Byla 2K-278/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Albino Sirvydžio, sekretoriaujant Gražinai Pavlenko, dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. P. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio.

2Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu R. U. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams ir vienam mėnesiui, įpareigojant R. U. per visą laisvės apribojimo bausmės laiką būti namuose ( - ) paros laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 5.00 val.; per devynis mėnesius (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

3Iš nuteistojo R. U. priteista 15 000 Lt nukentėjusiajam R. P. neturtinės žalos atlyginimo.

4Dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. P. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

5Iš nuteistojo R. U. priteista 490 Lt Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos už antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

6Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendis: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskirta vienerių metų vieno mėnesio laisvės apribojimo bausmė ir R. U. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. R. U., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskirtas laisvės apribojimas dvejiems metams, paliekant apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytus įpareigojimus.

7Iš R. U. priteista Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 120 Lt už teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam R. P.

8Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

9Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Albino Sirvydžio pranešimą, prokuroro prašiusio, kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

10R. U. nuteistas už tai, kad jis, 2009 m. liepos 17 d., apie 1.00 val., bute, esančiame ( - ) tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė rankomis bei spyrė kojomis ne mažiau kaip dvidešimt septynis smūgius nukentėjusiajam R. P. į įvairias kūno vietas bei sudavė ne mažiau kaip tris smūgius porcelianiniu dubeniu nukentėjusiajam R. P. į galvą, padarydamas muštinę žaizdą viršugalvyje, kairėje momeninėje srityje, dešinėje plaštakoje, poodines kraujosruvas viršugalvyje, smakre, kairiame petyje, rankose, šlaunyse, odos nubrozdinimus žastuose, dešinėje šlaunyje, krūtinės sumušimą, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

11Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. P. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 3 d. nuosprendžius ir patenkinti jo pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos.

12Kasatorius pažymi, kad jis nesutinka su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiais, mano, kad teismų sprendimai dėl civilinio ieškinio klausimo perdavimo spręsti civilinio proceso tvarka yra neteisėti ir nepagrįsti.

13Kasatorius nurodo, kad pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, jog būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. R. P. įsitikinimu, teismai byloje netyrė pateiktų faktų bei įrodymų dėl nusikaltimo metu padarytos turtinės žalos dydžio. Kasatoriaus manymu, byloje yra pakankamai pateikta ir surinkta įrodymų, kad būtų galima nustatyti jam padarytą turtinę žalą.

14R. P. teigimu, teismai netinkamai taikė teisės normas, reguliuojančias nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taip pat nesivadovavo jau įtvirtinta ir galiojančia šių klausimų išsprendimo teismų praktika, kuri apibendrinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje (Teismų praktika 29).

15Kasatorius pažymi, kad pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieškinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką), arba palikti nenagrinėtą (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos). Tai reiškia, kad civilinis ieškinys priimant nuosprendį gali būti paliktas nenagrinėtas tik BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytu atveju. Tuo tarpu priimant apkaltinamąjį nuosprendį palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą įstatymas galimybės nenumato. Tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

16Kasatoriaus teigimu, žemesnės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos įstatymų taikymo praktikos ir priėmė neteisingus nuosprendžius.

17R. P. manymu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė teisę, neatsižvelgė į teisiškai reikšmingus tinkamam įstatymo taikymui faktus, tai sukliudė teismams priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį.

18Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. P. kasacinis skundas atmestinas.

19Dėl teisės į civilinio ieškinio patenkinimą pripažinimo ir jo dydžio klausimo perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka

20Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliami specialūs (imperatyvūs) reikalavimai civilinio ieškinio pareiškimo turiniui (BPK 112 straipsnis), tačiau teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, kai ieškinio turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

21Nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

22Iš nukentėjusiojo ieškinio pareiškimo matyti, kad, jo nuomone, reali nusikaltimu jam padaryta žala yra 17 918,00 Lt ( T.2 b. l. 101-102). BPK normos tiesiogiai nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio dydį. Įvertinus BPK 7 straipsnyje nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 110 straipsnio nuostatas apie civilinio ieškovo teises bei pareigas akivaizdu, kad ieškinio pagristumą ir dydį turi pagrįsti nukentėjusysis. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio patenkinimas ir jo dydis priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje, kuris reglamentuoja įrodinėjimo pareigą, yra nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

23Būtent tokio pagrįstumo nebuvimą konstatavo tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai. Tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio pagal byloje esančius dokumentus: daiktų, dokumentų pateikimo, jų bei buto apžiūros protokolus, išrašą iš medicininių dokumentų, asmens sveikatos istorijos kopiją, grynųjų pinigų pervedimo kvitą Nr. 364612521 (T.1 b. l. 8-18, 27-32, 2 t. b. l. 103-111) nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo galima. Tuo tarpu ieškinio dydį pagrindžiančių dokumentų kasatorius nepateikė.

24Dėl to nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teisingai nurodyta, kad, neatidėjus bylos ir negavus papildomos medžiagos, negalima spręsti, kokio dydžio žala dėl nuteistojo R. U. nusikalstamų veiksmų padaryta kasatoriui. Vadinasi, kai negalima tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo, yra sąlyga, numatyta BPK 115 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Toks teismo sprendimas priimtas atsižvelgus į konkrečias bylos aplinkybes, įrodymų pakankamumą išsamiam baudžiamosios bylos išsprendimui. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šio procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pritarė pirmosios instancijos teismo priimtam neabejotinai teisingam sprendimui. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai pagrįstai pasinaudojo baudžiamojo proceso įstatyme numatyta išimtimi ir teisės taikymo aspektu šį klausimą išsprendė nepažeisdami įstatymo reikalavimų. Šis teismo priimtas sprendimas sudaro sąlygas civiliniam ieškovui civilinio proceso nustatyta tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio asmens nesumokėjus žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

25Dėl neturtinės žalos dydžio

26Kasatorius prašo tenkinti jo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, tačiau savo prašymo neargumentuoja.

27Byloje yra pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, jo dydis - 75 000 Lt ( T.2, b. l. 101-102). Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam R. P. priteistas 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šio procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai pritarė.

28Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos dydis yra fakto nustatymo klausimas, todėl kasacinės instancijos teismas šiuo atveju tikrina tai, ar teismai, priimdami sprendimus dėl atlygintinos neturtinės žalos, tinkamai taikė įstatymus, reglamentuojančius neturtinės žalos dydžio nustatymą.

29CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šie kriterijai kaip principai, kuriais turi vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, įtvirtinti ir CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

30Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, spręsdami atlygintinos žalos dydžio klausimą, tinkamai taikė šiuos klausimus reglamentuojančias teisės normas. Pažymėtina ir tai, kad priteistos neturtinės žalos dydis 15 000 Lt nėra mažesnis nei teismų praktikoje paprastai priteisiamas nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-55/2011, 2K-325/2010, 2K-315/2010, 2K-260/2010). Kita vertus, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

31Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė teisės normas ir neteisėtai suvaržė kasatoriaus R. P. teises.

32Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nagrinėdamas bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. P. apeliacinį skundą, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo priteisti 15 000 Lt dydžio neturtinę žalą teisingumą. Teismas padarė išvadą, kad šis klausimas išspręstas teisingai, t. y. tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikant CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimo vertinimą, taip pat nepažeidžiant BPK normų reikalavimų.

33Byloje nustatyta, kad nuteistasis R. U. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal įstatymą priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Šio nusikaltimo padariniai – nukentėjusiojo R. P. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo kasatorius patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą. Siekdamas kiek įmanoma teisingiau nustatyti neturtinės žalos dydį, kartu nepažeidžiant skirtingų nukentėjusiojo bei žalą jam padariusio asmens – nuteistojo – interesų, pirmosios instancijos teismas penktadaliu sumažino prašomos atlyginti neturtinės žalos dydį nuo 75 000 iki 15 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad priteista žala atitinka CK 6.250 straipsnyje numatytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus.

34Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad šioje byloje nėra duomenų, jog teismai, nustatydami atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįsigilintų į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai suprastų bei pritaikytų CK 6.250 straipsnio nuostatas. Keisti skundžiamų teismų nuosprendžių dalį dėl neturtinės žalos dydžio nėra pagrindo.

35Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų teismų procesiniams sprendimams pakeisti ar panaikinti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o skundžiami procesiniai sprendimai pripažįstami teisėtais (BPK 384 straipsnio 5 dalis).

36Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutartyje, darytina išvada, kad keisti skundžiamą Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2010 m. gruodžio 3 d. nuosprendį dėl kasatoriaus R. P. kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

37Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

38Nukentėjusiojo R. P. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu R. U.... 3. Iš nuteistojo R. U. priteista 15 000 Lt nukentėjusiajam R. P. neturtinės... 4. Dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. P.... 5. Iš nuteistojo R. U. priteista 490 Lt Valstybinei mokesčių inspekcijai prie... 6. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 7. Iš R. U. priteista Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai... 8. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.... 9. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Albino Sirvydžio pranešimą,... 10. R. U. nuteistas už tai, kad jis, 2009 m. liepos 17 d., apie 1.00 val., bute,... 11. Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. P. prašo pakeisti... 12. Kasatorius pažymi, kad jis nesutinka su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m.... 13. Kasatorius nurodo, kad pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo,... 14. R. P. teigimu, teismai netinkamai taikė teisės normas, reguliuojančias... 15. Kasatorius pažymi, kad pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos... 16. Kasatoriaus teigimu, žemesnės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos... 17. R. P. manymu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino... 18. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. P. kasacinis skundas atmestinas.... 19. Dėl teisės į civilinio ieškinio patenkinimą pripažinimo ir jo dydžio... 20. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos... 21. Nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis... 22. Iš nukentėjusiojo ieškinio pareiškimo matyti, kad, jo nuomone, reali... 23. Būtent tokio pagrįstumo nebuvimą konstatavo tiek pirmosios, tiek ir... 24. Dėl to nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teisingai nurodyta, kad,... 25. Dėl neturtinės žalos dydžio... 26. Kasatorius prašo tenkinti jo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos,... 27. Byloje yra pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo,... 28. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus... 29. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis... 30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, spręsdami atlygintinos žalos... 31. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos... 32. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde,... 33. Byloje nustatyta, kad nuteistasis R. U. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje... 34. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad šioje byloje nėra duomenų, jog... 35. Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų teismų procesiniams sprendimams... 36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutartyje, darytina išvada, kad keisti... 37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 38. Nukentėjusiojo R. P. kasacinį skundą atmesti....