Byla 2A-1074/2014
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Nijolės Piškinaitės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kėdmontos statyba“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1443-413/2013 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kėdmontos statyba“ ieškinį atsakovams J. P. ir I. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Byloje kilo ginčas dėl actio Pauliana sąlygų pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu egzistavimo, taip pat dėl to, ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.

4Ieškovė BUAB „Kėdmontos statyba“ ieškiniu prašė:

51) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2011-03-03 Žemės sklypo su statiniais dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovas J. P. padovanojo atsakovei I. P.: 0,1568 ha žemės sklypą ( - ); pastatą - gyvenamąjį namą lAlm ( - ); pastatą - ūkinį pastatą 211 m ( - ); pastatą - ūkinį pastatą 5I1m ( - ); pastatą - šiltnamį 7I1p ( - ); pastatą - garažą 8G1p ( - ); pastatą - garažą 9Glp ( - ); pastatą - kiemo rūsį 1OG1b ( - ); kitus statinius - kiemo statinius ( - ); esančius ( - ).

62) taikyti restituciją, grąžinti ginčijamą turtą atsakovui J. P. ir nukreipti išieškojimą į šį atsakovo turtą pagal įsiteisėjusį 2012-09-06 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą už akių.

73) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

8Ieškovė nurodė, kad 2011-03-03 dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.) ir kaip sandoris, prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.).

9Nurodė, kad ieškovė BUAB „Kėdmontos statyba“ (bankroto byla iškelta Panevėžio apygardos teismo 2011-09-26 nutartimi) turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į J. P. (pagal įsiteisėjusį 2012-09-06 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą už akių). Ginčijamo sandorio atsakovas sudaryti neprivalėjo. Dėl sandorio atsakovas J. P. neteko turto, į kurį ieškovė galėjo nukreipti išieškojimą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl atsakovo J. P. padarytos žalos bendrovei. Atsakovai, sudarydami dovanojimo sandorį, buvo nesąžiningi, nes atsakovė I. P. negalėjo nežinoti, kad po ginčijamo sandorio sudarymo jos vyras nekilnojamojo turto nebeturės. Sutuoktinių nesąžiningumas preziumuojamas (CK 6.67 str. 1 d. 1 p.).

10Be to, ginčijamas sandoris prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei. Po ginčijamo sandorio sudarymo atsakovas ir toliau gyvena atsakovei I. P. padovanotame name. Ginčijamu sandoriu tik formaliai buvo pakeistas ginčijamo turto savininkas, tikslu paslėpti turtą, kad ieškovė negalėtų į jį nukreipti išieškojimo. Toks sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.81 str.).

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Kauno apygardos teismas 2013-12-10 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei I. P. iš ieškovės BUAB „Kėdmontos statyba“ 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

13Pirmosios instancijos teismas pagal Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenis nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas 2011-05-04 nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Kėdmontos statyba“, konstatavęs, kad įmonė yra moki. Po ginčijamo sandorio sudarymo 2011-03-03 įmonė toliau tęsė ūkinę veiklą, sudarinėjo sandorius ir pirmieji įmonės nemokumo požymiai paaiškėjo po 2011-08-31 įmonės balanso sudarymo, kai perskaičiavus įmonės turimo nekilnojamojo turto vertę, ši nuo 1 136 176 Lt sumažėjo iki 234 432 Lt. Taigi, teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad ginčijamą 2011-03-03 dovanojimo sutartį atsakovas sudarė žinodamas, kad įmonė yra nemoki ir siekdamas išvengti įmonei padarytos žalos atlyginimo, kurios išieškojimas galėjo būti nukreiptas ir į atsakovo asmeninį turtą.

14Antra, iš įmonės avanso apyskaitų suvestinės už laikotarpį nuo 2011-01-31 iki 2012-01-23 teismas nustatė, kad ūkinėms operacijoms iš įmonės kasos atsakovui J. P. (įmonės generalinis direktorius) buvo išmokamos tam tikros grynųjų pinigų sumos, kurios apskaityto laikotarpio pabaigai sudarė 25 140,80 Lt (b. l. 152-154). Tokio pinigų išmokėjimo būdo ūkinėms operacijoms vykdyti įstatymas nedraudžia ir teismas avanso už 2011 m. kovo mėnesio laikotarpį apyskaitos nevertino kaip patvirtinančios atsakovo 82 610,39 Lt skolą įmonei (neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus (ieškovės) reikalavimo į skolininką (atsakovą) teisę ginčijamo sandorio sudarymo metu. Asmeninių finansinių įsipareigojimų (pvz., paskola) ieškovui atsakovas neturėjo. Šių duomenų pagrindu teismas atmetė argumentus, kad įmonė turėjo į atsakovą neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (tokią teisę į atsakovą ieškovė įgijo įsiteisėjus 2012-09-06 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimui už akių (civilinė byla Nr. 2-1848-736/2012), taigi jau po ginčijamo sandorio sudarymo), todėl ginčijama dovanojimo sutartis buvo sudaryta iki atsakovo prievolės ieškovei atsiradimo momento, o kreditorius dovanojimo sandorio sudarymo metu neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į skolininką.

