo tvorą yra sukuriamas tam tikras... 73. Teismas dar pažymi, kad ieškovas prieš patekdamas į ginčo servitutinį... 74. 36. Atsakovai su 2018-12-18 prašymu be kita ko pateikė fotonuotraukas,... 75. 37. CK 4.119 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai kelio servitutu suteikiama... 76. Byloje nustatyta, kad ieškovo sklypas Nr. 70 yra kitos paskirties,... 77. 38. Iš abiejų servitutinio kelio pusių esant tvoroms, ieškovas negali... 78. 39. Byloje taip pat nustatyta, kad tarp šalių yra konfliktiniai santykiai. Be... 79. Teismas taip pat pažymi, kad ginčo tvora ir stulpas iš esmės neatlieka... 80. Šios išdėstytos aplinkybės tik patvirtina teismo įsitikinimą, kad ginčo... 81. 39. Vertinant kliūčių – tinklinės metalinės tvoros ir metalinio stulpo,... 82. 40. Pažymėtina ir tai, kad atsakovams nedraudžiama apsitverti savo žemės... 83. 41. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvadą, kad atsakovai,... 84. Nustatytina, kad atsakovams neįvykdžius pastarojo įpareigojimo teismo... 85. Taigi, ieškovo patikslinto ieškinio trečias reikalavimas tenkintinas.... 86. 42. LR CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 87. 43. Teismas, įvertinęs patenkintus ir atmestus ieškinio reikalavimus, jų... 88. 44. Ieškovas prieš kreipdamasis į teismą sumokėjo iš viso 137 Eur... 89. Atsakovai iš viso patyrė 2 299 Eur išlaidų advokato A.Lukoševičiaus... 90. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovui priklauso bylinėjimosi išlaidų iš... 91. 45. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys įrodymų apie savo patirtas... 92. 46. Taip pat iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų... 93. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270... 94. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 95. Įpareigoti atsakovus M. K., a.k. ( - ) ir G. K., a.k. ( - ) per 20 dienų nuo... 96. 1) esančią (sumontuotą) metalinę tvorą, kuri matininko M. G. 2017-12-13... 97. 2) metalinį stulpą, esantį ties matininko M. G. 2017-12-13 parengtoje esamo... 98. Nustatyti, kad atsakovams neįvykdžius šio įpareigojimo teismo nustatytu... 99. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 100. Priteisti atsakovų M. K. ir G. K. naudai 781,40 Eur (septynis šimtus... 101. Priteisti iš ieškovo T. G. 17,82 Eur (septyniolika eurų ir 82 ct) pašto... 102. Priteisti iš atsakovų M. K. ir G. K. 9,60 Eur (devynis eurus ir 60 ct) pašto... 103. Sprendimą išsiųsti nekilnojamojo turto viešo registro tvarkytojui.... 104. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti...