Byla 2A-481-196/2015
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. V. ir P. Č. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-232-123/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sanvalda“ ieškinį atsakovams V. V., P. Č. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB ,,Sanvalda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintais ieškiniais, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia 2009-11-12 BUAB ,,Sanvalda“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp O. S. ir V. V.; 2) pripažinti negaliojančia 2009-11-13 BUAB ,,Sanvalda“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp O. S. ir P. Č.; 3) pripažinti negaliojančiu 2010-01-14 vienintelio BUAB ,,Sanvalda“ akcininko sprendimą Nr. 1 dėl bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo vadovo paskyrimo; 4) priteisti solidariai iš atsakovų V. V. ir P. Č. ieškovui BUAB ,,Sanvalda“ 438 960,14 Lt; priteisti iš atsakovų V. V. ir P. Č. 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011-02-22 nutartimi iškėlė UAB „Sanvalda“ bankroto bylą. Įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyta, kad jau 2008 m. UAB „Sanvalda“ buvo nemoki. Klaipėdos apygardos teismas 2011-06-13 nutartimi ir 2012-12-31 nutartimi patvirtino BUAB „Sanvalda“ kreditorių reikalavimų už 231 227,64 Lt. BUAB ,,Sanvalda“ administratoriui bendrovės valdymo organai neperdavė įmonei priklausančio turto, finansinės atskaitomybės ir kitų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl administratorius kreipėsi į VĮ Registrų centras, VĮ „Regitra“, VSDFV, prašydamas pateikti tam tikrus duomenis apie UAB „Sanvalda“ turtą ir valdymo organus. Iš VĮ Registrų centro pateiktų dokumentų matyti, kad bankroto bylos iškėlimo metu UAB „Sanvalda“ direktorė ir vienintelė akcininkė buvo O. S., gyvenanti Kaliningrade, Rusijoje. UAB „Sanvalda“ akcininke ir direktore O. S. įregistruota 2010-01-14, registravimo pagrindas – prašymai registruoti akcininką ir vienasmenį valdymo organą bei vienintelio akcininko O. S. sprendimas UAB „Sanvalda“ direktorių V. V. atleisti iš pareigų ir direktoriumi paskirti O. S.. Administratorius mano, kad atsakovų sudaryti visų UAB „Sanvalda“ akcijų perleidimo sandoriai yra fiktyvūs (tariami), todėl turi būti pripažinti negaliojančiais. O. S. tik tariamai perėmė iš iki tol buvusių akcininkų (V. V. ir P. Č.) bei direktoriaus (V. V.) įmonės valdymą, tačiau faktiškai UAB „Sanvalda“ niekada nevaldė, o buvę bendrovės akcijų savininkai ir vadovas sužlugdė įmonę, pasisavino įmonės turtą ir siekdami išvengti atsakomybės, tariamai perleido UAB „Sanvalda“ akcijas Lietuvoje negyvenančiai Rusijos pilietei O. S.. Su formalia bendrovės akcininke ir direktore O. S. administratoriui susisiekti nepavyko, visi jai siųsti laiškai nebuvo įteikti. Iš Kaliningrado teismo gauto patvirtinimo apie dokumentų įteikimą O. S. bei prie šio patvirtinimo pridėto 2012-02-14 mirties akto įrašo Nr. 752 (išduoto Kaliningrado miesto civilinės būklės aktų įrašų skyriaus 2012-02-27), matyti, kad O. S., gimusi 1981 m. vasario 15 d., mirė 2012 m. vasario 11 d. Kaliningrade, Rusijoje. Mirties priežastimi nurodomos daugybinės infekcijos bei ŽIV (žmogaus imunodeficito viruso) infekcijos. Minėtame dokumente taip pat nurodyta, kad O. S. neturėjo registruotos nuolatinės gyvenamosios vietos, sirgo ŽIV. Taigi O. S. buvo ligotas žmogus ir ginčijamus sandorius galimai pasirašė sirgdama nepagydoma liga. Atsakovai ginčijamus sandorius sudarė pasinaudoję O. S. beviltiška sveikatos būkle. Tokiu būdu atsakovai V. V. ir P. Č. yra UAB „Sanvalda“ akcininkai, o V. V. – UAB „Sanvalda“ vadovas. Atsakovai O. S. perleido jau nemokią įmonę, nuo 2009 m. bendrovė nebevykdė finansinių įsipareigojimų, nutrauktos lizingo sutartys. Abu atsakovai turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir abu šią pareigą pažeidė, bei atsižvelgiant į tai, kad jie abu sudarė fiktyvias sutartis dėl akcijų perleidimo bei bendrais veiksmais padarė įmonei ir jos kreditoriams žalos, o įmonė palikta be jokio turto, kuris galėtų būti panaudotas žalai atlyginti, atsakovams taikytina solidarioji atsakomybė. Tiek vadovas, tiek akcininkas neteisėtais veiksmais padarė žalą ieškovui ir jo kreditoriams, t. y. juos siejo bendri neteisėti veiksmai pasekmių (žalos padarymo) atžvilgiu bei atsižvelgiant į tai, kad neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, atsakovų atžvilgiu taikytina solidarioji atsakomybė. Atsakovai nesiekė atkurti įmonės mokumo ir toliau tęsti ūkinės-komercinės veiklos: nesistengė grąžinti skolų kreditoriams, atgauti skolų iš debitorių, perleido įmonės akcijas, iškėlus įmonei bankroto bylą, nebendradarbiavo su bankroto administratoriumi, neperdavė jam visų reikalingų įmonės apskaitos dokumentų bei informacijos. BUAB „Sanvalda“ bankroto byloje patvirtinta 231 227,64 Lt kreditorių reikalavimų suma, kuri laikytina atsakovų padaryta žala. Taip pat iš atsakovų priteistina 207 732,50 Lt suma administravimo išlaidoms padengti. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta iš viso 438 960,14 Lt žala, kuri priteistina solidariai iš atsakovų.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė solidariai iš atsakovų V. V. ir P. Č. ieškovui BUAB „Sanvalda“ 438 960,14 Lt (127 131,64 Eur) ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 438 960,14 Lt (127 131,64 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad ieškovas ieškinyje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nurodo, kad šie sandoriai yra sudaryti tik dėl akių (CK 1.86 str.) ir nebuvo siekiama sukurti teisinių pasekmių. Teismo teigimu, nors ieškovas įmonės privedimą prie bankroto grindžia fiktyvių akcijų perleidimu, tačiau vien akcijų perleidimas neturėjo ir negalėjo turėti įtakos įmonės nemokumui, kartu su akcijomis nėra perduodamas nei įmonės turtas, nei dokumentai, o tik sietina su vadovų ir akcininkų pasikeitimu, akcijų perleidimo aplinkybes šiuo atveju galima vertinti tik kartu su kitomis aplinkybėmis, įvertinant įmonės vadovo ir akcininko veiksmus. Kadangi akcijų perleidimas neturi įtakos įmonės turtinei padėčiai, taigi ir mokumui, todėl teismas konstatavo, kad naikinti sandorius, kurie nesukėlė jokių pasekmių, nėra pagrindo. Teismas nustatė, kad paskutinis įmonės balansas buvo sudarytas 2008 m., VĮ Registrų centrui duomenų apie 2009 m. įmonės finansinę padėtį nebuvo teikta. 2008 m. įmonė turėjo turto už 1 191 935 Lt, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydis sudarė 1 383 989 Lt, 2008 m. įmonė turėjo 210 174 Lt nuostolių, todėl Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 22 d. nutarti dėl nemokumo iškėlė bendrovei bankroto bylą. Nuo 2003-06-16 iki 2010-01-14 įmonės vadovu buvo V. V.. Teismo teigimu, bendrovės akcijas perleidus O. S. bendrovės vykdoma ūkinė veikla jau buvo nuostolinga ir reikalavo didelių investicijų. Akcijos parduotos už 300 Lt. Teismas pažymėjo, kad apdairus, rūpestingas, sąžiningas verslininkas (įmonės vadovas ir dalyvis), žinodamas apie įmonės sunkią turtinę padėtį, įsiskolinimus įmonės kreditoriams, perleisdamas įmonės akcijas ir įmonės valdymą, ar, juo labiau, deklaruodamas savo siekį įmonės akcijų pardavimu gelbėti įmonę, neabejotinai turėjo pasidomėti, kokiam asmeniui šis specifinis turtas perleidžiamas, kaip toliau bus valdoma įmonė ir kaip bus sprendžiamas atsiskaitymo su kreditoriais klausimas. Teismo manymu, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad įmonės vadovas buvo nesąžiningas ir jo veiksmai neteisėti, nes nesiekė išsaugoti įmonės veiklos ir tokiu būdu išspręsti atsiskaitymo su kreditoriais klausimą (įmonės gelbėjimą savininko pasikeitimu), kas leidžia pagrįstai abejoti paaiškinimų dėl įmonės turto bei dokumentų perdavimo patikimumu. Dėl kokių priežasčių atsakovai nesiekė atgauti debitorines skolas ir taip bent iš dalies atsiskaityti su įmonės kreditoriais byloje duomenų nėra, ir tai teismo manymu įrodo, kad atsakovai turėjo interesą akcijas perleisti būtent tokia veikla neužsiimančiam asmeniui, ne Lietuvos Respublikos piliečiui, nemokančiam lietuvių kalbos, neturinčiam Lietuvoje pastovios gyvenamosios vietos. Atsakovas V. V., būdamas direktoriumi, taigi asmeniškai atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, jau už 2009 m. neteikė įmonės balanso, nevykdė įmonės vadovui nustatytos pareigos, o įmonės akcijas ir jos valdymą formaliai perleido kitam asmeniui, kuris nebuvo suinteresuotas įmonės veiklos tęstinumu. BUAB „Sanvalda“ dokumentų ir turto perdavimas vienų vadovų kitiems nebuvo įgyvendintas pagal įstatyminėse teisės normose nustatytus reikalavimus ir tokių veiksmų (neveikimo) neigiami padariniai tenka visiems atsakovams, nesant objektyvios galimybės išskirti kiekvieno jų konkrečios įtakos tokios situacijos susiformavimui. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovai bendrais nesąžiningais veiksmais (neveikimu), pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo, Akcinių bendrovių įstatymo, CK 2.87 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus juridinio asmens valdymo organams dėl įmonės veiklos organizavimo ir jai vadovavimo, prisidėjo prie situacijos, kad BUAB „Sanvalda“ neturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais, kad neįmanoma nustatyti įmonės turto, nes nėra išsaugoti ir bankroto administratoriui nėra perduoti visi privalomi įmonės veiklos apskaitos dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti bendrovės turto masę, realizuotiną siekiant atsiskaityti pagal bendrovės prievoles, įmonės veiklos rezultatus ir bankroto priežastis, todėl visų jų atsakomybė dėl BUAB „Sanvalda“ padarytos turtinės žalos yra solidari (CK 6.6 str. 3 d.). Kadangi dar 2008 m. įmonė jau nepajėgė vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, tai vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio reikalavimais įmonės akcininkas ar vadovas turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios įstatymo numatytos pareigos jie nevykdė. Įmonės bankroto byloje yra patvirtinta 231 227,64 Lt kreditinių reikalavimų suma, todėl teismo teigimu, ši suma ir laikytina žala kreditoriams, taip pat iš atsakovų priteistinos ir administravimo išlaidos – 207 732 Lt (teismo patvirtinta sąmata – 19 880 Lt, administratoriaus atlyginimas – 156 090 Lt ir teisinės paslaugos), iš viso iš atsakovų priteistina 438 960,14 Lt. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovų motyvas, jog administratorius praleido 3 m. senaties terminą priteisti žalą yra nepagrįstas, nes administratorius pareikšdamas 2011-09-06 ieškinį iš esmės siekė priteisti skolą kreditoriams ir tik vėliau sutikslino savo reikalavimus, bet nepakeitė ieškinio dalyko.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8Atsakovas V. V. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens vadovo civilinę atsakomybę (CK 2.87 str. 7 d., ĮBĮ 8 str. 4 d.), vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 2 str. 8 d., 8 str. 1 d.), pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Sprendžiant ar buvęs bendrovės vadovas V. V. pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias ĮBĮ nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti, šiuo atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimą ĮBĮ įtvirtintos nemokumo sąvokos kontekste, kadangi tik tada kyla bendrovės pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Teismas išvadą, kad bendrovė buvo nemoki jau 2008-12-31 ir atsakovas V. V. privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, grindė išimtinai tik 2008-12-31 bendrovės balansu, pelno (nuostolio) ataskaita ir Klaipėdos apygardos teismo 2011-02-22 nutartimi. Tokia teismo išvada nepagrįsta, nes bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus, kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad bendrovė 2008 m. neturėjo pradelstų įsipareigojimų, o 2009 metais bendrovė vykdė veiklą ir atsiskaitymus su kreditoriais, todėl nėra pagrindo teigti, kad bendrovė buvo nemoki 2008-2009 metais. Ieškovas, nurodydamas bendrovės nemokumo aplinkybę, nevykdė savo įrodinėjimo pareigos ir nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, o teismas, byloje esant viešajam interesui, nesiėmė jokių veiksmų dėl papildomų įrodymų rinkimo.

102. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovui V. V. kyla pareiga atlyginti žalą CK 2.97 straipsnio 7 dalies pagrindu dėl to, kad atsakovas nevykdė savo fiduciarinių pareigų. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Šiuo atveju atsakovo V. V. neteisėti veiksmai nėra nustatyti, nėra nustatyta kokių pareigų atsakovas, būdamas bendrovės vadovu ir akcininku nevykdė. Nėra nustatyta, kad V. V. tyčia veikė prieš įmonės ir kreditorių interesus. Taigi nesant civilinės atsakomybės sąlygų viseto, nėra pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę.

113. Atsakovu byloje dėl žalos atlyginimo turėjo būti ne V. V., bet O. S., kadangi būtent ji nuo 2010-01-14, kuomet perėmė bendrovės valdymą, turtą ir dokumentus, aplaidžiai ir nerūpestingai valdė bendrovę kaip savininkė ir vadovė. Vadovaujant bendrovei V. V., bendrovė nebuvo nemoki, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas V. V. privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2008-2009 metais, kai jis vadovavo bendrovei. Todėl įvertinus bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį, akivaizdu, kad žala gali būti priteista tik iš O. S. (jos teisių perėmėjo).

124. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Šiuo atveju senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo Klaipėdos apygardos teismo 2011-02-22 nutarties, kuria iškelta bankroto byla UAB ,,Sanvalda“ įsiteisėjimo, t. y. nuo 2011-03-05. Nagrinėjamoje byloje ieškovas 2014-10-21 ieškinį patikslindamas suformulavo visiškai naują reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ją grindžiant bendrovės vadovo ir savininkų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymu, todėl darytina išvada, kad ieškovas pateikė reikalavimą atlyginti žalą praleidus ieškinio senaties terminą.

13Atsakovas P. Č. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

141. Teismo sprendime ieškinio tariamą pagrįstumą patvirtinantys argumentai yra išimtinai susiję su negalinčios atsiskaityti su savo kreditoriais įmonės valdymo organo dalyvių veikimu ar neveikimu. Teismas visiškai nepasisakė dėl teisinio pagrindo priteisti žalą iš buvusio akcininko, kuris niekada nedalyvavo įmonės valdyme ir pardavė akcijas iki 2009 metų finansinių rezultatų svarstymo akcininkų susirinkime. Ribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvis gali būti atsakingas už juridinio asmens prievoles tik vienu įstatymų nustatytu atveju, įtvirtintu CK 2.50 straipsnio 3 dalyje. Aplinkybių, kad dėl buvusio akcininko kokių nors nesąžiningų veiksmų bendrovė tapo nemoki, ieškovas neįrodinėjo. Kadangi atsakovas nebuvo bendrovės valdymo organas, nedalyvavo bendrovės kasdieninių klausimų sprendime, t. y. būdamas bendrovės akcininkas, nedalyvaujantis bendrovės valdyme, nėra atlikęs ir realiai negalėjo atlikti jokių veiksmų, nulėmusių bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais ir bendrovės nemokumą, taip pat nėra atlikęs ir realiai negalėjo atlikti jokių veiksmų, nukreiptų siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, jis negali būti atsakingas už bendrovės negalėjimą patenkinti visų kreditorių reikalavimus.

152. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas P. Č., kaip buvęs įmonės akcininkas, yra atsakingas už ieškovo patirtą žalą pagal ĮBĮ 8 straipsnio reikalavimus. ĮBĮ 8 straipsnis nenumato bendrovės akcininkui, kuris nėra šios bendrovės vadovas ir/ar savininkas, pareigos kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi. Atsakovas nebuvo bendrovės valdymo organo narys ir negalėjo daryti lemiamos įtakos bendrovėje priimamiems sprendimams. Byloje nustatyta, kad atsakovas akcijas pardavė nusprendęs nedalyvauti šios bendrovės veikloje. A. O. S. buvo parduotos kai UAB ,,Sanvalda“ buvo veikianti įmonė, kuri turėjo užsakymų ir galėjo tęsti savo ūkinę komercinę veiklą.

163. Nepagrįsta teismo išvada, kad abiejų atsakovų atsakomybė dėl ieškovui atsiradusios žalos yra solidari. Ieškovas atsakovais pasirinko buvusį bendrovės vadovą ir akcininką, kurio atsakomybė ginčo situacijoje nėra numatyta jokiais teisės aktais ir jam negali kilti, turėjo būti taikoma ne solidarioji, o individuali atsakomybė. Ieškovui pareiškus ieškinį dėl bendrovės akcininko veiksmais (neveikimu) padarytos žalos bendrovės kreditoriams atlyginimo, buvo svarbu išsiaiškinti, ar konkretaus akcininko elgesys nulėmė bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais ir jos nemokumą, tačiau tokių įrodymų į bylą nebuvo teikiama.

174. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovų 207 732,50 Lt bankroto administratoriaus patirtoms administravimo išlaidoms apmokėti. Toks reikalavimas neturi teisinio pagrindo, nes ši suma nėra kreditorių patirti nuostoliai. Be to, šiai sumai pagrįsti ieškovas pateikė prieštaringus įrodymus.

18Ieškovas BUAB ,,Sanvalda“ atsiliepimu į atsakovo V. V. apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

191. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad įmonės nemokumas 2008 metais nėra įrodytas, todėl negalima konstatuoti, jog atsakovai pažeidė jiems ĮBĮ 8 straipsnyje numatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakingiems asmenims neperdavus administratoriui dokumentų, nebuvo galimybių išanalizuoti pirminius įmonės buhalterinius dokumentus, nustatyti tikslų momentą, kuomet įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo įmonės balanse esančio turto vertės. Teismų praktikoje akcentuojama, kad įmonės balansas yra vienas reikšmingiausių dokumentų, iš kurio galima spręsti apie įmonės finansinę būklę, mokumą. Pagal bendrovės 2008 metų balansą turtas buvo 1 191 935 Lt, tačiau didžiąją jo dalį (762 910 Lt) sudarė per vienerius metus gautinos sumos, t. y. faktiškai šių sumų įmonė neturėjo, kitą dalį sudarė įvairios atsargos, prekės, skirtos parduoti, net 251 390 Lt iš minėto turto sudarė transporto priemonė, kuri buvo įsigyta lizingu. Nors pagal balansą už 2008 m. bendrovė turėjo daug turto, tačiau galimybės faktiškai juo disponuoti buvo ribotos. Be to, įmonės nemokumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovai pardavė O. S. visas turėtas įmonės akcijas (po 50 proc. visų akcijų), kurių bendra vertė 60 000 Lt, už 600 Lt, kai pasak atsakovų, įmonė buvo moki, perspektyvi, turėjo daug turto. Pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo egzistavo dar iki įmonės perleidimo O. S., kas reiškia, kad to nepadaręs ir įmonės akcininkas P. Č. laikytinas atsakingu už įmonei padarytą žalą.

202. Apeliaciniame skunde išskirti teismo įvardinti įmonės vadovo pareigų pažeidimai analizuojami izoliuotai nuo kitų teismo sprendime padarytų išvadų, todėl nėra tinkamai interpretuojami. Kompleksiškai vertinant bylos medžiagą, atsižvelgiant į tai, kad kai kurios įmonės vadovo pareigos yra formuluojamos gana abstrakčiai, nesiejant su konkrečiomis normomis (lojalumas, veikimas tik įmonės interesais ir kt.), kitos yra įtvirtintos tiek CK, tiek specialiuose įstatymuose, teigtina, kad teismas pagrįstai sprendė apie atsakovo atsakomybę ir CK 2.87 straipsnio pagrindu.

213. Teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo atsakovų neteisėtus veiksmus, todėl pagrįstai sprendė ir dėl žalos dydžio bei jos atlyginimo. Įmonės bankroto byloje yra patvirtina 231 227,64 Lt kreditorių reikalavimų suma. Kadangi nėra jokių kitokių duomenų, pagal kuriuos teismas galėtų nustatyti žalos dydį, laikytina, kad būtent ši suma yra atsakovų padaryta žala. Poreikis priteisti ne tik kreditorių reikalavimų dydžio žalą, bet ir administravimo išlaidas kyla iš to, kad ĮBĮ 36 straipsnio normoje yra įtvirtinta įmonės bankroto administravimo išlaidų apmokėjimo pirmenybė, lyginant su kreditorių reikalavimų patenkinimu. Tai reiškia, kad priteisus vien kreditorių reikalavimų dydžio žalą faktiškai nebūtų patenkinti įmonės ir jos kreditorių interesai.

224. Ieškovas tiek pirminiu, tiek patikslintu ieškiniu siekė prisiteisti žalą, bylos nagrinėjimo metu kito tik žalos apskaičiavimo metodai, dėl ko kito ir prašomos priteisti žalos dydis. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškiniui pareikšti buvo praleistas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

23Atsakovas V. V. atsiliepime į atsakovo P. Č. apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

24Atsakovas P. Č. atsiliepime į atsakovo V. V. apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su apeliaciniame skunde pareikštais reikalavimais.

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

27Nagrinėjamoje byloje keliami akcijų perleidimo sandorių, kaip tariamų sandorių, pripažinimo negaliojančiais, akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiu, įmonės administracijos vadovo ir įmonės savininko civilinės atsakomybės klausimai.

28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įmonės administracijos vadovo ir įmonės savininko civilinės atsakomybės pagrindai nors ir susiję, tačiau nėra tapatūs. Skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais. Įmonės dalyvio (savininko) atsakomybę reglamentuoja CK 2.50 straipsnio 3 dalis, vadovo – CK 2.87 straipsnio 7 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2009). Įmonė įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 str. 1 d.), o ne savininkus; pirminė pareiga veikti bendrovės vardu (taigi, ir atstovauti bendrovei ir teisme vesti bylas jos vardu) tenka įmonės administracijos vadovui (ABĮ 37 str. 10 d.). Tiek įmonės vadovo, tiek ir jos savininko civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovų veiksmus, padarytos žalos faktą bei priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją, siekdami išvengti civilinės atsakomybės turėtų atsakovai, t. y. įmonės vadovas ir akcininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

29Ieškinyje ieškovas teigia, kad atsakovas V. V., buvęs įmonės vadovas ir akcininkas bei atsakovas P. Č. pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą kreiptis į teismas dėl bankroto bylos UAB „Sanvalda“ iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas bei savininkas (savininkai) turi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t.y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), t. y. įmonei tapus nemokiai. Taigi pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įstatyme nustatyta tiek įmonės vadovui, tiek dalyviui (savininkui), o šios pareigos pažeidimas civilinės atsakomybės taikymo prasme vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Jeigu nustatoma, kad pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidė juridinio asmens vadovas ir savininkas, jie už padarytą žalą kreditoriams atsako kaip solidarieji skolininkai CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu – kai prievolė susijusi su kelių asmenų padarytos žalos atlyginimu. Juridinio asmens atsakomybės atžvilgiu jų atsakomybė subsidiari (CK 2.50 str. 3 d., 6.245 str. 5 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013; kt.), t. y. įmonės vadovas ir dalyvis (nustačius jų civilinės atsakomybės sąlygas) už įmonei, kartu ir jos kreditoriams padarytą žalą atsako tiek, kiek neužtenka įmonės turto jos prievolėms įvykdyti.

30Nors pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį juridinio asmens dalyvio ir jo valdymo organo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra toks pat (pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimas), tačiau, sprendžiant civilinės atsakomybės šiems asmenims taikymo bylas ir konstatavus, kad nurodyta pareiga pažeista, kitos civilinės atsakomybės sąlygos (kaltė, žala, priežastinis ryšys) turi būti nustatinėjamos, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikoje suformuluotus išaiškinimus dėl juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių teisinės prigimties ir statuso skirtumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; kt.). Civilinės atsakomybės taikymo bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Civilinės atsakomybės už pavėluotą bankroto bylos iškėlimą taikymo atveju ši aplinkybė reikšminga, nustatant, kada atsakingas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kad įmonė nemoki (negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi). Sužinojimo apie pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo momentas lemia kitų įmonės vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės, žalos, priežastinio ryšio – nustatymą.

31Kasacinio teismo išaiškinta, jog sprendžiant dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį.

32Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad paskutinis įmonės balansas buvo sudarytas 2008 m., pagal kurį įmonė turėjo turto už 1 191 935 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 383 989 Lt, 2008 m. įmonė turėjo 210 174 Lt nuostolių, todėl įmonei dėl nemokumo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Atsižvelgdamas į tai, kad teismas konstatavo, kad dar 2008 m. įmonė nepajėgė vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, tai vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio reikalavimais įmonės akcininkas ar vadovas turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios įstatymo numatytos pareigos jie nevykdė.

33ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje išdėstyta įmonės nemokumo sąvoka – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas yra objektyvi būklė, kai įmonė nebegali (nebegalės) atsiskaityti su kreditoriais – tai suponuoja žinančių įmonės padėtį vadovo ir savininkų teisinę pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie UAB ,,Sanvalda“ nemokumą, rėmėsi bendrovės 2008 metų balansu, kuris buvo pateiktas Juridinių asmenų registrui, pelno (nuostolio) ataskaita ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartimi. Tačiau bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą rodiklį – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Nagrinėjamu atveju duomenys apie pradelstus įsipareigojimus, jų dydį, palyginus su turto dydžiu, neištirti ir nenustatyti, dėl to pirmosios instancijos teismo išvada apie bendrovės nemokumą ir su tuo susijusios bendrovės vadovo ir akcininko pareigos kreiptis į teismą iškelti bankroto bylą nevykdymą nėra pakankamai teisiškai pagrįsta. Tokia išvada darytina dėl to, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, netiksliai suformulavo faktinį ieškinio pagrindą – nenurodė, kuriuo momentu kiekvienam iš atsakovų, kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. kada atsirado konkrečios aplinkybės, patvirtinančios įmonės nemokumą ĮBĮ prasme. Ieškovas ieškinyje apsiribojo teiginiu, kad jau 2008 metais bendrovė buvo nemoki, todėl atsakovai, kaip bendrovės akcininkas ir vadovas, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas, neindividualizuodamas kiekvieno iš atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (nors vienas jų veikė kaip įmonės savininkas, o kitas – kaip savininkas ir vadovas), konstatavo, kad jų pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2008 metais, nenustatęs įmonės nemokumo ĮBĮ prasme (negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais ir pradelstų įsipareigojimų santykio su įmonės turtu), kada įmonė tapo nemoki ir kada atsakovams kilo pareiga kreiptis į teismą. Išvadą dėl įmonės nemokumo pirmosios instancijos teismas pagrindė aplinkybėmis, kurios ĮBĮ įstatymo prasme nepakankamos įmonės nemokumui konstatuoti.

34Ieškovas ieškiniu taip pat prašė solidariai priteisti įmonei padarytą žalą iš buvusių jos vadovo ir akcininko, kurių veiksmų neteisėtumą grindė tuo, kad jie nevykdė įstatyme nustatytos pareigos perduoti bankroto administratoriui bendrovei priklausančio turto, finansinės atskaitomybės ir kitų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų.

35Pažymėtina, kad teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia ĮBĮ numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą; įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų; ir kt. (ĮBĮ 10 str. 7 d.). Pagal ĮBĮ nuostatas, administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Balansą administratorius sudaro iš bankrutuojančios įmonės dokumentų, kurie jam būna pateikti įmonės valdymo organų (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, juridinio asmens valdymo organai turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose.

36Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 22 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Sanvalda“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Tytus“, įpareigojo bendrovės vadovą per 10 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (t. 1, b. l. 12-13). VĮ Registrų centro duomenimis, UAB „Sanvalda“ direktoriaus pareigas nuo 2003-06-16 iki 2010-01-18 ėjo V. V., o nuo 2010-01-14 iki 2011-03-05 bendrovės direktorės pareigas ėjo O. S. (t. 2, b. l. 23-26). Kaip nurodo ieškovas, įsiteisėjus nutarčiai iškelti UAB ,,Sanvalda“ bankroto bylą, šios bendrovės dokumentai ir turtas bankroto administratoriui UAB „Tytus“ nebuvo perduoti. Atsakovai teigia, kad visas turimas UAB ,,Sanvalda“ akcijas jie pardavė O. S. bei perdavė bendrovės turtą ir dokumentus.

37Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis 2009-11-12 BUAB ,,Sanvalda“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp O. S. ir V. V. ir 2009-11-13 BUAB ,,Sanvalda“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp O. S. ir P. Č. bei pripažinti negaliojančiu 2010-01-14 vienintelio BUAB ,,Sanvalda“ akcininko sprendimą Nr. 1 dėl bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo vadovo paskyrimo negaliojančiu. Tačiau pirmosios instancijos teismas nurodęs, kad akcijų perleidimas neturi įtakos įmonės turtinei padėčiai, taigi ir mokumui, padarė išvadą, kad naikinti sandorius, kurie nesukėlė jokių pasekmių, nėra pagrindo. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka. Kaip minėta, bankrutuojančios įmonės turtą administratorius perima pagal balansą, jo sudarytą valdymo organų pateiktų finansinių dokumentų pagrindu bankroto bylos iškėlimo dienos duomenimis (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Teismui neišsprendus reikalavimų dėl akcijų perleido sandorių pripažinimo negaliojančiais bei nenustačius bendrovės valdymo organų bankroto bylos bendrovei iškėlimo metu, liko nenustatyta kas bankroto administratoriui po bankroto bylos iškėlimo bendrovei turėjo perduoti turtą bei įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimų dėl 2009 m. lapkričio 12–13 d. UAB „Sanvalda“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių, sudarytų V. V., P. Č. ir O. S., taip pat 2010 m. sausio 14 d. vienintelio akcininko sprendimo dėl bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo paskyrimo pripažinimo negaliojančiais išsprendimas svarbus nustatant ar UAB ,,Sanvalda” bankrotas yra tyčinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

38Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas dėl atsakovų deliktinės atsakomybės, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino visų teisingam žalos atlyginimo reikalavimo išsprendimui reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių ir, iš dalies tenkindamas ieškinį galėjo neteisingai išspręsti bylą. Dėl pirmiau nurodytų neištirtų faktinių ir teisinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, neišspręstų ieškinio reikalavimų, yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais, todėl konstatuotinas bylos esmės neatskleidimas, kuris yra vertinamas esminiu proceso teisės normų pažeidimu (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

39Apeliantas V. V. apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovas 2014-10-21 ieškinį patikslindamas suformulavo visiškai naują reikalavimą dėl žalos atlyginimo, todėl laikytina, kad ieškovas pateikė reikalavimą atlyginti žalą praleidus ieškinio senaties terminą nustatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais atsakovo argumentais. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas bankrutuojančios įmonės administratoriaus, ginančio visų bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios bendrovės interesus, todėl senaties termino pradžios nustatymui yra tam tikrų ypatumų. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad tik po bankroto bylos iškėlimo, ir tik gavęs bendrovės dokumentus, administratorius gali nustatyti bankrutuojančiai bendrovei padarytos žalos faktą, tokiam ieškiniui pareikšti ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kuomet bankroto administratorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie bankrutuojančiai bendrovei padarytos žalos faktą. Tiksli bankroto administratoriaus sužinojimo apie bankrutuojančiai bendrovei padarytos žalos faktą data nagrinėjamu atveju nėra svarbi, kadangi nuo bankroto bylos iškėlimo (2011-02-22) iki ieškinio pareiškimo teisme (2011-09-06) nėra praėję nei metai, o 2014-10-21 patikslintu ieškiniu ieškovas tik patikslino reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad trejų metų ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju nėra praleistas.

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

Nutarė

41Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB ,,Sanvalda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 8. Atsakovas V. V. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m.... 9. 1. Teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas,... 10. 2. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovui V. V. kyla pareiga atlyginti... 11. 3. Atsakovu byloje dėl žalos atlyginimo turėjo būti ne V. V., bet O. S.,... 12. 4. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio... 13. Atsakovas P. Č. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m.... 14. 1. Teismo sprendime ieškinio tariamą pagrįstumą patvirtinantys argumentai... 15. 2. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas P. Č., kaip buvęs įmonės... 16. 3. Nepagrįsta teismo išvada, kad abiejų atsakovų atsakomybė dėl ieškovui... 17. 4. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovų 207 732,50 Lt... 18. Ieškovas BUAB ,,Sanvalda“ atsiliepimu į atsakovo V. V. apeliacinį skundą... 19. 1. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad įmonės nemokumas 2008 metais nėra... 20. 2. Apeliaciniame skunde išskirti teismo įvardinti įmonės vadovo pareigų... 21. 3. Teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo atsakovų neteisėtus veiksmus,... 22. 4. Ieškovas tiek pirminiu, tiek patikslintu ieškiniu siekė prisiteisti... 23. Atsakovas V. V. atsiliepime į atsakovo P. Č. apeliacinį skundą nurodo, kad... 24. Atsakovas P. Č. atsiliepime į atsakovo V. V. apeliacinį skundą nurodo, kad... 25. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 26. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 27. Nagrinėjamoje byloje keliami akcijų perleidimo sandorių, kaip tariamų... 28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įmonės administracijos... 29. Ieškinyje ieškovas teigia, kad atsakovas V. V., buvęs įmonės vadovas ir... 30. Nors pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį juridinio asmens dalyvio ir jo valdymo... 31. Kasacinio teismo išaiškinta, jog sprendžiant dėl žalos, kaip civilinės... 32. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad paskutinis... 33. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje išdėstyta įmonės nemokumo sąvoka – tai... 34. Ieškovas ieškiniu taip pat prašė solidariai priteisti įmonei padarytą... 35. Pažymėtina, kad teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda... 36. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 22... 37. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašė pripažinti... 38. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja,... 39. Apeliantas V. V. apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovas 2014-10-21... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 41. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir...