Byla 1-317-486/2018

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., sekretoriaujant A. R., dalyvaujant prokurorei L. M., kaltinamajam P. K., nukentėjusiajai I. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. K., asmens kodas ( - ) gimęs Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. Vilnius, teistas 2016-03-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), vadovaujantis LR BK 63 straipsniu nuteistas 1 metų laisvės apribojimo su įpareigojimais, vadovaujantis LR BK 64(1) str., paskirta bausmė sumažinta 1/3, paliekant 8 mėnesius laisvės apribojimo su įpareigojimais, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

2Teismas n u s t a t e :

3P. K. 2016 m. lapkričio 22 d., apie 21.00 val., bute, esančiame Vilniuje, dešinės kojos pėda tris kartus spyrė nukentėjusiajai buvusiai sugyventinei I. D. į kairės rankos alkūnę ir du kartus į kairį šoną, taip smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai I. D. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

4Be to, jis 2016 m. lapkričio 22 d., apie 21.00 val., bute, esančiame Vilniuje, panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją I. D., tai yra, dešinės kojos pėda tris kartus spyręs nukentėjusiajai I. D. į kairės rankos alkūnę ir du kartus į kairį šoną ir tuo sukėlęs jai fizinį skausmą, pagrasino nukentėjusiajai I. D. ją užmušti, tokiu būdu sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai I. D. manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje.

5Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. K. parodė, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų neprisipažįsta. 2016 m. lapkričio 22 d. jis buvo nukentėjusiosios bute. Nukentėjusioji jam paskambino ir pasakė užeiti į jos butą, kad kažko reikia nupirkti. Jis atėjo, jie pabendravo, o vėliau norėjo važiuoti su 34 autobusu į stotį, todėl norėjo pažiūrėti tą grafiką internete. Vėliau rado žinutes pas Indrąją mobiliojo ryšio telefone, kad „aš tave myliu, aš irgi tave myliu“, jos buvo adresuotos meistrui, kuris dirbo jų bute, remontavo. Jis matė, kad jie kartu išgėrinėdavo. Jis supyko ir telefoną metė į žemę. Tai buvo senas Indrajos telefonas, išliejo pyktį. Nukentėjusioji tuo metu buvo kitame kambaryje. Ji visada jam sakydavo, kad jie gyvena savo gyvenimą, jis čia nereikalingas. Vaikai tuo metu buvo bute, tačiau kitame kambaryje. Buvo užklijuotas dūmtraukis plytelėmis ir jis trenkė su plaktuku į tas plyteles, tiesiog norėjo pasakyti tam meistrui Vadimui, kad „tu čia nereikalingas“. B. Ž. gatvėje priklauso Indrajai, ji savininkė. Dėl to, kad numetė telefoną ir sudaužė plyteles, prisipažįsta. Tada, kai padaužė plaktuku, išbėgo sūnus ir pasakė, „kas čia vyksta“. S. J. prašė išeiti, jis pasakė jam, kad „išeis, bet reikia išspręsti konfliktą“. Jis nežinojo, kad durys į kambarį buvo pakeistos kitu užraktu. Jis yra tėvas, o jam neleidžiama matytis su vaikais. Jis klausė, kokiu statusu tas Vadimas. Tada jis sužinojo, kad Indraja iškvietė policiją. Jis pradėjo policijai aiškinti situaciją, tačiau policijos pareigūnai pasakė, kad „mes viską žinome, mes viską už durų stovėdami girdėjome“. Jis pasakė, kad 4 metus su vaiku nebuvo užsiimta, dėl to jis dabar turi autizmo problemą, jam neleidžiama pasimatyti. Dėl grasinimo – gal galėjo metaforą kokią pasakyti, žargoną. Buvo didelė nuoskauda. Kaltinamasis savo sugyventinei negalėjo pasakyti grasinimų, policininkui gal drįstų pasakyti, o vaikų motinai – ne. Buvo pavartoti keli rusiški keiksmažodžiai iš pykčio. Bet iš pykčio nemano, kad galėjo būti pavartoti kokie nors grasinimai.

6Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. D. parodė, kad dabar neatsimena, kaip kaltinamasis 2016 m. lapkričio 22 d. tiksliai pateko į butą. Ji neatsimena, ar ji skambino kaltinamajam ir pasakė, kad ateitų. Ji paėmė sudaužytą telefoną, išsiėmė kortelę ir paskambino policijai iš sūnaus Jono telefono, užsirakinus kitame kambaryje. Ji su ranka dengėsi, o jis karatistas, jis su koja gali į galvą duoti. Namas yra senas, virtuvė yra 15 kv.m. Ji smulkiai neatsimena visko dabar. Atsimena, kad sūnus su kėde puolė tėvą ir bandė ją ginti, ji tada pagriebė sūnų, SIM kortelę iš sudužusio telefono ir užsirakino kitame kambaryje. O kaltinamasis per tą laiką daužė plaktuku plyteles. Jis spyrė koja į kairės rankos alkūnę, nes ji gynėsi su ranka nuo spyrių ir į šoną spyrė. Kiek kartų spyrė, šiuo metu tiksliai neatsimena. Ir tame telefone buvo visi įkalčiai, visos smurtinės žinutės. Be to, parodė, kad kadangi praėjo daug laiko, todėl visų aplinkybių tiksliai nepamena, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

7Patvirtino, kad buvęs sugyventinis P. K. tikrai minėto įvykio metu spyrė dešinės kojos pėda tris kartus į kairės rankos alkūnę, ji minėtų trijų spyrių metu pajuto fizinį skausmą kairės rankos alkūnėje ir nori paminėti tai, kad jis jai sukėlė skausmą būtent dėl tų spyrių į kairės rankos alkūnę, nes ji ranka gynėsi nuo P. K. spyrių, tai yra nuo minėto fizinio skausmo, po ko jis dar jai spyrė du kartus į kairį šoną ir minėtų smūgių metu ji juto fizinį skausmą, po ko jis dar, kaip yra minėjusi ir pareiškime, jai pagrasino žodžiu sakydamas, kad „Užmuš ją“. Minėto išsakyto grasinimo metu ji juto realią grėsmę, kad buvusio sugyventinio P. K. išsakyti grasinimai gali būti įvykdyti, ir juto realią grėsmę. Minėto sugadinto telefono Samsung, vertė 50 eurų, o minėtų keturių plytelių vertė 10 eurų, taigi minėto įvykio metu jai padaryta turtinė žala dėl sugadintų plytelių ir telefono yra 60 eurų. Bet taip pat nori paminėti, kad minėtų daiktų kainas patvirtinančio čekio negalės pateikti, nes minėtų daiktų pirkimo čekių nėra išsaugojusi. Paties telefono dar nėra išmetusi ir jį dar mėgino nunešti į telefonų taisyklą, kad pasižiūrėtų ir jį įvertintų, bet kadangi modelis yra senas, jo niekas jai nevertino. Bei nori pridurti, kad lapkričio 14 dieną ji buvo pateikusi prašymą dėl 24 SMS smurtinių žinučių ir originalios SMS žinutės ten buvo saugomos, o šiuo metu jos yra sunaikintos, nes buvo telefono atmintyje. Dėl civilinio ieškinio – 200 eurų nukentėjusioji vertina neturtinę žalą ir 60 eurų sudaužyto mobiliojo ryšio telefono ir sugadintų plytelių vertė.

8L. R. K. parodė, kad pamena, kad buvo iškvietimas dėl smurto. Atsimena, kad kvietė moteris dėl smurto, buvo du vaikai mažamečiai, rašė pareiškimą dėl to, kad vyras smurtavo. Rašė moteris pareiškimą, kad sudaužytas telefonas. Smurtą vaikai matė, kiek atsimena. R. K. visiškai palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

9Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

10Pagal Lietuvos Respublikos ( - ) straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją.

11Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

12Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 140 straipsnį asmeniui kyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos yra tyčia. Pats šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs fizinį skausmą, padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą, pasekmes sveikatai ir nori taip elgtis.

13Pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. LR BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto pavartojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas.

14Nors kaltinamasis P. K. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė neginčijamai įrodyta nuosekliais nukentėjusiosios I. D., liudytojos R. K. parodymais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Kaltinamasis pripažino, kad įvykio dieną buvo bute, supyko ant nukentėjusiosios dėl mobiliojo ryšio telefone rastų žinučių, be to neneigia, kad pykčio protrūkyje sudaužė jos mobiliojo ryšio telefoną, plyteles, tačiau ginčija patį smurtavimo faktą. Vėlgi, nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu pateikė nuoseklius parodymus, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo.

15Bendrasis pagalbos centras pateikė du garso įrašus, kuriuos apžiūrėjus nustatyta, kad 2016-11-22 pagalbos telefonu kreipėsi I. D. nurodydama, kad jos bute smurtas, atėjo vaikų tėvas, lyg viskas normaliai buvo, po to sudaužė telefoną, ją apspardė, ji dabar užsirakinusi kambaryje su vaikais, nes jis neišeina. Antruoju skambučiu I. D. teiravosi, ar važiuoja policija, nes ji kvietė. Garso įrašai įrašyti į CD, kuris prijungtas prie bylos (b.l. 5-9).

16Policijos žiūryklės duomenimis užfiksuotas smurto artimoje aplinkoje atvejis (b.l. 4).

172016-12-13 Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad virtuvės dešinėje pusėje matyti apdaužytos apdailos plytelės, kambario lango stiklo paketo pirmasis stiklas išdaužtas dviejose vietose, tarp stiklų guli du akmenys. Įvykio vietos apžiūros metu darytos nuotraukos, kurios prijungtos prie bylos (b. l. 18-22).

18Teismas, įvertinęs kaltinamojo poziciją teismo proceso metu - nusikalstamų veiksmų neigimą, daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo surinktų ir teismo proceso metu išnagrinėtų bei patikrintų patikimų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog šioje byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis 2016 m. lapkričio 22 d., apie 21.00 val., bute, esančiame Žygio g. 16-25, Vilniuje, dešinės kojos pėda tris kartus spyrė nukentėjusiajai buvusiai sugyventinei I. D. į kairės rankos alkūnę ir du kartus į kairį šoną, taip smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai I. D. fizinį skausmą.

19Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios I. D. parodymų patikimumu, kadangi ji nuo pat skambučio Bendrajam pagalbos centrui iki apklausos teismo proceso metu nuosekliai aiškina įvykio aplinkybes, nurodydama, kad P. K. 2016 m. lapkričio 22 d., apie 21.00 val., bute, esančiame Žygio g. 16-25, Vilniuje, dešinės kojos pėda tris kartus spyrė nukentėjusiajai buvusiai sugyventinei I. D. į kairės rankos alkūnę ir du kartus į kairį šoną, taip smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai I. D. fizinį skausmą, be to grasino nužudyti. Kaltinamąjį supykdė žinutės nuo kito vyro mobiliojo ryšio telefone, kurio sudaužymą jis pats neneigia, neneigia ir to, kad buvo labai įpykęs. Būtent taip nukentėjusioji nupasakojo kaltinamojo veiksmus skambindama Bendrajam pagalbos centrui (b.l. 5-9.), pasakodama atvykusiems į butą pareigūnams (b.l. 2), dėstydama pareiškime policijai (b.l.3 ), duodama parodymus teisme. Todėl kaltinamojo neprisipažinimas vertintinas kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

20Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui.

21LR BK 145 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Taigi taikant baudžiamąją atsakomybę pagal šią LR BK normą, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-542/2011, 2K-94/2013,2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-410-693/2015, 2K-238-699/2016 ir kt).

22Grasinimo faktas ir realumas grindžiami tuo, kad tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad nukentėjusioji kreipėsi į policiją dėl savo buvusio sugyventinio smurtavimo, todėl grasinimo nužudyti metu ji buvo susijaudinusi. Nukentėjusioji parodė, kad 2016-11-22, apie 21.00 val., buvo namuose Vilniuje, Žygio g. 16-25, su savo vaikais Goda-L. D., gim. 2013-10-25, ir Jonu-K. D., gim. 2006-04-06. Tuo metu į buto duris pasibeldė P. K., vaikų tėvas, buvęs sugyventinis. Kadangi jis buvo po vyresniojo vaiko mokyklos tėvų susirinkimo, kalbėjo ramiai, gražiai, todėl jį įsileido į butą. Ji jam padarė kavos, virtuvėje jie pasikalbėjo, bet nepamena, ko ji nuėjo į kitą kambarį. Jos mobiliojo ryšio telefonas Samsung virtuvėje gulėjo ir krovėsi. Netrukus kaltinamasis virtuvėje pradėjo rėkauti, šaukti kažką ant jos, todėl ji nuėjo į virtuvę. Nuėjus, kur sugyventinis prieš ją į grindis sudaužė jos mobiliojo ryšio telefoną ir pradėjo ant jos rėkti, ją vadino visokiais žodžiais, tarp jų ir necenzūriniais, kaltino neva ji susirašinėja su vyriškiu, kuris šiuo metu remontuoja jos butą. Tuo metu į virtuvę įėjo vaikas, bet Petras toliau rėkė ant jos. Buvęs sugyventinis užgauliodamas ją ir rėkdamas vaikų akivaizdoje pradėjo ją spardyti iš dešinės kojos į kairę kūno pusę. Smūgių buvo nemažiau keturių, kiek tiksliai, negali pasakyti, gal apie penkis. Ji nuo jo spyrių gynėsi kaire ranka, daugelis spyrių kliuvo jos kairei rankai. Tuo metu vyresnysis vaikas Jonas paėmė taburetę ir eidamas atsukęs ją į savo tėvą rėkdamas, kad sustotų mušęs mamą, jam kelis kartus įspyrė. Nukentėjusioji rado progą, paėmė abu vaikus ir vaiko telefoną, kuris matė gulėjo virtuvėje ir greitai nubėgo į kambarį, užrakino duris. Kaltinamasis nesitikėjo, kad durys buvo su spyna, pradėjo jas daužyti, rėkti ir kadangi jos bute vyksta remontas, virtuvėje guli daug įrankių, tai buvęs sugyventinis paėmė plaktuką ir pradėjo daužyti virtuvėje suklijuotas plyteles rėkdamas, kad ji remonto nedarys, kad tas meistras, kuris vykdė remontą, čia nebedirbs, kad juos abu čia užmuš ir panašiai. Nukentėjusioji tuo metu buvo užsirakinus kambaryje su vaikais, kurie buvo išsigandę, verkė, todėl ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus.

23Iš aukščiau išdėstyto akivaizdu, kad šiuo atveju buvo pagrindas manyti, kad kaltinamasis gali įgyvendinti savo nusikalstamus kėslus. Grasinimas kaip teisinė sąvoka – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-238-699/2016). Grasinimas gali būti išreikštas žodžiu, raštu, tam tikru bauginančiu elgesiu, gali būti išsakytas nukentėjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis ar viešus pasisakymus. Siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamąją atsakomybę gali užtraukti tik realūs (ne tariami) grasinimai. Taigi pripažįstant nusikalstamą grasinimo pobūdį, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010,2K-553-942/2015).

24Atsižvelgtina į tai, kad grasinimai buvo iš karto po fizinio skausmo sukėlimo, kas dar labiau sustiprina jų realumą. Iš liudytojos R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuos liudytoja visiškai patvirtino teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad 2016 m. lapkričio 22 d., apie 21.22 val., buvo gautas iškvietimas iš VPK OVS vykti į, Vilniuje. Jai dirbant su Vyriausiuoju patruliu V. V. gavo pranešimą, kad girtas vyras muša moterį. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko I. D., kuri paaiškino, kad pas ją atėjo į namus buvęs sugyventinis P. K. su sūnumi iš mokyklos ir, perskaitęs moters telefone esančias žinutes, vaiko akivaizdoje pradėjo I. spardyti, bet ar kai jai spyrė, vaikas tai matė ar ne, atsakyti negali. Moteris minėjo, kad jai įspyrė keturis kartus iš jų pataikydamas visus smūgius į ranką. Grasino jai sakydamas, kad ją užmuš ir paėmęs moters telefoną jį su ranka trenkė į žemę. Matė minėtą telefoną, jis gulėjo ant žemės, telefonas buvo vizualiai apžiūrėjus sveikas, tik nukritęs jo apsauginis dėkliukas su baterija, pamėginus įjungti minėtą telefoną jis neįsijungė. Moteris taip pat paaiškino, kad jie kartu nebegyvena jau keletą metų. Taip pat I. D. jiems parodė koridoriuje esančias sienoje išklijuotas plyteles, ant kurių buvo matomos baltos išdaužymo žymės, bet pačios plytelės visumoje buvo sveikos, pasiteiravus, kas tai padarė, vyriškis neneigė, kad tai yra jo darbas. O moteris paaiškino, kad tai tikrai jis padarė, bet su kuo tiksliai, moteris nenurodė, nes ji minėtų veiksmų metu buvo kitame kambaryje su vaikais.

25Aukščiau išdėstytos aplinkybės įrodo, kad kaltinamasis suprato pavojingą savo veikos pobūdį, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė.

26Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 145 straipsnio1 dalį, kadangi jis grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą.

27Dėl civilinio ieškinio.

28Civilinis ieškinys baudžiamajame procese tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (LR ( - )). Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (LR BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal LR ( - ) 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2011; 2K-278/2011), tačiau civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti LR ( - ) 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-526-693/2015).

29Bylos duomenys patvirtina, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. D. pateikė 60 eurų turtinės ir 200 eurų neturtinės žalos civilinį ieškinį (b.l. 38, 39). 60 eurų sumą sudaro sudaužyto mobiliojo ryšio telefono ir sugadintų plytelių atstatymo vertė. Neturtinė žala pagal LR CK 6.250 straipsnio 1 dalį, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

30Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl patirto smurto, grasinimų nukentėjusioji neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, todėl teismas mano, kad 200 eurų neturtinės žalos suma yra proporcinga ir teisinga patirtiems išgyvenimams kompensuoti. Ieškinys pagrįstas byloje surinktais duomenimis, o būtent: kaltinamojo teisme duotais parodymais, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, kita bylos rašytinė medžiaga todėl ieškinys kaip pagrįstas tenkintinas visiškai.

31Dėl bausmės skyrimo.

32Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

33K. P. K. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, praeityje teistas už dviejų analogiškų LR BK 140 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymą, administracine tvarka baustas (b.l. 76, 77), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 61), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 60), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą įrašytas nuo 2016-02-08, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b.l. 59). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

34Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam P. K. skiriant LR BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje, bei LR BK 145 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytas laisvės apribojimo bausmes. Šios bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant ir paskiriant P. K. galutinę subendrintą bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kad jis praeityje teistas, baustas administracine tvarka, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

352017-01-03 nutarimu P. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais (b.l. 66, 67) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

36Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: garso įrašai iš BPC paliktini saugoti baudžiamojoje byloje (b. l. 7 ).

37Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., 297-298 str., 301 – 305 str., 307 str., 407-415 str., teismas,

Nutarė

38P. K., asmens kodas ( - ) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir nuteisti:

  • pagal LR BK 140 straipsnį 2 dalį – 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo;
  • pagal LR BK 145 straipsnį 1 dalį – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo.

39Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bendrinat bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmė pagal LR BK 140 str. 2 d., iš dalies pridėti bausmę, paskirtą pagal LR BK 145 str. 1 d., ir paskirti P. K. galutinę subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo.

40Įpareigoti nuteistąjį bausmė atlikimo laikotarpiu:

  • neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi,
  • per 2 (du) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje,
  • per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

41Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

42Civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo P. K. nukentėjusiosios I. D. naudai 60 (šešiasdešimt) eurų turtinei žalai atlyginti ir 200 (du šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

43Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti kaltinamajam P. K. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

44Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: garso įrašai iš bendrojo pagalbos centro paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

45Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., sekretoriaujant A. R.,... 2. Teismas n u s t a t e :... 3. P. K. 2016 m. lapkričio 22 d., apie 21.00 val., bute, esančiame Vilniuje,... 4. Be to, jis 2016 m. lapkričio 22 d., apie 21.00 val., bute, esančiame... 5. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. K. parodė, kad dėl padarytų... 6. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. D. parodė, kad dabar neatsimena,... 7. Patvirtino, kad buvęs sugyventinis P. K. tikrai minėto įvykio metu spyrė... 8. L. R. K. parodė, kad pamena, kad buvo iškvietimas dėl smurto. Atsimena, kad... 9. Įrodymų vertinimas, teismo išvados.... 10. Pagal Lietuvos Respublikos ( - ) straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas... 11. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo... 12. Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 140 straipsnį asmeniui kyla tais... 13. Pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip... 14. Nors kaltinamasis P. K. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė... 15. Bendrasis pagalbos centras pateikė du garso įrašus, kuriuos apžiūrėjus... 16. Policijos žiūryklės duomenimis užfiksuotas smurto artimoje aplinkoje... 17. 2016-12-13 Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad virtuvės dešinėje... 18. Teismas, įvertinęs kaltinamojo poziciją teismo proceso metu - nusikalstamų... 19. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios I. D. parodymų patikimumu,... 20. Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal 140 straipsnio 2... 21. LR BK 145 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas grasino... 22. Grasinimo faktas ir realumas grindžiami tuo, kad tarnybiniame pranešime dėl... 23. Iš aukščiau išdėstyto akivaizdu, kad šiuo atveju buvo pagrindas manyti,... 24. Atsižvelgtina į tai, kad grasinimai buvo iš karto po fizinio skausmo... 25. Aukščiau išdėstytos aplinkybės įrodo, kad kaltinamasis suprato pavojingą... 26. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai... 27. Dėl civilinio ieškinio.... 28. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese tai dėl nusikalstamos veikos... 29. Bylos duomenys patvirtina, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu... 30. Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl patirto smurto, grasinimų... 31. Dėl bausmės skyrimo.... 32. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi... 33. K. P. K. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, praeityje teistas už... 34. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvada, kad bausmės tikslai... 35. 2017-01-03 nutarimu P. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis... 36. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: garso... 37. Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 38. P. K., asmens kodas ( - ) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos... 39. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bendrinat bausmes dalinio sudėjimo... 40. Įpareigoti nuteistąjį bausmė atlikimo laikotarpiu: