Byla e2A-1070-254/2018
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Tomo Romeikos ir Mindaugo Šimonio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. P. ir T. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-484-374/2018 pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovams L. P. ir T. P. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

    1. Ginčas tarp šalių byloje kilo dėl piniginių lėšų, ieškovo sumokėtų atsakovams, priteisimo.
    2. I. J. D. patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų L. P. ir T. P. 32 000 Eur skolą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, 5 396,93 Eur skolą už buto pagerinimą ir komunalinius mokesčius (buvusias ankstesnių gyventojų skolas) bei nuo šios sumos 5 proc. metinių palūkanų nuo reikalavimo pareiškimo iki visiško skolos padengimo.
    3. Nurodė, kad ieškovas su atsakovais buvo sutaręs pirkti jų butą, esantį adresu ( - ), už 160 000 Lt (46 339,20 Eur). Šio susitarimo pagrindu ieškovas atsakovams už minėtą butą sumokėjo 32 000 Eur. Pirmąją dalį pinigų – 17 000 Eur atsakovams sumokėjo 2009 m. balandžio 24 d., ką patvirtina pateiktas atsakovų pasirašytas raštelis. Kitą sutartos kainos dalį – 15 000 Eur ieškovas sumokėjo atsakovui T. P. 2011 m. birželio 25 d., ką taip pat patvirtina atsakovo pasirašytas raštelis. Atsakovai leido ieškovui įsikelti į parduodamą butą ir jame gyventi, tačiau nuslėpė nuo ieškovo aplinkybę, kad butas yra areštuotas, dėl ko jis vėliau buvo parduotas iš varžytynių. Dėl tokio atsakovų elgesio ieškovas kreipėsi į policiją, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, tačiau jis buvo nutrauktas, nenustačius padarytos veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Kadangi atsakovai, pardavinėdami L. P. priklausantį butą veikė kartu, tačiau gavę pinigus savo įsipareigojimo neįvykdė, buto nepardavė, ieškovo nuomone, skolą privalo grąžinti solidariai. Be to, atsakovai privalo atlyginti ieškovui einamajam jų buto remontui išleistas pinigines lėšas ir ieškovo sumokėtą butui paskaičiuotą skolą už priskaičiuotus, bet nesumokėtus komunalinius mokesčius, viso 5 396,93 Eur.
    4. A. L. P. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad su ieškovu buvo sutarę dėl ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo kai bus sutvarkyti paveldėjimo dokumentai, vėliau dėl šio buto vyko bylinėjimasis teisme. Ieškovas, žinodamas šias aplinkybes, sumokėjo pirmą įmoką 15 000 Eur sumai T. P.. Vėliau dar sumokėjo 2 000 Eur ir tuomet atsakovai pasirašė raštelį 17 000 Eur sumai. Kodėl ieškovas nesunaikino pirmojo raštelio – 15 000 Eur sumai, atsakovė nežino ir paaiškinti negali. Nurodė, kad buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta tik dėl ieškovo kaltės, jam nurodžius, kad negali sumokėti visos pinigų sumos už parduodamą butą. Pažymėjo, kad ieškovas, gyvendamas ginčo bute, nemokėjo nuomos mokesčio, nors ieškovė galėjo šį butą išnuomoti ir gauti nuompinigius, kas atitiktų 17 000 Eur sumą, todėl ji neprivalo šios sumos ieškovui grąžinti. Atsakovės nuomone, ji neprivalo ieškovui atlyginti ir jo patirtų buto remonto išlaidų, kadangi remontas atliktas be buto savininkės sutikimo ir suderinimo. Be to, ieškovas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių patirtas buto remonto išlaidas. Atsakovė nurodė ir tai, kad ieškovas ne visada mokėjo už komunalinius patarnavimus, todėl atsakovei juos tekdavo sumokėti pačiai.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

    1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė solidariai iš atsakovų L. P. ir T. P. ieškovo J. D. naudai 32 000 Eur avanso, 50 Eur žyminio mokesčio ir 150 Eur už advokato padėjėjo paslaugas; priteisė iš atsakovų valstybei po 455 Eur žyminio mokesčio ir po 12,33 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė.
    2. Teismas nustatė, kad šalys susitarė dėl buto, esančio ( - ), ir priklausiusio atsakovei L. P., pirkimo–pardavimo. Rašytinė buto pirkimo– pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, šalys dėl jos susitarė žodžiu, o vėliau raštelyje dėl pinigų gavimo pasirašė, kad buto kaina bus 160 000 Lt (46 339,20 Eur). 2009-04-24 atsakovai L. P. ir T. P. pasirašė raštelį, kuriame patvirtino, kad ieškovas perdavė 17 000 Eur rankpinigių už butą, esantį ( - ). Pinigų gavimo fakto atsakovai neginčija. Iš kito byloje pateikto ieškovo ir atsakovo T. P. pasirašyto raštelio, teismas nustatė, kad atsakovas iš ieškovo pasiskolino 15 000 Eur. Raštelio kitoje pusėje ieškovas ranka įrašė, kad dalis skolintos sumos panaudota už parduodamą butą. Po šiuo įrašu ieškovas nurodė datą – 2011-06-25 ir pasirašė. Atsakovų teigimu, minėtas įrašas buvo įrašytas ieškovo savavališkai. Atsakovai aiškina, kad su šiuo rašteliu dar 2009 m. ieškovas atėjo pas atsakovę L. P. ir T. P., primokėjo 2 000 Eur ir atsakovai surašė raštelį, kuriame nurodė visą gautą sumą iš ieškovo – 17 000 Eur.
    3. Teismas, spręsdamas dėl 17 000 Eur skolos priteisimo, nustatė, kad tarp šalių ginčo dėl 17 000 Eur pinigų gavimo fakto nekilo, kad šalys nebuvo sudariusios nei preliminariosios sutarties, nei susitarimo dėl netesybų taikymo. Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas darė išvadą, kad ieškovo atsakovams sumokėta suma laikytina avansu, kurį, nesudarius ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties, ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti iš atsakovų (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Nors atsakovai 17 000 Eur sumą laikė nuomos mokesčiu už ieškovo naudojimąsi ginčo butu, teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovai šioje dalyje nepareiškė priešieškinio, nesuformulavo reikalavimo dėl nuomos mokesčio priteisimo, minėtų atsakovų argumentų plačiau nevertino. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas šioje dalyje ieškinį laikė pagrįstu.
    4. Spręsdamas dėl priteistinos sumos dydžio, teismas konstatavo, kad nors atsakovai nurodė, jog raštelis dėl 17 000 Eur gavimo apima raštelį, kuriame atsakovas pasiskolino iš ieškovo 15 000 Eur, šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Teismas vertino, kad atsakovai, būdami atsakingi ir apdairūs, negalėjo tokio dydžio paskolos užskaitymo klausimo palikti be tinkamai įforminto pakvitavimo ir pirminio pinigų gavimo raštelio sunaikinimo. Teismas kritiškai vertino atsakovų teiginį, kad, ieškovui 2009-04-24 sumokėjus pirminę įmoką, jis daugiau nesidomėjo buto pirkimu, nerodė jokios iniciatyvos tinkamai įforminti pirkimo–pardavimo dokumentus, ką paneigia VĮ Registrų centro duomenų banko išrašas, kuriame nurodyta, kad ginčo butą 2014-08-01 Turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu įsigijo S. D. (ieškovo motina). Kvalifikavus ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pirkimo–pardavimo sutarties, teismas darė išvadą, kad pardavėjas neteko teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Todėl laikė ieškinio dalį dėl 32 000 Eur skolos priteisimo pagrįsta.
    5. Teismas, spręsdamas dėl atsakovų solidariosios atsakomybės, nustatęs, kad nėra teisinio pagrindo ieškovo atsakomybei kilti, kad nesudarius pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties ieškovas patyrė žalą, sumokėdamas atsakovams avansą už perkamą butą, atsakovams šioje dalyje ieškinio reikalavimų neginčijus, darė išvadą, kad šiuo atveju yra visos sąlygos atsakovų solidariai atsakomybei kilti (CK 6.6 straipsnis).
    6. Teismas, spręsdamas dėl ieškovų patirtų 4 672,59 Eur išlaidų už ginčo buto remontą priteisimo, įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus, konstatavo, kad: ieškovo pateikta sąmata sudaryta ir pasirašyta pačio ieškovo; 2009-07-31 LK individualios įmonės užsakymo formoje – sutartyje 4 langų pirkimui ir sumontavimui nurodytas tik pirkėjas, nenurodant vietos, kur turi būti sumontuoti langai; visi UAB „Makveža“ dokumentai statybinių medžiagų pirkimui išduoti įrašant pirkėją – „privatus pirkėjas“, tačiau nenurodant nei pirkėjo pavardės, nei adreso, nei kitų duomenų, iš kurių būtų galimą spręsti apie pirktų statybinių medžiagų pristatymo ar panaudojimo adresą. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, bei tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad šalys būtų aptarę parduodamo buto remonto klausimą, remontui skirtų prekių ir medžiagų įsigijimą, kad tai būtų įforminę sutartimi ar kitokiu dokumentu, nenustačius, kad atsakovams būtų žinoma tokia ieškovo iniciatyva savo asmeninėmis lėšomis remontuoti atsakovei L. P. priklausantį butą, sprendė, kad ieškovas prašomas priteisti išlaidas patyrė savo iniciatyva ir savo rizika. Todėl šioje dalyje teismas ieškinį atmetė.
    7. Teismas, spręsdamas dėl 727,34 Eur, kuriuos ieškovas sumokėjo už atsakovų ir ankstesnio buto savininko skolas už butui teiktas komunalines paslaugas priteisimo iš atsakovų, atsižvelgė į tai, kad ieškovas pripažino, jog susidariusias skolas sumokėjo savo valia. Iš byloje pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad mokesčius už ginčo butą mokėjo tiek ieškovas, tiek atsakovai. Teismas konstatavo, kad ieškovas 2009 m. apsigyveno atsakovei L. P. nuosavybės teise priklausančiame bute, naudojosi komunaliniais patarnavimais, už ką ir privalėjo pats mokėti. Ieškovo pateiktos UAB „Litesko“ mokesčių paskaičiavimo pažymos nuo 2008-06 iki 2014-07, kvitai už laiptinių elektrą, šiukšlių išvežimą, šaltą vandenį bei atlyginimo sumokėjimą, išrašyti M. Z. vardu, nepatvirtina ieškovo nurodytų aplinkybių, kad jis sumokėjo už ginčo butą susidariusias skolas. Teismas nustatęs, kad bylos šalys vieni kietiems iki bylos iškėlimo teisme pretenzijų šiuo klausimu nereiškė, darė išvadą, kad šalys prisiėmė riziką dėl patirtų išlaidų. Todėl šioje dalyje ieškinį taip pat atmetė.
    8. Tenkinęs ieškinį iš dalies, teismas solidariai iš atsakovų ieškovo naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas, proporcingas patenkintų reikalavimų daliai, t. y. sumokėtą 50 Eur žyminį mokestį ir 50 proc. išlaidų už advokato padėjėjo paslaugas. Taip pat teismas iš atsakų valstybei priteisė po 455 Eur žyminio mokesčio ir po 12,33 Eur patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

8II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

    1. Apeliaciniu skundu atsakovai L. P. ir T. P. prašo teismo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
      1. Teismas neteisingai įvertino atsakovų nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, o priimdamas sprendimą teismas vadovavosi išimtinai tik ieškovo nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovai pripažįsta, kad ieškovas už ginčo butą atsakovei L. P. sumokėjo 17 000 Eur, tačiau nesutinka, kad dar iš ieškovo gavo papildomai 15 000 Eur sumą buto pirkimui. Teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, nesivadovavo ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje ieškovas nurodė, jog neprisimena, kada tiksliai sumokėjo 15 000 Eur, kaip dalį 17 000 Eur avanso, nurodant, kad šią sumą atsakovams perdavė galimai 2009 m. pavasarį.
      2. Teismas neteisingai vertino raštelio turinį dėl 15 000 Eur T. P. paskolintos pinigų sumos. Atsakovas T. P. nurodė, kad šią pinigų sumą iš ieškovo J. D. gavo 2009 m. sausio mėnesį, todėl surašė paskolos raštelį, ant kurio abu pasirašė. Šiame raštelyje daugiau jokių įrašų niekas neatliko. Ant kitos raštelio pusės ieškovo atliktas įrašas, kad šie 15 000 Eur yra sumokėti už parduodamą butą, įrašytas tik 2011-06-25. Įrašo tikrumas kelia abejones, nes po juo nėra T. P. parašo. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad ginčo buto savininkė buvo atsakovė, o ne T. P., todėl neaišku, kodėl ieškovas užrašė ant raštelio, kad šie pinigai skiriami už buto pirkimą. Pažymi, kad 2009-04-24 raštelį dėl 17 000 Eur paėmimo surašė L. P. ir ant jo pasirašė tik ji ir atsakovas T. P.. J. D. parašo šiame raštelyje nėra. Todėl tikėtina, kad atsakovė L. P. 15 000 Eur gavo ne iš J. D., o iš atsakovo T. P.. Šių aplinkybių teismas neįvertino.
      3. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovai negalėjo 15 000 Eur dydžio paskolos užskaitymo klausimo palikti be tinkamo įforminto pakvitavimo ir pirminio pinigų gavimo raštelio sunaikinimo. Pažymi, kad po to, kai T. P. perdavė L. P. 15 000 Eur, ieškovo buvo paprašyta pateikti jo turimą skolos raštelį ir jį sunaikinti, tačiau ieškovas nurodė, kad raštelį sunaikins vėliau, tačiau to nepadarė. Teismas neįvertino, kad atsakovų paaiškinimai tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylą nagrinėjant teisme buvo nuoseklūs, o ieškovo J. D. skyrėsi.
      4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2009-04-24 raštelis negali būtu laikomas preliminariąja sutartimi. Apeliantų nuomone, 2009-04-24 raštelis turi būti vertinamas kaip preliminarioji sutartis, kadangi šalys buvo sutarę sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį ateityje. Todėl 17 000 Eur ieškovo atsakovams perduota pinigų suma laikytina nuostoliais, nesudarius pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties dėl ieškovo kaltės, bei už tai, kad ieškovas naudojosi ginčo butu nemokėdamas už jį nuomos mokesčio.
      5. Teismas neteisingai vertimo aplinkybes dėl kieno kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Pažymi, kad pagrindinė ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta tik dėl ieškovo kaltės. Atsakovai nevengė parduoti ginčo buto ir sudaryti pagrindinę buto pirkimo– pardavimo sutartį. Apie buto įkeitimą bankui, tvarkomus paveldėjimo reikalus ieškovas buvo informuotas. Nuo 2009 m. sausio – vasario mėnesio atsakovė leido ieškovui gyventi ginčo bute, kuriame ieškovas gyvena iki šiol. Be to, paveldėjimo dokumentai buvo sutvarkyti 2009-05-21, todėl nebuvo jokių kliūčių pasirašyti buto pirkimo–pardavimo sutartį. Tuo pačiu nesumokėtas kreditas irgi nebuvo kliūtis sudaryti sutartį, kadangi ieškovui sumokėjus visą sumą už butą ir padengus visą kreditą, sutartis būtų pasirašyta ir butas būtų perėjęs ieškovo nuosavybėn. Tačiau ieškovas atsisakė tai padaryti, nurodant, kad neturi pinigų. Be to, dėl buvo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ieškovas atsakovams nereiškė jokių pretenzijų iki kol sužinojo, kad butas pardavinėjamas iš varžytynių. Todėl dėl pagrindinės buto pirkimo– pardavimo sutarties nesudarymo yra kaltas tik ieškovas. Šių aplinkybių teismas nepagrįstai nevertino.
      6. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovų atsakomybė šiuo atveju yra solidari. Pažymi, kad ieškovas, mokėdamas pinigus, žinojo, kad butas priklauso ne atsakovui T. P., o atsakovei L. P.. Ieškovas nurodė, kad davė atsakovams skirtingas pinigų sumas, t. y. L. P. – 17 000 Eur, o T. P. – 15 000 Eur. Atsakovė patvirtino, kad už butą gavo tik 17000, o atsakovas gautus 15 000 Eur perdavė savo motinai L. P. už buto pirkimą. Todėl atsakomybė turėtų būti ne solidari, o dalinė.
      7. Atsakovai nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pažymi, kad ieškovas už pradinį ieškinį sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, o nuo likusios 647 Eur dalies prašė atleisti. Ieškovas, pateikęs patikslintą ieškinį, prašė atleisti jį nuo 121 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo. Todėl teismui tenkinus ieškinį 85,57 proc. (32000 Eur x 100proc./37396,93 Eur), iš atsakovų priteistina kiekvienam po 336,29 Eur žyminio mokesčio (786 Eur x 85,57proc./2).
    2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas J. D. prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tiek ieškovas, tiek abu atsakovai pripažino pinigų gavimo paskirtį ir tikslą vienodai. Todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju nekilo ginčo dėl pinigų perdavimo pagal abu pinigų perdavimą liudijančius raštelius, ginčas kilo tik dėl 15 000 Eur įskaitymo į 17 000 Eur, ką teismas detaliai sprendime aptarė.
      2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neteisingai nustatė dėl kieno kaltės nebuvo sudaryta buvo pirkimo–pardavimo sutartis. Pažymi, kad teismas sprendime detaliai aptarė kaltės klausimą ir nustatė, kad buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės. Ieškovas pažymi, kad atsakovai iš ieškovo gautais pinigais disponavo savo nuožiūra – investavo į verslą, tačiau nesiekė kaip įmanoma greičiau parduoti butą – nuimti hipoteką ir areštus, kas atsispindi VšĮ Registrų Centro duomenyse bei 2016-09-22 Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.20-9-01008-14, kuriame konstatuota, kad T. D. avanso dalis buvo investuota į verslą, siekiant gauti didesnes pajamas ir greičiau padengti skolą bankui; L. P. verslą ištiko nesėkmė ir ji nebeturėjo galimybių dengti kredito už butą, dėl ko butas buvo parduotas iš varžytynių.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
    2. Byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovo atsakovams sumokėtų piniginių lėšų priteisimo.
    3. Ieškovas nurodo, kad su atsakovais buvo sutaręs pirkti jų butą, esantį ( - ), už 160 000 Lt (46 339,20 Eur) ir pirmąją dalį pinigų – 17 000 Eur jis sumokėjo atsakovams 2009 m. balandžio 24 d., ką patvirtina atsakovų pasirašytas raštelis. Kitą sutartos už butą mokėtinos sumos dalį – 15 000 Eur ieškovas sumokėjo atsakovui T. P. 2011 m. birželio 25 d., ką taip pat patvirtina atsakovo pasirašytas raštelis. Ieškovo ieškinys šioje dalyje buvo tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš atsakovų L. P. ir T. P. 32 000 Eur avanso bei bylinėjimosi išlaidos.
    4. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias preliminariąją sutartį, be to, padarė procesinės teisės pažeidimus, nes neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus.
    5. Apeliantai pripažįsta, kad ieškovas už ginčo butą atsakovei L. P. sumokėjo tik 17 000 Eur ir neigia, jog papildomai iš jo gavo 15 000 Eur. Ikiteisminiame tyrime Nr.20-9-01008-14 ieškovas nurodė, jog neprisimena, kada tiksliai sumokėjo 15 000 Eur, kaip dalį 17 000 Eur avanso, galimai 2009 m. pavasarį. A. T. P. nurodė, kad 15 000 Eur gavo iš ieškovo 2009 m. sausio mėnesį. Ant kitos raštelio pusės ieškovo atlikto 2011-06-25 įrašo, kad 15 000 Eur yra sumokėti už parduodamą butą, šis atsakovas, kuris nėra buto savininkas, nepasirašė, todėl tokio įrašo tikrumas abejotinas. 2009-04-24 raštelį 17 000 Eur sumai surašė L. P. ir abu atsakovai pasirašė, todėl nesant raštelyje J. D. parašo, tikėtina, kad atsakovė L. P. 15 000 Eur gavo ne iš J. D., o iš atsakovo T. P., kurį ieškovas buvo patikinęs, kad skolos raštelį sunaikins, bet to nepadarė. Todėl 15 000 Eur sumą teismas turėjo vertinti kaip dalį 17 000 Eur sumos. Be to, ieškovas nurodė, kad L. P. davė 17 000 Eur, o T. P. – 15 000 Eur, todėl atsakovų atsakomybė galėtų būti tik dalinė. Apeliantai taip pat mano, kad teismas nepagrįstai 2009-04-24 raštelio nepripažino preliminariąja sutartimi, kai šalys buvo sutarę ateityje sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį. Nuo 2009 m. sausio – vasario mėnesio atsakovė leido ieškovui gyventi ginčo bute, paveldėjimo dokumentai buvo sutvarkyti 2009-05-21, todėl nebuvo jokių kliūčių pasirašyti buto pirkimo–pardavimo sutartį. Sutartis buvo nepasirašyta tik dėl ieškovo kaltės, todėl teismas 17 000 Eur neturėjo priteisti, nes šia suma buvo atlyginti atsakovų nuostoliai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindus, su apeliantų argumentais sutinka tik dėl dalies dėl 15 000 Eur prievolės pripažinimo atsakovo asmenine prievole ir šios skolos priteisimo tik iš atsakovo.

11 Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 17 000 Eur

    1. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. N. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-7/2008; kt.). Kasacinis teismas išaiškino, kad teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad tais atvejais, kai šalių teisių ir pareigų nenustato jų sudaryta sutartis, ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, siekiant, jog nagrinėjamas ginčas būtų išspręstas teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).
    2. Atsakovai pripažįsta, kad į bylą ieškovo pateiktą 2009-04-24 rašytinės formos dokumentą surašė atsakovė L. P. ir jį pasirašė abu atsakovai, todėl šios aplinkybės iš naujo neįrodinėtinos (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Šiame dokumente nurodyta: „Aš L. P. paėmiau 17 000,- (septyniolika tūkstančių) eurų rankpinigių už butą esantį ( - ). Sutartinė buto kaina 160 000,- Lt (vienas šimtas šešiasdešimt tūkstančių litų)“. Apeliantai šį raštelį laiko preliminariąja sutartimi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantų argumentais dėl šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo.
    3. CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminarioji sutartis – tai šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, kuris susitarimo šalims sukuria sutartinę prievolę CK 6.1 straipsnio prasme. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).
    4. Byloje nustatyta, kad 2009-04-24 raštelį pasirašė tik abu atsakovai. Ieškovas šio raštelio nepasirašė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jame yra rašytine forma išreikšta ir ieškovo (pirkėjo) su atsakovais suderinta valia, sukurianti jam prievolę pirkti butą. Iš šio raštelio net negalima nustatyti kas yra pirkėjas. Pagal įstatymą, formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančia (CPK 6.165 straipsnio 2 dalis). Nesant 2009-04-24 raštelyje duomenų apie ieškovą ir jo parašo, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad šis raštelis nelaikytinas preliminariąja sutartimi. Tokiu atveju ieškovui jis negali sukurti apeliantų norimų iš aptariamų teisinių santykių galimų kilti neigiamų pasekmių.
    5. Nepripažinus 2009-04-24 raštelio preliminariąja sutartimi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pakanka duomenų 17 000 Eur mokėjimą kvalifikuoti kaip avansą, sumokėtą pagal šalių sudarytą žodinį susitarimą dėl nekilnojamojo turto – buto, esančio ( - ), pardavimo ieškovui. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, surašydama šį raštelį savo ranka nurodė, jog pinigus paėmė už šį butą (buto pardavimą). Bylos nagrinėjimo teisme metu ir ikiteisminiame tyrime Nr. 20-9-01008-14 ieškovas ir abu atsakovai nurodė būtent apie tokią ieškovo atlikto mokėjimo paskirtį. Byloje nustatyta, kad butas ieškovui nebuvo parduotas. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Jeigu lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir turi grąžinti pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 str. 2 d.), išskyrus tuos atvejus, kai nustatomas pagrindas įskaityti kitos šalies priešpriešinį vienarūšį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-208-798/2018). Byloje atsakovai įstatymo nustatyta tvarka nereiškė priešpriešinių reikalavimų ieškovui, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo pripažinti, kad ieškovas byloje įrodė esmines aplinkybes, kad 17 000 Eur mokėjimą jis atliko sumokėdamas avansą, o, nesudarius buto pirkimo– pardavimo sutarties, teisingai sprendė, kad šias pinigines lėšas atsakovai įgijo be teisinio pagrindo, todėl turi grąžinti.
    6. Nustatytomis bylos aplinkybėmis, 2009-04-24 raštelį dėl avanso sumokėjimo pasirašė abu atsakovai. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-02-23 išrašas su istorija patvirtina, kad butas, esantis ( - ), iki 2009-05-21 buvo įregistruotas nuosavybės teise atsakovės L. P. ir palikėjo V. P., kuris mirė 2007-06-09, vardu. Vienos atsakovės nuosavybės teisė į šį butą buvo įregistruota ne tik 2009-05-21 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. DŽM-2533, bet ir tos pačios dienos Paveldėto turto pasidalinimo sutarties Nr. DŽM-2534 pagrindu. Teisėjų kolegija tiesioginės prieigos prie Testamentų registro duomenų (CPK 179 straipsnis) pagrindu nustatė, kad palikėjo V. P. palikimas buvo priimtas 2007-09-06. Įvertino tai, kad abu atsakovai priėmė palikėjo palikimą, abu išreiškė suderintą valią parduoti ieškovui butą ir tai savo parašu patvirtino 2009-04-24 raštelyje dėl avanso sumokėjimo. Avansas buvo sumokėtas dar iki paveldėto turto pasidalinimo sutarties sudarymo. Todėl pirmosios instancijos teismas, teisingai nepripažinęs 2009-04-24 raštelio preliminariąja sutartimi, pagrįstai sprendė, kad šio raštelio pagrindu atsakovai be pagrindo įgijo turtą ir teisingai taikė atsakovų solidariąją atsakomybę dėl 2009-04-24 raštelio pagrindu gauto 17 000 Eur avanso priteisimo (CK 6.6 straipsnio 1 dalis).
    7. Apeliantai nurodo, kad 2009-04-24 raštelyje nesant J. D. parašo, tikėtina, kad atsakovė L. P. 15 000 Eur gavo ne iš ieškovo, o iš atsakovo T. P., o ieškovas jai perdavė tik 2 000 Eur, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino. Pažymėtina, kad šiame raštelyje nenurodyta, jog atsakovė gavo 15 000 Eur, taip pat nenurodyta, kad gavo 15 000 Eur iš atsakovo ir dar 2000 Eur iš ieškovo. Jame nurodyta, kad atsakovė gavo 17 000 Eur. Atsakovai, nurodydami kitas aplinkybes, negu jos nurodytos rašytiniame įrodyme – 2009-04-24 raštelyje, šias savo atsikirtimo į ieškinį aplinkybes turėjo pareigą ir įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Nesutiktina su apeliantais, kad ieškovas savo paaiškinimuose dėl 17 000 Eur kainos sumokėjimo avansu buvo nenuoseklus. Ieškovas į bylą pateikė du rašytinius dokumentus: 2009-04-24 raštelį apie 17 000 Eur perdavimą atsakovei L. P., kurį pasirašė abu atsakovai, ir 15 000 Eur raštelį, kurį pasirašė vienas atsakovas T. P.. Apeliantai atkreipia dėmesį į Marijampolės apylinkės prokuratūros 2016-09-22 nutarimą, kuriame nurodyta, kad J. D. parodė, jog neprisimena, kada tiksliai sumokėjo 15000 Eur, kaip dalį 17 000 Eur avanso. Jis nurodė, jog galimai 2009 m. pavasarį. T. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 15 000 Eur jam J. D. perdavė 2009 m. sausį“ (4 t., b. l. 64). Teisėjų kolegija nustatė, kad tokios aplinkybės buvo nurodytos ir 2016-04-08 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą (4 t., b. l. 54).
    8. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-01008-14 medžiagą, nenustatė, kad ieškovas būtų paaiškinęs taip, kaip yra nurodyta 2016-04-08 ir 2016-09-22 nutarimuose nutraukti ikiteisminį tyrimą, t. y. kad 15 000 Eur suma yra dalis 17 000 Eur avanso. Priešingai, pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kituose savo pareiškimuose ir skunduose ieškovas nuosekliai tvirtino, kad pinigus avansu davė pagal du raštelius – 2009-04-24 ir 2011-06-25. Šie jo paaiškinimai buvo užfiksuotos ir 2015-05-04, 2015-09-16 nutarimuose nutraukti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 159, 2 t., b. l. 76-80). Pažymėtina, kad 2015-07-22 liudytojo apklausos metu (2 t., b. l. 27) ieškovas nurodė, kad 2009-04-24 davė 17 000 Eur, o 2011-06-25 – 15 000 Eur, kaip dalį sutartos sumos už L. P. parduodamą butą. Taigi, ieškovas nepaaiškino, kad 15 000 Eur buvo dalis 17 000 Eur mokėjimo. 2015-09-07 vykusios ieškovo akistatos su atsakovu T. P. protokole (2 ., b. l. 35-42) užfiksuota, kad ieškovas taip pat paaiškino, jog sumokėjo iš viso 32 000 Eur, pirmas mokėjimas – 17000 Eur, antras – 15 000 Eur. Ieškovas analogiškai paaiškino ir akistatos su atsakove L. P. metu, kas užfiksuota 2015-09-10 akistatos protokole (2 t., b. l. 47-55). Taigi, 2016-04-08 ir 2016-09-22 nutarimuose nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-9-01008-14 nurodytų ieškovo paaiškinimų apie tai, kad 15000 Eur avansas yra 17 000 Eur avanso dalis, nepatvirtina kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.
    9. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje prokuroro atliktų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizės vertinimas negali turėti oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją galią rašytinio įrodymo statuso. Didesnę įrodomąją galią pagal CPK 197 str. 2 d. turi tik ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas ir nutraukimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013). Todėl tai, kad 2015-05-04, 2015-09-16 nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-9-01008-14 (1 t., b. l. 159, 2 t., b. l. 76-80) aprašomojoje dalyje, galimai dėl įsivėlusio netikslumo, ieškovo paaiškinimai dėl 15 000 Eur ir 17 000 Eur avanso buvo nurodyti ne taip, kaip jis paaiškino viso ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme, juos laikyti nenuosekliais, ar vertinti, kad šiais nutarimais atsakovai įrodė savo atsikirtimą, kad 15 000 Eur mokėjimas yra dalis 17 000 Eur mokėjimo, nėra jokio pagrindo. Jau minėta, kad ieškovo paaiškinimus patvirtina ir rašytiniai įrodymai – 2009-04-24 ir 2011-06-25 rašteliai, kurie yra pas ieškovą ir kurių, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovai įstatymo nustatyta tvarka nenuginčijo. Abiejų raštelių turinys patvirtina, kad atsakovai juose nurodytas pinigų sumas gavo. Todėl sutikti su apeliantais, kad 2009-04-24 raštelis dėl 17 000 Eur apima ir 2011-06-25 raštelyje nurodytą 15 000 Eur sumą, negalima, nes atsakovai šių savo atsikirtimų leistinais įrodymais neįrodė.

12 Dėl atsakovų solidariosios atsakomybės pagal ieškovo reikalavimą priteisti 15 000 Eur

    1. Ieškovas į bylą pateikė 2011-06-25 raštelį, kuris pagal ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-01008-14 medžiagą susidėjo iš dviejų pusių (2 t., b. l. 59-60). A. T. P. pripažino, kad šiame raštelyje savo ranka padarė tokį įrašą: „Aš T. P. 15 000 Eur skolinuosi iš J. D.“. Ieškovas nurodė, kad kitoje lapo pusėje savo ranka įrašė tokio turinio tekstą: „Aš J. D. T. P. penkiolika tūkstančių eurų daviau kaip dalį iš sutarties sumos už L. P. parduodamą butą 2011.06.25“. Atsakovai nurodo, kad 15 000 Eur ieškovas perdavė tik atsakovui, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo šią sumą iš atsakovų priteisė solidariai.
    2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas ir atsakovas pripažino aplinkybę, jog ieškovas pagal 2011-06-25 raštelį 15 000 Eur perdavė atsakovui, todėl šios aplinkybės laikytinos nustatytomis ne tik šiuo rašytiniu įrodymu, bet ir šalių faktų pripažinimu (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas šio raštelio surašymo dieną neturėjo nuosavybės teisės į butą, esantį ( - ). Atsakovės nuosavybės teisė į šį butą buvo įregistruota jau nuo 2009-05-21. Taip pat nustatyta, kad tekstą apie perduotų 15 000 Eur panaudojimo paskirtį savo ranka 2011-06-25 raštelyje įrašė pats ieškovas, tačiau šio teksto atsakovas nepasirašė ir šio teksto nepatvirtina. Todėl vien aplinkybė, kad atsakovas iš ieškovo gautus pinigus perdavė atsakovei, šiuo atveju nesukuria jai nei savarankiškos, nei solidariosios prievolės grąžinti ieškovui atsakovui perduotas pinigines lėšas. Pažymėtina, kad atsakovas gautomis iš ieškovo piniginėmis lėšomis galėjo disponuoti savo nuožiūra, jas panaudoti savo poreikiams, ar jas perleisti trečiajam asmeniui, pagal jų tarpusavio susitarimus.
    3. Teisėjų kolegija 2011-06-25 raštelį dėl 15 000 Eur paskolinimo laiko rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu tarp ieškovo ir atsakovo buvus sudarytai paskolos sutarčiai, kuomet atsakovas savo ranka nurodė, kad „15 000 Eur skolinuosi“ ir pripažįsta šią pinigų sumą gavęs. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 1.73 straipsnio 2 dalį, 6.192 straipsnio 2 dalį, rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 str.).(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-313/2017). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 2011-06-25 raštelio dėl 15 000 Eur paskolinimo atsakovui buvimas pas ieškovą patvirtina neįvykdytą prievolę, nes vien apeliantų argumentai, kad ieškovas buvo pažadėjęs šį dokumentą suplėšyti, yra nepakankami konstatuoti, kad prievolė yra įvykdyta (CPK 185 straipsnis).
    4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas solidariai iš atsakovų 32 000 Eur, nepagrįstai nevertindamas teisiškai reikšmingų aplinkybių, kad šią ieškinio sumą sudaro du atskiri 17000 Eur ir 15 000 Eur mokėjimai, kuriuos pagrindžia atskiri rašytiniai įrodymai – 2009-04-24 ir 2011-06-25 rašytinės formos dokumentai. Jie surašyti skirtingu laiku, esant skirtingoms aplinkybėms, o 2011-06-25 raštelis yra pasirašytas tik vieno atsakovo, be to, jo surašymo metu atsakovas negalėjo būti buto, esančio ( - ), pardavėju, nes nebuvo jo savininku. Prierašą apie pinigų panaudojimo paskirtį raštelio kitoje pusėje įrašė tik ieškovas, šio įrašo atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepatvirtino. Be to, byloje nenustačius, kad 15 000 Eur suma yra 17 000 Eur sumos, kuri buvo perduota abiem atsakovams pasirašant pirmąjį raštelį, taikyti solidarią atsakomybę dėl 15 000 Eur priteisimo, t. y. šią sumą priteisti ir iš atsakovės, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo (CK 6.5, 6.6 straipsniai, CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, spręsdamas dėl atsakovės prievolės ir atsakovų solidariosios atsakomybės dėl 15 000 Eur priteisimo. Todėl skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje pakeičiamas ir 15 000 Eur suma priteisiama ieškovui tik iš atsakovo T. P., o ieškinys šioje dalyje atsakovės atžvilgiu atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

    1. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas reiškė du reikalavimus atsakovams, kurių vienas – dėl 5 396,93 Eur buvo atmestas, todėl ieškinys buvo patenkintas tik 85,57 proc. ir iš atsakovų turėjo būti priteista tik po 336,29 Eur, o ne po 455 Eur žyminio mokesčio ir po 12,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantų argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kurie yra pagrindu skundžiamą teismo sprendimą pakeisti ir šioje dalyje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
    2. Ieškovas pradinį ieškinį dėl 32 000 Eur priteisimo apmokėjo 50 Eur žyminiu mokesčiu, o nuo likusios mokėtinos sumos 2017-04-12 nutartimi buvo atleistas (1 t., b. l. 38). Ieškovas 2017-06-26 pateikė patikslintą ieškinį ir padidino ieškinio reikalavimą 5 396,93 Eur. 2017-06-26 nutartimi (1 t., b. l. 171) jis buvo atleistas nuo žyminio mokesčio primokėjimo už patikslintą ieškinį. Todėl ieškovo 37 396,93 Eur ieškinys, pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis (mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos), turėjo būti apmokėtas 786 Eur žyminiu mokesčiu. Atsakovės atžvilgiu ieškovas pareiškė tris reikalavimus (dėl 32 000 Eur, 5396,93 Eur ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo), o atsakovo – du reikalavimus (dėl 32 000 Eur ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo).
    3. Ieškovo 37396,93 Eur ieškinys buvo tenkintas iš dalies, priteisiant iš atsakovų 32 000 Eur skolos (32 000 Eur x 100 : 37396,93 Eur = 86 proc.). Atsakovės atžvilgiu vienas ieškinio reikalavimas (dėl 5396,93 Eur priteisimo) buvo atmestas visiškai (nėra apeliacijos objektu), o išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme, reikalavimas priteisti solidariai 32 000 Eur tenkinamas tik 17 000 Eur dalyje (53 proc.), atmetamas 15 000 Eur dalyje (47 proc.). Atsakovo atžvilgiu ieškovo reikalavimas dėl 32 000 Eur (17 000 Eur + 15 000 Eur) priteisimo tenkintas visiškai pagrįstai (100 proc.).
    4. Tenkinus ieškovo ieškinį iš dalies, iš atsakovų priteistina 676 Eur žyminio mokesčio (786 Eur x 86 proc. : 100), iš kurio 50 Eur sumokėjo ieškovas. Kadangi 17 000 Eur suma sudaro 53 proc. bendros patenkintos 32 000 Eur ieškinio reikalavimų sumos (17 000 Eur x 100 : 32 000 Eur), tai iš atsakovės ir atsakovo, kaip solidariųjų atsakovų, šioje dalyje priteisiama lygiomis dalimis 358 Eur žyminio mokesčio arba po 179 Eur iš kiekvieno (676 Eur x 53 proc. : 100). Kadangi 15 000 Eur reikalavimas sudaro 47 proc. bendros patenkintos 32 000 Eur ieškinio reikalavimų sumos (15 000 Eur x 100 : 32 000 Eur), tai iš atsakovo papildomai priteistina 318 Eur žyminio mokesčio (676 Eur x 47 proc. : 100), o bendra priteistina iš atsakovo žyminio mokesčio suma– 497 Eur (179 Eur + 318 Eur). Iš atsakovų priteistinos žyminio mokesčio sumos po 25 Eur iš kiekvieno priteisiama ieškovui, sumokėjusias už ieškinį 50 Eur žyminio mokesčio, todėl valstybei iš atsakovės priteisiama 154 Eur, o iš atsakovo – 472 Eur.
    5. Ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo 300 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (2 t. b. l. 87). Jo ieškinį tenkinant iš dalies (86 proc.), ieškovas turi teisę į 258 Eur (300 Eur x 86 proc. : 100) šių išlaidų atlyginimą. Šios išlaidos tarp atsakovų dalinamos 36 punkte nurodytomis dalimis ir iš atsakovės ieškovui priteisiama 68,37 Eur (258 Eur x 53 proc. : 2), o iš atsakovo 189,63 Eur ((258 Eur x 53 proc : 2) + (258 Eur x 47 proc : 100)) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
    6. Atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo 220 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 91-92). Įvertinus tai, kad ieškovo ieškinys atsakovės atžvilgiu patenkintas 53 proc., o atmestas 47 proc., ji turi teisę į 103,40 Eur (220 Eur x 47 proc.) šių išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnis). Atlikus vienarūšių mokėtinų sumų įskaitymą – atsakovės ieškovui mokėtiną 68,37 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti sumą į ieškovo atsakovei mokėtiną 103,40 Eur sumą, iš ieškovo atsakovei priteisiama 35,03 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
    7. Pirmosios instancijos teismas turėjo 32,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinį tenkinus iš dalies, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteisiamos pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies taisykles taip: iš ieškovo priteisiama 4,48 Eur (32,01 Eur x 14 proc. : 100), o iš atsakovų lygiomis dalimis – po 13,76 Eur šių bylinėjimosi išlaidų (32,01 Eur x 86 proc. : 2) (CPK 96 straipsnis).
    8. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 200 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Ieškovo patirtos išlaidos už advokatės pagalbą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio. Atsakovai apeliaciniu skundu prašė ieškovo ieškinį atmesti, tačiau jų apeliacinis skundas atsakovo dalyje atmetamas visiškai, o atsakovės atžvilgiu tik 15 000 Eur reikalavimo dalyje. Todėl iš atsakovo ieškovui priteisiama 100 Eur šių išlaidų, o iš atsakovės 47 Eur (200 Eur : 2 x 47 proc.). (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

15Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 21 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

16„ Ieškinį tenkinti iš dalies.

17Priteisti ieškovui J. D., a. k. ( - ) solidariai iš atsakovų L. P., a. k. ( - ) ir T. P., a. k. ( - ) 17 000 Eur (septyniolika tūkstančių eurų) avanso.

18Priteisti ieškovui J. D. iš atsakovo T. P. 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) skolos.

19Priteisti ieškovui J. D. iš atsakovės L. P. 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir iš atsakovo T. P. 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 189,63 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

20Priteisti atsakovei L. P. iš ieškovo J. D. 35,03 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

21Priteisti iš atsakovės L. P. 154 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus), o iš atsakovo T. P. 472 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio ir po 13,76 Eur (trylika eurų 76 ct) iš kiekvieno atsakovo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

22Priteisti iš ieškovo J. D. 4,48 Eur (keturis eurus 48 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

23Ieškinį kitoje dalyje atmesti“.

24Priteisti iš atsakovės L. P. 47 eurus (keturiasdešimt septynis eurus) ir iš atsakovo T. P. 100 eurų (vieną šimtą eurų) ieškovui J. D. jo turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

25Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
    1. Ginčas tarp šalių byloje kilo dėl... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
        1. Marijampolės apylinkės... 8. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9.
            1. Apeliaciniu skundu... 10. Teisėjų kolegija... 11. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 17 000 Eur
                12. Dėl atsakovų solidariosios atsakomybės pagal ieškovo reikalavimą... 13. Dėl bylinėjimosi išlaidų
                    14. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 15. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 21 d.... 16. „ Ieškinį tenkinti iš dalies.... 17. Priteisti ieškovui J. D., a. k. ( - ) solidariai iš atsakovų L. P., a. k. (... 18. Priteisti ieškovui J. D. iš atsakovo T. P. 15 000 Eur (penkiolika... 19. Priteisti ieškovui J. D. iš atsakovės L. P. 25 Eur (dvidešimt penkis eurus)... 20. Priteisti atsakovei L. P. iš ieškovo J. D. 35,03 Eur išlaidų advokato... 21. Priteisti iš atsakovės L. P. 154 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis... 22. Priteisti iš ieškovo J. D. 4,48 Eur (keturis eurus 48 ct) išlaidų,... 23. Ieškinį kitoje dalyje atmesti“.... 24. Priteisti iš atsakovės L. P. 47 eurus (keturiasdešimt septynis eurus) ir iš... 25. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....