15Kad sandoris pažeistų kreditoriaus teises, teismas taip pat nenustatė. 2011-03-03 dovanojimo sandoris ieškovės kreditorių teisėms įtakos neturėjo, kadangi tuo metu įmonė buvo moki (mokumas konstatuotas Panevėžio apygardos teismo 2011-05-04 nutartimi). Ieškovės UAB „Kėdmontos statyba“ turtas yra atribotas nuo jos vadovo J. P. turimo turto (CK 2.50 str. 2 d.), todėl J. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto sumažėjimas, sudarius ginčijamą nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį, neturėjo įtakos ieškovės turto sumažėjimui, į kurį gali būti nukreiptas kreditorių išieškojimas. Todėl ginčijamas sandoris, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepažeidė ieškovės interesų.

16Atitinkamai teismas sprendė, kad nenustačius sąlygų taikyti actio Pauliana viseto, nėra pagrindo tenkinti ieškinį.

17Argumentus, kad ginčijamas dovanojimo sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.), kadangi atsakovas J. P. po dovanojimo sandorio sudarymo ir toliau gyvena atsakovei I. P. padovanotame name, o sandorį sudarė galimai siekdamas išvengti atsiskaitymų su kreditoriais, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad dovanojimo sandoris yra plačiai civilinėje apyvartoje paplitęs reiškinys. Be to, ieškovės argumentai apie tolimesnį atsakovo gyvenimą padovanotame name ir tikrąją sandorio šalių valią grindžiami tik prielaidomis, neparemti įrodymais (CPK 178 str.).

18Atsakovė I. P. teikė į bylą paaiškinimus, nuotraukas, įrodinėdama, kad ginčijama sutartimi jai padovanotas turtas gyvenant atsakovams santuokoje iš esmės buvo pagerintas tiek bendromis, tiek ir asmeninėmis atsakovės lėšomis bei darbu. Nors atsakovės keliamas klausimas dėl teismo sprendimo įvykdymo realumo, jeigu ieškinys būtų patenkintas, išeina už ginčo nagrinėjimo ribų, teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad realus teismo sprendimo įvykdymas, atsakovei iškėlus atskirą bylą, būtų apsunkintas.

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

20Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Kėdmontos statyba“ prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

211. 2011-03-03 dovanojimo sutartis turėjo būti pripažinta negaliojančia actio Pauliana pagrindu.

22Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-09-06 sprendimu ieškovui iš J. P. yra priteista 145 436,73 Lt. Šią sumą sudaro: 36 598,18 Lt suma, kurios J. P. neįnešė į ieškovo kasą (suma ieškovui priklausė iš V. B. pagal su juo ir L. B. 2009-10-12 sudarytą sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo pastatyti gyvenamąjį namą ir už pagal šią sutartį atliktus darbus ir pristatytas medžiagas išrašė sąskaitas 2009 gruodžio 16, 18, 2011 m. rugsėjo 5 d.), 25 140,80 Lt, kuriuos pagal ieškovo avanso apyskaitą J. P. turėjo, tačiau ieškovui negrąžino, 61 116,18 Lt žala, padaryta turto neišsaugojimu, 22 581,57 Lt ieškovo turto panaudojimas privatiems poreikiams tenkinti.

23Nepagrįsta teismo išvada, kad 2011-03-03, kai buvo sudaryta ginčijama dovanojimo sutartis, ieškovas neturėjo reikalavimo teisės į J. P.. Reikalavimo teisę į J. P. ieškovas įgijo anksčiau nei įsiteisėjo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-09-06 sprendimas. Juo teismas priteisė dar iki ginčijamo sandorio sudarymo atsiradusią žalą.

24Nepagrįsta ir teismo išvada, kad 2011-03-03 dovanojimo sutartimi nepažeisti ieškovo kreditorių interesai. Sudarydamas šią sutartį J. P. perleido savo turtą ir nebeturėdamas turto nebegali atsiskaityti su ieškovu, o ieškovas su savo kreditoriais.

25Atsakovų (sutuoktinių) nesąžiningumas sudarant 2011-03-03 dovanojimo sutartį turi būti preziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008).

262. 2011-03-03 dovanojimo sutartis turėjo būti pripažinta negaliojančia ir kaip prieštaraujanti viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.80 str.), kadangi ja tik formaliai pakeistas J. P. turto savininkas tikslu išvengti išieškojimo iš šio turto.

273. Ginčo išnagrinėjimui nebuvo svarbi teismo vertinta aplinkybė, kad ieškovas 2011-03-03 (ginčijamos sutarties sudarymo metu) vykdė veiklą, buvo mokus. Ginčo išnagrinėjimui teismas turėjo vertinti atsakovo J. P. turtinę padėtį.

28Atsakovai J. P. ir I. P. atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo iš esmės tuos pačius svarbiausius argumentus:

291. Neegzistuoja dalis actio Pauliana taikymo sąlygų pripažinti 2011-03-03 dovanojimo sutartį negaliojančia (ieškovas neturėjo reikalavimo teisės į atsakovą ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo metu, ją įgijo tik įsiteisėjus Kėdainių apylinkės teismo 2012-09-06 sprendimui, atitinkamai iki J. P. prievolės ieškovui atsiradimo sudarytas sandoris negalėjo pažeisti ieškovo, kuris ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo mokus ir neturėjo kreditorių, kreditorių interesų).

302. Ginčijama 2011-03-03 dovanojimo sutartis nebuvo draudžiama jos sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

313. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta ne tikslu išvengti atsiskaitymo su ieškovu, o dėl atsakovų skyrybų. Padovanodamas tuomet dar sutuoktinei namą (jame atsakovas J. P. negyvena nuo 2010 rudens, o santuoka nutraukta 2011-11-14), J. P. taip siekė vykdyti pareigą išlaikyti vaikus ir dėl padovanoto namo su buvusia sutuoktine sutarė mokėti mažesnį išlaikymą periodinėmis išmokomis.

324. J. P. turtas yra atskiras nuo ieškovo turto, todėl J. P. turto sumažėjimas neturėjo įtakos ieškovo turto apimčiai ir galėjimui atsiskaityti su kreditoriais.

335. I. P. yra investavusi asmeninių lėšų į ginčijama dovanojimo sutartimi įgytą namą, yra pradėjusi jo remontą.

346. Ginčijama sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.

35IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36Apeliacinis skundas tenkintinas

37Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

38Byloje actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.) ir kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai bei gerai moralei (CK 1.81 str.) ginčijamas 2011-03-03 dovanojimo sandoris, kuriuo atsakovas J. P. padovanojo savo žmonai I. P. jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą ir pastatą su kitais statiniais.

39Dėl actio Pauliana taikymo

40Pagal galiojančią teisę kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana) (CK 6.66 str. 1 d.). Kreditorius gali ginčyti visus skolininko sudarytus sandorius, jei įrodomos visos CK 6.66 straipsnio sandorių nuginčijimo sąlygos.

41Actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius, todėl, taikydami šią kreditoriaus teisių gynimo priemonę, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-12- 20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-729/2013). Actio Pauliana taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, dėl to siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

42Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė actio Pauliana taikymo sąlygas, tačiau netinkamai jas aiškino, nepagrįstai jas susiejo su kreditoriaus BUAB „Kėdmontos statyba“ mokumu. Tokie pirmosios instancijos teismo padaryti materialinės teisės pažeidimai (CPK 330 str.) – netinkamas actio Pauliana sąlygų aiškinimas ir taikymas, sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Atitinkamai teismas toliau pasisako dėl actio Pauliana sąlygų pripažinti 2011-03-03 dovanojimo sutartį negaliojančia.

43Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

44Šioje byloje keliamas klausimas, ar ieškovas ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu. Ieškovas savo reikalavimo teisę sieja su avansu atsakovui J. P. išmokėta pinigų suma ir trečiųjų asmenų atsakovui J. P. perduota pinigų suma, kurią jis turėjo perduoti ieškovui, tačiau neperdavė bei padaryta žala bendrovei. Teismas sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo teisės atsakovui atsiradimą sutapatino su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-09-06 sprendimo už akių įsiteisėjimu.

45Pareiga įrodyti, kad turi galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę tenka kreditoriui (ieškovui). Kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisė skolininkui tuomet, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies vykdytinos prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Kaip jau minėta, ieškovas reikalavimo teisę į J. P. 36 598, 18 Lt sumai grindžia faktinėmis aplinkybėmis, kad šią sumą J. P. yra gavęs iš ieškovo užsakovų T. ir V. B. ir neįnešęs į ieškovo kasą. Pagal bylos duomenis ieškovas T. ir V. B. 2009-12-09 išrašė sąskaitą 50 000 lt sumai, 2009-12-18 - 36 598,18 Lt sumai, 2011-09-05 - 60 000 Lt sumai. J. P. neįnešta į ieškovo kasą iš T. ir V. B. gauta suma – 36 598,18 Lt sutampa su būtent 2009-12-18 ieškovo sąskaitoje nurodyta suma. Pagal bylos duomenis T. B. yra pervedusi ieškovui per kelis kartus viso 110 000 Lt, taip pat buvo mokama pačiam J. P.. Nesant byloje aiškių įrodymų, pagal kokias konkrečias sąskaitas 2009 metais T. B. atliko mokėjimus ieškovui ir, kaip jau minėta, sutampant J. P. į ieškovo kasą neįneštai sumai su nurodyta ieškovo 2009-12-18 PVM sąskaitoje faktūroje, teismas daro išvadą, jog, tikėtina, kad būtent pagal šią 2009 metų pabaigoje, t.y. iki ginčijamo sandorio sudarymo 2011-03-03 išrašytą sąskaitą faktūrą gautų pinigų, J. P. nėra įnešęs į ieškovo kasą, taigi ginčijamo sandorio sudarymo metu (2011-03-03) ieškovas į atsakovą J. P. turėjo reikalavimo teisę 36 598,18 Lt sumai. To nepaneigia faktinė aplinkybė, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas šią sumą sprendimu už akių priteisė tik 2012 metais.

46Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau Taisyklės) 10 punktą atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283, nurodytą apskaitos dokumentą (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą arba kita). Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas. Pinigų sumokėjimo tvarką ir terminus, kurie negali būti ilgesni kaip vienas mėnuo, atskaitingam asmeniui nustato vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir patvirtina ūkio subjekto vadovas. Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, kad J. P. į ieškovo kasą būtų įnešęs iš trečiųjų asmenų (T. ir V. B.) ieškovo naudai gautą sumą, atitinkančią nurodytą 2009-12-18 sąskaitoje.

47Kita ieškovo nurodyto galiojančio ir neabejotino reikalavimo į J. P. dalis – 25 140,80 Lt avansas. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovo veikloje buvo įprasta iš kasos vadovui J. P. išduoti avansus, kuriuos jis naudoja įmonės veikloje ir už juos atsiskaito. Konkrečiu laikotarpiu J. P. avansu išduota ir nepagrįsta suma skiriasi, nėra jos didėjimo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks atsiskaitymas kaip nedraudžiamas buvo galimas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau Taisyklės) 9 punktą ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau vadinama – atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Kaip matyti iš Taisyklėse suformuluotų nuostatų, pinigų išmokėjimas avansu atskaitingiems asmenims nedraudžiamas, tačiau tokie asmenys privalo atsiskaityti vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais. Šioje byloje nėra duomenų apie tai, kad tokia atsiskaitymų tvarka būtų buvus patvirtinta, tačiau pagal pateiktas avansines apyskaitas (teiktos kas mėnesį) ir Taisyklių nuostatas, akivaizdu, kad atskaitingas asmuo (šiuo atveju atsakovas) privalėjo atsiskaityti už avansu gautų lėšų panaudojimą ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Pagal bylos duomenis 2011-02-28 J. P. turėjo 91 156,84 Lt ieškovo pinigų, per 2011 metų kovą papildomai gavo 11 318,20 Lt, pateisino 17 720,21 Lt, todėl mėnesio pabaigoje turėjo 82 610,39 Lt ieškovo pinigų. Šios aplinkybės rodo, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas taip pat turėjo reikalavimo teisę į J. P. gauto ir nepanaudoto, nepagrįsto avanso suma. Kaip jau minėta, kas mėnesį J. P. turima avansu gauta ir nepanaudota, nepagrįsta pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentais ieškovo lėšų suma kito. Taigi, nors šiuo metu ieškovo reikalavimo teisė į J. P., kylanti iš nepanaudoto ir negrąžinto avanso, nesutampa su buvusia 2011 kovą, tačiau tai nepaneigia išvados, kad 2011 kovą ieškovas taip pat turėjo reikalavimo teisę į J. P. sumai, lygiai išmokėtam ir nepanaudotam avansui.

48Sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo teisės galiojimo reikšminga ir tai, kad atsakovas J. P. yra pripažintas padaręs žalą 2010-04-30 Materialinių vertybių nurašymo aktu Nr. 135 nurašęs ieškovui priklausiusias materialines vertybes, kurios, kaip vėliau buvo nustatyta, buvo panaudotos privatiems poreikiams tenkinti. Ir nors šios žalos atlyginimas (22 581, 57 Lt) iš atsakovo J. P. buvo priteistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-09-06 sprendimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo reikalavimo teisės atsiradimą sutapatino su minėto teismo sprendimo įsiteisėjimu. Šiuo atveju padaryta žala kildinama iš delikto, todėl žalos atlyginimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. CK 6.288 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimo mokėjimą, 1 dalyje nustatyta, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos. Taigi pagal įstatymą žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau nei ji padaroma) momentu. Šios normos išimčių įstatyme nenustatyta. Tai, kad skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, papildomai patvirtina ir CK 6.288 straipsnio 2 dalies norma, pagal kurią ieškinio senaties termino pradžia reikalauti atlyginti žalą taip pat siejama su žalos padarymo momentu. Taigi nėra teisinio pagrindo išvadai, kad žalos atlyginimo prievolė skolininkui atsiranda tik nuo jos konstatavimo teismo sprendimu momento. Teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011).

49Šių nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas turėjo galiojančią reikalavimo teisę atsakovui J. P. ir pripažinti egzistuojant vieną iš actio Pauliana sąlygų.

50Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo kaip actio Pauliana sąlygos

51Kita būtina sąlyga actio Pauliana taikyti yra kreditoriaus teisių pažeidimas. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima. Nagrinėjamoje byloje aktualus CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyto atvejo – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – aiškinimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ši formuluotė reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

52Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą - kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio. Pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažįstamas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Pažymėtina, kad tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti kreditorius, prašantis taikyti actio Pauliana (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

53Ieškovas byloje nurodė, kad po ginčijamo sandorio sudarymo J. P. nebeturi vertingo turto. Ginčijamu sandoriu J. P. padovanojo 115 000 Lt vertės sklypą ir 164 830 vertės namą su statiniais (vertė nustatyta pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, t. 1, b. l. 54). Išsamių duomenų apie J. P. turtinę-finansinę padėtį į bylą nepateikta, tačiau iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-14 sprendimo, kuriuo nutraukta J. ir I. P. santuoka (t. 1, b.l. 74-75), matyti, kad po santuokos nutraukimo J. P. liko tik transporto priemonės AUDI 100 AVANT HSP189 ir FORD TRANSIT ESU 128 bei garažas, taip pat kitas (neregistruotas) sutuoktinių pasidalintas turtas. Pats J. P. 2013-10-16 teismo posėdyje, atsakydamas į klausimą, ar po dovanojimo sutarties jo mokumas sumažėjo, nurodė negalįs atsakyti, kaip ir negalįs atsakyti, ar turėjo santaupų, taip pat nurodė, kad gauna atlyginimą, moka išlaikymą vaikams, yra dvasiškai turtingas ir turto po dovanojimo sutarties sudarymo nebeturi (t. 1, b. l. 147). Šie duomenys yra pakankami išvadai, kad būtent po 2011-03-03 dovanojimo sutarties ir dėl jos sudarymo J. P. nebegali atsiskaityti su ieškovu, taigi 2011-03-03 dovanojimo sutartis pažeidė kreditoriaus (ieškovo) interesus.

54Negalima sutikti su atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentais, kad ieškovo teisės 2011-03-03 dovanojimo sandoriu nepažeistos dėl to, kad ieškovas tuo metu buvo mokus. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Panevėžio apygardos teismas 2011-05-04 nutartimi civilinėje byloje Nr.B2-689-280/2011 (ši byla teisme gauta 2011-03-22) atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Kėdmontos statyba“. Tačiau vos po kelių mėnesių, t. y. 2011-07-09 Panevėžio apygardos teisme gautas kreditoriaus AB „Klaipėdos kranai“ pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Kėdmontos statyba“ iškėlimo (bylos Nr. B2-1005-212/2011, dabartinis bylos Nr. B2-91-212/2014), 2011-08-09 Panevėžio apygardos teisme gauta byla dėl bankroto bylos UAB „Kėdmontos statyba“ iškėlimo (ieškovas AB „Iglus“, bylos Nr. B2-1017-212/2011) ir Panevėžio apygardos teismas 2011-09-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1005-212/2011 iškėlė UAB „Kėdmontos statyba“ bankroto bylą. Teismas šioje byloje nustatė, kad 2011-07-31 balanso duomenys netikslūs, 2011-07-31 ir 2011-08-31 balansų duomenys apie UAB „Kėdmontos statyba“ ženkliai skiriasi ir pokyčiai nėra pagrįsti, kad pagal liudininkės parodymus atlyginimų įmonė nemoka nuo 2011-06-15, kad įmonėje, siekiant išvengti bankroto bylos iškėlimo, klastojami dokumentai (Lietuvos apeliacinis teismas 2011-12-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2757/2011 šią nutartį paliko nepakeistą). Šios aplinkybės leidžia suabejoti UAB „Kėdmontos statyba“ realiu mokumu ir 2011 metų pirmą pusmetį. Todėl teismas atmeta atsakovų argumentus, jog Panevėžio apygardos teismo 2011-05-04 nutartis, kuria atsisakyta iškelti UAB „Kėdmontos statyba“ bankroto bylą, neginčijamai įrodo ieškovo mokumą tiek 2011 metų gegužę, tiek ginčijamo sandorio sudarymo metu. Be to, šiuo atveju klausimas ar ieškovas ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo mokus, teisiškai nereikšmingas, kadangi vertinamas skolininko (atsakovo J. P.), o ne kreditoriaus mokumas.

55Dėl kitų actio Pauliana taikymo sąlygų

56Kitos būtinos actio Pauliana taikymo sąlygos taip pat egzistuoja.

57Viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Ši sąlyga gali būti paaiškinama kaip teisinės prievolės neturėjimas sudaryti sandorį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad privaloma aplinkybe sudaryti sandorį gali būti konstatuota tik tuomet, kai pareiga sudaryti sandorį kyla iš privalomų teismo ar kitų institucijų sprendimų. Neįrodžius šių aplinkybių, galioja įstatymo nuostata, leidžianti šalims laisvai sudaryti sandorius, jeigu jie nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo normų ar trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat apibrėžta, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-30. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-485/2010). Nors J. P. nurodo, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta tikslu vaikams teikti išlaikymą, kad su I. P. buvo susitarta dėl tokio išlaikymo teikimo būdo ir būtent todėl J. P. vaikams moka tik 400 Lt išlaikymą, šie paaiškinimai vertintini tik kaip galimi. Sutuoktiniai išsiskyrė bendru sutarimu, nekonfliktiškai, taigi ir iki santuokos nutraukimo galėjo bendru sutarimu nuspręsti dėl išlaikymo formos (CK 3.192 str. 1 d.), tačiau vertinti dovanojimo sutartį kaip sandorį, kurį J. P. privalėjo sudaryti, nėra pagrindo. Nors įstatymas numato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str.), nei 2011-03-03 dovanojimo sutartyje (t.1, b.l. 52-55), nei atsakovų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra nurodyta, kad 2011-03-03 dovanojimo sandoris (juo labiau, kad dovanojama pačiai sutuoktinei) sudaromas vaikų išlaikymo teikimo tikslu, kas leidžia daryti prielaidą, jog dovanojimo motyvai, tikėtina, buvo ir kiti. Šių faktinių aplinkybių visuma leidžia teismui spręsti, kad ginčijamo sandorio sudaryti atsakovas neprivalėjo.

58Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Prievolės šalies sąžiningumas preziumuojamas atsižvelgiant į sąžiningumo prezumpciją ir sistemiškai aiškinant CK 6.66 ir 6.67 straipsnius. CK įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, tarp jų – CK 6.67 straipsnyje, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinas sandoris, o kai neatlygintinas – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 str. 1, 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2012). Skolininkas (nagrinėjamu atveju J. P.) byloje dėl actio Pauliana taikymo gali būti pripažįstamas nesąžiningu, jeigu žinojo ar turėjo žinoti, kad ginčijamas sandoris pažeis kreditoriaus interesus. Būdamas ieškovo vadovu, J. P. neabejotinai žinojo ieškovo kreditorius ir bendrą turtinę padėtį, taip pat galėjo įvertinti savo paties galimybes atsiskaityti su ieškovu tiek iki 2011-03-03 dovanojimo sutarties sudarymo, tiek ir po.

59I. P. (ginčijamos dovanojimo sutarties šalis) taip pat pripažintina nesąžininga, t. y. žinojusia sudarant 2011-03-03 dovanojimo sandorį, kad jis sumažins atsakovo J. P. galimybes kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais, įskaitant ieškovą. Civilinėje byloje Nr. B2-1005-212/2011 yra užfiksuoti ir nepaneigti įmonės buhalterės V. B. paaiškinimai, kad I. P. 2011-09-22, t.y. prieš pat santuokos nutraukimą ir bankroto bylos ieškovui iškėlimą, atnešė ieškovo buhalterei į namus dalį darbo užmokesčio įsiskolinimo. Ši aplinkybė rodo, kad J. P. ir tuo metu aktyviai domėjosi ieškovo reikalais, taigi 2011-03-03 juo labiau jai turėjo būti žinoma, kad 2011-03-03 dovanojimo sandoris pažeis ieškovo kaip kreditoriaus interesus. Be to, ginčijamas dovanojimo sandoris yra neatlygintinis, todėl jį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu net nebūtina konstatuoti I. P. nesąžiningumą.

60Byloje nepaneigti ieškovo paaiškinimai, kad apie 2011-03-03 dovanojimo sutartį ieškovo bankroto administratorius sužinojo tik po 2012-09-06 Kėdainių apylinkės teismo sprendimo, todėl ieškinys 2013-02-04 pareikštas nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino.

61Dėl restitucijos taikymo

62Pripažinus negaliojančiu sandorį actio Pauliana pagrindu teisinių pasekmių taikymas pagal CK turi tam tikrą specifiką, nes šiuo institutu ginčijamas sandoris, pažeidžiantis kreditoriaus interesus. Tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinių pasekmių taikymo klausimus reglamentuoja CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalyse įtvirtintos specialiosios teisės normos, kuriose nustatyti restitucijos ypatumai. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas. Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006).

63Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu, taip pat prašė tenkinus minėtus reikalavimus išieškojimą nukreipti į ginčo sandoriu perleistą nekilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjant bylas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir iš to išplaukiančių teisinių pasekmių, teismas sprendžia tik restitucijos taikymo klausimą ir nesprendžia dėl vykdymo procese atliekamų veiksmų, t. y. išieškojimo nukreipimo į konkretų skolininko turtą.

64Šių išdėstytų motyvų visuma rodo esant visetą sąlygų byloje taikyti actio Pauliana, todėl ieškinys tenkintinas. Pažymėtina, kad ieškovo (kreditoriaus) reikalavimas į 2011-03-03 dovanojimo sutartimi perleistą turtą (ar jo vertę) galės būti nukreiptas tiek, kiek būtina ieškovo reikalavimui į J. P. patenkinti.

65Dėl sandorio prieštaravimo viešajai tvarkai ar gerai moralei

66Sandoris – civilinėje apyvartoje dominuojantis civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas (CK 1.136 str. 2 d.). Sudarydami sandorius asmenys, veikdami civilinių teisinių santykių dalyvių autonomijos principo pagrindu, įgyvendina savo civilinį teisnumą. Civilinių teisinių santykių subjektų autonomijos principas nėra absoliutus - įgyvendindami civilines teises ir vykdydami pareigas, asmenys negali pažeisti imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (CK 1.137 str.). Kai sandorio sudarymu pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai ar viešasis interesas, tokie pažeidimai šalinami ir pažeistos teisės ginamos taikant sandorio negaliojimo institutą, t. y. jį nuginčijant ar pripažįstant niekiniu (CK 1.78 str.). Sandorio negaliojimo instituto esmė yra ta, kad negaliojantis sandoris nesukelia tų padarinių, kurių siekė jo dalyviai, jis sukelia sandorio negaliojimo padarinius. Viešajai tvarkai prieštaraujantys sandoriai yra niekinių sandorių rūšis - pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Viešąją tvarką pažeidžiančių niekinių sandorių institutas yra skirtas viešojo intereso, t. y. ne tik privačiam asmeniui, bet visai visuomenei ar jos didelei daliai svarbių vertybių, apsaugai. Viešajai tvarkai prieštaraujančio sandorio negaliojimui taikytinos CK 1.78 straipsnio 5 dalies taisyklės: reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, suinteresuotu asmeniu šiame kontekste laikytinas asmuo, turintis teisinį interesą, t. y. toks, kurio teisėms ir pareigoms niekinio sandorio negaliojimas turi įtakos; niekinio sandorio teisinius padarinius ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva), nepriklausomai nuo dalyvaujančių byloje asmenų reiškiamų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-06. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2010).

67Viešojo intereso gynimas yra vieno pagrindinių privatinės teisės principų – dispozityvumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis, nustatyta siekiant apginti silpnesniosios šalies, kuri ne visada gali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jos subjektinę teisę, bei asmenų, negalinčių savarankiškai pasinaudoti teise į gynybą, teises ir (ar) teisėtus interesus. Viešojo intereso gynimą civiliniame procese nulemia ir kitos priežastys, viena jų – privatinių santykių įvairovė, nes yra tokių civilinės teisės pošakių ir institutų, kurių visuomeninis reikšmingumas yra didesnis nei kitų. Viešasis ir privatus interesai koegzistuoja ir iš dalies sutampa. Tokios sutapties buvimas – dar viena priežasčių, dėl kurių civiliniame procese turi būti ginamas viešasis interesas. Teisės doktrinoje nėra suformuluotos viešojo intereso sąvokos, tai – neapibrėžtas teisės institutas, kurio turinį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji. Kilus geros moralės taikymo klausimui, teismas privalo taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaudamasis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2009). Šioje byloje skolininkas (atsakovas J. P.) pripažintas buvęs nesąžiningu sudarant ginčijamą sandorį, sudarant ginčijamą sandorį jis siekė sumažinti savo mokumą ir tokiu būdu neatsiskaityti su kreditoriumi (ieškovu) ir kt. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą ir dėl ginčijamo sandorio prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei bei pripažinti 2001-03-03 dovanojimo sutartį negaliojančia CK 1.81 straipsnio pagrindu.

68Dėl bylinėjimosi išlaidų

69Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taip pat turi būti peržiūrimas (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovui apeliacine tvarka laimėjus bylą, jam atlygintinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).

70Pagal bylos duomenis ieškovas turėjo 6050 Lt bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų (t. 1, b. l. 140) ir 1210 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (t. 2, b. l. 61). Šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo J. P.. Kadangi byloje nagrinėtas klausimas nebuvo sudėtingas, teismas, atsižvelgęs į Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus maksimalius priteistinus išlaidų už advokato pagalbą dydžius ir jų nustatymo kriterijus, mažina priteistinas pirmosios instancijos teisme ieškovo patirtas išlaidas iki 2000 Lt.

71Žyminį mokestį už ieškinį teismas skaičiuoja nuo nuginčytoje 2011-03-03 dovanojimo sutartyje nurodytos padovanoto turto rinkos vertės (115 000 +164 830 = 279 830). Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 6597 Lt.

72Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

73Kauno apygardos teismo 2013-12-10 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

74Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2011-03-03 Žemės sklypo, gyvenamojo namo, pagalbinio ūkio pastatų ir kitų statinių dovanojimo sutartį, patvirtintą Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. Š., notarinio registro Nr. 780, kuria J. P. (a. k. ( - ) padovanojo I. P. (a.k. ( - ) 0,1568 ha žemės sklypą ( - ); pastatą - gyvenamąjį namą lAlm ( - ); pastatą - ūkinį pastatą 211 m ( - ); pastatą - ūkinį pastatą 5I1m ( - ); pastatą - šiltnamį 7I1p ( - ); pastatą - garažą 8G1p ( - ); pastatą - garažą 9Glp ( - ); pastatą - kiemo rūsį 10I1b ( - ); kitus statinius (inžinerinius)- kiemo statinius (stogines 12I1m = 12,30 kv.m., 11I1m = 9 kv.m., šulinį h = 3,20 m., lauko tualetą , šaligatvį b=41,6 kv.m., rūkyklą, tvorą t1 I = 35,50m., t21 = 38 m., cokolį t31 = 15 m., tvorą t41 = 5m., t51 = 30,50 m., ( - ), esančius ( - ).

75Taikyti restituciją, grąžinti atsakovui J. P. (a. k. ( - ) ) 0,1568 ha žemės sklypą ( - ); pastatą - gyvenamąjį namą lAlm ( - ); pastatą - ūkinį pastatą 211 m ( - ); pastatą - ūkinį pastatą 5I1m ( - ); pastatą - šiltnamį 7I1p ( - ); pastatą - garažą 8G1p ( - ); pastatą - garažą 9Glp ( - ); pastatą - kiemo rūsį 10I1b ( - ); kitus statinius (inžinerinius)- kiemo statinius (stogines 12I1m = 12,30 kv.m., 11I1m = 9 kv.m., šulinį h = 3,20 m., lauko tualetą , šaligatvį b=41,6 kv.m., rūkyklą, tvorą t1 I = 35,50m., t21 = 38 m., cokolį t31 = 15 m., tvorą t41 = 5m., t51 = 30,50 m., ( - ), esančius ( - ).

76Priteisti BUAB „Kėdmontos statyba“ (j. a. k. 300952572) naudai iš J. P. (a. k. ( - ) 2000Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų ir 1210Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

77Priteisti valstybei iš J. P. (a. k. ( - ) 6596,6 Lt (šešis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt šešis litus šešiasdešimt centų) už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Byloje kilo ginčas dėl actio Pauliana sąlygų pripažinti dovanojimo... 4. Ieškovė BUAB „Kėdmontos statyba“ ieškiniu prašė:... 5. 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2011-03-03 Žemės sklypo su... 6. 2) taikyti restituciją, grąžinti ginčijamą turtą atsakovui J. P. ir... 7. 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.... 8. Ieškovė nurodė, kad 2011-03-03 dovanojimo sutartis pripažintina... 9. Nurodė, kad ieškovė BUAB „Kėdmontos statyba“ (bankroto byla iškelta... 10. Be to, ginčijamas sandoris prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei. Po... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Kauno apygardos teismas 2013-12-10 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė... 13. Pirmosios instancijos teismas pagal Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenis... 14. Antra, iš įmonės avanso apyskaitų suvestinės už laikotarpį nuo... 15. Kad sandoris pažeistų kreditoriaus teises, teismas taip pat nenustatė.... 16. Atitinkamai teismas sprendė, kad nenustačius sąlygų taikyti actio Pauliana... 17. Argumentus, kad ginčijamas dovanojimo sandoris prieštarauja viešajai tvarkai... 18. Atsakovė I. P. teikė į bylą paaiškinimus, nuotraukas, įrodinėdama, kad... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 20. Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Kėdmontos statyba“ prašo skundžiamą... 21. 1. 2011-03-03 dovanojimo sutartis turėjo būti pripažinta negaliojančia... 22. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-09-06 sprendimu ieškovui iš J. P.... 23. Nepagrįsta teismo išvada, kad 2011-03-03, kai buvo sudaryta ginčijama... 24. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad 2011-03-03 dovanojimo sutartimi nepažeisti... 25. Atsakovų (sutuoktinių) nesąžiningumas sudarant 2011-03-03 dovanojimo... 26. 2. 2011-03-03 dovanojimo sutartis turėjo būti pripažinta negaliojančia ir... 27. 3. Ginčo išnagrinėjimui nebuvo svarbi teismo vertinta aplinkybė, kad... 28. Atsakovai J. P. ir I. P. atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo jo... 29. 1. Neegzistuoja dalis actio Pauliana taikymo sąlygų pripažinti 2011-03-03... 30. 2. Ginčijama 2011-03-03 dovanojimo sutartis nebuvo draudžiama jos sudarymo... 31. 3. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta ne tikslu išvengti atsiskaitymo su... 32. 4. J. P. turtas yra atskiras nuo ieškovo turto, todėl J. P. turto... 33. 5. I. P. yra investavusi asmeninių lėšų į ginčijama dovanojimo sutartimi... 34. 6. Ginčijama sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.... 35. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 36. Apeliacinis skundas tenkintinas... 37. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 38. Byloje actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.) ir kaip prieštaraujantis... 39. Dėl actio Pauliana taikymo... 40. Pagal galiojančią teisę kreditorius turi teisę ginčyti skolininko... 41. Actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti... 42. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė actio Pauliana... 43. Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės... 44. Šioje byloje keliamas klausimas, ar ieškovas ginčijamo sandorio sudarymo... 45. Pareiga įrodyti, kad turi galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę... 46. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl... 47. Kita ieškovo nurodyto galiojančio ir neabejotino reikalavimo į J. P. dalis... 48. Sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo teisės galiojimo reikšminga ir tai,... 49. Šių nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad ginčijamo... 50. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo kaip actio Pauliana sąlygos... 51. Kita būtina sąlyga actio Pauliana taikyti yra kreditoriaus teisių... 52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad,... 53. Ieškovas byloje nurodė, kad po ginčijamo sandorio sudarymo J. P. nebeturi... 54. Negalima sutikti su atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentais, kad... 55. Dėl kitų actio Pauliana taikymo sąlygų... 56. Kitos būtinos actio Pauliana taikymo sąlygos taip pat egzistuoja.... 57. Viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti... 58. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo... 59. I. P. (ginčijamos dovanojimo sutarties šalis) taip pat pripažintina... 60. Byloje nepaneigti ieškovo paaiškinimai, kad apie 2011-03-03 dovanojimo... 61. Dėl restitucijos taikymo... 62. Pripažinus negaliojančiu sandorį actio Pauliana pagrindu teisinių pasekmių... 63. Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas pripažinti ginčijamą sandorį... 64. Šių išdėstytų motyvų visuma rodo esant visetą sąlygų byloje taikyti... 65. Dėl sandorio prieštaravimo viešajai tvarkai ar gerai moralei ... 66. Sandoris – civilinėje apyvartoje dominuojantis civilinių teisių ir... 67. Viešojo intereso gynimas yra vieno pagrindinių privatinės teisės principų... 68. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 69. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas,... 70. Pagal bylos duomenis ieškovas turėjo 6050 Lt bylinėjimosi pirmosios... 71. Žyminį mokestį už ieškinį teismas skaičiuoja nuo nuginčytoje 2011-03-03... 72. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos... 73. Kauno apygardos teismo 2013-12-10 sprendimą panaikinti ir priimti naują... 74. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2011-03-03 Žemės sklypo,... 75. Taikyti restituciją, grąžinti atsakovui J. P. (a. k. ( - ) ) 0,1568 ha... 76. Priteisti BUAB „Kėdmontos statyba“ (j. a. k. 300952572) naudai iš J. P.... 77. Priteisti valstybei iš J. P. (a. k. ( - ) 6596,6 Lt (šešis tūkstančius...