Byla 2-544-370/2018
Dėl bankroto

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų L. K. ir D. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-860-638/2018, dalies, kuria uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Žvelk plačiau“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. BUAB „Žvelk plačiau“ bankroto administratorė mažoji bendrija (toliau – MB) „Renema“, remdamasi 2017-12-19 BUAB „Žvelk plačiau“ kreditorių susirinkime priimtu nutarimu, teismo prašė įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, taip pat patvirtinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 4 d. nutartimi bankroto administratorės prašymą tenkino – BUAB „Žvelk plačiau“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtino bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.
  2. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi UAB „Žvelk plačiau“ iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2017-08-10), 2017 m. spalio 26 d., 2017 m. lapkričio 8 d., 2017 m. gruodžio 8 d., 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimis patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai. Šie faktai, taip pat nustatytos aplinkybės, kad 2017-12-19 įvykusiame kreditorių susirinkime buvo nutarta kreiptis į teismą dėl UAB „Žvelk plačiau“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, realių galimybių atkurti normalią bendrovės veiklą bei atkurti jos mokumą nėra, kitų priemonių išvengti įmonės pripažinimo bankrutavusia nesiimta, įmonės skolos nepadengtos, pasiūlymų dėl taikos sutarties sudarymo negauta, teismo vertinimu, yra (buvo) pakankamos vadovautis ĮBĮ 30 straipsniu ir įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atskirajame skunde pareiškėjai D. V. ir L. K. teismo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį. Nurodo, kad skundžiama nutartis, vadovaujantis ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalimi, užkerta kelią bankroto byloje sudaryti taikos sutartį. Paaiškino, kad atsakant į bankroto administratorės 2017-09-13 raštą Nr. 17-ZP-23, kuriuo vienintelei įmonės akcininkei D. V. išaiškinta teisė sudaryti taikos sutartį, buvo nurodyta, jog neįmanoma sudaryti taikos sutarties, kol nėra žinomi visi teismo patvirtinti finansiniai reikalavimai įmonės bankroto byloje. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra ginčijama beveik pusė kreditorių finansinių reikalavimų, negalimas taikos sutarties projekto teikimas dėl galimo reikalavimų dydžio kitimo.
  2. BUAB „Žvelk plačiau“ bankroto administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo netenkinti pareiškėjų skundo ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Akcininkės pozicija, kad ji negali pateikti siūlymo sudaryti taikos sutartį, nesant išspręstam klausimui dėl visų bendrovės finansinių reikalavimų patvirtinimo, neįrodo jos realaus siekio sudaryti taikos sutartį su kreditoriais. Nagrinėjamu atveju akcininkė neveikia aktyviai, nebendradarbiauja, iš anksto nesiūlo ir nederina taikos sutarčių sąlygų, nėra suformulavusi jokio taikos sutarties siūlymo (gairių) ir jo pateikusi didžiausiems bendrovės kreditoriams ar administratorei. Šios aplinkybės, taip pat laiko tarpas nuo bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dienos, leidžia daryti išvadą, kad akcininkė neketina teikti jokio siūlymo sudaryti taikos sutartį.
    2. Pagal ĮBĮ 30 straipsnio 1 dalį teismas, esant kreditorių susirinkimo nutarimui taikyti likvidavimo procedūrą, šį klausimą turi spręsti nedelsiant (nagrinėjamu atveju

      92017-12-19 susirinkime vienbalsiai pritarta siūlymui kreiptis į teismą dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto). Tai reiškia, kad kreditorių valia ir interesai taikos sutarties sudarymo atveju yra reikšmingesni, nei akcininkės teisė siūlyti taikos sutarties projektą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad akcininkė teisę siūlyti sudaryti taikos sutartį nepagrįstai suabsoliutina kitų byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu.

    3. Už siūlymą kreiptis į teismą dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo dėl bankroto balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudarė 58 175,3 Eur iš visų 87 747 Eur dydžio kreditorių reikalavimų, patvirtintų įsiteisėjusiomis teismo nutartimis. Susirinkimo metu bankroto byloje nebuvo patvirtinti kreditorių reikalavimai, kurių suma sudarė 74 330,56 Eur. Atsižvelgiant į tai, taip pat, kad pagal ĮBĮ 28 straipsnio 3 dalį taikos sutarčiai sudaryti reikalinga ne mažesnė kaip 2/3 visų kreditorių reikalavimų suma, darytina išvada, kad tiek nutarimo priėmimo metu, tiek atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo duomenimis taikos sutartis apskritai negalėtų būti sudaryta, bendrovės likvidavimui pritarus kreditoriams, turintiems didesnę, nei 1/3 byloje pareikštų kreditorių reikalavimų, sumą. Taigi, taikos sutarties sudaryti neįmanoma ne dėl skundžiamos teismo nutarties priėmimo, o dėl kreditorių išreikštos valios.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Nors atskirajame skunde apeliantai formuluoja reikalavimą panaikinti visą Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį, tačiau, įvertinus skundo argumentus, spręstina, kad nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro tik Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarties dalies, kuria BUAB „Žvelk plačiau“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Kartu su atskiruoju skundu apeliantai pateikė 2017-09-13 bankroto administratorės raštą Nr. 17-ZP-23 ir 2017-10-12 D. V. pranešimą, kurie, kaip atitinkantys įrodymų sąsajumo reikalavimus (jais grindžiamas atskirasis skundas) (CPK 180 str.), pridėtini prie bylos, juolab kad bankroto administratorei buvo suteikta galimybė dėl jų pasisakyti atsiliepime į atskirąjį skundą (CPK 314 str.).
  4. Apeliantai D. V. ir L. K. atskirajame skunde nurodo, kad minėtos teismo nutarties priėmimas užkirto kelią bankroto byloje su kreditoriais sudaryti taikos sutartį, kuri iki šiol negalėjo būti sudaryta, bankroto byloje nesant patvirtintiems visiems kreditoriams, kurie yra pareiškę reikalavimus (ginčijama beveik pusė visų reikalavimų). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, inter alia atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantų pozicija.
  5. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 1 d.).
  6. Vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007, 2007 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; 2014 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014; kt.). Išvadą, kad bankroto procese svarbią reikšmę turi operatyvumo principas, lemia tai, kad tam tikroms procedūroms atlikti įstatyme yra nustatyti terminai, su kurių pasibaigimu siejama teismo pareiga priimti nutartį pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008; 2009 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2009; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011; kt.). Taigi, į bankrutuojančios įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo stadiją įmonė įžengia tik tada, kai per ĮBĮ nustatytus terminus kreditoriams ir įmonei nepavyko susitarti dėl verslo išsaugojimo ir taikos sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015).
  7. Tokie terminai įtvirtinti ĮBĮ 30 straipsnyje, kurio 2 dalyje nurodyta, kad teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Pratęsti šį terminą teismas gali tik tuo atveju, kai to prašo kreditorių susirinkimas. Teismas, gavęs įmonės kreditorių susirinkimo siūlymą taikyti įmonei likvidavimo procedūrą anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, turi nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo.
  8. Nustačius ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas yra pagrindas konstatuoti, jog bankrutuojančios įmonės mokumo atkurti nebėra galimybių, todėl būtina įmonei taikyti likvidavimo procedūras, kad kiek galima racionaliau būtų pasiekti bankroto proceso tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).
  9. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi UAB „Žvelk plačiau“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta MB „Renema“. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1436-823/2017, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo palikta nepakeista.
  10. Iš į bylą pateiktos bankroto administratorės veiklos ataskaitos Nr. 1 matyti, kad finansinius reikalavimus bendrovei buvo pateikę 9 kreditoriai, kurių bendra suma sudarė 161 454,39 Eur (UAB „Elektrostaka“ su 54 294,47 Eur dydžio reikalavimu, UAB „EURO-ALIARMAS“ su 5 792,4 Eur dydžio reikalavimu, UAB „Inedia Trans“ su 56 000 Eur dydžio reikalavimu, L. K. su 7 446,86 Eur dydžio reikalavimu, D. P. su 13 731,47 Eur dydžio reikalavimu, S. P., kaip I-osios eilės kreditorius, su 7 496,49 Eur dydžio reikalavimu ir, kaip III-osios eilės kreditorius, su 9 557,46 Eur dydžio reikalavimu, VMI prie FM su 2 735,83 Eur dydžio reikalavimu, VSDFV Alytaus skyrius su 4 399,4 Eur dydžio reikalavimu).
  11. Bankroto administratorė, susipažinusi su kreditorių pareikštais finansiniais reikalavimais nustatė, kad UAB „Elektrostaka“, UAB „EURO-ALIARMAS“, D. P., S. P. (III-osios eilės reikalavimai), VMI prie FM pareikšti finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma sudaro 85 601,72 Eur, sutampa su bendrovės buhalteriniais duomenimis. Taip pat bankroto administratorė neginčijo vėliau pateikto UAB „Skirnuva“ 1 145 Eur dydžio reikalavimo.
  12. Bankroto administratorė taip pat nurodė neginčijanti L. K. (kaip I-osios eilės) 172,76 Eur ir S. P. (kaip I-osios eilės) 827,52 Eur (iš viso – 1 000,28 Eur) dydžio reikalavimų, tačiau ginčijo L. K. (kaip I-osios eilės) 7 274,1 Eur dydžio reikalavimą, S. P. (kaip I-osios eilės) 6 668,97 Eur dydžio reikalavimą, UAB „Inedia Trans“ 56 000 Eur dydžio reikalavimą ir VSDFV Alytaus skyriaus 4 387,49 Eur dydžio reikalavimą.
  13. Papildomai bankroto administratorė ataskaitoje nurodė, kad 2017-12-05 L. K. teismui pateikė prašymą dėl patikslinto 11 800,19 Eur dydžio reikalavimo, o S. P. 2017-12-06 teismui pateikė prašymą dėl patikslinto 9 365,19 Eur dydžio reikalavimo patvirtinimo.
  14. Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi patvirtino UAB „Elektrostaka“ 54 294,47 Eur dydžio reikalavimą, UAB „EURO-ALIARMAS“ 5 792,4 Eur dydžio reikalavimą, D. P. 13 221,56 Eur dydžio reikalavimą, S. P. 9 557,46 Eur dydžio reikalavimą, VMI prie FM 2 735,83 Eur dydžio reikalavimą. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi patvirtino I-osios eilės L. K. 172,76 Eur ir S. P. 827,52 Eur reikalavimus. Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi į BUAB „Žvelk plačiau“ kreditorių sąrašą įtraukta BUAB „Skirnuva“ su 1 145 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Vėlesnėmis nutartimis (2017-12-22, 2018-01-16, 2018-02-02) buvo tikslinamas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
  15. ĮBĮ 23 straipsnyje reglamentuojamos kreditorių susirinkimo teisės. Viena jų – siūlyti teismui taikyti likvidavimo procedūrą, nustatant, kad kreditoriai gali priimti sprendimą siūlyti taikyti šią procedūrą jau pirmame kreditorių susirinkime (ĮBĮ 23 str. 15 p.).
  16. Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad 2017-12-19 įvyko pirmasis BUAB „Žvelk plačiau“ kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo kreditoriai, kurių bendra finansinių reikalavimų suma sudarė 58 175,3 Eur (66,3 proc.) iš teismo patvirtintų 87 747 Eur visų finansinių reikalavimų sumos. „Už“ 6-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl bankroto procedūros pasirinkimo“ nutarimo projektą kreiptis į Kauno apygardos teismą dėl BUAB „Žvelk plačiau“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, balsavo visi susirinkime dalyvavę kreditoriai, turintys 58 175,3 Eur reikalavimų sumą. Duomenų, kad šis nutarimas būtų apskųstas ir (ar) panaikintas nėra (CPK 179 str. 3 d.).
  17. Taigi, nors, pagal byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad skundžiama nutartis priimta nesuėjus 3 mėnesių terminui nuo nutarties, kuria patvirtinti įmonės finansiniai reikalavimai įsiteisėjimo dienos (žr. į šios nutarties 19 p.), tačiau, kaip minėta, ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalis suponuoja teismo pareigą, gavus įmonės kreditorių susirinkimo siūlymą taikyti įmonei likvidavimo procedūrą anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, nedelsiant spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo bankroto administratorės prašymą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, kuris pateiktas 2017-12-19 kreditorių susirinkime priimto nutarimo pagrindu.
  18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktą aplinkybių įvertinimą ar ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalies normos taikymo pažeidimą.
  19. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad BUAB „Žvelk plačiau“ bankroto administratorė

    132017-09-13 (po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo) kreipėsi į atsakovės akcininkę D. V. informuodama apie jos teisę sudaryti taikos sutartį su kreditoriais bankroto byloje, nurodant, kad ketinimą sudaryti taikos sutartį siūloma pateikti iki 2017-10-30. Nors 2017-10-12 rašte D. V. išreiškė norą su kreditoriais sudaryti taikos sutartį, tačiau nei iki bankroto administratorės nurodyto termino, nei iki 2017-12-19 kreditorių susirinkimo, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl kreipimosi į teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nei iki šio atskirojo skundo nagrinėjimo dienos teismui nėra pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys realias galimybes UAB „Žvelk plačiau“ bankroto byloje sudaryti taikos sutartį, atkurti atsakovės mokumą, įvykdyti visus finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Vien deklaratyvūs atskirojo skundo argumentai apie pažeistą teisę sudaryti taikos sutartį, byloje nesant jokių duomenų apie apeliantų dedamas realias pastangas šiam tikslui pasiekti (bankroto administratorė nurodo, kad akcininkė nėra suformulavusi jokio taikos sutarties siūlymo, gairių, neveda derybų su esamais pagrindiniais kreditoriais, o priešingų įrodymų į bylą, kartu ir apeliacinės instancijos teismui, nepateikta), negali būti laikomas pagrindu nevykdyti kreditorių susirinkime išreikštos valios ir nesivadovauti bankroto bylose vyraujančiu operatyvumo principu.

  20. Be to, sutiktina su bankroto administratorės pozicija, kad bet kokiu atveju, atsižvelgiant į kreditorių susirinkime priimtus balsavimo dėl kreipimosi į teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, rezultatus, apskritai nėra pagrindo spręsti apie taikos sutarties sudarymo galimybes šioje bankroto byloje.
  21. Taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo kreditoriai, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos (ĮBĮ 28 str. 3 d.).
  22. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad iki 2017-12-19 kreditorių susirinkimo teismo buvo patvirtinti 87 747 Eur dydžio finansiniai reikalavimai atsakovės bankroto byloje. Savo ruožtu iš bankroto administratorės ataskaitoje pateiktų duomenų spręstina, kad ginčijami kreditorių reikalavimai ataskaitos teikimo metu, įskaitant patikslintus L. K. ir S. P. reikalavimus, sudarė 81 564,78 Eur, t. y. bendra atsakovei pareikštų finansinių reikalavimų suma sudarė 169 311,78 Eur. Taigi, net tuo atveju jei būtų patvirtinti visi pareikšti reikalavimai, galimybė bankroto bylą užbaigti taikos sutartimi būtų įmanoma tuo atveju jei jai pritartų kreditoriai, turintys 112 874,52 Eur dydžio finansinius reikalavimus (169 311,78 Eur x 2/3). Atitinkamai 1/3 reikalavimų sumos sudarytų 56 437,26 Eur kreditorių reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017-12-19 kreditorių susirinkime savo valią dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto išreiškė kreditoriai, kurių bendra patvirtintų reikalavimų suma sudaro 58 175,3 Eur, t. y. įmonės likvidavimui pritarė kreditoriai, turintys didesnę, nei 1/3 byloje pareikštų kreditorių finansinių reikalavimų, sumą. Atsižvelgiant į tai, spręstina nesant prielaidų ir (ar) galimybių šioje bankroto byloje sudaryti taikos sutartį net tuo atveju, jei akcininkė iš tikrųjų siektų šio tikslo (CPK 185 str.).
  23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai prioritetą suteikė pagrindinei – įmonės likvidavimo stadijai, kurioje realizuojamas bankrutavusios įmonės turtas, tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai, atliekami visi veiksmai, reikalingi užbaigti bankroto procedūras. Atskirojo skundo argumentai nepagrindžia pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 185 str.).

14Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

Nutarė

15Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai